3cf23b66-87f6-4c6e-b4de-be1ee4d1dfbf · Skuodo rajono apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-537-995/2015Proceso Nr. 2-38-3-000452-2015-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.2.6.1.; 3.4.4.1.SKUODO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS s P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 21 d.Skuodas Skuodo rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Railienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Loretai Liaučienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. V., jo atstovei advokatei Virginijai Pargaliauskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

V. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui J. R. dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ir n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , patvirtinantį, jog A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi                                     (duomenys neskelbtini) , priėmė R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios                     (duomenys neskelbtini) , palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjusi jį valdyti ir valdė iki savo mirties.

Teismas nustato tik tuos juridinę reikšmę turinčius faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra reikšmingas palikimo priėmimo įforminimui ir teisinei registracijai viešame registre.             Vadovaujantis CPK 445 straipsniu teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Suinteresuotas asmuo J. R. pateiktame atsiliepime iÅ¡ esmės neprieÅ¡taravo pareiÅ¡kimui, nurodė, kad pretenzijų neturi, į palikimÄ nepretenduoja, prašė bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant.PareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu palaikė pareiÅ¡kimÄ ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad jis su žmona A. V. ir sÅ«numi D. V. gyveno kartu su žmonos A.                tėvais P.. Ten liko gyventi ir po anytos R. P. mirties. Pastatė pirtį, name                        sutvarkė krosnį, įvedė vandentiekį, prižiÅ«rėjo žemę.

Suinteresuotas asmuo nepagrįstai jį apkalba, kad jis ir jo mirusi sutuoktinė neprižiÅ«rėjo R. P. turto. Taip pat nurodė, kad Å¡iuo metu sÅ«nus serga epilepsija ir gyvena globos namuose. Jis pats taip pat gyvena globos namuose.Liudytojas K. B. paaiÅ¡kino, kad jis buvo pareiÅ¡kėjo kaimynas. Po R. P. mirties, A. V. su Å¡eima liko gyventi mamos sodyboje, kuriÄ prižiÅ«rėjo, remontavo, perstatė krosnį. Liudytoja V. B. paaiÅ¡kino, jog ji yra pareiÅ¡kėjo kaimynė, jau apie 30 metų. Po R. P. mirties pareiÅ¡kėjas su Å¡eima gyveno toje sodyboje, jÄ prižiÅ«rėjo ir tvarkė.

Å iuo metu sodyba nebetvarkoma.Liudytojas A. S. paaiÅ¡kino, jog buvo pareiÅ¡kėjo bendradarbis. Patvirtina, jog po R. P. mirties pareiÅ¡kėjas su Å¡eima liko gyventi tame pačiame name, prižiÅ«rėjo sodybÄ ir jÄ tvarkė.PareiÅ¡kimas tenkintinas.Teismo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) . mirė pareiÅ¡kėjo sutuoktinės A. V., mirusios (duomenys neskelbtini) motina R. P., iki mirties gyvenusi                      (duomenys neskelbtini) jai ir jos sutuoktiniui K. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiuose pastatuose.

K. P. mirė (duomenys neskelbtini) ir jo palikimÄ buvo priėmusi R. P.. R. P. palikimÄ mirties dienÄ sudarė gyvenamasis namas ir jo priklausiniai, esantys (duomenys neskelbtini) , kurių daiktinės teisės R. P. vardu Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruotos. R. P. testamento nepaliko. Jos turto paveldėjimo byla notarų biure neužvesta. Po R. P. mirties jos dukra A. V. per įstatymo nustatytÄ terminÄ (pagal 1964 m. LR CK 587 straipsnyje nustatytas 6 mėnesių terminas palikimo priėmimo veiksmams atlikti) nesikreipė į notarų biurÄ , o jos palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti.

