3ce23581-2ba3-4132-941c-a048be2c76cd · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1408-945/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02466-2020-2 Procesinio sprendimo kategorija 1.3.5.8 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 13 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Dianos Labokaitės ir Edvardo Palioko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Hoptransa“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Hoptransa“ ieÅ¡kinį atsakovui R.

S. dėl darbo ginčo dėl teisės iÅ¡nagrinėjimo teisme. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė, nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2020 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. DGKS-513, kuriuo buvo nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės 295,05 Eur neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį ir 136,19 Eur dienpinigių, kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama panaikinti DGK sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atsakovo praÅ¡ymÄ DGK atmesti.

IeÅ¡kinyje nurodoma, kad, remiantis atsakovo 2019 m. sausio 11 d. gera valia pasiraÅ¡ytu sutikimu, iÅ¡ atsakovo darbo užmokesčio ir dienpinigių buvo atliktos 505 Eur iÅ¡skaitos (dvi baudos už kelių mokesčio nesumokėjimÄ (iÅ¡ viso 480 Eur) ir 25 Eur bauda už kelių eismo taisyklių pažeidimÄ ). DGK nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 150 straipsnio, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 736, 739 straipsnių nuostatas, nes iÅ¡skaitas ieÅ¡kovė atliko ne vienaÅ¡aliÅ¡kai, bet gavusi atsakovo sutikimÄ .

2. Atsakovas atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 10 d. sprendimu ieÅ¡kinio ir atsakovo praÅ¡ymo reikalavimus tenkino iÅ¡ dalies, priteisė atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės 343,81 Eur darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius), 49,82 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 16 d. iki sprendimo priėmimo dienos (2020 m. birželio 10 d.), 0,07 proc. dydžio delspinigius už 343,81 Eur nesumokėto darbo užmokesčio sumÄ už kiekvienÄ praleistÄ dienÄ nuo 2020 m. birželio 11 d. iki darbo užmokesčio sumos visiÅ¡ko sumokėjimo, kitos atsakovo praÅ¡ymo DGK dalies netenkino, priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 52,63 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

4. Teismas nurodė, kad iš atsakovo 2019 m. gruodžio 6 d. prašymo dalyko bei faktinio pagrindo matyti, jog atsakovas reikalauja priteisti jam darbo užmokestį už 2019 m. spalio, lapkričio mėn. bei netesybas, reikalavimas priteisti dienpinigius ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas nepareikštas, išskaitos iš dienpinigių teisėtumo klausimas nekeliamas, todėl, neišeidamas už pareikštų reikalavimų ribų, teismas dienpinigių priteisimo klausimo nesprendė.

5. Teismas nustatė, kad atsakovui už 2019 m. spalio mėn. priskaičiuota iÅ¡mokėti 368,81 Eur darbo užmokesčio, kuris atsakovui nebuvo sumokėtas dėl ieÅ¡kovės atliktų iÅ¡skaitų. IeÅ¡kovė apie 480 Eur dydžio iÅ¡skaitos (dvi baudos po 240 Eur) pagrindÄ sužinojo ne vėliau kaip 2019 m. vasario 12 d., kai atliko 500 Eur pavedimÄ atsakovui, nurodydama mokėjimo paskirtį „Avansas baudai už neveikiantį Austrijos kelių aparatÄ â€œ. NurodymÄ atlikti 480 Eur dydžio iÅ¡skaitÄ ieÅ¡kovė davė 2019 m. lapkričio 14 d., t. y. praleidusi DK 150 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ vieno mėnesio terminÄ bei iÅ¡nykus darbdavio teisei Å¡io straipsnio nustatyta tvarka daryti iÅ¡skaitas iÅ¡ darbuotojo darbo užmokesčio.

Be to, iÅ¡skaitos iÅ¡ atsakovo 2019 m. spalio mėn. darbo užmokesčio dydis (100 proc.) virÅ¡ija CPK 736 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ maksimalų leistinÄ dydį (30 proc. iÅ¡ dalies, nevirÅ¡ijančios Vyriausybės nustatytos MMA). Teismas akcentavo, kad iÅ¡skaitų iÅ¡ darbo užmokesčio dydį nustatančios taisyklės (CPK 736 straipsnis) yra imperatyvios, nuo jų darbo santykių Å¡alys gali nukrypti tik esant DK 33 straipsnio 4 dalyje nustatytoms sÄ lygoms, tačiau nagrinėjamu atveju teismas nenustatė egzistuojant tokias sÄ lygas.

