3cedaddb-08f7-465f-85c3-ed02eacd8f3c · Å iaulių apygardos teismas
Legislator summary
AI generatednustatyti naudojimosi tvarkÄ 0,0966 ha žemÄs sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄiu (adresu: duomenys neskelbtini), jai paskiriant naudotis pateiktame žemÄs sklypo vidinio naudojimosi plane žemÄs sklypo dalimis, pažymÄtomis indeksu â2â, nuspalvintomis žalsva spalva, o atsakovei Z. G. paskiriant naudotis pateiktame žemÄs sklypo vidinio naudojimosi plane žemÄs sklypo dalimis, pažymÄtomis indeksu â1â, nuspalvintomis geltona spalva; nustatyti Å¡alims bendrai naudotis žemÄs sklypo vidinio naudojimosi plane žemÄs sklypo dalimis, pažymÄtomis indeksu âBâ, nuspalvintomis mÄlyna spalva;
Legislator headnote
AI generated3cedaddb-08f7-465f-85c3-ed02eacd8f3c · Å iaulių apygardos teismas: IeÅ¡kovei E. S. nustatÄ asmeninÄs nuosavybÄs teisÄ Ä¯: pastatÄ -sandÄlį, žymimÄ indeksu 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 778 Eur vertÄs, kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini): Å¡iukÅ¡lių dÄžÄ, 40 Eur vertÄs, Å¡ulinį 2k, 50 Eur, nenaudojamus kiemo tualetÄ , žymimÄ 7I1ž, 50 Eur vertÄs, stoginÄ, plane žymimÄ âNâ (sklypo dalyje, plane nuspalvintoje žalsva spalva), 50 Eur vertÄs, ir tvoros dalį, besiribojanÄiÄ su ieÅ¡kovÄs naudojamo žemÄs sklypo dalimi, kuriÄ teismas vertino 10 Eur; atsakovei Z.
Full text
? CivilinÄ byla Nr. 2A-247-856/2019 Teisminio proceso Nr. nesuteiktas Procesinio sprendimo kategorijos 2.4.2.9.1; (S) 2.4.2.13; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1. Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužÄs 8 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų DanutÄs BurbulienÄs, Jurgos KramanauskaitÄs-ButkuvienÄs (pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), Linos MuchtarovienÄs, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo atsakovÄs Z.
G. apeliacinį skundÄ dÄl TelÅ¡ių apylinkÄs teismo Mažeikių rÅ«mų 2018 m. lapkriÄio 26 d. sprendimo civilinÄje byloje Nr. 2-15-344/2018 pagal ieÅ¡kovÄs E. S. ieÅ¡kinį atsakovei Z. G. dÄl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs ir naudojimosi žemÄs sklypu tvarkos nustatymo bei atsakovÄs Z. G. prieÅ¡ieÅ¡kinį dÄl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs ir naudojimosi žemÄs sklypu tvarkos nustatymo, tretieji asmenys NacionalinÄ Å¾emÄs tarnyba prie ŽemÄs Å«kio ministerijos, valstybÄs įmonÄ Registrų centras.
Teismas n u s t a t Ä: I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovÄ E. S. patikslintu ieÅ¡kiniu ir pareiÅ¡kimu, kuriuo paÅ¡alinta patikslintame ieÅ¡kinyje padaryta klaida, praÅ¡Ä:
1) nustatyti naudojimosi tvarkÄ 0,0966 ha žemÄs sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄiu (adresu: duomenys neskelbtini), jai paskiriant naudotis pateiktame žemÄs sklypo vidinio naudojimosi plane žemÄs sklypo dalimis, pažymÄtomis indeksu â2â, nuspalvintomis žalsva spalva, o atsakovei Z. G. paskiriant naudotis pateiktame žemÄs sklypo vidinio naudojimosi plane žemÄs sklypo dalimis, pažymÄtomis indeksu â1â, nuspalvintomis geltona spalva; nustatyti Å¡alims bendrai naudotis žemÄs sklypo vidinio naudojimosi plane žemÄs sklypo dalimis, pažymÄtomis indeksu âBâ, nuspalvintomis mÄlyna spalva;
2) atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs žemÄs sklype esanÄius statinius: ieÅ¡kovei E. S. asmeninÄs nuosavybÄs teise priteisti pastatÄ -sandÄlį, žymimÄ indeksu 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 817 Eur vertÄs, kiemo statinius: Å¡iukÅ¡lių dÄžÄ, Å¡ulinį 2k, nenaudojamus kiemo tualetÄ , žymimÄ 7I1ž, stoginÄ, plane žymimÄ âNâ (sklypo dalyje, plane nuspalvintoje žalsva spalva), ir tvoros dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), besiribojanÄiÄ su ieÅ¡kovÄs naudojamo žemÄs sklypo dalimi, kuriÄ ieÅ¡kovÄ vertinÄ 100 Eur; atsakovei Z.
G. asmeninÄs nuosavybÄs teise priteisti pastatÄ -sandÄlį, žymimÄ indeksu 3I1ž,unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 689 Eur vertÄs, kiemo statinius: Å¡ulinį 1k, stoginÄ, žymimÄ indeksu 6I1ž, plane žymimÄ âMNâ (sklypo dalyje, plane nuspalvintoje geltona spalva), rÅ«kyklÄ ir tvoros dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), besiribojanÄiÄ su atsakovÄs naudojamo žemÄs sklypo dalimi, kuriÄ ieÅ¡kovÄ vertinÄ 100 Eur; Å¡alims palikti bendrai naudotis kiemo aikÅ¡telÄ, namo Å¡ilumos mazgÄ , kanalizacijos Å¡ulinį (kanalizacijos įrenginius), įvažiavimÄ Ä¯ kiemÄ , įvažiavimo vartus ir kiemo tvoros dalis, besiribojanÄias su bendrai naudojamo žemÄs sklypo dalimis;
3) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovÄs E. S. atsakovei Z. G. 128 Eur piniginÄ kompensacijÄ už ieÅ¡kovei atitenkantį vertingesnį statinį (817 Eur â 689 Eur = 128 Eur) (VII t., 145-149 b. l., VIII t., 59-60 b. l.).
2. AtsakovÄ Z. G. patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡Ä:
1) atidalinti Å«kinius pastatus ir kiemo įrenginius, esanÄius (duomenys neskelbtini), iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs ir priteisti: ieÅ¡kovei E. S. â mÅ«rinį Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymÄtÄ âMNâ, mÅ«rinÄ Å¡iukÅ¡lių dÄžÄ, plane pažymÄtÄ mÅ«rinÄ organinių medžiagų kompostavimo dÄžÄ, stoginÄ, plane pažymÄtÄ âN stoginÄâ, tualetÄ , plane pažymÄtÄ âVâ, ir Å¡ulinį, plane pažymÄtÄ âÅ 2â; atsakovei Z. G. â medinį Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymÄtÄ âNâ, už nevienodo vertingumo Å«kinius pastatus atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovÄs priteisti 900 Eur kompensacijÄ , rÅ«kyklÄ , plane žymimÄ âMNâ, ir Å¡ulinį plane žymimÄ âÅ 1â;
2) nustatyti naudojimosi tvarkÄ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise priklausanÄiu 0,0966 ha ploto žemÄs sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄiu (adresu: duomenys neskelbtini): ieÅ¡kovei E. S. paskirti naudotis 0,0430 ha ploto žemÄs sklypo dalimi, plane pažymÄta raudona spalva ir indeksu âP2â; atsakovei Z. G. paskirti naudotis 0,0518 ha ploto žemÄs sklypo dalimi, plane pažymÄta mÄlyna spalva ir indeksais âP1â ir âPâ; bendram Å¡alių naudojimui paskirti 0,0018 ha žemÄs sklypo dalį, plane pažymÄtÄ Å¾aliÄ spalva ir indeksu âBâ; nustatyti Å¡alims 1 metro bendro naudojimo plotÄ apie gyvenamÄ jį namÄ namo remontui, eksploatacijai ir kitiems nenumatytiems darbams;
3) priteisti ieÅ¡kovei E. S. iÅ¡ atsakovÄs 505,59 Eur kompensacijÄ už naudojimÄ si didesniu, nei turimas bendrojoje dalinÄje nuosavybÄje, 44 m2 žemÄs plotu (V t., 14-27 b. l.). 3. 2018 m. gegužÄs 21 d. atsakovÄ Z. G. atsisakÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų atidalinti aukÅ¡Äiau minÄtus ginÄo Å«kinius pastatus ir kiemo įrenginius iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs ir praÅ¡Ä nustatyti naudojimosi tvarkÄ 0,0966 ha žemÄs sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄiu (adresu: duomenys neskelbtini), jai paskiriant naudotis 0,0119 ha žemÄs sklypo plotu, jos pateiktame plane žymimu geltona spalva ir simboliu (1), ieÅ¡kovei E. S. paskiriant naudotis 0,0119 ha žemÄs sklypo plotu, jos pateiktame plane žymimu žalsva spalva ir simboliu (2), bendrai paskiriant naudotis likusį 0,0728 ha žemÄs sklypo plotÄ , plane žymimÄ mÄlyna spalva ir simboliu (B) (VII t., 113-114 b. l.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ 4. TelÅ¡ių apylinkÄs teismo Mažeikių rÅ«mai 2018 m. lapkriÄio 26 d. sprendimu priÄmÄ atsakovÄs Z. G. 2018 m. gegužÄs 21 d. praÅ¡ymu pateiktÄ atsisakymÄ nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio dalies, kuria ji praÅ¡Ä atidalinti gyvenamojo namo, esanÄio (adresu: duomenys neskelbtini), priklausinius â pastatus ir inžinerinius statinius, ir bylÄ pagal atsakovÄs patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje nutraukÄ. IeÅ¡kovÄs E. S. patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkino, o atsakovÄs patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetÄ.
