3ce2491a-9d36-438e-b19c-1e01dca5b024 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Administracinio nusižengimo byla Nr. II-447-369/2022 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00482-2022-1 Procesinio sprendimo kategorija 16.9.3 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2022 m. lapkričio 8 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas, sekretoriaujant Vilmai Žičkienei, Kristinai Juodelytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. L., jo atstovui advokatui Vykintui Bulotui, suinteresuotam asmeniui V. V. (V. V.), jo atstovui advokatui Justinui Borevičiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A.

L., atstovaujamo advokato Vykinto Buloto, skundÄ dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. kovo 7 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-4726-2022 panaikinimo. Teismas n u s t a t ė : Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. kovo 7 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-4726-2022 A. L. buvo nubaustas 75 eurų bauda dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, t.y., dėl to, kad jis 2021 m. spalio 31 d. apie 13.58 val.

Karaliaus Mindaugo tilto-Rinktinės- Olimpiečių g. sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas motociklÄ â€žBMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pradėdamas važiuoti ir sukdamas į deÅ¡inę ne nuo deÅ¡inio važiuojamosios dalies kraÅ¡to, nepraleido deÅ¡iniu važiuojamosios dalies kraÅ¡tu tiesiai važiavusio motociklo „Ducati“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. V. (V. V.), tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau –KET) 101, 106 punktus (t. 1, b.l. 18-19).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. L., atstovaujamas advokato Vykinto Buloto, apskundė šį nutarimÄ apylinkės teismui, praÅ¡ydamas jį panaikinti ir bylÄ jo atžvilgiu nutraukti. Savo praÅ¡ymÄ motyvuoja tuo, kad:

1) jis nepadarė KET 101 ir 106 punktuose nustatytų reikalavimų pažeidimo, tuo pačiu ir ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo. Nei KET 101, nei 106 punktai nenustato, kad jis važiuodamas reguliuojama sankryža privalo duoti keliÄ iÅ¡ paskos ta pačia kryptimi važiuojančiai transporto priemonei. PareiÅ¡kėjas nurodo, jog jis vairuodamas motociklÄ važiavo Å¡viesoforu reguliuojama sankryža. Jam stovint prieÅ¡ sankryÅ¾Ä , iÅ¡ paskos važiavę kiti motociklai net nebuvo sustoję prie sankryžos už A.

L., jie priartėjo prie A. L. vairuojamo motociklo, tik Å¡iam įvažiavus į sankryÅ¾Ä . IÅ¡ liudininkų parodymų matyti, kad V. V., R. D. bei A. P. vairuojami motociklai važiavo pareiÅ¡kėjui iÅ¡ paskos ir A. L. įvažiuojant į sankryÅ¾Ä , užsidegus geltonam, po to žaliam Å¡viesoforo signalui, buvo dar ties tilto viduriu. Pagal pareiÅ¡kėjui pateiktÄ kaltinimÄ , A. L. užsidegus žaliam Å¡viesoforo signalui prieÅ¡ įvažiuodamas į sankryÅ¾Ä ir sukdamas į deÅ¡inę, turėjo laukti, kol jį aplenks tilto viduryje važiavę kiti motociklai, kas neatitinka jokių KET reikalavimų.

2) Be to, Institucija nepagrįstai jį kaltina nevažiavus kuo arčiau dešinio kelkraščio. Kaip matyti iš pareiškėjo griuvusio motociklo paliktų žymių ant važiuojamosios kelio dalies, jo vairuojamas motociklas „BMW“ važiavo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto. Kita vertus, motociklas objektyviai posūkyje negali važiuoti visiškai prie važiuojamosios dalies krašto, nes jis posūkio metu smarkiai pasvyra ir turi būti išlaikytas saugus atstumas nuo kelio elementų (šaligatvio) ir kitų greta kelio esančių objektų (atitvarų, stulpų ir kt.), kad neužkliūtų atsikišusiomis motociklo dalimis (pakojais, duslintuvu ir k.) ar pačiu vairuotoju arba motociklo keleiviu.

3) SkundžiamÄ nutarimÄ priėmusi Institucija nevertino V. V. veiksmų ir jų teisėtumo KET prasme, kuris pareiÅ¡kėjo įsitikinimu ir sukėlė eismo įvykį. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad bÅ«tent V. V. KET pažeidimas buvo eismo įvykio kilimo priežastis, nes Å¡is bandė aplenkti prieÅ¡ais jį važiuojančio A. L. motociklÄ neleistinu bÅ«du – deÅ¡iniÄ ja važiuojamosios kelio dalies puse, pažeisdamas KET 140. 1 punkto bei 125 punkto nuostatas. V. V. negalėjo atlikti lenkimo/apvažiavimo manevro ta pačia eismo juosta važiuojančio A. L. motociklo atžvilgiu, o turėjo pasirinkti saugų greitį ir laikytis saugaus atstumo nuo prieÅ¡ais važiuojančios ir sankryžoje sustojusios transporto priemonės – motociklo „BMW“, kaip tai nustato KET 126 ir 128 punktų reikalavimai. Teismų praktikoje konstatuota, jog dviem motociklams važiuoti greta (lygiagrečiai) ta pačia eismo juosta yra draudžiama (LAT 2012 m. liepos 3 d. nutartis Nr. 2K-398/2012).

4) Neatsižvelgta į tai, kad V. V. ir kitų dviejų asmenų vairuoti sportiniai motociklai „Ducati“ važiavo dideliu greičiu, jie 50 metrų atstumÄ nuo tilto vidurio iki pajudėjusio motociklo „BMW“ įveikė akimirksniu, motociklo „BMW“ vairuotojui nespėjus net pradėti ir užbaigti manevro į deÅ¡inę. Jei jie bÅ«tų važiavę saugiu 10-20 km/h greičiu, kaip teigia, jie 50 m atstumÄ bÅ«tų įveikę per 10-20 sekundžių, o sankryžoje pajudėjęs motociklas „BMW“ bÅ«tų spėjęs užbaigti posÅ«kį į deÅ¡inę.

VirÅ¡ytÄ saugų greitį patvirtina ir tai, kad kur kas didesniu greičiu už „BMW“ judėjęs motociklas „Ducati“ po smÅ«gio iÅ¡ inercijos sugebėjo iÅ¡silaikyti nenugriuvęs. Kaip matyti iÅ¡ „Ducati“ motociklo paliktos žymės ant „BMW“ motociklo daiktadėžės, pirminis smÅ«gis buvo į „BMW“ motociklo galinę dalį. Tai akivaizdžiai parodo, kad V. V. nesilaikė KET 125, 126 ir 128 punktų reikalavimų.

5) Galiausiai tyrimo metu neatsižvelgta į tai, kad pareiškėjui buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir apgadinta jo transporto priemonė, dėl ko V. V. padarytas nusižengimas turėjo būti kvalifikuotas pagal ANK 423 straipsnį, o byla nagrinėjama ne Institucijos, o teisme.

6) Pažymi, kad liudytojų R. D., A. P. (P.) ir V. V. parodymai dėl to, kad pareiÅ¡kėjas nerodė posÅ«kio signalo, kad jie važiavo nedideliu greičiu, kad po įvykio juos užpuolė A. L., nėra patikimi, nes jie yra draugai, ir turėjo laiko per 1,5 val., kol atvyko policijos pareigÅ«nai, suderinti savo parodymus taip, kad V. V. iÅ¡vengtų atsakomybės (t. 1, b.l. 2-10). Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo skundÄ , kuriame praÅ¡o skundo netenkinti.

Atsakydamas į skundo argumentus nurodė, kad vadovaujantis ANK 617 straipsnio 1 dalimi, nustatant, ar asmuo kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, pagal ANK 569 straipsnio nuostatas įvertinti byloje surinkti įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas, eismo įvykio vietos schema, tarnybinis praneÅ¡imas, eismo įvykio dalyvių ir specialisto paaiÅ¡kinimai, liudytojų parodymai, vaizdo įraÅ¡as, nuotraukos ir kita byloje esanti medžiaga. KET 101 punkte nustatyta, kad prieÅ¡ pradėdamas važiuoti, prieÅ¡ persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, o KET 106 punkte nustatyta, kad prieÅ¡ sukdamas į deÅ¡inę, į kairę arba apsisukdamas (iÅ¡skyrus posÅ«kį į sankryÅ¾Ä , kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iÅ¡ anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo kraÅ¡to.

Kelio ženklai ir (arba) horizontalusis ženklinimas gali šį reikalavimÄ pakeisti. NutarimÄ priėmęs pareigÅ«nas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus, ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas pradėjo važiuoti ir sukti į deÅ¡inę ne nuo deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, tuo pažeidė KET 101 ir 106 punktų reikalavimus, ir padarė ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ .

Tenkinti A. L. skundÄ ir naikinti skundžiamÄ nutarimÄ teisinio ir faktinio pagrindo nėra (t. 1, b.l. 98-99). Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdyje nurodė, kad skundÄ palaiko pilna apimtimi. PaaiÅ¡kino, kad jis su žmona stovėjo sankryžoje, pirmoje eismo juostoje ant Mindaugo tilto, arčiau Å¡aligatvio, buvo pasiruošęs sukti į deÅ¡inę, rodė deÅ¡inį posÅ«kio signalÄ , užsidegus žaliam signalui, pradėjo judėti ir pajuto didžiulį smÅ«gį į motociklo galÄ â€“ daiktadėžę deÅ¡inėje.

