3ce85eed-0a67-4dd0-ba59-758a0dc2496d · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrVILNIAUS APYGARDOS TEISMAS (S) N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. lapkričio 4 d. Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Å vedienės, kolegijos teisėjų Rasos GudžiÅ«nienės ir Petro Jaržemskio,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1031-816/2010 pagal ieÅ¡kovių J.

M. (buvusios B.) ir Z. S. ieÅ¡kinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl pažeistų teisių atkÅ«rimo, tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos.             Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė:              IeÅ¡kovės J. M. ir Z. S. pateikė ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamos:1) nustatyti atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei vieno mėnesio terminÄ Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001-07-25 sprendimo Nr. 388 3 punktui (nustatyti, kad kadastriniuose sklypuose žemė paimta infrastruktÅ«ros poreikiams bus kompensuojama valstybinėje žemėje už planuojamų sklypų ribų) ir Å¡io sprendimo priedo „Kompensuojami sklypai“ 13 punktui (sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėto indeksu S15, kompensuojami 12, 13 sklypai 16 kvartale, 1 sklypas - 17 kvartale)) įgyvendinti, įpareigojant atsakovÄ sudaryti su ieÅ¡kovėmis susitarimÄ dėl atlyginimo lygiaverčiais sklypais už visuomenės poreikiams paimamÄ Å¾emės sklypo, esančio Nemėžio k., Vilniaus miesto sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kompensuojant ieÅ¡kovėms valstybinę žemę, esančiÄ už žemės sklypo ribų, t. y. valstybinės žemės sklypais, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini).2) taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nepraneÅ¡us atsakovui, ir iki teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo dienos, areÅ¡tuoti žemės sklypus, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant jais disponuoti, ir uždrausti atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei priimti bet kokius sprendimus ir/ar sudaryti susitarimus, kurių pagrindu tretiesiems asmenims galėtų bÅ«ti perleisti valstybinės žemės sklypai, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), bei uždrausti priimti sprendimus, kuriais galėtų bÅ«ti apsunkinta galimybė panaudoti Å¡iuos sklypus kompensuojant ieÅ¡kovėms už visuomenės poreikiams paimama žemės sklypo dalį.

IeÅ¡kovės nurodė, kad joms nuo 2000-03-29 bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis Nemėžio k., Vilniaus m. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas yra 1 ha, paskirtis - žemės Å«kio. 2001-07-25 Vilniaus miesto taryba priėmė sprendimÄ Nr. 388, kuriuo buvo patvirtinti Nemėžio pirmojo mikrorajono Å¡iaurinės dalies teritorijos, kurioje ir yra ieÅ¡kovėms priklausantis žemės sklypas, detaliojo plano sprendiniai.

Sprendimo priedo „Kompensuojami žemės sklypai“ 13 p. buvo numatyta paimti dalį žemės sklypo infrastruktÅ«ros poreikiams. Sprendimo 3 punkte nurodyta, jog už infrastruktÅ«ros poreikiams paimamÄ Å¾emės sklypo dalį bus kompensuojama valstybinės žemės sklypais už planuojamų sklypų ribų. Nuo sprendimo priėmimo ieÅ¡kovių, kaip savininkių, teisė disponuoti žemės sklypu yra apribota, kadangi dalis žemės sklypo bus paimama visuomenės poreikiams. 2008-04-24 Vilniaus apskrities virÅ¡ininkas minėto sprendimo pagrindu priėmė įsakymÄ Nr. 2.3-4771-(01), kuriame nurodyti žemės sklypai, kuriais ieÅ¡kovėms turi bÅ«ti kompensuojama už paimamas visuomenės poreikiams žemės sklypo dalis.

Å ie valstybinės žemės sklypai įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Pagal LR CK 4.98 str. ieÅ¡kovės praÅ¡o nustatyti atsakovui terminÄ sprendimui įvykdyti, įpareigojant jį parengti ir sudaryti susitarimÄ dėl atlyginimo lygiaverčiais sklypais už visuomenės poreikiams paimamÄ Å¾emės sklypo dalį (Lietuvos Aukščiausias Teismas 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008, Kauno apygardos teismo 2009-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-135-109/2009). IeÅ¡kovės į Vilniaus miesto savivaldybę kreipėsi 2009 m. pradžioje bei 2010-01-08 pakartotinai ir pareikalavo vykdyti sprendimÄ ir įsakymÄ .

Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2010-02-17 raÅ¡tu patvirtino, kad neprieÅ¡tarauja, jog, vykdant sprendimÄ , ieÅ¡kovėms už paimamÄ Â Å¾emės sklypo dalį bÅ«tų kompensuota įsakyme nurodytais valstybinės žemės sklypais. Sprendime buvo įvardyti konkretÅ«s žemės sklypai, kuriais ieÅ¡kovėms turėjo/turėtų bÅ«ti kompensuojama už visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypo dalis. Å ie sklypai atsakovui laiku nesiėmus veiksmų sprendimui įgyvendinti bei su jo pritarimu, buvo perleisti tretiesiems asmenims, o ne suteikti ieÅ¡kovėms, todėl yra pagrindo manyti, kad tas pats gali atsitikti ir su įsakyme nurodytais valstybinės žemės sklypais, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir kurie yra numatyti, kaip kompensacija ieÅ¡kovėms už visuomenės poreikiams paimamÄ Å¾emės sklypo dalį.

NesÄ Å¾iningi ir neteisėti atsakovo veiksmai, vykdyti praeityje ir besitęsiantys iki Å¡iol, sudaro pagrindÄ spręsti, kad atsakovas gali vengti ne tik galutinio teismo sprendimo byloje vykdymo, bei ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo žemės sklypus perleidžiant arba apsunkinant, priimant atitinkamus sprendimus, užkertančius keliÄ kompensacijoms ieÅ¡kovėms (CPK 148 str. 1 d.). Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2010-04-02 nutartimi praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies ir nutarė:1) ieÅ¡kovių reikalavimų ir bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – įraÅ¡Ä vieÅ¡ame registre dėl žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo;

2) uždrausti atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei priimti bet kokius sprendimus ir/ar sudaryti susitarimus, kurių pagrindu tretiesiems asmenims galėtų bÅ«ti perleisti valstybinės žemės sklypai, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) bei uždrausti priimti sprendimus, kuriais galėtų bÅ«ti apsunkinta galimybė panaudoti Å¡iuo sklypus, kompensuojant ieÅ¡kovėms už visuomenės poreikiams paimamÄ Å¾emės sklypo dalį.

3) draudimas ir įraÅ¡as vieÅ¡ame registre negalioja susitarimams su ieÅ¡kovėmis sudaryti.Teismas konstatavo, kad, atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001-07-25 sprendimas Nr. 388, kuriuo ieÅ¡kovėms už paimtÄ infrastruktÅ«ros poreikiams žemės sklypo dalį buvo nutarta kompensuoti valstybine žeme už planuojamų sklypų ribų iki Å¡iol nėra vykdomas, tikslinga iÅ¡keltos bylos nagrinėjimo teisme metu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones (CPK 145 str. 1 d. 2 p., 6 p.).

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atskirÄ jį skundÄ , praÅ¡ydama panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010-04-02 nutartį. Nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje praktikoje pažymima, jog juridinį pagrindÄ imtis laikinųjų apsaugos priemonių sudaro konkretÅ«s faktiniai duomenys ar aplinkybės, leidžiantys pagrįstai manyti, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali atsirasti įstatyme numatytos pasekmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1561/2009).

Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 str. 1 d. nustatyta, kad valstybinę žemę, išskyrus žemės sklypus, perduodamus neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn, parduoda ar kitaip privačion nuosavybėn perleidžia apskričių viršininkai, taip pat remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos 11 p., atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė nėra subjektas, kurio kompetencijai priskirtos disponavimo valstybine žeme funkcijos, todėl nepagrįstai ir neteisėtai taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovui.

Priimdamas skundžiamÄ nutartį, teismas privalėjo nustatyti realiÄ ir pagrįstÄ grėsmę ieÅ¡kovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui ir dėl jos pasisakyti (LR CPK 291 str. 1 d. 5 p.). IÅ¡ skundžiamos nutarties matyti, kad teismas nenurodė motyvų, faktinių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kuriais remiantis yra tenkinamas praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti bÅ«simo teismo sprendimo byloje realų ir tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali bÅ«ti pagrįstos prielaidos (Lietuvos apeliacinio teismo 2006-01-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-61/2006).IeÅ¡kovės J.

M. ir Z. S. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ , praÅ¡ydamos jį atmesti. Nurodė, kad LR Seime yra registruotas daugelio Žemės įstatymo straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, kurio 6 str. (10 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p. pakeitimas ir 8 d. pripažinimas netekusia galios), nurodoma, kad bÅ«tent savivaldybės, o ne kiti subjektai, kitų asmenų nuosavybėn perleidžia valstybinės žemės sklypus, esančius miesto gyvenamosiose vietovėse. Å is projektas gali bÅ«ti bet kuriuo metu priimtas.

Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo procesinis sprendimas yra teisingas ir protingas. Tiek kasacinio teismo, tiek Lietuvos apeliacinio teismo teisminėje praktikoje yra aiškiai pabrėžiama, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari procesinė priemonė. Žemės sklypai priklauso valstybei, jie yra skirti būtent ieškovėms kaip kompensacija už iš jų visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis. Žemės sklypai negali būti naudojami jokiu kitu, nei įvardintu tikslu, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas jokia apimtimi nevaržo atsakovo ir/ar trečiųjų asmenų teisių ir interesų.

Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, Vilniaus apygardos teismas 2010-09-09 nutartimi įtraukė trečiuoju asmeniu be savarankiÅ¡kų reikalavimų Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos (kodas 188704927, Vilniaus m., Gedimino pr.

19) vietoje Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos. Teisėjų kolegija padarė iÅ¡vadÄ , kad Žemės įstatymu trečiajam asmeniui Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijai (toliau – VAVA) priskirtos funkcijos buvo perduotos Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos. Kadangi VAVA vykdytos funkcijos nuo 2010 m. liepos 1 d. perduotos Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, todėl materialinių subjektinių teisių perėmimas nagrinėjamoje byloje yra galimas, pripažinus, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos yra procesinių teisių civilinėje byloje Nr. 2A-1143-567/2010 perėmėja.             Tretysis asmuo nepateikė atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ .             Atskirasis skundas atmestinas.

                          Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, nustato ir Å¡ių priemonių taikymo sÄ lygÄ bei esminį apribojimÄ : laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog nesiėmus Å¡ių priemonių, bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti keliÄ aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ .

Tai, kad byloje yra pritaikomos laikinosios apsaugos priemonės, nereiÅ¡kia bylos iÅ¡sprendimo iÅ¡ esmės ieÅ¡kovių naudai. Byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumo, nes teismas pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones, adekvačias byloje pareikÅ¡tiems reikalavimams.              Teisėjų kolegija pažymi, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka proporcingumo ieÅ¡kinio reikalavimams, ekonomiÅ¡kumo, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad ėmėsi priemonių įstatymų nustatyta tvarka realiai įgyvendinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001-07-25 sprendimÄ Nr. 388 ir galimo teismo sprendimo įvykdymas byloje nebus apsunkintas.

             Apelianto argumentai, kad nėra pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nepagrįsti tuo požiÅ«riu, kad pagal susiformavusiÄ Lietuvos teismų praktikÄ sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimÄ nėra nagrinėjamas ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumas ir teisėtumas. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės tik užtikrina galimÄ teismo sprendimÄ . Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė yra proporcinga siekiamiems tikslams, t.y. atitinka ieÅ¡kovių pareikÅ¡to ieÅ¡kinio esmę ir yra susijusi su galimo teismo sprendimo įvykdymo Å¡ioje byloje užtikrinimu.

             Tai, kad atsakovas gali patirti neigiamų pasekmių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nesudaro teisinio pagrindo tenkinti atskirÄ jį skundÄ . Kolegija pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nereiÅ¡kia bylos iÅ¡sprendimo iÅ¡ esmės, nes tai yra tik preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti keliÄ aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ .                          Įstatymų leidėjas nenustatė teismui pareigos kiekvienu atveju reikalauti, kad ieÅ¡kovai, praÅ¡antis taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, užtikrintų galinčius kilti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo nuostolius.

Kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, įrodančių, kad atsakovas patiria žalÄ dėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Byloje nėra duomenų dėl atsakovo galimų nuostolių dydžio. Kolegija pažymi, kad pats atsakovas nepateikė įrodymų dėl galimų nuostolių dydžio nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui.              Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas, kaip apeliacinė instancija, nėra saistomas Lietuvos apeliacinio teismo, kaip apeliacinės instancijos, formuojamos praktikos, nes teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose.

Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Tai, kad apeliantui nepatinka nutarties surašymo stilius, nereiškia, kad nutartis yra be motyvų.

Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra tinkamai motyvuota ir iÅ¡ esmės atitinka CPK 291 str. reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinÄ sias apsaugos priemones, nepranešęs atsakovui, nes Å¡iuo atveju buvo reali grėsmė, jog toks praneÅ¡imas galėjo sutrukdyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ arba padaryti jų taikymÄ nebeįmanomÄ . Tai neužkirto kelio atsakovui pasinaudoti apeliacijos teise ir apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Teisėjų kolegija nevertina kitų atskirojo skundo argumentų, kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingų, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimÄ . Darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (LR CK 1.5 str., CPK 3 str. 1 d., 7 str., 144 str.

–148 str., 313 str., 320 str., 328 str., 334 str., 338 str.). Atmetus atskirÄ jį skundÄ , atsakovas turi atlyginti valstybei 12,65 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų (b.l.

71) dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme (CPK 92 str., 96 str., 320 str.).              Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegijan u t a r ė:             Palikti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 2 d. nutartį nepakeistÄ .             Priteisti iÅ¡ atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės valstybės naudai 12,65 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė                                                                                                                         Neringa Å vedienė Teisėjai                                                                                                                                    Rasa GudžiÅ«nienė                                                                                                                                                   Petras Jaržemskis                   Â