IeÅ¡kovei E. S. nustatÄ asmeninÄs nuosavybÄs teisÄ Ä¯: pastatÄ -sandÄlį, žymimÄ indeksu 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 778 Eur vertÄs, kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini): Å¡iukÅ¡lių dÄžÄ, 40 Eur vertÄs, Å¡ulinį 2k, 50 Eur, nenaudojamus kiemo tualetÄ , žymimÄ 7I1ž, 50 Eur vertÄs, stoginÄ, plane žymimÄ âNâ (sklypo dalyje, plane nuspalvintoje žalsva spalva), 50 Eur vertÄs, ir tvoros dalį, besiribojanÄiÄ su ieÅ¡kovÄs naudojamo žemÄs sklypo dalimi, kuriÄ teismas vertino 10 Eur; atsakovei Z.
G. nustatÄ asmeninÄs nuosavybÄs teisÄ Ä¯: pastatÄ -sandÄlį, žymimÄ indeksu 3I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 656 Eur vertÄs, kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini): Å¡ulinį 1k, 50 Eur vertÄs, stoginÄ, žymimÄ indeksu 6I1ž, plane žymimÄ âMNâ (sklypo dalyje, plane nuspalvintoje geltona spalva), 50 Eur vertÄs, rÅ«kyklÄ , 40 Eur vertÄs, ir tvoros dalį, besiribojanÄiÄ su atsakovÄs naudojamo žemÄs sklypo dalimi, 10 Eur vertÄs; Å¡alims paliko bendrai naudotis kiemo aikÅ¡telÄ, 37 Eur vertÄs, kanalizacijos Å¡ulinį (kanalizacijos įrenginius), 50 Eur vertÄs, namo Å¡ilumos mazgÄ , įvažiavimÄ Ä¯ kiemÄ , įvažiavimo vartus ir kiemo tvoros dalis, besiribojanÄias su bendrai naudojamo žemÄs sklypo dalimis; priteisÄ iÅ¡ ieÅ¡kovÄs E. S. atsakovei Z.
G. 172 Eur piniginÄ kompensacijÄ už ieÅ¡kovei atitenkanÄios didesnÄs vertÄs turto dalį. NustatÄ naudojimosi tvarkÄ 0,0966 ha žemÄs sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄiu (duomenys neskelbtini), pagal IÄ® âGeolinijaâ inžinieriaus geodezininko S. J. 2018 m. liepos 10 d. sudarytÄ Å½emÄs sklypo vidinio padalijimo planÄ , esantį civilinÄs bylos Nr. 2-15-344/2018 VII t., 148, 149 b. l., ir: paskyrÄ ieÅ¡kovei E. S. naudotis 433 m2 žemÄs sklypo dalimi, plane pažymÄta žalsva spalva ir indeksu â2â; paskyrÄ atsakovei Z.
G. naudotis 433 m2 žemÄs sklypo dalimi, plane pažymÄta geltona spalva ir indeksu â1â; 100 m2 žemÄs sklypo dalimi, plane pažymÄta mÄlyna spalva ir indeksu âBâ, ieÅ¡kovei E. S. ir atsakovei Z. G. paskyrÄ naudotis bendrai. NustatÄ, kad sprendimas dÄl atidalijimo ir naudojimosi žemÄs sklypu tvarkos nustatymo galioja tik kartu su IÄ® âGeolinijaâ inžinieriaus geodezininko S. J. 2018 m. liepos 10 d. sudarytu ŽemÄs sklypo vidinio padalijimo planu. AtsakovÄs Z. G. praÅ¡ymÄ dÄl baudos skyrimo ieÅ¡kovei E. S. atmetÄ ir paskirstÄ tarp Å¡alių bylinÄjimosi iÅ¡laidas â iÅ¡ atsakovÄs Z.
G. priteisÄ 541,61 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovei E. S. bei 300 Eur teismo nurodymu parengto plano iÅ¡laidas, kurių 100 Eur, esanÄius teismo depozitinÄje sÄ skaitoje, nurodÄ pervesti IÄ® âGeolinijaâ, likusiÄ 200 Eur sumÄ Ä¯pareigojo sumokÄti atsakovÄ Z. G. (VIII t., 95-106 b. l.).
5. Teismas pažymÄjo, kad Å¡alys net nuo 1996 metų nesutaria dÄl bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise valdomų gyvenamojo namo priklausinių bei žemÄs sklypo valdymo, disponavimo, naudojimosi, daug kartų tikslino savo reikalavimus, teismas ne kartÄ sudarÄ galimybÄ Å¡alims siekti susitarimo ir bylÄ baigti taikiai, buvo paskirta ir teisminÄ mediacija, taÄiau Å¡alims nepavyko rasti kompromiso. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei siekiant sudaryti galimybÄ geriausiai įgyvendinti bendraturÄių teises, vertindamas byloje esanÄius įrodymus, planus sudariusio liudytojo, t. y. kvalifikuoto specialisto S. J., paaiÅ¡kinimus, vietos apžiÅ«ros metu nustatytas aplinkybes, teismas pripažino, kad ieÅ¡kovÄs teikiamas inžinerinių įrenginių-kiemo statinių atidalijimo variantas padÄs kiek įmanoma maksimaliai atriboti Å¡alių bendravimÄ naudojantis joms priklausanÄiu turtu, sudarys galimybÄ ateityje iÅ¡vengti ginÄų ir toks atidalijimo bÅ«das geriausiai atitiks Å¡alių interesų pusiausvyrÄ bei tuo paÄiu nebus padaryta neproporcingos žalos daiktų paskirÄiai.
6. Teismas, sprÄsdamas kompensacijos už atidalintų antraeilių daiktų, natÅ«ra tenkanÄių vienai iÅ¡ Å¡alių, didesnÄ turto dalį klausimÄ atsižvelgÄ Ä¯ tai, kad ieÅ¡kovÄs patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytos turto vertÄs nÄra pagrįstos jokiais nei ieÅ¡kovÄs, nei atsakovÄs pateiktais įrodymais, todÄl padarÄ iÅ¡vadÄ , kad turto vertes tikslinga nustatyti remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e pateiktomis turto objektų kainomis. Kadangi nÄ viena iÅ¡ Å¡alių nenurodÄ ir nepagrindÄ kiekvieno iÅ¡ kiemo statiniams priklausanÄio turto objekto kainos (t. y.
Å¡iukÅ¡lių dÄžÄs, Å¡ulinių, kanalizacijos Å¡ulinio, tualeto, rÅ«kyklos, stoginių, kiemo aikÅ¡telÄs ir tvoros), teismas, siekdamas iÅ¡sprÄsti Å¡alių ginÄÄ , vadovaudamasis protingumo principu, savo ruožtu nustatÄ kiekvieno kiemo įrenginių objekto kainÄ , atsižvelgdamas į minÄtame iÅ¡raÅ¡e nurodytÄ bendrÄ 437 Eur vidutinÄs rinkos vertÄ ir vietos apžiÅ«ros metu matytÄ jų bÅ«klÄ, juos atidalino sprendimo rezoliucinÄje dalyje nurodyta tvarka bei priteisÄ iÅ¡ ieÅ¡kovÄs atsakovei 172 Eur piniginÄ kompensacijÄ už ieÅ¡kovei atitenkanÄios didesnÄs vertÄs turto dalį (978 Eur â 806 Eur = 172 Eur).
7. Teismas pabrÄžÄ, kad žemÄs sklypu Å¡alys faktiÅ¡kai naudojasi pagal tvarkÄ , kuri buvo nustatyta dar 1969 m. gruodžio 26 d. Mažeikių rajono liaudies teismo sprendimu ir geranoriÅ¡ku buvusių savininkų sutarimu, t. y. ieÅ¡kovÄ naudojasi Å¡iaurine, o atsakovÄ â pietine žemÄs sklypo dalimi. ŽemÄs sklypo plotas 0,0018 ha padidÄjo neatidalintame žemÄs sklype, atsakovei be ieÅ¡kovÄs sutikimo pastaÄius parduotuvÄ-paviljonÄ , prijungus prie namų valdos 18 m2 miesto fondo žemÄs sklypo dalį. Teismas, vadovaudamasis vietoje nustatyta situacija, pripažino, kad bendro naudojimo žemÄs sklypo dalys, kurios atvaizduotos ieÅ¡kovÄs praÅ¡ymu ir IÄ® âGeolinijaâ teismo pavedimu padarytuose planuose, yra kiek įmanoma minimalios ir sudarys galimybÄ Å¡alims įgyvendinti jų teises bei pareigas.
