2021-01-20 Nr. AB-1289-3-61-3-04281-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-212-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04281-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 13.3; 13.5; 13.7.2; 13.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Fratesa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Fratesa“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Klaipėdos teritorinė muitinė) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Fratesa“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti: 1) Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. 1A-404; 2) Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – ir Muitinė) 2018 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. 1(LM19)-15.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Departamento sprendimas yra deklaratyvus, paremtas nepagrįstomis prielaidomis. Nesuprantama, kaip 2013 m. spalio 26 d. įvežtos ir Muitinės kriminalinės tarnybos sulaikytos prekės, kurios ketverius metus buvo saugomos drėgname sandėlyje, neturi žymių nusidėvėjimo požymių ir gali būti klasifikuojamos kokybiškų ir naujų prekių kombinuotosios nomenklatūros (KN) kodais. Ginčo prekės buvo įsigytos iš labdaros ir paramos fondo ir nebuvo supakuotos į mažmeninei prekybai skirtas pakuotes, nebuvo gaminio kokybę ir sudėtį patvirtinančio ženklinimo bei turėjo aiškių defektų, todėl importo deklaracijoje Nr. 13LTLR1000IM024429 deklaruotos prekės buvo klasifikuotos KN 6309 pozicijoje.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad prekės buvo parduodamos ne vienetais, bet kilogramais, todėl klasifikuoti tokio pobūdžio prekes atskirais KN kodais pagal konkrečius drabužių ir kitų dirbinių pavadinimus yra neįmanoma. Pareiškėjas, deklaruodamas iš labdaros fondo įsigytas plataus vartojimo prekes, kurios neturėjo jokių gaminio savybes nurodančio ženklinimo ir etikečių, objektyviai negalėjo jų išsamiai aprašyti, nurodant prekių cheminę sudėtį ar medžiagas, iš kurių jos pagamintos. Pareiškėjas importavo nekokybiškas prekes, todėl Muitinė turėjo atsižvelgti ir į realią ekonominę vertę, o ne taikyti PREMI duomenų bazėje esančių naujų ir kokybiškų prekių kainas.

4. Pareiškėjas paaiškino, kad įrodinėjimo našta dėl sandorio vertės metodo netaikymo pirmiausia tenka Muitinei. Šiuo atveju Departamento išvada, kad Muitinė pareiškėjo importuotoms prekėms pagrįstai netaikė sandorio vertės nustatymo metodo, yra nemotyvuota ir prieštaraujanti 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – ir Bendrijos muitinės kodeksas), 29 straipsnio 1 dalies b punkto taikymo sąlygoms. Departamentas turėjo pareigą patikrinti, ar egzistavo aplinkybės ir sąlygos, kurios lėmė (turėjo įtakos) importuojamų prekių pardavimą ar jų kainą, kurių poveikio prekių pardavimui ar kainai neįmanoma įvertinti, tačiau Departamentas to nepadarė ir ginčijamame sprendime tik deklaratyviai nurodė, kad pateikti argumentai neįtikina deklaruoto sandorio pagrįstumu.

5. Pareiškėjas teigė, kad Departamento išvada, jog tarptautiniuose mokėjimo pavedimuose Nr. 45 ir Nr. 46 nenurodyta, už kokias prekes, pagal kokias sąskaitas yra mokama, yra nelogiška ir nesuprantama. Visų pirma, tarptautinis mokėjimo pavedimas nėra ir negali būti laikomas dokumentu, kuriame privalomai būtų reikalaujama išvardyti konkrečias prekes, kurios bus importuojamos į Sąjungos muitų teritoriją ir deklaruojamos importo deklaracijoje. Antra, tarptautinio mokėjimo pavedimo paskirtis – lėšų užsienio valiuta pervedimas iš mokėtojo sąskaitos Lietuvoje į gavėjo sąskaitą, esančią kito mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigoje užsienio šalyje. Atliekant pinigų pervedimą į užsienio banką tarptautiniame mokėjimo pavedime būtina nurodyti tik tikslų pinigų gavėjo pavadinimą ir adresą, gavėjo sąskaitos numerį ir tikslų pinigų gavėjo banko pavadinimą, adresą ir banko kodą. Reikalavimo mokėjimo pavedime išvardyti prekes, už kurias pervedamos piniginės lėšos, ir nurodyti konkrečias sąskaitas nėra. Tokio reikalavimo pareiškėjas objektyviai net ir negalėjo įvykdyti, nes 2013 m. rugsėjo 26 ir 30 d. iš anksto pervesdamas pinigus bendrovei „A Trend“ tiksliai nežinojo ir negalėjo žinoti, už kokią sumą ir kokias konkrečias prekes bendrovė „A Trend“ faktiškai išsiųs pareiškėjui, todėl tarptautiniuose mokėjimo pavedimuose prekių sąrašas ir nebuvo nurodytas.

6. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad tarptautiniai mokėjimo pavedimai Nr. 45 ir Nr. 46 įrodo faktiškai už ginčo prekes sumokėtą kainą, todėl Departamento argumentai, kad apmokėjimo už prekes aplinkybės nėra aiškios, yra nepagrįsti bei prieštaraujantys įrodymams. Skirtumas tarp pareiškėjo deklaruotos ir kitų importuotojų PREMI duomenų bazėje esančios vertės nėra esminę įtaką turinti aplinkybė prekių pardavimui ar kainai Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punkto taikymo prasme. Nagrinėjamu atveju visos aplinkybės, susijusios su importuotų prekių kaina, apmokėjimo būdu, yra aiškios ir neprieštaringos, todėl atsisakyti taikyti sandorio vertės metodą nebuvo teisinio pagrindo.

7. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad prekių muitinės vertės nustatymo pagrindas yra sandorio vertė, tačiau norint taikyti sandorio vertės metodą, būtina nustatyti faktiškai už prekes sumokėtą (mokėtiną) kainą. Tai viena iš esminių sandorio vertės metodo taikymo sąlygų, t. y. sandorio vertės metodas taikomas tik tuo atveju, jei apmokėjimo už prekes sąlygos yra aiškios ir pagristos konkrečiais įrodymais bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju apmokėjimo už prekes aplinkybės nėra aiškios, nes tarptautiniais mokėjimo pavedimais Nr. 45 ir Nr. 46, kuriais grindžiamas apmokėjimas už importo deklaracijose deklaruotas prekes, pareiškėjas pervedė 32 000 JAV dolerių, tačiau importo deklaracijose prekių deklaruota už 29 881,50 JAV dolerių. Susidaręs 2 118,50 JAV dolerių skirtumas nepagrįstas jokiais įrodymais.

9. Atsakovas pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjas iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) į Lietuvą konteineryje Nr. MSCU5970842 įvežė įvairių prekių, jas deklaravo deklaracijoje Nr. 13lTLR1000IM024429 (bendra jų vertė 12 004,39 Eur (41 448,77 Lt)), tačiau, atlikus pakartotinį patikrinimą, nustatyta, kad realiai gabeno didesnį prekių kiekį, jų vertė 26 965,39 Eur (93 106,10 Lt). Ikiteisminio tyrimo metu taip pat nustatyta, kad pareiškėjas nedeklaravo ar neteisingai deklaravo dalį prekių, o dalis prekių nepagrįstai deklaruotos kaip dėvėtos ar brokuotos.

10. Atsakovas akcentavo, kad Muitinė neprivalo importuotų prekių muitinės vertės nustatyti remdamasi sandorio vertės metodu, jei ji, atsižvelgusi į pagrįstas abejones, nėra įtikinama, kad deklaruojamoji vertė, remiantis Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsniu, atspindi sumokėtą arba mokėtiną bendrą sumą. Šiuo atveju pareiškėjo pateikti argumentai neįtikino Muitinės deklaruoto sandorio pagrįstumu ir Muitinė pagrįstai netaikė sandorio vertės muitinio įvertinimo metodo pareiškėjo importuotų prekių, deklaruotų importo deklaracijoje Nr. 13LTLR1000IM024429, muitinei vertei nustatyti.

11. Atsakovas nurodė, kad vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 67 straipsniu, išskyrus tuos atvejus, kai specialiai nustatyta kitaip, taikant visas nuostatas, reglamentuojančias muitinės procedūros, kuriai deklaruojamos prekės, atlikimo tvarką, remiamasi deklaracijos priėmimo muitinėje data. Taigi, pareiškėjo argumentai dėl sulaikytų prekių saugojimo sąlygų ir dėl to galimai atsiradusių nusidėvėjimo požymių neturi įtakos 2013 m. spalio 26 d. importuotų prekių muitinės vertės nustatymui.

12. Atsakovas teigė, kad nustačiusi prekės klasifikavimui svarbias aplinkybes, kad prekės neturėjo žymių dėvėjimo požymių (nekokybiškos prekės nepriskiriamos dėvėtoms prekėms), o deklaruoti prekių kiekiai neatitinka tikrovės, Muitinė pagrįstai pakeitė deklaruotus prekių kodus. Prekėms, kurios turėjo žymių dėvėjimo požymių (dėvėti drabužiai, avalynė, šlepetės, kojinaitės; 4,3448 kg) KN 6309 00 00 00 kodas nebuvo pakeistas.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Muitinė atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

14. Muitinė nurodė, kad vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu, importuotų prekių muitinė vertė yra sandorio vertė, jeigu prekių pardavimui arba jų kainai neturi įtakos jokios sąlygos arba aplinkybės, kurių poveikio vertinamų prekių pardavimui arba kainai neįmanoma įvertinti. UAB „Fratesa“ pateikti dokumentai (sąskaitos, apmokėjimo už prekes pavedimai) nepagrindžia deklaruotos prekių muitinės vertės, todėl, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies 1 punktu, importuotų prekių muitiniam įvertinimui sandorio vertės metodas netaikytinas. Jeigu pripažįstama, kad sandorio vertės metodas negali būti taikomas, importuojamų prekių muitinė vertė nustatoma vadovaujantis Bendrijos muitines kodekso 30 straipsnio 2 dalies a ir b punktais, jeigu turima duomenų apie tapačių arba panašių prekių, parduotų eksportui iš trečiųjų šalių į Bendrijos muitų teritoriją ir eksportuotų tuo pačiu metu, kaip ir prekės, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta, sandorio vertes.

15. Muitinė paaiškino, kad išanalizavus kitų importuotojų į Lietuvos Respubliką importuotas prekes, pateiktas Departamento prekių muitinio įvertinimo duomenų bazėje, nustatyta, kad nėra galimybės pagal prekių aprašymą ir kilmės šalį pritaikyti tapačių ir panašių prekių muitinio įvertinimo metodų (prekių aprašymas neišsamus), dedukcinio muitinio įvertinimo metodo (UAB „Fratesa“ nepateikė duomenų apie pardavimo kainas Lietuvos Respublikoje), sumavimo metodo (muitinė neturi teisės reikalauti iš užsienio juridinio asmens pateikti apskaitos dokumentų), todėl muitinė vertė nustatyta vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsniu, remiantis Lietuvos Respublikoje sukauptais duomenimis (PREMI DB 2013 m. spalio mėn.).

16. Muitinė palaikė Departamento poziciją ir sprendė, kad Departamentas įvertino visas aplinkybes, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės bei proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

II. 17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

18. Teismas nustatė, kad pareiškėjas iš JAV į Lietuvą konteineryje Nr. MSCU5970842 įvežė įvairių prekių (bendra vertė 12 004,39 Eur), jas deklaravo 2013 m. spalio 26 d. importo deklaracijoje Nr. 13LTLR1000IM024429. Ikiteisminio tyrimo Nr. 04-1-00342-13 metu nustatyta, kad UAB „Fratesa“ realiai gabeno didesnį prekių kiekį (vertė 26 965,39 Eur (93 106,10 Lt)). Taip pat nustatyta, kad UAB „Fratesa“ nedeklaravo ar neteisingai deklaravo dalį prekių, o dalis prekių nepagrįstai deklaruotos kaip dėvėtos ar brokuotos (Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2017 m. spalio 18 d. nutarimas).

Klaipėdos teritorinė muitinė, remdamasi Muitinės kriminalinės tarnybos 2016 m. vasario 2 d. raštu Nr. (7.49)22T-161 pateikta ikiteisminio tyrimo Nr. 04-1-00342-13 medžiaga, atliko pareiškėjo 2013 m. spalio 26 d. importo deklaracijoje Nr. 13LTLR1000IM024429 deklaruotų prekių klasifikavimo ir muitinės vertės patikrinimą ir nustatė, kad pareiškėjas deklaracijos įforminimo metu pateikė klaidingus duomenis apie prekių kiekius, pavadinimus bei sandorio vertę, t. y. iš deklaracijoje deklaruoto viso kiekio 5 638 kg (neto) masės UAB „Fratesa“ teisingais TARIC kodais deklaravo tik 1 873,11 kg prekių: pvz.: prekės Nr. 1 iš deklaruoto 2 184 kg dėvėtų drabužių, po pakartotinio patikinimo dėvėtų drabužių rasta tik 4,348 kg, prekės Nr. 2, kuri buvo deklaruota TARIC kodu 6506 99 9000, iš deklaruotų 87 kg po pakartotinio patikrinimo nerasta, prekės Nr. 5, deklaruotos TARIC kodu 6401 99 00 90, iš deklaruotų 816 kg po pakartotinio patikrinimo nerasta, o atlikus Muitinės laboratorijoje pateiktų prekių pavyzdžių klasifikavimą, deklaracijoje Nr. 13LTLR1000IM024429 deklaruotos 7-ių pavadinimų prekės tikslintos į 176 KN subpozicijas.

Muitinė, vadovaudamasi Sąjungos muitinės kodekso 48 straipsniu, 114 straipsnio 2 dalimi, Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsniu, Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 34, 35 straipsniais, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 97 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi, Mokesčių mokėjimo muitinėje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 748, 3, 10 punktais, Importo pridėtinės vertės mokesčio įskaitymo taisyklėmis, patvirtintomis 2012 m. spalio 15 d.

Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko ir Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. VA-94/1B-785, ginčijamu 2018 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. 1(LM19)-15 nusprendė keisti minėtoje deklaracijoje prekių muitinės nomenklatūros kodus, netaikyti sandorio vertės muitinio įvertinimo metodo prekių muitinei vertei nustatyti ir jų muitinę vertę nustatyti vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Pareiškėjas įpareigotas sumokėti 2 676,17 Eur muito, 2,90 Eur akcizo, 1 Eur akcizo delspinigių, 140 Eur muito delspinigių, 3 615,11 Eur baudą bei 4 551,15 Eur pridėtinės vertės mokesčio (PVM).

Pareiškėjas, nesutikdamas su Muitinės sprendimu, jį apskundė Departamentui, šis, pritardamas Muitinės sprendimui, ginčijamu 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. 1A-404 jį patvirtino.

19. Teismas, įvertinęs ginčijamų sprendimų turinį, pažymėjo, kad pareiškėjo deklaruoti prekių kodai buvo pakeisti nustačius, kad prekės neturėjo žymių dėvėjimo požymių, o deklaruoti prekių kiekiai neatitiko tikrovės. Sandorio vertės metodas prekių muitinei vertei nustatyti netaikytas, nes pareiškėjo pateikti argumentai neįtikino deklaruoto sandorio pagrįstumu.

20. Teismas, vertindamas skundo argumentų pagrįstumą, akcentavo, kad nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar Muitinė teisėtai ir pagrįstai deklaracijoje Nr. 13LTLR1000IM024429 pakeitė prekių KN, netaikė sandorio vertės muitinio įvertinimo metodo ir muitinės vertę nustatė vadovaudamasi Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsnio 1 dalimi.

21. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2012 m. spalio 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 927/2012, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės prekių nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas (toliau – Kombinuotoji nomenklatūra), 1 ir 6 bendrosios Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklės (toliau – Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklės), Bendrijos muitinės kodekso 28–36 straipsniai, 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (toliau – Įgyvendinimo nuostatos), 141–181a straipsniai bei 23 ir 24 priedai.

22. Teismas, akcentuodamas 1 ir 6 bendrąsias Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisykles, Kombinuotosios nomenklatūros 63 skirsnio 3 pastabą, vertino antstolio V. D. 2014 m. sausio 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 47-14-0120 turinį, iš kurio nustatė, kad antstolis, vykdydamas UAB „Fratesa“ pavedimą konstatuoti faktines aplinkybes, 2014 m. sausio 20 d. apie 16.30 val. atvyko į bendrovės nurodytą vietą (duomenys neskelbtini) ir nustatė, kad sandėlio viduje matyti dėžėse, maišuose, ant stalų ir kabyklų sudėtos įvairios prekės (drabužiai, avalynė). UAB „Fratesa“ direktorius A. G. vietoje paaiškino, kad į sandėlį iš užsienio parsiveža ir (ar) parsisiunčia urmu pirktas prekes (avalynę, drabužius), gautose pakuotėse pasitaiko įvairios kokybės prekių, kurios pirminių gamintojų ar pardavėjų dėl įvairių priežasčių priskirtinos kaip netinkamos arba nebeaktualios parduoti. Antstolis, apžiūrėjęs prekes, nustatė, kad jos turi įvairių defektų. Teismas taip pat vertino Muitinės laboratorijos specialisto išvadas, iš kurių nustatė, kad buvo atliktas pareiškėjo iš JAV 2013 m. spalio 26 d. įvežtų prekių tyrimas ir daliai jų nustatyti kiti TARIC kodai, nei pareiškėjas deklaravo. Iš Ikiteisminio tyrimo Nr. 04-1-00342-13 teismas nustatė, kad UAB „Fratesa“, iš JAV į Lietuvą įvežusi įvairaus asortimento prekes, pateikė neteisingas deklaracijas – nedeklaravo ar neteisingai deklaravo dalį prekių, o dalį prekių nepagrįstai deklaravo kaip dėvėtas ar brokuotas.

23. Teismas pabrėžė, kad pagal Kombinuotosios nomenklatūros reikalavimus tam, kad prekės būtų klasifikuojamos 6309 pozicijoje, jos turi turėti tiek žymių dėvėjimo požymių, tiek būti palaidos, supakuotos į ryšulius, maišus arba panašias pakuotes. Nagrinėjamu atveju Muitinė, ištyrusi prekes, nustatė, kad pareiškėjo importuotos ir deklaruotos prekės neturėjo žymių dėvėjimo požymių, t. y. vienos iš būtinų sąlygų prekes klasifikuoti 6309 pozicijoje, todėl, vadovaudamasi minėtomis Kombinuotosios nomenklatūros nuostatomis, turėjo pagrindą pakeisti dalies deklaruotų prekių kodus.

24. Teismas pažymėjo, kad pagal Bendrijos kodekso 67 straipsnį, išskyrus tuos atvejus, kai specialiai nustatyta kitaip, taikant visas nuostatas, reglamentuojančias muitinės procedūros, kuriai deklaruojamos prekės, atlikimo tvarką, remiamasi deklaracijos priėmimo muitinėje data. Pareiškėjas deklaraciją pateikė 2013 m. spalio 26 d. Teismas sutiko su atsakovu, kad pareiškėjo argumentai dėl sulaikytų prekių saugojimo sąlygų ir dėl to galimai atsiradusių nusidėvėjimo požymių neturi įtakos 2013 m. spalio 26 d. importuotų prekių muitinei vertei nustatyti. Be to, 6309 pozicijoje nėra išskirtos nekokybiškos ar brokuotos prekės, o nekokybiškos prekės negali būti tapatinamos su dėvėtomis prekėmis.

25. Teismas, vadovaudamasis Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalimi, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais taikant sandorio vertės metodą, nustatė, kad 2013 m. spalio 26 d. importo deklaracijoje Nr. 13LTLR1000IM024429 bendroji faktūrinė vertė nurodyta 16 030 JAV dolerių (12 004,39 Eur). 31 langelyje „Krovinio vietos ir prekių aprašymas“ nurodyta „B/N 263 PK moteriški, vyriški, vaikiški, brokuoti, naudoti rūbai, avalynė MSCU5970842“. Iš 2013 m. rugsėjo 29 d. mokėjimo pavedimo Nr. 45 teismas nustatė, kad pareiškėjas JAV bendrovei „A Trend“ pervedė 19 000 JAV dolerių. Mokėjimo pavedime nėra nurodyta, už kokias prekes įmonė apmoka. Taigi, deklaruota prekių sandorio vertė neatitinka faktiškai sumokėtos sumos.

26. Teismas akcentavo, kad vadovaujantis Bendrojo administracinio dokumento pildymo instrukcijos, patvirtintos Departamento generalinio direktoriaus 2004 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 1B-329, 27.35.2 papunkčiu, 31 langelio „Krovinio vietos ir prekės aprašymas“ vidurinėje dalyje, kairėje pusėje įrašomas prekių rūšies aprašymas, kuris paprastai vartojamas prekyboje. Prekės turi būti aprašytos taip, kad pakaktų duomenų jas vienareikšmiškai identifikuoti ir suklasifikuoti pagal Kombinuotąją nomenklatūrą (išskyrus atvejus, kai ne Bendrijos prekės deklaruojamos muitinio sandėliavimo procedūrai jas padedant į A, B, C, E ir F tipo muitinės sandėlius), prekių importo, laikinojo įvežimo arba muitinio sandėliavimo procedūros draudimams bei apribojimams taikyti, nustatytiems importo muitams ar mokesčiams apskaičiuoti.

