Legislator Case Law & Legislation
3cedaddb-08f7-465f-85c3-ed02eacd8f3c AI generated

3cedaddb-08f7-465f-85c3-ed02eacd8f3c · Å iaulių apygardos teismas

Case Number 3cedaddb-08f7-465f-85c3-ed02eacd8f3c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

nustatyti naudojimosi tvarkÄ 0,0966 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (adresu: duomenys neskelbtini), jai paskiriant naudotis pateiktame žemės sklypo vidinio naudojimosi plane žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksu „2“, nuspalvintomis žalsva spalva, o atsakovei Z. G. paskiriant naudotis pateiktame žemės sklypo vidinio naudojimosi plane žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksu „1“, nuspalvintomis geltona spalva; nustatyti Å¡alims bendrai naudotis žemės sklypo vidinio naudojimosi plane žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksu „B“, nuspalvintomis mėlyna spalva;

Legislator headnote

AI generated

3cedaddb-08f7-465f-85c3-ed02eacd8f3c · Å iaulių apygardos teismas: IeÅ¡kovei E. S. nustatė asmeninės nuosavybės teisę į: pastatÄ -sandėlį, žymimÄ indeksu 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 778 Eur vertės, kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini): Å¡iukÅ¡lių dėžę, 40 Eur vertės, Å¡ulinį 2k, 50 Eur, nenaudojamus kiemo tualetÄ , žymimÄ 7I1ž, 50 Eur vertės, stoginę, plane žymimÄ â€žN“ (sklypo dalyje, plane nuspalvintoje žalsva spalva), 50 Eur vertės, ir tvoros dalį, besiribojančiÄ su ieÅ¡kovės naudojamo žemės sklypo dalimi, kuriÄ teismas vertino 10 Eur; atsakovei Z.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. 2A-247-856/2019 Teisminio proceso Nr. nesuteiktas Procesinio sprendimo kategorijos 2.4.2.9.1; (S) 2.4.2.13; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1. ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 8 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Z.

G. apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-15-344/2018 pagal ieÅ¡kovės E. S. ieÅ¡kinį atsakovei Z. G. dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo bei atsakovės Z. G. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, valstybės įmonė Registrų centras.

Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. Ieškovė E. S. patikslintu ieškiniu ir pareiškimu, kuriuo pašalinta patikslintame ieškinyje padaryta klaida, prašė:

1) nustatyti naudojimosi tvarkÄ 0,0966 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (adresu: duomenys neskelbtini), jai paskiriant naudotis pateiktame žemės sklypo vidinio naudojimosi plane žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksu „2“, nuspalvintomis žalsva spalva, o atsakovei Z. G. paskiriant naudotis pateiktame žemės sklypo vidinio naudojimosi plane žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksu „1“, nuspalvintomis geltona spalva; nustatyti Å¡alims bendrai naudotis žemės sklypo vidinio naudojimosi plane žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksu „B“, nuspalvintomis mėlyna spalva;

2) atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklype esančius statinius: ieÅ¡kovei E. S. asmeninės nuosavybės teise priteisti pastatÄ -sandėlį, žymimÄ indeksu 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 817 Eur vertės, kiemo statinius: Å¡iukÅ¡lių dėžę, Å¡ulinį 2k, nenaudojamus kiemo tualetÄ , žymimÄ 7I1ž, stoginę, plane žymimÄ â€žN“ (sklypo dalyje, plane nuspalvintoje žalsva spalva), ir tvoros dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), besiribojančiÄ su ieÅ¡kovės naudojamo žemės sklypo dalimi, kuriÄ ieÅ¡kovė vertinÄ 100 Eur; atsakovei Z.

G. asmeninės nuosavybės teise priteisti pastatÄ -sandėlį, žymimÄ indeksu 3I1ž,unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 689 Eur vertės, kiemo statinius: Å¡ulinį 1k, stoginę, žymimÄ indeksu 6I1ž, plane žymimÄ â€žMN“ (sklypo dalyje, plane nuspalvintoje geltona spalva), rÅ«kyklÄ ir tvoros dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), besiribojančiÄ su atsakovės naudojamo žemės sklypo dalimi, kuriÄ ieÅ¡kovė vertinÄ 100 Eur; Å¡alims palikti bendrai naudotis kiemo aikÅ¡telę, namo Å¡ilumos mazgÄ , kanalizacijos Å¡ulinį (kanalizacijos įrenginius), įvažiavimÄ Ä¯ kiemÄ , įvažiavimo vartus ir kiemo tvoros dalis, besiribojančias su bendrai naudojamo žemės sklypo dalimis;

3) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės E. S. atsakovei Z. G. 128 Eur piniginę kompensacijÄ už ieÅ¡kovei atitenkantį vertingesnį statinį (817 Eur – 689 Eur = 128 Eur) (VII t., 145-149 b. l., VIII t., 59-60 b. l.).

2. Atsakovė Z. G. patikslintu priešieškiniu prašė:

1) atidalinti Å«kinius pastatus ir kiemo įrenginius, esančius (duomenys neskelbtini), iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti: ieÅ¡kovei E. S. – mÅ«rinį Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtÄ â€žMN“, mÅ«rinę Å¡iukÅ¡lių dėžę, plane pažymėtÄ mÅ«rinė organinių medžiagų kompostavimo dėžė, stoginę, plane pažymėtÄ â€žN stoginė“, tualetÄ , plane pažymėtÄ â€žV“, ir Å¡ulinį, plane pažymėtÄ â€žÅ 2“; atsakovei Z. G. – medinį Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtÄ â€žN“, už nevienodo vertingumo Å«kinius pastatus atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti 900 Eur kompensacijÄ , rÅ«kyklÄ , plane žymimÄ â€žMN“, ir Å¡ulinį plane žymimÄ â€žÅ 1“;

2) nustatyti naudojimosi tvarkÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu 0,0966 ha ploto žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (adresu: duomenys neskelbtini): ieÅ¡kovei E. S. paskirti naudotis 0,0430 ha ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raudona spalva ir indeksu „P2“; atsakovei Z. G. paskirti naudotis 0,0518 ha ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta mėlyna spalva ir indeksais „P1“ ir „P“; bendram Å¡alių naudojimui paskirti 0,0018 ha žemės sklypo dalį, plane pažymėtÄ Å¾aliÄ spalva ir indeksu „B“; nustatyti Å¡alims 1 metro bendro naudojimo plotÄ apie gyvenamÄ jį namÄ namo remontui, eksploatacijai ir kitiems nenumatytiems darbams;

3) priteisti ieÅ¡kovei E. S. iÅ¡ atsakovės 505,59 Eur kompensacijÄ už naudojimÄ si didesniu, nei turimas bendrojoje dalinėje nuosavybėje, 44 m2 žemės plotu (V t., 14-27 b. l.). 3. 2018 m. gegužės 21 d. atsakovė Z. G. atsisakė prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų atidalinti aukščiau minėtus ginčo Å«kinius pastatus ir kiemo įrenginius iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir prašė nustatyti naudojimosi tvarkÄ 0,0966 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (adresu: duomenys neskelbtini), jai paskiriant naudotis 0,0119 ha žemės sklypo plotu, jos pateiktame plane žymimu geltona spalva ir simboliu (1), ieÅ¡kovei E. S. paskiriant naudotis 0,0119 ha žemės sklypo plotu, jos pateiktame plane žymimu žalsva spalva ir simboliu (2), bendrai paskiriant naudotis likusį 0,0728 ha žemės sklypo plotÄ , plane žymimÄ mėlyna spalva ir simboliu (B) (VII t., 113-114 b. l.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mai 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimu priėmė atsakovės Z. G. 2018 m. gegužės 21 d. praÅ¡ymu pateiktÄ atsisakymÄ nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio dalies, kuria ji prašė atidalinti gyvenamojo namo, esančio (adresu: duomenys neskelbtini), priklausinius – pastatus ir inžinerinius statinius, ir bylÄ pagal atsakovės patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje nutraukė. IeÅ¡kovės E. S. patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkino, o atsakovės patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė.

IeÅ¡kovei E. S. nustatė asmeninės nuosavybės teisę į: pastatÄ -sandėlį, žymimÄ indeksu 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 778 Eur vertės, kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini): Å¡iukÅ¡lių dėžę, 40 Eur vertės, Å¡ulinį 2k, 50 Eur, nenaudojamus kiemo tualetÄ , žymimÄ 7I1ž, 50 Eur vertės, stoginę, plane žymimÄ â€žN“ (sklypo dalyje, plane nuspalvintoje žalsva spalva), 50 Eur vertės, ir tvoros dalį, besiribojančiÄ su ieÅ¡kovės naudojamo žemės sklypo dalimi, kuriÄ teismas vertino 10 Eur; atsakovei Z.

G. nustatė asmeninės nuosavybės teisę į: pastatÄ -sandėlį, žymimÄ indeksu 3I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 656 Eur vertės, kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini): Å¡ulinį 1k, 50 Eur vertės, stoginę, žymimÄ indeksu 6I1ž, plane žymimÄ â€žMN“ (sklypo dalyje, plane nuspalvintoje geltona spalva), 50 Eur vertės, rÅ«kyklÄ , 40 Eur vertės, ir tvoros dalį, besiribojančiÄ su atsakovės naudojamo žemės sklypo dalimi, 10 Eur vertės; Å¡alims paliko bendrai naudotis kiemo aikÅ¡telę, 37 Eur vertės, kanalizacijos Å¡ulinį (kanalizacijos įrenginius), 50 Eur vertės, namo Å¡ilumos mazgÄ , įvažiavimÄ Ä¯ kiemÄ , įvažiavimo vartus ir kiemo tvoros dalis, besiribojančias su bendrai naudojamo žemės sklypo dalimis; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės E. S. atsakovei Z.

G. 172 Eur piniginę kompensacijÄ už ieÅ¡kovei atitenkančios didesnės vertės turto dalį. Nustatė naudojimosi tvarkÄ 0,0966 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), pagal IÄ® „Geolinija“ inžinieriaus geodezininko S. J. 2018 m. liepos 10 d. sudarytÄ Å½emės sklypo vidinio padalijimo planÄ , esantį civilinės bylos Nr. 2-15-344/2018 VII t., 148, 149 b. l., ir: paskyrė ieÅ¡kovei E. S. naudotis 433 m2 žemės sklypo dalimi, plane pažymėta žalsva spalva ir indeksu „2“; paskyrė atsakovei Z.

G. naudotis 433 m2 žemės sklypo dalimi, plane pažymėta geltona spalva ir indeksu „1“; 100 m2 žemės sklypo dalimi, plane pažymėta mėlyna spalva ir indeksu „B“, ieÅ¡kovei E. S. ir atsakovei Z. G. paskyrė naudotis bendrai. Nustatė, kad sprendimas dėl atidalijimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo galioja tik kartu su IÄ® „Geolinija“ inžinieriaus geodezininko S. J. 2018 m. liepos 10 d. sudarytu Žemės sklypo vidinio padalijimo planu. Atsakovės Z. G. praÅ¡ymÄ dėl baudos skyrimo ieÅ¡kovei E. S. atmetė ir paskirstė tarp Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidas – iÅ¡ atsakovės Z.

G. priteisė 541,61 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovei E. S. bei 300 Eur teismo nurodymu parengto plano iÅ¡laidas, kurių 100 Eur, esančius teismo depozitinėje sÄ skaitoje, nurodė pervesti IÄ® „Geolinija“, likusiÄ 200 Eur sumÄ Ä¯pareigojo sumokėti atsakovę Z. G. (VIII t., 95-106 b. l.).

5. Teismas pažymėjo, kad Å¡alys net nuo 1996 metų nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų gyvenamojo namo priklausinių bei žemės sklypo valdymo, disponavimo, naudojimosi, daug kartų tikslino savo reikalavimus, teismas ne kartÄ sudarė galimybę Å¡alims siekti susitarimo ir bylÄ baigti taikiai, buvo paskirta ir teisminė mediacija, tačiau Å¡alims nepavyko rasti kompromiso. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei siekiant sudaryti galimybę geriausiai įgyvendinti bendraturčių teises, vertindamas byloje esančius įrodymus, planus sudariusio liudytojo, t. y. kvalifikuoto specialisto S. J., paaiÅ¡kinimus, vietos apžiÅ«ros metu nustatytas aplinkybes, teismas pripažino, kad ieÅ¡kovės teikiamas inžinerinių įrenginių-kiemo statinių atidalijimo variantas padės kiek įmanoma maksimaliai atriboti Å¡alių bendravimÄ naudojantis joms priklausančiu turtu, sudarys galimybę ateityje iÅ¡vengti ginčų ir toks atidalijimo bÅ«das geriausiai atitiks Å¡alių interesų pusiausvyrÄ bei tuo pačiu nebus padaryta neproporcingos žalos daiktų paskirčiai.

6. Teismas, spręsdamas kompensacijos už atidalintų antraeilių daiktų, natÅ«ra tenkančių vienai iÅ¡ Å¡alių, didesnę turto dalį klausimÄ atsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovės patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytos turto vertės nėra pagrįstos jokiais nei ieÅ¡kovės, nei atsakovės pateiktais įrodymais, todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad turto vertes tikslinga nustatyti remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e pateiktomis turto objektų kainomis. Kadangi nė viena iÅ¡ Å¡alių nenurodė ir nepagrindė kiekvieno iÅ¡ kiemo statiniams priklausančio turto objekto kainos (t. y.

Å¡iukÅ¡lių dėžės, Å¡ulinių, kanalizacijos Å¡ulinio, tualeto, rÅ«kyklos, stoginių, kiemo aikÅ¡telės ir tvoros), teismas, siekdamas iÅ¡spręsti Å¡alių ginÄÄ , vadovaudamasis protingumo principu, savo ruožtu nustatė kiekvieno kiemo įrenginių objekto kainÄ , atsižvelgdamas į minėtame iÅ¡raÅ¡e nurodytÄ bendrÄ 437 Eur vidutinės rinkos vertę ir vietos apžiÅ«ros metu matytÄ jų bÅ«klę, juos atidalino sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta tvarka bei priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei 172 Eur piniginę kompensacijÄ už ieÅ¡kovei atitenkančios didesnės vertės turto dalį (978 Eur – 806 Eur = 172 Eur).

7. Teismas pabrėžė, kad žemės sklypu Å¡alys faktiÅ¡kai naudojasi pagal tvarkÄ , kuri buvo nustatyta dar 1969 m. gruodžio 26 d. Mažeikių rajono liaudies teismo sprendimu ir geranoriÅ¡ku buvusių savininkų sutarimu, t. y. ieÅ¡kovė naudojasi Å¡iaurine, o atsakovė – pietine žemės sklypo dalimi. Žemės sklypo plotas 0,0018 ha padidėjo neatidalintame žemės sklype, atsakovei be ieÅ¡kovės sutikimo pastačius parduotuvę-paviljonÄ , prijungus prie namų valdos 18 m2 miesto fondo žemės sklypo dalį. Teismas, vadovaudamasis vietoje nustatyta situacija, pripažino, kad bendro naudojimo žemės sklypo dalys, kurios atvaizduotos ieÅ¡kovės praÅ¡ymu ir IÄ® „Geolinija“ teismo pavedimu padarytuose planuose, yra kiek įmanoma minimalios ir sudarys galimybę Å¡alims įgyvendinti jų teises bei pareigas.