8. Aptardamas papildomo įvažiavimo į kiemÄ klausimÄ , teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad pakankamai nedideliame žemÄs sklypo plote, esanÄiame paÄiame miesto centre, bÅ«tų neprotinga įrengti dar vienÄ Ä¯važiavimÄ Ä¯ jį, ir pažymÄjo, kad ieÅ¡kovÄs pateiktas žemÄs sklypo vidinio atidalijimo planas padÄs maksimaliai atriboti Å¡alių bendravimÄ naudojantis joms priklausanÄiu turtu, nes suteikia prielaidų Å¡alių konfliktinei situacijai Å¡alinti. Kadangi Å¡alys dÄl itin konfliktiÅ¡kų santykių negali toliau bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise naudotis kiemo priklausiniais, teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovÄs pateiktas žemÄs atidalijimo planas yra tinkamiausias, nes kiekviena jų turi galimybÄ turÄti po atskirÄ Å«kinį pastatÄ , o taip pat prie jų esanÄius kiemo statinius, kuriais iki Å¡iol faktiÅ¡kai ir naudojasi, kurie yra pastatyti bÅ«tent ieÅ¡kovÄs siÅ«lomu variantu atidalintinose žemÄs sklypo dalyse.
9. Teismas nurodÄ, kad 2018 m. kovo 23 d. nutartyje nebuvo nustatyta, iki kada Å¡alys turi sumokÄti nurodytas sumas, todÄl, atsižvelgdamas į tai, kad bylos iÅ¡nagrinÄjimui tai nesutrukdÄ, padarÄ iÅ¡vadÄ , jog nÄra pagrindo ieÅ¡kovei skirti baudÄ . Nors atsakovÄ ir jos atstovÄs praÅ¡Ä teismo skirti ieÅ¡kovei baudÄ ir už proceso vilkinimÄ , taÄiau teismas pripažino, kad byla yra itin ilgai nagrinÄjama tiek dÄl ieÅ¡kovÄs, tiek dÄl atsakovÄs negebÄjimo ir nenoro rasti kompromisÄ , taip pat dÄl objektyvių priežasÄių (Å¡alių reikalavimų tikslinimas, advokato mirtis, apeliacijos ir kt.), ir todÄl baudos neskyrÄ.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 10. Apeliaciniu skundu apeliantÄ (atsakovÄ) Z. G. praÅ¡o panaikinti TelÅ¡ių apylinkÄs teismo Mažeikių rÅ«mų 2018 m. lapkriÄio 26 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - tenkinti patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus: patvirtinti TelÅ¡ių apylinkÄs teismo 2018-03-23 nutartimi paskirtos IÄ® âGeolinijaâ paruoÅ¡tÄ Å¾emÄs sklypo naudojimosi planÄ (VII t., 129 b. l.), paskiriant Z. G. naudojimuisi 119 m2 žemÄs sklypo plotÄ , plane žymimÄ geltona spalva ir simboliu (1), E. S. naudojimuisi paskiriant 119 m2 žemÄs sklypo plotÄ , plane žymimÄ Å¾alsva spalva ir simboliu (2); bendram Z.
G. ir E. S. naudojimuisi priteisti po 364 m2 žemÄs sklypo dalį, plane žymimÄ mÄlyna spalva ir simboliu (B); ieÅ¡kovÄs E. S. patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovÄs E. S. teismo iÅ¡laidas; pripažinti, kad ieÅ¡kovÄ E. S. piktnaudžiauja savo procesinÄmis teisÄmis bei sÄ moningai veikia prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinÄjimÄ , ir skirti jai iki 5000 Eur baudÄ , 50 procentų iÅ¡ Å¡ios sumos paskiriant atsakovei Z. G. (IX t., 26-46 b. l.). Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 10.1.
Teismas tendencingai darÄ procesinius pažeidimus â ne kartÄ suteikÄ ieÅ¡kovei E. S. galimybÄ tikslinti reikalavimus, pastarajai teismo nustatytu terminu nepateikus patikslinto ieÅ¡kinio ar atsiliepimo į atsakovÄs prieÅ¡ieÅ¡kinį be pateisinamų priežasÄių, pratÄsdavo procesinius terminus. NepaÅ¡alinus teismo nustatytų trÅ«kumų - nesumokÄjus žyminio mokesÄio už patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimus, priimdavo ieÅ¡kovÄs procesinius dokumentus. NutarÄs teismo posÄdyje apklausti liudytojÄ â jo nebeiÅ¡kviesdavo ir nebeapklausdavo.
Ä®pareigojÄs teismo posÄdžio metu IÄ® âGeolinijaâ padaryti planÄ su įvažiavimu į E. S. priklausanÄiÄ sklypo dalį iÅ¡ Naftininkų gatvÄs pusÄs, vÄliau to plano nebeiÅ¡reikalavo ir teismui pateikti neįpareigojo. Tokie teismo daromi pažeidimai ieÅ¡kovei E. S. suteikÄ privilegijuotos ginÄo Å¡alies padÄtį ir nevienodai padÄjo Å¡alims įgyvendinti savo procesines teises, dÄl ko laikytina, kad teismas priÄmÄ Å¡aliÅ¡kÄ sprendimÄ vadovaudamasis iÅ¡ankstiniu nusistatymu. 10.2.
Teismas be atsakovÄs Z. G. sutikimo, atidalindamas Å«kinius pastatus ir geresnÄs bÅ«klÄs mÅ«rinį Å«kinį pastatÄ priteisdamas ieÅ¡kovei E. S., o blogesnÄs bÅ«klÄs medinį Å«kinį pastatÄ - Z. G., bei atidalindamas kiemo įrenginius, kurie reikalingi kasdieniniam buitiniam naudojimui bei priteisdamas menkavertÄ kompensacijÄ , grubiai pažeidÄ savininko nuosavybÄs nelieÄiamumo principus bei CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatÄ . CK 4.93 straipsnis draudžia paimti iÅ¡ savininko nuosavybÄ prievarta, iÅ¡skyrus įstatymų numatytus atvejus - visuomenÄs poreikiams, teisingai atlyginant, kas Å¡iuo atveju nebuvo padaryta. 10.3.
Teismas priÄmÄ sprendimÄ ir patvirtino žemÄs sklypo naudojimosi planÄ , kuris yra ydingas, procedÅ«riÅ¡kai ir techniÅ¡kai nepriimtinas. Teismas kiemo aikÅ¡telÄ paliko bendram tiek E. S., tiek Z. G. naudojimuisi, taÄiau tai prieÅ¡tarauja kartu su sprendimu patvirtintam planui. Dalis bendro naudojimosi aikÅ¡telÄs paskiriama tik ieÅ¡kovÄs E. S. naudojimuisi, nors kiemo aikÅ¡telÄ nÄra atidalinta ir priklauso abiem bendrasavininkÄms lygiomis dalimis. Be to, planas yra ydingas dar ir dÄl to, kadangi atsakovei Z.
G. neužtikrinama vieta automobilio pastatymui, kai ieÅ¡kovei E. S. tokia galimybÄ yra numatyta. Dar daugiau, siekiant padaryti pravažiavimÄ pagal 2018-07-10 parengtÄ planÄ , tektų iÅ¡ardyti atsakovei Z. G. priklausanÄias klombas ir iÅ¡rauti medžius, kas reiÅ¡kia, jog yra griaunama tik atsakovÄs sukurta infrastruktÅ«ra, neatlyginant jos patirtų iÅ¡laidų. Teismas taip pat sprendimu nustatÄ nuosavybÄs teisÄ Ä¯ tvoras, besiribojanÄias su ieÅ¡kovÄs E. S. naudojama žemÄs sklypo dalimi, taÄiau dalis tvorų, paskirtų ieÅ¡kovei E. S. nuosavybÄs ar bendro naudojimosi teise bei įvažiavimo vartai, yra įrengti atsakovÄs Z.
G. lÄÅ¡omis, dÄl kurių kompensavimo teismas nepasisakÄ. 10.4. 2018 m. rugpjÅ«Äio 1 d. į bylos nagrinÄjimÄ neatvykus nei ieÅ¡kovei E. S., nei jos atstovui, teismas nutartimi paskyrÄ ieÅ¡kovei E. S. 1000 Eur baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinÄmis teisÄmis, 50 procentų, t. y. 500 Eur, paskirtos baudos skiriant atsakovei Z. G.. PaskirtÄ baudÄ teismas vÄliau panaikino nepagrįstai, atsižvelgdamas tik į ieÅ¡kovÄs atstovo praÅ¡ymÄ ir paaiÅ¡kinimus, bet neįvertindamas paÄios ieÅ¡kovÄs procesinio elgesio be pateisinamos priežasties ne kartÄ nedalyvaujant teismo posÄdžiuose.
11. Atsiliepimas į atsakovÄs Z. G. apeliacinį skundÄ negautas. Teismas k o n s t a t u o j a: IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados ApeliantÄs (atsakovÄs) Z. G. apeliacinis skundas netenkinamas.
12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinÄjimo apeliacinÄs instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. ApeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenÄs ar valstybÄs teisÄs ir teisÄti interesai. ApeliacinÄs instancijos teismas ex officio patikrina, ar nÄra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų. TeisÄjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjusi civilinÄ bylÄ , sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliuÄių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinÄjamoje byloje nÄra, taip pat nÄra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
13. Byloje kilÄs ginÄas dÄl turto atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs bei naudojimosi žemÄs sklypu tvarkos nustatymo.
14. TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi skundžiamo teismo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus bei įvertinusi byloje esanÄių duomenų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatÄ faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikÄ teisÄs normas, nenukrypo nuo Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo suformuotos teisÄs taikymo bei aiÅ¡kinimo praktikos, todÄl priÄmÄ teisÄtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , su kurio motyvais ir iÅ¡vadomis teisÄjų kolegija iÅ¡ esmÄs sutinka. Apeliaciniame skunde iÅ¡dÄstyti argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisÄtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
15. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, jog Mažeikių rajono liaudies teismas 1969 m. gruodžio 26 d. sprendimu nustatÄ Å¾emÄs sklypo, esanÄio (adresu: duomenys neskelbtini) (buvusi (pavadinimas neskelbtinas)), naudojimosi tvarkÄ , kuriuo nusprendÄ padalinti bendrasavininkių J. P. ir Z. V. žemÄs sklypÄ ir sodÄ , bei nustatÄ, kad bendrasavininkiai naudosis lygiomis, Å¡iaurinÄ daržo dalį 10,5 m ploÄio paliko J. P. naudojimuisi, pietinÄ daržo dalį 12,2 m ploÄio paliko Z. V. naudojimuisi (I t., 38 b. l.). 1970 m. gegužÄs 7 d.
Sklypo padalijimo aktu Mažeikių rajono liaudies teismo vykdytojas pagal teismo vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ Mažeikių rajono liaudies teismo 1969 m. gruodžio 26 d. sprendimo pagrindu, padalijo žemÄs sklypÄ tarp J. P. ir Z. V., kuriuo Å¡iaurinÄ daržo dalį - 10,5 m ploÄio - paliko J. P. naudojimui, o pietinÄ daržo dalį - 12,2 m ploÄio - paliko Z. V. naudojimui (I t., 10-11 b. l.). 1971 m. sausio 27 d. J. P. sutartimi pardavÄ ieÅ¡kovei E. S. pusÄ mÅ«rinio namo su mansarda (salka) ir pusÄ kiemo įrenginių, esanÄių (adresu: duomenys neskelbtini) (buvusi (pavadinimas neskelbtinas)) (I t., 8â9 b. l.).
Z. V.-G. ir V. V. 1974 m. gegužÄs 13 d. pasiraÅ¡Ä sutartį, kuria Z. V.-G. padovanojo V. V. ½ dalį gyvenamojo namo su mansarda, ½ Å«kinių pastatų ir kiemo įrenginių, esanÄių (adresu: duomenys neskelbtini) (buvusi (pavadinimas neskelbtinas)) (I t., 67 b. l.). Namų valdybos techninÄs apskaitos kortelÄje dÄl valdos, esanÄios (adresu: duomenys neskelbtini) (buvusi (pavadinimas neskelbtinas)), pažymÄta, kad E. S. nuo 1971 m. sausio 27 d., o V. V. - nuo 1974 m. birželio 3 d., valdo po ½ dalį valdos (I t., 12 b. l.).
Mažeikių miesto mero 1992 m. liepos 30 d. potvarkiu Nr. 506 âDÄl esamų privaÄių namų valdų juridinio įteisinimoâ nutarta įteisinti 9,48 arų ploto žemÄs sklypÄ , esantį (adresu: duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybÄs teise E. S. ir V. V. po 4,74 aro (III t., 40 b. l.). TelÅ¡ių apskrities valdytojo administracijos Mažeikių rajono žemÄs Å«kio valdybos ŽemÄtvarkos ir geodezijos tarnybos 1996 m. liepos 11 d. pažymoje Nr. 132 âDÄl įmokÄjimo už žemÄâ nurodyta, jog E. S. 1992 m. rugpjÅ«Äio 13 d.
įmokÄjo 32,42 Lt už 474 m2 namų valdos žemÄ sklypÄ , o V. V. 1992 m. rugpjÅ«Äio 26 d. įmokÄjo 32,42 Lt už 474 m2 namų valdos žemÄs sklypÄ , esantį (adresu: duomenys neskelbtini) (I t., 13 b. l.). IeÅ¡kovei E. S. ir atsakovei Z. G. nuosavybÄs teise priklauso po ½ gyvenamojo namo, pastato-sandÄlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-sandÄlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių (Å¡iukÅ¡lių dÄžÄ, Å¡ulinys 1 k, Å¡ulinys 2 k, kanalizacijos Å¡ulinys, tualetas, rÅ«kykla, stoginÄ 6I1ž, stoginÄ 7I1ž, kiemo aikÅ¡telÄ, tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄių (adresu: duomenys neskelbtini) (VI t., 28-31 b. l.).
IeÅ¡kovÄ E. S. 2011 m. gegužÄs 19 d. ValstybinÄs žemÄs sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi iÅ¡ Lietuvos Respublikos įsigijo asmeninÄs nuosavybÄs teise 483/966 žemÄs sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄio (adresu: duomenys neskelbtini) (I t., 123â125 b. l., II t., 10â11 b. l.). 2011 m. rugpjÅ«Äio 12 d. mirus V. V. (II t., 15 b. l.), jos teises ir pareigas perÄmÄ Z. G. (II t., 25, 30 b. l.). AtsakovÄ Z. G. 2015 m. vasario 11 d. ValstybinÄs žemÄs sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartimi iÅ¡ Lietuvos Respublikos įsigijo asmeninÄs nuosavybÄs teise 483/966 žemÄs sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄio (adresu: duomenys neskelbtini) (III t., 17â19, 44â46 b. l.).
Mažeikių rajono apylinkÄs teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimu, iÅ¡ dalies pakeistu Å iaulių apygardos teismo 2010 m. rugsÄjo 6 d. nutartimi, Å¡alims buvo nustatyta bendrosios dalinÄs nuosavybÄs, t. y. po 500/1000 dalių, teise priklausanÄio gyvenamojo namo, Å«kinių pastatų ir kiemo įrenginių, esanÄių (adresu: duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka (I t., 104â114, 115â117 b. l.). DÄl procesinių pažeidimų 16. ApeliantÄ teigia, jog teismas tendencingai darÄ procesinius pažeidimus â ne kartÄ suteikÄ ieÅ¡kovei E. S. galimybÄ tikslinti reikalavimus, pastarajai teismo nustatytu terminu nepateikus patikslinto ieÅ¡kinio ar atsiliepimo į atsakovÄs prieÅ¡ieÅ¡kinį be pateisinamų priežasÄių, pratÄsdavo procesinius terminus.
NepaÅ¡alinus teismo nustatytų trÅ«kumų - nesumokÄjus žyminio mokesÄio už patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimus, priimdavo ieÅ¡kovÄs procesinius dokumentus ar, nusprendÄs nagrinÄti bylÄ pagal tik pagal atsakovÄs prieÅ¡ieÅ¡kinį, vÄliau vÄl priÄmÄ ieÅ¡kovÄs patikslintÄ ieÅ¡kinį. NutarÄs teismo posÄdyje apklausti liudytojÄ â jo nebeiÅ¡kviesdavo ir nebeapklausdavo. Ä®pareigojÄs teismo posÄdžio metu IÄ® âGeolinijaâ padaryti planÄ su įvažiavimu į E. S. priklausanÄiÄ sklypo dalį iÅ¡ (gatvÄs) pusÄs, vÄliau to plano nebeiÅ¡reikalavo ir teismui pateikti neįpareigojo.
Pasak apeliantÄs, tokie teismo daromi pažeidimai ieÅ¡kovei E. S. suteikÄ privilegijuotos ginÄo Å¡alies padÄtį ir nevienodai padÄjo Å¡alims įgyvendinti savo procesines teises, dÄl ko, pasak apeliantÄs, laikytina, kad teismas priÄmÄ Å¡aliÅ¡kÄ sprendimÄ vadovaudamasis iÅ¡ankstiniu nusistatymu.
