2021-03-03 Nr. AB-4566-3-63-3-00635-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-701-552/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00635-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 18.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. M. (B. S. teisių perėmėja) skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Palangos miesto savivaldybės administracija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja A. M. (toliau – ir pareiškėja, B. S. teisių perėmėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. balandžio 17 d. sprendimą Nr. 16S-65-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo (duomenys neskelbtini) mieste, pilietei B. S.“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) atkurti nuosavybės teises į jai tenkančią buvusių savininkų K. ir V. S. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamojo turto dalį, atkuriant nekilnojamąjį turtą natūra, suteikiant naują žemės sklypą. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas patikslino antrąjį skundo reikalavimą, prašydamas įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo perduodant neatlygintinai naują žemės sklypą.

2. Pareiškėja nurodė, jog NŽT skundžiamu sprendimu atkūrė nuosavybės teises į likusią valstybės išperkamą buvusių savininkų K. ir V. S. žemės dalį – 0,0630 ha, už ją atlyginant pinigais. Pareiškėjos teigimu, ji Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) nustatyta tvarka buvo pateikusi prašymą atkurti nuosavybės teises į jai tenkantį buvusių savininkų nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 0,4539 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) mieste. Iki skundžiamo sprendimo priėmimo iš jai tenkančio buvusių savininkų nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamojo turto Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. 24150 natūra buvo atkurta į 0,0505 ha žemę, NŽT 2018 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. 16S-49-(14.16.3) į 0,1500 ha žemės ir NŽT 2018 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. 16S-48-(14.16.3.) į 0,1904 ha žemės, suteikiant lygiaverčius žemės sklypus. Pareiškėja teigė, jog prašė atkurti nekilnojamąjį turtą natūra ir savo išreikštos valios nekeitė, tačiau nuosavybės teisė į tenkančią nekilnojamojo turto 0,0630 ha dalį atkurtos už ją atlyginant pinigais. Pareiškėjos vertinimu, atsakovo sprendimas neatitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų, nes jame nebuvo nurodyti sprendimo priėmimo pagrindai ir motyvai. Pareiškėja akcentavo, kad nesant galimybės nuosavybės teises atkurti natūra, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, jai privalėjo būti pasiūlyti kiti šiame įstatyme numatyti atlyginimo būdai. Pareiškėja nurodė, jog atsakovas nepranešė apie tai, kad nebuvo galimybės atkurti nuosavybės teisės nurodytu būdu ir nepasiūlė pasirinki kitą atkūrimo būdą, o priėmė sprendimą, kuris nėra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės normomis.

3. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą

4. Atsakovas nurodė, jog pareiškėja Atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais Klaipėdos apskrities viršininko administracijai 2001 m. balandžio 4 d. padavė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusių žemės savininkų iki nacionalizacijos valdytą 0,4539 ha žemę (duomenys neskelbtini) mieste, nurodydama save kaip vienintelę pretendentę ir išreiškė norą gauti žemės tame pačiame ūkyje, tačiau nebūtinai toje pačioje vietoje. Pareiškėja Palangos miesto žemėtvarkos skyriui 2004 m. gruodžio 15 d. padavė prašymą už turėtą žemę suteikti kompensaciją pinigais, o 2005 m. gegužės 4 d. padavė kitą prašymą, kuriuo atsisakė prašymo už turėtą žemę suteikti kompensaciją pinigais. Nurodė, jog Klaipėdos apskrities viršininkas 2008 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. 2415 atkūrė nuosavybės teises pretendentei B. S. į buvusių žemės savininkų iki nacionalizacijos valdyto nekilnojamojo turto dalį – 0,0505 ha (iš bendro 0,4539 ha) natūra, žemės sklypą turėtoje vietoje, esantį (duomenys neskelbtini), ir kad NŽT Palangos žemėtvarkos skyrius 2012 m. vasario 16 d. raštu Nr. 16SD-(14.16.104.)-553 pretendentę informavo, jog Seimas pakeitė Atkūrimo įstatymo 10, 16 ir 21 straipsnių nuostatas, kurios įsigalios nuo 2012 m. vasario 1 d. ir kuriose įtvirtintas papildomas atlyginimo būdas už valstybės išperkamą žemę iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atlyginimo būdas pinigais. Atsakovas teigė, jog Palangos skyrius 2014 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. 16SD-(14.16.104.)-1945 taip pat informavo apie galimybę pakeisti valią ir iki 2015 m. kovo 1 d. pateikti prašymą dėl valios pakeitimo ir atlyginimo lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, tačiau pareiškėja valios dėl atlyginimo lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje neišreiškė.

