3ce5544d-3671-40ac-9014-e37bc038727d · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas Algirdas AuruÅ¡kevičius                Civilinė byla Nr. 2S-183-115/2010Teisėjas Igoris Karimovas                                               Procesinio sprendimo kategorijos:     42.3.; 94.2.122.4.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. vasario 18 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo AuruÅ¡kevičiaus, teisėjų Dalios Kačinskienės, Virginijos Volskienės,  teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo UAB „Snoro lizingas“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kinį civilinėje byloje Nr. 2-14912-592/2009 pagal ieÅ¡kovo UAB „Snoro Lizingas“ ieÅ¡kinį atsakovui D.

P. dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė: ieÅ¡kovas UAB „Snoro Lizingas“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo D. P. 1 786,78 Lt pagal sutartis likusių mokėjimų, 1 060 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (b.l. 1-2). Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartimi (b.l.3-4) atsisakė priimti ieÅ¡kovo UAB „Snoro Lizingas“ ieÅ¡kinį atsakovui D.

P. dėl skolos ir delspinigių priteisimo. IÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovui, kad atsisakymas priimti pareiÅ¡kimÄ neužkerta kelio įstatymų nustatyta tvarka pateikti ieÅ¡kinį teismui pagal teismingumÄ â€“Varėnos rajono apylinkės teismui.Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ naujo spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , nustatė, kad ieÅ¡kovas savo reikalavimÄ dėl skolos priteisimo iÅ¡ atsakovo grindžia ieÅ¡kovo ir atsakovo 2002-12-11 sudaryta iÅ¡perkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartimi Nr. VTP2121182P (kurios 8.1 punkte nustatyta, kad ginčai tarp Å¡alių sprendžiami Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme), ir 2003-02-24 sudaryta iÅ¡perkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartimi Nr. VTP3022404P, (kurios 8.1 punkte nustatyta, kad ginčai tarp Å¡alių sprendžiami Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme).

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodo, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Teismas kvalifikavo tarp Å¡alių sudarytÄ sutartį kaip vartojimo kredito sutartį (CK 6.886 str.), o atsakovÄ â€“ vartotoju (LR vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 15 p.). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje iÅ¡kilo bÅ«tinumas ex officio įvertinti Sutarties nuostatÄ dėl sutartinio teismingumo. Teismas pažymėjo, jog nacionalinė teisė turi bÅ«ti aiÅ¡kinama taip, kad neprieÅ¡tarautų Europos SÄ jungos teisei ir Europos Teisingumo Teismo (toliau – ETT) formuojamai praktikai, nes nacionalinę Lietuvos vartotojų teisę iÅ¡ esmės sudaro perkelta Europos SÄ jungos vartotojų teisė, todėl vadovavosi ETT 2009 m. birželio 4 d. priimtu sprendimu byloje Nr. C-243/08 dėl 2008 m. gegužės 22 d.

Budaörsi V?rosi B?rós?g (Vengrija) pagal EB 234 straipsnį pateikto praÅ¡ymo priimti prejudicinį sprendimÄ byloje Pannon GSM Zrt. prieÅ¡ Erzsébet Sustikné Gy?rfi. Å ioje byloje buvo sprendžiamas teismingumo klausimas tarp tos pačios kategorijos Å¡alių: paslaugų teikėjo ir vartotojo, kaip ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui pateiktame pareiÅ¡kime. Teismas atsižvelgė į nurodytÄ ETT prejudicinį sprendimÄ , priimtÄ iÅ¡ esmės analogiÅ¡koje civilinėje byloje; į tai, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui pateikta sutartis sudaryta vartotojui prisijungus prie sutarties, t.y. jis buvo priverstas sutikti su verslininko iÅ¡ anksto parengtomis sÄ lygomis, neturėdamas galimybės daryti įtakos Å¡ių sÄ lygų turiniui, todėl byloje pateiktos Sutarties 13.2. punktÄ teismas ex officio vertintino kaip nesÄ Å¾iningÄ sutarties sÄ lygÄ , taip kompensuojant sutartinės vartotojo ir verslininko pusiausvyros nebuvimÄ .