A. V. gyveno su savo tėvais, mirus tėvui K. P., iki pat mamos R. P. mirties, ja rÅ«pinosi ir prižiÅ«rėjo,                   padėjo buityje ir namų Å«kyje. Mirus mamai R. P., A. V. toliau gyveno mamai priklaususiame name. Po mamos mirties likusį turtÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , pradėjo valdyti kaip savo ir laikė save turto savininke, siekė iÅ¡saugoti jį ir iÅ¡laikyti. A. V. namÄ prižiÅ«rėjo, jį remontavo, naudojosi mamos daiktais. FaktÄ , kad pareiÅ¡kėjas su žmona A.

V. ir sÅ«numi gyveno kartu su R. P. patvirtina iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ namų Å«kio knygų. 2015 m. rugsėjo 1 d. notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. V., kuris yra savo sutuoktinės A. V. turto įpėdinis, pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo fakto patvirtinimo ir turto paveldėjimo pagal įstatymÄ (duomenys neskelbtini) mirus jo sutuoktinės  A. V. mamai R. P., po kurios mirties pareiÅ¡kėjo sutuoktinė           A. V. nebuvo užvedusi paveldėjimo bylos, nes A.

V. mama                   R. P. po savo vyro K. P. mirties nebuvo gavusi paveldėjimo teisės liudijimo.Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimÄ Ä¯pėdiniui nesukuria, norėdamas įgyti palikimÄ Ä¯pėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo  įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ perimti palikėjo teises ir pareigas ir Å¡i valia priimti palikimÄ turi bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiama įstatymo nustatytais bÅ«dais bei terminaisLietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2000 m. liepos 18 d.

Nr. VIII-1864 38 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, jog civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda                   įsigaliojus Å¡iam kodeksui. CK įsigaliojo 2001 m. liepos 1 d.R. P. mirė (duomenys neskelbtini) , todėl jos mirties dienÄ galiojo 1964 m. civilinis kodeksas. 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog palikimui įgyti                   įpėdinis turi jį priimti.

Neleidžiama palikimÄ priimti dalinai arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog laikoma, kad įpėdinis palikimÄ priėmė, kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui                           pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . Taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje nurodyti veiksmai turi bÅ«ti atliekami per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.Faktinis palikimo priėmimas reiÅ¡kia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtÄ nuosavybės teise.

Esminės faktinio palikimo priėmimo aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimÄ , pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami,                  siekiant iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , trečia, įpėdinis valdo turtÄ kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).             IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų ir liudytojų parodymų nustatyta, kad, mirus                                   R.

P., jos dukra A. V. priėmė R. P. palikimÄ jį faktiÅ¡kai valdydama (gyveno toliau R. P. name, prižiÅ«rėjo ir tvarkė jos Å«kį bei žemę).Kadangi pareiÅ¡kėjas V. V. negali kitokia tvarka gauti šį faktÄ patvirtinančių                 reikiamų dokumentų, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Å io fakto nustatymas reikalingas, kad pareiÅ¡kėjas V. V. galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ ir įstatymų nustatyta tvarka paveldėti savo                           mirusios sutuoktinės A.

V. palikimÄ . Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį neleidžiama palikimÄ priimti iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar                   iÅ¡lygomis. CK 5.51 straipsnio 1 dalis nustato, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį daiktÄ , laikomas priėmęs visÄ palikimÄ . Todėl teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktÄ , neturi aiÅ¡kinti ar konstatuoti (įvardinti) palikto turto kiekio, jo dalių ar vietos (Lietuvos Aukščiausiojo T. S. 2005 m. gruodžio 29 d., nutarimas Nr. 56 13 p.).

Ä®vertinus tai                          pareiÅ¡kimas tenkintinas, nustatant, kad A. V. priėmė palikimÄ , atsiradusį po jos motinos R. P. mirties, konkrečiai to turto neįvardinus. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 296, 442, 444, 448 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kimÄ tenkinti.Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) priėmė R.

P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjusi jį valdyti ir valdė iki savo mirties. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimui        gauti. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                                 Vaida Railienė