Legislator Case Law & Legislation
2025-07-09 Nr. CB-4039-2-55-3-01590-2022-6 AI generated

2025-07-09 Nr. CB-4039-2-55-3-01590-2022-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Case Number 2025-07-09 Nr. CB-4039-2-55-3-01590-2022-6
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo sąlygas, reglamentuotas Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽSAĮ) bei Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. 3; taip pat, vertindami byloje surinktus įrodymus, teismai netinkamai taikė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles bei padarė nepagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju pacientui padaryta žala yra neišvengiama ir todėl neatlygintina.

Legislator headnote

AI generated

2025-07-09 Nr. CB-4039-2-55-3-01590-2022-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: ieškovės padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl paciento sveikatai (gyvybei) padarytos žalos atlyginimo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. balandžio 10 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 30 d. sprendimą, kuriuo atmestas ieškovių ieškinys atmestas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Nr. DOK-2330

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01590-2022-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. liepos 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas) ir Egidijos Tamošiūnienės,

susipažinusi su 2025 m. birželio 19 d. paduotu ieškovių L. R., E. B., L. K. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 10 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

ieškovės padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl paciento sveikatai (gyvybei) padarytos žalos atlyginimo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. balandžio 10 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 30 d. sprendimą, kuriuo atmestas ieškovių ieškinys atmestas.

Kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo sąlygas, reglamentuotas Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽSAĮ) bei Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. 3; taip pat, vertindami byloje surinktus įrodymus, teismai netinkamai taikė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles bei padarė nepagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju pacientui padaryta žala yra neišvengiama ir todėl neatlygintina.

2. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog egzistuoja viena iš būtinų teisės į žalos atlyginimą sąlygų – paciento sveikatai yra padaryta žala. Pirmosios instancijos teismas sprendimo 51-54 punktuose nurodė, kad „teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientą ištiko mirtis, todėl vertintina, ar tokia situacija susiklostė kaip sveikatos priežiūros įstaigoje teiktų paslaugų pasekmė“, tačiau apeliacinės instancijos teismas nutartyje (47 punkte) dėl šios sąlygos (ne)nustatymo (turinio) nepasisakė.

3. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nesiaiškino „neišvengiama žala“ sąlygos turinio (aplinkybių), kad visgi ligoninės specialistai galėjo (turėjo) numatyti paciento būklę, pirma, kad nėra ūmaus cholecistito, antra, pacientas turi širdies nepakankamumą, kartu ir tai, kad, nesant gyvybinėms indikacijoms, pacientui nereikalingas (nebūtinas) operacijos atlikimas gali lemti širdies nepakankamumo progresavimą, t. y. būklės pablogėjimą ir net mirtį. Ligoninės specialistai galėjo kontroliuoti žalos atsiradimą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Donatas Šernas

Egidija Tamošiūnienė