17. Vertinant apeliantÄs argumentus dÄl, jos teigimu, pirmosios instancijos teisme vykusio proceso metu daromų procesinių pažeidimų, teisÄjų kolegija pažymi, kad civilinio proceso kodekso normos numato tiek galimybÄ tikslinti Å¡alims reikalavimus pateikiant patikslintÄ ieÅ¡kinį ar prieÅ¡ieÅ¡kinį, tiek pratÄsti procesinius terminus tokius dokumentus pateikti (CPK 77 straipsnis). IeÅ¡kovÄ E. S., 2016 m. gruodžio 15 d. pirmosios instancijos teismo nutartimi pasiÅ«lius Å¡alims tikslinti reikalavimus ir teismui pratÄsus ieÅ¡kovei terminÄ pateikti patikslintÄ ieÅ¡kinį iki 2017 m. balandžio 1 d. (V t., 129 b. l.), teikÄ teismui patikslintus ieÅ¡kinius 2017 m. balandžio 3 d., 2017 m. balandžio 25 d. ir 2017 m. gegužÄs 22 d., dÄl ko teismas 2017 m. balandžio 12 d., 2017 m. balandžio 28 d. ir 2017 m. gegužÄs 26 d. nutartimis (V t., 139-141, 155-158 b. l., VI t., 34-36 b. l.) nustatÄ terminÄ patikslintų ieÅ¡kinių trÅ«kumams paÅ¡alinti.
Pateikdama patikslintus ieÅ¡kinius, ieÅ¡kovÄ E. S. teismo nustatytų terminų nepažeidÄ, dÄl ko teismas, įvertinÄs ieÅ¡kinio turinį, pagrįstai priÄmÄ nutartis dÄl trÅ«kumų Å¡alinimo. Kitokio galimo teismo procesinio veiksmo, kaip visiÅ¡kai atsisakyti ieÅ¡kinį priimti, kai jis dar kartÄ pateikiamas su trÅ«kumais, bet laiku, CPK normos nenumato. PabrÄžtina ir tai, kad priimdamas minÄtas nutartis dÄl trÅ«kumų Å¡alinimo, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovÄ aktyviai gina savo teises, apeliacinÄs instancijos teismo nuomone, nustatÄ terminus trÅ«kumams Å¡alinti nenukrypdamas tiek nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, tiek nuo CPK 5 straipsnio nuostatų, kurios užtikrina Å¡aliai teisÄ Ä¯ teisminÄ gynybÄ ir Å¡ios teisÄs dirbtinai nevaržÄ, neapsunkino jos įgyvendinimo (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužÄs 15 d. nutarimÄ , priimtÄ byloje Nr. 7/04-8/04;
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nutartį priimtÄ civilinÄje byloje Nr.3K-3-146/2014).
18. ApeliantÄ taip pat akcentuoja, jog teismo daromi procesiniai pažeidimai pasireiÅ¡kÄ ir tuo, kad teismas, 2017 m. birželio 26 d. nutartimi atsisakÄs priimti ieÅ¡kovÄs patikslintÄ ieÅ¡kinį ir laikydamas jį nepaduotu, vÄliau ieÅ¡kovei padavus ieÅ¡kinį dar sykį, 2017 m. rugpjÅ«Äio 29 d. nutartimi nustatÄ terminÄ trÅ«kumams Å¡alinti, o 2017 m. gruodžio 14 d. vykusiame teismo posÄdyje dar kartÄ ieÅ¡kovÄs paduoto 2017 m. rugsÄjo 18 d. patikslinto ieÅ¡kinio nutarÄ nebepriimti, nebesuteikiant galimybÄs ieÅ¡kinio tikslinti, ir nagrinÄti bylÄ pagal atsakovÄs patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus (kaip ir 2018 m. vasario 20 d. nutartimi), taÄiau 2018 m. liepos 18 d. nutartimi ieÅ¡kovÄs patikslintÄ ieÅ¡kinį visgi priÄmÄ nagrinÄti.
TeisÄjų kolegija atkreipia dÄmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas ieÅ¡kovÄs patikslintÄ ieÅ¡kinį, 2018 m. liepos 18 d. nutartyje savo pozicijÄ pagrindÄ (VII t., 157-158 b. l.), apie kÄ pati apeliantÄ nurodo apeliaciniame skunde. Å i teismo pozicija neprieÅ¡tarauja nei Å¡alių teisių lygiateisiÅ¡kumo, nei interesų pusiausvyros, nei teisminio proceso ekonomiÅ¡kumo ir koncentracijos principams, todÄl nÄra jokio pagrindo iÅ¡vadai, kad teismas pažeidÄ proceso normas.
19. DÄl apeliantÄs nurodomų aplinkybių, jog teismas neiÅ¡reikalavo iÅ¡ IÄ® âGeolinijaâ dar vieno plano su įvažiavimu į E. S. priklausanÄiÄ sklypo dalį iÅ¡ (gatvÄs) pusÄs ir neapklausÄ liudytojo P. Å ., apeliacinÄs instancijos teismas pabrÄžia, jog nagrinÄjamoje byloje ne kartÄ buvo rengiami ir teismui tiek ieÅ¡kovÄs, tiek atsakovÄs pateikinÄjami planai (I t., 4-7, 145 b. l., III t., 131 b. l., V t., 29, 98, 137 b. l., VI t., 32 b. l., VII t., 67, 129 b. l.). Nei vienas iÅ¡ teismui pateiktų planų netiko abejoms Å¡alims ir jos nesugebÄjo pasiekti bendro susitarimo.
DÄl Å¡ių priežasÄių, teismui nuvykus į vietÄ , apžiÅ«rÄjus esamÄ situacijÄ ir iÅ¡klausius Å¡alių pastebÄjimus, teismas 2018 m. kovo 23 d. nutartimi įpareigojo IÄ® âGeolinijaâ parengti ginÄo žemÄs sklypo naudojimosi tvarkos planÄ (VII t., 103-104 b. l.). IÅ¡ nutarties turinio nustatyta, jog teismas įpareigojo IÄ® âGeolinijaâ padaryti vienÄ optimaliausiÄ Å¾emÄs sklypo naudojimosi planÄ , o ne du skirtingus, kaip teigia atsakovÄ, su įvažiavimu iÅ¡ (gatvÄs) pusÄs, planus.
Nors vÄliau, 2018 m. birželio 15 d. vykusio teismo posÄdžio metu, teismas svarstÄ galimybÄ dÄl dar vieno plano su įvažiavimu iÅ¡ (gatvÄs) pusÄs parengimo, taÄiau to paties teismo posÄdžio pabaigoje Å¡alys pradÄjo derybas dÄl taikaus bylos iÅ¡sprendimo ir vÄliau teismo įpareigoti IÄ® âGeolinijaâ parengti planÄ su įvažiavimu iÅ¡ (gatvÄs) pusÄs pakartotinai nepraÅ¡Ä. Tokie teismo veiksmai, kuriais, nesant pakartotino praÅ¡ymo ir bÅ«tinybÄs, nedidinamos bylos Å¡alių bylinÄjimosi iÅ¡laidos, nelaikytini kaip neprotingi ar pažeidžiantys proceso normas.
Å iame kontekste teisÄjų kolegija taip pat pažymi, kad teismas, nusprendÄs kviesti byloje liudytoju asmenį, o vÄliau nusprendÄs jo nebekviesti ir nebeapklausti, procesinių pažeidimų nepadarÄ. Teismui 2018 m. kovo 21 d. atlikus ginÄo vietos apžiÅ«rÄ ir 2018 m. kovo 23 d. nutartimi įpareigojus IÄ® âGeolinijaâ parengti žemÄs sklypo naudojimosi tvarkos planÄ , kito matininko - liudytojo P. Å . - iÅ¡kvietimas į 2018 m. kovo 29 d. teismo posÄdį tapo netikslingas ir neekonomiÅ¡kas teisminio proceso koncentruotumo aspektu.
20. Be kita ko, apeliantÄ taip pat mano, jog teismas buvo Å¡aliÅ¡kas ir suteikÄ ieÅ¡kovei privilegijuotos proceso Å¡alies padÄtį, taÄiau dÄl teismo Å¡aliÅ¡kumo apeliantÄ bylos nagrinÄjimo metu jokių pastabų neiÅ¡sakÄ ir teismo atliekamų procesinių veiksmų Å¡aliÅ¡kumo aspektu apeliacinÄs instancijos teismui neskundÄ. Taigi, įvertinusi apeliantÄs apeliacinio skundo argumentus dÄl procesinių pažeidimų ir teismo Å¡aliÅ¡kumo esamų bylos duomenų kontekste, teisÄjų kolegija juos atmeta kaip nepagrįstus.
DÄl pastatų atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybÄs ir kompensacijos priteisimo 21. ApeliantÄ nurodo, jog teismas, be jos sutikimo atidalindamas Å«kinius pastatus ir geresnÄs bÅ«klÄs mÅ«rinį Å«kinį pastatÄ priteisdamas ieÅ¡kovei E. S., o blogesnÄs bÅ«klÄs medinį Å«kinį pastatÄ - Z. G. bei atidalindamas kiemo įrenginius, kurie reikalingi kasdieniniam buitiniam naudojimui, ir už juos priteisdamas menkavertÄ kompensacijÄ , grubiai pažeidÄ savininko nuosavybÄs nelieÄiamumo principus bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â ir CK) 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatÄ .
CK 4.93 straipsnis draudžia paimti iÅ¡ savininko nuosavybÄ prievarta, iÅ¡skyrus įstatymų numatytus atvejus - visuomenÄs poreikiams, teisingai atlyginant, kas Å¡iuo atveju nebuvo padaryta.