Kuria vieta trenkėsi kitas motociklas, nematė. Lyg vienu metu iÅ¡ kairės pusės vienas motociklas buvo pradėjęs jau lenkti, o kitas nespėjo. Jis įsivaizduoja, kad ten važiavo kolona, vienas motociklas spėjo jį aplenkti, kitas ne. MotociklÄ iÅ¡mušė jam iÅ¡ po kojų, motociklas nukrito į vienÄ pusę, žmona į kitÄ , jis į kitÄ . Nematė, ar po smÅ«gio į juos atsitrenkęs motociklas jį apvažiavo. Jis nežino, kaip tas motociklas jį apvažiavo, nes vienÄ akimirkÄ stovėjo, kitÄ jau gulėjo.

Kai smÅ«gį pajuto, jau buvo kÄ tik pradėjęs važiuoti, kontakto metu motociklas judėjo. Vėliau pastebėjo stovinčius motociklininkus, pasikėlė žmonÄ , norėjo nueiti pasiÅ¡nekėti, jie trise jį užsipuolė, žmona iÅ¡kvietė policijÄ . Jam inkriminuotas nusižengimas, neva jis nesilaikė deÅ¡iniojo kraÅ¡to, yra visiÅ¡kai nelogiÅ¡kas. Ten yra apie 70 cm atitvarai, jeigu jis bÅ«tų laikęsis dar arčiau deÅ¡inio kraÅ¡to, jis bÅ«tų sugadinęs motociklÄ ir sužalojęs sėdėjusį keleivį.

Jo motociklininko stažas 25 metai, per sezonÄ nuvažiuoja apie 15 000 km. MotociklÄ suremontavo nepilnai, visi reikalingi bylai apgadinimai tebėra. Å . M. ir V. K. nepažįsta, juos mato pirmÄ kartÄ . Po eismo įvykio niekas pas jį nebuvo atvažiavęs (t. 1, b.l. 116-117). Suinteresuotas asmuo V. V. (V. V.) teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad 2021 m. spalio 31 dienÄ apie pietus jis važiavo per Karaliaus Mindaugo tiltÄ , už jo važiavo du jo kolegos. BÅ«damas 20-30 metrų atstumu, pamatė, kad sankryžoje stovi motociklas „BMW“ su keleiviu.

Motociklas stovėjo pirmoje juostoje, kairesnėje pusėje, tada posÅ«kio jis nerodė. Artėjo prie jo, važiavo tiesiai. Jis važiavo per tiltÄ 20-30 km/h greičiu, jam nebuvo tikslo lėkti, nes matė, kad dega raudonas Å¡viesoforo signalas. Kai užsidegė žalias Å¡viesoforo signalas, jis buvo motociklui „BMW“ jau iÅ¡ deÅ¡inės pusės, nebuvo prie jo sustojęs ar aplenkęs, tik priartėjęs, bet dar nepavijęs. Tikriausiai buvo nedidelis atstumas nuo jo. Užsidegus žaliam signalui motociklas „BMW“ su keleive pajudėjo, matė, kad nestabiliai.

Su keleive startuoti yra sunku. Motociklas „BMW“ susvyravo, jis (V. V.) pasitraukė dar deÅ¡iniau, susilygino su motociklu. Jis buvo įsitikinęs, kad motociklas važiuos tiesiai, bet tada motociklas „BMW“ suko į deÅ¡inę, bet nerodė jokio posÅ«kio signalo. Motociklas „BMW“ smÅ«giavo priekine deÅ¡ine Å¡onine dalimi į jo motociklo Å¡onÄ , vidurinę dalį. Jo (V. V.) motociklui buvo pamuÅ¡tas variklis, kliuvo ir jam į kojÄ . „BMW“ motociklui vienas smÅ«gis buvo su jo deÅ¡iniu Å¡onu į jo motociklo „Ducati“ kairį Å¡onÄ , kitas smÅ«gis kai „BMW“ motociklas trenkėsi į gatvę tuo pačiu Å¡onu.

Po smÅ«gio jų ekipažas pargriuvo, o jis keitė trajektorijÄ - dar labiau paėmė deÅ¡inę pusę, kad nekristų ir atsidÅ«rė Olimpiečių gatvėje. Jis suvaldė savo motociklÄ , nenukrito, nes jo motociklas sportinio tipo, greitis nebuvo didelis. Jo greitis buvo nevirÅ¡ytas, net mažesnis už leistinÄ , nes prieÅ¡ingu atveju, gavus smÅ«gį, jo trajektorija labai kistų ir jis per Olimpiečių gatvę bÅ«tų lėkęs į aikÅ¡telę, bet to neįvyko. Jis pristabdė, apvažiavo bortÄ ir sustojo stotelėje, kur buvo atvažiavę jo kolegos.

Jo kolegos kliÅ«tį apvažiavo per kairę, jis per deÅ¡inę. Jo motociklo priekinėje dalyje niekas nepažeista, matosi, kad smÅ«gis buvo į Å¡onÄ , kur pramuÅ¡tas variklis. Pas jį buvo profesionalÅ«s drabužiai, niekas nelūžo. Jis nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundu, mano, kad pareiÅ¡kėjas nerodė posÅ«kio ir jį numušė. Jeigu A. L. bÅ«tų rodęs posÅ«kį, jis bÅ«tų sustojęs akimirksniu, bet kadangi nematė jokios kliÅ«ties, galvojo, kad motociklas „BMW“ tęs kelionę tiesiai, ir važiavo.

Nematė jokios dingsties, kad jam reikia stabdyti. Tokiu greičiu važiuojant, sustoti jam būtų reikėję 2 metrų, motocikle yra lenktyninė sistema, jis galėjo išvengti susidūrimo, jeigu būtų rodomas posūkis. Motociklas „Ducati“, kuriuo važiavo, priklauso J. R. D. ir A. P. jo pažįstami, jie važinėja su tokiais pat motociklais. Po įvykio nesusikeitė su jais motociklais. Po eismo įvykio jis negrasino A. L., nei vieno žodžio jam nesakė, net šalmo nenusiėmė. Su juo susikirto R..

Jie pirmi iÅ¡kvietė policijÄ , paskui jam iÅ¡kvietė. Policija atvyko gal po pusantros valandos. Jo vienas kolega su motociklu iÅ¡važiavo. Atvažiavo autobusas, kad pasikrautų jų sudaužytÄ motociklÄ . Motociklas po įvykio nesuremontuotas. Pas A. L. buvo atvažiavęs automobilis su dviem draugais, apžiÅ«rėjo jo motociklÄ . Niekas nebuvo priėjęs, nebuvo žmonių, maÅ¡inų, jie tik vieni buvo su tais motociklais (t.1, b.l. 117-118). Liudytojas Å . M. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad jis A.

L. ir V. V. nepažįsta. Jis realiai matė patį kontaktÄ 50-60 m atstumu nuo Energetikos muziejaus, vaizdas buvo labiau kampu. Jis su kolega ir vaikais tarp 14-15 val. ėjo iÅ¡ Energetikų muziejaus. Sankryžoje sustojo 4 motociklai: vienas tamsus buvo priekyje, už jo trys spalvoti. Antras stovėjo labiau už „BMW“ motociklo. Kiek atsimena, visi trys spalvoti motociklai stovėjo vienas Å¡alia kito. Atkreipė į juos dėmesį, nes jie gazavo. IÅ¡ garso suprato, kad greitis buvo padidintas, kai didinamos apsukos, pakankamai garsiai dirba variklis.

Motociklas „BMW“ stovėjo per vidurį juostos, kiti motociklai buvo sustoję netoli nuo jo. Jie laukė leidžiančio Å¡viesoforo signalo. Po to užsidegė žalia Å¡viesa, pirmas pajudėjo juodas motociklas. Negali pasakyti, ar jis kur suko, bet jo greitis buvo nedidelis. Juodas motociklas įvažiavo į sankryÅ¾Ä , vienas iÅ¡ tų motociklininkų - iÅ¡ paskos ir jis greičiau pajudėjo, sankryžos viduryje įvyko kontaktas iÅ¡ deÅ¡inės pusės, žmonės atsidÅ«rė ant gatvės, o kiti trys motociklai pro Å¡alį pravažiavo (ar pro kairę, ar pro deÅ¡inę, nežino, nelabai žiÅ«rėjo), pavažiavo iki stotelės ir sustojo.

Kontaktas įvyko viduryje sankryžos, tiksliai nepasakys, kur, bet jau įvažiavus į sankryÅ¾Ä . Jie visi trys buvo už juodo motociklo, o sankryžoje susilygino su juodu motociklu. Kontaktas įvyko, kai juodas ir raudonas motociklai buvo Å¡alia vienas kito. Greičiausiai kažkuris kažkurį kliudė. Tiksliai nematė, kuris motociklas į kurį trenkėsi, tik lenkiantysis buvo labai arti. Mano, kad prie juodo motociklo privažiavo raudonas, per arti buvo. Jis iÅ¡važiavo greičiau už likusius du ir susilygino su „BMW“ ir labai artimas buvo kontaktas, po kontakto jis pravažiavo tiesiai iÅ¡ deÅ¡inės. Nemano, kad motociklų trajektorijos nukrypo nuo tiesios linijos.