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tÄ aplinkybę, kad ETT konstatavo nacionalinio teismo pareigÄ atlikti teritorinės jurisdikcijos patikrinimÄ , t.y. nustatyti tinkamÄ teismingumÄ bylose su vartotojais, ir įvertinęs tai, kad vartotojas gyvena ne Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo veiklos teritorijoje, sprendė, kad Å¡io ginčo sprendimas Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme prieÅ¡tarautų Europos SÄ jungos teisės aktų nuostatoms, ETT formuojamai praktikai bei LR Konstitucijai.IeÅ¡kovas UAB „Snoro lizingas“ pateikė teismui atskirÄ jį skundÄ (b.l. 6-9), kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-09-07 nutartį ir iÅ¡spręsti civilinės bylos teismingumo klausimÄ iÅ¡ esmės - civilinę bylÄ Nr. 2-14912-592/2009 priimti nagrinėti Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme.

Nurodo, jog teismas neteisingai aiÅ¡kino bei taikė procesinės ir materialinės teisės normas. IeÅ¡kovas pažymi, jog CPK 32 str. l d. numato, jog Å¡alys gali raÅ¡ytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumÄ . Teigia, jog analogiÅ¡kÄ praktikÄ Â vysto ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Ä®statymai taip pat nedraudžia standartinėse vartojimo sutarčių sÄ lygose įtvirtinti sutartinio teismingumo taisykles. IeÅ¡kovas teigia, jog jo parengtoje standartinėje sutartinį teismingumÄ numatančioje nuostatoje nebuvo pažeisti vartotojo interesai, kadangi minėta nuostata įtvirtino, jog ieÅ¡kinys dėl sutarties gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas tiek ieÅ¡kovo buveinės vietos teisme, tiek ir atsakovo gyvenamosios vietos teisme.

Mano, jog atsakovas, ginčydamas sutartį arba jos sÄ lygas turi lygiai tokiÄ pačiÄ teisę kaip ir ieÅ¡kovas kreiptis į savo gyvenamosios vietos teismÄ ir jo teisės, remiantis sutarties standartine sÄ lyga, numatančia sutartinį teismingumÄ , bus ginamos. IeÅ¡kovas parengdamas standartines Sutarties sÄ lygas dėl sutartinio teismingumo pasirinkimo, nepažeidė Å¡alių pusiausvyros principo ar imperatyvių teisės normų dėl teisės kreiptis į teismÄ . LR CK 6.185 str. 2 d. numato, jog sutarties standartinės sÄ lygos privalomos kitai Å¡aliai tik tuo atveju, jeigu jai buvo sudaryta tinkama galimybė su tomis sÄ lygomis susipažinti.

IeÅ¡kovas daro iÅ¡vadÄ , jog vadovaujantis ginčijama teismo nutartimi, bÅ«tų galima teigti, jog vartojimo sutarčių standartinėse sÄ lygose negali bÅ«ti įtvirtinamos sutartinio teismingumo taisyklės, t.y. negali bÅ«ti nurodoma, jog iÅ¡ vartojimo sutarties kilę ginčai gali bÅ«ti nagrinėjami konkrečiame teisme, nes teismas laikosi nuomonės, jog visi dėl vartojimo sutarčių kilę ginčai gali bÅ«ti iÅ¡imtinai sprendžiami tik vartotojo gyvenamosios vietos teisme. IeÅ¡kovo nuomone, tokia teismo pozicija prieÅ¡tarauja galiojančioms LR CPK nuostatoms, Å¡aliÅ¡ka.

Pažymi, jog pagal LR CK 6.188 str. l d., pripažinti negaliojančiomis, sÄ Å¾iningumo kriterijams prieÅ¡taraujančias sutarties sÄ lygas (jeigu tokios bÅ«tų nustatytos) galima tik pagal vartotojo ieÅ¡kinį, o ne teismo iniciatyva ir ne be bylos nagrinėjimo.IeÅ¡kovo teigimu, Å¡iuo metu teismas turi spręsti klausimÄ tik dėl ieÅ¡kinio priėmimo, įvertinus LR CPK 135 str. nuostatas. Teismas gi ėmėsi tirti byloje esančius įrodymus, neiÅ¡klausęs Å¡alių argumentų bei motyvų, t.y. neiÅ¡nagrinėjęs bylos pripažino, jog tam tikros sutarties sÄ lygos yra laikytinos nesÄ Å¾iningomis, o tai pažeidžia Å¡alių rungimosi, betarpiÅ¡kumo bei Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principus.

IeÅ¡kovas nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad su ieÅ¡kovo Sutarties sÄ lygomis atsakovas nesutiko ar bÅ«tų pageidavęs jas pakeisti, tokiu bÅ«du bÅ«tų pažeisti atsakovo interesai. Mano, jog negalima teigti, kad sutarties 9.1 p. laikytinas nesÄ Å¾ininga vartojimo sutarties sÄ lyga CK 6.188 str. 2 d. prasme, nes ieÅ¡kovas minėtame punkte neapribojo atsakovo teisės kreiptis į teismÄ , neperkėlė įrodinėjimo pareigos iÅ¡imtinai atsakovui, neapribojo atsakovo teisės gintis visais įstatymuose numatytais bÅ«dais bei priemonėmis, taigi elgėsi sÄ Å¾iningai.

IeÅ¡kovo UAB „Snoro lizingas“  atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.Teisės kreiptis į teismÄ tvarkÄ nustato CPK normos. Teismingumas yra numatytas kaip viena iÅ¡ tinkamo teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lygų, kurios buvimÄ ar nebuvimÄ teismas privalo aiÅ¡kintis ex officio ieÅ¡kinio priėmimo metu.

Pagal CPK 32 str. 1 d., Å¡alys raÅ¡ytiniu tarpusavio susitarimu gali pakeisti teritorinį bylos teismingumÄ , tačiau LR Konstitucijos 5 str., Europos SÄ jungos teisė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika akcentuoja padidintÄ vartotojų teisių apsaugÄ , kuri turi bÅ«ti taikoma ne tik iÅ¡ esmės nagrinėjant iÅ¡ vartojimų santykių kylančias bylas ir jose priimant sprendimus, bet ir sprendžiant verslininko vartotojui pareikÅ¡to ieÅ¡kinio (pareiÅ¡kimo) priėmimo klausimÄ , kuomet teismas privalo ex officio įvertinti standartines vartojimo sutarties sÄ lygas dėl sutartinio teismingumo, nes tik taip gali bÅ«ti užtikrinta visapusė vartotojų teisių apsauga (LAT 2006-02-22 nutartis c.b.Nr.3K-3-141/2006; 2008-02-29 nutartis c.b.

Nr.3K-3-211/2008). IÅ¡perkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutarčiai taikytinos specialiosios, užtikrinančios didesnę vienos iÅ¡ sutarties Å¡alių – vartotojo – teisių apsaugÄ , taisyklės. Vartojimo sutartys dažniausiai sudaromos prisijungimo bÅ«du, naudojant standartines sutarčių sÄ lygas, kurios nėra individualiai aptariamos, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesniosios sutarties Å¡alies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiÅ¡kia sutarties laisvės principo ribojimÄ .

Vienas iÅ¡ sutarties laisvės principo ribojimo aspektų yra vartojimo sutarties sÄ lygų sÄ Å¾iningumo kontrolė. IeÅ¡kovo UAB „Snoro lizingas“ ir atsakovo D. P. 2002-12-11 sudaryta iÅ¡perkamosios nuomos sutartis Nr. VTP2121182P ir 2003-02-24 sudaryta iÅ¡perkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartis Nr. VTP3022404P atitinka vartojimo sutarties požymius (LR Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str.14-15 p.). Teisėjų kolegija pažymi, kad spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , teismas neprivalėjo iÅ¡klausyti Å¡alių argumentų bei motyvų ir iÅ¡nagrinėti bylÄ tam, kad sutarties sÄ lygÄ dėl teismingumo pripažintų nesÄ Å¾ininga.

Todėl apelianto argumentas, jog teismas neiÅ¡nagrinėjęs bylos pripažino, jog tam tikros sutarties sÄ lygos yra laikytinos nesÄ Å¾iningomis, nėra pagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad iÅ¡perkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartis yra vartojimo sutartis, o vartotojo teisių gynimas vertintinas kaip vieÅ¡asis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet kartu ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei, pagrįstai ex officio vertino Å¡ios sÄ lygos atitiktį sÄ Å¾iningumo kriterijams (LAT CBS teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis c.b.

Nr. 3K-3-141/2006 V. S. ir N. S. v. UAB „Abuva“; 2008 m. vasario 29 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-211/2008 791-oji DNSB ir Č. K. v. AB „GrigiÅ¡kės“). Kaip matyti iÅ¡ CPK 32 str. 1 d. įtvirtintos nuostatos, siekiant pakeisti bendrÄ jį teritorinį teismingumÄ , Å¡alių susitarimas turi bÅ«ti sÄ moningas, turi bÅ«ti aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta abiejų Å¡alių valia, pasiektas susitarimas, o ne vienai sutarties Å¡aliai primetamos kitos Å¡alies iÅ¡ anksto paruoÅ¡tos sutarties sÄ lygos. SÄ moningumas ir valia labai svarbu, kai dėl sutartinio teismingumo susitaria verslininkas ir vartotojas, nustatydami, kad iÅ¡ vartojimo sutarties kylantys ginčai bus nagrinėjami ieÅ¡kovo - verslininko pasirinkimu, pagal ieÅ¡kovo arba atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ ar buveinę.

Tokiu atveju vartotojas iÅ¡ esmės atsisako jam įstatymo nustatyto palankesnio reguliavimo, o susitarimas pranaÅ¡umÄ suteikia verslininkui. Verslininkas, kreipdamasis į teismÄ ir galėdamas rinktis, kuriam teismui pateikti ieÅ¡kinį, labiausiai tikėtina, rinksis teismÄ pagal savo buveinės vietÄ , o ne pagal atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ , taigi iÅ¡ esmės tai nėra pasirinkimas. Nustatydamas sutartyje galimybę pasirinkti, ieÅ¡kovas nustatė teismingumÄ , jei jis bus ieÅ¡kovas (o tai labiausiai tikėtina) pagal jo buveinės vietÄ .             Teisėjų kolegija sprendžia, jog vien tik vartotojo paraÅ¡as vartojimo sutartyje, įtvirtinančioje ir standartinę sÄ lygÄ dėl paminėtų sutartinio teismingumo nuostatų, neatitinka sÄ moningo ir valingo Å¡alių susitarimo.

Tai, kad atsakovas, pasiraÅ¡ydamas sutartį, buvo supažindintas su sutartinį teismingumÄ Ä¯tvirtinančia sÄ lyga, bei tai, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas bÅ«tų pageidavęs keisti sutarties sÄ lygas, kaip atskirajame skunde nurodė ieÅ¡kovas, dar nesudaro pagrindo teigti, jog buvo tinkamai iÅ¡reikÅ¡ta abiejų vartojimo sutarties Å¡alių valia įtvirtinti sutartinį teismingumÄ . Å iuo atveju svarbu pažymėti tai, kad sutarties sÄ lygos iÅ¡dėstytos ieÅ¡kovo rekvizitais pažymėtame lape, sutarties tekstas spausdintas, standartinėse sÄ lygose nebuvo nurodyta kitokia alternatyva, todėl darytina iÅ¡vada, kad atsakovas prisijungė prie sutarties, neturėdamas galimybės daryti įtakos Å¡ių sÄ lygų turiniui.             Dažniausiai bÅ«damas ekonomiÅ¡kai silpnesne vartojimo sutarties Å¡alimi, vartotojas neabejotinai yra suinteresuotas, kad iÅ¡ vartojimo santykių kilęs ginčas bÅ«tų sprendžiamas kuo ekonomiÅ¡kiau laiko ir iÅ¡laidų atžvilgiu.

Pažymėtina ir tai, kad įstatymų leidėjas neatsitiktinai suteikia vartotojui teisę ieÅ¡kinius (pareiÅ¡kimus) verslininkui pareikÅ¡ti teisme savo nuožiÅ«ra: arba pagal vartotojo gyvenamÄ jÄ vietÄ , arba pagal verslininko gyvenamÄ jÄ ar buveinės vietÄ (LR CPK 29 str., 30 str. 11-12 punktai). Teisėjų kolegija pabrėžia, jog akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas, bÅ«damas verslininkas, pasinaudojo savo pranaÅ¡umu prieÅ¡ vartotojÄ , įtvirtindamas standartinę sau palankesnę vartojimo sutarties sÄ lygÄ dėl sutartinio teismingumo, ir, atsiradus poreikiui, jÄ Ä¯gyvendino.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas bei priėmė pagrįstÄ nutartį, todėl ieÅ¡kovo UAB „Snoro lizingas“ atskirasis skundas netenkinamas, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartis paliekama nepakeista. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 339 str., teisėjų kolegijan u t a r ė : Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiÅ¡kimÄ civilinėje byloje Nr. 2-14912-592/2009, palikti nepakeistÄ .Priteisti į valstybės pajamas iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Snoro lizingas“ 2,80 Lt teismo procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkas                                                    Algirdas AuruÅ¡kevičius Teisėjos                                                                  Dalia Kačinskienė Virginija Volskienė             Â