3ce0fb1f-e5ae-425b-966e-ea51199364b4 · Vilniaus apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-268-468/2017Teisminio proceso Nr.1-10-9-00155-2011-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1.; 2.1.3.6           (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U TA R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 12 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgitos Mačionytės, Ernesto Rimšelio, Sekretoriaujant Dariui Kamandieriui, dalyvaujant prokurorei Ingai Gulbickienei,mirusios nuteistosios D.

B. gynėjui advokatui Bogdan Chranovskij,nukentėjusiajam A. D.,nukentėjusiųjų atstovui adv. Algimantui Kliunkai,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios D. B. gynėjo adv. Bogdan Chranovskij bei nukentėjusiųjų A. D. ir A. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-01 nuosprendžio, kuriuo D. B. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 2 dalį (nukentėjusieji A.

D. ir A. V.) jai paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė; pripažinta kalta pagal BK 182 str. 2 dalį (nukentėjusysis R. N.) ir jai paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtosios bausmės subendrintos bausmių dalinio sudėjimo bÅ«du ir nustatyta subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.Vadovaujantis BK 75 str. 1-3 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistÄ jÄ per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.D.

B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (376,60 eurų) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , kuri turi bÅ«ti sumokėta per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Nukentėjusiojo R. N. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestas.IÅ¡ D. B. priteista: nukentėjusiojo R. N. naudai 414,77 Eur advokato iÅ¡laidoms apmokėti, nukentėjusiojo A. D. naudai 414,77 Eur advokato iÅ¡laidoms apmokėti, nukentėjusiojo A.

V. naudai 121 Eur advokato iÅ¡laidoms apmokėti. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė: Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės D. B. pripažinta kalta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (nukentėjusieji A. D. ir A. V.) už tai, kad apgaulės bÅ«du savo naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ . Ji, turėdama tikslÄ apgaule įgyti svetimÄ , A. D. ir A. V. priklausantį didelės vertės turtÄ , t.y. dideles pinigų sumas, kurios žymiai virÅ¡ijo jos gaunamas pajamas bei neturėdama sukaupto turto pinigine iÅ¡raiÅ¡ka ar kitokia forma, pagal 2008-05-10 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytÄ su banku „Nordea“ gavusi 499 709, 86 Eur (1 650 000 Lt) dydžio paskolÄ , turėdama šį kreditorinį įsiskolinimÄ bei pagal aukščiau nurodytÄ sutartį su banku bÅ«dama įsipareigojusi mokėti kas mėnesį jos pajamas virÅ¡ijančias įmokas, žinodama, kad neturi ir neturės galimybių grÄ Å¾inti iÅ¡ A.

D. ir A. V. apgaule užvaldytų pinigų 2008 m. birželio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, kreipėsi į A. D., praÅ¡ydama paskolinti jai 120 000 Lt, melagingai įtikino A. D. ir A. V., kad turi realiÄ galimybę grÄ Å¾inti pasiskolintas pinigines lėšas ir jas grÄ Å¾ins iki 2008-07-28, 2008-06-27 (duomenys neskelbtini), pasirašė paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį 120 000 Lt sumai ir nurodė pervesti Å¡iuos pinigus į V. Z. priklausančiÄ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB DNB banke, po ko, suklaidintas A.

V. 2008-06-27 pervedė 120 000 Lt į aukščiau nurodytÄ V. Z. priklausančiÄ banko sÄ skaitÄ , po ko, ji, D. B., 2008-06-27 paprastajame neprotestuotiname vekselyje nurodytu laiku, t.y. 2008-07-28, nukentėjusiajam A. D. ir A. V. 120 000 Lt negrÄ Å¾ino, taip apgaule užvaldė svetimÄ turtÄ - 120 000 Lt (34 754,40 Eur) sumÄ ;tęsdama nusikalstamÄ veikÄ , 2008 metų spalio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, kreipėsi į A. D., praÅ¡ydama paskolinti jai 20 000 Lt, melagingai įtikino A.

D., kad turi realiÄ galimybę grÄ Å¾inti pasiskolintas pinigines lėšas ir jas gražins, po ko Å¡is, bÅ«damas D. B. apgaulės įtakoje, kreipėsi į savo draugÄ A. V., praÅ¡ydamas paskolinti D. B. 20 000 Lt ir užtikrindamas, kad pastaroji pasiskolintÄ pinigų sumÄ tinkamai grÄ Å¾ins, po ko 2008-10-31 D. B. adresu (duomenys neskelbtini), pasirašė paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį 20 000 Lt sumai, apgaulei sustiprinti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens paprašė padaryti įraÅ¡Ä vekselyje „Laiduotojas S. K. asm. kodas (duomenys neskelbtini) bei pasiraÅ¡yti, po ko Å¡iÄ pinigų sumÄ , 20 000 Lt, A.

V. perdavė D. B., po ko ji, D. B., vekselyje nurodytu laiku - 2008-11-15 nukentėjusiajam A. V. skolos negrÄ Å¾ino, taip apgaule užvaldė svetimÄ turtÄ - 20 000 Lt (5 794,40 Eur) sumÄ ;tęsdama nusikalstamÄ veikÄ , 2009-03-05 vėl kreipėsi į A. D., praÅ¡ydama trumpam laikui - iki 2009-03-16, papildomai paskolinti 20 000 Eur sumÄ (69 000 Lt), melagingai įtikino A. D., kad turės galimybę laiku pasiskolintÄ pinigų sumÄ grÄ Å¾inti, apgaulei sustiprinti paliko kaip užstatÄ jai nepriklausantį automobilį „Nissan Murano“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašė paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį 20 000 Eur sumai ir taip iÅ¡viliojo iÅ¡ A. D. 20 000 Eur (69 000 Lt), po ko ji, D. B., vekselyje nurodytu laiku - 2009-03-16, nukentėjusiajam A. D. 20 000 Eur (69 000 Lt) negrÄ Å¾ino, taip apgaule užvaldė svetimÄ turtÄ - 20 000 Eur (69 000 Lt) sumÄ ,tokiu bÅ«du ji apgaulės bÅ«du įgijo ir užvaldė didelės vertės svetimÄ turtÄ : nukentėjusiems A. D. - 129 000 Lt, o A. V. - 80 000 Lt priklausančias pinigines lėšas, viso padarydama jiems 209 000 Lt (kas atitinka 60 530 eurų 58 euro centų) turtinę žalÄ .

D. B. pripažinta kalta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (nukentėjusysis R. N.) už tai, kad turėdama tikslÄ apgaulės bÅ«du įgyti svetimÄ , R. N. priklausantį didelės vertės turtÄ , t.y. didelės vertės pinigų sumÄ , kuri žymiai virÅ¡ijo jos gaunamas pajamas bei neturėdama sukaupto turto pinigine iÅ¡raiÅ¡ka ar kitokia forma, pagal 2008-05-10 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytÄ su banku „Nordea“, gavusi 499 709,86 Eur (1 650 000 Lt) dydžio paskolÄ , turėdama šį kreditorinį įsiskolinimÄ bei pagal aukščiau nurodytÄ sutartį su banku bÅ«dama įsipareigojusi mokėti kas mėnesį jos pajamas virÅ¡ijančias įmokas, taip pat pagal 2008-06-27 ir 2009-03-05 vekselius turėdama 129 000 Lt dydžio neįvykdytus kreditorinius įsipareigojimus A.

