3cf49f38-55dc-484a-b7fc-3739243fc40e · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-8324-257/2019 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01855-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.1; (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 24 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėja Laisvutė Kartanaitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T. V. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ skundÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas T. V. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjo skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, pareiÅ¡kėjas apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ informuotas teismo praneÅ¡imu (b. l. 77). Skunde (b. l. 1–4) pareiÅ¡kėjas nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2018 m. gegužės 18 d. iki 2018 m. gruodžio 20 d. perpildytose nuo 4 iki 6 asmenų kamerose, kur ploto tekdavo gerokai mažiau, nei tai numato teisės normos.

Nurodė, kad kalinimo sÄ lygos neatitiko teisės aktų reikalavimų: kamerose Å¡alta, drėgna, tamsu, pelėsis. Tokiose patalpose jis, sveikas žmogus, buvo priverstas nuolat gulėti arba sėdėti, atlikinėti gamtinius reikalus visų akivaizdoje, o tai yra nepakeliama kiekvienam. Gyvenamosiose patalpose nėra užtikrintas natÅ«ralus apÅ¡vietimas, gyvenamosiose patalpose nerÅ«kantys asmenys laikomi su rÅ«kančiais. Mano, kad pareigÅ«nai tyčia sudaro konfliktines situacijas tarp įkalintų asmenų.

Taip pat skunde pareiÅ¡kėjas nurodė, kad atvykstant ir iÅ¡vykstant etapu į (iÅ¡) Å iaulių tardymo izoliatorių asmens apžiÅ«ra atliekama Å¡altose patalpose, o daiktai dedami į purvinas dėžes. PareiÅ¡kėjo nuomone, jei patalpa 20 m2, tai turėtų bÅ«ti 4 miegamieji gultai ir ne daugiau. Dėl tokių neteisėtų veiksmų jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ , nepatogumus. Mano, kad atsakomybę turi prisiimti Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracija, kuri laikė kamerose daug žmonių ir neužtikrino laikymo-kalinimo sÄ lygų.

Nurodo, kad įrodinėdamas neturtinę žalÄ , vadovaujasi Lietuvos Respublikos ir ES teisės aktais, juos cituoja, nurodo Lietuvos ir EŽTT teismų praktikÄ . PraÅ¡o jo skundÄ patenkinti ir priteisti jam iÅ¡ atsakovo 3100 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas apie teismo posėdį informuotas tinkamai (b. l. 77). Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (b. l. 68–76) nurodė, kad praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, o skundÄ nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.

Atsakovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad Lietuvos higienos norma HN 76:1999, nustačiusi, kad kamerų tipo patalpoje ploto vienam žmogui norma – ne mažiau kaip 5 m2 (6.15 p.), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (įsigaliojo nuo 2010 m. balandžio 11 d.) buvo pripažinta netekusia galios. Minėtu įsakymu buvo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kuri nustato tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimus.

Lietuvos higienos normai HN 76:1999 netekus galios, ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.).

Įsakymo Nr. V-124 1.3 punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m2. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ panaikintas minėtas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymas Nr. V-124, tuo pačiu 1.3.1 punkte įtvirtinta nuostata, pagal kuriÄ iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2 suaugusiam asmeniui, o pagal 1.3.2 punktÄ â€“ 4,1 m2 nepilnamečiui asmeniui.

Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019-08-09 pažymos Nr. 60/09-28404 dėl T. V., pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2018-05-18 iki 2018-12-20 buvo laikomas šiose kamerose: kameroje Nr. 31 buvo laikomi 2–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 10,6 iki 4,25 m2, kameroje Nr. 15 buvo laikomi 1–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 18,9 iki 3,77 m2, kameroje Nr. 27 buvo laikomi 3 asmenys ir vienam iš jų teko 5,31m2, kameroje Nr. 50 buvo laikomi 2–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 9,33 iki 3,73 m2, kameroje Nr. 48 buvo laikomi 3–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 6,27 iki 3,76 m2, kameroje Nr. 30 buvo laikomi 5–6 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 4,67 iki 3,9 m2, kameroje Nr. 49 buvo laikomi 3–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 6,74 iki 4,05 m2.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pasisakęs, jog teismų praktikoje suėmimo vykdymo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygų aspektu vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto užtikrinimas vertinamas kaip esminė (itin svarbi) saugios gyvenamosios aplinkos prielaida, ir jeigu nustatomi tik higienos sÄ lygų pažeidimai, neturtinė žala pinigais dažnai net nepriteisiama, laikant, kad pats pažeidimo pripažinimas yra teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ , arba priteisiama tik nedidelė suma, nes minimalios kameros ploto normos vienam asmeniui užtikrinimas mažina higienos normų reikalavimų neužtikrinimo neigiamÄ poveikį (žr.

LVAT 2017-02-20 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017; 2016-03-22 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-849-756/2016; 2016-09-21 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-2388-624/2016 ir kt.). Atsakovas, vertindamas tai, kad vienam asmeniui tenkantis kameros plotas negali bÅ«ti mažesnis nei 3,6 m2, pažymi, kad minėtuose teisės aktuose reglamentuotas vienam asmeniui turintis tekti minimalus kameros plotas, tačiau teisės aktuose nenustatyta minimalaus ploto vienam asmeniui tardymo izoliatoriaus kameroje skaičiavimo metodologija, t. y. nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 m2, – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ .

Pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktÄ , kameroje turi bÅ«ti sanitarinio mazgo patalpa. Nors Å¡i patalpa turi bÅ«ti atitverta pertvara arba visiÅ¡kai izoliuota nuo likusio kameros ploto, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas turi bÅ«ti eliminuojamas iÅ¡ bendro kameros ploto, kai skaičiuojamas vienam asmeniui tenkantis kameros plotas, nes Ä®sakymo 1.3.1 punkte yra reglamentuotas vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus 3,6 m2 viso kameros ploto standartas, o ne tokio dydžio gyvenamojo kameros ploto norma, kaip skunde nepagrįstai teigia pareiÅ¡kėjas.

Matyti, kad pareiÅ¡kėjui visas dienas tekęs plotas buvo didesnis nei 3,6 m2, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, jog byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų bÅ«ti vertinamas. Pažymi, kad 2019-08-08 Å iaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus pažymoje Nr. 61/04-2042 dėl T. V. nurodoma, kad pareiÅ¡kėjas per jo laikymo laikotarpį įstaigoje nuo 2018-05-18 iki 2018-12-20 į Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su skundais ar praÅ¡ymais dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nesikreipė.

Dėl san. mazgo įrengimo PareiÅ¡kėjas skundžiasi tuo, kad naudojantis san. mazgu nebuvo tinkamai užtikrinamas privatumas, todėl pareiÅ¡kėjui tekdavo patirti stresÄ kitų suimtųjų atžvilgiu. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nurodyta, kad nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei atsparia ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga, kameroje įrengiamas praustuvas.

Minima nuostata patvirtina, kad imperatyvaus reikalavimo atitverti sanitarinį mazgÄ iki lubų nėra. Kartu pažymi, kad san. mazgas atitvertas iÅ¡ visų keturių pusių. Visose Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mÅ«rine sienele ar OSB plokÅ¡te, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Atsakovas pažymi, kad nepermatoma užuolaida yra ne medžiaginė, o iÅ¡ storos spalvotos polietileno plėvelės, todėl tai visiÅ¡kai užtikrina asmenų privatumÄ .

Sienelės aukÅ¡tis matomas iÅ¡ teismui pateikiamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus San. mazgų zonų kamerose lentelės (jų aukÅ¡tis kur kas didesnis nei 1,5 m). Akivaizdu, kad nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerÄ užėję pareigÅ«nai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Taigi, sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios kameros dalies buvo atskirtas ir tai užtikrina pakankamÄ nuteistųjų, besinaudojančių juo, privatumÄ (žr. LVAT 2017-05-29 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-1079-756/2017).

Kartu atsakovas pažymi, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų. Tokie pareiÅ¡kėjo teiginiai yra subjektyvÅ«s kiekvieno asmens atžvilgiu, todėl negali bÅ«ti vertinami kaip neturtinę žalÄ galintys sukelti veiksniai. Be to, iÅ¡ teismų praktikos matyti, kad apie pareiÅ¡kėjo teiginius dėl nemalonaus nuo sanitarinio mazgo sklindančio kvapo teismas plačiau nepasisakė, nes tai susiję su kameros vėdinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-11-21 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2880-624/2018).

Taigi, kvapas neatsiejamai susijęs su galimybe Å iaulių tardymo izoliatoriuje įrengti ventiliacijÄ , o jos įrengimas dėl įstaigos statuso negalimas. Be to, vėdinimas per langus galimas, todėl Å¡i pareiÅ¡kėjo skundo dalis nepagrįsta. Dėl laikymo kartu su rÅ«kančiais asmenimis Aktualios redakcijos Tabako kontrolės įstatymo 3 straipsnis nustato, kad vienas iÅ¡ valstybės tabako kontrolės politikos principų yra ginti žmogaus teises į aplinkÄ be tabako dÅ«mų, o 19 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad Lietuvos Respublikoje rÅ«kyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.

Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 7 punktÄ , laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. Nei Bausmių vykdymo kodekso, nei Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimÄ , nereglamentuoja, kad nerÅ«kantys asmenys turi bÅ«ti izoliuotai laikomi nuo rÅ«kančių asmenų. Ä®staigoje nėra priimta teisės aktų, susijusių su Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto įgyvendinimu.

Nuo 2010 metų Å iaulių tardymo izoliatoriuje, įgyvendinant Tabako kontrolės įstatymo ir Higienos normos nuostatas, taikoma praktika, kuomet į įstaigÄ atvykę asmenys jų pageidavimu yra paskiriami į dviejų tipų kameras ? rÅ«kančiųjų ir nerÅ«kančiųjų. Å iaulių tardymo izoliatoriaus atsakingi pareigÅ«nai iÅ¡siaiÅ¡kina naujai į tardymo izoliatorių atvykusio asmens žalingus įpročius ir vadovaudamiesi gauta informacija sprendžia suimtojo (nuteistojo) paskyrimo į gyvenamÄ jÄ vietÄ klausimÄ .

Jokių nusiskundimų dėl laikymo su rÅ«kančiais asmenimis pareiÅ¡kėjas įstaigai nėra pateikęs. Ä®staiga teisės aktų reikalavimų ir pareiÅ¡kėjo teisių nepažeidė, nes pareiÅ¡kėjas buvo laikomas įstaigoje nesant jokių pareiÅ¡kėjo pretenzijų dėl galiojančių Tabako kontrolės įstatymo nuostatų įgyvendinimo. Ä®staiga negali bÅ«ti laikoma atsakinga, jei laikomi asmenys sÄ moningai nuslepia, manipuliuoja ar teikia melagingÄ informacijÄ apie savo žalingus įpročius ir dėl to yra laikomi rÅ«kančiųjų/nerÅ«kančiųjų gyvenamosiose patalpose.

Be to, atsakovas atkreipia dėmesį į teismų praktikÄ , pagal kuriÄ tuo atveju, kai pareiÅ¡kėjas į administracijÄ su praÅ¡ymu ar skundu dėl to, kad kameroje rÅ«koma, raÅ¡tu nesikreipė, nėra jokio pagrindo spręsti, jog laisvės atėmimo vietos administracija nesiėmė reikiamų veiksmų, kad bÅ«tų užtikrintas draudimas rÅ«kyti gyvenamosiose ar kitose bendro naudojimo patalpose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013).

Tokia teismų pozicija minėto teisinio reglamentavimo atžvilgiu taip pat rodo, jog gintinos galimai pažeistos nerÅ«kančiųjų teisės, o ne rÅ«kančiųjų pretenzijos. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktuose įtvirtintas nerÅ«kančiųjų teisių į sveikÄ aplinkÄ užtikrinimas, o ne rÅ«kančiųjų interesai, pareiÅ¡kėjo abstraktÅ«s ir neįrodyti argumentai dėl rÅ«kančiųjų laikymo su nerÅ«kančiaisiais nelaikytini neturtinę žalÄ galėjusiomis sukelti aplinkybėmis.

Pareiškėjo saugomos įstatymų teisės ir teisėti lūkesčiai, susiję su rūkymu, nebuvo pažeisti, todėl atsakovo veikimas nelaikytinas turinčiu neteisėtumo požymių. Dėl kamerų įrengimo atitikimo higienos reikalavimams Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ buvo patvirtintos Patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos.

Jų 9 punkte nurodyti tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turintys būti baldai ir kitas inventorius, tai yra: sanitarinis mazgas (klozetas (gali būti ir tupimas) bei praustuvė) – 1 komplektas; metalinė lova – 1 vnt. 1 asmeniui; spintelė – 1 vnt.; suolas arba kėdė, arba taburetė – 1 sėdima vieta 1 asmeniui; maisto produktų spintelė arba lentyna – 1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje – viena sekcija 1 asmeniui; viršutinių drabužių pakaba – ne mažiau kaip 2 kabliukai 1 asmeniui;

Å¡iukÅ¡lių dėžė – 1 vnt.; valymo inventoriaus (iÅ¡duodamas): Å¡epetys (Å¡luota), kibiras, Å¡iukÅ¡lių dėžė, Å¡iukÅ¡lių semtuvas, valymo Å¡luostės – 1 komplektas; veidrodis – 1 vnt. Ä®staiga pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprÅ«pinimÄ inventoriumi ir baldais, pagal numatytÄ planÄ remontuoja ne tik kameras, bet ir atnaujina jose esančius baldus (gultus, stalus, kėdes). Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (suvestinė redakcija nuo 2016-01-28) 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sÄ lygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ : veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areÅ¡tinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais.

Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos higienos normų įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo įstaigoje sÄ lygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiÅ¡kėjo argumentus dėl drėgmės ar oro trÅ«kumo, nes Å¡ie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal Higienos normos 17 punktÄ , turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Å iaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du (per langus bei duris).

Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatÅ«ra, asmenų judėjimas į kamerÄ ir iÅ¡ jos ir kt.). Atsakovas pažymi, kad natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas gyvenamosioms patalpoms higienos normoje nenumatytas, o jo padidinimas taip pat yra tiesiogiai susijęs su kamerų langų angų padidinimu, kas pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams. Be to, atsakovas nurodo, kad esant natÅ«ralios Å¡viesos trÅ«kumui, jis kompensuojamas dirbtiniu apÅ¡vietimu.

Kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, susiję su šiais darbais, netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, minėti pareiškėjo argumentai atmestini. Iš 2018-08-30 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-5666 matyti, kad kameroje Nr. 50 nustatyta oro temperatūra atitinka Lietuvos higienos normas.

IÅ¡ 2018-09-04 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-5747 matyti, kad kameroje Nr. 27 apÅ¡vieta atitinka Lietuvos higienos normos reikalavimus. IÅ¡ 2019-10-22 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-7175 matyti, kad kameroje Nr. 48 apÅ¡vieta atitinka Lietuvos higienos normos reikalavimus, apÅ¡vietimo įrenginiai techniÅ¡kai tvarkingi, saugÅ«s. Atsakovas pažymi, kad natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas gyvenamosioms patalpoms higienos normoje nenumatytas, o jo padidinimas taip pat yra tiesiogiai susijęs su kamerų langų angų padidinimu, kas pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams.

Be to, atsakovas nurodo, kad esant natÅ«ralios Å¡viesos trÅ«kumui, jis kompensuojamas dirbtiniu apÅ¡vietimu. Pažymi tai, kad įstaiga susiduria su ypač didele problema: suimtieji (nuteistieji) ypač dažnai gadina, laužo elektros instaliacija, rozetes, Å¡viestuvus, netgi po tinku esančius elektros laidus, daužo kaitrines lemputes arba iÅ¡montuoja, sugadina liuminescencines lempas, todėl, nors elektros instaliacijos ir apÅ¡vietimo remontas atliekamas nuolat ir operatyviai, tai neturi ilgalaikio efekto. Å viestuvai ardomi siekiant prisiteisti neturtinę žalÄ dėl nesaugios aplinkos, tačiau pažymi tai, kad Å¡viestuvus galima pasiekti tik pasilipus ant kėdės, todėl nėra galimybės netyčia prie jų prisiliesti.

Kartu nurodo, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du (per langus), o asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Kitos sÄ lygos kamerose neskųstos, todėl apie jas nepasisakoma. Nurodė, kad kitos kameros, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, aktualiu laikotarpiu nebuvo tikrintos dėl jų atitikimo/neatitikimo skunde nurodomiems higienos normos reikalavimams, o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jokių pažeidimų, susijusių su apÅ¡vietimo, oro temperatÅ«ros santykinės oro drėgmės reikalavimais, neužfiksuota, nes ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų sÄ lygų kamerose nei į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ , nei į Å iaulių visuomenės sveikatos centrÄ nei pareiÅ¡kėjas, nei kiti Å¡iose kamerose kalinami asmenys nesikreipė.

Preziumuoja, kad kameros atitiko nustatytas kalinimo sÄ lygas. Pažymi ir tai, kad kamerų remontas Å iaulių tardymo izoliatoriuje atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ ir esamus materialinius, finansinius ir darbo jėgos resursus. Pridedamos atliktų Å«kio skyriaus darbų suvestinės. Dėl įstaigoje laikomų asmenų pasivaikščiojimų ir užimtumo PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad jo laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu jis neturėjo galimybės nei judėti, nei sportuoti. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje įtvirtinta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius.

Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010-08-16 įsakymu Nr. 1/01-186 „Dėl pasivaikščiojimų gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ įstaigoje buvo nustatyta 1 valandos pasivaikščiojimų gryname ore trukmė. Nuteistųjų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė, įsigaliojus Bausmių vykdymo kodekso reguliavimo pasikeitimams, nuo 2016 m. balandžio 1 d. vykdoma vadovaujantis Å¡iame kodekse nustatytomis normomis. Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017-11-22 įsakymu Nr. 1/01-358 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ anksčiau minėtas įsakymas pripažintas netekusiu galios ir įstaigoje suimtiesiems nustatyta 2 valandų pasivaikščiojimų gryname ore trukmė. 2018-04-16 įsakymu Nr. 1/01-130, kuriuo buvo panaikintas anksčiau minėtas įsakymas, numatyta pasivaikščiojimo tvarka ir suimtiesiems, ir nuteistiesiems (pagal Bausmių vykdymo kodeksÄ ).

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, 21 punktas nustato, jog tam, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai, o 22 punktas reglamentuoja, kad pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros, kurios uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu.

Å iaulių tardymo izoliatoriuje ant režiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Jų dydis yra skirtingas - nuo 17,31 m2 iki 22,44 m2. Pažymi, kad higienos normos nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžio ribų. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Tokia pasivaikščiojimo tvarka Å iaulių tardymo izoliatoriuje vykdoma vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Atsakovas niekaip neiÅ¡skyrė pareiÅ¡kėjo iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sÄ lygų, netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų, iÅ¡ byloje pateiktos medžiagos matyti, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nai veikė pagal galiojančius teisės aktus, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai yra nepagrįsti.

Dėl Å¡varos ir tvarkos kamerose Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriamas inventorius bei valymo priemonės, kurios yra numatytos teisės aktuose. Ä®staigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarkÄ kamerose, už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Valymo inventorius bei priemonės į kameras iÅ¡duodamos pagal suimtųjų/nuteistųjų praÅ¡ymus, po valymo užbaigimo grÄ Å¾inamas atgal į valymo inventoriui laikyti skirtÄ patalpÄ .

Kiekviename režiminio korpuso aukÅ¡te yra iÅ¡skirta spintelė valymo inventoriui laikyti. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ). Patalpų deratizacija įstaigoje vykdoma esant poreikiui. Informavo, kad patalpų (režiminio korpuso patalpų, gyvenamųjų patalpų, drausmės izoliatorių, paskirstymo kamerų, priėmimo paskirstymo skyriaus) priežiÅ«ra (valymas, dezinsekcija, dezinfekcija, deratizacija) pareiÅ¡kėjo kalinimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu buvo vykdoma vadovaujantis Å iaulių tardymo izoliatoriaus higienos – dezinfekcijos planais.

Patalpų valymas, dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija Å iaulių tardymo izoliatoriuje vykdoma tinkamai, pagal galiojančius teisės aktus, tai patvirtina ir pridėtas dezinfekcijos planas. Atsakovas negali bÅ«ti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas, susijusias su Å¡varos ir tvarkos palaikymo sÄ lygomis kamerose. Taip pat nurodo, kad atliekant kameros dezinsekcijÄ , kameroje esantys asmenys kelioms valandoms visada iÅ¡vedami į kitas patalpas. Be to, dezinsekcijos priemonės yra bekvapės, todėl jos negali užsiuosti.

Asmenys į dezinfekuotÄ kamerÄ parvedami, kai nebejuntamas joks dezinfekavimo priemonių poveikis, t. y., po poros valandų. Teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-2215-756/2016 pažymėjo, kad bylose, kuriose nagrinėjamas kalinimo sÄ lygų atitikimas teisės aktų reikalavimams, iÅ¡ pareiÅ¡kėjų tikimasi gauti detalų ir neprieÅ¡taringÄ ginčijamų laikymo sÄ lygų apraÅ¡ymÄ ir pateikti tiek įrodymų, kiek įmanoma atsižvelgiant į su nuteistojo ar suimtojo statusu susijusias kliÅ«tis.

Vien pareiÅ¡kėjo teiginiai, kuriems prieÅ¡tarauja atsakovas, nėra pakankami siekiant įrodyti jo skundo pagrįstumÄ , todėl pareiÅ¡kėjas, siekdamas aktyviai ir efektyviai ginti savo teises, turėtų imtis papildomų veiksmų, pavyzdžiui, pateikti savo raÅ¡tus (praÅ¡ymus, skundus), patvirtinančius, kad jis apie teisės aktų pažeidimus pranešė atitinkamoms institucijoms, siekti, kad teisme bÅ«tų apklausti tokias aplinkybes galintys patvirtinti liudytojai ir pan. (žr. EŽTT 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimÄ Erkenov prieÅ¡ TurkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18152/11);

LVAT 2015 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-314-442/2015). Atsakovo atstovas atsiliepime pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. V. Lietuva, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008). Pareiškėjo T. V. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimÄ . Neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ esmės iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ .

Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, bÅ«tų priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

Neturtinę žalÄ grindžia tuo, kad laikymo sÄ lygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų ir kameros buvo perpildytos, todėl pažeistas minimalus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimas. Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktÄ , iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ panaikintas minėtas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124, tuo pačiu 1.3.1 punkte įtvirtinta nuostata, pagal kuriÄ iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2 suaugusiam asmeniui, o pagal 1.3.2 punktÄ â€“ 4,1 m2 nepilnamečiui asmeniui.

Dėl kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotų Byloje yra pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019-08-09 pažyma Nr. 60/09-28404 „Dėl T. V.“ (b. l. 18-22), iš kurios matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje periodiškai buvo nuo 2018-05-18 iki 2018-12-20 (190 dienų). Pareiškėjas nurodytu laiku buvo laikomas 190 dienų nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos.

Ä®vertinęs kamerų plotÄ ir kameroje buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad visas 190 dienų pareiÅ¡kėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotÄ , pirmiausia iÅ¡ bendro ploto turėtų bÅ«ti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas.

EŽTT didžioji kolegija, harmonizuodama praktikos iÅ¡siskyrimus, 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje MurÅ¡ic prieÅ¡ KroatijÄ pažymėjo, jog pagal Konvencijos 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų bÅ«ti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad bÅ«tų laikomasi Konvencijos. EŽTT Å¡iame sprendime nurodė, kad nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiÅ¡kinimo, jog 3 m2 daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ .

EŽTT Å¡iame sprendime taip pat nurodė, kad kai vertinamas kalinimas kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 m2, erdvės veiksnys iÅ¡lieka svarbus sprendžiant dėl kalinimo sÄ lygų adekvatumo; tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sÄ lygomis. Be to, EŽTT paaiÅ¡kino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologijÄ , nurodydamas, jog kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , tačiau nėra nurodyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ neturėtų bÅ«ti įtrauktas plotas, užstatytas baldais.

EŽTT vertinimu, Å¡iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Tai reiÅ¡kia, kad baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas, iÅ¡analizavęs pateiktus duomenis apie kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, dydį ir kartu su pareiÅ¡kėju jose buvusių asmenų skaičių, nustatė, kad pareiÅ¡kėjui kameroje Nr. 31 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 19,34 m2) teko nuo 3,87 m2 (kameroje 5 asmenys) iki 4,84 m2 (kameroje 4 asmenys), 6,45 m2 (kameroje 3 asmenys), 9,67 m2 (kameroje 2 asmenys), Nr. 15 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 17,85 m2) teko nuo 3,57 m2 (kameroje 5 asmenys) iki 4,46 m2 (kameroje 4 asmenys), 5,95 m2 (kameroje 3 asmenys), 8,93 m2 (kameroje 2 asmenys), Nr. 27 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 14,30 m2) teko 4,77 m2 (kameroje 3 asmenys), Nr. 50 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 17,48 m2) teko nuo 3,50 m2 (kameroje 5 asmenys) iki 4,37 m2 (kameroje 4 asmenys), 5,83 m2 (kameroje 3 asmenys), 8,74 m2 (kameroje 2 asmenys), Nr. 48 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 16,88 m2) teko nuo 3,38 m2 (kameroje 5 asmenys) iki 4,22 m2 (kameroje 4 asmenys), 5,63 m2 (kameroje 3 asmenys), Nr. 30 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 21,53 m2) teko nuo 3,59 m2 (kameroje 6 asmenys) iki 4,31 m2 (kameroje 5 asmenys), Nr. 49 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 18,33 m2) teko nuo 3,67 m2 (kameroje 5 asmenys) iki 4,58 m2 (kameroje 4 asmenys), 6,11 m2 (kameroje 3 asmenys).

Taigi, pareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto. IÅ¡ byloje esančios 2017 m. rugsėjo 6 d. Å iaulių tardymo izoliatoriaus pažymos Nr. 62/08-265 „Apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamÄ plotÄ â€œ (b. l. 45–48) matyti, kad kamerose, kuriose buvo pareiÅ¡kėjas, esantys baldai nevaržė pareiÅ¡kėjo judėjimo laisvės. Juo labiau, iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2019-01-08 pažymos Nr. 62/08-12 „Apie 2018 metais atliktus remonto darbus“ (b. l. 49-59) matyti, kad kameroje Nr. 15, iki įkeliant į jÄ pareiÅ¡kėjÄ , buvo demontuotos lovos, kurių skaičius neatitinka kameros kvadratÅ«ros (b. l. 52), tai patvirtina kamerų, kuriose buvo pareiÅ¡kėjas, fotonuotraukos (b. l. 60-66).

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad kamerose buvo laikoma nuo 4 iki 6 asmenų. Toks pareiÅ¡kėjo argumentas iÅ¡ dalies neatitinka tikrovės, nes iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019-08-09 pažymos Nr. 60/09-28404 „Dėl T. V.“ (b. l. 18-22) matyti, kad pareiÅ¡kėjas kamerose buvo dar su vienu, dviem, trimis, keturiais asmenimis, o kartu su pareiÅ¡kėju buvo 6 asmenys tik kameroje Nr. 30 ir tai labai trumpÄ laiko tarpÄ (6 dienas). Dėl sÄ lygų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog kamerose Å¡alta, drėgna, tamsu, pelėsis, nėra užtikrintas natÅ«ralus apÅ¡vietimas.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. rugpjūčio 30 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA- 5666 (patikrinimas atliktas 2018 m. rugpjūčio 28 d., b. l. 28–29) konstatuota, kad kameroje Nr. 50 išmatuota oro temperatūra atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. rugsėjo 4 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-5747 (patikrinimas atliktas 2018 m. rugpjūčio 28 d., b. l. 30–31) nustatyta, kad kameroje Nr. 27 Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimas pašalintas.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. spalio 22 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-7175 (patikrinimas atliktas 2018 m. spalio 18 d., b. l. 32–33) nustatyta, kad kameroje Nr. 48 apšvietimo įrenginiai techniškai tvarkingi, saugūs – lempos su apsauginiais gaubtais – Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimų pažeidimas pašalintas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. vasario 8 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-365 (patikrinimas atliktas 2019 m. vasario 4 d., b. l. 86-87) konstatuota, kad vadovaujantis ŠTI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d.

įsakymo Nr. 1/01-205 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ nuostatomis, Å TI gyvenamÄ sias patalpas valo patys jose laikomi asmenys. Å TI laikomi asmenys valymo priemonėmis (Å¡epečiais grindims, Å¡luostėmis, Å¡iukÅ¡lių semtuvėliais, kibirais) aprÅ«pinti. Valikliai iÅ¡duodami esant poreikiui. Patikrinimo metu nustatyta, kad vadovaujantis Å TI direktoriaus 2018 m. kovo 26 d. Nr. 20/01-1860 patvirtintu Å TI aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) pavirÅ¡ių higienos-dezinfekcijos planu 2018-2019 m. gyvenamųjų patalpų sanitariniai įrengimai kasdien valomi ir dezinfekuojami teisės aktų nustatyta tvarka autorizuotais biocidais (Microbac forte, 2 proc.).

Kasdienius sanitarinių įrenginių valymo darbus atlieka Å TI sanitarinės Å¡varyklos darbuotojai, valymo darbai registruojami Ä®staigos objektų kasdieninio dezinfekavimo kontrolės žurnale. Patikrinimo metu nustatyta, kad Å TI atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos duomenimis, įstaigoje pastebėjus nariuotakojų buvimo požymius ar iÅ¡ Å TI laikomų asmenų gavus nusiskundimų (nustatyta tvarka registruojami raÅ¡tu) ir nustačius nariuotakojų buvimo pėdsakus, jų naikinimÄ pagal sutartį atlieka UAB „Profilaktinė dezinfekcija“.

Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo (deratizaciios, dezinsekcijos, dezinfekcijos) darbų atlikimo (registravimo) žurnale. Paskutinis įraÅ¡as apie atliktÄ planinį (pagrindinį) apsilankymÄ â€“ 2018 m. lapkričio 28 d. Operatyviosios kontrolės metu patikrinus Å TI minkÅ¡to inventoriaus sandėlį nustatyta, kad Å TI laikomiems asmenims iÅ¡duodami čiužiniai, pagalvės, antklodės yra iÅ¡ audinio, tinkamo skalbti ir / arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje esančiomis priemonėmis.

Nustatyta, kad minkÅ¡tasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) iÅ¡duodamas dezinfekuotas dezinfekavimo kameroje, vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkÅ¡tojo inventoriaus registracija pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Laikomiems asmenims (kiekvienam) užpildoma kortelė AprÅ«pinimo apranga, patalyne, rankÅ¡luosčiais, indais, stalo įrankiais ir higienos priemonėmis asmeninė sÄ skaita (toliau – Kortelė). Operatyviosios kontrolės metu peržiÅ«rėta pareiÅ¡kėjo Kortelė ir nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo paraÅ¡u patvirtinta, kad pareiÅ¡kėjas 2018 m. spalio 25 d. buvo aprÅ«pintas minkÅ¡tu inventoriumi (dezinfekuotu čiužiniu, pagalve, antklode) ir Å¡variais lovos skalbiniais.

IÅ¡duodant inventorių kiekvienas suimtasis ar nuteistasis turi galimybę pasitikrinti iÅ¡duodamÄ jam patalynę bei inventorių. Operatyviosios kontrolės metu sanitarinės Å¡varyklos patalpoje iÅ¡ praustuvės paimtas geriamojo vandens mėginys laboratoriniams tyrimams. Atliktų tyrimų rezultatai atitiko Lietuvos higienos normos HN 24:2017 reikalavimus. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2018 m. gegužės 14 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA.-2772 (patikrinimas atliktas 2018 m. gegužės 10 d., b. l. 88–89) konstatuota, kad Å TI gyvenamÄ sias patalpas, vadovaujantis Å TI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d.

įsakymo Nr. 1/01-205 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis, valo patys jose laikomi asmenys. ŠTI laikomi asmenys valymo priemonėmis (šepečiais grindims, šluostėmis, šiukšlių semtuvėliais, kibirais, valikliais) aprūpinami. Sanitariniai įrenginiai kasdien valomi teisės aktų nustatyta tvarka autorizuotais biocidais (Microbact forte, 2 proc.). Kasdienius sanitarinių įrenginių valymo darbus atlieka ŠTI sanitarinės švaryklos darbuotojai – valymo darbai registruojami Įstaigos objektų kasdienio dezinfekavimo kontrolės žurnale.

Å TI laikomiems asmenims minkÅ¡tasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) iÅ¡duodamas dezinfekuotas sanitarinėje Å¡varykloje įrengtoje dezinfekavimo kameroje. Vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkÅ¡tojo inventoriaus registracija Kameros dezinfekuotų daiktų registravimo žurnale. Å TI nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas atliekamas, Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos duomenimis, įstaigoje pastebėjus nariuotakojų buvimo požymius ar iÅ¡ Å TI laikomų asmenų gavus nusiskundimų (nustatyta tvarka registruojami raÅ¡tu) ir nustačius nariuotakojų buvimo pėdsakus, jų naikinimÄ pagal sutartį atlieka UAB „Profilaktinė dezinfekcija“.

Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo (deratizacijos, dezinsekcijos, dezinfekcijos) darbų atlikimo (registravimo) žurnale. Paskutinis įraÅ¡as apie atliktÄ planinį (pagrindinį) apsilankymÄ â€“ 2018 m. vasario 13 d. Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos duomenimis, registruotų nusiskundimų dėl blakių laikotarpiu nuo 2018-04-05 iki 2017-04-13 nebuvo. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2018 m. vasario 20 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-378 (patikrinimas atliktas 2018 m. vasario 13 d., b. l. 90–91) konstatuota, kad ant kamerų bei bendrojo naudojimo patalpų sienų ir lubų vizualiai matomų pelėsių nėra.

Patikrintos bendrojo naudojimo vietos, kratos patalpos ir jose esantys įrenginiai. Nustatyta, kad kratos patalpose naudojamas inventorius (vonelės) yra švarus. ŠTI laikomiems asmenims minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) išduodamas švarus, dezinfekuotas dezinfekavimo kamerose, vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracija pagal Lietuvos higienos normos HN134:2015 reikalavimus. Suplyšusio minkštojo inventoriaus, lovos skalbinių nerasta. Patikrinimo metu nustatyta, kad galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta – atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.

PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl neužtikrinto natÅ«ralaus apÅ¡vietimo atmestini kaip nepagrįsti, nes Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. Ä®V-190 „Dėl nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių pripažinimo saugomomis” Å iaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 28219) yra pripažintas nekilnojama kultÅ«ros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, tad jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl Å¡io pastato statuso yra negalimi. Nepakankamas natÅ«ralus apÅ¡vietimas kompensuojamas dirbtiniu apÅ¡vietimu, ventiliacija užtikrinama per langÄ .

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas numato, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areÅ¡tinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais, o 17 punktas numato, jog turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas.

Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Iš paminėtų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta. Juo labiau, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. vasario 20 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-378 (patikrinimas atliktas 2018 m. vasario 13 d., b. l. 90–91) konstatuota, kad galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta – atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.

Taip pat nėra užfiksuota gyvenamosiose patalpose Å¡alčio, drėgmės, tamsos, pelėsio pažeidimų, kÄ skunde akcentavo pareiÅ¡kėjas. PrieÅ¡ingai, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2018 m. rugpjūčio 30 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA- 5666 (patikrinimas atliktas 2018 m. rugpjūčio 28 d., b. l. 28–29) konstatuota, kad kameroje Nr. 50 iÅ¡matuota oro temperatÅ«ra atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2018 m. rugsėjo 4 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-5747 (patikrinimas atliktas 2018 m. rugpjūčio 28 d., b. l. 30–31) nustatyta, kad kameroje Nr. 27 Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimas paÅ¡alintas (pareiÅ¡kėjas Å¡ioje kameroje buvo po pažeidimo paÅ¡alinimo, t. y. nuo 2018-09-18 iki 2018-09-20), Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2018 m. spalio 22 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-7175 (patikrinimas atliktas 2018 m. spalio 18 d., b. l. 32–33) nustatyta, kad kameroje Nr. 48 apÅ¡vietimo įrenginiai techniÅ¡kai tvarkingi, saugÅ«s – lempos su apsauginiais gaubtais – Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimų pažeidimas paÅ¡alintas (pareiÅ¡kėjas Å¡ioje kameroje buvo periodiÅ¡kai po pažeidimo paÅ¡alinimo, t. y. nuo 2018-11-08 iki 2018-11-21 ir nuo 2018-11-26 iki 2018-12-06).

PareiÅ¡kėjo nurodyti argumentai yra deklaratyvÅ«s, o byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas su skundais bÅ«tų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui Nacionalinį visuomenės sveikatos centrÄ ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų. Teisės aktai neįpareigoja Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijos nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji), bÅ«klės. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu dėl nurodytų pažeidimų nesikreipė į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ ar kitas kompetentingas įstaigas, leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iÅ¡ tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobÅ«džio, kad pareiÅ¡kėjas patyrė tokio laipsnio neigiamÄ poveikį, kuris sukėlė vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas, arba sudarė kliÅ«tis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017).

Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktuose užfiksuotas aplinkybes, konstatuoja, kad nėra jokių objektyvių įrodymų dėl šalčio, drėgmės, tamsos, pelėsio. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2019-01-08 pažymos Nr. 62/08-12 „Apie 2018 metais atliktus remonto darbus“ (b. l. 49-59) matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje per 2018 metus buvo remontuojamos įvairios kameros, kitos paskirties patalpos, tarp jų kamera Nr. 15 (iki pareiškėjo atvykimo į Šiaulių tardymo izoliatorių), o būtent: pakeista WC guma po vandens nuleidimo bakeliu, demontuotos lovos, kurių skaičius neatitinka kameros kvadratūros.

Po perteklinio lovų demontavimo, lovų skaičius atitinka kameroje laikomų asmenų skaičiui; kamera Nr. 50 – iÅ¡ardyti seni WC vamzdynai ir įrengti nauji, taip pat iÅ¡ardyta WC pakyla ir įrengtas naujas WC su nuleidimo bakeliu, tai patvirtina byloje esančios paminėtų kamerų fotonuotraukos (b. l. 60, 66). Atsakovo atstovas tinkamai vykdė Å iaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos 2018-03-26 Nr. 20/01-1860 Å iaulių tardymo izoliatoriaus Aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) pavirÅ¡ių higienos-dezinfekcijos planÄ 2018–2019 m. (b. l. 25-27), tai patvirtina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2019 m. vasario 8 d. patikrinimo aktas Nr. (6-12 4.80)PA-365 (patikrinimas atliktas 2019 m. vasario 4 d., b. l. 86-87), kuriame konstatuota, jog vadovaujantis Å TI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d.

įsakymo Nr. 1/01-205 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ nuostatomis, Å TI gyvenamÄ sias patalpas valo patys jose laikomi asmenys. Å TI laikomi asmenys valymo priemonėmis (Å¡epečiais grindims, Å¡luostėmis, Å¡iukÅ¡lių semtuvėliais, kibirais) aprÅ«pinti. Valikliai iÅ¡duodami esant poreikiui. Patikrinimo metu nustatyta, kad vadovaujantis Å TI direktoriaus 2018 m. kovo 26 d. Nr. 20/01-1860 patvirtintu Å TI aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) pavirÅ¡ių higienos-dezinfekcijos planu 2018-2019 m. gyvenamųjų patalpų sanitariniai įrengimai kasdien valomi ir dezinfekuojami teisės aktų nustatyta tvarka autorizuotais biocidais (Microbac forte, 2 proc.).

Kasdienius sanitarinių įrenginių valymo darbus atlieka ŠTI sanitarinės švaryklos darbuotojai, valymo darbai registruojami Įstaigos objektų kasdieninio dezinfekavimo kontrolės žurnale. Taip pat Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. vasario 8 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-365 (patikrinimas atliktas 2019 m. vasario 4 d., b. l. 86-87), Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. vasario 20 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-378 (patikrinimas atliktas 2018 m. vasario 13 d., b. l. 90–91) ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. gegužės 14 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA.-2772 (patikrinimas atliktas 2018 m. gegužės 10 d., b. l. 88–89) konstatuota, kad ŠTI atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.

Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos duomenimis, įstaigoje pastebėjus nariuotakojų buvimo požymius ar iÅ¡ Å TI laikomų asmenų gavus nusiskundimų (nustatyta tvarka registruojami raÅ¡tu) ir nustačius nariuotakojų buvimo pėdsakus, jų naikinimÄ pagal sutartį atlieka UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo (deratizaciios, dezinsekcijos, dezinfekcijos) darbų atlikimo (registravimo) žurnale. Paskutinis įraÅ¡as apie atliktÄ planinį (pagrindinį) apsilankymÄ â€“ 2018 m. lapkričio 28 d.

Operatyviosios kontrolės metu patikrinus ŠTI minkšto inventoriaus sandėlį nustatyta, kad ŠTI laikomiems asmenims išduodami čiužiniai, pagalvės, antklodės yra iš audinio, tinkamo skalbti ir / arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje esančiomis priemonėmis. Nustatyta, kad minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) išduodamas dezinfekuotas dezinfekavimo kameroje, vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracija pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.

Laikomiems asmenims (kiekvienam) užpildoma kortelė AprÅ«pinimo apranga, patalyne, rankÅ¡luosčiais, indais, stalo įrankiais ir higienos priemonėmis asmeninė sÄ skaita (toliau – Kortelė). IÅ¡duodant inventorių kiekvienas suimtasis ar nuteistasis turi galimybę pasitikrinti iÅ¡duodamÄ jam patalynę bei inventorių. PareiÅ¡kėjas dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sÄ lygų bylai aktualiu laikotarpiu į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ su skundais nesikreipė. Dėl sanitarinio mazgo PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad kamerose turėjo gamtinius reikalus atlikti kitų asmenų akivaizdoje.

Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra veikiantys sanitariniai mazgai, kurie atitverti nuo bendros erdvės mÅ«rine sienele ar OSB plokÅ¡te, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, kuri yra ne medžiaginė, o iÅ¡ storos spalvotos polietileno plėvelės, todėl tai visiÅ¡kai užtikrina asmenų privatumÄ . San. mazgai atitverti iÅ¡ visų keturių pusių. IÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus pateiktos pažymos (b. l. 43-44) matyti, kad kameroje Nr. 15 atitvarinė konstrukcija yra PDF, kurios aukÅ¡tis 2,02 m, kamerose Nr. 50 ir Nr. 49 sanitarinis mazgas atitvertas OSB, kurių aukÅ¡tis nuo 2,26 m iki 2,27 m, o kamerose Nr. 31, 27, 48, 30 sanitarinio mazgo atitvarinė konstrukcija yra mÅ«rinė, kurių aukÅ¡tis nuo 2,16 m iki 2,32 m.

HN 134:2015 3 punkte įtvirtinta, jog veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areÅ¡tinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susijęs su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl Å¡iuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ . Tačiau Å¡i aplinkybė neatleidžia atsakovo atstovo (tardymo izoliatoriaus) nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu bÅ«tų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1395-502/2017).

IÅ¡ atsakovo atstovo pateikto atsiliepimo, aukščiau paminėtos pažymos, kamerų fotonuotraukų (b. l. 60-66) matyti, kad įėjimai į sanitarinius mazgus atitverti durimis (kameros Nr. 15, 31, 48) arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida (iÅ¡ storos spalvotos polietileno plėvelės, kameros Nr. 27, 50, 30, 49), todėl konstatuotina, kad atsakovas paneigė pareiÅ¡kėjo nurodomÄ aplinkybę dėl atviro sanitarinio mazgo, t. y. kad gamtinius reikalus turėjo atlikti kitų asmenų akivaizdoje.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, konstatuotina, kad neįrodyta, jog pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ , naudojantis sanitariniu mazgu, buvo pažeista. PrieÅ¡ingai, pareiÅ¡kėjo privatumas, kad ir minimaliai, buvo užtikrinamas. Kokių nors kitų konkrečių ir detalių argumentų, kodėl pareiÅ¡kėjas turėjo atlikti gamtinius reikalus kitų asmenų akivaizdoje, nebuvo iÅ¡sakyta. Kitų argumentų dėl sanitarinio mazgo ar jo įrengimo (pvz.: kvapų ir kt.) pareiÅ¡kėjas neiÅ¡sakė.

Dėl atliekamos asmens apžiÅ«ros PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, atvykstant ar iÅ¡vykstant etapu į (iÅ¡) Å iaulių tardymo izoliatorių asmens apžiÅ«ra atliekama antisanitarinėmis sÄ lygomis (Å¡alta, purvina), o daiktai dedami į purvinas dėžes. Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 1 skyriaus Bendrosios nuostatos 2 ir 3 punktuose nurodyta, kad higienos norma netaikoma laikinojo sulaikymo patalpoms (laikinojo sulaikymo, paskirstymo kameros).

Ši higienos norma privaloma asmenims, projektuojantiems, statantiems, įrengiantiems, rekonstruojantiems, remontuojantiems, eksploatuojantiems laisvės atėmimo vietų ir policijos areštinių statinius ir patalpas bei kontroliuojančioms institucijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Be to, pagal Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. rugsėjo 10 d.

įsakymu Nr. V-362 (TAR, 2017, Nr. 2017-19752) Kratų ir apžiÅ«rų atlikimo bendrÄ sias nuostatas, suimtojo arba nuteistojo krata – suimtojo arba nuteistojo drabužių, avalynės, turimų daiktų ir kÅ«no apieÅ¡kojimas siekiant patikrinti, ar jis neturi į suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sÄ raÅ¡us neįtrauktų daiktų (151 p.), suimtųjų ir nuteistųjų krata skirstoma į visuminę (iÅ¡rengiant) ir dalinę (neiÅ¡rengiant) (153 p ), o suimtiesiems ir nuteistiesiems visuminė krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietÄ , taip pat iÅ¡vykstant iÅ¡ jos (153.1. p.).

Taigi, asmens apžiūra yra privaloma ir nurodyto teisės akto nuostatas atsakovės atstovo pareigūnai privalo vykdyti, nori to pareiškėjas, ar ne. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. vasario 20 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-378 (patikrinimas atliktas 2018 m. vasario 13 d., b. l. 90–91) konstatuota, kad ant kamerų bei bendrojo naudojimo patalpų sienų ir lubų vizualiai matomų pelėsių nėra. Patikrintos bendrojo naudojimo vietos, kratos patalpos ir jose esantys įrenginiai.

Nustatyta, kad kratos patalpose naudojamas inventorius (vonelės) yra Å¡varus. PareiÅ¡kėjo argumentas dėl antisanitarinių sÄ lygų, Å¡altų patalpų atliekant kratas ir daiktų dėjimo į neÅ¡varias dėžes yra abstraktus, paneigiamas aukščiau paminėtu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento patikrinimo aktu, pareiÅ¡kėjas dėl, jo nuomone, netinkamų sÄ lygų minėtose patalpose į Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorių nesikreipė, nenurodė bent laikotarpio, kada, jo nuomone, buvo pažeidimas ir konkrečiai koks, todėl jo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl rÅ«kančių asmenų kamerose PareiÅ¡kėjas savo skunde nurodė, kad kamerose rÅ«kantieji laikomi su nerÅ«kančiais. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 I skyriaus Bendrosios nuostatos 7 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo bylose yra pasisakęs, kad vertinant, ar atitinkama institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius (suimtuosius) nuo žalingų pasyvaus rÅ«kymo pasekmių, reikÅ¡minga aplinkybe laikomas ir pareiÅ¡kėjo kreipimasis į institucijos administracijÄ su praÅ¡ymu ar skundu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sÄ lygas, nurodant, kad kiti asmenys rÅ«ko, ir praÅ¡yti imtis atitinkamų veiksmų, bei kiti duomenys, patvirtinantys, kad pareiÅ¡kėjas yra nerÅ«kantis asmuo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1073-502/2017, 2017 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-795-442/2017, 2016 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1808-858/2015, 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1237/2013, 2013 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1396/2013 ir kt.).

Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl laikymo su nerÅ«kančiais bÅ«tų kreipęsis į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ raÅ¡tu. Juo labiau, iÅ¡ asmens sveikatos istorijos nuoraÅ¡o (b. l.

11) matyti, kad pareiÅ¡kėjas prie savo žalingų įpročių yra nurodęs rÅ«kymÄ . IÅ¡ asmenų, atvykusių pirmÄ kartÄ Ä¯ Å iaulių tardymo izoliatorių, apklausos anketos matyti, kad pareiÅ¡kėjas sutiko bÅ«ti laikomas įstaigos gyvenamojoje kameroje kartu su rÅ«kančiais asmenimis (b. l. 83), tai patvirtindamas savo paraÅ¡u. Be to, pareiÅ¡kėjas skunde nenurodo, kad yra nerÅ«kantis, o tik iÅ¡dėsto abstraktaus pobÅ«džio argumentus, jog kamerose rÅ«kantys asmenys laikomi su nerÅ«kančiais asmenimis.

Taigi, nėra jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ nurodydamas, jog yra nerÅ«kantis, ir praÅ¡o užtikrinti jo teisę bÅ«ti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«koma. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėto veikimo ar neveikimo dėl pareiÅ¡kėjo buvimo kamerose drauge su rÅ«kančiais asmenimis nenustatyta.

Dėl galimybės judėti Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis, sveikas žmogus, buvo priverstas nuolat kamerose gulėti arba sėdėti. Toks pareiškėjo argumentas paneigiamas Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 1/01-58 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkės“ (b. l. 38), kuria patvirtinta Suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkė, ir joje apibrėžtas darbo, poilsio, buvimo gryname ore, mokymosi, socialinėms ir psichologinėms programoms skirtas laikas.

Taip pat teismui pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2011 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1/01-88 patvirtinta suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa (b. l. 39–43), kurioje nurodyta, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos.

Pažymėtina, kad užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimÄ pagal pageidavimÄ . Viena iÅ¡ pagrindinių užimtumo formų yra kultÅ«ros, sporto ir kiti renginiai. Renginiai, skirti suimtųjų užimtumui prasminga veikla ir mikroklimato gerinimui, yra įtraukiami į įstaigos pusmečių bei socialinės reabilitacijos skyriaus ketvirčių planus. Informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius yra iÅ¡kabinama kamerose.

Visi suimtieji, norintys dalyvauti Å¡iuose renginiuose, kreipiasi į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ , kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija. Be to, pareiÅ¡kėjas galėjo naudotis Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus nustatyta tvarka kasdien pasivaikščioti gryname ore, nes pagal Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 1/01-358 nustatytÄ tvarkÄ , pripažintas netekusiu galios Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 16 d.

įsakymas Nr. 1/01-186 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ su papildymu ir nustatyta dviejų valandų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė suimtiesiems. Pagal Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 1/01-130 nustatytÄ tvarkÄ , pripažintas netekusiu galios Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017 m. lapkričio 22 d. įsakymas Nr. 1/01-130 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ ir nustatyta dviejų valandų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė (b. l. 34-36).

Taigi, iš aukščiau pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas turėjo galimybę laisvai judėti, o ne vien kamerose gulėti arba sėdėti, todėl nurodytas pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl sveikatos sutrikimų Pareiškėjas nurodė, kad būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje patyrė psichologinius išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus. Susipažinus su asmens sveikatos istorija (b. l.

11) nustatyta, jog atvykus į Å iaulių tardymo izoliatorių pirminės gydytojų apžiÅ«ros metu pareiÅ¡kėjas nusiskundimų sveikata neturėjo, nurodė traumÄ , operacijÄ , žalingÄ Ä¯protį. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad gyvenamosiose patalpose nėra užtikrintas natÅ«ralus apÅ¡vietimas, kas labai pakenkė jo akims (kadangi yra daug skaitantis ir raÅ¡antis). IÅ¡ asmens sveikatos istorijos matyti, kad nėra užfiksuota, jog aptariamu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas kreipėsi į gydytojus dėl regėjimo, akių ligų ir jam dėl to buvo paskirtas gydymas ar nustatyti regėjimo sutrikimai.

Bylai aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas į Å iaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ kreipėsi dėl skaudančio danties ir perÅ¡alino simptomų, slogos, todėl įvertinus pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos nuoraÅ¡Ä , negalima konstatuoti, kad dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė nurodytus nepatogumus, kÄ nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiÅ¡kėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. IÅ¡ byloje esančios Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2019 m. rugpjūčio 8 d. pažymos Nr. 61/04-2042 (b. l.

23) matyti, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2018-05-18 iki 2018-12-20 į Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su skundais ar praÅ¡ymais dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nesikreipė. PareiÅ¡kėjo argumentas, kad pareigÅ«nai tyčia sudaro konfliktines situacijas tarp įkalintų asmenų, yra nepagrįstas jokiais įrodymais ir subjektyvus. Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v.

Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas iÅ¡vadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011). Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų laikymo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis. Byloje nėra duomenų, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos. Nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiÅ¡kėjos atžvilgiu nenustatytas, taip pat atsižvelgtina į tai, kad įvertinus kamerų, kuriose buvo laikoma pareiÅ¡kėjas, plotÄ ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad visas 190 dienų pareiÅ¡kėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus.

Taip pat atsižvelgiant į EŽTT didžiosios kolegijos skirtingos praktikos harmonizavimÄ , teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjui visas 190 dienų nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto, privatumo pažeidimo naudojantis sanitariniais mazgais nenustatyta, pagal apibrėžtas pareiÅ¡kėjo skundo ribas kamerose higienos sÄ lygos atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, Å iaulių tardymo izoliatoriaus kalinimo sÄ lygos iÅ¡ esmės nepakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai (byloje nepateikta jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai), todėl teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygos atitiko teisės aktų reikalavimus.

Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Å iuo atveju nenustatyti neteisėti atsakovo veiksmai, todėl nėra pagrindo manyti, kad pareiÅ¡kėjui buvo padaryta neturtinė žala. PareiÅ¡kėjas taip pat neįrodė priežastinio ryÅ¡io, jog jo neturtinę žalÄ lėmė bÅ«tent atsakovo atstovo veiksmai, kuriuos pareiÅ¡kėjas nurodo kaip neteisėtus.

PareiÅ¡kėjo argumentai yra deklaratyvÅ«s, nekonkretÅ«s, nedetalizuoti. PareiÅ¡kėjas argumentus iÅ¡ esmės grindžia tik subjektyvia savo nuomone, visiÅ¡kai nepagrindžia ir neindividualizuoja subjektyvių neigiamų pasekmių bei priežastinio ryÅ¡io. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, jeigu yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009 ir kt.).

Taigi, pagrindu neturtinei žalai atlyginti pripažįstama tik ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų; nenustačius tokių aplinkybių, negalima konstatuoti, kad pareiÅ¡kėja patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, dvasines kančias ar nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ , kurių intensyvumas bÅ«tų virÅ¡ijęs neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, t. y. nėra pagrindo laikyti, kad asmuo patyrė neturtinę žalÄ .

Teismas, atsižvelgdamas į aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumÄ , konstatuoja, kad tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ , kuriuo praÅ¡oma priteisti iÅ¡ atsakovo atstovo 3100 Eur neturtinei žalai atlyginti, nėra pagrindo, todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo T. V. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mus. Teisėja Laisvutė Kartanaitė