8. Aptardamas papildomo įvažiavimo į kiemÄ klausimÄ , teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pakankamai nedideliame žemės sklypo plote, esančiame pačiame miesto centre, bÅ«tų neprotinga įrengti dar vienÄ Ä¯važiavimÄ Ä¯ jį, ir pažymėjo, kad ieÅ¡kovės pateiktas žemės sklypo vidinio atidalijimo planas padės maksimaliai atriboti Å¡alių bendravimÄ naudojantis joms priklausančiu turtu, nes suteikia prielaidų Å¡alių konfliktinei situacijai Å¡alinti. Kadangi Å¡alys dėl itin konfliktiÅ¡kų santykių negali toliau bendrosios dalinės nuosavybės teise naudotis kiemo priklausiniais, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės pateiktas žemės atidalijimo planas yra tinkamiausias, nes kiekviena jų turi galimybę turėti po atskirÄ Å«kinį pastatÄ , o taip pat prie jų esančius kiemo statinius, kuriais iki Å¡iol faktiÅ¡kai ir naudojasi, kurie yra pastatyti bÅ«tent ieÅ¡kovės siÅ«lomu variantu atidalintinose žemės sklypo dalyse.

9. Teismas nurodė, kad 2018 m. kovo 23 d. nutartyje nebuvo nustatyta, iki kada Å¡alys turi sumokėti nurodytas sumas, todėl, atsižvelgdamas į tai, kad bylos iÅ¡nagrinėjimui tai nesutrukdė, padarė iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo ieÅ¡kovei skirti baudÄ . Nors atsakovė ir jos atstovės prašė teismo skirti ieÅ¡kovei baudÄ ir už proceso vilkinimÄ , tačiau teismas pripažino, kad byla yra itin ilgai nagrinėjama tiek dėl ieÅ¡kovės, tiek dėl atsakovės negebėjimo ir nenoro rasti kompromisÄ , taip pat dėl objektyvių priežasčių (Å¡alių reikalavimų tikslinimas, advokato mirtis, apeliacijos ir kt.), ir todėl baudos neskyrė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 10. Apeliaciniu skundu apeliantė (atsakovė) Z. G. praÅ¡o panaikinti TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - tenkinti patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus: patvirtinti TelÅ¡ių apylinkės teismo 2018-03-23 nutartimi paskirtos IÄ® „Geolinija“ paruoÅ¡tÄ Å¾emės sklypo naudojimosi planÄ (VII t., 129 b. l.), paskiriant Z. G. naudojimuisi 119 m2 žemės sklypo plotÄ , plane žymimÄ geltona spalva ir simboliu (1), E. S. naudojimuisi paskiriant 119 m2 žemės sklypo plotÄ , plane žymimÄ Å¾alsva spalva ir simboliu (2); bendram Z.

G. ir E. S. naudojimuisi priteisti po 364 m2 žemės sklypo dalį, plane žymimÄ mėlyna spalva ir simboliu (B); ieÅ¡kovės E. S. patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės E. S. teismo iÅ¡laidas; pripažinti, kad ieÅ¡kovė E. S. piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis bei sÄ moningai veikia prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , ir skirti jai iki 5000 Eur baudÄ , 50 procentų iÅ¡ Å¡ios sumos paskiriant atsakovei Z. G. (IX t., 26-46 b. l.). Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 10.1.

Teismas tendencingai darė procesinius pažeidimus – ne kartÄ suteikė ieÅ¡kovei E. S. galimybę tikslinti reikalavimus, pastarajai teismo nustatytu terminu nepateikus patikslinto ieÅ¡kinio ar atsiliepimo į atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį be pateisinamų priežasčių, pratęsdavo procesinius terminus. NepaÅ¡alinus teismo nustatytų trÅ«kumų - nesumokėjus žyminio mokesčio už patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimus, priimdavo ieÅ¡kovės procesinius dokumentus. Nutaręs teismo posėdyje apklausti liudytojÄ â€“ jo nebeiÅ¡kviesdavo ir nebeapklausdavo.

Ä®pareigojęs teismo posėdžio metu IÄ® „Geolinija“ padaryti planÄ su įvažiavimu į E. S. priklausančiÄ sklypo dalį iÅ¡ Naftininkų gatvės pusės, vėliau to plano nebeiÅ¡reikalavo ir teismui pateikti neįpareigojo. Tokie teismo daromi pažeidimai ieÅ¡kovei E. S. suteikė privilegijuotos ginčo Å¡alies padėtį ir nevienodai padėjo Å¡alims įgyvendinti savo procesines teises, dėl ko laikytina, kad teismas priėmė Å¡aliÅ¡kÄ sprendimÄ vadovaudamasis iÅ¡ankstiniu nusistatymu. 10.2.

Teismas be atsakovės Z. G. sutikimo, atidalindamas Å«kinius pastatus ir geresnės bÅ«klės mÅ«rinį Å«kinį pastatÄ priteisdamas ieÅ¡kovei E. S., o blogesnės bÅ«klės medinį Å«kinį pastatÄ - Z. G., bei atidalindamas kiemo įrenginius, kurie reikalingi kasdieniniam buitiniam naudojimui bei priteisdamas menkavertę kompensacijÄ , grubiai pažeidė savininko nuosavybės neliečiamumo principus bei CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatÄ . CK 4.93 straipsnis draudžia paimti iÅ¡ savininko nuosavybę prievarta, iÅ¡skyrus įstatymų numatytus atvejus - visuomenės poreikiams, teisingai atlyginant, kas Å¡iuo atveju nebuvo padaryta. 10.3.

Teismas priėmė sprendimÄ ir patvirtino žemės sklypo naudojimosi planÄ , kuris yra ydingas, procedÅ«riÅ¡kai ir techniÅ¡kai nepriimtinas. Teismas kiemo aikÅ¡telę paliko bendram tiek E. S., tiek Z. G. naudojimuisi, tačiau tai prieÅ¡tarauja kartu su sprendimu patvirtintam planui. Dalis bendro naudojimosi aikÅ¡telės paskiriama tik ieÅ¡kovės E. S. naudojimuisi, nors kiemo aikÅ¡telė nėra atidalinta ir priklauso abiem bendrasavininkėms lygiomis dalimis. Be to, planas yra ydingas dar ir dėl to, kadangi atsakovei Z.

G. neužtikrinama vieta automobilio pastatymui, kai ieÅ¡kovei E. S. tokia galimybė yra numatyta. Dar daugiau, siekiant padaryti pravažiavimÄ pagal 2018-07-10 parengtÄ planÄ , tektų iÅ¡ardyti atsakovei Z. G. priklausančias klombas ir iÅ¡rauti medžius, kas reiÅ¡kia, jog yra griaunama tik atsakovės sukurta infrastruktÅ«ra, neatlyginant jos patirtų iÅ¡laidų. Teismas taip pat sprendimu nustatė nuosavybės teisę į tvoras, besiribojančias su ieÅ¡kovės E. S. naudojama žemės sklypo dalimi, tačiau dalis tvorų, paskirtų ieÅ¡kovei E. S. nuosavybės ar bendro naudojimosi teise bei įvažiavimo vartai, yra įrengti atsakovės Z.

G. lėšomis, dėl kurių kompensavimo teismas nepasisakė. 10.4. 2018 m. rugpjūčio 1 d. į bylos nagrinėjimÄ neatvykus nei ieÅ¡kovei E. S., nei jos atstovui, teismas nutartimi paskyrė ieÅ¡kovei E. S. 1000 Eur baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, 50 procentų, t. y. 500 Eur, paskirtos baudos skiriant atsakovei Z. G.. PaskirtÄ baudÄ teismas vėliau panaikino nepagrįstai, atsižvelgdamas tik į ieÅ¡kovės atstovo praÅ¡ymÄ ir paaiÅ¡kinimus, bet neįvertindamas pačios ieÅ¡kovės procesinio elgesio be pateisinamos priežasties ne kartÄ nedalyvaujant teismo posėdžiuose.

11. Atsiliepimas į atsakovės Z. G. apeliacinį skundÄ negautas. Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliantės (atsakovės) Z. G. apeliacinis skundas netenkinamas.

12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

13. Byloje kilęs ginčas dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

14. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi skundžiamo teismo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus bei įvertinusi byloje esančių duomenų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo bei aiÅ¡kinimo praktikos, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , su kurio motyvais ir iÅ¡vadomis teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka. Apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

15. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, jog Mažeikių rajono liaudies teismas 1969 m. gruodžio 26 d. sprendimu nustatė žemės sklypo, esančio (adresu: duomenys neskelbtini) (buvusi (pavadinimas neskelbtinas)), naudojimosi tvarkÄ , kuriuo nusprendė padalinti bendrasavininkių J. P. ir Z. V. žemės sklypÄ ir sodÄ , bei nustatė, kad bendrasavininkiai naudosis lygiomis, Å¡iaurinę daržo dalį 10,5 m pločio paliko J. P. naudojimuisi, pietinę daržo dalį 12,2 m pločio paliko Z. V. naudojimuisi (I t., 38 b. l.). 1970 m. gegužės 7 d.

Sklypo padalijimo aktu Mažeikių rajono liaudies teismo vykdytojas pagal teismo vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ Mažeikių rajono liaudies teismo 1969 m. gruodžio 26 d. sprendimo pagrindu, padalijo žemės sklypÄ tarp J. P. ir Z. V., kuriuo Å¡iaurinę daržo dalį - 10,5 m pločio - paliko J. P. naudojimui, o pietinę daržo dalį - 12,2 m pločio - paliko Z. V. naudojimui (I t., 10-11 b. l.). 1971 m. sausio 27 d. J. P. sutartimi pardavė ieÅ¡kovei E. S. pusę mÅ«rinio namo su mansarda (salka) ir pusę kiemo įrenginių, esančių (adresu: duomenys neskelbtini) (buvusi (pavadinimas neskelbtinas)) (I t., 8–9 b. l.).

Z. V.-G. ir V. V. 1974 m. gegužės 13 d. pasirašė sutartį, kuria Z. V.-G. padovanojo V. V. ½ dalį gyvenamojo namo su mansarda, ½ ūkinių pastatų ir kiemo įrenginių, esančių (adresu: duomenys neskelbtini) (buvusi (pavadinimas neskelbtinas)) (I t., 67 b. l.). Namų valdybos techninės apskaitos kortelėje dėl valdos, esančios (adresu: duomenys neskelbtini) (buvusi (pavadinimas neskelbtinas)), pažymėta, kad E. S. nuo 1971 m. sausio 27 d., o V. V. - nuo 1974 m. birželio 3 d., valdo po ½ dalį valdos (I t., 12 b. l.).

Mažeikių miesto mero 1992 m. liepos 30 d. potvarkiu Nr. 506 „Dėl esamų privačių namų valdų juridinio įteisinimo“ nutarta įteisinti 9,48 arų ploto žemės sklypÄ , esantį (adresu: duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės teise E. S. ir V. V. po 4,74 aro (III t., 40 b. l.). TelÅ¡ių apskrities valdytojo administracijos Mažeikių rajono žemės Å«kio valdybos Žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos 1996 m. liepos 11 d. pažymoje Nr. 132 „Dėl įmokėjimo už žemę“ nurodyta, jog E. S. 1992 m. rugpjūčio 13 d.

įmokėjo 32,42 Lt už 474 m2 namų valdos žemė sklypÄ , o V. V. 1992 m. rugpjūčio 26 d. įmokėjo 32,42 Lt už 474 m2 namų valdos žemės sklypÄ , esantį (adresu: duomenys neskelbtini) (I t., 13 b. l.). IeÅ¡kovei E. S. ir atsakovei Z. G. nuosavybės teise priklauso po ½ gyvenamojo namo, pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių (Å¡iukÅ¡lių dėžė, Å¡ulinys 1 k, Å¡ulinys 2 k, kanalizacijos Å¡ulinys, tualetas, rÅ«kykla, stoginė 6I1ž, stoginė 7I1ž, kiemo aikÅ¡telė, tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (adresu: duomenys neskelbtini) (VI t., 28-31 b. l.).

Ieškovė E. S. 2011 m. gegužės 19 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi iš Lietuvos Respublikos įsigijo asmeninės nuosavybės teise 483/966 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (adresu: duomenys neskelbtini) (I t., 123–125 b. l., II t., 10–11 b. l.). 2011 m. rugpjūčio 12 d. mirus V. V. (II t., 15 b. l.), jos teises ir pareigas perėmė Z. G. (II t., 25, 30 b. l.). Atsakovė Z. G. 2015 m. vasario 11 d. Valstybinės žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartimi iš Lietuvos Respublikos įsigijo asmeninės nuosavybės teise 483/966 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (adresu: duomenys neskelbtini) (III t., 17–19, 44–46 b. l.).

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimu, iÅ¡ dalies pakeistu Å iaulių apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartimi, Å¡alims buvo nustatyta bendrosios dalinės nuosavybės, t. y. po 500/1000 dalių, teise priklausančio gyvenamojo namo, Å«kinių pastatų ir kiemo įrenginių, esančių (adresu: duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka (I t., 104–114, 115–117 b. l.). Dėl procesinių pažeidimų 16. Apeliantė teigia, jog teismas tendencingai darė procesinius pažeidimus – ne kartÄ suteikė ieÅ¡kovei E. S. galimybę tikslinti reikalavimus, pastarajai teismo nustatytu terminu nepateikus patikslinto ieÅ¡kinio ar atsiliepimo į atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį be pateisinamų priežasčių, pratęsdavo procesinius terminus.

NepaÅ¡alinus teismo nustatytų trÅ«kumų - nesumokėjus žyminio mokesčio už patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimus, priimdavo ieÅ¡kovės procesinius dokumentus ar, nusprendęs nagrinėti bylÄ pagal tik pagal atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį, vėliau vėl priėmė ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį. Nutaręs teismo posėdyje apklausti liudytojÄ â€“ jo nebeiÅ¡kviesdavo ir nebeapklausdavo. Ä®pareigojęs teismo posėdžio metu IÄ® „Geolinija“ padaryti planÄ su įvažiavimu į E. S. priklausančiÄ sklypo dalį iÅ¡ (gatvės) pusės, vėliau to plano nebeiÅ¡reikalavo ir teismui pateikti neįpareigojo.

Pasak apeliantės, tokie teismo daromi pažeidimai ieÅ¡kovei E. S. suteikė privilegijuotos ginčo Å¡alies padėtį ir nevienodai padėjo Å¡alims įgyvendinti savo procesines teises, dėl ko, pasak apeliantės, laikytina, kad teismas priėmė Å¡aliÅ¡kÄ sprendimÄ vadovaudamasis iÅ¡ankstiniu nusistatymu.

17. Vertinant apeliantės argumentus dėl, jos teigimu, pirmosios instancijos teisme vykusio proceso metu daromų procesinių pažeidimų, teisėjų kolegija pažymi, kad civilinio proceso kodekso normos numato tiek galimybę tikslinti Å¡alims reikalavimus pateikiant patikslintÄ ieÅ¡kinį ar prieÅ¡ieÅ¡kinį, tiek pratęsti procesinius terminus tokius dokumentus pateikti (CPK 77 straipsnis). IeÅ¡kovė E. S., 2016 m. gruodžio 15 d. pirmosios instancijos teismo nutartimi pasiÅ«lius Å¡alims tikslinti reikalavimus ir teismui pratęsus ieÅ¡kovei terminÄ pateikti patikslintÄ ieÅ¡kinį iki 2017 m. balandžio 1 d. (V t., 129 b. l.), teikė teismui patikslintus ieÅ¡kinius 2017 m. balandžio 3 d., 2017 m. balandžio 25 d. ir 2017 m. gegužės 22 d., dėl ko teismas 2017 m. balandžio 12 d., 2017 m. balandžio 28 d. ir 2017 m. gegužės 26 d. nutartimis (V t., 139-141, 155-158 b. l., VI t., 34-36 b. l.) nustatė terminÄ patikslintų ieÅ¡kinių trÅ«kumams paÅ¡alinti.

Pateikdama patikslintus ieÅ¡kinius, ieÅ¡kovė E. S. teismo nustatytų terminų nepažeidė, dėl ko teismas, įvertinęs ieÅ¡kinio turinį, pagrįstai priėmė nutartis dėl trÅ«kumų Å¡alinimo. Kitokio galimo teismo procesinio veiksmo, kaip visiÅ¡kai atsisakyti ieÅ¡kinį priimti, kai jis dar kartÄ pateikiamas su trÅ«kumais, bet laiku, CPK normos nenumato. Pabrėžtina ir tai, kad priimdamas minėtas nutartis dėl trÅ«kumų Å¡alinimo, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovė aktyviai gina savo teises, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nustatė terminus trÅ«kumams Å¡alinti nenukrypdamas tiek nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, tiek nuo CPK 5 straipsnio nuostatų, kurios užtikrina Å¡aliai teisę į teisminę gynybÄ ir Å¡ios teisės dirbtinai nevaržė, neapsunkino jos įgyvendinimo (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimÄ , priimtÄ byloje Nr. 7/04-8/04;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nutartį priimtÄ civilinėje byloje Nr.3K-3-146/2014).

18. Apeliantė taip pat akcentuoja, jog teismo daromi procesiniai pažeidimai pasireiÅ¡kė ir tuo, kad teismas, 2017 m. birželio 26 d. nutartimi atsisakęs priimti ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį ir laikydamas jį nepaduotu, vėliau ieÅ¡kovei padavus ieÅ¡kinį dar sykį, 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi nustatė terminÄ trÅ«kumams Å¡alinti, o 2017 m. gruodžio 14 d. vykusiame teismo posėdyje dar kartÄ ieÅ¡kovės paduoto 2017 m. rugsėjo 18 d. patikslinto ieÅ¡kinio nutarė nebepriimti, nebesuteikiant galimybės ieÅ¡kinio tikslinti, ir nagrinėti bylÄ pagal atsakovės patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus (kaip ir 2018 m. vasario 20 d. nutartimi), tačiau 2018 m. liepos 18 d. nutartimi ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį visgi priėmė nagrinėti.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį, 2018 m. liepos 18 d. nutartyje savo pozicijÄ pagrindė (VII t., 157-158 b. l.), apie kÄ pati apeliantė nurodo apeliaciniame skunde. Å i teismo pozicija neprieÅ¡tarauja nei Å¡alių teisių lygiateisiÅ¡kumo, nei interesų pusiausvyros, nei teisminio proceso ekonomiÅ¡kumo ir koncentracijos principams, todėl nėra jokio pagrindo iÅ¡vadai, kad teismas pažeidė proceso normas.

19. Dėl apeliantės nurodomų aplinkybių, jog teismas neiÅ¡reikalavo iÅ¡ IÄ® „Geolinija“ dar vieno plano su įvažiavimu į E. S. priklausančiÄ sklypo dalį iÅ¡ (gatvės) pusės ir neapklausė liudytojo P. Å ., apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog nagrinėjamoje byloje ne kartÄ buvo rengiami ir teismui tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovės pateikinėjami planai (I t., 4-7, 145 b. l., III t., 131 b. l., V t., 29, 98, 137 b. l., VI t., 32 b. l., VII t., 67, 129 b. l.). Nei vienas iÅ¡ teismui pateiktų planų netiko abejoms Å¡alims ir jos nesugebėjo pasiekti bendro susitarimo.

Dėl Å¡ių priežasčių, teismui nuvykus į vietÄ , apžiÅ«rėjus esamÄ situacijÄ ir iÅ¡klausius Å¡alių pastebėjimus, teismas 2018 m. kovo 23 d. nutartimi įpareigojo IÄ® „Geolinija“ parengti ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos planÄ (VII t., 103-104 b. l.). IÅ¡ nutarties turinio nustatyta, jog teismas įpareigojo IÄ® „Geolinija“ padaryti vienÄ optimaliausiÄ Å¾emės sklypo naudojimosi planÄ , o ne du skirtingus, kaip teigia atsakovė, su įvažiavimu iÅ¡ (gatvės) pusės, planus.

Nors vėliau, 2018 m. birželio 15 d. vykusio teismo posėdžio metu, teismas svarstė galimybę dėl dar vieno plano su įvažiavimu iÅ¡ (gatvės) pusės parengimo, tačiau to paties teismo posėdžio pabaigoje Å¡alys pradėjo derybas dėl taikaus bylos iÅ¡sprendimo ir vėliau teismo įpareigoti IÄ® „Geolinija“ parengti planÄ su įvažiavimu iÅ¡ (gatvės) pusės pakartotinai neprašė. Tokie teismo veiksmai, kuriais, nesant pakartotino praÅ¡ymo ir bÅ«tinybės, nedidinamos bylos Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidos, nelaikytini kaip neprotingi ar pažeidžiantys proceso normas.

Å iame kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismas, nusprendęs kviesti byloje liudytoju asmenį, o vėliau nusprendęs jo nebekviesti ir nebeapklausti, procesinių pažeidimų nepadarė. Teismui 2018 m. kovo 21 d. atlikus ginčo vietos apžiÅ«rÄ ir 2018 m. kovo 23 d. nutartimi įpareigojus IÄ® „Geolinija“ parengti žemės sklypo naudojimosi tvarkos planÄ , kito matininko - liudytojo P. Å . - iÅ¡kvietimas į 2018 m. kovo 29 d. teismo posėdį tapo netikslingas ir neekonomiÅ¡kas teisminio proceso koncentruotumo aspektu.

20. Be kita ko, apeliantė taip pat mano, jog teismas buvo šališkas ir suteikė ieškovei privilegijuotos proceso šalies padėtį, tačiau dėl teismo šališkumo apeliantė bylos nagrinėjimo metu jokių pastabų neišsakė ir teismo atliekamų procesinių veiksmų šališkumo aspektu apeliacinės instancijos teismui neskundė. Taigi, įvertinusi apeliantės apeliacinio skundo argumentus dėl procesinių pažeidimų ir teismo šališkumo esamų bylos duomenų kontekste, teisėjų kolegija juos atmeta kaip nepagrįstus.