27. Teismas, vadovaudamasis Įgyvendinimo nuostatų 199 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, kad pareiškėjas, pateikęs deklaraciją 13LTLR1000IM024429, tapo atsakingas už muitinei pateiktos informacijos teisingumą, autentiškumą bei visų prievolių, susijusių su deklaracijoje nurodytos procedūros taikymo prekėms pradžia, įvykdymą.

28. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad UAB „Fratesa“ įforminant deklaraciją pateikė klaidingus duomenis apie prekių kiekius, pavadinimus bei sandorio vertę, nėra pagrindo teigti, kad apmokėjimo už prekes sąlygos yra aiškios ir pagrįstos konkrečiais įrodymais. Be to, iš ginčijamų sprendimų turinio matyti, kad, sprendžiant dėl sandorio metodo taikymo, buvo remiamasi ir ikiteisminio tyrimo Nr. 04-1-00342-13 metu surinktais duomenimis, t. y. kad pareiškėjas 2013 m. spalio 26 d. iš JAV į Lietuvą konteineryje Nr. MSCU5970842 įvežė įvairių prekių, kurias deklaravo deklaracijoje Nr. 13LTLR1000IM024429, tačiau buvo deklaruotas didesnis prekių kiekis (vertė 26 965,39 Eur), pareiškėjas nedeklaravo ar neteisingai deklaravo dalį prekių, o dalis prekių nepagrįstai deklaruotos kaip dėvėtos ar brokuotos. Taip pat buvo įvertintos ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės, kad bendrovė „A Trend“ nebuvo rasta tarp JAV įregistruotų bendrovių, prekių siunta (konteineryje Nr. MSCU5970842) iš JAV į Lietuvą gabenta su kitais dokumentais (dokumentuose nesutampa prekių siuntėjas, gavėjas), muitinio įforminimo metu nepateikti prekių transportavimo dokumentai ir kt.

29. Teismas, akcentuodamas Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio 1 ir 2 dalys, Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnį, pabrėžė, kad viena iš esminių sandorio vertės metodo taikymo sąlygų yra ta, kad būtina nustatyti faktišką už importuotas prekes sumokėtą ar mokėtiną kainą, t. y. sandorio vertės metodas taikomas tik tuo atveju, jei apmokėjimo už prekes sąlygos yra aiškios ir pagristos konkrečiais įrodymais bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Šiuo atveju byloje pateikti duomenys dėl prekių deklaravimo ir apmokėjimo yra prieštaringi, todėl muitinė pagrįstai netaikė sandorio vertės muitinio įvertinimo metodo pareiškėjo importuotų ir deklaruotų prekių 2013 m. spalio 26 d. importo deklaracijoje Nr. 13LTLR1000IM024429 muitinei vertei nustatyti.

30. Teismas konstatavo, kad ginčijami Muitinės ir Departamento sprendimai priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl nėra pagrindo jų naikinti. Be to, pareiškėjas skunde neginčijo apskaičiuotų sumų teisingumo, todėl teismas ginčijamų sprendimų šiuo aspektu nenagrinėjo.

III. 31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 25 d. sprendimą ir jo skundo reikalavimus tenkinti.

32. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, klaidingai aiškino ir taikė teisės normas, ignoravo pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus ir formaliai, be jokios išsamios teisinės analizės perrašė Departamento sprendimo nuostatas.

33. Pareiškėjo teigimu, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, sąlygos ir aplinkybės Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punkto prasme turi būti susijusios su konkrečiu (individualiu) prekių pardavimu. Šiame punkte kalbama apie tokias sąlygas ir aplinkybes, kurios lemia konkretų prekių pardavimą ar nustatomą kainą. Taigi, sandorio vertės metodo taikymą, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu, galima paneigti tik nustačius, jog konkretaus pardavimo sąlygos ar aplinkybės lemia vertinamų prekių pardavimą ar jų kainą ir neįmanoma įvertinti šių sąlygų ar aplinkybių poveikio vertinamų prekių pardavimui ar kainai. Tuo atveju, kai taikant Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktą nustatoma, kad tam tikros sąlygos ar aplinkybės turėjo įtakos prekių pardavimui ar kainai ir įmanoma nustatyti šios įtakos vertę vertinamų prekių atžvilgiu, sandorio metodas taikomas. Nagrinėjamu atveju, mokesčių administratorius, paneigdamas sandorio vertės metodą, taikė Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktą, todėl teismas turėjo pareigą patikrinti, ar egzistavo aplinkybės ir sąlygos, kurios lėmė (turėjo įtakos) importuojamų prekių pardavimą ar jų kainą, kurių poveikio prekių pardavimui ar kainai neįmanoma įvertinti.

34. Pareiškėjas pažymi, kad įrodinėjimo našta dėl sandorio vertės metodo netaikymo pirmiausia tenka Muitinei, tačiau atsisakymo taikyti sandorio vertės metodą teisinis pagrindas neįrodytas. Vien formalių teiginių akcentavimas (apmokėjimo už prekes aplinkybės nėra aiškios) savaime negali paneigti sandorio vertės metodo taikymo, todėl teismo išvada, jog mokesčių administratorius ginčo situacijoje pareiškėjo importuotoms prekėms pagrįstai netaikė sandorio vertės nustatymo metodo yra nemotyvuota ir prieštaraujanti Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punkto taikymo sąlygoms.

35. Pareiškėjas akcentuoja, kad teismo išvada, jog 2013 m. rugsėjo 29 d. mokėjimo pavedime Nr. 45 nėra nurodyta už kokias prekes įmonė apmoka, yra teisiškai nereikšminga ir neįrodanti sandorio vertės metodo netaikymo pagrįstumo. Tarptautinis mokėjimo pavedimas Nr. 45 buvo atliktas ne 2013 m. rugsėjo 29 d., kaip teigia teismas, bet 2013 m. rugsėjo 26 d. Be to, mokėjimo pavedimas nėra ir negali būti laikomas dokumentu, kuriame privalomai būtų reikalaujama išvardinti konkrečias prekes, kurios bus importuojamos į Sąjungos muitų teritoriją ir deklaruojamos importo deklaracijoje. Tarptautinio mokėjimo pavedimo paskirtis – lėšų užsienio valiuta pervedimas iš mokėtojo sąskaitos Lietuvoje į gavėjo sąskaitą, esančią kito mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigoje užsienio šalyje. Iš byloje esančio tarptautinio mokėjimo pavedimo Nr. 45 turinio aiškiai matyti, kad UAB „Fratesa“ 2013 m. rugsėjo 26 d. pervedė JAV bendrovei „A Trend“ 19 000 JAV dolerių. Reikalavimo mokėjimo pavedime išvardinti prekes, už kurias pervedamos piniginės lėšos ir nurodyti mokėtinos sumos tikslą, nėra. Tokio reikalavimo pareiškėjas objektyviai net ir negalėjo įvykdyti, nes 2013 m. rugsėjo 26 d. iš anksto pervesdamas 19 000 JAV dolerių bendrovei „A Trend“ tiksliai nežinojo ir negalėjo žinoti kokios konkrečios prekės faktiškai bus išsiųstos pareiškėjui. Tikslus gautinų prekių asortimentas, kiekis, svoris ir kaina paaiškėjo JAV bendrovei „A Trend“ išrašius sąskaitą, pagal kurią buvo deklaruotos prekės.

36. Pareiškėjas pabrėžia, kad Muitinė nesurinko įrodymų, patvirtinančių, kad realiai ginčo prekės buvo įsigytos ir ūkinės operacijos įvyko kitomis sąlygomis nei nurodyta pareiškėjo pateiktuose dokumentuose. Todėl skirtumas tarp pareiškėjo deklaruotų (palaidų, nekokybiškų, brokuotų) ir kitų importuotojų PREMI duomenų bazėje esančios vertės nėra aplinkybė, kuri turi esminės įtakos prekių pardavimui ar kainai Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punkto taikymo prasme.

37. Pareiškėjas, vadovaudamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) išaiškinimais muitinės vertės nustatymo aspektu, pabrėžia, kad KN 6309 pozicijai gali būti priskirtos nekokybiškos ir brokuotos prekės, kurios yra supakuotos į ryšulius, maišus arba panašias pakuotes. Tokio pobūdžio įpakavimas ir prekių savybės turi ypatingą reikšmę jų ekonominei vertei, todėl akivaizdu, kad jos negali būti klasifikuojamos kokybiškų ir naujų prekių KN kodais. Ginčo prekės buvo įsigytos iš labdaros ir paramos fondo ir nebuvo supakuotos į mažmeniniai prekybai skirtas pakuotes, nebuvo gaminio kokybę ir sudėtį patvirtinančio ženklinimo bei turėjo aiškius defektus. Nei vienas byloje esantis įrodymas nepatvirtina, kad prekės buvo naujos, ne dėvėtos ar neturi dėvėjimo požymių. Priešingai, siuntėjo pateiktuose dokumentuose prekės yra aprašytos kaip dėvėti, brokuoti, naudoti rūbai, avalynė, galanterija ir kt. Dėl šios priežasties importo deklaracijoje Nr. 13LTLR1000IM024429 deklaruotos prekės buvo klasifikuotos KN 6309 pozicijoje.

38. Pareiškėjas pabrėžia, kad svarbus aspektas realiai ginčo prekių ekonominei vertei nustatyti yra tas, kad prekės buvo įsigytos ne vienetais, bet kilogramais, todėl klasifikuoti tokio pobūdžio prekes atskirais KN kodais pagal konkrečius drabužių ir kitų dirbinių pavadinimus yra neįmanoma. Pareiškėjas, deklaruodamas iš labdaros fondo įsigytas plataus vartojimo prekes, kurios neturėjo jokių gaminio savybes nurodančio ženklinimo ir etikečių, objektyviai negalėjo jų išsamiai aprašyti, nurodant prekių cheminę sudėtį ar medžiagas, iš kurių jos pagamintos. Pareiškėjas importavo nekokybiškas prekes, todėl Muitinė turėjo atsižvelgti ir į realią ekonominę vertę, o ne taikyti PREMI duomenų bazėje esančių naujų ir kokybiškų prekių kainas. Kita vertus, ankstesni Departamento sprendimai dėl analogiškų prekių muitinės vertės nustatymo ir tarifinio klasifikavimo aiškiai patvirtina, kad nustatant importuojamų prekių muitinę vertę būtina atsižvelgti į jų savybes. To nepadarius, nekokybiškų, nenaujų ir brokuotų prekių kainos negali būti lyginamos su PREMI DB esančių kitų importuotojų deklaruotomis tapačiomis ar panašiomis prekėmis, kurios įprastai yra gamyklinėje pakuotėje, madingos, be defektų ir parduodamos vienetais.

39. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Muitinė neįrodė, jog nagrinėjamu atveju buvo pagrindas taikyti Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktą ir importuotų prekių muitinę vertę nustatyti taikant ne sandorio vertės metodą.

40. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

41. Atsakovas, vadovaudamasis Bendrijos muitinės kodekso ir Įgyvendinimo taisyklių nuostatomis, akcentuoja, kad Muitinė neprivalo importuotų prekių muitinės vertės nustatyti remdamasi sandorio vertės metodu, jei ji, atsižvelgusi į pagrįstas abejones, nėra įtikinama, kad deklaruojamoji vertė, remiantis Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsniu, atspindi sumokėtą arba mokėtiną bendrą sumą. Pareiškėjui tenka pareiga įrodyti, kad deklaruota sandorio vertė atspindi sumokėtą arba mokėtiną bendrą sumą.

42. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas bando paneigti tik keletą iš visų Muitinės nustatytų aplinkybių, kurioms esant sandorio vertės metodas negali būti taikomas. Pareiškėjas, siekdamas įtikinti Muitinę jo deklaruotos sandorio vertės pagrįstumu, privalėjo pateikti informaciją bei įrodymus, paneigiančius Muitinės nustatytas aplinkybes, tačiau tokių įrodymų nepateikė.

43. Atsakovas nurodo, kad narinėjamu atveju nėra aiškios apmokėjimo už prekes aplinkybės: susidaręs 2 118,5 JAV dolerių kainos skirtumas tarp apmokėtų ir deklaruotų prekių nepagrįstas jokiais įrodymais. Taip pat aktualios ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės, jog iš bendrovės „A Trend“ importuotų prekių deklaruota sandorių vertė – 43 140,52 Eur, tuo tarpu bendrovei sumokėta 62 123,25 Eur, dėl ko susidarė 18 982,73 Eur skirtumas, kuris taip pat nepagrįstas įrodymais.

44. Atsakovas pabrėžia, kad teismo išvada, jog apmokėjimo aplinkybės nėra aiškios, padaryta remiantis ne vien mokėjimo pavedimo Nr. 45 analize, tačiau įvertinus visas ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, t. y. pareiškėjas nedeklaravo dalies prekių, prekes deklaravo neteisingais pavadinimais ir kodais, pateikti skirtingi dokumentai prekių siuntą gabenant iš JAV į Lietuvą ir ją deklaruojant Lietuvoje. Taigi, pareiškėjas nepaneigė Muitinės surinktų įrodymų, kad mokėjimo pavedime nurodyta suma (kuri skiriasi nuo deklaruotos prekių vertės) patvirtina deklaruotą sandorio vertę.

45. Atsakovas nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjas 2013 m. spalio 26 d. iš JAV į Lietuvą įvežė įvairias prekes, kurias deklaravo bendrojo administracinio dokumento importo rinkinyje, tačiau atlikus pakartotini tikrinimą buvo nustatyta, kad realiai buvo gabentas didesnis prekių kiekis, kurių vertė yra 26 965,39 Eur (93 106,10 Lt). Ikiteisminio tyrimo metu taip pat nustatyta, kad pareiškėjas nedeklaravo ar neteisingai deklaravo dalį prekių, taip pat dalis prekių nepagrįstai deklaruotos kaip dėvėtos ar brokuotos. Vadovaujantis 1 ir 6 bendrosiomis Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklėmis, Kombinuotosios nomenklatūros 63 skirsnio 3 pastaba dėl prekių priskyrimo KN 6309 pozicijai bei nustačius prekės klasifikavimui svarbias aplinkybes, kad prekės neturėjo žymių dėvėjimo požymių, o deklaruoti prekių kiekiai neatitinka tikrovės, Muitinė pagrįstai pakeitė deklaruotus prekių kodus. Prekėms, kurios turėjo žymius dėvėjimo požymius KN kodas nebuvo pakeistas.

46. Trečiasis suinteresuotas asmuo Muitinė atsiliepime į apeliacinį skundą, pritardamas Departamento pozicijai, prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

47. Muitinė akcentuoja, kad pareiškėjo pateikti dokumentai nepagrindė deklaruotos prekių muitinės vertės, todėl vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu, importuotų prekių muitiniam įvertinimui sandorio vertės metodas netaikytinas. Tokiu atveju importuojamų prekių muitinė vertė nustatoma vadovaujantis Bendrijos muitines kodekso 30 straipsnio 2 dalies a ir b punktais, jeigu turima duomenų apie tapačių arba panašių prekių, parduotų eksportui iš trečiųjų šalių į Bendrijos muitų teritoriją ir eksportuotų tuo pačiu metu, kaip ir prekės, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta, sandorio vertes. Išanalizavus kitų importuotojų į Lietuvos Respubliką importuotas prekes, pateiktas Departamento prekių muitinio įvertinimo duomenų bazėje, buvo nustatyta, kad nėra galimybės pagal prekių aprašymą ir kilmės šalį pritaikyti tapačių ir panašių prekių muitinio įvertinimo metodų, sumavimo metodo, todėl muitinė vertė buvo nustatyta vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsniu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 48. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Muitinės sprendimo, kuriuo pareiškėjas, netaikant sandorio vertės metodo, įpareigotas sumokėti mokestinę prievolę už tai, kad realiai gabeno didesnį prekių kiekį, dalis jo importuotų prekių nepagrįstai deklaruoti kaip dėvėtos ar brokuotos prekės ir pareiškėjas neįrodė Muitinei deklaruoto sandorio pagrįstumo bei Departamento sprendimo, kuriuo patvirtintas Muitinės sprendimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

49. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

50. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos įrodymus, ginčijamą sprendimą priėmė iš esmės atsakovo naudai. Dėl šių argumentų pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą, savaime nereiškia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisingas.