Jis negali sakyti, kad „BMW“ motociklas buvo posūkyje, jis nebuvo posūkio manevre. Motociklas yra nukritęs tiesiai. Galbūt jis suko į dešinę. Jis nematė, kad motociklas buvo pasukęs į dešinę. Ant juodo motociklo buvo dviese. Jie nuėjo toliau, nes jiems reikėjo jau važiuoti. Jis matė, kad žmonės atsikėlė, pradėjo aiškintis, ir jie nuėjo, tačiau jo kolega grįždamas davė savo kontaktus. Kolegos mašina buvo kitoje vietoje, jis jį palydėjo iki jo mašinos.

Jis jokių kontaktų nepaliko, bet paskui policija jį susirado. Jis negali pasakyti, ar juodas motociklas rodė posÅ«kio signalÄ , nes įdėmiai nežiÅ«rėjo (t.1, b.l. 118-119). Liudytojas V. K. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad A. L. ir V. V. nepažįsta. Ėjo iÅ¡ Technikos muziejaus link Mindaugo tilto. Atkreipė dėmesį, nes iÅ¡girdo, kad motociklai gazuoja. Kai pasižiÅ«rėjo, matė, kad trys raudoni sportiniai motociklai pro deÅ¡inę pusę lenkė turistinį juodÄ motociklÄ , ant kurio sėdėjo du žmonės. Juodas motociklas arba važiavo labai lėtai, arba stovėjo, o tie raudoni motociklai agresyviai gazavo ir važiavo gerokai greičiau.

Jie važiavo pro deÅ¡inę pusę ir vienas raudonų motociklų užkliudė juodÄ motociklÄ . Viskas vyko labai trumpai, sakytų, kad labiau kontaktavo Å¡onas, galas, po kontakto juodas motociklas susvyravo ir nukrito. Du žmonės atsidÅ«rė ant žemės. Visi tie trys raudoni motociklai nuvažiavo toliau ir sustojo. Kokia degė Å¡viesoforo Å¡viesa, nepamena, gali bÅ«ti, kad užsidegė žalia ir jie visi pajudėjo. Matė įvykį 50-100 metrų atstumu. Nematė, ar „BMW“ juodas motociklas rodė posÅ«kio signalÄ .

Tas juodas motociklas nukrito, jie vienas kitam pasirėkavo. Jis iÅ¡ karto nepriėjo, atsisveikino su Å ., su sÅ«numi vaikÅ¡tinėjo. Kai apėjo ratÄ , grįžęs pamatė, kad tas aiÅ¡kinimasis nesikeičia. Jis priėjo prie juodo motociklo vairuotojo, sakė, kad jis matė įvykį ir jeigu tai pagelbėtų, davė savo email. Lyg matė, kad juodam motociklui bagažinė Å¡alia nukritusi, apibrozdinta kažkas. Jam buvo įdomu, ar žmonės sveiki, kad sužeistų nėra, o kas kÄ nubrozdino, nesigilino.

Jis priėjo prie nukritusių žmonių kaip prie nukentėjusių, nes jie gal susižeidė. Prie raudono motociklo nėjo, nes raudoni motociklai nuvažiavo, pavažiavo gal 100-200 m toliau. Paskui į jį kreipėsi pareigÅ«nas. RaÅ¡ydamas tÄ pirmÄ liudijimÄ , jo gale parašė, kad buvo kartu su Å . M., kuris galimai kažkiek geriau matė. Negali nurodyti motociklų iÅ¡sidėstymo prieÅ¡ įvykį arba įvykio metu. Sakytų, kad pravažiavo visi trys motociklai pro deÅ¡inę. Tas kuris kontaktavo, tikrai pro deÅ¡inę, o kiti irgi 99 procentais pro deÅ¡inę.

Nei su viena puse nėra pažįstamas, motociklo nevairuoja (t. 1, b.l. 119-120). Liudytoja L. L., kuriai iÅ¡aiÅ¡kinta teisė neduoti parodymų prieÅ¡ Å¡eimos narį, teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad ji važiavo kartu su vyru su motociklu „BMW“ pasivažinėti, sustojo prie sankryžos pirmoje juostoje, arčiau deÅ¡inės pusės. Vyras parodė posÅ«kį į deÅ¡inę, posÅ«kio signalÄ pradėjo rodyti dar prieÅ¡ užsidegant raudonam signalui, važiuojant tiltu prieÅ¡ posÅ«kį.

Dar stovint ji pajuto labai didelį smÅ«gį į galÄ , į nugarÄ . Kiek atsimena, pajuto, kad guli ant žemės, motociklas voliojasi. Vyras paklausė, ar ji gali atsistoti, ar kojos veikia, didelis Å¡okas buvo patirtas. Ji matė tris raudonus motociklus, jie sustojo stotelėje. Motociklininkai nėjo prie jų, jie su vyru patys priėjo prie jų. Jie trys puolė ant jos vyro, kaltino, kad nemoka važiuoti. Ji skambino 112 daugiau dėl užpuolimo, o ne sužalojimo, galvojo, kad bus muÅ¡tynės. Ji jau 20 metų važinėja motociklu su vyru, stebi panelę ir mygtukus, matė, jog mirksi posÅ«kio signalas.

Žino, kad ant priekinio skydelio deÅ¡inėje pusėje mirksi žalia lemputė, kai rodomas posÅ«kis. Tuo metu buvo smakrÄ padėjusi vyrui ant peties, Å¡almas su stiklu, matyti jis netrukdė. Å almas netrukdo padėti vyrui smakro ant peties (t.1, b.l. 196). Liudytojas R. D. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad degant raudonam signalui, motociklų iÅ¡sidėstymas buvo: „BMW“ motociklas stovėjo ties Stop juosta deÅ¡inėje juostoje arčiau kairės pusės, V. V. deÅ¡inėje juostoje arčiau deÅ¡inės pusės, atstumas nuo motociklo „BMW“ iki V.

V. buvo apie 50 metrų. Jis pats važiavo gal 50 metrų atstumu nuo V. V., dar antra eismo juosta važiavo A.. Žalias Å¡viesoforo signalas užsidegė dar jiems judant, jie nebuvo pilnai sustoję. Jis aiÅ¡kiai matė „BMW“ motociklÄ , jokio posÅ«kio signalo nebuvo. Jeigu bÅ«tų rodomas posÅ«kis, niekas neapvažinėtų jo iÅ¡ deÅ¡inės pusės. Jie visi buvo įsitikinę, kad jis važiuos tiesiai. SusidÅ«rimo metu motociklas „BMW“ judėjo, startavo tiesiai ir netikėtai nusprendė sukti į deÅ¡inę.

„BMW“ motociklas nuvažiavo gal 9-10 metrus nuo Stop juostos, kai įvyko susidūrimas. Jis tuo metu, kai pamatė, kad „BMW“ suka, važiavo tiltu. Jie visi buvo ant tilto, bet jau buvo priartėję, dega raudonas šviesoforo signalas, jie visi lėtino greitį. Susidūrimas įvyko sankryžoje, V. V. važiavo arčiau dešinės pusės, dešinėje ir motociklas „BMW“ sankryžoje jį kabino. Negali pasakyti, kokiu atstumu buvo V. V. motociklas, kai „BMW“ motociklas pajudėjo, jis nėra ekspertas, nebuvo jie kažkur toli.

V. V. motociklo buvo kabintas kairysis Å¡onas, o „BMW“ motociklas kabino visa priekine dalimi - cilindru deÅ¡ine priekine puse (t.1, b.l. 196-197). Ekspertas L. A. teismo posėdyje patvirtino savo 2022 m. birželio 28 d. ekspertizės akto iÅ¡vadÄ . Nurodė, kad nustatyti, ar „BMW“ motociklininkas rodė posÅ«kio signalÄ , nepavyks. Specialisto iÅ¡vadoje nustatytas 1,5 m atstumas nuo motociklo „BMW“ iki važiuojamosios dalies kraÅ¡to buvo skaičiuojamas nuo transporto priemonės deÅ¡inio Å¡ono gabaritų.

„BWM“ motociklo plotis 915 mm. Techniniu požymiu apvažiavimas iš dešinės pusės nėra saugus manevras. Jeigu yra labai didelis tarpas, transporto priemonė kitoje juostoje, galima techniniu požiūriu saugiai apvažiuoti iš dešinės pusės. Jeigu yra kelios transporto priemonės vienoje juostoje, apvažinėti iš dešinės techniniu požiūriu nėra saugu. Eismo įvykio schemos atkūrimas atliktas naudojantis išvadoje nurodytomis kompiuterinėmis programomis. Sistemines paklaidas turi visi skaičiavimai.

