2024-07-10 Nr. AB-10545-3-61-3-09192-2023-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1357-552/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09192-2023-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotasis asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas), dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. 23S189012 panaikinti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje (toliau – ir Sprendimas); įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo; priteisti iš atsakovo pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė šias aplinkybes:

2.1 Pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 16 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 53 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Prieš tai pareiškėjui leidimas nuolat gyventi buvo išduotas tuo pačiu pagrindu ir galiojo iki 2023 m. gruodžio 18 d.

2.2 Sprendimas buvo priimtas motyvuojant tuo, kad pareiškėjas nuo 2001 m. iki 2007 m. dirbo (duomenys neskelbtini) pasienio tarnyboje kontrolieriumi. Migracijos departamentas 2023 m. spalio 6 d. gavo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) raštą Nr. 18-10587 (toliau – ir Raštas), kuriame nurodyta, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD vertinimu, dirbdamas (duomenys neskelbtini)pasienio tarnyboje jis privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Atsižvelgdamas į išdėstytą informaciją ir geopolitinę situaciją, VSD nagrinėjamu atveju vertino, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

2.3 Pareiškėjas nesutiko su Sprendimu, nurodė, kad jis (Sprendimas) priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 reikalavimus. Iš esmės vienintelis Sprendimo motyvas – VSD Raštas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui būtent dėl to, kad pildydamas klausimyną prie prašymo pakeisti leidimą nuolat gyventi neslėpdamas, sąžiningai ir atvirai patvirtino savo biografijos faktą – būtent tai, kad pareiškėjas nuo 2001 m. iki 2007 m. dirbo (duomenys neskelbtini) pasienio tarnyboje kontrolieriumi. Pareiškėjo vertinimu, Migracijos departamentas tendencingai sprendžia apie kiekvieną asmenį, kuris sąžiningai nurodo savo buvusias darbovietes (duomenys neskelbtini), todėl nesuteikia jokios reikšmės kitoms aplinkybėms. Pareiškėjo atvirumas pildant klausimyną leidžia daryti išvadą, kad jis sąžiningai ir nuoširdžiai atskleidžia reikalaujamus duomenis, o ne sąmoningai slepia tai, kas galėtų sudaryti pagrindą jo padėties pabloginimui Lietuvos Respublikoje.

2.4 Migracijos departamentas jau turėjo išankstinę nuomonę dėl Sprendimo, todėl tik kukliai Sprendime pažymėjo, kad pareiškėjo gyvenamoji vieta nuo 2008 m. deklaruota (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui pirmasis leidimas nuolat gyventi buvo išduotas 2009 m., o vėliau leidimas nuolat gyventi buvo keičiamas. Pareiškėjo sutuoktinė I. I., duktė A. J., gim. (duomenys neskelbtini), yra Lietuvos Respublikos pilietės, abi deklaravusios gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nuo 2008 m. Lietuvos Respublikoje dirba, jam mokamos draudžiamosios pajamos ir jis moka socialinio draudimo įmokas.

2.5 VSD Rašte nepreziumavo tam tikro sprendimo priėmimo, palikdamas galutinio sprendimo diskreciją Migracijos departamentui kaip kompetentingai įstaigai. Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, turėjo sprendimą priimti vadovaudamasis VAĮ 10 straipsniu t. y. ištirti faktines aplinkybes ir motyvuoti savo sprendimą, bet ne remtis prielaidomis akcentuojant praeities darbovietę.

2.6 Sprendime yra loginių prieštaravimų nustatytiems faktams, kaip pavyzdžiui: „Pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, nes 2001–2007 m., jis dirbo (duomenys neskelbtini) pasienio tarnyboje kontrolieriumi, ir nors šio užsieniečio šeimyniniai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis ir yra nenustatyti <...>. Reikia manyti, kad iš tokio vertinimo nei sudaryta civilinė santuoka su Lietuvos Respublikos piliete, nei mažamečio Lietuvos piliečio auginimas šeimoje, Migracijos departamento nuomone, nėra esminiai šeiminiai ryšiai. Atsižvelgiant į tai, kad Migracijos departamentas neištyrė ir nevertino personalinių, su pareiškėju susijusių, aplinkybių. Esminiu ir pamatiniu ryšiu laikytina tai, kad pareiškėjo šeima Lietuvos Respublikoje gyvena nuolat, čia dirba jo sutuoktinė Lietuvos Respublikos pilietė I. I., lanko mokyklą Lietuvos Respublikos pilietė, mažametė dukra A. J.. Pareiškėjo mažametei dukrai yra nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, jai reikalingas ypatingesnis tėvų rūpestis ir globa, be to, pareiškėjo sutuoktinė turi kompleksinių ligų, dėl kurių jai taip pat reikalinga sutuoktinio pagalba ir buvimas šalia auginant ypatingų poreikių turintį vaiką. Pareiškėjas savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje deklaruoja nuo 2008 m. balandžio 28 d. i sėsliai Lietuvos Respublikoje jis gyvena virš 15 metų, tik kartais nuvyksta aplankyti senyvo amžiaus motiną į (duomenys neskelbtini).

2.7 Pareiškėjo aukštą integracijos lygį Lietuvoje patvirtina ir siekis mokytis ne tik įvairių profesijų, bet ir lietuvių kalbos, nuolatinis darbas ir tobulėjimas. Pareiškėjas turi įgijęs leidimą dirbti darbininku, dirbančiu aukštalipių darbus; leidimą dirbti operatoriumi, naudojančiu degiąsias dujas bei deguonį; dirbti krovinių kabinėtoju; įgijęs suvirintojo profesinį išsilavinimą Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centre; išlaikęs valstybinės kalbos mokėjimo egzaminą; dirbęs UAB „Sventovis“, o dabar dirba AB „Aksa“ suvirintoju nuo 2017. Pareiškėjo glaudžius ryšius patvirtina ir įsigytas kartu su sutuoktine nekilnojamas turtas, taip pat finansiniai įsipareigojimai bankui „Swedbank“. Šių aplinkybių nevertinimas laikytinas esmine ydingo Sprendimo spraga ir VAĮ 10 straipsnio pažeidimu padarant nepagrįstą išvadą dėl asmens grėsmės nacionaliniam saugumui.

2.8 Pareiškėjas aiškiai atskleidė savo pažiūras pildydamas klausimyną ir nurodydamas, kad nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje, o atsakydamas į klausimyno 11 klausimą, pažymėjo, kad Krymas priklauso Ukrainai. Akivaizdu, kad pareiškėjas yra nusiteikęs prieš agresyvius veiksmus ir mano, kad Krymas priklauso Ukrainai, taigi interpretacijos konkrečiuose atsakymuose negalimos.

2.9 Sprendimas paremtas tik prielaida dėl pareiškėjo galimos kelti grėsmės, kurios realumas nepagrįstai preziumuotas, dėl buvusios darbovietės, bet ne patikrintomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų kompleksiniu vertinimu.

3. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

4. Migracijos departamentas atsiliepime nurodė šias aplinkybes:

4.1 Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka tiek VAĮ 10 straipsnį, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

4.2 Iš Sprendimo turinio matyti, kad, nors esminis Sprendimo pagrindas ir yra VSD Rašte pateikta informacija, tačiau taip pat aiškiai matyti, kad Migracijos departamentas atliko pareiškėjo vertinimą (pvz., įvertino pareiškėjos socialinius, šeiminius, ekonominius ryšius), todėl negalima teigti, jog Migracijos departamentas neatliko jokio savarankiško tyrimo. Pareiškėjo akcentuojamas darbas Lietuvos Respublikoje bei įgytas nekilnojamas turtas neįrodo, kad pareiškėjas būtų pasiekęs aukštą integracijos lygį Lietuvos Respublikoje.

4.3 Jeigu kompetentingos institucijos turėtų įrodymų apie pareiškėjo atliekamus veiksmus, tuomet būtų sprendžiama apie jo baudžiamąją atsakomybę, o ne apie galimą grėsmę valstybės saugumui. Išvada, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui, buvo padaryta ne jo politinių pažiūrų pagrindu, bet atsižvelgus į pareiškėjo darbinę veiklą. Be kita ko, pareiškėjo išreikšta pozicija dėl Rusijos agresijos bei Krymo priklausomumo, nesudaro pagrindo paneigti jo galimą lojalumą kilmės valstybės atžvilgiu ir pripažinti, kad grėsmė yra išnykus. Nesutiktina, kad Sprendimas yra diskriminacinis pilietybės atžvilgiu. Sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į pareiškėjo darbinę veiklą bei kitų duomenų visumą, o ne į tai, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis.

4.4 Pareiškėjo šeiminiai ryšiai buvo aptarti ir įvertinti priimant Sprendimą. Sprendimu nėra sprendžiamas pareiškėjo grąžinimo ar išsiuntimo į kilmės valstybę klausimas. Tolesnė pareiškėjo teisinė padėtis bus sprendžiama atskirais sprendimais, kuriuose bus vertinamos visos su pareiškėju susijusios aplinkybės, taip pat ar yra Įstatymo 130 straipsnio pagrindai, draudžiantys išsiųsti arba grąžinti į užsienietį į kilmės valstybę. Migracijos departamentas kiekvienu atveju išanalizuoja užsieniečio individualią situaciją. Priimtas sprendimas dėl grąžinimo ar išsiuntimo, jei toks bus priimtas, galės būti skundžiamas teismui.

5. Trečiasis suinteresuotasis asmuo VSD atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

6. VSD atsiliepime nurodė šias aplinkybes:

6.1 Migracijos departamento Sprendimas yra priimtas pagal jo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją. Pareiškėjas gyvendamas Lietuvoje gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose. VSD, atsižvelgdamas į turimus duomenis, žinomus (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų veikimo metodus ir grėsmių tendencijas, atlikęs perspektyvinį (į ateitį nukreiptą) vertinimą, numato, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui dėl jo su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais nesuderinamų ryšių su (duomenys neskelbtini) pasienio tarnyba. VSD vertinimu, ryšių su grėsmę keliančiais subjektais turėjimas gali būti laikomas pažeidžiamumą suponuojančia aplinkybe, kartu sudarantis pagrindą išvadai, jog tokių ryšių turinčio asmens buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Toks VSD vertinimas atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo poziciją.

6.2 Tai, kad pareiškėjas jau nebedirba (duomenys neskelbtini) pasienio tarnyboje, nepaneigė VSD padarytos išvados. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) režimas ne tik priešiškai nusiteikęs Lietuvos atžvilgiu, vykdo hibridines atakas prieš Lietuvą, bet ir Migracijos departamento Sprendimo priėmimo metu padėjo ir toliau padeda Rusijai, kuri pradėjo ir vykdo precedento neturinčią plataus masto agresiją Ukrainoje. Neįvertinus aptartų aplinkybių kaip keliančių grėsmę valstybės saugumui, būtų prisiimta nepateisinamai didelė rizika visos visuomenės saugumo nenaudai ir VSD bei Migracijos departamento priimami sprendimai neatitiktų Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo reikalavimų, t. y. neprisidėtų prie rizikos veiksnių, pavojų silpninimo ir grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo.

6.3 Skunde nėra pateikta objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti, kad nacionalinio saugumo koncepcija buvo remtasi be racionalaus pagrindo. VSD vertinimu, priimant Sprendimą, nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, viešojo administravimo subjektas (Migracijos departamentas) neviršijo kompetencijos. Pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, todėl jo asmeniniai interesai, skunde išdėstytos aplinkybės negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. Migracijos departamento Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

II. 7. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. vasario 7 d. sprendimu pareiškėjo V. J. skundą atmetė.

8. Teismas nurodė, kad esminis Sprendimo priėmimo pagrindas yra VSD Rašte pateikta informacija dėl pareiškėjo darbo 2001–2007 m. (duomenys neskelbtini) pasienio tarnyboje. Teismo vertinimu, Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą, t. y. nustatė, kad pareiškėjas savo gyvenamąją vietą nuo 2008 m. deklaruoja adresu: (duomenys neskelbtini); pareiškėjui pirmasis leidimas nuolat gyventi buvo išduotas 2009 m., o vėliau leidimas nuolat gyventi buvo keičiamas; pareiškėjo sutuoktinė yra Lietuvos Respublikos pilietė, kurios gyvenamoji vieta yra deklaruota adresu: (duomenys neskelbtini); pareiškėjo duktė yra Lietuvos Respublikos pilietė, kurios gyvenamoji vieta yra deklaruota adresu: (duomenys neskelbtini); yra duomenų, kad pareiškėjas nuo 2008 m. Lietuvos Respublikoje dirba, jam yra mokamos draudžiamosios pajamos, jis moka valstybinio socialinio draudimo įmokas. Atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, teismo vertinimu, nepagrįstais laikytini pareiškėjo skundo teiginiai, jog jo keliama grėsmė yra formali, kadangi Migracijos departamentas pareiškėjo keliamą grėsmę sieja su pareiškėjo dirbtu darbu (duomenys neskelbtini) pasienio tarnyboje. Nustatyti pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika niekaip nepaneigia byloje nustatytos esminės aplinkybės dėl pareiškėjo darbo (duomenys neskelbtini) pasienio tarnyboje bei iš to galinčių kilti grėsmių, jog pareiškėjas gali būti panaudotas kaip potencialus verbavimo taikinys, siekiant per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant juos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse vykdyti. Be to, nurodytas aplinkybes dėl pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui skunde patvirtina ir pats pareiškėjas nurodydamas, jog vyksta į (duomenys neskelbtini) aplankyti savo motiną. VSD Rašto turinys, kita byloje esanti medžiaga suponuoja išvadą, kad VSD Rašte pareiškėjo vertinimas dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui buvo tinkamai pagrįstas.

9. Teismas sutiko su Sprendime nurodyta aplinkybe, kad grėsmė šiuo atveju kyla dėl pareiškėjo dirbto darbo pasienio tarnyboje, o ne dėl klausimyne pasirinktų atsakymo variantų, susijusių su nepritarimu Rusijos vykdomiems kariniams veiksmams. Pareiškėjo nepritarimas Rusijos vykdomiems kariniams veiksmams nėra pagrindas pripažinti, jog pareiškėjas nekelia grėsmės valstybės saugumui. Pareiškėjas nėra nutraukęs ryšių su (duomenys neskelbtini), pats skunde pripažįsta, jog kartais ten vyksta aplankyti senyvo amžiaus motinos, todėl šios aplinkybės tik patvirtina stiprius pareiškėjo ryšius su (duomenys neskelbtini).

10. Teismas sutiko su pareiškėju, kad Sprendime yra techninio pobūdžio klaida, nes nurodyta, kad pareiškėjo šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis yra nenustatyti. Tačiau įvertinęs Sprendimo turinį, nurodė, kad Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjo vertinimą, nes nustatė, jog pareiškėjas yra susituokęs su Lietuvos Respublikos piliete bei turi nepilnametę dukterį, kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė. Taip pat Sprendime paminėta, kad šeiminiai ryšiai nepaneigia pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui. Šias aplinkybes patvirtina Sprendimo išvados bei nustatyti šeiminiai ryšiai. Tokio pobūdžio klaida nėra pagrindas panaikinti ginčijamą Sprendimą.

11. Byloje pateikti pareiškėjo duomenys patvirtina, kad pareiškėjo sutuoktinė yra Lietuvos Respublikos pilietė, jie turi mažametę dukterį, kuri taip pat yra Lietuvos Respublikos pilietė, kuriai nustatytas neįgalumo lygis, sutuoktinė turi kompleksinių ligų, pareiškėjas turi įvairių profesijų, turi teisę vairuoti įvairias transporto priemones, yra neteistas, turi nekilnojamojo turto, finansinių įsipareigojimų. Įvertinęs šiuos duomenis teismas darė išvadą, kad papildomų duomenų vertinimas yra perteklinis reikalavimas, kadangi Migracijos departamentas atsižvelgė į pareiškėjo šeiminius ryšius, taip pat į tai, kad pareiškėjas turi darbą, tačiau šios aplinkybės negali būti aukščiau nei valstybės nacionalinio saugumo užtikrinimas.

12. Teismo vertinimu, Migracijos departamentas turi teisę remtis VSD Raštu, tačiau galutinį sprendimą atlikęs visų aplinkybių vertinimą priima būtent Migracijos departamentas. Ginčo Sprendime atliktas individualus pareiškėjo vertinimas, atsižvelgta į aplinkybę, jog pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini) pasienio tarnyboje. Nurodytų aplinkybių kontekste, Migracijos departamentas, atlikęs visų aplinkybių vertinimą, nustatė, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali grėsti valstybės saugumui, o pareiškėjo šeiminiai ryšiai negali būti vertinami aukščiau už užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui ir negali būti pripažįstami prioritetiniais ir labiau reikšmingais nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Teismas nesutiko, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis vienintele aplinkybe, t. y. pareiškėjo darbu (duomenys neskelbtini) pasienio tarnyboje, kadangi, Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjo vertinimą. Teismo vertinimu, turint omenyje paskutiniu metu ypač suprastėjusią geopolitinę situaciją, kuri yra nulemta tiek Rusijos, tiek ir Baltarusijos nusikalstamų režimų agresyvių veiksmų kaimynų atžvilgiu, Rusijos ir Baltarusijos piliečių atžvilgiu, ypač siekiančių gauti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, turi būti taikomas sugriežtintos kruopščios patikros reikalavimų standartas. Toks vertinimas, esant panašioms situacijoms, iš esmės atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamą praktiką (pvz., administracinė byla Nr. eA-2006-520/2023; ir kt.). Šiuo atveju pareiškėjo asmeninis interesas gyventi Lietuvoje nėra vertintinas aukščiau nei nacionalinio saugumo užtikrinimas, todėl nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą Sprendimą.

13. Teismo įsitikinimu, Sprendimas yra pakankamai argumentuotas ir pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), Migracijos departamentas atliko išsamų, individualų pareiškėjo vertinimą, t. y. įvertino visas reikšmingas aplinkybes, pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Sprendime individualizuota konkreti pareiškėjo situacija. Migracijos departamentas įvertino pareiškėjo šeiminius ryšius, o vien tai, jog nebuvo atliktas vertinimas pareiškėjo skunde nurodomų aplinkybių dėl pareiškėjo integracijos Lietuvoje, nereiškia, kad tokiu būdu pažeidžiamas proporcingumo principas. Teismas darė išvadą, jog Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, taip pat 3 straipsnio 5 ir 9 punktuose įtvirtintų viešojo administravimo išsamumo ir objektyvumo principų reikalavimus. Sprendimą priėmė tam įstatymo suteiktus įgaliojimus turintis subjektas, laikydamasis teisės aktuose nustatytos tvarkos. Sprendime neapsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, Sprendimo motyvai išdėstyti aiškiai ir yra pakankami, todėl ginčijamas Sprendimas paliekamas nepakeistas.

14. Dėl pareiškėjo skundo teiginių, jog jis yra pateikęs Migracijos departamentui prašymą dėl pilietybės suteikimo, teismas pažymėjo, jog tai nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Be to, prašymo pateikimas nesudaro pagrindo pripažinti, kad toks prašymas bus patenkintas. Taigi, šie pareiškėjo skundo teiginiai nesudaro pagrindo padaryti kitokią išvadą nei buvo priimta nagrinėjamoje byloje.

11. Teismas taip pat akcentavo, jog užsienietis, turėdamas leidimą nuolat gyventi savo, teisėmis yra priartinamas prie Lietuvos Respublikos piliečio su iš to išplaukiančiomis teisėmis (dalyvauti rinkimuose, leidimai išduodami 5 metams, neatliekama tokių asmenų nuolatinė kontrolė), dėl minėtų priežasčių ir keliami aukštesni reikalavimai. Atsižvelgus į tai, kad Sprendimu atsisakyta pakeisti leidimą nuolat gyventi, pareiškėjas turi teisę kreiptis į Migracijos departamentą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo.

12. Teismui nustačius, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti ar keisti Sprendimą, netenkintas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo.

14. Kadangi pareiškėjo skundas nagrinėjamu atveju atmetamas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo jam klausimas nesprendžiamas.

III. 15. Pareiškėjas V. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 7 d. sprendimą, kuriuo paliktas galioti Migracijos departamento 2023 m. spalio 20 d. sprendimas Nr. 23S189012 panaikinti leidimą nuolat gyventi; priimti sprendimą įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir kortelės išdavimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

16. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

16.1 . Teismas kiekvieną pareiškėjo argumentą nemotyvuotai atmesdamas buvo subjektyvus ir tendencingas, kaip ir Migracijos departamentas, kuris padarė išvadą, kad pareiškėjo „šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis yra nenustatyti“, nors teismas ir pripažino tai technine teksto klaida, tačiau akivaizdu, kad Migracijos departamentas turėjo išankstinę nuomonę, nukreiptą būtent į prašymo atmetimą, o ne visapusišką aplinkybių ištyrimą.

16.2 . Teismo posėdžio metu Migracijos departamento atstovė parodė, kad duomenų apie mažametį neįgalų vaiką net nevertino, nes tokių duomenų nerinko bei nesiaiškino, kas paneigia dėstomas teismo išvadas.

16.3 . Teismas, nurodydamas, kad „Rusijos ir Baltarusijos piliečių atžvilgiu, ypač siekiančių gauti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, turi būti taikomas sugriežtintos kruopščios patikros reikalavimų standartas“ buvo tendencingas. Drastiškas teismo pareiškimas apie griežtesnį Rusijos ir Baltarusijos piliečių tikrinimą kaip taikytiną standartą patvirtina pareiškėjo skunde dėstytą argumentą, jog tokiu būdu formuojama tautinė nesantaika ir diskriminacines nuostatas būtent dėl pilietybės besikreipiančiajam asmeniui.