D. bei pagal 2008-06-27 ir 2008-10-31 vekselius turėdama 80 000 Lt dydžio neįvykdytus kreditorinius įsipareigojimus A. V., žinodama, kad neturi ir neturės galimybių grÄ Å¾inti iÅ¡ R. N. apgaule užvaldytų pinigų, įgijusi nukentėjusiojo R. N. pasitikėjimÄ , nes anksčiau turėjo su juo paskolinių santykių, sudariusi pasiturinčios verslininkės įvaizdį, 2009 m. gegužės mėn., tiksliau nenustatytÄ dienÄ , apgaule pasiskolino iÅ¡ R. N. 250 000 Lt ir iÅ¡rašė Å¡iai sumai paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, po ko apgaule, teigdama, kad pinigai reikalingi sudaryti naujam verslo sandoriui, 2009 m. birželio mėn., tiksliau nenustatytÄ dienÄ , bet ne vėliau kaip iki 2009-06-15, pasiskolino 157 950 Lt ir iÅ¡rašė paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, po ko, suėjus aukščiau nurodytuose vekseliuose pinigų grÄ Å¾inimo terminui, pinigų negrÄ Å¾ino, o 2009-06-15 iÅ¡rašė vienÄ bendrÄ paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį 407 950 Lt sumai, po ko ji, D.

B., vekselyje nurodytu laiku - 2009-07-15, nukentėjusiajam R. N. 407 950 Lt negrÄ Å¾ino, tokiu bÅ«du ji apgaule įgijo didelės vertės svetimÄ , nukentėjusiajam R. N. priklausantį 407 950 Lt (118 150,48 Eur) turtÄ . Apeliacinių skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai Apeliaciniame skunde nuteistosios D. B. gynėjas advokatas Bogdan Chranovskij praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-01 nuosprendį panaikinti ir D. B. pagal BK 182 str. 2 dalį iÅ¡teisinti. Apelianto nuomone, nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių.

Tokį neteisingÄ bylos aplinkybių konstatavimÄ lėmė BPK 20 str. 3-5 dalių, 305 str. 1 d. 2 punkto reikalavimų esminiai pažeidimai ir netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas D. B. veiksmus neteisingai vertino kaip nusikalstamas veikas, o ne kaip civilinius paskolinius teisinius santykius, kurie susiklostė tarp nuteistosios ir A. D., A. V. bei R. N. Skunde pažymima, kad vienas iÅ¡ pagrindinių baudžiamųjų teisinių santykių atribojimo nuo civilinių teisinių santykių aspektas – tai galimybė pažeistas teises atkurti civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

Visi civiliniai teismai priėmė sprendimus ne nuteistosios naudai, iÅ¡ nuteistosios priteisė reikalautus pinigus, teismo sprendimai įsiteisėjo ir buvo vykdomi. Civiliniai procesai vyko įprastai, neužtruko neįprastai ilgai. Be to, nukentėjusysis R. N. suėjus vekselyje nurodytam terminui, kreipėsi į Vilniaus miesto 3 notaro biuro notarÄ T.P. V., kuris 2009-07-28 iÅ¡davė vykdomÄ jį įraÅ¡Ä (duomenys neskelbtini) dėl 409 587 Lt skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ D. B., kuris sėkmingai buvo pateiktas vykdyti antstolio A.

B. kontorai, buvo pradėtas vykdyti bei vykdomas iki šiol. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje atmetė nukentėjusiojo civilinį ieškinį, todėl, apelianto manymu, iš esmės pripažino, kad nukentėjusysis tinkamai apgynė savo pažeistos teisės civilinio proceso tvarka.Apelianto teigimu, iš skundžiamo nuosprendžio motyvų matyti, kad pasisakydamas ginamojo kaltės klausimu teismas išdėstė tik teorinius dalykus apie BK 182 str. nuostatas, tačiau toks nuosprendžio argumentavimas negali būti laikomas tinkamomis teismo išvadomis dėl surinktų faktinių duomenų įrodomumo galios.

Apelianto manymu, iš nagrinėjamoje byloje esančio teismo nuosprendžio turinio, grindžiamo iš esmės kaitinamojo akto aprašomosios dalies bei kaltintojo baigiamosios kalbos pakartojimu ir bendro pobūdžio argumentais, nesusietais su konkrečiais argumentais ir nagrinėjamos bylos aplinkybėmis. Skundžiamame nuosprendyje teismas išdėstė tik kaltinimui palankius nukentėjusiųjų parodymus ir nenurodė, kodėl atmeta kitus įrodymus, t.y. kaltinamosios bei liudytojo V. Z. parodymus. Apelianto teigimu, prie bylos medžiagos buvo prijungti nuteistosios parodymus patvirtinantys dokumentai, tačiau teismas jų turinio nenagrinėjo ir neanalizavo.

Be to, teismas iÅ¡ esmės nepasisakė dėl nuteistosios gynėjo iÅ¡samiai iÅ¡dėstytųjų argumentų dėl veikos kvalifikavimo. Apelianto teigimu, yra nesuprantamos teismo abejonės dėl nuteistosios parodymų patikimumo apie paskolintų pinigų panaudojimÄ . Teismo iÅ¡vados, kad paskolinti pinigai nebuvo panaudoti bÅ«tent verslo reikalams, yra spėjamojo pobÅ«džio. Apelianto teigimu, liudytojo V. Z. ir iÅ¡ dalies nukentėjusiųjų parodymai patvirtina, kad nuteistosios nurodytas verslas buvo vystomas, tačiau norimas rezultatas nepasiektas.

Be to, nepaneigti nuteistosios parodymai dėl 2008-05-10 kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos su banku „Nordea“ bei palÅ«kanų grÄ Å¾inimo. Å i paskola buvo suteikta investicinio projekto Klaipėdos mieste užbaigimui, t,y. trÅ«kstamų žemės sklypų įsigijimui, kurie buvo reikalingi visam projektui suformuoti. Visos paskolinės lėšos pagal tikslinę paskirtį buvo pervestos UAB „X” ir jos vardu įsigyti trÅ«kstami žemes sklypai. Å ie sklypai buvo įkeisti.

Ä®sigyjant žemės sklypus už suteiktÄ paskolÄ UAB „X“ papildomai investavo 50 procentų nuosavų lėšų arba turto. AsmeniÅ¡kai Å¡ia paskola kaltininkė negalėjo pasinaudoti, visos lėšos buvo panaudotos pagal tikslinę paskirtį, numatytÄ paskolos sutartyje. PalÅ«kanų mokėjimas ir paskolos grÄ Å¾inimas buvo numatytas ir vertinamas paskolų komitete tik iÅ¡ UAB „X“ veiklos ir gaunamų pajamų. Tokios paskolos buvo suteiktos kitam akcininkui V. Z. ir UAB „Y“ direktoriui S. J..