Pagrindinės eismo įvykio sÄ lygos nustatyti ekspertiniais metodais nepavyko, nes posÅ«kio rodymo negali nustatyti, todėl buvo tik nustatyta, kieno veiksmai sÄ lygojo eismo įvykio sukėlimÄ . Jeigu posÅ«kis nebÅ«tų rodomas, tai „BMW“ motociklo vairuotojo veiksmai - staigus sukimas į deÅ¡inę prieÅ¡ tai neįspėjus kitų iÅ¡ galo važiuojančių transporto priemonių, bÅ«tų priežastiniame ryÅ¡yje su eismo įvykio kilimu. Net jeigu ir nebÅ«tų rodomas posÅ«kio signalas, esant tokioj padėtyje, apvažinėti iÅ¡ deÅ¡inės motociklo „Ducati“ vairuotojui vis tiek nesaugu.

Jo ekspertizės akte (5 pav.) važiuojamosios dalies kraÅ¡tas - kur baigiasi eismo juosta važiuoti teisiai. Ta kita kelio dalis [susidÅ«rimo vietoje atkarpa nuo eismo juostos kraÅ¡to iki deÅ¡inio Å¡aligatvio bortelio] važiuoti tiesiai neskirta. Motociklas „Ducati“ judėjo tiesiai, tas koridorius buvo prasidėjęs prieÅ¡ susidÅ«rimÄ , o susidÅ«rimas buvo tik galutinė judėjimo stadija. Jis atkÅ«rė su programa tikėtinÄ mechanizmÄ . Jam nežinoma, kokia buvo „BMW“ trajektorija prieÅ¡ susidÅ«rimÄ .

Atsakydamas į klausimÄ , kÄ keistų iÅ¡vadoje situacija, jei motociklas „BMW“ nuo Stop juostos iki susidÅ«rimo vietos staigiai keisdamas kryptį judėjo įstrižai į deÅ¡inę, ekspertas nurodė, jog techniÅ¡kai nėra įmanoma daug persislinkti skersiniu atžvilgiu iÅ¡ vietos, pradėjus važiuoti nuo Stop juostos, nes motociklo užpakalinė dalis ir bus ties ta vieta, Å¡alia Stop juostos. Stop juosta yra uždengta liniuote, Å¡alia mastelinės liniuotės ir yra „BMW“ užpakalinė dalis, jis skersinių matmenų atžvilgiu persislinkti stipriai negalėjo.

Jis stovėjo ties viduriu, ties Stop juosta. Mastelinę liniuotę kažkur reikėjo uždėti, jÄ uždėjo ant Stop juostos. Jis nėra iÅ¡matavęs, koks atstumas yra nuo Stop linijos iki dviračių takÄ Å¾yminčios punktyrinės linijos. SusidÅ«rimas nuo Stop juostos įvyko per motociklo „BMW“ ilgį, nes taip susimodeliavo atkÅ«rimo metu eismo įvykio techninė eiga. Motociklo ilgis 221 cm. Maždaug už Stop juostos už dviejų metrų buvo susidÅ«rimas. Tokia iÅ¡vada grindžiama tuo, kad nuotraukose po eismo įvykio buvo užfiksuotas gulintis motociklas „BMW“ ant deÅ¡inio Å¡ono, nuo motociklo eina įbrėžimas ant asfalto, tas įbrėžimas susiformavo „BMW“ čiuožiant Å¡onu, tas įbrėžimas buvo mastelinėje schemoje nubraižytas masteliu ir buvo paimti du motociklai ir su jais modeliuojama: kaip bÅ«tų, kai „BMW“ nuvirstų ties tuo brėžimu ir slysdamas Å¡onu ir Å¡iek tiek sukdamasis atsidurtų galutinėje padėtyje, kurioje buvo užfiksuotas gulintis.

Modeliuojant visÄ situacijÄ , labiausia tikėtina, kad motociklas persislinko bÅ«damas tokioje padėtyje. Motociklas „BMW“ jo modeliavime važiavo apie 25 km/h. Čia nėra baisiai didelis greitis. Už daugiau nei 2 metrų nėra sudėtinga tokį greitį pasiekti. Suskaičiuoti galima įsibėgėjimo greitį, kad už trijų metrų pasiekia 25 km/h. Buvo apgadintas motociklo „Ducati“ kairysis Å¡onas, apdailos detalės, pagal motociklo iÅ¡orinius gabaritus tokiame aukÅ¡tyje (0,6 m nuo pavirÅ¡iaus), tikėtina, kad motociklas „BMW“ deÅ¡inio Å¡ono priekine dalimi (priekiniu ratu, priekiniu sparnu ir į iÅ¡orę atsikiÅ¡usiomis variklio dalimis) atsitrenkė į motociklo „Ducati“ kairį Å¡onÄ .

„Ducati“ kairio Å¡ono sugadinimai slystančio pobÅ«džio, jie negali bÅ«ti padaryti atsitrenkiant stacionariai, turėjo praslysti pro Å¡onÄ . Tikėtina, kad daiktadėžė buvo apgadinta jau nugriuvus. Negali pasakyti, ar du brÅ«kÅ¡niukai ant daiktadėžės buvo anksčiau padaryti. SusidÅ«rimo metu į „Ducati“ kairį Å¡onÄ 0,6 m aukÅ¡tyje daiktadėžė nedalyvavo. Tokie apgadinimai kaip nulaužtas „Ducati“ veidrodėlis, rankenos apdailos sugadinimai nebuvo užfiksuoti, fiksuota, jog motociklui „Ducati“ pramuÅ¡tas variklis, apgadintos plastmasės. Ekspertas apžiÅ«rėjęs byloje esančias nuotraukas (b.l. 47, 112) nurodo, kad įvyko motociklo „BMW“ deÅ¡inio Å¡ono su motociklo „Ducati“ kairiu Å¡onu slystamas susidÅ«rimas, iÅ¡ daiktadėžės nuotraukų suprato, kad tai galinė „BMW“ dalis.

Tai nekeistų jo iÅ¡vados, tik papildo patį susidÅ«rimo mechanizmÄ , bet jo nekeičia. Jis netyrė atstumo, kurį nuvažiavo „BMW“ motociklas iki dviračių tako, nes jo nematavo. Tai atstumas Å¡iek tiek daugiau nei per motociklo ilgį (t. 1, b.l. 198-199). Ekspertas V. M. paaiÅ¡kino, kad palaiko savo rengtÄ eksperto iÅ¡vadÄ . Kaip nurodyta jo eksperto iÅ¡vadoje, atstumas nuo Stop linijos iki dviračių tako punktyrinės linijos, t.y. atstumas, kurį nuvažiavo „BMW“ motociklas, darant prielaidÄ , kad jis buvo nustojęs priekiu prie Stop linijos iki susidÅ«rimo vietos, yra apie 6-8 metrai.

Iki priekinės dviračių perėjos ženklinimo linijos - 6 metrai, iki dviračių tako tolimesnės linijos žymėjimo - 8 metrai, žiÅ«rint pagal motociklo „BMW“ judėjimo kryptį. BÅ«tų galimybė iÅ¡tirti „BMW“ motociklo judėjimo trajektorijÄ iki susidÅ«rimo, jeigu bÅ«tų iÅ¡likę motociklo judėjimo pėdsakai, Å¡iuo atveju tokios galimybės nebuvo, nes nebuvo pėdsakų. Tikslios trajektorijos jie nustatyti negali. PrieÅ¡ suraÅ¡ydamas iÅ¡vadÄ jis apžiÅ«rėjo eismo įvykio vietÄ , padarė matavimus.

Tie esminiai atstumai yra analizuojami: koks atstumas nuo Stop linijos iki dviračių tako ženklinimo, kokiu atstumu nuo važiuojamosios dalies krašto užapvalinimo galėjo įvykti motociklų susidūrimas, buvo pasinaudota palydovine ortofotonuotrauka ir tuo pagrindu surašyta eksperto išvada. Kai įvyko susidūrimas, motociklas „BMW“ važiavo ne mažesniu nei 1,2-2,8 m atstumu nuo važiuojamosios dalies krašto užapvalinimo, 2-ame pav. raudona brūkšnine linija pažymėtas tilto važiuojamosios dalies kraštas.

Ketvirtoje nuotraukoje, kurioje guli motociklas, raudonomis linijomis pažymėtas įbrėžimas, kuris susidarė motociklui slystant per Å¡onÄ , matyti, kad jis pakankamai nemažu kampu, o geltono ženklinimo, kurio kraÅ¡to tęsinys pažymėtas geltona brÅ«kÅ¡nine linija, yra orientuotas, jo vertinimu ne mažiau 15 laipsnių. IÅ¡ to seka, kad ta susidÅ«rimo vieta turėjo bÅ«ti toliau nei 1,2-2,8 m nuo užapvalinto kraÅ¡to (žr. 2 pav. 8 ekspertizės iÅ¡vados psl.). Atstumas nurodytas tokiu bÅ«du, nes tiksliai negali pasakyti, kurioje tiksliai vietoje susidÅ«rė motociklai.

Jeigu tas susidÅ«rimas vyko ties artimesne dviračių tako ženklinimo linija, žiÅ«rint pagal automobilių judėjimo kryptį, tai iki užapvalinto kraÅ¡to minimalus atstumas - 1,2 m, jei – ties tolesne riba, tai atstumas gaunasi - 2,8 m. Atsižvelgiant į tÄ pėdsakÄ , kuris 4-oje nuotraukoje pažymėtas raudonomis rodyklėmis, tas susidÅ«rimas turėjo įvykti toliau už apvalinto kraÅ¡to nei 2 paveikslėlyje geltona brÅ«kÅ¡ninė linija. Kitaip tas pėdsakas nebÅ«tų susiformavęs kryptimi link Å¡iuo kraÅ¡to, kuris pažymėtas geltona brÅ«kÅ¡nine linija. 1,2-2,8 metro tai yra minimalus atstumas nuo užapvalinto kraÅ¡to. 9 puslapyje pateikti skaičiavimai, kad pėdsakas, kuris 4 nuotraukoje pažymėtas raudonomis linijomis, orientuotas to ženklinimo kraÅ¡to, kuris žymėtas geltona brÅ«kÅ¡nine linija ne mažesniu nei 15 laipsnių kampu, per tÄ 7-9 metrų atstumÄ nuo dviračio tako ženklinimo iki galutinės padėties tas 15 laipsnių Å¡oninis poslinkis sudaro 1,9 -2,4 metro, tai jeigu nuo pat susidÅ«rimo vietos motociklas bÅ«tų judėjęs tokiu kampu, tai jie gauna bendrÄ atstumÄ nuo užapvalinto kampo 3,6-4,7 m.

Tai kitaip sakant 1,9-2,4 metras tai tikėtinas atstumas nuo susidÅ«rimo vietos iki tilto važiuojamosios dalies deÅ¡inio kraÅ¡to, kuris pažymėtas raudona brÅ«kÅ¡nine linija 2 paveikslėlyje, priimant prielaidÄ , kad motociklo judėjimas buvo ne mažesniu nei 15 laipsnių kampu. Atsakydamas į klausimÄ , ar techniniu požiÅ«riu buvo saugus „Ducati“ motociklo apvažiavimas iÅ¡ deÅ¡inės motociklui „BMW“ judant tiesiai linija, ekspertas nurodė, jog 12 psl. virÅ¡uje yra pateikti skaičiavimai, kad pirmos eismo juostos plotis yra 3,4 metrai, du motociklai galėjo važiuoti ta eismo juosta, nes jų bendras dinaminis judėjimo koridorius reikalingas judėjimui 50 km/h yra 3,3 metro.

Skaičiuojamasis Å¡oninis intervalas važiuojant 50 km/h per valandÄ greičiu yra 25 cm nuo motociklo Å¡oninių gabaritų. Å oninis intervalas skaičiuojamas į abi puses ir skaičiuojamas nuo motociklo Å¡oninių gabaritų. Tai kitam motociklui tas pats Å¡oninis intervalas nuo važiuojamosios dalies juostos kraÅ¡to. Å oninis intervalas tarp dviejų motociklų Å¡oninių gabaritų, važiuojančių, kaip Å¡iuo atveju vertinta, „BMW“ 20 km/h greičiu, o „Ducati“ 30-50 m/h greičiu, turėtų bÅ«ti nuo 95 cm iki 1,05 m.

IÅ¡vados 12 psl. yra skaičiavimas, kiek reikia atstumo dviejų motociklų lygiagrečiam važiavimui – tai yra 3,3 m. 11 puslapyje antroje iÅ¡ apačios pastraipoje paraÅ¡yta, kad motociklo „Ducati“ vairuotojas galės saugiai apvažiuoti jam iÅ¡ kairės važiuojantį motociklÄ â€žBMW“, jei Å¡io motociklo deÅ¡inysis gabaritas buvo ne mažesniu kaip 2,0 m plius minus 10 cm atstumu nuo eismo juostos deÅ¡inio kraÅ¡to. Koks tas buvo atstumas, nustatyti negalima, bet nuo apvalinimo kraÅ¡to tie minimalÅ«s atstumai nurodyti.

IÅ¡vados 2.7 punkte detalizuota, kad prieÅ¡ sukant į deÅ¡inę motociklo „BMW“ vairuotojas privalėjo iÅ¡ anksto pasitraukti arčiau važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, deÅ¡inio kraÅ¡to. Jeigu jis bÅ«tų pasitraukęs, bÅ«tų negalimas motociklo „Ducati“ apvažiavimas per motociklo „BMW“ deÅ¡inį Å¡onÄ . Koks galėtų bÅ«ti saugus motociklo „BMW“ važiavimas, tai yra iÅ¡dėstyta 2.4 punkte. Jeigu motociklas „BMW“ važiavo jo ratams esant 1 metro atstumu nuo deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, tai bÅ«tų visiÅ¡kai saugus ir atitinkantis Kelių eismo taisyklių reikalavimus važiavimas.

Jeigu bÅ«tų važiuota tokiu atstumu, tai tada nebÅ«tų buvę „Dukati“ motociklui vietos apvažiuoti „BMW“ motociklÄ (t. 1, b.l. 199-200). Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ANK 641 str.). Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.

Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

Remiantis 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų Å¡altinių patikimumas.

ANK 417 straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė už reikalavimo duoti keliÄ pradedant važiuoti, įvažiuojant į keliÄ , persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymÄ , įvažiavimÄ Ä¯ prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimÄ geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryÅ¡io priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (iÅ¡skyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis iÅ¡jungtas), nesilaikymÄ .

Kelių eismo taisyklių 101 punktas nustato, kad prieÅ¡ pradėdamas važiuoti, prieÅ¡ persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams; 106 punktas nustato, jog prieÅ¡ sukdamas į deÅ¡inę, į kairę arba apsisukdamas (iÅ¡skyrus posÅ«kį į sankryÅ¾Ä , kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iÅ¡ anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo kraÅ¡to.

Kelio ženklai ir (arba) horizontalusis ženklinimas gali šį reikalavimÄ pakeisti. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ pareiÅ¡kėjo A. L. ir suinteresuoto asmens V. V. parodymų, liudytojų Å . M., V. K., R. D. ir L. L. parodymų, R. D. ir A. P. raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų ir apklausos protokolų, byloje esančio vaizdo įraÅ¡o nustatyta, kad A. L., vairuodamas motociklÄ â€žBMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pervažiavęs Karaliaus Mindaugo tiltÄ , privažiavęs Rinktinės g., Karaliaus Mindaugo tilto ir Olimpiečių g. sankryÅ¾Ä , sustojo pirmoje eismo juostoje prieÅ¡ sankryÅ¾Ä , nes degė raudonas Å¡viesoforo signalas.

Ta pačia kryptimi už jo sankryÅ¾Ä privažinėjo V. V. vairuojamas motociklas „Ducati“. Užsidegus žaliam Å¡viesoforo signalui, A. L. vairuojamas motociklas „BMW“ įvažiavo į sankryÅ¾Ä , paskui jį į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo V. V. vairuojamas motociklas „Ducati“ ir iÅ¡ deÅ¡inės pusės ta pačia juosta apvažinėjo motociklÄ â€žBMW“, tačiau motociklas „BMW“ pradėjo sukimo į deÅ¡inę manevrÄ , todėl abi transporto priemonės susidÅ«rė, dėl ko motociklas „BMW“ krito kartu su jo vairuotoju ir važiuojančia keleive.

Å ias aplinkybes vienodai nurodė abu vairuotojai. Abu vairuotojai skirtingai vertina transporto priemonių susidÅ«rimo priežastis, paties kontakto mechanizmÄ , kurio iÅ¡ jų galimi kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo Å¡io susidÅ«rimo priežastis. A. L. nurodė, kad jis jau stovėdamas sankryžoje ir laukdamas leidžiančio Å¡viesoforo signalo, rodė deÅ¡inio posÅ«kio signalÄ , o jam pradėjus judėti V. V. vairuojamas motociklas, neleistinai važiuodamas jo eismo juosta jam iÅ¡ deÅ¡inės kliudė jo motociklo galinę dalį – deÅ¡inės pusės daiktadėžę, dėl ko jo motociklas griuvo.

V. V. kategoriÅ¡kai teigė, kad motociklas „BMW“ jokio posÅ«kio signalo nerodė, todėl jis matydamas, kad Å¡is motociklas važiuoja daug arčiau kairės eismo juostos kraÅ¡to, o Å¡alia jo iÅ¡ deÅ¡inės yra pakankamai laisvo ploto pravažiuoti jo transporto priemonei, bandė tiesiai pravažiuoti jam iÅ¡ deÅ¡inės, kai motociklas „BMW“ netikėtai pradėjo sukti į deÅ¡inę ir trenkėsi priekine deÅ¡ine Å¡onine dalimi į jo motociklo „Ducati“ kairį Å¡onÄ , nuo smÅ«gio motociklas „BMW“ griuvo ant gatvės tuo pačiu deÅ¡iniu Å¡onu.

Ä®vykio vietoje buvusių liudytojų parodymai aiÅ¡kumo į situacijÄ neįnešė. Liudytojai A. P. ir R. D., kurie yra V. V. draugai ir važiavo kartu su juo savo motociklais, davė parodymus, kad jie trise privažiavo prie sankryžos, kur jau stovėjo motociklas „BMW“ pirmoje eismo juostoje arčiau kairiojo juostos kraÅ¡to, posÅ«kio nerodė. Po to jų parodymai Å¡iek tiek skiriasi R. D. nurodė, kad užsidegus žaliam Å¡viesoforo signalui „BMW“ motociklas pajudėjo tiesiai, o kai V.

V. vairuojamas motociklas pravažiuodamas iÅ¡ deÅ¡inės su juo susilygino, pasuko į deÅ¡inę ir jį kliudė, kliudydamas jį per vidurį (b.l. 37). Tuo tarpu A. P. nurodė, kad užsidegus žaliam signalui motociklas „BMW“ iÅ¡kart pradėjo sukti į deÅ¡inę ir kliudė iÅ¡ deÅ¡inės prie sankryžos privažiavusį motociklÄ â€žDucati“ (b.l. 36). Tuo tarpu su eismo įvykio dalyviais nesusiję praeiviai - liudytojai V. K. ir Å . M. tiek tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad sankryžoje juodÄ motociklÄ â€žBMW“ agresyviai pro deÅ¡inę lenkė motociklai „Ducati“ , vienas kurių kliudė motociklÄ â€žBMW“.

Nei vienam iÅ¡ Å¡ių liudytojų nesusidarė įspÅ«dis, kad motociklas „BMW“ ketino sukti į kuriÄ nors pusę, jie vertino, kad motociklas „Ducati“ važiavo per arti motociklo „BMW“ todėl jį kliudė, į motociklo „BMW“ posÅ«kio signalus dėmesio neatkreipė, todėl negalėjo pasakyti, ar buvo jo rodomas posÅ«kio signalas. Jie taip pat nevienodai nurodė kontakto vietÄ â€“ V. K. nurodė, kad susidÅ«rimas įvyko sankryžos pradžioje, Å . M. – kad sankryžos viduryje, į kuriÄ â€žBMW“ įvažiavo tiesiai.

Kadangi abiejų motociklų vairuotojų parodymai dėl to kokiomis transporto priemonių dalimis kontaktavo, kuris į kurį trenkėsi, taip pat kieno veiksmai buvo nesuderinami su KET reikalavimais ir tapo eismo įvykio kilimo priežastimi, teismo buvo paskirta eismo įvykio autotechninė ekspertizė. Byloje buvo pateiktos dvi eksperto išvados: Lietuvos teismo ekspertizės centro eksperto L. A. 2022 m. birželio 28 d. ekspertizės aktas ir UAB „X“ eksperto V. M. 2022 m. rugpjūčio 1 d. eksperto išvada Nr. MV 2022-38.

Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertas L. A. ekspertizės akte Nr. 11-1306(22) įvertinęs byloje esančiÄ medžiagÄ , eismo įvykio dalyvių paaiÅ¡kinimus, transporto priemonių apgadinimus, transporto priemonių padėtį po eismo įvykio, paliktus pėdsakus ant asfalto, kompiuterine programa „PC-Crash 12.0“ sumodeliavęs ir atkÅ«ręs eismo įvykį, nustatė, kad tikėtinas eismo įvykio mechanizmas- motociklas „BMW“, vairuojamas A. L., važiavo Karaliaus Mindaugo tiltu ir bÅ«damas nuo pirmos eismo juostos menamo deÅ¡inės pusės kraÅ¡to apie 1,5 atstumu, pradėjo sukti į deÅ¡inę link Olimpiečių gatvės; tuo metu pravažiuodamas motociklas „Ducati“ savo kairiu Å¡onu slystamai susidÅ«rė su motociklo „BMW“ deÅ¡inio Å¡ono priekine dalimi.

Po susidÅ«rimo motociklas „Ducati“ nuvažiavo per sankryÅ¾Ä tiesiai ir sustojo taip, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos schemoje, o motociklas „BMW“ nuo smÅ«gio nuvirto ant deÅ¡inio Å¡ono ir nuslydo link sankryžos vidurinės dalies ir liko gulėti ant deÅ¡inio Å¡ono taip, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos schemoje (1 punktas) (t. 1, b.l. 144). Ekspertas V. M. savo ekspertizės iÅ¡vadoje nustatė, kad motociklo „BMW“ vairuotojas važiuojant Karaliaus Mindaugo tiltu kryptimi link Rinktinės g. buvo sustojęs prieÅ¡ sankryÅ¾Ä su Olimpiečių gatve ir Žvejų g.

Pajudėjus iÅ¡ vietos ir nuvažiavus 6-8 m nuo Stop linijos iki kelio ženklinimo 1.14 (esančio prieÅ¡ Olimpiečių g.) motociklas iÅ¡vystė apie 20 km/h greitį ir jo vairuotojas suko į deÅ¡inę. Tuo tarpu motociklo „Ducati“ vairuotojas važiuojant Karaliaus Mindaugo tiltu kryptimi link Rinktinės g. sankryžoje su Olimpiečių gatve ir Žvejų g. nenustatytu greičiu vykdė jam iÅ¡ kairės judėjusio motociklo „BMW“ apvažiavimÄ iÅ¡ deÅ¡inės. Negalima nustatyti, kokiu greičiu prieÅ¡ pat eismo įvykį važiavo Å¡is vairuotojas, tačiau nėra pagrindo teigti, kad buvo virÅ¡ytas leistinas (50 km/h) greitis.

SusidÅ«rimo metu motociklo „Ducati“ kairys Å¡onas slystamai kontaktavo su motociklo „BMW“ deÅ¡iniu Å¡onu - tikėtina, Å¡io Å¡ono priekine dalimi. Labai tikėtina, kad motociklų susidÅ«rimas įvyko ties kelio ženklinimu 1.14 (esančiu prieÅ¡ Olimpiečių g., 8 nuotrauka), ne mažesniu kaip 1,2-2,8 m atstumu nuo užapvalinimo, jungiančio Karaliaus Mindaugo tilto ir Olimpiečių g. važiuojamųjų dalių kraÅ¡tus. Po susidÅ«rimo motociklas „Ducati“ nuvažiavo per sankryÅ¾Ä tiesiai ir sustojo padėtyje, pažymėtoje 2021 m. spalio 31 d. schemoje „1“ pozicija.

Po susidūrimo motociklas „BMW“ nuvirto ant dešinio šono ir nuslydo link sankryžos vidurio bei liko gulėti ant dešinio šono, kaip tai pažymėta 2021 m. spalio 31 d. Schemoje „2“ pozicija. Pareiškėjo ir jo atstovo teiginys, kad ekspertai neteisingai nurodė abiejų transporto priemonių kontaktavusias dalis, „Ducati“ kliudė galinę motociklo „BMW“ dalį ties šio daikadėže, nepagrįstas. Matyti ir abiejų išvadų formuluočių, kad kontakto pobūdis nustatytas praktiškai identiškai – „Ducati“ kairys šonas slystamu būdu susidūrė su „BMW“ dešinio šono priekine dalimi, nors abu ekspertai naudojo skirtingus eismo įvykio mechanizmo nustatymo metodus.

V. V. atstovas teigė, kad eksperto L. A. iÅ¡vadoje panaudojus eismo įvykio atkÅ«rimo programÄ , neteisingai buvo nustatyta eismo įvykio vieta, neatsižvelgta į tai, kad motociklas „BMW“ darydamas posÅ«kį įstrižai tam tikrÄ atstumÄ pavažiavo iki susidÅ«rimo taÅ¡ko, Å¡i aplinkybė nevertinta nustatant saugaus pravažiavimo galimybę. Teismas neturi pagrindo taip manyti. Teismo posėdyje ekspertas L. A. nurodė, jog galima motociklo „BMW“ judėjimo trajektorija buvo atkurta pagal jo padėtį po eismo įvykio ir nuo griuvimo vietos likusį slystamÄ pėdsakÄ ant asfalto – įbrėžimÄ .

Ekspertas V. M. savo iÅ¡vadoje apskaičiavo, kad po susidÅ«rimo su motociklu „Ducati“ minimalus motociklo „BMW“ įveiktas atstumas 5,5 -6,5 m, sudėjus užfiksuoto slydimo pėdsako ilgį (3 m) ir virstančio motociklo įveiktÄ atstumÄ (2,5-3,5 m) (t1, b.l. 167). Tokia motociklų susidÅ«rimo vieta labai panaÅ¡i nustatyta ir L. A. iÅ¡vadoje. Pagal jo sudarytÄ schemÄ (5 pav. b.l. 143) ir policijos pareigÅ«nų schemÄ (b.l.

27) nuo gulinčio motociklo „BMW“ iki dviračių pervažos tolesnės ženklinimo linijos yra 4 m, tuo tarpu pusė tokio atstumo (apie 2 metrus) sudaro atstumas nuo dviračių juostos tolesnės ženklinimo linijos iki sumodeliuotoje schemoje motociklų susidÅ«rimo vietos, taigi atstumas nuo motociklų susidÅ«rimo vietos iki motociklo „BMW“ galutinės padėties yra apie 6 metrai, kas patenka į V. M. apskaičiuotÄ galimo atstumo intervalÄ nuo motociklų susidÅ«rimo vietos iki gulinčio „BMW“ padėties.

V. M. savo iÅ¡vadoje nurodė, kad labai tikėtina, kad motociklai susidÅ«rė maždaug ties kelio ženklinimu 1.14 (dviračių pervažos) (2.6 punktas, t 1, b.l. 173). AnalogiÅ¡kai vieta nustatyta ir atkurtoje eksperto L. A. schemoje (ties artimesniÄ ja dviračių pervažos ženklinimo linija). Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes teismas neturi pagrindo abejoti L. A. sumodeliuota eismo įvykio schema. KET 126 punktas nustato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo <...> palikti tokį tarpÄ iÅ¡ Å¡ono, kad eismas bÅ«tų saugus, pagal analogijÄ su dviratininkų apvažiavimu, kaip saugus tarpas yra vertinamas ne mažesnis nei 1 m atstumas, kai transporto priemonės greitis iki 50 km/h.

Abu ekspertai skirtingai vertino, ar atstumas nuo motociklo „BMW“ iki važiuojamosios dalies deÅ¡inio kraÅ¡to buvo saugus pravažiuoti kitai tokio pat pobÅ«džio transporto priemonei. Pagal eksperto L. A. skaičiavimus motociklas „BMW“ stovėjo nuo pirmos eismo juostos menamo deÅ¡inės pusės kraÅ¡to 1,5 m atstumu, motociklo „Ducati“ plotis yra apie 0,915 m (t. 1, b.l. 142), todėl Å¡iam važiuojant pro transporto priemonę „BMW“ iÅ¡ deÅ¡inės atstumas tarp transporto priemonių buvo ne didesnis nei 0,58 m, t.y., techniniu požiÅ«riu pravažinėti pro kitÄ transporto priemonę buvo nesaugu.

Minėtai ekspertizei iš esmės neprieštarauja ir V. M. eksperto išvada, kurioje nurodyta, kad motociklo „BMW“ apvažiavimas tos pačios eismo juostos ribose yra priimtinas tik paliekant saugius šoninius intervalus. Tam, kad „Ducati“ motociklas galėtų saugiai pravažiuoti, tarp transporto priemonių turėjo būti 1 m ± 0,05 m atstumas, o nuo motociklo „BMW“ išorinių dešinių gabaritų iki važiuojamosios dalies krašto apie 2 m ± 0,1 m (t. 1, b.l. 172). Jo vertinimu nuo Karaliaus Mindaugo tilto važiuojamosios dalies dešiniojo krašto atstumas buvo 1,2 – 2,8 m, tiksliai nustatyti negalima, nes nėra žinoma transporto priemonių tiksli susidūrimo vieta.

Jis nevertino ir neatkÅ«rė galimos eismo įvykio vietos pagal transporto priemonių iÅ¡sidėstymÄ ir likusius pėdsakus bei modeliavimo programÄ , todėl Å¡ioje vietoje teismas vadovaujasi L. A. ekspertizės iÅ¡vada. Jo iÅ¡vada iÅ¡ esmės nepaneigia, kad nuo motociklo „BMW“ iki deÅ¡iniojo eismo juostos kraÅ¡to galėjo bÅ«ti 1,5 atstumas. Tuo tarpu ekspertas V. M. nepagrįstai vertina važiuojamosios dalies plotį iki užapvalinto važiuojamosios dalies kraÅ¡to, padidindamas jį iki 2,8 m ties tolimesniÄ ja dviračių tako ženklinimo linija.

Å iuo atveju turėtų bÅ«ti atsižvelgta į tai, kad motociklas „Ducati“ į deÅ¡inę sukti neketino, jis važiavo tiesiai, todėl sprendžiant saugaus pravažiavimo pro kitÄ motociklÄ klausimÄ turėtų bÅ«ti vertinamas atstumas iki eismo juostos, einančios per sankryÅ¾Ä tiesiai motociklo „Ducati“ judėjimo kryptimi, kraÅ¡to. Ar ties pirma, ar ties antra dviračių pervažos ženklinimo linija, tiesiai einančios pirmos eismo juostos deÅ¡inė kraÅ¡tinė yra ten pat.

Be to atsižvelgtina į eksperto L. A. schemÄ , kurioje matyti, kad susidÅ«rimas tikėtina įvykio ties artimesniÄ ja dviračių pervažos ženklinimo linija, kur važiuojamosios dalies iÅ¡platėjimas dėl važiuojamųjų dalių užapvalinimo dar nėra ženklus. Teismas sutinka su eksperto V. M. vertinimu, kad 3,4 m eismo juosta yra saugi važiuoti lygiagrečiai dviem motociklams, tačiau tik iÅ¡laikant jo paties iÅ¡vadoje nustatytus saugių atstumų nuo važiuojamosios dalies ir nuo transporto priemonių sÄ lygas.

Pagal teisme ir išvadoje jo nurodytus saugių atstumų paramentrus (1 m tarp motociklų išorinių gabaritų), pačių transporto priemonių plotį (800 cm „BMW“ ir 915 cm „Ducati“ motociklų plotis), abu motociklai turėtų važiuoti nuo savo išorinių važiuojamųjų dalių kraštinių linijų maždaug 0,35 cm atstumu, kad jų prasilenkimas būtų saugus (3,4 m –( 0,9m +0,8 m+1 m))/2). Pagal abiejų ekspertų išvadas „BMW“ važiavo nuo eismo juostos dešiniojo krašto atstumu nuo 1,2 iki 1,5 m, kas atitinka liudytojų parodymus, kad jis buvo maždaug ties eismo juostos viduriu.

Taigi akivaizdu, kad jis nebuvo prisispaudęs nei prie deÅ¡iniojo kraÅ¡to, nei prie kairiojo kraÅ¡to tiek, kad bÅ«tų saugu lygiagrečiai pravažiuoti kitam motociklui. Nors V. V. atstovas teigia, kad 1,5 metrų atstumu remtis negalima, nes jis buvo nustatytas tik pagal susidÅ«rimo momentÄ , kuris buvo posÅ«kio darymo metu ir neatspindi motociklo „BMW“ padėties deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to atžvilgiu, kai V. V. priėmė sprendimÄ apvažinėti jį pro deÅ¡inę, tačiau iÅ¡ atkurtos schemos matyti, kad jis matuotas yra nuo galinio „BMW“ rato (t. 1, b.l. 143), kuris dar nėra ženkliai pasisukęs iÅ¡ pradinės padėties.

Nesuinteresuoti liudytojai V. K. ir Å . M. nurodė, kad jie net nesuvokė motociklo „BMW“ sukant, jiems abiem atrodė, kad susidÅ«rimas įvyko jam važiuojant tiesiai. IÅ¡ to teismas sprendžia, kad susidÅ«rimo metu motociklo „BMW“ padėtis eksperto V. A. nustatyta tiksliai, jo galinis ratas buvo beveik toje pačioje padėtyje, kurioje jis važiavo prieÅ¡ pradėdamas daryti posÅ«kį. Todėl teismas sutinka su eksperto L. A. vertinimu, jog motociklo „Ducati“ vairuotojo V. V. veiksmai – pravažiuodamas pro motociklo „BMW“ deÅ¡inį Å¡onÄ , kuomet nebuvo saugaus tarpo, susidÅ«rė su į deÅ¡inę sukančiu motociklu „BMW“,- buvo nepriimtini ir techniniu požiÅ«riu sÄ lygojo Å¡io eismo įvykio kilimÄ (2 punktas).

Pažymėtina ir tai, kad skundžiamame nutarime nurodytas KET 101 punkto pažeidimas nebuvo nei eksperto L. A., nei eksperto V. M. tyrimuose konstatuotas ar vertintas kaip eismo įvykio kilimo sÄ lyga ar priežastis. KET 125 punktas nustato, kad draudžiama transporto priemonėms (iÅ¡skyrus dviračius) apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iÅ¡ deÅ¡inės (iÅ¡skyrus leistinÄ sukančių į kairę, apsisukančių transporto priemonių apvažiavimÄ iÅ¡ deÅ¡inės) važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta.

Ta pačia kryptimi lėčiau važiuojančias transporto priemones rekomenduojama apvažiuoti iÅ¡ kairės. Vadovaujantis Å¡iomis nuostatomis, A. L. neturėjo pareigos sukdamas į deÅ¡inę praleidinėti ta pačia pirma eismo juosta jam iÅ¡ deÅ¡inės važiuojančio motociklo „Ducati“, duoti jam keliÄ , nes pastarojo važiuojant pagal KET taisykles, Å¡ioje pusėje bÅ«ti negalėjo. Todėl iÅ¡ skundžiamojo nutarimo Å¡alintina aplinkybė, kad A. L. 2021 m. spalio 31 d. apie 13.58 val.

Karaliaus Mindaugo tilto-Rinktinės- Olimpiečių g. sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas motociklÄ â€žBMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pradėdamas važiuoti ir sukdamas į deÅ¡inę, nepraleido deÅ¡iniu važiuojamosios dalies kraÅ¡tu tiesiai važiavusio motociklo „Ducati“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. V., tuo pažeidė KET 101 punktÄ . Kita vertus, ekspertizės aktai paneigia pareiÅ¡kėjo teiginį, kad jam nepagrįstai inkriminuota, kad jis pradėjo važiuoti ir suko ne nuo deÅ¡inio važiuojamosios dalies kraÅ¡to.

Pagal ekspertizės akto duomenis ir matematinius skaičiavimus motociklas „BMW“ buvo Å¡iek tiek arčiau kairiojo eismo juostos kraÅ¡to (pagal eismo įvykio schemÄ (t. 1, b.l.

27) juostos plotis 3,4 m, pagal eksperto L. A. iÅ¡vadÄ atstumas nuo deÅ¡inio jos kraÅ¡to iki motociklo „BMW“ 1,5 m, apie 0,8 m motociklo plotis (modelio BMW R1150 GS 2000 m), vadinasi nuo kairiojo eismo juostos kraÅ¡to iki motociklo buvo apie 1,1 m). Å ie skaičiavimai paneigia pareiÅ¡kėjo teisme ir skunde iÅ¡sakytÄ teiginį, kad jis stovėjo arčiau Å¡aligatvio. Å . M. taip pat nurodė, kad jam susidarė įspÅ«dis, kad motociklas „BMW“ stovėjo maždaug per juostos vidurį. PareiÅ¡kėjas grindžia savo teiginį, kad jis važiavo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, jo motociklo virtimo žyme, tačiau atsižvelgtina į tai, kad kontaktas įvyko jau posÅ«kio į deÅ¡inę darymo metu, po kurio įvyko virtimas ir slydimas, palikęs žymę ant asfalto, žymė neatspindi pradinės motociklo padėties, iÅ¡ kurios jis pradėjo daryti posÅ«kį.

Nors pareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad priartėti atliekant deÅ¡inį posÅ«kį prie deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to jam buvo nesaugu dėl motociklo pakrypimo ir atsikiÅ¡usių dalių, pagal eksperto V. M. iÅ¡vadÄ , motociklas, darydamas posÅ«kį į deÅ¡inę galėjo važiuoti saugiai esant 1 metro atstumu nuo gatvių užapvalinimo. Å ie duomenys patvirtina, kad KET 106 punkto nuostatų pažeidimÄ A. L. padarė. Abiejų ekspertų iÅ¡vadose nurodyta, kad Å¡ioje situacijoje itin svarbi aplinkybė, ar motociklo „BMW“ vairuotojas, atlikdamas posÅ«kį į deÅ¡inę rodė posÅ«kio signalÄ .

Ekspertas L. A. ekspertizės akte konstatavo, jog jeigu motociklo „BMW“ vairuotojas A. L. prieÅ¡ sukdamas sankryžoje į deÅ¡inę, nerodė posÅ«kio signalo, tai Å¡ie jo veiksmai techniniu požiÅ«riu nebuvo priimtini ir turėjo priežastinį ryšį su Å¡io eismo įvykio kilimu (3 punktas) (y. 1, b.l. 144). Ekspertas V. M. taip pat konstatavo, kad jei prieÅ¡ eismo įvykį motociklo „Ducati“ vairuotojas galėjo matyti, kad priekyje stovėjusio/judėjusio motociklo vairuotojas įjungė deÅ¡inį posÅ«kio signalÄ arba pradėjo sukti į deÅ¡inę esant ne mažesniam nei kaip 15-30 m atstumui iki buvusio susidÅ«rimo vietos, tai motociklo „Ducati“ vairuotojo veiksmai, kad nemažino vairuojamos transporto priemonės greičio, kai galėjo pastebėti grėsmės eismo saugumui požymius, turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu (t. 1, b.l. 174).

Taigi ekspertų vertinimu priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu gali turėti tik KET 82.2 punkto pažeidimas, nustatantis, jog vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posÅ«kių Å¡viesos signalais, o jeigu Å¡viesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, – ranka prieÅ¡ persirikiuodamas, prieÅ¡ lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieÅ¡ apvažiuodamas kliÅ«tį ir baigdamas jÄ apvažiuoti, prieÅ¡ sukdamas į deÅ¡inę ar kairę, prieÅ¡ apsisukdamas, iÅ¡važiuodamas iÅ¡ sankryžos, kurioje eismas vyksta ratu.

Dėl motociklo „BMW“ posūkio į dešinę signalo rodymo duomenys byloje prieštaringi: pareiškėjas ir su juo važiavusi keleivė kategoriškai tvirtina jį rodžius, V. V. ir su juo važiavę A. P. ir R. D., - ne. Teismas sutinka su pareiškėjo teiginiu, kad pastarieji du liudytojai kaip V. V. pažįstami yra suinteresuoti duoti savo draugui palankius parodymus. Teismas negali neabejodamas pasikliauti jų parodymais, nes kaip minėta anksčiau, jie davė netikslius parodymus ir dėl eismo įvykio vietos, A.

L. manevrų. Tuo tarpu nepriklausomi liudytojai V. K. ir Å . M. negalėjo nieko nurodyti dėl Å¡ios reikÅ¡mingos aplinkybės – nei patvirtinti, nei paneigti posÅ«kio signalo buvimÄ . Byloje esantis vaizdo įraÅ¡as taip pat Å¡io dalyko patvirtinti negali dėl to, kad jame transporto priemonės fiksuotos iÅ¡ labai toli, vaizdo kokybė bloga, vaizdas neryÅ¡kus ir nespalvotas. Abiejų ekspertų iÅ¡vadose nurodyta, kad Å¡i aplinkybė tyrimo metu nebuvo patikimai nustatyta. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.

Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ . Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡iusi institucija, o visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. N9-990/2006 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015).

Kadangi byloje nėra galimybės neabejotinai nustatyti, ar A. L. įvažiuodamas į Rinktinės g.- Olimpiečių g., Karaliaus Mindaugo tilto sankryÅ¾Ä , rodė deÅ¡inį posÅ«kio signalÄ , Å¡i aplinkybė vertintina jo naudai. Akivaizdžiai tokios pozicijos laikėsi ir institucija, nes posÅ«kio signalo nerodymas neįtrauktas kaip faktinė aplinkybė nei administracinio nusižengimo protokole, nei skundžiamame nutarime ir neinkriminuotas kaip KET 82.2 punkto pažeidimas. Neįrodžius Å¡io KET pažeidimo A.

L. veiksmuose, esant minėtai eksperto iÅ¡vadai, vertintina, kad pagrįstas skundo teiginys, kad skundžiamame nutarime nurodyti A. L. veiksmai nebuvo sÄ lyga ir priežastis minėtam eismo įvykiui kilti. Eksperto vertinimu kito eismo dalyvio V. V. KET pažeidimas galimai buvo eismo įvykio kilimo priežastis. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas A. L. skundÄ , sprendžia tik dėl jo atžvilgiu priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas sprendžia tik dėl to, ar A. L. pagrįstai pritaikyta administracinė atsakomybė pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį.

Teismas nesprendžia, ar V. V. pagrįstai nepatrauktas administracinėn atsakomybėn, kaip to praÅ¡o pareiÅ¡kėjas, nes ANK 641 straipsnyje įtvirtinta, jog teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , t. y. klausimų, iÅ¡einančių už skundžiamo nutarimo ribų, nesprendžia. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad skundžiamame nutarime teisingai nurodyta tik faktinė aplinkybė, kad A.

L. 2021 m. spalio 31 d. apie 13.58 val. Karaliaus Mindaugo tilto-Rinktinės- Olimpiečių g. sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas motociklÄ â€žBMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pradėjo važiuoti ir suko į deÅ¡inę ne nuo deÅ¡inio važiuojamosios dalies kraÅ¡to, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau –KET) 106 punktÄ . Tačiau minėtasis KET pažeidimas, neužtraukia atsakomybės pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, o tik pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, todėl institucijos nutarimas naikintinas, o A.

L. veika perkvalifikuotina iÅ¡ ANK 417 straipsnio 3 dalies į 417 straipsnio 7 dalį. Teismui priėmus sprendimÄ veikÄ perkvalifikuoti į kitÄ Â ANK 417 straipsnio 7 dalį, spręstinas administracinės nuobaudos pažeidėjui paskyrimo už minėto administracinio nusižengimo padarymÄ klausimas. Pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, kelių eismo taisyklių pažeidimai, iÅ¡skyrus ANK numatytuosius, užtraukia baudÄ vairuotojams nuo deÅ¡imt iki dvylikos eurų. Atsižvelgiant į tai, kad nėra nustatyta atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, A.

L. dirba, tačiau baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, nusižengimo padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų, tame tarpe ir už ANK 417 straipsnyje numatytus nusižengimus, jam skirtina nuobauda – sankcijoje numatytÄ vidurkį atitinkanti bauda. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4, 6 dalimis, n u t a r ė : tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ iÅ¡ dalies. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. kovo 7 d. nutarimÄ Nr. 10-ANR_N-4726-2022, kuriuo A.

L. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalį, panaikinti, A. L. padarytÄ administracinį nusižengimÄ (KET 106 punkto reikalavimų pažeidimÄ ) iÅ¡ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalį ir skirti jam administracinę nuobaudÄ â€“ 11 (vienuolikos) eurų baudÄ . Dėl nutarimo per 20 (dvideÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo jo kopijos iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas