Legislator Case Law & Legislation
3ce8d879-8a43-46a2-a378-b4666a21ccfb AI generated

3ce8d879-8a43-46a2-a378-b4666a21ccfb · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 3ce8d879-8a43-46a2-a378-b4666a21ccfb
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-374-1035/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16325-2021-5 Procesinio sprendimo kategorija 1.1.14 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 7 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dariaus Prankos, sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei, dalyvaujant prokurorui Gediminui Juknai, asmens, kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, T.

Legislator headnote

AI generated

3ce8d879-8a43-46a2-a378-b4666a21ccfb · Vilniaus apygardos teismas: Pagal BK 17 straipsnį asmuo laikomas nepakaltinamu, jeigu darydamas Å¡io kodekso uždraustÄ veikÄ jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. NepakaltinamumÄ apibÅ«dina du kriterijai – medicininis ir juridinis. Medicininio kriterijaus iÅ¡raiÅ¡ka yra asmens psichikos sutrikimas, juridinis kriterijus reiÅ¡kia tokį asmens psichikos sutrikimÄ , kuris atima jam sugebėjimÄ suvokti savo veiksmų esmę (intelektinis požymis) ir (ar) galėjimÄ juos valdyti (valinis požymis).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-374-1035/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16325-2021-5 Procesinio sprendimo kategorija 1.1.14 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 7 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dariaus Prankos, sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei, dalyvaujant prokurorui Gediminui Juknai, asmens, kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, T.

B. gynėjui advokatui Algirdui Gurauskui, nevieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal asmens, kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, T. B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. nutarties, kuria pripažinta, kad T. B. bÅ«damas nepakaltinamas padarė dvi įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, ir jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės T. B., bÅ«damas nepakaltinamas dėl lėtinio progresuojančio psichikos sutrikimo – paranoidinės Å¡izofrenijos, smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ , o bÅ«tent: 2021 m. gegužės 21 d., apie 21.00 val., bute (duomenys neskelbtini), tyčia, žodinio konflikto metu, priėjęs prie nukentėjusiosios I. K., rankomis suėmė jÄ už pečių, stipriai suspaudė ir nustÅ«mė I. K. ant kambaryje stovėjusio fotelio, priėjęs prie nukentėjusiojo M.

K., deÅ¡ine ranka sudavė vienÄ kartÄ M. K. į galvos srities deÅ¡inę pusę, taip sukeldamas I. K. ir M. K. fizinį skausmÄ . Å iais savo veiksmais padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. T. B., bÅ«damas nepakaltinamas dėl lėtinio progresuojančio psichikos sutrikimo – paranoidinės Å¡izofrenijos, grasino nužudyti žmogų esant pakankamai pagrindui manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas, o bÅ«tent: 2021 m. gegužės 21 d., apie 21.00 val., bute (duomenys neskelbtini), tyčia, užėjęs į kambarį ir priėjęs prie nukentėjusiojo M.

K. ir nukentėjusiosios I. K., konflikto metu naudodamas fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiuosius, grasino juos abu nužudyti, sakydamas, kad išžudys, papjaus, taip savo veiksmais sudarydamas pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatÄ gali bÅ«ti įvykdytas. Å iais savo veiksmais padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ BK 145 straipsnio 1 dalyje. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu T. B. praÅ¡o skirti naujÄ teismo psichiatrijos ekspertizę, kuri parodytų pagerėjusiÄ jo psichikos bÅ«klę, ir taikyti priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimÄ psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis (BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nurodo, kad nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. nutarties dalimi, kuria taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje – RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje. Pasak apelianto, jis buvo iÅ¡provokuotas ir atliko veiksmus bÅ«damas nepakaltinamumo bÅ«senoje, tuo metu jo psichinė sveikata buvo prasta. Su nukentėjusiaisiais stengiasi nebendrauti, nors jie yra jo artimi giminaičiai.

Apelianto teigimu, nuo 2021 m. rudens jo psichinė sveikata pasikeitė iÅ¡ esmės, jis lankėsi VšĮ KaroliniÅ¡kių poliklinikos Psichikos sveikatos centre. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 14 d. nutartimi (teisminio proceso Nr. 1-01-1-26434-2018-3) jam pratęstas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis, kurį vykdo be pažeidimų, vartoja paskirtus vaistus, lankosi gydymo įstaigoje. Be to, nuo 2021 m. spalio 1 d. jis yra ,,Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“ programos dalyvis, turi gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), jam paskirta atvejo vadybininkė V.

K., su kuria bendrauja kiekvienÄ dienÄ . Pasak apelianto, ji padeda jam priimti teigiamus ir teisingus sprendimus, primena dėl vaistų vartojimo, apsilankymo gydymo įstaigoje, todėl jo psichinė sveikata žymiai pagerėjo. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje T. B. gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokuroras – atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmetamas. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

Å ia nuostata apibrėžiamos apeliacinės bylos nagrinėjimo ribos ir teismo pareiga patikrinti bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, nebent bÅ«tų nustatyti esminiai BPK pažeidimai. IÅ¡ apeliacinio skundo matyti, kad T. B. nesutinka su jam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšimi, praÅ¡o skirti naujÄ teismo psichiatrijos ekspertizę ir taikyti ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundžiamos nutarties motyvais, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs teismo psichiatrijos ekspertizės akto iÅ¡vadÄ , ekspertės Aurelijos Survilaitės paaiÅ¡kinimus, duomenis apie T.

B. ligos eigÄ ir kitÄ bylos medžiagÄ , pagrįstai konstatavo, jog baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas T. B. padarė bÅ«damas nepakaltinamas ir, parinkdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, taikė stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje. Nagrinėjamu atveju keisti ar naikinti skundžiamÄ nutartį nėra pagrindo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 392 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priverčiamosios medicinos priemonės gali bÅ«ti taikomos asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti.

Pagal BK 17 straipsnį asmuo laikomas nepakaltinamu, jeigu darydamas Å¡io kodekso uždraustÄ veikÄ jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. NepakaltinamumÄ apibÅ«dina du kriterijai – medicininis ir juridinis. Medicininio kriterijaus iÅ¡raiÅ¡ka yra asmens psichikos sutrikimas, juridinis kriterijus reiÅ¡kia tokį asmens psichikos sutrikimÄ , kuris atima jam sugebėjimÄ suvokti savo veiksmų esmę (intelektinis požymis) ir (ar) galėjimÄ juos valdyti (valinis požymis).

Nustačius Å¡iuos abu kriterijus atitinkančias aplinkybes, pripažįstama, kad asmens padarytoje pavojingoje baudžiamojo įstatymo uždraustoje veikoje nėra bÅ«tinojo subjektyviojo požymio – kaltės, todėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės ir bausmės paskyrimo jam klausimai nesprendžiami, tačiau tai sudaro pagrindÄ pradėti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-253-976/2019, 2K-135-697/2022). Pažymėtina, kad BK 98 straipsnyje, nustatančiame priverčiamųjų medicinos priemonių rūšis, nėra numatyta, už kokias padarytas pavojingas veikas ir kuriÄ priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę teismas gali taikyti.

Kita vertus, Å¡iame straipsnyje nustatyti pagrindiniai kriterijai, į kuriuos teismas turi atsižvelgti parinkdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšį: psichikos sutrikimÄ ir jo sunkumÄ ; padarytos pavojingos veikos pobÅ«dį; pavojų, kurį asmuo gali kelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-697/2021). IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad T. B. buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė ir gautas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2021 m. lapkričio 11 d.