51. Pareiškėjas nesutinka ir su teismo išvadomis dėl sandorio vertės metodo netaikymo. Dėl argumentų šiuo aspektu pažymėtina, kad Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad importuojamų prekių muitine verte laikoma sandorio vertė, t. y. kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Bendrijos muitų teritoriją, prireikus patikslinta vadovaujantis 32 ir 33 straipsniais. Be to, Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnis įtvirtina, kad muitinė neprivalo importuotų prekių muitinės vertės nustatyti remdamasi sandorio vertės metodu, jei, vadovaujantis 2 dalyje nustatyta procedūra, ji, atsižvelgus į pagrįstas abejones, nėra įtikinama, kad deklaruojamoji vertė, remiantis Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsniu, atspindi sumokėtą arba mokėtiną bendrą sumą. Be to, Lietuvos vyriausias administracinis teismas, aiškindamas sandorio vertės metodo taikymą yra išaiškinęs, kad viena iš esminių sandorio vertės metodo taikymo sąlygų yra tai, jog būtina nustatyti faktišką už importuotas prekes sumokėtą ar mokėtiną kainą, t. y. sandorio vertės metodas taikomas tik tuo atveju, kai apmokėjimo už prekes sąlygos yra aiškios ir pagrįstos konkrečiais įrodymais bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-290/2009).

52. Atsakovas teisingai aiškina paminėtas teisės normas nurodydamas, kad norint taikyti sandorio vertės metodą turi būti aiški sandorio vertė, būtina nustatyti faktiškai už prekes sumokėtą (mokėtiną) kainą.

53. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog ginčo prekių deklaruota vertė atitiko faktiškai sumokėtą sumą už importuojamas prekes. Teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo argumentų, sutinka su skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktu įrodymų vertinimu bei teismo sprendime pateiktais argumentais dėl Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies netaikymo nagrinėjamu atveju.

54. Pareiškėjas teigia, kad tuo atveju, kai muitinė nusprendžia muitinės vertės nustatymui netaikyti sandorio vertės metodo, būtina įsitikinti, kad ginčo atveju egzistavo aplinkybės ar sąlygos, kurios lėmė (turėjo įtakos) importuojamų prekių pardavimą ar jų kainą ir kurių poveikio prekių pardavimui ar kainai neįmanoma įvertinti, kad muitinė netinkamai taikė Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktą. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šį argumentą. Sandorio vertės metodas gali būti netaikomas ir tuomet, kai sandorio vertė apskritai nenustatyta (neaiški), tai tiesiogiai patvirtina minėtos teisės normos.

55. Pareiškėjo teiginys, kad tikslus gautinų prekių asortimentas, kiekis, svoris ir kaina paaiškėdavo tik tuomet, kai JAV bendrovė išrašydavo konkrečias sąskaitas (invoice), pagal kurias ir buvo deklaruota faktiškai sumokėta kaina už importuojamas prekes, nėra pagrįstas objektyviais įrodymais, neįtikimas ir atmetamas. Pareiškėjas nenurodė konkrečių aplinkybių, kada ir kaip ir už ką buvo mokama. Pinigų srautų analizė įrodinėtina objektyviomis specialistų išvadomis, tokie įrodymai teismui nepateikti.

56. Iš pareiškėjo nurodyto mokėjimo pavedimo nėra aišku, už kokias konkrečias prekes, pagal kokius užsakymus yra atsiskaitoma. Deklaruotų sumų ir sumokėtų sumų neatitiktis yra pagrindas Muitinei netaikyti sandorio vertės muitinio įvertinimo metodo.

57. Akcentuotina, kad Muitinė išvadą, jog apmokėjimo aplinkybės nėra aiškios, padarė įvertinus ir ikiteisminio tyrimo Nr. 04-1-00342-13 metu nustatytas aplinkybes: UAB „Fratesa“ realiai gabeno didesnį prekių kiekį (vertė 26 965,39 Eur (93 106,10 Lt)); UAB „Fratesa“ nedeklaravo ar neteisingai deklaravo dalį prekių, o dalis prekių nepagrįstai deklaruotos kaip dėvėtos ar brokuotos (Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2017 m. spalio 18 d. nutarimas).

58. Muitinės abejonės dėl deklaruotos vertės tikrumo yra pagrįstos įrodymais ir jos nėra paneigtos kitais įrodymais, todėl sandorio verte pagrįstai nebuvo remtasi. Muitinė, apskaičiuodama muitinę vertę, pakankamai pagrindė, kodėl netaikė sandorio vertės importuotų prekių muitinei vertei nustatyti, taip pat argumentavo prekių vertės nustatymą remiantis PREMI bazės duomenimis, o pareiškėjo argumentai nepaneigia Muitinės nurodytų aplinkybių. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ginčijami aktai yra teisėti bei pagrįsti.

59. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, pilnai ištyrė faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Fratesa“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ričardas Piličiauskas