16.4 . Teismas ypatingai daug dėmesio teikia LVAT teismų praktikai, byloms, kuriose sprendžiami klausimai aktualia ginčo tema ir nurodo, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau kaip analogija nurodytos nutartys administracinėse bylose Nr. A-858-1810/2010, Nr. eA-3784-662/2016, Nr. A-1814-858/2015, Nr. eA-1049-756/2017, Nr. eA-3776-822/2017 nesusisijusios su pareiškėjo situacija.

16.5 . Migracijos departamentas ir teismas, tikrindamas Sprendimo teisėtumą, buvo tendencingi, argumentai dėl šeiminių santykių absoliučiai nevertinti ir neatsakyti, pareiškėjo prie skundo pateikti įrodymai ignoruoti, nors tiek tarptautinė teisė, tiek nacionalinė praktika formuojama daug platesniu požiūriu.

16.6 . Migracijos departamentas surinko paviršutiniškus duomenis apie pareiškėjo asmenybę, tačiau tik formaliai juos išdėstė, neatlikdamas kompleksinio vertinimo, o Sprendimo teisėtumą tikrinantis teismas, šios spragos nepašalino, nors pareiškėjas pateikė skundą pagrindžiančius dokumentus ir teikdamas prašymą dėl leidimo gyventi pakeitimo ir skųsdamas Migracijos departamento Sprendimą teismui. Migracijos departamentas individualaus vertinimo, kurio reikalaujama priimant sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo nagrinėjamu atveju neatliko, nes į Sprendimą buvo tik perkeltas VSD Raštas bei pateikti primityvūs asmeniniai duomenys apie pareiškėją, neįvertinus duomenų visumos.

16.7 . Sprendime pareiškėjo atvejis paremtas tik prielaida dėl jo galimos kelti grėsmės, kurios realumas nepagrįstai preziumuotas, dėl buvusios darbovietės, bet ne patikrintomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų kompleksiniu vertinimu, dėl to, Sprendimas gali būti vertinamas kaip pagrįstas bendrąją prevencija, bet ne atvejo motyvuota analize.

16.8 . Skunde pareiškėjas išdėstė individualią situaciją ir teisinius motyvus dėl proporcingumo principo pažeidimo, tačiau skundo argumentas teismo nebuvo analizuotas ar vertintas ir atsakytas. Teismas nevertino neįgalaus vaiko interesų šioje situacijoje, pareiškėjo atskyrimo nuo šeimos proporcingumo.

16.9 . Nei iš Migracijos departamento, nei iš teismo sprendimo nėra aišku, kokią būtent realią, akivaizdžią ir pakankamai rimtą grėsmę kelia ar ateityje gali realiai kelti asmuo Lietuvos Respublikoje, čia mokantis mokesčius, kuriantis šeimą, gyvenimą, toks sprendimas akivaizdžiai pažeidžia proporcingumo principą ir sudaro palankias sąlygas diskriminacijai dėl tautybės ir pilietybės.

16.10 Vertinant pareiškėjo situaciją aktuali ši teisminė praktika: LVAT 2024 m. sausio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1083-552/2024; 2024 m. sausio 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1046-502/2024; 2024 m. vasario 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-925-789/2024.

16.11 Pareiškėjas prašymo dėl pilietybės teismui neformulavo, tačiau šios aplinkybės yra reikšmingos vertinant bendrą asmens charakteristiką situacijos kontekste. Pareiškėjas skunde dėl Migracijos departamento sprendimo panaikinimo nurodė, kad yra pateikęs prašymą Nr. 2305-PIL SUP-0050 dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, šie dokumentai (prašymas dėl pilietybės suteikimo, tai pagrindžiantys dokumentai – gimimo liudijimas ir vertimas patvirtintas apostile, motinos asmens dokumentų kopijos) buvo pateikti prie skundo teismui. Iš šių dokumentų matyti, kad pareiškėjo motinos M. J. (kurios lankymą (duomenys neskelbtini)teismas mato kaip grėsmę) tautybė yra lietuvė. Dokumentai, patvirtinantys pareiškėjo teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę buvo pateikti prie skundo dėl Migracijos departamento sprendimo, atsižvelgiant į tai, kad teismas šių įrodymų nevertino ir netyrė, laikoma, kad nebuvo atliktas visapusiškas ir objektyvus bylos aplinkybių ištyrimas.

17. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

18. Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:

18.1 Iš Sprendimo turinio matyti, kad, nors esminis jo pagrindas ir yra VSD Rašte pateikta informacija, tačiau taip pat aiškiai matyti, kad Migracijos departamentas atliko pareiškėjo vertinimą (pvz., įvertino pareiškėjo socialinius, šeiminius, ekonominius ryšius), todėl negalima teigti, jog Migracijos departamentas neatliko jokio savarankiško tyrimo.

18.2 Teismas aiškiai išdėstė savo motyvus dėl ginčijamo Sprendimo teisėtumo pagal VAĮ.

18.3 Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių bei siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė teismas.

18.4 Migracijos departamentas, iki priimdamas ginčijamą sprendimą, surinko jam prieinamus papildomus duomenis apie pareiškėją ir juos įvertino kartu su VSD pateiktu Raštu, pripažindamas, kad pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika neatsveria jo keliamos grėsmės.

18.5 Nuosekliai formuojamoje ir dominuojančioje LVAT praktikoje yra konstatuota, kad lojalumo Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems / tarnaujantiems Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos paprastai pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui.

18.6 Pareiškėjo vardijamos aplinkybės (darbo leidimai, kvalifikacija, vairavimo teisės, nekilnojamas turtas ir įsipareigojimai bankui) ir tai, kad Migracijos departamentas turėjo juos vertinti, yra perteklinis reikalavimas. Pažymėtina, kad Migracijos departamentas įvertino visus jam prieinamus ir Įstatymo reikalavimuose numatytus duomenis.

18.7 Pareiškėjo teiginiai, kad Sprendimas jam ir jo šeimai sukelia neigiamas pasekmės yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Sprendimu pareiškėjui ar jo šeimos nariams nėra uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ar kitą Europos Sąjungos narės ar Šengeno zonos valstybę. Dėl pareiškėjo skundo teiginių, jog jis yra pateikęs Migracijos departamentui prašymą dėl pilietybės suteikimo, pažymėtina, kad prašymas yra nagrinėjamas ir pareiškėjas yra informuotas, kad turi pateikti trūkstamus dokumentus, kurie pagrįstų jo kilmę siekiant gauti Lietuvos Respublikos pilietybę. Be to, tai nėra nagrinėjamos bylos dalykas ir šie pareiškėjo skundo teiginiai nesudaro pagrindo padaryti kitokią išvadą nei buvo priimta nagrinėjamoje byloje.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

20. VSD atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:

20.1 Teismo sprendimas atitinka LVAT suformuotą (taip pat ir pačią naujausią) praktiką analogiško pobūdžio bylose.

20.2 Pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių įrodymų ir byloje nėra duomenų, paneigiančių VSD Rašte nurodytas aplinkybes, įskaitant tai, kad Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja šios valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybos, užtikrinančios, kad tose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios politikos nepalaikantys asmenys, ir kad pareiškėjas, turėdamas leidimą gyventi, gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Šiuo atveju buvo įvertintos visos su pareiškėju susijusios aplinkybės bei nustatyta, kad jo keliama grėsmė gali būti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, o leidimo nuolat gyventi panaikinimas yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumą, lyginant su teisės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje nesuteikimu.

20.3 Pareiškėjo pateikta „Specialisto išvada“ neturėtų būti vertinama bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, kadangi pareiškėjas nenurodė pagrįstų priežasčių, kodėl šie dokumentai negalėjo būti gauti ir pateikti pirmosios instancijos teismui. Aplinkybė, jog teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo apeliacinį skundą pateikęs pareiškėjas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. VSD įsitikinimu, teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus ir byloje esančius įrodymus, priėjo prie pagrįstos išvados, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, teisės aktų reikalavimų nepažeidė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjui Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat kėlė išvestinį reikalavimą – įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo.

22. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, pripažinęs, kad pareiškėjas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, atsakovas, priimdamas Sprendimą laikėsi nustatytų procedūrų, pats Sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas.

23. Pareiškėjas su teismo sprendimu nesutinka ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos administracinių teismų praktikos, bylą išnagrinėjo formaliai, nepagrindė realios pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, tinkamai neįvertino jo ryšių su Lietuvos Respublika. Pareiškėjo vertinimu, Migracijos departamentas neatliko individualaus pareiškėjo nurodytų aplinkybių vertinimo.

24. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – M. J. (R.) gimimo liudijimą, santuokos liudijimą ir jų vertimą į lietuvių kalbą; Teisės psichologijos specialistų išvadą.

25. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, šių naujų įrodymų neprijungia prie bylos, nes jie nesusiję su nagrinėjamos bylos esme. Be to, teisėjų kolegija nenustatė priežasčių, kodėl šie dokumentai, negalėjo būti gauti ir išversti, iki pareiškėjas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą ar iki bylos išnagrinėjimo iš esmės. Dėl nagrinėjamos bylos ribų teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis ABTĮ 134 straipsnio 6 dalimi, reikalavimai, kurie nebuvo priimti ir nagrinėti pirmosios instancijos teismo, negali būti nagrinėjami apeliacinio proceso tvarka. Atitinkamai nevertinami ir su jais susiję argumentai (nagrinėjamu atveju argumentai, susiję su pareiškėjo pateiktu prašymu suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę). Taigi toliau teisėjų kolegija tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 140 str. 2 d.).

26. Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 6 dalį VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.

27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo nuoseklioje praktikoje pripažįsta, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018). Teismų praktikoje taip pat nurodoma, jog Migracijos departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017, 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; kt.). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo.

28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad šiuo atveju Migracijos departamentas neišsiaiškino visų faktinių aplinkybių, kurios reikšmingos administracine tvarka sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo.

29. Įstatymo nuostatos, susijusios ilgalaikio gyventojo statuso panaikinimu, turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į atitinkamas 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyvos 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso (toliau – ir Direktyva) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2011 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/51/ES nuostatas ir atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką (žr. šiuo klausimu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2395-624/2023).

30. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje dėl Direktyvos nurodoma, kad pagrindinis šios Direktyvos tikslas – trečiųjų valstybių piliečių, kurie ilgam apsigyveno valstybėse narėse, integracija. Tuo tikslu, kaip nurodyta minėtos Direktyvos 16 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos teisės aktų leidėjas manė, kad ilgalaikiams gyventojams turi būti taikoma sustiprinta apsauga nuo išsiuntimo (2017 m. gruodžio 7 d. sprendimo Wilber López Pastuzano / Delegación del Gobierno en Navarra, C-636/16, ECLI:EU:C:2017:949 23 ir 24 p. ir juose nurodyta jurisprudencija).

31. Direktyvos 9 straipsnio, reglamentuojančio statuso panaikinimą arba praradimą, 1 dalis nustato, kad ilgalaikiai gyventojai praranda teisę į ilgalaikio gyventojo statusą tais atvejais, kai: a) paaiškėja, kad ilgalaikio gyventojo statusas įgytas apgaulės būdu; b) nutarta taikyti išsiuntimo priemonę pagal 12 straipsnį; c) praleista ilgiau nei 12 mėnesių iš eilės išvykus iš Bendrijos teritorijos. Direktyvos 12 straipsnio, reglamentuojančio apsaugą nuo išsiutimo, 1 dalis nustato, kad valstybės narės gali priimti sprendimą išsiųsti ilgalaikį gyventoją tiktai tuo atveju, jei jis ar ji kelia realią ir pakankamai rimtą grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, o 3 dalis – kad prieš priimdamos sprendimą išsiųsti ilgametį gyventoją, valstybės narės turi atsižvelgti į šiuos veiksnius: a) gyvenimo jų teritorijoje trukmę; b) suinteresuoto asmens amžių; c) to pasekmes suinteresuotam asmeniui ir jo šeimos nariams; d) ryšius su gyvenamąja šalimi arba ryšių su kilmės šalimi nebuvimą.

32. Direktyvos 8 konstatuojamojoje dalyje nurodoma, kad ilgalaikio gyventojo statusą norintys gauti ir išlaikyti trečiosios šalies piliečiai neturėtų kelti grėsmės viešajai tvarkai arba visuomenės saugumui. Viešosios tvarkos sąvoka gali apimti teistumą už rimto nusikaltimo įvykdymą. Sąvokos „visuomenės saugumas“ apibrėžtis Direktyvoje nėra pateikiama.

33. Dėl visuomenės saugumo Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad jis apima ir valstybės narės vidaus, ir išorės saugumą (žr., pvz., 1999 m. spalio 26 d. sprendimo S., C-273/97, ECLI:EU:C:1999:523 17 p.; 2000 m. sausio 11 d. sprendimo Kreil, C-285/98, ECLI:EU:C:2000:2 17 p.; 2000 m. liepos 13 d. sprendimo A., C-423/98, ECLI:EU:C:2000:401 18 p.; 2003 m. kovo 11 d. sprendimo D., C 186/01, ECLI:EU:C:2003:146 32 p.). Europos Sąjungos Teisingumo Teismas taip pat yra nusprendęs, kad grėsmė institucijų ir esminių viešųjų tarnybų veikimui bei gyventojų išlikimui, taip pat didelio neigiamo poveikio išoriniams santykiams ar taikiam tautų sugyvenimui rizika arba grėsmė kariuomenės interesams gali paveikti visuomenės saugumą (žr., pvz., 1984 m. liepos 10 d. sprendimo Campus Oil ir kt., C-72/83, ECLI:EU:C:1984:256 34 ir 35 p.; 1995 m. spalio 17 d. sprendimo W., C-70/94, ECLI:EU:C:1995:328 27 p.; 2000 m. liepos 13 d. sprendimo A., C-423/98, ECLI:EU:C:2000:401 22 p.; 2001 m. spalio 25 d. sprendimo Komisija prieš Graikiją, C-398/98, ECLI:EU:C:2001:565 29 p.).

34. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gruodžio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2395-624/2023 yra išaiškinęs, kad Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktas turi būti aiškinamas atsižvelgiant į minėtas Direktyvos nuostatas bei aiškinimą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, suponuoja pareigą institucijai, sprendžiančiai dėl leidimo nuolat gyventi ilgalaikio gyventojo statusą įgijusiam užsieniečiui (Įstatymo 53 str. 1 d. 8 p.) panaikinimo pagrindu, numatytu Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nustatyti, kad: 1) jis ar ji kelia realią ir pakankamai rimtą grėsmę valstybės saugumui. Šiuo aspektu pažymėtina, kad apibrėžtis „reali ir pakankamai rimta grėsmė valstybės saugumui“, skirtingai nuo „grėsmės valstybės saugumui“, t. y. mažiau apibrėžto tiek pagal lygį, tiek pagal pasekmes situacijos, konteksto apibūdinimu, susijusi su situacijos, kurioje konkretus veiksmas arba įvykis kelia tiesioginę ir rimtą grėsmę valstybės saugumui, apibūdinimu; 2) ar tokie veiksniai, kaip užsieniečio gyvenimo šalies teritorijoje trukmė, jo amžius, pasekmės jam ir jo šeimos nariams, ryšiai su Lietuvos Respublika ir ryšių su kilmės šalimi buvimas, nebuvimas, nedaro sprendimo, kuris yra pagrindas priimti sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiųsti jį iš šalies (Įstatymo 125 str. 1 d. 1 p., 126 str. 1 d. 3 p.), neproporcingu konkrečioje situacijoje.

35. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, jog Migracijos departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017; 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017). Pažymėtina, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje, nors ir kitokio teisinio reguliavimo aiškinimo kontekste, pažymėta, kad sprendžiančioji institucija turi turėti visą reikšmingą informaciją ir, atsižvelgdama į ją, pati įvertinti faktus ir aplinkybes, kad būtų nustatyta jos sprendimo prasmė ir jis būtų išsamiai motyvuotas. Ši institucija turi savarankiškai įvertinti už nacionalinį saugumą atsakingos specializuotos institucijos pateiktos informacijos apimtį ir jos svarbą priimtinam sprendimui, todėl neprivalo remtis nemotyvuota nuomone, kurią pateikė tokios specializuotos institucijos, remdamosi vertinimu, kurio faktinis pagrindas sprendžiančiajai institucijai nebuvo pateiktas (žr. 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimą byloje Országos Idegenrendeszeti Főigazgatóság ir kt., C-159/21, ECLI:EU:C:2022:708).