– gruodžio 10 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 78TPK-215/2021, kuriame nurodyta, kad baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu T. B. sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu – paranoidine Å¡izofrenija ir dėl savo psichikos bÅ«klės T. B. negalėjo suvokti veikos pavojingumo bei valdyti savo veiksmų. Ekspertizės akte nurodyta, kad T. B. elgesį veikų darymo metu sÄ lygojo lėtiniam psichikos sutrikimui bÅ«dingi patologiniai mÄ stymo formos ir turinio sutrikimai bei kritikos savo bÅ«klei ir elgesiui stoka (1 t., b. l. 159).

Teisėjų kolegija pažymi, kad atliekant ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę buvo įvertinti tiek T. B. medicininiai dokumentai, kurių pagrindu buvo nustatyta, kad T. B. psichikos sveikatos centre gydytas jau 2008 metais, 2009 metais jam diagnozuotas Å¡izoafektinis sutrikimas, 2018 metais diagnozė pakeista į paranoidinę Å¡izofrenijÄ , jo elgesys pasireikÅ¡davo agresija, impulsyvumu, jis konfliktiÅ¡kas, nekritiÅ¡kas savo elgesiui, linkęs kliedėti, dėl ko T. B. buvo gydytas psichiatrijos stacionare, tiek tiriamojo T.

B. gydymo eiga, jo sveikatos būklė ir ikiteisminio tyrimo medžiaga (1 t., b. l. 153–158). Taigi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl T. B. psichikos būklės ir jam taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės rūšies, pagrįstai vadovavosi minėtame ekspertizės akte pateiktomis ekspertų, turinčių patirties tokio pobūdžio specialiuose tyrimuose, išvadomis, grįstomis tiek tiriamojo ligos istorija, tiek asmens tyrimu. Išdėstyti duomenys rodo tai, kad T. B. sirgo psichikos ligomis iki baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo, jų padarymo momentu ir po veikų padarymo.

Apeliantas skunde teisingai nurodo, kad jam Å¡iuo metu yra taikomas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis, kurio terminas pratęstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 14 d. nutartimi. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto nurodyta priemonė jam taikoma už kitÄ jo padarytÄ baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , kuriÄ jis taip pat padarė bÅ«damas nepakaltinamas. Å ios aplinkybės konstatuotos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartyje.

Pažymėtina, kad naujas baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas T. B. padarė minėtos priverčiamosios medicinos priemonės taikymo metu. Tai rodo, kad ambulatorinis stebėjimas neužkerta kelio naujų pavojingų veikų darymui ir nėra efektyvus. Å iÄ iÅ¡vadÄ pagrindžia ir ekspertizę atlikusios ekspertės papildomi paaiÅ¡kinimai. Pirmosios instancijos teisme apklausta teismo psichiatrė ekspertė A. Survilaitė patvirtino ekspertizės iÅ¡vadÄ , kad T. B. veikų darymo metu sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu – paranoidine Å¡izofrenija, negalėjo suvokti veikų pavojingumo ir valdyti savo veiksmų.

Ekspertė paaiškino, kad T. B. buvo skirtas ambulatorinis stebėjimas, tačiau, nepraėjus metams, jo psichinė būsena blogėja, kartojasi pavojingos veikos, smurtinis elgesys, priklausomai nuo aplinkybių gali kartotis T. B. impulsyvus neprognozuojamas elgesys, dėl psichozinės simptomatikos gali kartotis agresija, smurtas prieš artimuosius (2 t., b. l. 14). Atitinkamai ekspertė pabrėžė, kad ambulatorinio stebėjimo skyrimas T. B. būtų neefektyvus, jo elgesys pavojingas visuomenei. Pažymėtina, kad ekspertės apklausa atlikta 2022 m. kovo 16 d., ekspertizės aktas, kuriame detaliai išanalizuota T.

B. psichinė bÅ«klė, suraÅ¡ytas 2011 m. lapkričio 11 d. – gruodžio 10 d., todėl nėra pagrindo skirti T. B. naujos teismo ekspertizės. Skunde akcentuojamos aplinkybės, susijusios su T. B. dalyvavimu programoje ,,Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“, atvejo vadybininkės jam paskyrimu ir pan., buvo žinomos ekspertės apklausos metu, tačiau ekspertė vis tiek nurodė, kad ambulatorinis stebėjimas, įvertinus T. B. asmenybę, psichinės sveikatos istorijÄ , nebÅ«tų efektyvus.

Kaip minėta, vienas iÅ¡ kriterijų parenkant priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę, yra psichikos sutrikimo pobÅ«dis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, kurio nustatymas reikalauja specialių žinių, todėl, vertinant šį kriterijų, remiamasi teismo ekspertų – psichiatrų iÅ¡vadomis ir rekomendacijomis. Nagrinėjamoje byloje teismo psichiatrijos ekspertizę atlikę ekspertai rekomendavo T. B. taikyti priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje.

Be to, spręsdamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymo ir jos rūšies parinkimo klausimÄ , teismas turi atsižvelgti ir į padarytos veikos pobÅ«dį. Byloje neginčytinai nustatyta, kad T. B. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, pavojingas artimųjų sveikatai ir gyvybei. Minėta, kad T. B., ekspertės teigimu, nėra kritiÅ¡kas savo elgesiui, agresyvus, psichozinė simptomatika yra nukreipiama į artimuosius, jis yra socialiai pavojingas, todėl tinkamam gydymui, nuolatiniam stebėjimui, elgesio korekcijai ekspertai rekomendavo priverstinį stacionarinį gydymÄ .

Å ios ekspertų iÅ¡vados kartu su inkriminuotų smurtinių veikų pobÅ«džiu, įvertinus ankstesnio ambulatorinio gydymo neefektyvumÄ , yra pakankamas pagrindas taikyti stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros sveikatos įstaigoje. BÅ«tent tokio pobÅ«džio priverčiamoji medicinos priemonė ne tik užtikrins efektyvesnį gydymÄ asmeniui, bet ir apsaugos visuomenę bei patį T. B. nuo jam gresiančių pavojų, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo keisti priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę.

Taip pat pažymėtina, kad priverčiamosios medicinos priemonės taikomos tol, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos bÅ«klė bei iÅ¡nyksta jo pavojingumas. Taigi teismas pagal sveikatos priežiÅ«ros įstaigos iÅ¡vadÄ (BK 98 straipsnio 6 dalis) ne rečiau kaip kartÄ per Å¡eÅ¡is mėnesius privalės pakartotinai spręsti klausimÄ dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamos nutarties apraÅ¡omojoje dalyje, kurioje iÅ¡dėstytos įrodyta pripažintos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos aplinkybės, nustatyta, jog T.

B. jam inkriminuotas pavojingas veikas padarė tyčia. Pažymėtina, kad tyčia yra kaltės forma, o kaltė tai asmens psichinis santykis su daroma pavojinga veika ir padariniais. Nustačius, kad T. B. negalėjo suvokti veikų pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, nėra pagrindo pripažinti, kad jis Å¡ias veikas padarė tyčia. Nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl priverčiamųjų priemonių taikymo teismas turi iÅ¡spręsti Å¡iuos klausimus: ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika; ar jÄ padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama; ar veikÄ asmuo padarė bÅ«damas nepakaltinamas (ribotai pakaltinimas); ar po veikos padarymo asmeniui sutriko psichika; ar taikytina priverčiamoji medicinos priemonė ir bÅ«tent kokia (BPK 401 straipsnio 2 dalis), t. y. kaltės klausimas nėra sprendžiamas.

Dėl Å¡ios priežasties iÅ¡ skundžiamos nutarties apraÅ¡omosios dalies Å¡alintina pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad T. B. veikas padarė tyčia. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 1 punktu, n u t a r i a : atmesti T. B. apeliacinį skundÄ . PaÅ¡alinti iÅ¡ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. nutarties apraÅ¡omosios dalies pirmosios instancijos teismo nustatytÄ aplinkybę, kad T. B. baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, padarė tyčia.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Ugnė Gailiūnienė Valerij Lauš Darius Pranka