Dėl pastatų atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės ir kompensacijos priteisimo 21. Apeliantė nurodo, jog teismas, be jos sutikimo atidalindamas Å«kinius pastatus ir geresnės bÅ«klės mÅ«rinį Å«kinį pastatÄ priteisdamas ieÅ¡kovei E. S., o blogesnės bÅ«klės medinį Å«kinį pastatÄ - Z. G. bei atidalindamas kiemo įrenginius, kurie reikalingi kasdieniniam buitiniam naudojimui, ir už juos priteisdamas menkavertę kompensacijÄ , grubiai pažeidė savininko nuosavybės neliečiamumo principus bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatÄ .

CK 4.93 straipsnis draudžia paimti iš savininko nuosavybę prievarta, išskyrus įstatymų numatytus atvejus - visuomenės poreikiams, teisingai atlyginant, kas šiuo atveju nebuvo padaryta.

22. Pažymėtina, kad sprendžiant ginčus dėl bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimo, jų interesai turi bÅ«ti įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasveriant, ar vieno bendraturčio interesų prioriteto pripažinimas ir jo reikalavimų tenkinimas, nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo ar net netekimo. Be to, nuosavybės neliečiamumo principas turi bÅ«ti taikomas derinant jį su kitais civilinės teisės principais, įtvirtintais CK 1.2 straipsnio 1 dalyje: civilinių santykių subjektų lygiateisiÅ¡kumo, teisinio apibrėžtumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise, visokeriopos civilinių teisių teisinės gynybos bei teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, įtvirtintus CK 1.5 straipsnyje.

23. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad esant interesų iÅ¡siskyrimui, labai svarbu ieÅ¡koti visoms Å¡alims priimtino sprendimo bÅ«do, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sÄ skaita. Interesų suderinimui bÅ«tinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitÄ bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012; ir kt.).

Taigi, teismas, nagrinėdamas Å¡ios kategorijos bylas ir spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimÄ , taip pat turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iÅ¡ bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-695/2016, 34 punktas; 2018 m. sausio 11 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-248/2018; ir kt.).

24. Atsakydama į apeliantės argumentÄ dėl be jos sutikimo atidalintų Å«kinių pastatų, geresnės bÅ«klės mÅ«rinį Å«kinį pastatÄ priteisiant ieÅ¡kovei E. S., o blogesnės bÅ«klės medinį - apeliantei, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pati apeliantė, ne kartÄ tikslindama savo reikalavimus, prašė bÅ«tent tokia tvarka atidalinti Å«kinius pastatus. Kadangi abejoms Å¡alims priklausė po ½ prie gyvenamojo namo esančių antraeilių daiktų - dviejų Å«kinių pastatų - dalį, apeliantė prašė visÄ mÅ«rinį Å«kinį pastatÄ priskirti ieÅ¡kovei, o visÄ medinį Å«kinį pastatÄ priskirti jai, priteisiant už geresnės bÅ«klės pastatÄ piniginę kompensacijÄ .

TÄ patvirtina apeliantės teismui pateiktas 2015 m. vasario 26 d. prieÅ¡ieÅ¡kinis, 2013 m. rugpjūčio 28 d. pasiÅ«lymas (III t., 25-30, 55-57 b. l.), 2015 m. gruodžio 18 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimas (IV t., 1-13 b. l.). Juo labiau, kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, Å¡alys faktiÅ¡kai tokia tvarka ir naudojasi minėtais statiniais. NežiÅ«rint į tai, kad apeliantė vėliau, 2018 m. gegužės 21 d. praÅ¡ymu (VII t., 112-113 b. l.) Å¡io prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo atsisakė, teisėjų kolegijos įsitikinimu, tai nepaneigia pačios apeliantės valios ir apsisprendimo, jog toks atidalinimas, priskiriant Å¡alims atskirus pastatus, jai nėra kategoriÅ¡kai nepriimtinas ir negalimas.

Nors apeliantė ir grindžia savo pozicijÄ CK 4.93 straipsniu, kuris draudžia paimti iÅ¡ savininko nuosavybę prievarta, tačiau formuojamoje kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, jog nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus, ir ginant vieno asmens nuosavybės teises taikytinas taip, kad nebÅ«tų pažeidžiamos kitų asmenų nuosavybės teisės (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014; 2017 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017; ir kt.).

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu bendraturtėms nepavyko rasti priimtino sprendimo bÅ«do, jų konfliktai tęsiasi ne vienÄ deÅ¡imtmetį, pirmosios instancijos teismas, iÅ¡analizavęs byloje esančius įrodymus, planus sudariusio liudytojo, t. y. kvalifikuoto specialisto S. J., paaiÅ¡kinimus, 2018 m. kovo 21 d. vietos apžiÅ«ros metu nustatytas aplinkybes, pagrįstai pripažino, jog ieÅ¡kovės teikiamas inžinierinių įrenginių-kiemo statinių atidalijimo variantas padės kiek įmanoma maksimaliai atriboti Å¡alių bendravimÄ naudojantis joms priklausančiu turtu, sudarys galimybę ateityje iÅ¡vengti ginčų.

BÅ«tent toks atidalijimo bÅ«das, apeliacinės instancijos teismo nuomone, geriausiai atitinka Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , nesukelia esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo, tuo pačiu nedaro neproporcingos žalos daiktų paskirčiai bei neprieÅ¡tarauja teismų praktikai, nurodytai Å¡ios nutarties 21-22 punktuose analizuojamu klausimu.

26. Pasisakant dėl, apeliantės teigimu, per mažos kompensacijos priteisimo už jai atitekusį mažesnės vertės turtÄ , pažymėtina, jog nagrinėjant ginčus, kuriuose kilo bendraturčių turto vertės klausimas, turto rinkos kaina gali bÅ«ti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų iÅ¡vadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimÄ (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008; ir kt.).

Taigi, pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , esminis reikalavimas nustatant kompensacijÄ (jos dydį), kai taikomas iÅ¡imtinis, CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas, turto atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės bÅ«das, – kad ji bÅ«tų teisinga. Paprastai kompensacija gali bÅ«ti pripažinta teisinga, jei ji atitinka daikto dalies rinkos vertę. Tačiau tai neeliminuoja teismo pareigos, atsižvelgiant į bÅ«tinumÄ užtikrinti bendraturčių, kaip turto savininkų, interesus, sprendžiant, kokia kompensacija konkrečiu atveju yra teisinga, atsižvelgti ir į kitus reikÅ¡mingus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017).

27. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nei viena iÅ¡ Å¡alių nepateikė į bylÄ antraeilių daiktų - gyvenamojo namo priklausinių bei kiemo statinių - objektyvaus ir nepriklausomų turto vertintojų atlikto vertinimo. IeÅ¡kovė nurodė, kad Å«kinio pastato su indeksu 2I1p (pastato – sandėlio, unikalus Nr. duomenys neskelbtini)) vertė yra 817 Eur, o pastato – sandėlio su indeksu 3I1ž (pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė yra 689 Eur. Tuo tarpu sprendimo priėmimo dienÄ VÄ® Registrų centras iÅ¡raÅ¡e nurodoma, kad Å«kinio pastato su indeksu 2I1p (pastato – sandėlio) vidutinė rinkos vertė yra 778 Eur, o pastato – sandėlio su indeksu 3I1ž vidutinė rinkos vertė yra 656 Eur, kas reiÅ¡kia, kad oficialiuose dokumentuose užfiksuota minėtų pastatų rinkos vertė yra mažesnė.

Apeliantė, nesutikdama su teismo sprendimu, nurodo ir tai, kad byloje yra pateikti įrodymai, jog ieÅ¡kovė, valdydama mÅ«rinį Å«kinį pastatÄ , eilę metų iÅ¡ jo nuomos gavo ekonominę naudÄ , kÄ paliudijo liudytoja M. S. Toks apeliantės teiginys, nesant kitokio byloje nei VÄ® Registrų centras iÅ¡raÅ¡e nurodomos antraeilių daiktų ir teismo nustatytos, atsižvelgiant į apžiÅ«ros metu vizualiai įvertintos kiemo statinių (Å¡iukÅ¡lių dėžės, Å¡ulinių, kanalizacijos Å¡ulinio, tualeto, rÅ«kyklos, stoginių, kiemo aikÅ¡telės ir tvoros) vertės, teisėjų kolegijos nuomone, nepatvirtina minėtų daiktų apeliantės nurodomos pageidaujamos rinkos vertės. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad dalijamo ar atidalijamo turto vertė turėtų bÅ«ti nustatyta pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienÄ , Å¡iuo atveju 2018 m. lapkričio 26 d. galiojančiomis dalijamo turto rinkos kainomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, patikrinęs VÄ® Registrų centras duomenų bazėje nurodytas Å¡ių turto objektų vertes bei nesant jokių kitų byloje duomenų, pagrindžiančių atidalijamo turto kitokiÄ vertę, pagrįstai vadovavosi minėtame iÅ¡raÅ¡e nurodytais duomenimis bei teismo nustatytomis kiemo statinių vertėmis (Å¡iukÅ¡lių dėžė – 40 Eur, Å¡uliniai 1k ir 2k – kiekvienas po 50 Eur, kanalizacijos Å¡ulinys – 50 Eur, tualetas – 50 Eur, rÅ«kykla – 40 Eur, 2 stoginės – kiekviena po 50 Eur, kiemo aikÅ¡telė – 37 Eur, tvora – 20 Eur), priteisdamas atsakovei 172 Eur piniginę kompensacijÄ už ieÅ¡kovei atitenkančios didesnės vertės turto dalį (978 Eur – 806 Eur = 172 Eur).

Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo 28. Apeliantė teigia, jog teismas priėmė sprendimÄ ir patvirtino žemės sklypo naudojimosi planÄ , kuris yra ydingas, procedÅ«riÅ¡kai ir techniÅ¡kai nepriimtinas. Teismas kiemo aikÅ¡telę paliko bendram tiek E. S., tiek Z. G. naudojimuisi, tačiau tai prieÅ¡tarauja kartu su sprendimu patvirtintam planui. Dalis bendro naudojimosi aikÅ¡telės paskiriama tik ieÅ¡kovės E. S. naudojimuisi, nors kiemo aikÅ¡telė nėra atidalinta ir priklauso abiem bendrasavininkėms lygiomis dalimis.

Be to, planas yra ydingas dar ir dėl to, kadangi atsakovei Z. G. neužtikrinama vieta automobilio pastatymui, kai ieÅ¡kovei E. S. tokia galimybė yra numatyta. Dar daugiau, siekiant padaryti pravažiavimÄ pagal 2018-07-10 parengtÄ planÄ , tektų iÅ¡ardyti atsakovei Z. G. priklausančias klombas ir iÅ¡rauti medžius, kas reiÅ¡kia, jog yra griaunama tik atsakovės sukurta infrastruktÅ«ra bei atsakovės Z. G. sukurtas gerbÅ«vis, neatlyginant jos patirtų iÅ¡laidų. Taip yra pažeidžiamos atsakovės Z. G. teisės, teisėti interesai.

Teismas taip pat sprendimu nustatė nuosavybės teisę į tvoras, besiribojančias su ieškovės E. S. naudojama žemės sklypo dalimi, tačiau dalis tvorų, paskirtų ieškovei E. S. nuosavybės ar bendro naudojimosi teise bei įvažiavimo vartai, yra įrengti atsakovės Z. G. lėšomis, dėl kurių kompensavimo teismas nepasisakė.

29. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ teisinį reguliavimÄ , nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarkÄ , pagal kuriÄ bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja Å¡alių dispozityvumo principas – Å¡alių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus.

Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti praÅ¡omÄ naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 1 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2019). Å iuo atveju, kaip jau minėta, byloje ne kartÄ buvo daromi ir teismui tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovės pateikinėjami planai (I t., 4-7, 145 b. l., III t., 131 b. l., V t., 29, 98, 137 b. l., VI t., 32 b. l., VII t., 67, 129 b. l.).

Kadangi nė vienas iÅ¡ teismui pateiktų planų netiko abejoms Å¡alims ir jos nesugebėjo pasiekti bendro susitarimo, teismui nuvykus į vietÄ , apžiÅ«rėjus esamÄ situacijÄ ir iÅ¡klausius Å¡alių pastebėjimus, teismo pavedimu IÄ® „Geolinija“ buvo įpareigota parengti ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos planÄ (VII t., 115 b. l. esantis segtuvas), kuris sutampa su ieÅ¡kovės pateiktu planu (VII t., 149 b. l.).

30. Atsakant į apeliantės argumentus dėl teismo patvirtinto žemės sklypo naudojimosi plano ydingumo, pastebėtina, jog Å¡alys žemės sklypu faktiÅ¡kai naudojasi pagal tvarkÄ , kuri buvo nustatyta dar 1969 m. gruodžio 26 d. Mažeikių rajono liaudies teismo sprendimu ir geranoriÅ¡ku buvusių savininkų J. P. ir Z. V. sutarimu. Tai yra ieÅ¡kovė naudojasi Å¡iaurine, o atsakovė – pietine žemės sklypo dalimi. Žemės sklypo plotas 0,0018 ha padidėjo neatidalintame žemės sklype, atsakovei be ieÅ¡kovės sutikimo pastačius parduotuvę-paviljonÄ , t. y. 2001 m. kovo 19 d.

TelÅ¡ių virÅ¡ininko administracijai įsakymu Nr. 455 padidinus žemės sklypÄ nuo 948 m2 iki 966 m2, prijungus prie namų valdos 18 m2 miesto fondo žemės sklypo dalį. Ä®vertinus bylos duomenis, tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovės ir teismo pavedimu parengtus žemės sklypo naudojimosi tvarkos planus bei atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė situacijÄ vietoje, teisėjų kolegija konstatuoja, kad iÅ¡ esmės teismo pavedimu IÄ® „Geolinija“ parengtas planas yra artimas pirminiam teismų patvirtintam planui ir faktiniam Å¡alių naudojimuisi žemės sklypu bei yra optimaliausias.

Kadangi dėl esamų Å¡alių itin konfliktiÅ¡kų santykių Å¡alys nebegali toliau naudotis bendrai žemės sklypu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡is žemės sklypo vidinio atidalijimo planas padės maksimaliai atriboti Å¡alių bendravimÄ naudojantis joms priklausančiu turtu, nes suteikia prielaidų Å¡alių konfliktinei situacijai Å¡alinti. Plane atvaizduotos bendro naudojimo žemės sklypo dalys, kurios yra kiek įmanoma minimalios, ir sudarys galimybę Å¡alims įgyvendinti jų teises bei pareigas, kaip antai bendro naudojimo plotas iÅ¡ Å¡iaurinės pusės (plane pažymėtas mėlyna spalva ir skaičiumi 12, 13.27), kuris yra pakankamas Å¡alims namo aptarnavimui, nes ten yra įvairias paslaugas fiksuojantys skaitikliai, o ieÅ¡kovė pro šį bendro naudojimo žemės sklypo plotÄ galės patekti į jai priskiriamÄ Å¾emės sklypo dalį, kaip ir atsakovė iÅ¡ jai priskiriamo žemės sklypo dalies, t. y. ties įėjimu į jos gyvenamojo namo dalį galės lengvai patekti prie skaitiklių.

