2023-03-22 Nr. AB-6289-3-61-3-02600-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-274-525/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02600-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.1; 20.2.3.2; 26

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Ž. patikslintą skundą atsakovams Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2021 m. liepos 28 d. sprendimą Nr. 3R-733(2.13-1E) „Dėl V. Ž. 2021 m. birželio 28 d. skundo“ (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti atsakovą išnagrinėti jo 2021 m. birželio 28 d. skundą, tiksliai ir aiškiai atsakant į jo keliamus klausimus; 2) priteisti jam 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. sužinojo, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos darbuotojai darė jo privačios erdvės nuotraukas. Todėl pareiškėjas 2021 m. birželio 28 d. išsiuntė skundą Inspekcijai dėl neteisėto privačios erdvės paveikslavimo. Tačiau 2021 m. liepos 8 d. gavo Inspekcijos raštą Nr. 2R-3493(2.13) „Dėl skundo trūkumų“ (toliau – ir Raštas). Pareiškėjas 2021 m. liepos 16 d. pateikė Inspekcijai atsakymą; aiškiai nurodė, kad jo pagrindinis reikalavimas yra dėl privačioje erdvėje padarytų nuotraukų be jo sutikimo. Tačiau Inspekcija vis tiek pareiškėjo skundą atmetė kaip neaiškų, nekonkretų, su nesuprantamai suformuluotais reikalavimais. Pareiškėjas su Inspekcijos atsakymu nesutiko, manė, kad atsakovas netinkamai atliko savo darbą, nenorėjo bausti kitos valstybinės institucijos. Manė, kad Inspekcija pareiškėjui atkeršijo už tai, jog jis nusivylęs jos atliekamomis funkcijomis parašė jai raštą sarkastiška ir pašiepiančia forma. Teigė, kad Inspekcija, jeigu manė, jog klausimas nepriskirtas jos kompetencijai, tai pareiškėjo prašymą turėjo persiųsti kitai institucijai, tačiau nepagrįstai to nedarė. Nurodė, kad už pareiškėjo konstitucinių teisių daugybinius pažeidimus, teisės aktų reikalavimų nesilaikymą, neigiamos nuomonės apie valstybines institucijas formavimą, pasitikėjimą valstybe žlugdymą, už cinišką ir chamišką valstybės pareigūnų tyčiojimąsi iš pareiškėjo, bei savo pareigų nekompetentingą atlikimą, visišką pareigų neatlikimą ir biurokratizmą, patirtus negatyvius išgyvenimus, padidėjusį kraujo spaudimą, nemigą, stresą, emocinę depresiją, neigiamas emocijas, pažeminimą, dvasinius išgyvenimus ir reputacijos žlugdymą pareiškėjui turėtų būti priteisiama 50 000 Eur neturtinės žalos.

3. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad Inspekcija 2021 m. liepos 2 d. gavo pareiškėjo 2021 m. birželio 28 d. skundą, tačiau jis buvo neaiškus, t. y. buvo neaišku, ar pareiškėjas skundžiasi dėl galimai neteisėtai Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2019 m. spalio 9 d. atlikto tyrimo, kurio metu buvo padarytos fotonuotraukos, ar dėl to, jog Kauno miesto savivaldybės administracija pagal jo 2021 m. kovo 29 d. prašymą nepateikė visos medžiagos, susijusios su 2019 m. spalio 9 d. atliktu tyrimu. Be to, nebuvo pridėti reikiami dokumentai.

Todėl Inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 24 straipsnio 6 dalimi ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nagrinėjamų skundų nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Inspekcijos direktoriaus 2021 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 1T-20(1.12.E) „Dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nagrinėjamų skundų nagrinėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas), 16 punktu, Raštu prašė pareiškėjo ne vėliau kaip iki 2021 m. liepos 19 d.