22. PažymÄtina, kad sprendžiant ginÄus dÄl bendraturÄių nuosavybÄs teisÄs įgyvendinimo, jų interesai turi bÅ«ti įvertinti nuosavybÄs nelieÄiamumo ir apsaugos kontekste, pasveriant, ar vieno bendraturÄio interesų prioriteto pripažinimas ir jo reikalavimų tenkinimas, nesukels esminio kito bendraturÄio nuosavybÄs teisÄs pažeidimo ar net netekimo. Be to, nuosavybÄs nelieÄiamumo principas turi bÅ«ti taikomas derinant jį su kitais civilinÄs teisÄs principais, įtvirtintais CK 1.2 straipsnio 1 dalyje: civilinių santykių subjektų lygiateisiÅ¡kumo, teisinio apibrÄžtumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise, visokeriopos civilinių teisių teisinÄs gynybos bei teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, įtvirtintus CK 1.5 straipsnyje.
23. Kasacinio teismo praktikoje pažymÄta ir tai, kad esant interesų iÅ¡siskyrimui, labai svarbu ieÅ¡koti visoms Å¡alims priimtino sprendimo bÅ«do, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturÄio teisių suvaržymo sÄ skaita. Interesų suderinimui bÅ«tinas bendraturÄių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitÄ bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjÅ«Äio 14 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 3K-3-390/2012; ir kt.).
Taigi, teismas, nagrinÄdamas Å¡ios kategorijos bylas ir sprÄsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimÄ , taip pat turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybÄs nelieÄiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iÅ¡ bendraturÄių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturÄio nuosavybÄs teisÄs pažeidimo (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 3K-3-313-695/2016, 34 punktas; 2018 m. sausio 11 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Nr. e3K-3-107-248/2018; ir kt.).
24. Atsakydama į apeliantÄs argumentÄ dÄl be jos sutikimo atidalintų Å«kinių pastatų, geresnÄs bÅ«klÄs mÅ«rinį Å«kinį pastatÄ priteisiant ieÅ¡kovei E. S., o blogesnÄs bÅ«klÄs medinį - apeliantei, teisÄjų kolegija atkreipia dÄmesį į tai, kad pati apeliantÄ, ne kartÄ tikslindama savo reikalavimus, praÅ¡Ä bÅ«tent tokia tvarka atidalinti Å«kinius pastatus. Kadangi abejoms Å¡alims priklausÄ po ½ prie gyvenamojo namo esanÄių antraeilių daiktų - dviejų Å«kinių pastatų - dalį, apeliantÄ praÅ¡Ä visÄ mÅ«rinį Å«kinį pastatÄ priskirti ieÅ¡kovei, o visÄ medinį Å«kinį pastatÄ priskirti jai, priteisiant už geresnÄs bÅ«klÄs pastatÄ piniginÄ kompensacijÄ .
TÄ patvirtina apeliantÄs teismui pateiktas 2015 m. vasario 26 d. prieÅ¡ieÅ¡kinis, 2013 m. rugpjÅ«Äio 28 d. pasiÅ«lymas (III t., 25-30, 55-57 b. l.), 2015 m. gruodžio 18 d. Mažeikių rajono apylinkÄs teismo sprendimas (IV t., 1-13 b. l.). Juo labiau, kaip nustatyta bylos nagrinÄjimo metu, Å¡alys faktiÅ¡kai tokia tvarka ir naudojasi minÄtais statiniais. NežiÅ«rint į tai, kad apeliantÄ vÄliau, 2018 m. gegužÄs 21 d. praÅ¡ymu (VII t., 112-113 b. l.) Å¡io prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo atsisakÄ, teisÄjų kolegijos įsitikinimu, tai nepaneigia paÄios apeliantÄs valios ir apsisprendimo, jog toks atidalinimas, priskiriant Å¡alims atskirus pastatus, jai nÄra kategoriÅ¡kai nepriimtinas ir negalimas.
Nors apeliantÄ ir grindžia savo pozicijÄ CK 4.93 straipsniu, kuris draudžia paimti iÅ¡ savininko nuosavybÄ prievarta, taÄiau formuojamoje kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, jog nuosavybÄs nelieÄiamumo principas nÄra absoliutus, ir ginant vieno asmens nuosavybÄs teises taikytinas taip, kad nebÅ«tų pažeidžiamos kitų asmenų nuosavybÄs teisÄs (žr. pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 3K-3-452/2014; 2017 m. lapkriÄio 17 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017; ir kt.).
25. TeisÄjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinÄjimo metu bendraturtÄms nepavyko rasti priimtino sprendimo bÅ«do, jų konfliktai tÄsiasi ne vienÄ deÅ¡imtmetį, pirmosios instancijos teismas, iÅ¡analizavÄs byloje esanÄius įrodymus, planus sudariusio liudytojo, t. y. kvalifikuoto specialisto S. J., paaiÅ¡kinimus, 2018 m. kovo 21 d. vietos apžiÅ«ros metu nustatytas aplinkybes, pagrįstai pripažino, jog ieÅ¡kovÄs teikiamas inžinierinių įrenginių-kiemo statinių atidalijimo variantas padÄs kiek įmanoma maksimaliai atriboti Å¡alių bendravimÄ naudojantis joms priklausanÄiu turtu, sudarys galimybÄ ateityje iÅ¡vengti ginÄų.
BÅ«tent toks atidalijimo bÅ«das, apeliacinÄs instancijos teismo nuomone, geriausiai atitinka Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , nesukelia esminio kito bendraturÄio nuosavybÄs teisÄs pažeidimo, tuo paÄiu nedaro neproporcingos žalos daiktų paskirÄiai bei neprieÅ¡tarauja teismų praktikai, nurodytai Å¡ios nutarties 21-22 punktuose analizuojamu klausimu.
26. Pasisakant dÄl, apeliantÄs teigimu, per mažos kompensacijos priteisimo už jai atitekusį mažesnÄs vertÄs turtÄ , pažymÄtina, jog nagrinÄjant ginÄus, kuriuose kilo bendraturÄių turto vertÄs klausimas, turto rinkos kaina gali bÅ«ti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų iÅ¡vadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimÄ (žr. pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 3K-3-92/2008; ir kt.).
Taigi, pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , esminis reikalavimas nustatant kompensacijÄ (jos dydį), kai taikomas iÅ¡imtinis, CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas, turto atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs bÅ«das, â kad ji bÅ«tų teisinga. Paprastai kompensacija gali bÅ«ti pripažinta teisinga, jei ji atitinka daikto dalies rinkos vertÄ. TaÄiau tai neeliminuoja teismo pareigos, atsižvelgiant į bÅ«tinumÄ užtikrinti bendraturÄių, kaip turto savininkų, interesus, sprendžiant, kokia kompensacija konkreÄiu atveju yra teisinga, atsižvelgti ir į kitus reikÅ¡mingus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2017 m. lapkriÄio 17 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017).
27. NagrinÄjamu atveju nustatyta, kad nei viena iÅ¡ Å¡alių nepateikÄ Ä¯ bylÄ antraeilių daiktų - gyvenamojo namo priklausinių bei kiemo statinių - objektyvaus ir nepriklausomų turto vertintojų atlikto vertinimo. IeÅ¡kovÄ nurodÄ, kad Å«kinio pastato su indeksu 2I1p (pastato â sandÄlio, unikalus Nr. duomenys neskelbtini)) vertÄ yra 817 Eur, o pastato â sandÄlio su indeksu 3I1ž (pastato â sandÄlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vertÄ yra 689 Eur. Tuo tarpu sprendimo priÄmimo dienÄ VÄ® Registrų centras iÅ¡raÅ¡e nurodoma, kad Å«kinio pastato su indeksu 2I1p (pastato â sandÄlio) vidutinÄ rinkos vertÄ yra 778 Eur, o pastato â sandÄlio su indeksu 3I1ž vidutinÄ rinkos vertÄ yra 656 Eur, kas reiÅ¡kia, kad oficialiuose dokumentuose užfiksuota minÄtų pastatų rinkos vertÄ yra mažesnÄ.
ApeliantÄ, nesutikdama su teismo sprendimu, nurodo ir tai, kad byloje yra pateikti įrodymai, jog ieÅ¡kovÄ, valdydama mÅ«rinį Å«kinį pastatÄ , eilÄ metų iÅ¡ jo nuomos gavo ekonominÄ naudÄ , kÄ paliudijo liudytoja M. S. Toks apeliantÄs teiginys, nesant kitokio byloje nei VÄ® Registrų centras iÅ¡raÅ¡e nurodomos antraeilių daiktų ir teismo nustatytos, atsižvelgiant į apžiÅ«ros metu vizualiai įvertintos kiemo statinių (Å¡iukÅ¡lių dÄžÄs, Å¡ulinių, kanalizacijos Å¡ulinio, tualeto, rÅ«kyklos, stoginių, kiemo aikÅ¡telÄs ir tvoros) vertÄs, teisÄjų kolegijos nuomone, nepatvirtina minÄtų daiktų apeliantÄs nurodomos pageidaujamos rinkos vertÄs. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad dalijamo ar atidalijamo turto vertÄ turÄtų bÅ«ti nustatyta pirmosios instancijos teismo sprendimo priÄmimo dienÄ , Å¡iuo atveju 2018 m. lapkriÄio 26 d. galiojanÄiomis dalijamo turto rinkos kainomis (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 3K-3-505/2014).
