3cf38576-354b-410e-8db9-2932c05ab7a2 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas Eduardas Maškevičius                               Baudžiamoji byla Nr. 1A-220-417/2016.Teisėjas Jurgita Grigonienė                                           Teisminio proceso Nr. 1-24-3-00002-2016-1.                                                                              Procesinio sprendimo kategorija 4.5.1. (S)                                                                             KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U TA R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 5 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus, teisėjų Aurelijos Sadauskaitės, Daliaus Jocio, sekretoriaujant Jurgitai Dilienei, dalyvaujant nuteistajai K.

P.,gynėjai advokatei Audronei Matiukienei,nukentėjusiajai I. P.,nukentėjusiosios atstovui advokatui Sergejui Butai,apeliacine tvarka vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo K. P. baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios K. P. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-04-06 nuosprendžio, kuriuo ji pripažinta kalta dėl nusikaltimo, numatyto BK 139 str. 1 d., ir paskirta bausmė – aÅ¡tuoni mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant jÄ per septynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai padarytÄ turtinę žalÄ .IÅ¡ K.

P. priteista 607,79 Eur turtinės žalos ir 1 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 400 Eur patirtų atstovavimo iÅ¡laidų I. P. naudai. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :              K. P. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo žmogų, bÅ«dama pavojingo Å¡uns – bulterjero miÅ¡rÅ«no savininke, 2015-09-20, apie 15.30 val., miÅ¡ke, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, be pavadėlio ir antsnukio vedžiojo šį jai priklausantį Å¡unį, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , kuriame nustatyta, kad „gyvÅ«nų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvÅ«nai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvÅ«nų gyvybei, sveikatai ar turtui <...>“, bei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-06-21 įsakymu Nr. AV-1111 patvirtintų GyvÅ«nų laikymo Klaipėdos rajone taisyklių 46 punktÄ , kuriame numatyta, kad kovinių ir pavojingų Å¡unų miÅ¡rÅ«nai vieÅ¡ose vietose vedžiojami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu.

Å uo užpuolė nukentėjusiÄ jÄ I. P. ir sukandžiojo jai kairę kojÄ padarydamas plėštines-kastines kairės blauzdos žaizdas su fascijos bei trigalvio raumens pažeidimu, t. y. nesunkiai jÄ sužalojo.                          Apeliaciniu skundu K. P. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-04-06 nuosprendį, skirtÄ laisvės apribojimo bausmę pakeisti Å¡velnesne bausme ir sumažinti priteistino turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžius.

Taip pat teigiama, kad baudžiamoji byla turėtų bÅ«ti nutraukta ir ji turėtų bÅ«ti nubausta administracine tvarka pagal GyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 str. 2 d. 3 p. Skundas motyvuojamas tuo, kad teismas netinkamai jos veikÄ kvalifikavo ir pritaikė BK 139 str. 1 d., kadangi ji neturėjo tiesioginio kontakto su nukentėjusiÄ ja, kontaktas buvo tik tarp nukentėjusiosios ir kaltinamosios Å¡uns. Be to, GyvÅ«nų apsaugos ir gerovės įstatymas nurodo gyvÅ«nų laikymo taisykles tik vieÅ¡ose vietose, o įvykio vieta yra miÅ¡kas, t. y. ne vieÅ¡a vieta.

Teigia, kad kaltinamajai skirta bausmė yra per griežta, priteistas turtinės žalos atlyginimas nepagrįstai didelis.              Nuteistoji ir jos gynėjas praÅ¡o apeliacinį skundÄ patenkinti. Nukentėjusioji ir jos atstovas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.              Apeliacinis skundas atmestinas.             Apeliaciniu skundu nuteistoji kelia klausimÄ , ar įvykio vieta, o tiksliau – miÅ¡kas, yra vieÅ¡a vieta, kadangi GyvÅ«nų apsaugos ir gerovės įstatymas nurodo gyvÅ«nų laikymo taisykles tik vieÅ¡ose vietose.

Apygardos teismas iÅ¡aiÅ¡kina ir pripažįsta nepagrįstu nuteistosios ir nuteistosios gynėjo apeliaciniame teisme iÅ¡sakytÄ argumentÄ , kad miÅ¡kas – ne vieÅ¡oji vieta. VieÅ¡oji vieta teismų praktikoje suprantama kaip tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę (gali) lankytis bet kurie kiti asmenys. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų patirtų nepatogumų (kasacinės nutartys Nr. 2K-670/2002, 2K-796-2007, 2K-122/2008 ir kt.).

Taigi vadovaujantis teismų praktika vertintina, kad miÅ¡kas yra vieÅ¡oji vieta, o, tiksliau, vieta, kurioje žmonės paprastai nesilanko, bet turi teisę lankytis ir bet kuriÄ akimirkÄ gali ten atsirasti. Taigi konstatuotina, kad nuteistoji pažeidė Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , nustatantį, kad „gyvÅ«nų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvÅ«nai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvÅ«nų gyvybei, sveikatai ar turtui <...>“, bei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-06-21 įsakymu Nr. AV-1111 patvirtintų GyvÅ«nų laikymo Klaipėdos rajone taisyklių 46 punktÄ , kuriame numatyta, kad kovinių ir pavojingų Å¡unų miÅ¡rÅ«nai vieÅ¡ose vietose vedžiojami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu.