Nors apeliantė laikosi pozicijos, kad yra tikslinga įrengti dar vienÄ Ä¯važiavimÄ iÅ¡ Naftininkų gatvės pusės, tačiau Å¡iuo atveju pritartina pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog pakankamai nedideliame žemės sklypo plote, esančiame pačiame miesto centre, bÅ«tų neprotinga įrengti dar vienÄ Ä¯važiavimÄ Ä¯ jį. Be to, kaip matyti iÅ¡ apeliantės pateikiamo žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano (VII t., 129 b. l.), dar vieno įvažiavimo įrengimas komplikuotų naudojimÄ si žemės sklypu, nes maksimaliai neatribotų galimybės Å¡alims įgyvendinti savo teisių ir pareigų dėl per didelio esamo bendro žemės sklypo naudojimosi ploto.

31. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus dėl kiemo aikÅ¡telės, vietos atsakovės automobilio pastatymui neužtikrinimo, atsakovės infrastuktÅ«ros gadinimo siekiant padaryti pravažiavimÄ pagal teismo patvirtintÄ planÄ neatlyginant nei jos patirtų iÅ¡laidų už augalus, nei iÅ¡laidų už dalį tvorų ar įvažiavimo vartų įrengimÄ . Liudytojo S. J. paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad įvažiavimas į kiemÄ yra pakankamas, vietos bendrasavininkių automobiliams pastatyti yra ir galima užtikrinti kiekvieno jų įvažiavimÄ Ä¯ kiemÄ bei privažiavimÄ prie pastatų (VIII t., 97 b. l.).

Byloje esančios nuotraukos patvirtina, kad po apeliantės langais nėra jokių vertingų želdinių (V t., 92-97 b. l.), o reikalavimo atlyginti iÅ¡laidas už dalies tvorų ir įvažiavimo vartų įrengimÄ apeliantė patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje nekėlė, todėl pirmosios instancijos teismas to klausimo pagrįstai ir nesprendė. Akcentuotina, jog bendraturčių teisės įgyvendinamos siekiant iÅ¡laikyti Å¡alių interesų pusiausvyrÄ nepažeidžiant proporcingumo principo ir teismo pavedimu parengtas vidinio kiemo bendro naudojimo planas, atsižvelgiant į itin konfliktiÅ¡kus Å¡alių santykius, bÅ«tent Å¡iuos pagrindinius tikslus ir užtikrina.

Nustatytų aplinkybių kontekste spręstina, kad apeliantės nurodomi argumentai dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano ydingumo nesudaro pagrindo skundžiamu sprendimu padarytų iÅ¡vadų vertinti kitaip nei jas vertino pirmosios instancijos teismas. Dėl baudos ieÅ¡kovei už piktnaudžiavimÄ procesu neskyrimo 32. Apeliantė teigia, jog 2018 m. rugpjūčio 1 d. į bylos nagrinėjimÄ neatvykus nei ieÅ¡kovei E. S., nei jos atstovui, teismas nutartimi paskyrė ieÅ¡kovei E. S. 1000 Eur baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, 50 procentų, t. y. 500 Eur paskirtos baudos, skiriant atsakovei Z.

G.. PaskirtÄ baudÄ teismas vėliau panaikino nepagrįstai, atsižvelgdamas tik į ieÅ¡kovės atstovo praÅ¡ymÄ ir paaiÅ¡kinimus, bet neįvertindamas pačios ieÅ¡kovės procesinio elgesio be pateisinamos priežasties ne kartÄ nedalyvaujant teismo posėdžiuose.

33. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiÅ¡kia naudojimÄ si procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais iÅ¡oriniais jo pasireiÅ¡kimo požymiais. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintÄ CPK 95 straipsnyje.

Ä®statyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartį priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018). Pagal CPK 95 straipsnį, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti bÅ«tinos Å¡ios sÄ lygos: Å¡alies nesÄ Å¾iningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sÄ moningas veikimas prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016).

34. Bylos duomenimis nustatyta, kad teismas ieÅ¡kovei E. S. buvo paskyręs baudÄ už neatvykimÄ Ä¯ teismo posėdį (VIII t., 15-16 b. l.), nurodydamas, jog ieÅ¡kovė ėmė piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, tačiau gavęs ieÅ¡kovės atstovo praÅ¡ymÄ baudÄ panaikinti, kuriame buvo nurodytos ieÅ¡kovės ir jos atstovo neatvykimo į teismo posėdį priežastys, bei pateikti įrodymai, baudÄ panaikino. Atsakovės nuomone, teismas paskirtÄ baudÄ panaikino nepagrįstai, nes neįvertino pačios ieÅ¡kovės procesinio elgesio be pateisinamos priežasties ne kartÄ nedalyvaujant teismo posėdžiuose, bei neatsižvelgdamas į tai, jog ieÅ¡kovė elgiasi pasyviai, nesidomi bylos nagrinėjimo eiga, yra nerÅ«pestinga, neatidi, nesÄ Å¾ininga ir naudodamasi savo teisėmis yra ne tik kad nesuinteresuota taikia bylos baigtimi, bet ir piktybiÅ¡kai siekia vilkinti procesÄ .

Apeliaciniu skundu praÅ¡o pripažinti, kad ieÅ¡kovė E. S. piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis bei sÄ moningai veikia prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir skirti jai iki 5000 Eur baudÄ , 50 procentų iÅ¡ Å¡ios sumos paskiriant atsakovei Z. G.

35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovės, kurios dalyvavimas byloje nėra pripažintas bÅ«tinu, ir jos atstovo neatvykimas į teismo posėdį dėl pateisinamų priežasčių, negali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis ir tai nesudaro pakankamo pagrindo skirti ieÅ¡kovei baudÄ , todėl pirmosios instancijos teismas 2018 m. spalio 10 d. nutartimi pagrįstai panaikino ieÅ¡kovei paskirtÄ baudÄ . Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad byla buvo nagrinėjama itin ilgai, nuo 1996 metų, tačiau iÅ¡ proceso eigos matyti, kad byla buvo sustabdyta, kol bus iÅ¡nagrinėta kita byla, byloje priimti net keli teismų procesiniai sprendimai, byla du kartus grÄ Å¾inta nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui.

Kitos priežastys, lėmusios ilgÄ bylos nagrinėjimÄ , kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, yra tiek dėl ieÅ¡kovės, tiek dėl atsakovės negebėjimo ir nenoro rasti kompromisÄ , taip pat dėl objektyvių priežasčių (ieÅ¡kovės senyvas amžius, Å¡alių reikalavimų tikslinimas, advokato mirtis, skundų nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje ir kt.). IÅ¡dėstytų aplinkybių pagrindu darytina iÅ¡vada, jog nagrinėjamu atveju nėra CPK 95 straipsnyje nustatytų sÄ lygų, leidžiančių skirti baudÄ ieÅ¡kovei dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, todėl apeliantės praÅ¡ymas pripažinti, kad ieÅ¡kovė sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir skirti jai baudÄ , pusę iÅ¡ Å¡ios sumos paskiriant apeliantei, atmestinas.

36. Dėl kitų atsakovės Z. G. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ esmės tinkamai nustatęs teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė iÅ¡ esmės pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

37. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ teismo sprendimÄ , tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl naikinti ar keisti teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Taigi, atsakovės Z. G. apeliacinis skundas netenkinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38. Atmetus atsakovės Z. G. apeliacinį skundÄ , apeliantės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos, o ieÅ¡kovė E. S. tokių iÅ¡laidų priteisti neprašė ir įrodymų, jog ji patyrė iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme, nepateikė. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Danutė Burbulienė Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė Lina Muchtarovienė