Taigi, atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dÄstyta, apeliacinÄs instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, patikrinÄs VÄ® Registrų centras duomenų bazÄje nurodytas Å¡ių turto objektų vertes bei nesant jokių kitų byloje duomenų, pagrindžianÄių atidalijamo turto kitokiÄ vertÄ, pagrįstai vadovavosi minÄtame iÅ¡raÅ¡e nurodytais duomenimis bei teismo nustatytomis kiemo statinių vertÄmis (Å¡iukÅ¡lių dÄÅ¾Ä â 40 Eur, Å¡uliniai 1k ir 2k â kiekvienas po 50 Eur, kanalizacijos Å¡ulinys â 50 Eur, tualetas â 50 Eur, rÅ«kykla â 40 Eur, 2 stoginÄs â kiekviena po 50 Eur, kiemo aikÅ¡telÄ â 37 Eur, tvora â 20 Eur), priteisdamas atsakovei 172 Eur piniginÄ kompensacijÄ už ieÅ¡kovei atitenkanÄios didesnÄs vertÄs turto dalį (978 Eur â 806 Eur = 172 Eur).
DÄl naudojimosi žemÄs sklypu tvarkos nustatymo 28. ApeliantÄ teigia, jog teismas priÄmÄ sprendimÄ ir patvirtino žemÄs sklypo naudojimosi planÄ , kuris yra ydingas, procedÅ«riÅ¡kai ir techniÅ¡kai nepriimtinas. Teismas kiemo aikÅ¡telÄ paliko bendram tiek E. S., tiek Z. G. naudojimuisi, taÄiau tai prieÅ¡tarauja kartu su sprendimu patvirtintam planui. Dalis bendro naudojimosi aikÅ¡telÄs paskiriama tik ieÅ¡kovÄs E. S. naudojimuisi, nors kiemo aikÅ¡telÄ nÄra atidalinta ir priklauso abiem bendrasavininkÄms lygiomis dalimis.
Be to, planas yra ydingas dar ir dÄl to, kadangi atsakovei Z. G. neužtikrinama vieta automobilio pastatymui, kai ieÅ¡kovei E. S. tokia galimybÄ yra numatyta. Dar daugiau, siekiant padaryti pravažiavimÄ pagal 2018-07-10 parengtÄ planÄ , tektų iÅ¡ardyti atsakovei Z. G. priklausanÄias klombas ir iÅ¡rauti medžius, kas reiÅ¡kia, jog yra griaunama tik atsakovÄs sukurta infrastruktÅ«ra bei atsakovÄs Z. G. sukurtas gerbÅ«vis, neatlyginant jos patirtų iÅ¡laidų. Taip yra pažeidžiamos atsakovÄs Z. G. teisÄs, teisÄti interesai.
Teismas taip pat sprendimu nustatÄ nuosavybÄs teisÄ Ä¯ tvoras, besiribojanÄias su ieÅ¡kovÄs E. S. naudojama žemÄs sklypo dalimi, taÄiau dalis tvorų, paskirtų ieÅ¡kovei E. S. nuosavybÄs ar bendro naudojimosi teise bei įvažiavimo vartai, yra įrengti atsakovÄs Z. G. lÄÅ¡omis, dÄl kurių kompensavimo teismas nepasisakÄ.
29. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ teisinį reguliavimÄ , nekilnojamojo daikto bendraturÄiai turi teisÄ tarpusavio susitarimu nustatyti tvarkÄ , pagal kuriÄ bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkreÄiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimÄ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise. Bylose dÄl naudojimosi bendrosios dalinÄs nuosavybÄs objektu tvarkos nustatymo galioja Å¡alių dispozityvumo principas â Å¡alių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkanÄius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovÄjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus.
Teismo pareiga yra sprÄsti, ar pagal bendraturÄių pateikus projektus galima nustatyti praÅ¡omÄ naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2019 m. balandžio 1 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Nr. e3K-3-127-403/2019). Å iuo atveju, kaip jau minÄta, byloje ne kartÄ buvo daromi ir teismui tiek ieÅ¡kovÄs, tiek atsakovÄs pateikinÄjami planai (I t., 4-7, 145 b. l., III t., 131 b. l., V t., 29, 98, 137 b. l., VI t., 32 b. l., VII t., 67, 129 b. l.).
Kadangi nÄ vienas iÅ¡ teismui pateiktų planų netiko abejoms Å¡alims ir jos nesugebÄjo pasiekti bendro susitarimo, teismui nuvykus į vietÄ , apžiÅ«rÄjus esamÄ situacijÄ ir iÅ¡klausius Å¡alių pastebÄjimus, teismo pavedimu IÄ® âGeolinijaâ buvo įpareigota parengti ginÄo žemÄs sklypo naudojimosi tvarkos planÄ (VII t., 115 b. l. esantis segtuvas), kuris sutampa su ieÅ¡kovÄs pateiktu planu (VII t., 149 b. l.).
30. Atsakant į apeliantÄs argumentus dÄl teismo patvirtinto žemÄs sklypo naudojimosi plano ydingumo, pastebÄtina, jog Å¡alys žemÄs sklypu faktiÅ¡kai naudojasi pagal tvarkÄ , kuri buvo nustatyta dar 1969 m. gruodžio 26 d. Mažeikių rajono liaudies teismo sprendimu ir geranoriÅ¡ku buvusių savininkų J. P. ir Z. V. sutarimu. Tai yra ieÅ¡kovÄ naudojasi Å¡iaurine, o atsakovÄ â pietine žemÄs sklypo dalimi. ŽemÄs sklypo plotas 0,0018 ha padidÄjo neatidalintame žemÄs sklype, atsakovei be ieÅ¡kovÄs sutikimo pastaÄius parduotuvÄ-paviljonÄ , t. y. 2001 m. kovo 19 d.
TelÅ¡ių virÅ¡ininko administracijai įsakymu Nr. 455 padidinus žemÄs sklypÄ nuo 948 m2 iki 966 m2, prijungus prie namų valdos 18 m2 miesto fondo žemÄs sklypo dalį. Ä®vertinus bylos duomenis, tiek ieÅ¡kovÄs, tiek atsakovÄs ir teismo pavedimu parengtus žemÄs sklypo naudojimosi tvarkos planus bei atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrÄ situacijÄ vietoje, teisÄjų kolegija konstatuoja, kad iÅ¡ esmÄs teismo pavedimu IÄ® âGeolinijaâ parengtas planas yra artimas pirminiam teismų patvirtintam planui ir faktiniam Å¡alių naudojimuisi žemÄs sklypu bei yra optimaliausias.
Kadangi dÄl esamų Å¡alių itin konfliktiÅ¡kų santykių Å¡alys nebegali toliau naudotis bendrai žemÄs sklypu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡is žemÄs sklypo vidinio atidalijimo planas padÄs maksimaliai atriboti Å¡alių bendravimÄ naudojantis joms priklausanÄiu turtu, nes suteikia prielaidų Å¡alių konfliktinei situacijai Å¡alinti. Plane atvaizduotos bendro naudojimo žemÄs sklypo dalys, kurios yra kiek įmanoma minimalios, ir sudarys galimybÄ Å¡alims įgyvendinti jų teises bei pareigas, kaip antai bendro naudojimo plotas iÅ¡ Å¡iaurinÄs pusÄs (plane pažymÄtas mÄlyna spalva ir skaiÄiumi 12, 13.27), kuris yra pakankamas Å¡alims namo aptarnavimui, nes ten yra įvairias paslaugas fiksuojantys skaitikliai, o ieÅ¡kovÄ pro šį bendro naudojimo žemÄs sklypo plotÄ galÄs patekti į jai priskiriamÄ Å¾emÄs sklypo dalį, kaip ir atsakovÄ iÅ¡ jai priskiriamo žemÄs sklypo dalies, t. y. ties įÄjimu į jos gyvenamojo namo dalį galÄs lengvai patekti prie skaitiklių.
Nors apeliantÄ laikosi pozicijos, kad yra tikslinga įrengti dar vienÄ Ä¯važiavimÄ iÅ¡ Naftininkų gatvÄs pusÄs, taÄiau Å¡iuo atveju pritartina pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog pakankamai nedideliame žemÄs sklypo plote, esanÄiame paÄiame miesto centre, bÅ«tų neprotinga įrengti dar vienÄ Ä¯važiavimÄ Ä¯ jį. Be to, kaip matyti iÅ¡ apeliantÄs pateikiamo žemÄs sklypo naudojimosi tvarkos plano (VII t., 129 b. l.), dar vieno įvažiavimo įrengimas komplikuotų naudojimÄ si žemÄs sklypu, nes maksimaliai neatribotų galimybÄs Å¡alims įgyvendinti savo teisių ir pareigų dÄl per didelio esamo bendro žemÄs sklypo naudojimosi ploto.