             Be to, teigiama, kad teismas netinkamai pritaikė BK 139 straipsnio 1 dalį, kadangi nuteistoji neturėjo tiesioginio kontakto su nukentėjusiÄ ja, kontaktas buvo tik tarp nukentėjusiosios ir kaltinamosios Å¡uns. Vadovaujantis BK 139 str. 1 d. matyti, kad Å¡is straipsnis taikomas tada, kai nustatoma, jog objektyviai bÅ«tent kaltininko veika buvo nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis, kad yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas priežastinis veikos bei padarinių ryÅ¡ys ir kad Å¡ie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad nuteistoji būdama pavojingo šuns – bulterjero mišrūno savininke, miške (t. 1, b. l.

79) be pavadėlio ir antsnukio vedžiojo šį jai priklausantį Å¡unį, dėl ko Å¡uo, užpuolęs nukentėjusiÄ jÄ I. P., sukandžiojo jai kairę kojÄ taip padarydamas plėštines-kastines kairės blauzdos žaizdas su fascijos bei trigalvio raumens pažeidimu, t. y. nesunkiai jÄ sužalojo. Taigi vertintina, kad objektyviai bÅ«tent nuteistosios veika, o, tiksliau, Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo bei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-06-21 įsakymu Nr. AV-1111 patvirtintų GyvÅ«nų laikymo Klaipėdos rajone taisyklių nepaisymas buvo nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis ir tai yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas priežastinis veikos bei padarinių ryÅ¡ys ir Å¡ie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas.

Taigi vertintina, kad nagrinėjamu atveju yra visų įtvirtintų nusikalstamos veikos, numatytos BK 139 straipsnyje, objektyvių ir subjektyvių požymių visuma.              Taip pat skundas motyvuojamas tuo, kad kaltinamajai skirta bausmė per griežta ir teismas jos prisipažinimÄ dėl netinkamo Å¡uns vedžiojimo nepagrįstai įvertino kaip prisipažinimÄ dėl nukentėjusiosios sužalojimo. Vadovaujantis BK 139 straipsniu, tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nei savo rÅ«Å¡imi, nei dydžiu paskirta bausmė nėra aiÅ¡kiai per griežta. Kartu pažymėtina dar ir tai, jog pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, jog kaltinamosios padaryta nusikalstama veika yra neatsargus nusikaltimas, įvertino kaltinamosios asmenybę, jog ji neteista, dirba, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ ir legalų pragyvenimo Å¡altinį, neigiamai jÄ charakterizuojančių duomenų byloje nenustatė.

Todėl kolegija vertina, kad apylinkės teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai geriausiai bus pasiekti taikant K. P. laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant atlyginti nukentėjusiajai padarytÄ turtinę žalÄ . Taip pat apeliacinio teismo posėdžio metu nuteistosios gynėjas pritarė nuteistosios apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytam argumentui, kad apylinkės teismas priteisė turtinės žalos atlyginimÄ ir nustatė jo dydį vadovaudamasis nepagrįstais įrodymais, kadangi pateikti kvitai apie vartotus vaistus nesusiję su nukentėjusiosios patirtu sužalojimu.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad I. P. Å¡ioje byloje pareiÅ¡kė 627,77 Eur civilinį ieÅ¡kinį dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo ir 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Apylinkės teismas ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkino iÅ¡ dalies. Netenkinta ieÅ¡kinio dalis dėl 11,98 euro turtinės žalos atlyginimo priteisimo pagal UAB „Gintarinė vaistinė“ kvitÄ dėl „Avento“ maiÅ¡elių pienui saugoti įsigijimo, kadangi byloje surinktais įrodymais nepatvirtintas tokių maiÅ¡elių reikalingumas nukentėjusiosios patirtiems sužalojimams ar jų komplikacijoms gydyti.

Tuo tarpu visa kita suma, kuriÄ sudaro 266,40 Eur dėl sužalojimo nukentėjusiosios negauta darbo užmokesčio dalis ir 349,39 Eur medikamentų ir reabilitacijos paslaugų pirkimo iÅ¡laidos, kurios pagrįstos ir iÅ¡samiais nukentėjusiosios parodymais, ir VSDFV pažyma apie jos nedarbingumo laikotarpį, ir pridėtais medikamentų ir paslaugų apmokėjimo kvitais, apylinkės teismo tinkamai įvertinta visiÅ¡kai pagrįstomis ir susijusiomis su nagrinėjama nusikalstama veika iÅ¡laidomis.Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-04-06 nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ar keisti skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius Klaipėdos apygardos teismui pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡ nuteistosios K.

P. valstybei priteisti 63,69 euro turėtų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamÄ jį kaltu, iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas, tai reiÅ¡kia, kad nuteistųjų galimybės atsisakyti gynėjo yra ribotos.

Apeliacinį skundÄ nagrinėjamu atveju padavė nuteistoji, o nuteistosios gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme yra privalomas. Valstybė turi užtikrinti galimybę nuteistajam gintis. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kai gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos iÅ¡ K.

P. nepriteistinos. Vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija n u t a r i a : nuteistosios K. P. apeliacinį skundÄ atmesti.Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus praÅ¡ymÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Nr. NTP-7-6715 priteisti antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas, antrinę teisinę pagalbÄ tiekiant K. P., atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                                       Eduardas MaÅ¡kevičius Teisėjai                                                                                Dalius Jocys               Aurelija Sadauskaitė                                                                                      Â