5. Atsakovo teigimu, NŽT Palangos skyrius 2016 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. 16SD-(14.16.104.)-1665 kvietė pareiškėją atvykti į Palangos skyrių 2016 m. rugpjūčio 29 d. dėl naujo iki 0,2 ha dydžio žemės sklypo pasirinkimo neatlygintinai nuosavybėn. Pareiškėja 2016 m. rugpjūčio 19 d. prašymu atsisakė Palangos skyriaus siūlomų iki 0,2 ha dydžio žemės sklypų. NŽT Palangos skyrius 2017 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. 16SD-1547-(14.16.104.) kvietė pareiškėją atvykti į Palangos skyrių 2017 m. lapkričio 30 d. 17.00 val. dėl naujo iki 0,2 ha dydžio žemės sklypo pasirinkimo nuosavybėn neatlygintinai. NŽT Palangos skyrius 2018 m. kovo 29 d. raštu Nr. 16SD-542-(14.16.104.) informavo pareiškėjos įgaliotą asmenį, kad NŽT Palangos skyrius parengė sprendimą atkurti nuosavybės teises, atlyginant pinigais už valstybės išperkamą 0,014 ha pareiškėjai tenkančią buvusios žemės savininkės K. S. ir už 0,0516 buvusio žemės savininko V. S. žemės dalį. Atsakovas teigė, jog NŽT Palangos skyrius, vykdydamas nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, vadovavosi Atkūrimo įstatymo nuostatomis ir skundžiamą sprendimą priėmė teisėtą ir pagrįstą.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Savivaldybė) atsiliepime į pareiškėjos skundą siūlė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7. Savivaldybė nurodė, kad NŽT Palangos skyrius 2014 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. 16SD-(14.16.104.)-1945 informavo pareiškėją apie galimybę pakeisti valią ir iki 2015 m. kovo 1 d. pateikti prašymą dėl valios pakeitimo. Nurodė, jog šiuo metu nėra galimybių įpareigoti atsakovą grąžinti naują 0,0630 ha sklypą, nes NŽT pagal pareiškėjų pageidavimus sklypų neformuoja, sklypai yra formuojami racionalūs, 0,0630 ha dydžio sklypų Palangos mieste nėra.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimu patenkino pareiškėjos skundą ir panaikino NŽT 2018 m. balandžio 17 d. sprendimą Nr. 16S-65-(14.16.3.), bei įpareigojo atsakovą NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjos B. S. prašymą atkurti nuosavybės teises į jai tenkančią buvusių savininkų K. ir V. S. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamojo turto dalį.

9. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl pretendentės B. S. teisės atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų K. ir V. S. žemės dalį – 0,0630 ha iš 0,4539 ha žemės. Pareiškėja įstatymo nustatyta tvarka ir terminais padavė prašymą ir dokumentus atkurti nuosavybės teises į buvusių žemės savininkų iki nacionalizacijos valdytą žemę. Ginčas kilo dėl to, jog pareiškėjai skundžiamu 2018 m. balandžio 17 d. sprendimu atkurtos nuosavybės teisės į 0,0630 ha tenkančią dalį žemės, už ją atlyginant pinigais, nors ji buvo išreiškusi valią atkurti nuosavybės teises natūra.

10. Teismas nustatė, kad pagal nuosavybės teisių į žemę atkūrimo bylos Nr. 127 duomenis pareiškėja Klaipėdos apskrities viršininko administracijai 2001 m. balandžio 4 d. padavė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusių žemės savininkų iki nacionalizacijos valdytą 0,4539 ha žemę Palangos mieste, nurodydama, jog nori gauti žemę tame pačiame ūkyje, tačiau gali būti ir kitoje vietoje. Palangos miesto žemėtvarkos skyriui 2004 m. gruodžio 15 d. buvo padavusi prašymą gauti kompensaciją pinigais, o 2005 m. gegužės 4 d. prašymu atsisakė prašymo už turėtą žemę gauti kompensaciją pinigais. Teismas, vertindamas šiuos pareiškėjos prašymus nurodė, kad Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio (redakcija, galiojusi iki 2012 m. sausio 31 d.) 3 dalies aspektu, prašymai dėl valios pakeitimo atkuriant nuosavybės teises, buvo paduoti po 2003 m. balandžio 1 d., nepakeitė 2001 m. balandžio 4 d. paduotame prašyme išreikštos valios, nes pareiškėja pakeisti valią dėl atkūrimo būdo galėjo tik iki 2003 m. balandžio 1 d. Paskutinė pareiškėjos išreikšta valia buvo atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų iki nacionalizacijos valdytą žemę, ją grąžinant tame pačiame ūkyje, tačiau nebūtinai toje pačioje vietoje. Byloje nebuvo duomenų, jog pareiškėja kitais prašymais pakeitė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pagal bylos duomenis pareiškėjai iki skundžiamo sprendimo priėmimo iš jai tenkančio buvusių savininkų nuosavybės teisėmis 0,4539 ha valdyto nekilnojamojo turto Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. 2415 atkurtos nuosavybės teisės į 0,0505 ha dalį žemės, ją perduodant natūra, NŽT 2018 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. 16S-49-(14.16.3) į 0,1904 ha dalį žemės, perduodant naują žemės sklypą, NŽT 2018 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. 16S-48-(14.16.3.) į 0,1500 ha dalį žemės, perduodant naują žemės sklypą. NŽT skundžiamu sprendimu pareiškėjai atkurtos nuosavybės teises į 0,0630 ha tenkančią dalį žemės, už ją atlyginant pinigais. Atsakovas pareiškėjai atkūrė nuosavybės teises į 0,0630 ha tenkančią dalį žemės tokiu būdu, kuriuo pareiškėja neprašė padaryti ir nenurodė sprendimo motyvų.

11. Teismas nurodė, kad NŽT Palangos skyriaus 2018 m. balandžio 20 d. lydimajame rašte Nr. 16SD-726-(14.16.104.) ir skundžiamame sprendime nėra duomenų, patvirtinančių faktines ir teisines sprendimo priėmimo priežastis. Pareiškėja buvo išreiškusi valią gauti lygiavertį naują sklypą, NŽT sprendimais 2018 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. 16S-49-(14.16.3) ir 2018 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. 16S-48-(14.16.3.) jai buvo atkurtos nuosavybės teises suteikiant naujus žemės sklypus. Iš byloje esančių atsakovo siųstų raštų pareiškėjai, buvo matyti, kad jis nenurodė, jog negali pareiškėjos prašomu būdu atkurti nuosavybės teisių. Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime teigė, kad šiuo metu nėra galimybių įpareigoti atsakovą suteikti naują 0,0630 ha sklypą, nes sklypai yra formuojami racionalių ribų ir tokio 0,0630 ha dydžio sklypų Palangos mieste nėra, tačiau nenurodė teisinio reguliavimo, kuris draustų formuoti 0,0630 ha dydžio žemės sklypą Palangos mieste. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513, nenurodė, jog 0,0630 ha dydžio sklypai nėra formuojami. Taisyklių 46 punktas nurodė tik tai, kad atskiru žemės sklypu neformuojami žemės plotai, kuriuose nutiesti inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui, taip pat žemės plotai, kuriuos užima elektros linijų stulpai ir kiti inžinerinės infrastruktūros statiniai, kuriems prižiūrėti reikalingas ne didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas. Vertindamas šias aplinkybes, teismas sprendė, jog Palangos miesto savivaldybės administracija nepagrįstai teigė, jog 0,0630 ha dydžio sklypai neformuojami ir yra neracionalaus dydžio.

12. Teismo vertinimu, skundžiamame sprendime, tiek lydimajame rašte pareiškėjai nenurodžius skundžiamo sprendimo priėmimo faktinio ir teisinio pagrindo, toks skundžiamas sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Pareiškėjai turėjo būti žinomi ir suprantami tokio skundžiamo sprendimo priėmimo motyvai, o jų neįvardijant, toks sprendimas teismo laikytas neteisėtu ir nepagrįstu, neatitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, todėl jis panaikintas, kaip prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 1 p.).

13. Panaikinus skundžiamą sprendimą, atsakovas teismo įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą atkurti nuosavybės teises į jai tenkančią buvusių savininkų K. ir V. S. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamojo turto dalį.

III. 14. Atsakovas NŽT apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjos skundą atmesti. Atsakovo apeliaciniame skunde yra nurodomos nustatytos faktinės aplinkybės ir jis grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Pirmosios instancijos teismas konstatuojamojoje sprendimo dalyje nurodo, kad atsakovas „pareiškėjai atkūrė nuosavybės teises į 0,0630 ha tenkančią dalį žemės tokiu būdu, kurio pareiškėja neprašė padaryti ir nenurodė sprendimo motyvų“, taip pat nurodo, kad „NŽT Palangos skyriaus 2018 m. balandžio 20 d. lydimajame rašte Nr. 16SD-726-(14.16.104.) ir skundžiamame sprendime nėra duomenų, patvirtinančių faktines ir teisines sprendimo priėmimo priežastis“, teismas teigė, kad „Iš byloje esančių atsakovės siųstų raštų pareiškėjai, matyti, kad ji nenurodė, jog negali pareiškėjos prašomu būdu atkurti nuosavybės teisių“. Atsakovas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo šiais nurodytais argumentais, nes atsakovas NŽT Palangos skyrius teikdamas atsiliepimą į B. S. skundą 2018 m. birželio 18 d. atsiliepimu Nr. 16PD-80-(14.16.9.), ne tik detaliai išdėstė faktines aplinkybes bet ir pridėjo rašytinį įrodymą, t. y. NŽT Palangos skyriaus 2018 m. balandžio 17 d. protokolą, kurio 2 punkte nurodyta, kad „vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 ir 21 straipsniais, parengtas sprendimo projektas dėl nuosavybės teisių atkūrimo B. S. už valstybės išperkamą buvusių savininkų K. ir V. S. žemę atlyginant pinigais. B. S. įgaliotas asmuo A. M. nesutiko su parengtu sprendimo projektu, motyvuodama tuo, kad turėtų būti grąžinta žeme. Posėdžio pirmininkas paaiškino, kad visa laisva (neužstatyta) žemė natūra, pretendentei jau yra grąžinta, nauji žemės sklypai individualiai statybai eilės tvarka suteikti, todėl, B. S. iki numatyto įstatyme termino neišreiškus valios dėl kito atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdo, turi būti priimamas sprendimas dėl atlyginimo pinigais“. Todėl nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, kad atsakovas nenurodė ir neargumentavo, jog negali pareiškėjos prašomu būdu atkurti nuosavybės teisių ir nenurodė sprendimo motyvų.

14.2. Šiuo konkrečiu ginčo atveju NŽT Palangos skyrius priimdamas NŽT skundžiamą sprendimą išlaikė visas procedūras įtvirtintas Atkūrimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje ir tinkamai pritaikė materialines teisės normas įtvirtintas Atkūrimo įstatyme, todėl priimtas viešojo administravimo subjekto, t. y. skundžiamas sprendimas yra teisėtas, pagrįstas bei motyvuotas.

15. Pareiškėja atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

16. Pareiškėjos teigimu, visi atsakovo išdėstyti argumentai buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, jie visi teismo buvo išnagrinėti ir teisingai įvertinti. Naujų faktinių aplinkybių ar įrodymų atsakovas apeliaciniame skunde nepateikė. Pareiškėjos nuomone, jeigu nagrinėjamu atveju ir buvo nustatyta, kad nėra galimybės atkurti nuosavybės teisės natūra, apie tai raštu turėjo būti informuota pareiškėja ir pateiktas raštiškas pasiūlymas pasirinkti kitą, nuosavybės teisiu atkūrimo būdą. Taigi teismas pagrįstai teigia, kad pareiškėjui yra privaloma, jeigu yra toks pagrindas įstatymo nustatyta tvarka, raštu teikti kitus galimus nuosavybės atkūrimo būdus. Tačiau, šiuo atveju atsakovas visiškai nesivadovavo įstatymais ir nepagrįstai priėmė sprendimą vienašališkai, pareiškėjai nenurodydamas jokio tokio sprendimo priėmimo pagrindų ar motyvų. Ir nors atsakovas pateikdamas apeliacinį skundą argumentuoja, kad visi jo priimto sprendimo motyvai buvo paaiškinti žodžiu pareiškėjos atstovei, taip pat teigiama, kad buvo pakankamas pagrindas pateikus žodžiu informaciją, nuspręsti pakeisti pareiškėjos išreikštą valią, teikiant tik tą motyvą, kad neva Palangos mieste nebėra laisvos valstybinės žemės į kurią būtų galima atkurti nuosavybės teises, tačiau, pareiškėjos nuomone, priešingai atsakovo teiginiams, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, trečiasis asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija 2018 m. spalio 25 d. raštu Nr. JPS3-355, pateikė teismui rašytinius įrodymus, kad Palangos mieste yra laisvos neužstatytos žemės į kurią būtų galima atkurti nuosavybės teises.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Savivaldybė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį tenkinti.

18. Savivaldybė nurodo, kad negalima praktika, jog siekiant išvengti eilės ar siūlomo žemės sklypo, būtų kreipiamasi į teismą, jog būtų suformuotas individualus sklypas, pritaikytas individualiam atvejui, o ne būtų gražinamas su kitais bendraturčiais ir jis nebūtų pagal eilę teikiamas kitiems pasirinkti. Laisvos žemės Palangoje trūksta. Palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, sudarytos eilės žemės sklypui pasirinkti netektų prasmės. Be to, tuo būtų pažeistos kelių šimtų asmenų teisės, kurie laukia eilės Palangoje žemės sklypui pasirinkti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. . Byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio skyriaus sprendimo, kuriuo pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,0630 ha žemės sklypą atlyginant pinigais, teisėtumo ir pagrįstumo, bei dėl pareiškėjos reikalavimo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą atkurti pareiškėjai nuosavybės teises kitu būdu.

20. Pareiškėja manė, jog B. S. buvo išreiškusi valią atkurti nuosavybės teises, grąžinant žemę natūra arba ekvivalentine natūra, todėl atsakovas neteisėtai atkūrė nuosavybės teises, išmokėdamas piniginę kompensaciją.

21. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog ginčijamas atsakovo sprendimas nėra pagrįstas ir motyvuotas, todėl jį panaikino ir įpareigojo atsakovą iš naujo išspręsti nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai klausimą.

22. Apeliacinis atsakovo skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovas nesilaikė nustatytų procedūrų ir tinkamai neinformavo B. S., t.y. nesutinkama su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir aktualių teisės aktų taikymu konkrečiai situacijai.

23. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Pažymėtina, kad byloje iš esmės nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių – dėl to, kad B. S. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 0,4539 ha žemės, iš kurios į 0,0630 ha žemės nuosavybės teisės nėra atkurtos, kad 2001 m. balandžio 4 d. prašymu ji pageidavo atkurti nuosavybės teise grąžinant žemę toje pačioje arba kitoje vietoje, kad jai ankstesniais individualiais administraciniais aktais atkurtos nuosavybės teisės tiek grąžinant žemę natūra, tiek suteikiant naujus žemės sklypus, todėl teisėjų kolegija dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių atskirai nepasisako.

25. Bylos faktinėms aplinkybėms taikytinos Atkūrimo įstatymo, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusi nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų” Nr. 1057 (toliau – ir Tvarka) nuostatos.

26. Tiek Atkūrimo įstatymas, tiek Tvarka reglamentuoja, jog nuosavybės teisės piliečiams į žemę atkuriamos pagal jų prašymuose išreikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, išskyrus Įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje numatytą išimtį, pagal kurią, tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl būdo dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

27. Šioje teisės normoje yra nustatytas atsakovui, kaip viešojo administravimo subjektui, kuriam suteiktos teisės priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, leistino elgesio modelis priimant sprendimą – atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais, kai: 1. Atkūrimo įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą; 2. Atkūrimo įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą.

28. Būdai, kuriais gali būti atkuriamos nuosavybės teisės į miesto žemę ar atlyginta už ją, kai šią žemę išperka valstybė, yra nustatyti Atkūrimo įstatymo 5 ir 16 straipsniuose. Pagal šių straipsnių nuostatas nuosavybės teisės į miesto žemę gali būti atkurtos natūra arba perduodant neatlygintinai nuosavybėn kitą žemės sklypą, o išpirkimo atveju už ją gali būti atlyginta perduodant kitą lygiavertį turtą (žemės ar miško sklypą, vandens telkinį, pinigus ir pan.).

29. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. A8-266-05, A525-1305/2009, A146-643/2009, A858-2240/2014) laikomasi nuostatos, kad teisė įgaliotoms institucijoms parinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą atsiranda tuomet, kai asmuo iki 2003 m. balandžio 1 d. apskritai nepareiškė jokios valios dėl būdo dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, arba iki nurodytos datos asmuo pagal institucijos, nagrinėjančios prašymą, reikalavimą (kai asmens nurodytas būdas nenumatytas Atkūrimo įstatyme arba nurodytuoju būdu pagal šį įstatymą negalima atkurti nuosavybės teisių) nepareiškia tinkamo nuosavybės teisių atkūrimo būdo.

30. Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi nustatyta, kad institucijos, nagrinėjančios piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nesant galimybės pagal šį įstatymą nuosavybę grąžinti natūra, privalo piliečiams raštu pasiūlyti kitus šiame įstatyme numatytus atlyginimo būdus. Aiškindamas Tvarkos 3 punkto nuostatas LVAT yra pažymėjęs, kad ilgai trunkant nuosavybės teisių atkūrimo procesui ir keičiantis teisiniam reguliavimui, Tvarkos 3 punkte įtvirtinta pareiga raštu iki 2003 m. kovo 1 d. pasiūlyti piliečiui kitus šiame įstatyme numatytus nuosavybės teisių atkūrimo būdus, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas Atkūrimo įstatyme, nėra savitikslė ar formali.Ja iš esmės siekiama užtikrinti, kad piliečių valia, esant reikalui, bus patikslinta atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reguliavimą. (žr., pvz., LVAT 2015 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2240/2014).

31. Nagrinėjamu atveju, B. S. savo prašyme buvo nurodžiusi du alternatyvius nuosavybės teisės atkūrimo būdus – nuosavybės grąžinimą natūra arba lygiaverčio žemės sklypo suteikimą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad nuosavybės grąžinti natūra nebėra galimybių, tačiau atsakovas, prieš parinkdamas atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdą – piniginę kompensaciją, turėjo nustatyti ir informuoti pareiškėją, kad ir kitu pareiškėjos pageidaujamu būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teises. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2018 m. vasario mėn. 21 d. B. S. buvo suteikti du lygiaverčiai žemės sklypai, kas įrodo, jog atsakovas teisingai suprato pareiškėjos valią ir ją įgyvendino. Byloje nėra pakankamai įrodymų, kad iki 2018 m. balandžio mėnesio nebeliko galimybės suteikti pareiškėjai lygiavertį žemės sklypą – nėra laisvos valstybinės žemės, kurioje būtų galima tokius sklypus formuoti, nėra suformuota tokios vertės žemės sklypų ir pan. Atsakovo ir Palangos miesto savivaldybės argumentai, kad 0,0630 ha žemės sklypą formuoti neracionalu, nėra pagrįsti ir pakankami. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo,kad teisės aktai nedraudžia formuoti konkretaus dydžio žemės sklypus, sklypai gali būti suteikiami ir bendraturčiams, be to, turėtų būti atsižvelgiama ir į sklypų vertę, o ne jų plotą.

32. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su ginčijamo akto atitikimu Viešojo administravimo įstatymo reikalavimams, pažymėtina, kad turint omenyje nuosavybės teisių atkūrimo srityje priimamų aktų specifiškumą, nėra pagrįsta reikalauti, kad pačiame sprendime dėl nuosavybės teisių atkūrimo būtų nurodytos visos faktinės aplinkybės bei teisės aktų normos, susijusios su negalėjimu atkurti nuosavybės teisių kitais būdais. Tačiau atsakovas nuosavybės teisių atkūrimo procedūros metu turi laikytis ir Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų bei tinkamai informuoti asmenį apie negalėjimo atkurti nuosavybės teises jo nurodytu būdu priežastis, esant galimybei pasiūlyti kitus galimus nuosavybės teisės atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdus. Nors atsakovas teigia, kad NŽT Palangos skyriaus 2018 m. balandžio 17 d. protokole užfiksuota, jog pareigūnai paaiškino B. S. minėtas aplinkybes, iš protokolo teksto tokios išvados daryti negalima. Minėtame protokole taip pat nėra tinkamai pagrįsta, kodėl pretendentei nebėra galimybės atkurti nuosavybės teises kitais būdais, išskyrus piniginę kompensaciją.

33. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, pažeidė pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino ginčijąmą sprendimą ir įpareigojo atsakovą šį klausimą nagrinėti iš naujo. Nuosavybės teisių atkūrimo klausimo nagrinėjimas iš naujo nereiškia, kad pareiškėjai ne eilės tvarka turi būti suformuotas konkretaus dydžio žemės sklypas ar kad negalima atkurti nuosavybės teisių kitiems pretendentams, kol nebus išspręstas pareiškėjos klausimas.

34. Kolegija sutinka ir su kitomis pirmosios instancijos teismo išvadomis byloje nagrinėjamais klausimais ir jų detaliai nebekartoja. Apibendrinant darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą dėl ko tenkinti atsakovo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo .

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius