N-575-330-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. N575-330/2012

Teisminio proceso Nr. 4-61-3-01627-2010-3

Procesinio sprendimo kategorija 45.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutarties V. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgalioto pareigūno 2010 m. lapkričio 4 d. nutarimu V. M. pripažinta kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 145 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką skiriant už tai 500 Lt baudą. Nutarime nurodyta, jog nuobauda V. M. skirta už tai, jog ši 2010 m. rugpjūčio 7 d., apie 13 val., Beržalotos kaime savavališkai užtvėrė kelią, t. y. įkasė medinius kuolus, pasodino eglutes, kai tai trukdė eismui.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs V. M. skundą, 2011 m. sausio 14 d. nutartimi jį atmetė. Teismas konstatavo, jog ATPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad automobilių kelių, jų statinių ir įrenginių ar kelių eismo techninių reguliavimo priemonių sugadinimas, važiavimas asfalto danga vikšriniu transportu, kliūčių kelių eismui sudarymas, tarp jų kelio dangos užteršimas, užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų. V. M. veiksmai pagal minėtą dalį kvalifikuoti dėl to, kad ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 10 punktą, nustatantį, kad eismo dalyviai negali savavališkai perkelti, uždengti, pašalinti arba įrengti eismo tvarką nustatančių techninių priemonių, užtverti kelio, palikti kelyje kokių nors daiktų ar kitaip trukdyti eismui, gadinti kelio, eismo reguliavimo ir kontrolės priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių, užtverti kelio prie priešgaisrinio hidranto ar kitos pastate įrengtos gelbėjimo įrangos ar kitaip trukdyti prie jų privažiuoti, mėtyti iš transporto priemonės kokių nors daiktų, šiukšlių, pilti tepalų ne specialiai tam skirtose vietose ar kitaip teršti aplinkos.

Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punkte pravažiavimas apibrėžiamas kaip vietinės reikšmės vidaus kelias, kuris naudojamas juridinių ir (ar) fizinių asmenų reikmėms. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės žemėtvarkos skyrius rašte Nr.V5-231 „Dėl kelio“ nurodyta, kad privažiavimo kelias prie nukentėjusiojo sklypo Nr.58, Beržalotos kaime, Šešuolių seniūnijoje, Ukmergės rajone, eina per kaimyninį sklypą Nr.17, t. y. 4 m pločio ir 600 m ilgio kelias yra įsiterpęs į sklypą Nr.17 ir į jo plotą neįskaičiuotas, o 1993 m., ženklinant sklypą Nr.17 jam nebuvo nustatytas kelio servitutas, kadangi kelias iš šio sklypo buvo išjungtas kaip bendro naudojimo kelias, o servitutai tuo metu nebuvo rašomi.

Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 17 straipsnio 1 dalį naudotis keliais bei jų infrastruktūra turi teisę visi juridiniai ir fiziniai asmenys vadovaudamiesi Civiliniu kodeksu, šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais. Iš šios teisės kyla bendra eismo dalyvių pareiga susilaikyti nuo žalingų veiksmų, bloginančių kelio būklę. Bylos duomenys rodo, kad V. M. užtvėrė paminėtą pravažiavimą, įkasdama medinius kuolus ir pasodindama eglutes ant bendro naudojimo kelio, kai tai trukdė eismui, todėl šios padarytas teisės pažeidimas yra teisingai kvalifikuotas pagal ATPK 145 straipsnio 1 dalį.

Teismas pažymėjo, jog V. M. skunde nurodytas argumentas, kad nėra nustatyta jokio kelio servituto, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingas ir nesuteikė teisės jai savavališkai užtverti kelią, o argumentas dėl protokole nekonkretizuotos pažeidimo padarymo vietos nėra pagrįstas, nes protokole aiškia nurodyta pažeidimo padarymo vieta.

II. Nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi, V. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį panaikinti ir priimti nutarimą - Institucijos nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog jai nuosavybės teise Beržalotos kaime priklauso trys sklypai, o administracinio teisės pažeidimo protokole nekonkretizuota, kuriame sklype, koks kelias buvo užtvertas. Be to, ji sklypus valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl neaišku, kuom remiantis buvo nustatyta, kad tariamą pažeidimą padariusi būtent ji. Teigia, jog sklypas, kuriame pareigūnė manė esant padarytą pažeidimą, yra didesnis nei 17 ha ploto ir jame jokių kelių nėra įregistruota. Tvirtina, jog jos sklypuose jokio kelio, kuris atitiktų Kelių įstatyme įtvirtintus kriterijus, nėra, be to, keliai pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymą turi būti įrašomi į kadastrą, o šiuo atveju to nėra. Nurodo, jog teismas rėmėsi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės žemėtvarkos skyriaus raštu Nr.V5-231, tačiau tai tik institucijos nuomonė, prieštaraujanti Nekilnojamojo turto kadastro duomenims. Pabrėžia, jog ji jokio kelio neužtvėrė, o eglutėmis apsodino savo nuosavybės teise valdomo ir naudojamo miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr.8190-0002-0149, dalį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčijamo pažeidimo padarymo metu galiojusio ATPK 145 straipsnio 1 dalis numatė, jog administracinę atsakomybę užtraukia automobilių kelių, jų statinių ir įrenginių ar kelių eismo techninių reguliavimo priemonių sugadinimas, važiavimas asfalto danga vikšriniu transportu, kliūčių kelių eismui sudarymas, tarp jų kelio dangos užteršimas. Administracinis kaltinimas apeliantei pareikštas už tai, jog ši sudarė kliūtį eismui, t. y. įkasė medinius kuolus, pasodino eglutes ant kelio, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių 10 punktą (b. l. 35). Kelių eismo taisyklių 10 punktas numatė, jog eismo dalyviai negali savavališkai perkelti, uždengti, pašalinti arba įrengti eismo tvarką nustatančių techninių priemonių, užtverti kelio, palikti kelyje kokių nors daiktų ar kitaip trukdyti eismui, gadinti kelio, eismo reguliavimo ir kontrolės priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių, užtverti kelio prie priešgaisrinio hidranto ar kitos pastate įrengtos gelbėjimo įrangos ar kitaip trukdyti prie jų privažiuoti, mėtyti iš transporto priemonės kokių nors daiktų, šiukšlių, pilti tepalų ne specialiai tam skirtose vietose ar kitaip teršti aplinkos. Tų pačių Kelių eismo taisyklių 3 punkte apibrėžta, jog eismo dalyvis – kelių eisme dalyvaujantis asmuo (vairuotojas, pėsčiasis, keleivis). Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, jog administracinio teisės pažeidimo protokole apeliantei suformuluotas kaltinimas dėl ATPK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo iš esmės neatitinka protokole nurodytos pažeidimo esmės, nes V. M. ginčijamo pažeidimo padarymo metu nebuvo ir neveikė kaip eismo dalyvė. Pabrėžtina, jog tokia pozicija dėl ATPK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo subjekto matyti iš nuoseklios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos (žr., pvz., nutartis bylose Nr. N438-7077/2010, Nr. N575-508/2012 ir kt.). Be to, tiek straipsnio dispozicija, tiek straipsnio pavadinimas („Automobilių kelių, jų statinių ir įrenginių sugadinimas, sunkiasvorių ir didelių matmenų krovinių vežimas be leidimo“) bei jo vieta ATPK ypatingojoje dalyje (patenka į 10 skirsnį „Administraciniai teisės pažeidimai transporto, kelių ūkio bei ryšių srityje“) tik patvirtina, kad asmens veika buvo netinkamai kvalifikuota.

Atsižvelgus į tai matyti, kad pirmosios instancijos teismas V. M. veikoje nustatinėjo ir tyrė netinkamo pažeidimo sudėties elementus, dėl ko nebuvo išpildyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai - laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.). Remiantis tuo, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina, o byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Įvertinus priimamo procesinio sprendimo rūšį, dėl kitų apeliaciniame skunde dėstomų argumentų teisėjų kolegija nepasisakys. Visus apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus atsakomybėn traukiamas asmuo turės galimybę pareikšti bylą iš naujo nagrinėjančiam Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

V. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas

Virgilijus Valančius