31. ApeliacinÄs instancijos teismas atmeta apeliantÄs argumentus dÄl kiemo aikÅ¡telÄs, vietos atsakovÄs automobilio pastatymui neužtikrinimo, atsakovÄs infrastuktÅ«ros gadinimo siekiant padaryti pravažiavimÄ pagal teismo patvirtintÄ planÄ neatlyginant nei jos patirtų iÅ¡laidų už augalus, nei iÅ¡laidų už dalį tvorų ar įvažiavimo vartų įrengimÄ . Liudytojo S. J. paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad įvažiavimas į kiemÄ yra pakankamas, vietos bendrasavininkių automobiliams pastatyti yra ir galima užtikrinti kiekvieno jų įvažiavimÄ Ä¯ kiemÄ bei privažiavimÄ prie pastatų (VIII t., 97 b. l.).
Byloje esanÄios nuotraukos patvirtina, kad po apeliantÄs langais nÄra jokių vertingų želdinių (V t., 92-97 b. l.), o reikalavimo atlyginti iÅ¡laidas už dalies tvorų ir įvažiavimo vartų įrengimÄ apeliantÄ patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje nekÄlÄ, todÄl pirmosios instancijos teismas to klausimo pagrįstai ir nesprendÄ. Akcentuotina, jog bendraturÄių teisÄs įgyvendinamos siekiant iÅ¡laikyti Å¡alių interesų pusiausvyrÄ nepažeidžiant proporcingumo principo ir teismo pavedimu parengtas vidinio kiemo bendro naudojimo planas, atsižvelgiant į itin konfliktiÅ¡kus Å¡alių santykius, bÅ«tent Å¡iuos pagrindinius tikslus ir užtikrina.
Nustatytų aplinkybių kontekste sprÄstina, kad apeliantÄs nurodomi argumentai dÄl žemÄs sklypo naudojimosi tvarkos plano ydingumo nesudaro pagrindo skundžiamu sprendimu padarytų iÅ¡vadų vertinti kitaip nei jas vertino pirmosios instancijos teismas. DÄl baudos ieÅ¡kovei už piktnaudžiavimÄ procesu neskyrimo 32. ApeliantÄ teigia, jog 2018 m. rugpjÅ«Äio 1 d. į bylos nagrinÄjimÄ neatvykus nei ieÅ¡kovei E. S., nei jos atstovui, teismas nutartimi paskyrÄ ieÅ¡kovei E. S. 1000 Eur baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinÄmis teisÄmis, 50 procentų, t. y. 500 Eur paskirtos baudos, skiriant atsakovei Z.
G.. PaskirtÄ baudÄ teismas vÄliau panaikino nepagrįstai, atsižvelgdamas tik į ieÅ¡kovÄs atstovo praÅ¡ymÄ ir paaiÅ¡kinimus, bet neįvertindamas paÄios ieÅ¡kovÄs procesinio elgesio be pateisinamos priežasties ne kartÄ nedalyvaujant teismo posÄdžiuose.
33. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad piktnaudžiavimas procesinÄmis teisÄmis reiÅ¡kia naudojimÄ si procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinÄmis teisÄmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais iÅ¡oriniais jo pasireiÅ¡kimo požymiais. Piktnaudžiavimas procesinÄmis teisÄmis yra teisÄs pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisÄs tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybÄ taikyti teisinÄ atsakomybÄ, įtvirtintÄ CPK 95 straipsnyje.
Ä®statyme nustatytos teisÄs įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartį priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018). Pagal CPK 95 straipsnį, baudai dÄl piktnaudžiavimo procesinÄmis teisÄmis paskirti bÅ«tinos Å¡ios sÄ lygos: Å¡alies nesÄ Å¾iningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sÄ moningas veikimas prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinÄjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016).
34. Bylos duomenimis nustatyta, kad teismas ieÅ¡kovei E. S. buvo paskyrÄs baudÄ už neatvykimÄ Ä¯ teismo posÄdį (VIII t., 15-16 b. l.), nurodydamas, jog ieÅ¡kovÄ ÄmÄ piktnaudžiauti savo procesinÄmis teisÄmis, taÄiau gavÄs ieÅ¡kovÄs atstovo praÅ¡ymÄ baudÄ panaikinti, kuriame buvo nurodytos ieÅ¡kovÄs ir jos atstovo neatvykimo į teismo posÄdį priežastys, bei pateikti įrodymai, baudÄ panaikino. AtsakovÄs nuomone, teismas paskirtÄ baudÄ panaikino nepagrįstai, nes neįvertino paÄios ieÅ¡kovÄs procesinio elgesio be pateisinamos priežasties ne kartÄ nedalyvaujant teismo posÄdžiuose, bei neatsižvelgdamas į tai, jog ieÅ¡kovÄ elgiasi pasyviai, nesidomi bylos nagrinÄjimo eiga, yra nerÅ«pestinga, neatidi, nesÄ Å¾ininga ir naudodamasi savo teisÄmis yra ne tik kad nesuinteresuota taikia bylos baigtimi, bet ir piktybiÅ¡kai siekia vilkinti procesÄ .
Apeliaciniu skundu praÅ¡o pripažinti, kad ieÅ¡kovÄ E. S. piktnaudžiauja savo procesinÄmis teisÄmis bei sÄ moningai veikia prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinÄjimÄ ir skirti jai iki 5000 Eur baudÄ , 50 procentų iÅ¡ Å¡ios sumos paskiriant atsakovei Z. G.
35. ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovÄs, kurios dalyvavimas byloje nÄra pripažintas bÅ«tinu, ir jos atstovo neatvykimas į teismo posÄdį dÄl pateisinamų priežasÄių, negali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu procesinÄmis teisÄmis ir tai nesudaro pakankamo pagrindo skirti ieÅ¡kovei baudÄ , todÄl pirmosios instancijos teismas 2018 m. spalio 10 d. nutartimi pagrįstai panaikino ieÅ¡kovei paskirtÄ baudÄ . TeisÄjų kolegija sutinka su apeliante, kad byla buvo nagrinÄjama itin ilgai, nuo 1996 metų, taÄiau iÅ¡ proceso eigos matyti, kad byla buvo sustabdyta, kol bus iÅ¡nagrinÄta kita byla, byloje priimti net keli teismų procesiniai sprendimai, byla du kartus grÄ Å¾inta nagrinÄti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui.
Kitos priežastys, lÄmusios ilgÄ bylos nagrinÄjimÄ , kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, yra tiek dÄl ieÅ¡kovÄs, tiek dÄl atsakovÄs negebÄjimo ir nenoro rasti kompromisÄ , taip pat dÄl objektyvių priežasÄių (ieÅ¡kovÄs senyvas amžius, Å¡alių reikalavimų tikslinimas, advokato mirtis, skundų nagrinÄjimas apeliacinÄje instancijoje ir kt.). IÅ¡dÄstytų aplinkybių pagrindu darytina iÅ¡vada, jog nagrinÄjamu atveju nÄra CPK 95 straipsnyje nustatytų sÄ lygų, leidžianÄių skirti baudÄ ieÅ¡kovei dÄl piktnaudžiavimo procesinÄmis teisÄmis, todÄl apeliantÄs praÅ¡ymas pripažinti, kad ieÅ¡kovÄ sÄ moningai veikÄ prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinÄjimÄ ir skirti jai baudÄ , pusÄ iÅ¡ Å¡ios sumos paskiriant apeliantei, atmestinas.
36. DÄl kitų atsakovÄs Z. G. apeliaciniame skunde iÅ¡dÄstytų argumentų teisÄjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisÄtumo ir pagrįstumo. PažymÄtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturÄtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinÄs instancijos teismas, konstatavÄs, jog pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ esmÄs tinkamai nustatÄs teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, tinkamai pritaikÄs materialinÄs teisÄs normas, priÄmÄ iÅ¡ esmÄs pagrįstÄ ir teisÄtÄ sprendimÄ , gali pritarti žemesnÄs instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
37. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dÄstyta, apeliacinÄs instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ teismo sprendimÄ , tinkamai taikÄ materialines ir procesinÄs teisÄs normas, todÄl naikinti ar keisti teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais nÄra pagrindo. Taigi, atsakovÄs Z. G. apeliacinis skundas netenkinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
38. Atmetus atsakovÄs Z. G. apeliacinį skundÄ , apeliantÄs patirtos bylinÄjimosi iÅ¡laidos apeliacinÄs instancijos teisme nepriteisiamos, o ieÅ¡kovÄ E. S. tokių iÅ¡laidų priteisti nepraÅ¡Ä ir įrodymų, jog ji patyrÄ iÅ¡laidų apeliacinÄs instancijos teisme, nepateikÄ. TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: TelÅ¡ių apylinkÄs teismo Mažeikių rÅ«mų 2018 m. lapkriÄio 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . TeisÄjai DanutÄ BurbulienÄ Jurga KramanauskaitÄ-ButkuvienÄ Lina MuchtarovienÄ