V. Z. bei S. J. paskolinės lėšos buvo pervesto UAB „Y“. GrÄ Å¾inimas taip pat buvo paskaičiuotas tik iÅ¡ UAB „Y“ veiklos. Tiek UAB „Y“ tiek ir UAB „X“ turėjo nekilnojamÄ jį turtÄ ir iÅ¡ jo gavo nuomos pajamas. PalÅ«kanos už V. Z. bei S. J. paskolas buvo mokamos iÅ¡ UAB „Y“ nuomos pajamų. Kadangi nebuvo pabaigta PC Kalniečiai rekonstrukcija, nuomos pajamos sumažėjo, visų trijų paskolų palÅ«kanų mokėjimas ėmė strigti. Dėl visų trijų paskolų su banku bendraudavo V.

Z. ir S. J.. Vėliau buvo įtraukti ir laiduotojai. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas nuteistosios įsipareigojimus nepagrįstai įvertino kaip kreditinį įsiskolinimÄ , kurį turėdama, ji iÅ¡ anksto žinojo, kad neturi ir neturės galimybių A. D., A. V. bei R. N. grÄ Å¾inti pinigus.Skunde pažymima, kad A. D. ilgus metus bendradarbiavo su D. B. lėšų skolinimo srityje, gaudavo palÅ«kanas, turėjo iÅ¡ tarpusavio santykių tam tikros turtinės naudos, įtikino tai padaryti ir A.

V.. R. N. tokiais pat klausimais bendradarbiavo su V. Z. Apelianto manymu, jie yra patyrę ir Å¡ioje srityje turintys gerus įgÅ«džius verslininkai, todėl D. B. galimybė, „apgaulingai“ įtikinti nukentėjusiuosius paskolinti pinigus, yra menka. Be to, nukentėjusieji į teisėsaugos institucijas kreipėsi tik tada, kai užstrigo vykdymo procesas civilinėse bylose. Taigi akivaizdu, kad Å¡iuo atveju nėra sukčiavimo bÅ«tino elemento - apgaulės. Taip pat nėra ir Å¡ios nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės - tyčios, nes pinigai buvo pasiskolinti verslo vystymui, o ne turint tikslÄ juos užvaldyti.

Apeliaciniame skunde nukentėjusieji A. D. ir A. V. praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-01 nuosprendį pakeisti: vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, D. B. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du ir nustatyti galutinę ketverių metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant pataisos namuose. Jei D. B. bÅ«tų paskirta subendrinta didesnė nei ketverių metų laisvės atėmimo bausmė ar apeliacinis skundas dėl griežtesnės subendrintos laisvės atėmimo bausmės skyrimo bÅ«tų atmestas, praÅ¡o panaikinti nuosprendžio dalį dėl nuteistajai D.

B. taikytų BK 75 straipsnio nuostatų. Jei apeliacinis skundas bÅ«tų atmestas, praÅ¡o nuteistajai D. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytÄ BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir 69 straipsnyje - turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems A. D., A. V. ir R. N. terminÄ nustatyti - vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Skunde pažymima, kad D. B. už kiekvienÄ padarytÄ nusikaltimÄ buvo paskirtos tolygios savo griežtumu trejų metų laisvės atėmimo bausmės, kurios buvo subendrintos dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės iÅ¡ dalies sudedamos prie griežčiausios bausmės iÅ¡ dalies pridedant Å¡velnesnes bausmes, tačiau Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas iÅ¡ dalies sudėjo tolygias griežtumu bausmes, pridėdamas tik Å¡eÅ¡tadalį vienos iÅ¡ dviejų griežtų bausmių. Apeliantų manymu, tokiu bÅ«du buvo pažeistas proporcingumo principas. Be to, atsižvelgiant į D. B. padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, jų sunkumÄ ir pavojingumÄ , turtinės žalos, padarytos trims nukentėjusiesiems, mastÄ , pirmosios instancijos teismas paskyrė aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ , neatitinkančiÄ BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytai bausmės paskirčiai ir neteisingÄ subendrintÄ bausmę.Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konkrečiai nenurodė tų bylos aplinkybių, kurios, jo manymu, pagrįstų bausmės vykdymo atidėjimÄ , neapibÅ«dino D.

B. asmenybės, jos socialinių ryÅ¡ių ir sveikatos bÅ«klės, neįvertino jos padarytų nusikaltimų pavojingumo bei tikimybės, kad ji ateityje gali daryti panaÅ¡aus pobÅ«džio nusikalstamas veikas. Be to, teismas nenustatė ir skundžiamame nuosprendyje nenurodė jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, duodančių pakankamÄ pagrindÄ manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, tinkamai neįvertino visų bylos duomenų visumos. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai taikydamas D.

B. bausmės vykdymo atidėjimo institutÄ , netinkamai vadovavosi BK 75 straipsnio nuostatomis, neatsižvelgė į Å¡iuo klausimu suformuotÄ teismų praktikÄ , ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .Apeliantų manymu, D. B. veiksmai ir elgesys nagrinėjant civilines bylas dėl žalos atlyginimo, vykdant priverstinį skolų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , tiriant ir nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ rodo, kad ji ne tik nesirengė, bet ir nesirengia grÄ Å¾inti pasiskolintų pinigų. Ji nesutiko su pareikÅ¡tais civiliniais ieÅ¡kiniais, ikiteisminio tyrimo metu melagingai nurodė, kad neturi kreditorinių įsipareigojimų, teigė, kad dėl skolos negrÄ Å¾inimo kaltas pats nukentėjusysis A.

D.. D. B. nepagrįstai A. D. atžvilgiu inicijavo ikiteisminį tyrimÄ ir tuo pagrindu prašė sustabdyti civilinę bylÄ . Apeliantų teigimu, yra pagrindas teigti, kad kaltininkė bandė dirbtinai sukurti jÄ neva teisinančius duomenis, didino savo nemokumÄ toliau skolindamasi pinigus. Tai, apeliantų nuomone, patvirtina, kad D. B. darė ir toliau gali daryti panaÅ¡ias nusikalstamas veikas.Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad kaltinamoji D. B. padarė du tyčinius sunkius nusikaltimus, kurie nebuvo atsitiktinio pobÅ«džio, nesant jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, savo kaltės dėl padarytų nusikaltimų nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme.

Dėl padarytų nusikaltimų nesigailėjo, tik formaliai atsiprašė nukentėjusiųjų A. D. ir A. V., visiÅ¡kai neatlygino nukentėjusiesiems padarytos žalos. Tai rodo, jog D. B. nesupranta padarytų veikų pavojingumo, savo elgesio nevertina kritiÅ¡kai, nesiekia paÅ¡alinti nusikalstamomis veikomis sukeltų padarinių. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nenurodė, kodėl, taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ , atsižvelgė į D. B. sveikatos bÅ«klę. Byloje nėra duomenų, kad kaltininkė dėl sveikatos bÅ«klės negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės. Apeliantų manymu, yra pagrindas manyti, kad D.

B., neatvykdama į teisiamuosius posėdžius, nesavalaikiai pateikdama teismui duomenis apie savo ligas, stengėsi vilkinti teismo procesÄ .Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu atidėdamas bausmės vykdymÄ , D. B. paskyrė tik vienintelį formalų įpareigojimÄ - neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo ir minimaliÄ baudžiamojo poveikio priemonę, numatytÄ BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 71 straipsnyje - 10 MGL (376,60 Eur) dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , kuri turi bÅ«ti sumokėta per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Apeliantų manymu, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu D. B. nepagrįstai neskyrė baudžiamojo poveikio priemonės, galinčios padėti įgyvendinti bausmės paskirtį - turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems per teismo nustatytÄ terminÄ , tikslu tokios baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo atveju užtikrinti teisinius padarinius, numatytus BK 74 straipsnyje, 243 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme, galinčius sudaryti pagrindÄ panaikinti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimÄ .

Teismo posėdyje mirusiosios nuteistosios gynėjas advokatas B.Chranovskij prašė tęsti procesÄ nuteistÄ jÄ reabilituojančiais pagrindais ir apeliacinį skundÄ tenkinti, D. B. iÅ¡teisinti, o nukentėjusiųjų apeliacinį skundÄ palikti nenagrinėtu, nes jame praÅ¡oma griežtinti skundžiamÄ nuosprendį. Prokurorės nuomone pagrindų tęsti procesÄ nėra, nes nuosprendis nėra įsiteisėjęs, o procesÄ tikslinga nutraukti. Nukentėjusysis A. D. prašė atmesti nuteistosios gynėjo skundÄ kaip nepagrįstÄ .

Atsižvelgdamas į tai, kad kaltininkė mirė, jo skundo praÅ¡o nenagrinėti. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados Dėl proceso tęsimo kaltinamam asmeniui mirus Byloje nustatyta, kad po apeliacinio skundo padavimo 2017-03-18 mirė nuteistoji D. B. Jos mirties faktÄ patvirtina teismui pateikta medicininio mirties liudijimo kopija bei Lietuvos informacinėje sistemoje (Liteko) esanti informacija iÅ¡ Gyventojų registro.BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatos numato, kad baudžiamasis procesas negali bÅ«ti pradedamas, o pradėtas turi bÅ«ti nutrauktas mirusiajam, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti arba kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių.

Pažymėtina, kad prieÅ¡ingai nei teigė prokurorė, BPK 3 straipsnyje nėra nustatyta, kad tik po apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo yra galimas proceso tęsimas reabilituojančiais pagrindais. Procesas reabilitaciniais pagrindais po asmens mirties gali bÅ«ti tęsiamas viso baudžiamojo proceso metu. PrieÅ¡ingu atveju, esant pareikÅ¡tam nepagrįstam įtarimui, ar priimtam nepagrįstam nuosprendžiui, bÅ«tų užkirstas kelias mirusio asmens orumo, garbės, reputacijos gynimui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija konstatavo, jog vienas baudžiamojo proceso, mirus nuteistajam, tęsimo tikslų – tai galimos teismo klaidos dėl asmens pripažinimo kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡taisymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-444/2011, 2K-634/2012).

Mirusios nuteistosios gynėjas advokatas B.Chranovskij prašė tęsti procesÄ nuteistÄ jÄ reabilituojančiais pagrindais. Nuteistosios artimieji praÅ¡ymo tęsti bylos nagrinėjimÄ nėra pareiÅ¡kę, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas sprendimÄ , ar tęsti bylos nagrinėjimÄ reabilituojančiais pagrindais turi priimti savarankiÅ¡kai. Tokiam sprendimui priimti mirusiojo artimųjų praÅ¡ymai tęsti procesÄ nėra bÅ«tini. Jie gali bÅ«ti laikomi tik kaip papildomi argumentai.

Lygiai taip pat ir artimųjų praÅ¡ymai bylÄ nutraukti kaltinamajam mirus negali turėti lemiamos įtakos teismo apsisprendimui, ar tęsti toliau procesÄ (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-00198/2005).IÅ¡ nuteistosios gynėjo apeliacinio skundo ir skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad D. B. nesutiko su jai pateiktu kaltinimu ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl jos kaltės bei prašė jÄ iÅ¡teisinti. Taigi, per pasirinktÄ gynėjÄ pateikdama apeliacinį skundÄ D. B. iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ tęsti procesÄ , siekdama įrodyti savo nekaltumÄ .

Siekiant nustatyti tiesÄ byloje ir patikrinti D. B. pateiktų kaltinimų pagrįstumÄ , teisėjų kolegija 2017-04-04 protokoline nutartimi nusprendė, kad yra pagrindas tęsti procesÄ BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytos iÅ¡imties pagrindu (kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti), nes D. B. apeliacinis skundas paduotas Å¡iÄ nuteistÄ jÄ reabilituojančiais pagrindais.IÅ¡ nukentėjusiųjų A. V. ir A. D. apeliacinio skundo matyti, kad jie neginčija apylinkės teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir padarytų iÅ¡vadų dėl D.

B. kaltės, padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, skunde ginčijamas D. B. paskirtos bausmės tinkamumas, praÅ¡ant bausmę griežtinti. Mirus kaltinamam asmeniui, baudžiamasis procesas negali atlikti vienos iÅ¡ pagrindinių užduočių – garantuoti teisinių sankcijų pritaikymÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui, todėl apeliacinės instancijos teismas tokioje teisinėje situacijoje gali priimti tik vienÄ sprendimÄ , aiÅ¡kiai nustatytÄ BPK 327 straipsnio 1 punkte - nutraukti bylÄ .

Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, nukentėjusiųjų apeliacinis skundas paliekamas nenagrinėtu, o procesas pagal mirusios nuteistosios D. B. gynėjo apeliacinį skundÄ nagrinėtinas siekiant nustatyti ar nuteistoji D. B. nuteista teisėtai ir pagrįstai, ar ji nagrinėjamu atveju neturėtų bÅ«ti reabilituota jos gynėjo skunde iÅ¡dėstytais pagrindais. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose. Å ioje byloje, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus ir turint omenyje nuteistosios mirties faktÄ , apeliacinės instancijos teismas sprendžia klausimÄ ar tenkinant mirusios nuteistosios gynėjo skundÄ nuteistoji turi bÅ«ti reabilituota priimant jos atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, ar visgi apelianto skundas atmestinas ir baudžiamoji byla nutrauktina BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.

BÅ«tent tokios dvi apeliacinės instancijos teismo sprendimo alternatyvos nuteistajam mirus galimos atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. lapkričio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-444/2011.) Dėl D. B. gynėjo apeliacinio skundo Nuteistosios D. B. gynėjo advokato Bogdan Chranovskij apeliacinio skundo tenkinti nėra pagrindo, nes pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Visgi, nagrinėjamoje byloje, nuteistajai mirus, bet nenustačius pagrindo priimti jos atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, byla jos atžvilgiu nutraukiama (BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 327 straipsnio 1 punktas).Apeliaciniame skunde nuteistosios gynėjas advokatas B.Chranovskij teigia, kad tarp D. B. ir nukentėjusiųjų A. D., A. V. ir R. N. susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, tačiau iÅ¡nagrinėjęs bylÄ apeliacine tvarka aukÅ¡tesnės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, jog nukentėjusiųjų asmenų galimybės atkurti pažeistas teises civilinėmis priemonėmis buvo pasunkintos.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusieji savo pažeistas teises gynė civilinio proceso tvarka, tačiau D.

B. su jų reikalavimais nesutiko. Nukentėjusieji A. D. ir A. V. 2010-05-24 pareiÅ¡kimu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ dėl skolos priteisimo iÅ¡ D. B., kuriuo iÅ¡ jos pagal 2008-06-27 paprastÄ jį vekselį prašė A. D. ir A. V. priteisti po 60 000 Lt ir pagal 2008-10-31 neprotestuotinÄ vekselį A. V. priteisti 20 000 Lt, taip pat delspinigius, palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (t. 1, b.l. 56-57), tačiau 2010-07-02 D. B. Vilniaus apygardos teismui pateikė PrieÅ¡taravimus dėl kreditoriaus reikalavimų.

Ji nurodė, kad pasiraÅ¡ydama paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį įsipareigojo kreditoriams A. D. ir A. V. ne grÄ Å¾inti skolÄ , o užtikrinti tinkamÄ paskolos įvykdymÄ . Pinigų iÅ¡ kreditorių negavo, tiesiog sutiko kaip paskolos tinkamo vykdymo užtikrinimo priemonę pasiraÅ¡yti kreditoriams paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį (t. 1, b.l. 61-62). Nukentėjusiesiems A. D. ir A. V. pareiÅ¡kus civilinį ieÅ¡kinį (t. 1, b.l. 64-67), D. B. pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, jog nesutinka su visa nukentėjusiųjų nurodyta suma, nes dalį 38 900 Lt sumos pagal 2008-10-31 paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį ir 4 000 Lt pagal 2008-10-31 paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį ji A.

D. ir A. V. yra grÄ Å¾inusi (t. 1, b.l. 69-71). D. B. nepateikė jokių tai patvirtinančių objektyvių duomenų, nurodė, kad aplinkybę, jog dalis skolos – 38 900 Lt buvo grÄ Å¾inta, galėtų patvirtinti V. Z. bei kiti įmonės darbuotojai. Vilniaus apygardos teismo 2011-06-07 sprendimu A. D. ir A. V. civilinis ieÅ¡kinys buvo patenkintas (t. 1, b.l. 77-78). Taip pat nukentėjusysis A. D. 2010-06-10 pareiÅ¡kimu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ , kuriuo iÅ¡ D. B. pagal 2009-03-05 paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį prašė priteisti 20 000 Eur (t. 1, b.l. 80). 2010-07-08 D.

B. pateikė prieÅ¡taravimus dėl kreditorinių reikalavimų (t. 1, b.l. 85-86). A. D. pareiÅ¡kus civilinį ieÅ¡kinį (t. 1, b.l. 87-89), D. B. pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, jog A. D. praleido Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme numatytÄ reikalavimo apmokėti pateikimo terminÄ , kuris suėjo 2009-03-16, todėl nepagrįstai nepasinaudojęs savo įstatyme nustatytomis teisėmis, ieÅ¡kovas prarado bet kokias iÅ¡ neprotestuotino paprastojo vekselio kylančias jo turėtas reikalavimo teises.

Taigi ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas dėl pažeistos reikalavimų pateikimo tvarkos bei terminų (t. 1, b.l. 90-91). Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010-12-27 sprendimu ieÅ¡kinį patenkino (t. 1, b.l. 94-95). Taigi D. B. teismams teikiami prieÅ¡taravimai ir atsiliepimai į reiÅ¡kiamus civilinius ieÅ¡kinius patvirtina, jog ji savo prievolės sumokėti pinigus A. D. ir A. V. nepripažino ir jÄ ginčijo. Byloje taip pat nustatyta, kad D. B., turėdama finansinių įsipareigojimų A. D. ir A. V., 2009 m. gegužę iÅ¡ R.

N. pasiskolino 250 000 Lt ir Å¡iai sumai iÅ¡rašė paprastÄ neprotestuotinÄ vekselį, vėliau pasiskolino 157 950 Lt, taip pat iÅ¡rašė paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, tačiau suėjus vekseliuose nurodytiems terminams pinigų negrÄ Å¾ino. 2009-06-15 buvo iÅ¡raÅ¡ytas bendras paprastas neprotestuotinas vekselis 407 950 Lt sumai, tačiau suėjus vekselyje nurodytam terminui – 2009-07-15, D. B. nukentėjusiajam pinigų negrÄ Å¾ino. Todėl R. N. kreipėsi į Vilniaus miesto 3 notaro biuro notarÄ , kuris 2009-07-28 iÅ¡davė vykdomÄ jį įraÅ¡Ä (duomenys neskelbtini) dėl 409 587 Lt skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ D.

B. (t. 1, b.l. 149). Minėtas vykdomasis įraÅ¡as buvo pateiktas vykdyti antstolio kontorai (t. 1, b.l. 150-177). Vykdymo procese pagal pateiktus dokumentus antstolis 2009-09-18 patvarkymu (t. 1, b.l. 153-154), adresuotu UAB „X“, iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipė į skolininkės D. B. darbo užmokestį, tačiau patvarkymas nebuvo vykdomas, iÅ¡skaitos iÅ¡ D. B. darbo užmokesčio nebuvo atliekamos. 2015-04-08 raÅ¡tu antstolis A. B. pranešė, kad skola 118 624,59 Eur R. N. naudai neiÅ¡ieÅ¡kota (t. 8, b.l.148).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. N. patvirtino, kad D. B. skolos negrÄ Å¾ino (t. 8, b.l. 144). Be to, tai, kad iÅ¡ nukentėjusiųjų skolinosi pinigus, D. B. neigė ir teisiamojo posėdžio metu, aiÅ¡kino, kad pinigus skolinosi įmonė, kuri juos ir turi grÄ Å¾inti, dalį pinigų skolinosi S. K. (t. 10, b. l. 57, 58). Toks jos aiÅ¡kinimas tik sustiprina manymÄ , kad D. B. neketino grÄ Å¾inti pinigus nukentėjusiesiems. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas antstolio padėjėjas parodė, kad D.

B. yra sudariusi paskolos sutartis su įvairiomis kredito įstaigomis ir Å¡iuos įsipareigojimus vykdo (t. 9, b. l. 16). IÅ¡ 2011-08-09 Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus raÅ¡to matyti, kad pagal 2008-05-10 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), įskaitant vėlesnius jos pakeitimus ir papildymus, sudarytÄ tarp Banko ir D. B., mėnesinė įmoka sudarė 1 451,47 eurų, o nuo 2011-09-05 - 1 494,60 eurų. Mokėjimai vykdomi grynais pinigais. Laikotarpiu nuo 2011-03-01 – iki 2011-09-09 iÅ¡ viso sumokėta suma sudaro 3 695,79 Eur (t. 2, b.l. 2).

Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡analizavęs SoDros duomenis ir finansinius įsipareigojimus AB „Nordea“ bankui, pagrįstai konstatavo, kad D. B. įmoka Nordea bankui kaltinime nurodomu laikotarpiu virÅ¡ijo jos pajamas. Kaip matyti iÅ¡ 2014-02-03 Nordea sÄ skaitų tvarkymo poskyrio vadovės raÅ¡to Nr. 2438/1, D. B. įsipareigojimų nevykdė, todėl 2011-11-24 kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta. D. B. Nordea bankui skolinga 697 828,03 Eur (t. 3, b.l. 30). IÅ¡ 2011-08-04 AB DnB NORD banko raÅ¡to matyti, kad bankas pagal 2006-09-11 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) D.

B. suteikė 40 000 Lt vartojimo kreditÄ . Mėnesinė įmoka - 784,56 Lt. Mokėjimai atliekami reguliariai (t. 2, b.l. 3). Ukmergės Å«kininkų kredito unijos 2011-04-20 raÅ¡tas patvirtina, kad D. B. yra skolinga unijai, kreditas yra dengiamas (t. 2, b.l. 9). Tai, kad kaltininkė turėjo kitų finansinių įsipareigojimų, juos vykdė, patvirtina, jog ji piktybiÅ¡kai vengė grÄ Å¾inti skolas nukentėjusiesiems A. D., A. V. ir R. N.. Atkreiptinas dėmesys, jog siekiant atriboti civilinius teisinius santykius nuo sukčiavimo iÅ¡vengiant turtinės prievolės, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamÄ jį teisinį pažeidimo pobÅ«dį, pripažįstama tai, jog kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtÄ ir sudaryti sandorį ir (ar) jis sÄ moningai sudarė situacijÄ , kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų esmingai pasunkintas (pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens; sandoris sÄ moningai sudarytas taip, kad vėliau bÅ«tų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio; kaltininkas nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informacijÄ apie turimas dideles skolas ar nemokumÄ , vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebÅ«tų į kÄ nukreipti reikalavimo) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-7-27-746/2015, Nr. 2K-526/2014, Nr. 2K-150/2014, Nr. 2K-117/2013, Nr. 2K-81/2011).

Taigi kaltininko nuslėptos turimos skolos, finansinė padėtis, lemia galimybę atkurti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis.Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojas antstolio padėjėjas T. J. patvirtino, kad vykdant vykdomuosius dokumentus, nebuvo nustatyta jokio turto, iÅ¡ kurio antstolis galėtų vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Jokių pasikeitimų apie sumokėjimus nėra, skolininkės pajamos yra mažos, nėra iÅ¡ieÅ¡kotų lėšų (t. 9, b.l. 17). D. B. UAB „X“ vardu 2011-05-09 antstolei P. K. pateikė praneÅ¡imÄ , kuriame nurodė, jog UAB „X“ yra susidÅ«rusi su finansiniais sunkumais, iÅ¡ savo veiklos negauna jokių pajamų (t. 2, b.l. 4), ji neturi galimybių padengti priteistÄ sumÄ (t. 2, b.l. 5).

IÅ¡ dokumentų apie D. B. sÄ skaitas bankuose bei visus sudarytus sandorius analizės matyti, kad piniginių lėšų sÄ skaitose D. B. vardu nėra, operacijų atlikta nebuvo (t. 3, b. l. 19-30, 84-101). Ji neturi likvidaus turto įsiskolinimams padengti. Pagal kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) jos butas 2008-09-05 buvo įkeistas. 2015-04-01 Lietuvos antstolių rÅ«mų raÅ¡tas Nr. S-14492-19361 patvirtina, kad patikrinus Antstolių informacinės sistemos duomenų bazę, nustatyta, jog antstolių žinioje yra nebaigtos vykdyti vykdomosios bylos dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ D.

B. įvairių kreditorių naudai, vykdomieji raÅ¡tai iÅ¡duoti nuo 2009-07-28 iki 2014-12-29 (t. 8, b.l. 133-136). Tačiau nukentėjusieji teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad kaltininkė jų apie tai, kad yra skolinga ir kitiems asmenims, turi kreditorinių įpareigojimų, neinformavo. Be to, iÅ¡ byloje esančios Vertybinių popierių sÄ skaitos Nr. 3 matyti, kad D. B. buvo įgijusi UAB „Y“ akcijų, viso 4 245 akcijas: 2006-07-07 įgijo 292 akcijos ir 2008-08-22 įgijo 3 953 akcijas. Vienos akcijos nominali vertė nurodoma 3 536 litai.

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai dėmesį atkreipė į tai, kad didesniÄ jÄ akcijų dalį D. B. įsigijo tuo laikotarpiu, kai iÅ¡ nukentėjusiųjų vekselių pagrindu buvo skolinami ir negrÄ Å¾inami pinigai. Taigi, nors kaltininkė nukentėjusiesiems aiÅ¡kino, jog neturi galimybės grÄ Å¾inti skolas, tačiau tuo metu savo naudai disponavo piniginėmis lėšomis. Ä®vertinus tai, kad D. B., turėdama didelių finansinių įsipareigojimų nukentėjusiesiems ir negrÄ Å¾inusi skolų, jų nepripažino, mokėjo įmokas kredito įstaigoms ir tai nuslėpė nuo nukentėjusiųjų, nevykdė teismo sprendimų, teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, jog tokiu bÅ«du nukentėjusiesiems R.

N., A. V. ir A. D. iš esmės buvo apsunkinta galimybė savo pažeistas teises atkurti civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Nuteistosios gynėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai tvirtina, kad D. B. veiksmuose nebuvo sukčiavimo būtino elemento – apgaulės.Pažymėtina, kad apgaulė gali pasireikšti ir nukentėjusiojo suklaidinimu dėl kaltininko ketinimų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23/2004). Vienas iš apgaulės suklaidinant dėl kaltininko ketinimų būdų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu.

Pažymėtina, kad piktnaudžiavimas pasitikėjimu nėra savarankiÅ¡kas sukčiavimo požymis, o tik vienas iÅ¡ apgaulės bÅ«dų, naudojamų siekiant įgyti turtÄ . Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje numatytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryÅ¡iais, sudarančiais tarpusavio pasitikėjimo pagrindÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-507/2012).Nors nukentėjusieji A.

D., A. V. ir R. N. yra patyrę, gerus įgÅ«džius turintys verslininkai, tačiau, kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiųjų parodymų, jie sutiko D. B. paskolinti dideles pinigų sumas, nes kaltininkė buvo sukÅ«rusi patikimo asmens įvaizdį, todėl jie pastarÄ ja pasitikėjo. Nukentėjusysis A. D. parodė, jog su D. B. susipažino, nes ji tarpininkavo nukentėjusiajam iÅ¡ banko imant paskolÄ . Po kiek laiko kaltininkė su juo susisiekė, supažindino su verslo planu ir paprašė paskolinti pinigų žemės sklypų įsigijimui.

Kaltininkė sudarė turtingos verslininkės įvaizdį, vairavo prabangų automobilį. Be to, jis nuteistajai pinigų buvo skolinęs ir anksčiau – 2006 m., 2007 m. Kaltininkė skolas, nors ir vėluodama, tačiau grÄ Å¾indavo (t. 8, b.l. 82-89). Nukentėjusysis A. V. parodė, kad jis pasitikėjo A. D., iÅ¡ kurio žinojo, kad D. B. yra sėkminga verslininkė, perka žemes, todėl abejoti jos patikimumu neturėjo pagrindo (t. 8, b.l. 122). Nukentėjusysis R. N. parodė, kad su nuteistÄ ja bendravo septynerius metus.

Dirbdama Å iaulių banke, ji tvarkė bendrovės, kurioje nukentėjusysis dirbo direktoriaus pavaduotoju, sÄ skaitas. Todėl ja pasitikėjo kaip rimta partnere. Jis ir ankščiau jai buvo skolinęs įvairias pinigų sumas – 13, 16 tÅ«kstančių grynaisiais. Pinigus D. B. grÄ Å¾indavo (t. 8, b.l. 143, 144). Taigi kaltininkė prabanga, tariamais verslo planais, prieÅ¡ tai skolindamasi ir grÄ Å¾indama nukentėjusiesiems mažesnes pinigų sumas, sukÅ«rė sėkmingos verslininkės ir patikimos partnerės įvaizdį, tačiau D.

B. veiksmai po to, kai suėjo vekseliuose numatyti terminai, patvirtina, jog ji net neketino skolas grÄ Å¾inti. Nukentėjusysis A. D. parodė, kad pasibaigus vekselyje numatytam skolos grÄ Å¾inimo terminui, kaltininkė nuolatos žadėjo, kad skola bus grÄ Å¾inta ryt arba po ryt. Taip pat žadėjo, kad skola bus pradedama atidavinėti dalimis, po to, kai įmonė gaus paskolÄ , bet ir jÄ gavus pinigai nebuvo grÄ Å¾inami. Vėliau ji vengdavo susitikti (t. 8, b.l. 82-88). Nukentėjusysis R. N. patvirtino, jog jis ragino nuteistÄ jÄ grÄ Å¾inti skolÄ bent dalimis, tačiau iÅ¡ jos nesulaukdavo teigiamo atsakymo.

Todėl jis kreipėsi į TrečiÄ jį notarų biurÄ , D. B. buvo iÅ¡siųsti trys raginimai grÄ Å¾inti, tačiau kaltininkė į siunčiamus laiÅ¡kus nesureagavo (t. 8, b.l. 143). Akivaizdu, jog kaltininkė, sudariusi perspektyvios verslininkės įvaizdį, prieÅ¡ tai nukentėjusiesiems grÄ Å¾inusi pasiskolintus pinigus, buvo įgijusi jų pasitikėjimÄ , nukentėjusiesiems aiÅ¡kino apie vykdomus projektus, bÅ«simÄ naudÄ , gaunamas paskolas, iÅ¡ kurių neva ruošėsi grÄ Å¾inti pinigus, tačiau tyčia nedėjo jokių pastangų, jog atiduotų bent dalį iÅ¡ nukentėjusiųjų įgytų pinigų.

Taigi D. B. nukentėjusiuosius įtikindama, kad ji pinigus grÄ Å¾ins iki vekseliuose nurodytų terminų, svetimo turto užvaldymo tikslu panaudojo apgaulę, kuri buvo pagrindine sÄ lyga lėmusi nukentėjusiųjų A. D., A. V. ir R. N. apsisprendimÄ paskolinti pinigus. Tai, kad D. B. veikė pasitelkdama apgaulę patvirtina ir ta aplinkybė, jog kaltininkė po to, kai 2009-03-05 į A. D. kreipėsi dėl 20 000 Eur paskolos, jam, kaip užstatÄ paliko neva jai nuosavybės teise priklausantį automobilį „Nissan Murano“ su monetų kolekcija.

Minėtas automobilis pagal panaudos sutartį priklauso Nordea bankui, o panaudos davėjas įsipareigojo pasibaigus sutarties galiojimui grÄ Å¾inti automobilį panaudos davėjui (t. 7, b.l. 13). IÅ¡ 2010-06-18 UAB „Y“ direktoriaus raÅ¡to matyti, kad nukentėjusiojo žinioje yra automobilis, priklausantis UAB „Y“, kurio pastarasis laikyti neturi jokio pagrindo (t. 1, b.l. 122). Dėl to A. D. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-01302-10. Taigi aplinkybė, jog D. B. nukentėjusiajam, kaip užstatÄ , paliko automobilį, suvokdama, kad juo disponuoti A.

D. neturės jokio teisinio pagrindo, patvirtina, jog ji turėjo tikslÄ apgaulės bÅ«du įgyti didelės vertės svetimÄ turtÄ . D. B. taip pat aiÅ¡kino, kad ji, pasiraÅ¡ydama 2008-10-31 vekselį, iÅ¡ A. V. pasiskolino 20 000 Lt, ne sau, o S. K. Vekselyje įraÅ¡yta, jog laiduotoja yra S. K., nurodytas pastarosios asmens kodas (t.1, b.l. 121). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. K., nurodė, kad ji Å¡io įraÅ¡o neįrašė (t.2, b.l.24-26). Å iuos liudytojos parodymus patvirtina, 2012-11-28 specialisto iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad Å¡is įraÅ¡as įraÅ¡ytas ne S. K., ne A.

V., ne D. B., o kito asmens ranka. Tikėtina, jog pasirašė ne S. K. (t. 2, b. l. 52-55). Nors liudytoja S. K. bylos nagrinėjimo teisme savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus pakeitė ir nurodė, kad įraÅ¡as atliktas jos ranka, nes ji D. B. prašė paskolinti 20 000 Lt, tačiau tokį liudytojos aiÅ¡kinimÄ paneigia pirmiau aptarti faktiniai bylos duomenys. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad paskolos sutartis tarp D. B. ir S. K. dėl iÅ¡ jos neva pasiskolintų pinigų (viso 30 000 Lt) buvo sudaryta tik 2011-04-18 (t. 2, b. l. 31-32).

Tai, kad pinigai buvo skolinami ne liudytojai, o D. B. patvirtina A. D. nuoseklÅ«s parodymai, kad D. B. į jį dėl paskolos kreipėsi praÅ¡ydama jai padėti, nes papuolė į bėdÄ . Esant aptartiems duomenims, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nenuoseklÅ«s nuteistosios ir liudytojos S. K. parodymai patvirtina apie buvusiÄ iÅ¡ankstinę apgaulę D. B. veiksmuose.Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pinigai, kuriuos iÅ¡ nukentėjusiųjų pasiskolino D.

B. nebuvo panaudoti verslo reikalams, tačiau nei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacine tvarka nebuvo pateikta jokių tokį apelianto argumentÄ patvirtinančių objektyvių duomenų. Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistosios ir liudytojo V. Z. parodymai apie tai, kaip buvo panaudoti pinigai, nebuvo nuoseklÅ«s. Ikiteisminio tyrimo metu D. B. teigė, kad 2008 m. birželio mėnesį reikėjo įsigyti žemės sklypus. Vieno ploto įsigijimui reikėjo 120 000 Lt, todėl buvo pasiraÅ¡ytas vekselis su A.

D. (t. 7, b.l. 103-106). Kaltininkė teisme aiÅ¡kino, kad pinigai buvo skirti verslui, juos skirstė V. Z. Vėliau teigė, jog negali pasakyti, kur konkrečiai buvo panaudoti pinigai. Nors pinigai buvo pervedami į V. Z. sÄ skaitÄ , tačiau aplinkybių, kur tiksliai, kokiomis sumomis buvo panaudoti pinigai, jis nenurodė. Atkreiptinas dėmesys, jog ikiteisminio tyrimo metu liudytojas tvirtino, kad jis pinigus iÅ¡grynino ir atidavė D. B. (t. 2, b.1. 95), vėliau savo parodymus nuolatos keitė, aiÅ¡kino, kad pinigai buvo paimti verslui.

Atsižvelgiant į tai, jog nuteistosios D. B. ir liudytojo V. Z. parodymų nepatvirtina jokie objektyvÅ«s duomenys, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai jų parodymais nesivadovavo.Taigi nuteistosios elgesys po paskolų iÅ¡ nukentėjusiųjų gavimo, neigiant pačių skolų gavimo faktÄ , vėliau nurodant melagingÄ informacijÄ dėl pinigų panaudojimo, vengiant bendrauti su nukentėjusiaisiais, nuo jų nuslepiant faktÄ apie turimus kreditorinius įsipareigojimus, patvirtina, kad nuteistosios ketinimas apgaule užvaldyti svetimÄ turtÄ susiformavo dar iki sandorių su nukentėjusiaisiais A.

D., R. N. ir A. V. sudarymo.Nors kaltininkė aiÅ¡kino, kad ji iÅ¡ R. N. pasiskolino ne vekselyje nurodytÄ 407 950 Lt sumÄ , tačiau 200 000 Lt, o vekselis buvo iÅ¡raÅ¡ytas tokiai sumai, kaip garantas, jog bus grÄ Å¾inti 200 000 Lt, tačiau tokio nuteistosios aiÅ¡kinimo nepatvirtina jokie objektyvÅ«s bylos faktiniai duomenys. Nukentėjusiojo R. N. parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nuoseklÅ«s, jų nepaneigė jokie objektyvÅ«s bylos faktiniai duomenys. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje neabejotinai nustatyta, kad D.

B. iÅ¡ R. N. apgaule įgijo 407 950 Lt.Esant Å¡ioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad D. B. įgijusi nukentėjusiųjų pasitikėjimÄ , sudariusi įspÅ«dį, kad pinigai bus grÄ Å¾inti, nors realiai to padaryti neketino, numatė, kad tokiais savo veiksmais padarys turtinę žalÄ nukentėjusiesiems ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Taigi nuteistosios D. B. veiksmuose nukentėjusiųjų A. V., R. N. ir A.

D. atžvilgiu, yra visi būtinieji BK 182 str. 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai.Apeliantas skunde ginčija teismo išvadas įrodymų vertinimo aspektu, nurodydamas, jog nuosprendis priimtas tik vadovaujantis bendro pobūdžio argumentais, nesusietais su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, jame išdėstyti tik kaltinimui palankūs nukentėjusiųjų parodymai ir nenurodyta, kodėl atmetami kiti įrodymai (kaltinamosios ir liudytojo V. Z. parodymus), neišnagrinėti ir neanalizuoti prie bylos prijungti kaltinamosios parodymus patvirtinantys dokumentai, nepasisakyta dėl apelianto išsamiai išdėstytų argumentų veikos kvalifikavimo klausimu.

Teisėjų kolegijos nuomone, šie apelianto argumentai prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Taisyklės, pagal kurias nusprendžiama, kokie baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys laikytini įrodymais, nustatytos BPK 20 str. 1–4 dalyse. BPK 20 str. 2 dalyje nustatyta, kad tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla, o 1, 3, 4 dalyse – kokius duomenis teismas gali pripažinti įrodymais. Teismas įrodymus įvertina pagal BPK 20 str. 5 dalyje nustatytas taisykles.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 str. 5 dalis) nereiÅ¡kia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. TeisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas. Teismo proceso dalyvių pateiktų praÅ¡ymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, savaime nėra BPK pažeidimas, jeigu, kaip minėta, teismo sprendimas yra motyvuotas, neprieÅ¡taringas, padarytos iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014, 2K-7-2-699/2016).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apylinkės teismas savo iÅ¡vadas pagrindė įrodymais, kurie buvo įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių.

PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, teismas bylos įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, tyrė ir analizavo tiek nuteistÄ jÄ teisinančius, tiek jÄ kaltinančius įrodymus. Byloje esantys įrodymai, aptarti skundžiamame nuosprendyje, yra pakankami iÅ¡vadoms dėl D. B. kaltumo padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ konstatuoja, kad nagrinėjant bylÄ visi bÅ«tini bylos duomenys buvo iÅ¡tirti, visi įrodymai – raÅ¡ytiniai dokumentai, nuteistosios, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai – iÅ¡analizuoti ir įvertinti, jų vertinimo motyvai iÅ¡samiai ir argumentuotai iÅ¡dėstyti.Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijai konstatavus, jog byloje D.

B. pareikÅ¡ti kaltinimai pasitvirtino, apeliacinėje instancijos teisme, tęsus bylos procesÄ mirusios nuteistosios gynėjo advokato B.Chranovskio praÅ¡ymu nuteistÄ jÄ reabilituojančiais pagrindais, bei nustačius, jog D. B. atžvilgiu nėra pagrindo priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nuteistosios gynėjo advokato B.Chranovskio apeliacinis skundas atmetamas, tačiau baudžiamoji byla nutrauktina BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 327 straipsnio 1 punktu, n u t a r i a:

Nuteistosios D. B. gynėjo adv. Bogdan Chranovskij apeliacinį skundÄ atmesti Nukentėjusiųjų A. V. ir A. D. apeliacinį skundÄ palikti nenagrinėtu.BylÄ D. B. atžvilgiu nutraukti BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai                                                           Daiva Kazlauskienė                                                                               Jurgita Mačionytė                                                                  Ernestas RimÅ¡elis            Â