Be to, iÅ¡ 2019 m. sausio 11 d. atsakovo pasiraÅ¡yto sutikimo turinio nenustatyta ir tai, kad jis bÅ«tų sutikęs su didesniais iÅ¡skaitų dydžiais, nei numato įstatymai. Dėl to teismas konstatavo, kad 2019 m. lapkričio 14 d. ieÅ¡kovės įsakymas dėl iÅ¡skaitos bei 480 Eur dydžio iÅ¡skaita iÅ¡ atsakovo 2019 m. spalio mėn. darbo užmokesčio pagal šį įsakymÄ yra neteisėti. 25 Eur iÅ¡skaitÄ iÅ¡ atsakovo darbo užmokesčio teismas pripažino teisėta, nustatęs, kad ji atitiko DK bei CPK nuostatas dėl iÅ¡skaitų dydžio ir tvarkos.

Remdamasis tuo, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė neteisėtai neiÅ¡mokėjo atsakovui 343,81 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio (368,81 Eur – 25 Eur) ir Å¡iÄ atsakovo paÅ¡ymo dėl darbo užmokesčio priteisimo dalį tenkino.

6. Atsakovo reikalavimÄ priteisti darbo užmokestį už 2019 m. lapkričio mėn. teismas atmetė, nustatęs, kad atsakovas 2019 m. lapkričio mėn. nedirbo, jam buvo fiksuojamos pravaikÅ¡tos, darbo užmokestis už šį mėnesį nepriskaičiuotas.

7. Kadangi 343,81 Eur darbo užmokesčio suma atsakovui nebuvo sumokėta dėl darbdavės (ieÅ¡kovės) kaltės (neteisėtai Å¡iÄ sumÄ iÅ¡skaičius), teismas iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteisė delspinigius už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 16 d. iki sprendimo priėmimo dienos (2020 m. birželio 10 d.; 207 dienos) – 49,82 Eur bei 0,07 proc. dydžio delspinigius už kiekvienÄ dienÄ nuo 2020 m. birželio 11 d. iki darbo užmokesčio sumos visiÅ¡ko sumokėjimo. III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai 8.

IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu praÅ¡o iÅ¡ dalies panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 10 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ DGK 2020 m. sausio 22 d. sprendimÄ Nr. DGKS-513 panaikinti ir atsakovo praÅ¡ymÄ atmesti visa apimtimi, priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Skunde nurodoma, kad teismas, aiÅ¡kindamas iÅ¡skaitų iÅ¡ darbo užmokesčio teisėtumÄ , nepagrįstai taikė DK 150 straipsnį ir CPK 736 straipsnį, nes juose įtvirtintos nuostatos taikomos priverstiniam iÅ¡ieÅ¡kojimui, t. y. kai asmuo neiÅ¡reiÅ¡kė valios Å¡alių susitarimu atlyginti savo veiksmais kitam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ .

Teismas nevertino ir neatsižvelgė į atsakovo gera valia pasiraÅ¡ytÄ sutikimÄ , kurio atsakovas neginčijo, neiÅ¡reiÅ¡kė valios jo atÅ¡aukti. IeÅ¡kovė nedarė vienaÅ¡aliÅ¡kų iÅ¡skaitų be atsakovo sutikimo. Atsakovas buvo tinkamai informuotas apie jam asmeniÅ¡kai paskirtas baudas, tačiau apmokėjimų nevykdė, todėl ieÅ¡kovė, siekdama apsaugoti atsakovÄ , užkirsdama keliÄ situacijai, kai atsakovas negalėtų įvažiuoti į Å¡alį, kurioje jam skirta bauda, įvykdė atsakovo prievoles.

Atsakovas, turėdamas teisę laisvai disponuoti savo darbo užmokesčiu, iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ iÅ¡ savo darbo užmokesčio gera valia atlyginti ieÅ¡kovei žalÄ , Å¡i valia turėtų bÅ«ti gerbiama ir neribojama.

9. Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundÄ nepateikė. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 10. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Å ioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Dėl reikalavimo panaikinti DGK sprendimÄ 11. Vadovaujantis DK 231 straipsnio 3, 4 ir 7 dalimis, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiÅ«ros dalykas, pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį teisme ginčas nagrinėjamas iÅ¡ esmės, o teismo sprendimui įsiteisėjus darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

AiÅ¡kindamas tokį teisinį reglamentavimÄ kasacinis teismas formuoja nuosekliÄ praktikÄ , kad reikalavimas pripažinti darbo ginčų komisijos sprendimÄ yra nenagrinėtinas teisme, kreipdamasi į teismÄ su darbo ginčų komisijos sprendimu nesutinkanti ginčo Å¡alis turi praÅ¡yti kilusį ginÄÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡ naujo, o iÅ¡nagrinėjus bylÄ darbo ginčų komisijos sprendimas savaime netenka galios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018, 2019 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje e3K-3-302-684/2019, 2020 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje e3K-3-158-684/2020 ir kt.).

Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad, nevertindamas DGK sprendimo teisėtumo ir sprendimo nenaikindamas, pirmosios instancijos teismas proceso teisės normų nepažeidė. Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų 12. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, apibrėždamas bylos nagrinėjimo ribas pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas DGK neteikė reikalavimo dėl dienpinigių priteisimo, todėl klausimo dėl dienpinigių išmokėjimo tinkamumo teismas nenagrinėjo.

Be to, iÅ¡analizavęs atsakovo reikalavimų priteisti jam darbo užmokestį už 2019 m. spalio – lapkričio mėn. bei netesybas už vėlavimÄ atsiskaityti pagrįstumÄ , teismas konstatavo, kad darbo užmokestis už 2019 m. lapkričio mėn. atsakovui nepriklausė, kadangi šį mėnesį jis nedirbo, jam buvo fiksuojamos pravaikÅ¡tos. Teismas, vadovaudamasis darbdavio pateiktais apskaitos duomenimis, taip pat sprendė, kad atsakovui, kuris 2019 m. sausio 11 d. darbo sutarties pagrindu dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, už 2019 m. spalio mėn. turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėtas 368,81 Eur darbo užmokestis (suma atskaičius mokesčius), jog darbdavys į Å¡iÄ sumÄ pagrįstai įskaitė 25 Eur ieÅ¡kovės iÅ¡laidų sumokant už atsakovÄ baudÄ sumÄ .

Atsakovas apeliacinio skundo neteikė, o ieÅ¡kovė Å¡iame punkte aptartų sprendimo dalių neginčijo, todėl jų teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas nepatenka į apeliacijos ribas (CPK 320 straipsnis), jų vertinimas pažeistų CPK 313 straipsnyje įtvirtintÄ draudimÄ priimti apelianto atžvilgiu blogesnį sprendimÄ . Dėl darbo užmokesčio priteisimo 13. Pripažindama egzistavus pareigÄ sumokėti atsakovui 343,81 Eur (368,81 Eur – 25 Eur) darbo užmokestį už 2019 m. spalio mėn., ieÅ¡kovė kartu akcentavo, kad Å¡i prievolė pasibaigė prieÅ¡prieÅ¡inio reikalavimo įskaitymu.

Byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovė už atsakovÄ apmokėjo atsakovui 2019 m. sausio 29–30 d. paskirtas dvi baudas, kurių bendra suma sudarė 480 Eur, t. y. virÅ¡ijo už 2019 m. spalio mėn. mokėtinÄ darbo užmokesčio sumÄ , 2019 m. vasario 12 d. pervesdama atsakovui 500 Eur sumÄ baudoms sumokėti. IeÅ¡kovė į bylÄ taip pat pateikė 2019 m. sausio 11 d., t. y. tÄ pačiÄ dienÄ , kai buvo sudaryta darbo sutartis, atsakovo pasiraÅ¡ytÄ sutikimÄ , kad darbdavys iÅ¡skaitytų iÅ¡ darbo užmokesčio už darbuotojÄ sumokėtas baudas, o taip pat 2019 m. lapkričio 14 d.

įsakymÄ dėl 480 Eur sumos iÅ¡skaitymo iÅ¡ atsakovui mokėtinų sumų.

14. Atmesdamas ieÅ¡kovės argumentus dėl 343,81 Eur darbo užmokesčio už 2019 m. spalio mėn. įskaitymo, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atlikdamas įskaitymÄ darbdavys pažeidė DK 150 straipsnio, CPK 736 straipsnio nuostatas. Vadovaujantis DK 150 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, darbdavys gali atlikti įskaitymus iÅ¡ darbo užmokesčio darbuotojo darbdaviui padarytai žalai atlyginti. DK 150 straipsnio 4–6 dalyse, CPK 736 straipsnyje įtvirtinti iÅ¡skaitų dydžio ribojimai, o DK 150 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad darbdavys iÅ¡skaitÄ turi teisę atlikti per vienÄ mėnesį nuo tos dienos, kuriÄ sužinojo ar galėjo sužinoti apie atsiradusį iÅ¡skaitos pagrindÄ .

Be to, vadovaujantis DK 156 straipsnio 1 dalimi, darbdavys vienaÅ¡aliÅ¡ku raÅ¡ytiniu nurodymu gali įskaityti tik sumÄ , nevirÅ¡ijančiÄ darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio, nurodymÄ priimdamas per tris mėnesius nuo žalos paaiÅ¡kėjimo dienos. Dėl didesnių sumų iÅ¡ieÅ¡kojimo, taip pat dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo, vykdomo praleidus įstatymo nustatytÄ terminÄ , darbdavys vienaÅ¡aliÅ¡ko nurodymo priimti negali, turi kreiptis į darbo ginčus nagrinėjančius organus. Skundžiamame sprendime akcentuojama, kad baudÄ ieÅ¡kovė apmokėjo 2019 m. vasario 12 d., todėl 2019 m. lapkričio 14 d., t. y. praėjus daugiau nei 9 mėnesiams, nurodymo atlikti įskaitymÄ neturėjo teisės priimti.

15. Nesutikdama su tokiu aiÅ¡kinimu ieÅ¡kovė akcentuoja, kad iÅ¡skaita buvo atlikta turint atsakovo sutikimÄ , kaip tai numatyta DK 156 straipsnio 1 dalyje. Kad turėdamas darbuotojo sutikimÄ darbdavys gali atlikti įskaitymÄ ir nesilaikydamas įstatyme įtvirtintų ribojimų, akcentuojama ir kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-469/2015). Toks teisinio reglamentavimo aiÅ¡kinimas yra paremtas siekiu apsaugoti darbuotojÄ nuo darbdavio piktnaudžiavimo.

Siekdamas jam padarytos žalos atlyginimo darbdavys privalo inicijuoti darbo ginÄÄ bei įrodyti visas iÅ¡ darbo santykių kylančios atsakomybės taikymo sÄ lygas. Ä®statymas suteikia ribotÄ galimybę darbdaviui priimti vienaÅ¡alį sprendimÄ . Kita vertus, jeigu darbuotojas, turintis teisę į su darbo santykiais susijusias sumas, sutinka su darbdavio pretenzija ir iÅ¡reiÅ¡kia valiÄ leisti darbdaviui Å¡ias sumas panaudoti darbdavio pretenzijos dėl žalos atlyginimo priteisimo patenkinimui, darbdavio atliekamas įskaitymas negali bÅ«ti vertinamas kaip neteisėtas, pažeidžiantis darbuotojo teises ar teisėtus interesus.

16. Vertindama aptartÄ teisinį reglamentavimÄ nagrinėjamoje byloje susiklosčiusių faktinių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija pažymi keletÄ reikÅ¡mingų aplinkybių. Nagrinėjamu atveju darbuotojas sutikimÄ dėl iÅ¡skaitų pasirašė darbo sutarties sudarymo metu, t. y. prieÅ¡ atliekant bet kokius veiksmus, iÅ¡ kurių ieÅ¡kovė kildina žalos atsiradimÄ . Toks sutikimas negali bÅ«ti vertinamas kaip DK 156 straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka darbuotojo iÅ¡reikÅ¡ta valia geranoriÅ¡kai atlyginti darbdaviui padarytÄ Å¾alÄ .

Darbuotojo sutikimas galėtų bÅ«ti pripažįstamas atitinkančiu teisinio reglamentavimo tikslus tik tuo atveju, jeigu darbuotojas turėtų galimybę įvertinti darbdavio pretenzijos pagrįstumÄ ir su tokia pretenzija sutiktų. IÅ¡ankstinis sutikimas atlyginti ateityje atsirasiančiÄ Å¾alÄ vertintinas kaip imperatyvų įstatyme įtvirtintÄ Ä¯skaitymo negalimumÄ paneigiantis, todėl neteisėtas susitarimas, kuris negali bÅ«ti vertinamas kaip sukuriantis teisines pasekmes (DK 33 straipsnio 4 dalis).

Kartu pažymėtina ir tai, kad žalos suma nevirÅ¡ijo darbuotojo vidutinio mėnesio darbo užmokesčio, todėl ieÅ¡kovė turėjo galimybę atlikti įskaitymÄ ir be darbuotojo sutikimo, tačiau per įstatyme įtvirtintÄ terminÄ Å¡ia teise nesinaudojo. Net ir nutarties 12 punkte aptartÄ 25 Eur įskaitymÄ iÅ¡ to paties 2019 m. spalio mėn. darbo užmokesčio ieÅ¡kovė atliko 2019 m. spalio mėn., o sprendimÄ Ä¯skaityti 480 Eur sumÄ priėmė 2019 m. lapkričio 14 d., kai tęsėsi darbdavio darbuotojui fiksuojama pravaikÅ¡ta.

Darbdavio elgesys, kai jis ilgiau nei 9 mėn. nesinaudoja įskaitymo institutu, o vėliau, tarp Å¡alių kilus nesutarimams dėl darbo funkcijų vykdymo, nusprendžia atlikti vienaÅ¡alį mokėtinų sumų įskaitymÄ , patvirtina darbdavio veiksmų subjektyvumÄ , nesuderinamumÄ su įstatyme įtvirtintu ribojimu. Spręsti, kad tuo metu, kai buvo atliekamas įskaitymas, darbuotojo valia nebuvo pasikeitusi, jis sutiko geranoriÅ¡kai patenkinti darbdavio pretenzijÄ , ieÅ¡kovė neturėjo jokio pagrindo.

Tokios ieÅ¡kovės pozicijos nepagrįstumÄ patvirtina ir darbuotojo inicijuotas darbo ginčas dėl darbo užmokesčio jam priteisimo.

17. Apibendrindama nurodytų aplinkybių visumÄ teisėjų kolegija sprendžia, kad darbdavys nurodymÄ Ä¯skaityti darbuotojui mokėtinas sumas ir darbuotojo darbdaviui galimai padarytÄ Å¾alos atlyginimÄ atliko tuo metu, kai buvo praleistas imperatyvus įstatyme įtvirtintas terminas vienaÅ¡aliam įskaitymui atlikti, darbuotojui neiÅ¡reiÅ¡kus valios sutikti su nurodytu įskaitymu. Tokia iÅ¡vada nepaneigia darbdavio teisės reikalauti iÅ¡ darbuotojo žalos atlyginimo priteisimo darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka, tačiau leidžia spręsti, kad darbuotojo reikalavimas dėl darbo užmokesčio įsiskolinimo priteisimo yra pagrįstas.

Kita vertus, darbdavys reikalavimo priteisti iÅ¡ darbuotojo žalos atlyginimÄ teisės aktuose nustatyta tvarka nepareiÅ¡kė, todėl Å¡io reikalavimo vertinimas nepateko į nagrinėjamos bylos ribas. Dėl netesybų priteisimo 18. Vadovaujantis DK 147 straipsnio 1 dalimi, iÅ¡ darbdavio, vėluojančio atsiskaityti su darbuotoju, priteisiami delspinigiai. Pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė delspinigių dydį bei jo apskaičiavimo tvarkÄ . Apeliaciniu skundu Å¡io skaičiavimo pagrįstumo ieÅ¡kovė neginčijo, savo pozicijÄ dėl skundžiamo sprendimo dalies, kuria priteisti delspinigiai, neteisėtumo siedama iÅ¡imtinai su argumentu dėl pagrindinio reikalavimo priteisti darbo užmokesčio įsiskolinimÄ nepagrįstumu.

Šį argumentÄ atmetus, nėra pagrindo naikinti ar keisti ir sprendimo dalį dėl delspinigių priteisimo. Dėl procesinės bylos baigties 19. Apeliacinio skundo argumentus pripažinus nepagrįstais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). SkundÄ atmetus, su procesinių dokumentų įteikimu apeliaciniame procese susijusių iÅ¡laidų atlyginimas iÅ¡ ieÅ¡kovės nepriteisiamas, nes iÅ¡laidų suma nevirÅ¡ija minimalios skirstytinos sumos. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Marius Bartninkas Diana Labokaitė Edvardas Paliokas