36. Taigi, Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną individualią situaciją ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas proporcingumo principas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012).

37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, byloje nustatytas aplinkybes, nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo ir išvada, kad šiuo atveju Migracijos departamentas tinkamai ir išsamiai atliko pareiškėjo situacijos vertinimą.

38. Iš skundžiamo Sprendimo, kuriuo pareiškėjui buvo panaikintas leidimas nuolat gyventi, matyti, kad Sprendimas, atsižvelgiant į sprendžiamo klausimo pobūdį ir galimas pasekmes tiek pareiškėjui, tiek jo šeimos nariams, teisėjų kolegijos vertinimu, yra itin formalus, pagrįstas tik VSD išvadoje nurodytais duomenimis, iš esmės nebandant šių duomenų vertinti pagal apimtį, svarbą ir reikšmę tiek sprendžiamo klausimo, tiek kitų prieinamų duomenų kontekste. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad Migracijos departamento Sprendime nustatyta, kad jis (pareiškėjas) savo gyvenamąją vietą nuo 2008 m. deklaruoja Lietuvos Respublikoje, o paskutinė jo gyvenamoji vieta deklaruota adresu: (duomenys neskelbtini); pirmasis leidimas nuolat gyventi pareiškėjui buvo išduotas 2009 m., o vėliau leidimas nuolat gyventi buvo keičiamas; pareiškėjo sutuoktinė I. I., duktė A. J., gim. (duomenys neskelbtini), yra Lietuvos Respublikos pilietės, abi deklaravusios gyvenamąją vietą kartu su pareiškėju; nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2008 m. dirba Lietuvos Respublikoje, ir jam mokamos draudžiamosios pajamos ir jis moka socialinio draudimo įmokas.

39. Nors Migracijos departamentas nurodė, kad atliko pareiškėjo vertinimą (pvz., įvertino pareiškėjo šeiminę padėtį, nurodė, kad jį sieja ekonominiai ir šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis), iš Sprendimo turinio nėra galima vienareikšmiškai spręsti, kad buvo atliktas kompleksinis tiek šios, tiek kitos informacijos, susijusios su pareiškėju, vertinimas. Šios bylos kontekste pareiškėjo situacija turi būti vertinama individualiai atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui nuo 2009 m. buvo išduodami leidimai gyventi Lietuvoje, čia jis gyveno ir gyvena su savo šeima, nuolat dirba pagal civilinę specialybę. Byloje nėra duomenų, kad jį su (duomenys neskelbtini) sietų nuolatinio pobūdžio ryšiai. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios individualizuotai galėtų būti įvertintos kaip akivaizdūs požymiai, kad pareiškėjas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Bendros politinės situacijos įvardijimas ir galimos grėsmės nacionaliniam saugumui pasireiškimo rizikos apžvalga Sprendime ir VSD Rašte negali būti laikoma tinkamu pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui įvertinimu. Nagrinėjamu atveju ypač svarbus proporcingumo principo taikymas, įvertinant grėsmės nacionaliniam saugumui rizikos pasireiškimo tikimybę ir padarinius pareiškėjo teisinei padėčiai. Kaip ne kartą akcentavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje A520-2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į šiuo konkrečiu atveju nustatytas faktines aplinkybes, dėl Sprendimo motyvuotumo bei išsamumo trūkumų teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti skundžiamo Sprendimo teisėtu ir pagrįstu. Tai lemia, kad Sprendimas turi būti panaikintas, o atsakovas atitinkamai įpareigotinas iš naujo vertinti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi.

40. Kiti proceso šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei juos pagrindžiantys įrodymai yra nereikšmingi nagrinėjamo ginčo kontekste, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo apskųstas Sprendimas panaikinamas ir Migracijos departamentas įpareigojamas pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išnagrinėti iš naujo.

41. Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas yra priimtas pareiškėjo naudai, jis įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį.

42. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – ir Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

43. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.).

44. Susipažinusi su pareiškėjo prašymais atlyginti bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme bei įrodymais, kuriais grindžiami šie prašymai (2023 m. spalio 23 d. mokėjimo nurodymas, 2023 m. gruodžio 29 d. sąskaita faktūra Nr. 101/23, 2024 m. vasario 22 d. sąskaita faktūra Nr.16/24 ir tos pačios dienos mokėjimo nurodymas), ir įvertinusi juos pagal ABTĮ 56 straipsnio reikalavimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad jie patvirtina patirtų išlaidų realumą ir sąsajumą su suteiktomis teisinėmis paslaugomis šioje administracinėje byloje. Teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, įvertinęs pareiškėjo atstovo suteiktų paslaugų apimtį ir darbo laiko sąnaudas, teikiant teisines paslaugas pareiškėjui šioje byloje, byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą tiek faktų vertinimo, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, sprendžia, kad pareiškėjo prašoma priteisti suma (4 729 Eur) yra neproporcinga, todėl mažintina ir pareiškėjui iš atsakovo priteistina 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

45. Byloje pateikti duomenys apie tai, kad pareiškėjas yra sumokėjęs 22,50 Eur žyminio mokesčio už skundą ir 11,25 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Pareiškėjo sumokėtas žyminis mokestis priskiriamas bylos nagrinėjimo išlaidoms, todėl taip pat yra priteistinas pareiškėjui iš atsakovo. Iš viso pareiškėjui priteistina 3 033,75 Eur suma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo V. J. skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. 23S189012 ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.

Priteisti pareiškėjui V. J. iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 3 033,75 Eur (tris tūkstančius trisdešimt tris eurus septyniasdešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius