3cefb5d7-d7b1-45ef-b70f-da474b0b0b80 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja DPranešėja A. Romanovienė                                           Civilinė byla Nr. 2S-99-163/2014Teisėjas M. Dobrovolskis                                           (Proceso Nr. 2-06-3-03243-2013-9)                                                           Procesinio sprendimo kategorija (S)                  124.2.2; 122.4.

      KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. sausio 3 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo S. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-09-18 nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo S. K. praÅ¡ymÄ suinteresuotiems asmenims J. K., BAB Ūkio bankui, antstolei B. T. dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-4973-255/2013 pagal pareiÅ¡kėjo S. K. skundÄ dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė B.

T., J. K., AB Ūkio bankas, nustatė: pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas atnaujinti procesÄ iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje       Nr. 2-4973-255/2013 pagal pareiÅ¡kėjo S. K. skundÄ dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė B. T., J. K., AB Ūkio bankas, CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu dėl pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) padarytos aiÅ¡kios teisės normos taikymo klaidos, kuri turėjo įtakos priimant neteisėtÄ sprendimÄ (nutartį, įsakymÄ ar nutarimÄ ), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka.

Nurodė, kad galiojęs CPK 558 straipsnis reglamentavo pareiÅ¡kimo dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo pateikimÄ ir tenkinimÄ , kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles. Straipsnio 5 dalis numatė galimybę hipotekos kreditoriui pakartotinai kreiptis dėl įkeisto daikto pardavimo iÅ¡ varžytynių Å¡iame straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau nenumatė terminų. CPK 723 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad pakartotinis į tÄ patį turtÄ pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus iÅ¡ieÅ¡kojimas gali bÅ«ti nukreipiamas praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo turto grÄ Å¾inimo skolininkui.

CPK 723 straipsnio 3 dalis yra speciali teisės norma CPK 558 straipsnio normos atžvilgiu, todėl teismas turėjo taikyti specialiÄ jÄ teisės normÄ . Teismui netaikius specialiosios teisės normos, priimta nutartis yra neteisėta. Be to, teismas netinkamai taikė CPK 558 straipsnį nurodydamas, kad teismui pateiktas pareiÅ¡kimas dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iki 2012-07-01, todėl antstolė vadovavosi įstatymo redakcija, galiojusia iki 2012-07-01. Pagal CPK 3 straipsnio 8 dalį vykdymo procesas vyksta pagal tuo metu galiojančias teisės normas.

Antstoliui vykdomasis dokumentas pateiktas 2012-07-13, todėl Å¡i teisės norma jau nebegaliojo.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-09-18 nutartimi atsisakė atnaujinti procesÄ civilinėje byloje. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmai buvo pradėti iki           2012-07-01 ir, pagal 2012-12-22 Ä®statymo Nr. XI-1843 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 542, 543, 544, 545, 551, 554, 566, 715, 744, 745, 746, 747 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 546–550, 552, 553, 555–565, 567–569 straipsnių pripažinimo netekusiais galios“ 34 straipsnio 3 dalies nuostatas, reikėjo vadovautis CPK nuostatomis, galiojusiomis iki 2012-07-01.

Kreditorė BAB Ūkio bankas kreipėsi į hipotekos teisėjÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iki 2012-07-01, todėl antstolė pagrįstai vadovaudamasi CPK 558 str. redakcija, galiojusia iki 2012-07-01, ir įstatymo reikalavimų nepažeidė, todėl nėra CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyto pagrindo atnaujinti procesÄ . Be to, pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas, kreipdamasis į teismÄ dėl proceso atnaujinimo, praleido CPK 368 str. 1 d. numatytÄ trijų mėnesių terminÄ , nes 2013-04-16 nutartis jam įteikta 2013-04-25, o pareiÅ¡kėjas dėl proceso atnaujinimo kreipėsi 2013-07-29.PareiÅ¡kėjas S. K. atskiruoju skundu praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-09-18 nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino teisės normas dėl priverstinio vykdymo pradžios termino nustatymo.

Teigia, kad CPK 653 straipsnio normos vykdymo pradžiÄ sieja su vykdomojo dokumento pateikimu antstoliui, kadangi vykdomoji byla užvesta 2012-07-13, tai priverstinė vykdymo procedÅ«ra prasidėjo 2012-07-13, o ne 2009-05-06, kai Klaipėdos miesto apylinkės teismas nutartimi leido parduoti iÅ¡ varžytynių hipoteka įkeistÄ turtÄ . Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo bei aiÅ¡kinimo praktikos. CPK normos nesuteikia hipotekos kreditoriui teisės, apeliuojant į vykdomojo dokumento iÅ¡davimÄ datÄ , remtis CPK pakeitimais (2012-12-22 įstatymo Nr. XI-1843), ignoruoti CPK 723 straipsnio normas ir naudotis iÅ¡skirtine padėtimi, taikant sau palankias materialiosios ir procesinės teisės normas.

Atskirasis skundas atmestinas.Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas konstatavo, kad nėra pareiÅ¡kėjo nurodyto CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyto proceso atnaujinimo pagrindo, ir proceso civilinėje byloje neatnaujino, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija dėl proceso atnaujinimo instituto paskirties ir tikslų, proceso atnaujinimo sÄ lygų yra suformuota ir aiÅ¡ki. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarus bÅ«das peržiÅ«rėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo bÅ«ti patikrinti instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007, 2007-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007, 2009-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009).

Proceso atnaujinimo institutas privalo bÅ«ti taikomas atsižvelgiant į proceso teisės principus: ekonomiÅ¡kumÄ , koncentruotumÄ , protingumÄ . Proceso atnaujinimo institutas negali bÅ«ti naudojamas kaip priemonė dar kartÄ pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymÄ . Asmenys, praÅ¡antys atnaujinti procesÄ , privalo elgtis sÄ Å¾iningai ir Å¡iuo institutu nepiktnaudžiauti. Proceso atnaujinimo uždavinys – ne tiesiogiai patikrinti žemesnės instancijos teismų veiksmus, o atsakyti į du klausimus: yra ar ne įstatyme nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai, o jeigu jie yra, tai ar jie turėjo kokiÄ nors įtakÄ byloje priimtam sprendimui ir pačiam teismo procesui.PareiÅ¡kėjas prašė atnaujinti procesÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas jo skundÄ dėl antstolio veiksmų padarė aiÅ¡kiÄ teisės normos taikymo klaidÄ , nes vadovavosi ne specialia CPK 723 straipsnio 3 dalimi, o bendrÄ ja CPK 558 straipsnio teisės norma, kuri vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui metu nebegaliojo.CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad procesas gali bÅ«ti atnaujintas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtÄ sprendimÄ (nutartį, įsakymÄ ar nutarimÄ ) ir jis nebuvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka.

Procesas CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu atnaujintinas, kai: pirma, pirmosios instancijos teismas teisės normos taikymo klaidÄ padarė netinkamai taikydamas tiek proceso, tiek materialiosios teisės normas, antra, klaida turi bÅ«ti ne tik aiÅ¡ki, bet ir esminė, daranti sprendimÄ (nutartį) neteisėtÄ , bei, trečia, pagrindas atnaujinti civilinę bylÄ nurodytu pagrindu gali bÅ«ti imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikÅ¡miÅ¡kos teisės normos nuostatos prasmės iÅ¡aiÅ¡kinimas netinkamai, neginčijamai neprotingas vertinamojo pobÅ«džio aplinkybių įvertinimas ir panaÅ¡Å«s atvejai.Å ioje byloje keliamas klausimas, susijęs su hipotekos teisiniais santykiais bei hipotekos teisinius santykius reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų galiojimu laike.

Pažymėtina, kad bylų dėl hipotekos, įkeitimo teisinių santykių ar priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo (praÅ¡ymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, iÅ¡registravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiÅ¡kimus dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo bei kitų iÅ¡ hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjimo tvarka ir sÄ lygos iki 2012-07-01 buvo nustatytos CPK XXXVI skyriuje.

Nuo 2012-07-01 įsigaliojo CPK 542, 543, 544, 545, 551, 554, 566, 715, 744, 745, 746, 747 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 546, 547, 548, 549, 550, 552, 553, 555, 556, 557, 558, 559, 560, 561, 562, 563, 564, 565, 567, 568, 569 straipsnių pripažinimo netekusiais galios 2011-12-22 įstatymas Nr. XI-1843 (toliau – Pakeitimo įstatymas) ir kitų teisės aktų pakeitimai, kuriais įgyvendinama hipotekos reforma Lietuvoje. IÅ¡ vykdomosios ir civilinės bylų medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjos 2008-11-10 nutartimi leista parduoti iÅ¡ varžytynių kreditorei AB Ūkio bankui įkeistÄ skolininkams S. K. ir J.

K. bendrosios nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ . Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėja 2009-05-06 iÅ¡davė vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl turto pardavimo iÅ¡ varžytynių, kuris 2012-07-13 buvo pateiktas vykdyti antstolei B. T.. Apeliantas yra neteisus teigdamas, kad priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų pradžia turi bÅ«ti siejama su vykdomojo dokumentu pateikimu antstoliui 2012-07-13, o ne su Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjos nutarties įsiteisėjimu ir vykdomojo dokumento iÅ¡davimu 2009-05-06.

Pažymėtina, kad Pakeitimo įstatyme yra aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodyta, kad iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo pradėtas iÅ¡ieÅ¡kojimas vykdomas pagal procesinės teisės normas, galiojusias iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo (Pakeitimo įstatymo 34 straipsnio 3 dalis). Pagal CPK 558 str. 1 ir 2 d., iÅ¡ieÅ¡kojimas laikomas pradėtu hipotekos teisėjui priėmus nutartį areÅ¡tuoti įkeistÄ daiktÄ bei raÅ¡tu įspėjus skolininkÄ ir įkeisto daikto savininkÄ , kad negrÄ Å¾inus skolos per vienÄ mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iÅ¡ varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui.

Nagrinėjamu atveju hipotekos kreditorius kreipėsi į teismÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto, Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėja 2008-11-10 nutartimi leido parduoti iÅ¡ varžytynių kreditoriui įkeistÄ skolininkų turtÄ , taigi akivaizdu, kad byla dėl hipotekos teisinių santykių ir iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymas, t. y. priverstinis įkeisto turto pardavimo iÅ¡ varžytynių procesas, buvo pradėtas iki 2012-07-01, todėl vykdomas pagal iki 2012-07-01galiojusias proceso (CPK 542–569 straipsniai) teisės normas.

Dėl to, pradėjus iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, hipotekos kreditoriui lieka teisė naudotis iki minėto įstatymo galiojusiomis ir CPK 558 straipsnyje numatytomis privilegijomis, netaikant CPK 723 straipsnio, leidžiančio turtÄ grÄ Å¾inti skolininkui. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia pareiÅ¡kėjo dėmesį, kad teisės aktai paprastai netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad vadovaujantis lex retro non agit principu, teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka, nebent bÅ«tų palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepakenkiant kitiems teisės subjektams (lex benignor retro agit). Todėl nagrinėjamu atveju pradėjus iÅ¡ieÅ¡kojimÄ galiojant vienoms įstatymo normoms, naujų hipotekos kreditoriaus teises ribojančių normų taikymas pažeistų teisinio apibrėžtumo (saugumo) principÄ , bÅ«tų pažeisti teisėti kreditoriaus interesai bei teisėti lÅ«kesčiai dėl civilinio proceso teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo.

Pakeitimo įstatymu yra sukurta tokia teisinė situacija, kai visam iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo pradėtam iÅ¡ieÅ¡kojimo procesui taikomos tos pačios procesinės teisės normos, reglamentuojančios praÅ¡ymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, iÅ¡registravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo tvarkÄ bei kitus iÅ¡ hipotekos ar įkeitimo atsirandančius teisinius santykius, galiojusios pradedant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .

Toks procesinių teisės normų galiojimas laike neprieÅ¡tarauja nei CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principams, nei pačiai hipotekos esmei – greitam ir ekonomiÅ¡kam reikalavimo patenkinimui.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo atnaujinti procesÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, nes Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-16 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-4973-255/2013 nėra padarytos teisės taikymo klaidos, teismas tinkamai taikė hipotekos teisinius santykius bei turto realizavimÄ reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl naikinti skundžiamos teismo nutarties atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo ir ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis CPK 335?339 straipsniais, teismas n u t a r i a: Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-09-18 nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                        Alona Romanovienė                                      Â