Inspekcijai pateikti reikiamus dokumentus ir patikslinti skundą. Pareiškėjas 2021 m. liepos 16 d. pateikė atsakymą, tačiau jame išdėstyti prieštaringi teiginiai, kurie darė skundą nesuprantamą ir neaiškiai suformuluotą. Pažymėjo, kad Inspekcija neturi teisės interpretuoti pareiškėjo pateikto skundo. Atkreipė dėmesį, jog esant nesuprantamam ir neaiškiai suformuluotam skundui, Inspekcija turėjo pagrindą tikslintis skundo turinį ir dėl to kreiptis į pareiškėją. Nepriėmus skundo, nebuvo jokio pagrindo kreiptis į skundžiamą subjektą, tai daroma tik po skundo priėmimo.

Akcentavo, kad pareiškėjas šalindamas skundo trūkumus, 2021 m. liepos 16 d. pateikė raštą (Inspekcijoje reg. Nr. 1R-4943(2.13.)), kuriame irgi nesugebėjo aiškiai suformuluoti Inspekcijai reikalavimo, tad, esant nekonkrečiam ir neaiškiam skundui, Inspekcija negalėjo priimti skundą nagrinėti pagal ADTAĮ 26 straipsnį. Inspekcija nurodė, kad, vadovaujantis tiek ADTAĮ 8 straipsnio 3 dalimi, tiek ir 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) 52 straipsnio 2 dalimi, jos valstybės tarnautojai atlikdami jiems pavestas funkcijas, t. y. nagrinėdami skundus, negali būti įtakojami ar spendžiami vykdyti kitų asmenų nurodymus dėl jų funkcijų vykdymo.

Teigė, kad pareiškėjo prašymui netaikomos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatos, todėl pareiškėjo prašymas ir nebuvo persiųstas duomenų valdytojui, o nurodyta, kaip tą teisę įgyvendinti, t. y. tiesiogiai kreiptis į duomenų valdytoją, šiuo atveju į Kauno miesto savivaldybės administraciją. Pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nepagrindė galimai patirtos neturtinės žalos, t. y. neįrodė privalomų sąlygų civilinei atsakomybei taikyti.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškėjo V. Ž. skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus bei neturtinės žalos atlyginimo atmetė.

6. Byloje nustatyta, kad Inspekcija, vadovaudamasi BDAR 57 straipsni 4 dalimi bei ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 2021 m. liepos 28 d. priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą. Sprendime konstatuota, kad pareiškėjo skundo teiginiai yra prieštaringi, tai daro skundą nesuprantamą ir neaiškiai suformuluotą. Inspekcija pažymėjo, kad ji gali išnagrinėti skundą laikantis VAĮ nustatytų principų, visų pirma, išsamumo principu ir suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, kai pareiškėjas aiškiai ir nedviprasmiškai formuluoja savo skundo reikalavimus ir tų reikalavimų pagrindimą. Atsižvelgdama į pareiškėjo skundo reikalavimų prieštaringumą, Inspekcija padarė išvadą, kad pareiškėjo skundo trūkumai, nurodyti Inspekcijos Rašto 2 punkte, nėra pašalinti. Inspekcija nurodė, kad pareiškėjas su savo klausimais turi teisę kreiptis į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl atitinkamos informacijos gavimo.

7. Teismas, įvertinęs pareiškėjo 2021 m. birželio 28 d. skundo, paduoto Inspekcijai, turinį, darė išvadą, kad Inspekcijai, vadovaujantis VDTAĮ ir Tvarkos aprašo nuostatomis, buvo pagrindas nustatyti pareiškėjui terminą trūkumams pašalinti, nes, be kita ko, skundo turinys ir reikalavimai buvo prieštaringi, kas skundą darė neaiškų. Iš pareiškėjo pateikto 2021 m. liepos 14 d. rašto, kuriuo pareiškėjas šalino trūkumus, turinio buvo matyti, kad pareiškėjas iš esmės pateikė panašaus turinio dokumentą, be kita ko, surašytą nekorektiškai Inspekcijos atžvilgiu. Teismas sutiko su Inspekcijos vertinimu, kad pareiškėjo prieštaringi teiginiai, be kita ko, surašyti nekorektiškai, darė skundą nesuprantamą ir neaiškų, t. y. pareiškėjo skundo reikalavimai ir jų pagrindimas nebuvo aiškūs; pareiškėjas nesuformulavo aiškių ir nedviprasmiškų reikalavimų, į kuriuos Inspekcija pagal jai teisės aktais suteiktą kompetenciją galėtų atsakyti.

8. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad Inspekcija, vadovaudamasi VDTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 7 punktu, turėjo teisę atsisakyti nagrinėti pareiškėjo skundą. Tuo pačiu tai reiškė, kad skundžiamas Inspekcijos Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, tad naikinti nebuvo jokio pagrindo.

9. Teismas pažymėjo, kadangi pareiškėjo skundas buvo netikslus ir neaiškus, t. y. prieštaringas, todėl Inspekcijai nebuvo ir pagrindo pareiškėjo skundą persiųsti pagal kompetenciją nagrinėti Kauno miesto savivaldybės administracijai. Antra vertus, kaip buvo matyti iš bylos, pareiškėjas buvo pasinaudojęs savo teise kreiptis į Kauno miesto savivaldybės administraciją, todėl nebuvo pagrindo išvadai, kad šiuo aspektu, t. y. nepersiunčiant skundo nagrinėti Kauno miesto savivaldybės administracijai, buvo pažeistos pareiškėjo teisės.

10. Teismui nenustačius pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl Inspekcijos Sprendimo panaikinimo, negalėjo būti tenkinamas ir išvestinis pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo Inspekciją atlikti prašomus veiksmus.

11. Pareiškėjas taip pat jam prašė priteisti 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš esmės siejo su Inspekcijos priimtu Sprendimu. Todėl nagrinėjamu atveju konstatavus ginčijamo atsakovo Spendimo pagrįstumą ir teisėtumą nebuvo pagrindo pripažinti atsakovo neteisėtus veiksmus, susijusius su Sprendimo priėmimu. Kitų atsakovo neteisėtų veiksmų, su kuriais pareiškėjas sietų prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimą, aiškiai nevardijo. Taigi, teismui buvo pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas neįrodė Inspekcijos neteisėtų veiksmų, todėl valstybei nekyla civilinė atsakomybė.

12. Tai pat teismas akcentavo ir tai, kad pareiškėjas neįrodė ir neturtinės žalos atsiradimo fakto bei priežastinio ryšio tarp atsakovo atliktų, pareiškėjo nurodomų neteisėtų, veiksmų ir žalos. Pareiškėjas nurodė, kad už jo konstitucinių teisių daugybinius pažeidimus, teisės aktų reikalavimų nesilaikymą, neigiamos nuomonės apie valstybines institucijas formavimą, pasitikėjimą valstybe žlugdymą, už cinišką ir chamišką valstybės pareigūnų tyčiojimąsi iš jo, bei savo pareigų nekompetentingą atlikimą, visišką pareigų neatlikimą ir biurokratizmą, patirtus negatyvius išgyvenimus, padidėjusį kraujo spaudimą, nemigą, stresą, emocinę depresiją, neigiamas emocijas, pažeminimą, dvasinius išgyvenimus ir reputacijos žlugdymą jam turėtų būti priteisiama 50 000 Eur neturtinės žalos. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, be savo minėtų visiškai deklaratyvių paaiškinimų apie patirtus išgyvenimus ir kt., atskirai prašomos priteisti neturtinės žalos neįrodinėjo. Pareiškėjo iš vien teismų praktikos, susijusios su žalos atlyginimu, citavimas, jos niekaip nesiejant su konkrečiomis šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismo vertinimu, nelaikytinas neturtinės žalos pagrindimu ir įrodinėjimu.

13. Teismas atkreipė dėmesį, kad neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnį nėra preziumuojama, todėl jos atsiradimo faktą bei priežastinį ryšį su skundžiamos valstybės valdžios institucijos neteisėtais konkrečiais aktais ar veiksmais (CK 6.271 straipsnio prasme) privalo įrodyti pareiškėjas. Kreipdamasis į teismą pareiškėjas turi nurodyti, kaip pasireiškė neturtinės žalos atsiradimas ir tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jo nuomone, įgalintų teismą visiškai ar iš dalies patenkinti reikalavimą dėl patirtos žalos atlyginimo. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2566-5252/2021). Teismas sprendė, kad buvo pagrindas konstatuoti ir tai, kad pareiškėjas neįrodė ir prašomos priteisti neturtinės žalos bei priežastinio ryšio tarp Inspekcijos neteisėtų veiksmų ir žalos.

III. 14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir išnagrinėti pareiškėjo skundą iš esmės t. y. ar teisėtai Kauno miesto savivaldybės administracijos darbuotojai be jo sutikimo fotografavo pareiškėjo privačią erdvę (ar nebuvo pažeistas Asmens duomenų teisinės apsaugo įstatymas) bei priteisti neturtinę žalą 50 000 Eur. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį).

15. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Pirmosios instancijos teismas visą dėmesį skyrė ir nagrinėjo atsakovo pateiktą atsiliepimą apie netinkamai, nekorektiškai suformuotus pareiškėjo teiginius, netinkamą reikalavimo formulavimą, tačiau „pamiršo“, kad atsakovas yra Inspekcija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaiga ir neatsižvelgė į atsakovo veiklos sritis. Teismas išnagrinėjęs atsakovo teiginius, kodėl jis netyrė pareiškėjo skundo, sutiko, kad viską pareiškėjas parašė taip, kad nei atsakovas, nei teismas nieko nesuprato, o tai, kad Kauno miesto savivaldybės administracija pareiškėjui teikia dokumentus tik tokius, kokius nori, kad apie nuotraukas pareiškėjas sužinojo tik iš Seimo kontrolieriaus pateiktų dokumentų, nei atsakovui, nei teismui nebuvo svarbu, nors tai aiškiai pažeidė ADTAĮ 25 straipsnį.

15.2. Nei atsakovas, nei teismas neužsiminė, dėl pareiškėjo reikalavimo – privačios erdvės paveikslavimo, nors kuo puikiausiai suprato, ypač atsakovas, kad buvo pažeistas Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 13 straipsnis. Pareiškėjo nuomone, teismas tai vertino, kaip smulkmeną, nevertą dėmesio, todėl sprendime dėl šio pažeidimo nepagrįstai nepasisakė, tačiau detaliai išstudijavo visas atsakovo funkcijas, pateisinančias visišką Inspekcijos neveikimą ir pareiškėjo skundo neišnagrinėjimą.

15.3. Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje pažymėjo, jog tokie duomenys, kaip automobilio valstybinis numeris, automobilio modelis, automobilio pagaminimo metai, yra laikytini asmens duomenimis, nes netiesiogiai gali būti siejami su konkrečiu asmeniu – atitinkamo automobilio savininku. Taigi nors nuotraukoje bus užfiksuotas ne pats asmuo, o jo automobilis ar automobilio valstybinis numeris, tai yra asmens duomenys ir jų viešinimas be asmens sutikimo yra draudžiamas. Tačiau nei atsakovas, nei teismas apie tai nepasisakė. Pareiškėjo nuomone, buvo pažeistas ne vienas įstatymas, tačiau atsakingos valstybinės institucijos nemanė, kad tai svarbu, be to, atsakovas labai gerai suprato, ko pareiškėjas nori ir kas turi būti išaiškinta.

15.4. Pareiškėjas teigia, kad pagal naujai formuojamą tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, jis neprivalo įrodinėti neturtinę žalą. Pareiškėjas savo skunde išsakė tik savo požiūrį ir reikalavimus, o teismas turi nuspręsti, ar priteisti neturtinę žalą ir kiek jos priteisti.

15.5. Pareiškėjas pažymi, kad skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui nurodė tik vieną atsakovą, t. y. Valstybinę duomenų inspekciją, o teismo sprendime atsirado du atsakovai, t. y. dar vienas atsakovas, Lietuvos valstybė.

16. Atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

17. Atsakovas nurodo tokius atsiliepimo argumentus:

17.1. Priimant sprendimą teismas išsamiai ištyrė tiek atsakovo atsiliepime, tiek ir pareiškėjo skunde pateiktus paaiškinimus, bei prie jų pateiktus įrodymus. Teismas sprendime išnagrinėjęs pareiškėjo 2021 m. birželio 28 d. skundo bei 2021 m. liepos 14 d. rašto, kuriuo pareiškėjas šalino skundo trūkumus turinius, sutikdamas su Inspekcijos nuomone, pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo teiginiai darė skundą nesuprantamą ir neaiškų, t. y. pareiškėjo skundo reikalavimai ir jų pagrindimas nebuvo aiškūs; pareiškėjas nesuformulavo aiškių ir nedviprasmiškų reikalavimų, į kuriuos Inspekcija pagal jai teisės aktais suteiktą kompetenciją galėtų atsakyti.

17.2. Pareiškėjas skunde nepagrindžia galimai patirtos neturtinės žalos. Pareiškėjas ieškinyje cituoja teismų praktiką bei teisės aktus dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau konkrečiai nenurodo, kokią konkrečiai žalą, numatytą CK, jis patyrė, kuo ši žala pasireiškė, o išvardina daugybę patirtų neigiamų padarinių, kuriuos galimai sukėlė Inspekcijos Sprendimas. Atsakovo vertinimu, nors pareiškėjo skundą Inspekcija atsisakė nagrinėti, tačiau pats Sprendimas negalėjo sukelti neturtinės žalos, nes ne kiekvienas asmens patiriamas nepatogumas besąlygiškai yra pripažįstamas neturtine žala, kuri galėtų būti vertinama pinigais ir kompensuojama.

17.3. Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ar priimtas pažeidžiant teisės normas, pareiškėjas skunde nepateikė jokių svarių argumentų, kurie sudarytų pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2021 m. liepos 28 d. sprendimo Nr. 3R-733(2.13-1E) „Dėl V. Ž. 2021 m. birželio 28 d. skundo“, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo skundą vadovaujantis BDAR 57 straipsnio 4 dalies ir ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindais, pagrįstumo ir teisėtumo.

19. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu konstatavęs ginčijamo Inspekcijos Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pareiškėjo skundą atmetė. Teismas sprendė, kad buvo pagrindas konstatuoti ir tai, kad pareiškėjas neįrodė ir prašomos priteisti neturtinės žalos bei priežastinio ryšio tarp Inspekcijos neteisėtų veiksmų ir žalos. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis.

20. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

21. Pareiškėjas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo spendimu grindžia argumentais, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išnagrinėjo atsakovo teiginius, kodėl jis netyrė pareiškėjo skundo, ir nevertino to, kad Kauno miesto savivaldybės administracija pareiškėjui teikia dokumentus tik tokius, kokius nori, kad buvo pažeistas ADTAĮ 25 straipsnis. Nei atsakovas, nei teismas neužsiminė dėl pareiškėjo reikalavimo – privačios erdvės paveikslavimo.

22. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad pareiškėjo 2021 m. birželio 28 d. skundas, kurį pareiškėjas 2021 m. liepos 14 d. raštu patikslino, Inspekcijoje nebuvo išnagrinėtas iš esmės, nes Inspekcija ginčijamu 2021 m. liepos 28 d. sprendimu atsisakė pareiškėjo skundą nagrinėti ADTAĮ 7 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir BDAR 57 straipsnio 4 dalies pagrindais. Atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą Inspekcija neturėjo pareigos pasisakyti dėl pareiškėjo skundo esmės, taip pat ir pirmosios instancijos teismas, vertindamas Inspekcijos priimto Sprendimo, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo skundą, pagrįstumą ir teisėtumą, neturėjo pareigos pasisakyti dėl pareiškėjo 2021 m. birželio 28 d. skunde keliamų klausimų. Tik iš esmės išnagrinėjus pareiškėjo 2021 m. birželio 28 d. skundą ir jo 2021 m. liepos 14 d. patikslinimą, būtų atsakyta į pareiškėjo skunduose keliamus klausimus. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad teismas nagrinėja bylą pagal pareiškėjo suformuluotą skundo pagrindą ir dalyką, kurie apibrėžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-183-502/2019; 2019 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4274-415/2019). Nagrinėjimu atveju pareiškėjo ginčo dalykas yra Inspekcijos Sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas, todėl teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, turėjo pareigą vertinti tik tai, ar atsakovas turėjo teisinį pagrindą atsisakyti nagrinėti pareiškėjo skundą minėtais pagrindais.

23. Pažymėtina, kad ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalyje nustatyti atsisakymo nagrinėti skundą pagrindai: 1) skundas ar jo dalis neatitinka šio įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje nurodytų reikalavimų, taikomų skundo turiniui. Šio įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje nurodytos informacijos nepateikimas skunde negali būti pagrindas atsisakyti nagrinėti skundą, jei skundas be šios informacijos gali būti nagrinėjamas; 2) skunde nurodytų aplinkybių ar dalies jų tyrimas nepriklauso priežiūros institucijos kompetencijai; 3) skundas ar jo dalis tuo pačiu klausimu buvo išnagrinėta priežiūros institucijoje, išskyrus atvejus, kai nurodoma naujų aplinkybių ar pateikiama naujų faktų; 4) skundas ar jo dalis tuo pačiu klausimu buvo išnagrinėta arba yra nagrinėjama Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teisme; 5) skundas ar jo dalis tuo pačiu klausimu buvo išnagrinėta kitos Europos Sąjungos valstybės narės priežiūros institucijoje; 6) dėl skundo ar jo dalies dalyko yra pradėtas ikiteisminis tyrimas; 7) skundo tekstas neįskaitomas, neaiškiai suformuluotas pareiškėjo prašymas ar skundo turinys nesuprantamas; 8) nuo skunde ar jo dalyje nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo padavimo praėjo daugiau kaip 2 metai. BDAR 57 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai prašymai yra akivaizdžiai nepagrįsti ir neproporcingi, visų pirma dėl pasikartojančio turinio, priežiūros institucija gali imti mokestį, nustatomą atsižvelgiant į administracines išlaidas, arba atsisakyti imtis veiksmų pagal prašymą.

24. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. birželio 28 d. skunde Inspekcijos prašė išnagrinėti jo pateiktą informaciją dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojų S. K. ir D. G. 2019 m. spalio 9 d. vykdyto patikrinimo bei padarytų privačios erdvės nuotraukų ir išsiaiškinti, ar galimai nebuvo pažeistas ADTAĮ bei atsakyti į jam labai rūpimus klausimus: 1) iš kur buvo gauta informacija (kokia, kas pateikė, kaip užregistruotas gavimas, koks registracijos numeris, data ir pan.), kad be leidimo skleidžiama reklama adresu (duomenys neskelbtini); 2) kodėl nebuvo gautas leidimas paveiksluoti privačią erdvę viduje iš jo ar ten dirbusių darbuotojų (jeigu buvo gautas, įpareigoti pateikti tai įrodančius dokumentus); 3) kodėl nebuvo informuotas apie padarytas privačios erdvės nuotraukas Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo, kai pamatė ką prifotografavo jo darbuotojos, tuo pažeisdamos ADTAĮ; 4) kodėl administracijos direktoriaus pavaduotojas atsakinėdamas į jo paklausimus, taip pat apie šias nuotraukas „kukliai“ patylėjo; 5) kokiu teisiniu pagrindu remiantis minėtos darbuotojos fotografavo privačią erdvę; 6) kokiu būdu buvo paveiksluojama, nes nei vienas patalpose buvęs žmogus to nematė, o nuotraukų padaryta daug ir tiesiog fiziškai neįmanoma jų padaryti nepastebėtiems kitų ten buvusių žmonių (nes patalpa tai ne stadiono dydžio). Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis 2021 m. kovo 29 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl padarytų privačios erdvės nuotraukų, tačiau, kaip ir visada, ši institucija nemanė, jog tai yra nauji duomenys ir nesiteikė pateikti visų dokumentų, susijusių su Viešosios tvarkos skyriaus suformuota užduotimi Nr. 30218. Šį susirašinėjimą persiuntė Seimo kontrolieriaus institucijai, kad įpareigotų savivaldybę tinkamai atsakyti į jo paklausimus. Taip pat pareiškėjas išreiškė priekaištus Inspekcijai dėl „atsakingai, sąžiningai ir kruopščiai“ tiriamų gautų skundų. Prašė netaikyti Inspekcijai įprastą būdą ir nesinaudoti „skundo trūkumų šalinimu“

25. Pagal ADTAĮ 24 straipsnio 6 dalyje prie skundo turi būti pridėti turimi dokumentai, reikalingi skundui nagrinėti, ar jų aprašymas. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nagrinėjamų skundų nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus 2021 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 1T-20(1.12.E) „Dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nagrinėjamų skundų nagrinėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 1 punkte nustatyta, kad Tvarkos aprašas reglamentuoja Inspekcijoje gautų fizinių ir juridinių asmenų skundų nagrinėjimo eigą ir procedūras. Pagal Tvarkos aprašo 16 punktą, jeigu Inspekcija mano, jog būtina patikslinti skundo esmę ar skundo reikalavimus, pateikti papildomus dokumentus ar duomenis, kurie reikalingi išspręsti skundo priėmimo klausimą, Inspekcija raštu informuoja pareiškėją apie skundo trūkumus ir nustato ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų terminą jiems pašalinti. Pastaruoju atveju, skundas laikomas gautu Inspekcijoje tik gavus patikslintą informaciją ir tik tuomet išsprendžiamas skundo priėmimo klausimas.

26. ADTAĮ 28 straipsnis nustato teisę priežiūros institucijai pareikalauti iš pareiškėjų papildomos informacijos bei dokumentų, reikalingų skundui nagrinėti, kartu įpareigojant išaiškinti papildomos informacijos bei dokumentų nepateikimo padarinius.

27. Inspekcija, nustačiusi pareiškėjo skundo trūkumus, Raštu prašė pareiškėją ne vėliau kaip iki 2021 m. liepos 19 d. pateikti Inspekcijai informaciją: 1) Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rugsėjo 4 d. rašto Nr. (33-195)2-2573 „Dėl V. Ž. pareiškimo (duomenys neskelbtini)“ kopiją; 2) patikslinti skundą, nurodant, ar jis skundžiasi dėl galimai neteisėtai Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2019 m. spalio 19 d. atlikto tyrimo, kurio metu buvo padarytos fotonuotraukos, ar dėl to, kad Kauno miesto savivaldybės administracija pagal 2021 m. kovo 29 d. prašymą nepateikė visos medžiagos, susijusios su 2019 m. spalio 9 d. atliktu tyrimu.

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo 2021 m. birželio 28 d. skundo, paduoto Inspekcijai, turinį, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad Inspekcijai buvo pagrindas nustatyti pareiškėjui terminą trūkumams pašalinti, nes, be kita ko, skundo turinys ir reikalavimai buvo prieštaringi, kas skundą daro neaiškų.

29. Pareiškėjas 2021 m. liepos 14 d. raštu „Dėl skundo trūkumų“ pateikė Inspekcijai atsakymą. Pareiškėjas rašte reiškė pretenzijas Inspekcijai dėl kompetencijos stokos, teksto nesuvokimo, be pagrindo iš jo reikalaujamų duomenų ir pan. Pareiškėjas akcentavo, kad jo pagrindinis reikalavimas yra dėl privačioje erdvėje padarytų nuotraukų; be jo sutikimo; be ten buvusių žmonių sutikimo; neįspėjus; neinformavus. Pareiškėjas iš esmės nurodė analogišką reikalavimą bei klausimus, kaip ir pirminiame skunde. Iš pareiškėjo pateikto 2021 m. liepos 14 d. rašto, kuriuo pareiškėjas šalino trūkumus, turinio matyti, kad pareiškėjas iš esmės pateikė panašaus turinio dokumentą, be kita ko, surašytą nekorektiškai Inspekcijos atžvilgiu.

30. Inspekcija, atsižvelgdama į pareiškėjo skundo reikalavimų prieštaringumą, į tai, kad skundo trūkumai nurodyti Inspekcijos Rašto 2 punkte nebuvo pašalinti, bei į tai, kad Inspekcijai suformuluotas reikalavimas pateikti informaciją, kurią pagal BDAR 15 straipsnį jis turi teisę gauti iš duomenų valdytojo, bet ne iš Inspekcijos yra akivaizdžiai nepagrįstas, vadovaudamasi BDAR 57 straipsnio 4 dalimi bei ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 7 punktu, atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą.

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, sutinka tiek su Inspekcijos, tiek su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju buvo pagrindas atsisakyti nagrinėti pareiškėjo skundą ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Įvertinus pareiškėjo 2021 m. birželio 28 d. skundo paduoto Inspekcijai turinį, matyti, kad buvo prieštaringai suformuluoti pareiškėjo skundo reikalavimai ir skundo turinys nesuprantamas, todėl Inspekcija Raštu pagrįstai įpareigojo pareiškėją patikslinti skundą, pateikti papildomus įrodymus skundo aplinkybėms pagrįsti. Iš pareiškėjo pateikto 2021 m. liepos 14 d. rašto, kuriuo pareiškėjas tikslino Inspekcijai paduotą skundą, turinio matyti, jog pareiškėjas nepašalino skundo trūkumų. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju pareiškėjo skundo reikalavimų prieštaringumas dėl kurių Inspekcija negalėjo išnagrinėti skundo, buvo pagrindas atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą pagal ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad skundžiamas Inspekcijos Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus. Byloje yra pakankamai duomenų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui priimti. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, o faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu, teismas atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo apeliaciniame skunde dėstomi argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Aplinkybė, kad tam tikrus byloje esančius įrodymus teismas vertino kitaip nei norėtų atsakovas, nereiškia, kad šie įrodymai, pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą, buvo įvertinti netinkamai. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Iš ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

34. Pasisakant dėl neturinės žalos priteisimo, teisėjų kolegija pažymi, pareiškėjas reikalavimą priteisti 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą sieja su atsakovo priimtu Sprendimu, bei kitais skunde nurodytais paaiškinimais ir patirtais išgyvenimais.

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

36. Vertinant, ar nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.271 straipsnio nuostatas, pažymėtina, kad CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Akcentuotina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-602/2022).

37. Nagrinėjamu atveju konstatavus ginčijamo atsakovo Spendimo pagrįstumą ir teisėtumą nėra pagrindo pripažinti atsakovo neteisėtus veiksmus, susijusius su Sprendimo priėmimu. Be to, pareiškėjas, be savo paaiškinimų apie patirtus išgyvenimus, atskirai prašomos priteisti neturtinės žalos neįrodinėjo. Tačiau nagrinėjamoje byloje pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo, pirmosios instancijos teismui turėjo pareigą pateikti įrodymus, kuriais remiantis būtų galima nustatyti faktą, kad pareiškėjui padaryta jo nurodomo dydžio žala būtent dėl Inspekcijos neteisėtų veiksmų (neveikimo).

38. Nagrinėjamu atveju nenustačius Inspekcijos neteisėtų veiksmų, taip pat pareiškėjui neįrodžius neturtinės žalos atsiradimo fakto, viešoji atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą.

39. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma. Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (šiuo aspektu žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18390/91); 1998 m. vasario 19 d. sprendimą Higgins ir kiti prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 34/1996/753/952); 2003 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Suominen prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 37801/97).

40. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, todėl pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius