Legislator Case Law & Legislation
3ce09059-c1c0-447b-a3f8-bdacdc62e563 AI generated

3ce09059-c1c0-447b-a3f8-bdacdc62e563 · Kauno apygardos teismas

Case Number 3ce09059-c1c0-447b-a3f8-bdacdc62e563
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, hipotekos bylÄ nagrinėjantis teisėjas privalo ne tik atlikti formalius veiksmus, bet ir vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, turi pareigÄ ir teisę veikti ex officio, kai to reikalauja vieÅ¡ojo intereso apsauga. Kadangi, Å¡iuo atveju, skolininkė sudarė kredito sutartį su kreditoriumi gyvenamajam namui su žemės sklypu įsigyti, kredito sutartis turėjo bÅ«ti vertinama, kaip kylanti iÅ¡ vartojimo teisinių santykių, o tokiu atveju teismas privalo sutarties sÄ lygas ex officio vertinti pagal CK 6.188 str. įtvirtintus sÄ Å¾iningumo kriterijus ir patikrinti, ar pagal kreditoriaus nurodytus faktinius duomenis bei pateiktus dokumentus yra pagrindas pradėti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ;

Legislator headnote

AI generated

3ce09059-c1c0-447b-a3f8-bdacdc62e563 · Kauno apygardos teismas: Be to, tai, kad eilinės paskolos sumos dalies negrÄ Å¾inimas, kai numatyti daliniai kredito grÄ Å¾inimai, laiku yra esminis sutarties pažeidimas yra aiÅ¡kiai konstatuota įstatyme. Taip pat pažymėtina, kad „Swedbank“, AB privalo tikrinti sutartinių įsipareigojimų vykdymÄ ir, nustatęs pažeidimus, reaguoti į juos, kad nekiltų grėsmė sutarties vykdymui; 2) „Swedbank“, AB niekada nenutraukia sutarties automatiÅ¡kai, t.y. tik nustatęs pažeidimo faktÄ â€žSwedbank“, AB kiekvienu atveju vertina pažeidimÄ , jo keliamas pasekmes ir grėsmę sutarties tolimesniam vykdymui, skolininko bendradarbiavimÄ su kreditoriumi ir kitas aplinkybes.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                                   Civilinė byla Nr. 2S-479-601/2012Teisminio proceso Nr. 2-05-3-08084-2011-4Procesinio sprendimo kategorija: 128.17; 122.3; 122.4 (S) Pirmosios instancijos teismo teisėja Janina Narkevičiūtė KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 9 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės E. P. atstovo advokato K.

J. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutarties panaikinimo, n u s t a t ė : Kreditorius „Swedbank“, AB kreipėsi į teismÄ su pakartotiniu pareiÅ¡kimu dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkės E. P.. 2011 m. gruodžio 2 d. nutartimi teismas praÅ¡ymÄ tenkino ir nutarė priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininkės 152 206,64 Lt Eur skolos, metinių palÅ«kanų, priverstinai parduoti iÅ¡ varžytynių skolininkei nuosavybės teise priklausantį kreditoriui įkeistÄ turtÄ .Teismas nurodė, kad skolininkė E. P. tinkamai bei laiku nevykdė prievolės kreditoriui „Swedbank“, AB pagal pasiraÅ¡ytÄ kredito sutartį, tuo pažeidė esmines sutarties sÄ lygas, todėl kreditorius vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė kredito sutartį, laikydamasis sutartyje nustatytos tvarkos.

Atsižvelgdamas į tai, kad prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais, o vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeisti jos įvykdymo sÄ lygas, iÅ¡skyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus, yra draudžiama, teismas nutarė, kad kreditoriaus reikalavimai, Å¡iuo atveju, turi bÅ«ti patenkinti.Atskiruoju skundu skolininkės E. P. atstovas advokatas K. J. praÅ¡o panaikinti 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį. Motyvuose nurodo:

1) remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, hipotekos bylÄ nagrinėjantis teisėjas privalo ne tik atlikti formalius veiksmus, bet ir vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, turi pareigÄ ir teisę veikti ex officio, kai to reikalauja vieÅ¡ojo intereso apsauga. Kadangi, Å¡iuo atveju, skolininkė sudarė kredito sutartį su kreditoriumi gyvenamajam namui su žemės sklypu įsigyti, kredito sutartis turėjo bÅ«ti vertinama, kaip kylanti iÅ¡ vartojimo teisinių santykių, o tokiu atveju teismas privalo sutarties sÄ lygas ex officio vertinti pagal CK 6.188 str. įtvirtintus sÄ Å¾iningumo kriterijus ir patikrinti, ar pagal kreditoriaus nurodytus faktinius duomenis bei pateiktus dokumentus yra pagrindas pradėti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ;

2) sutinkamai su teisės normomis, nustatančiomis bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo tvarkÄ , pareiÅ¡kimas dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo pateikiamas ir tenkinamas, jei skolininkas per hipotekos lakÅ¡te nustatytÄ terminÄ neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo. Å iuo atveju, skolininkė su kreditoriumi sudarė kredito sutartį, kuria įsipareigojo kreditoriui pilna apimtimi grÄ Å¾inti iÅ¡ kreditoriaus gautÄ sumÄ 2030 m. spalio 14 d., taigi, darytina iÅ¡vada, kad bÅ«tent Å¡is terminas yra nurodytas ir konkrečiame hipotekos lakÅ¡te, kuriuo įkeistas skolininkei priklausantis nekilnojamasis turtas;

3) nors hipotekos teisėja priimdama skundžiamÄ nutartį iÅ¡ dalies vertino ir kreditoriaus veiksmus nutraukiant kredito sutartį su skolininke, tačiau ji rėmėsi tik faktais bei argumentais, iÅ¡dėstytais kreditoriaus pakartotiniame pareiÅ¡kime;

4) skundžiama nutartis priimta anksčiau, nei skolininkei suėjo hipotekos lakÅ¡te nurodytas terminas skoliniams įsipareigojimams vykdyti. Be to, priimant nutartį, nebuvo vertinama, ar tinkamai kreditorius buvo nustatęs skolininkei papildomÄ laikÄ prievolėms įvykdyti, bei kokiÄ dalį bendrų skolininkės įsipareigojimų sudaro neįvykdytos prievolės, todėl teismas priimdamas skundžiamÄ nutartį pažeidė imperatyviÄ sias įstatymo nuostatas, reglamentuojančias pareiÅ¡kimo dėl priverstinės skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo tenkinimÄ , bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ .        Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ kreditorius „Swedbank“, AB praÅ¡o atmesti atskirÄ jį skundÄ ir palikti 2011-12-02 nutartį nepakeistÄ . Motyvuose nurodo:

1) vienaÅ¡aliÅ¡kas sutarties nutraukimas, kai sutarties Å¡alis pažeidžia savo sutartinius įsipareigojimus, yra vienas iÅ¡ bÅ«dų, kuriais savo interesus gali įgyvendinti sutartinių teisinių santykių dalyviai. Šiuo atveju, skolininkė laiku nevykdė prievolės grÄ Å¾inti paskolos dalis ir mokėti palÅ«kanas pagal kredito sutartį, neįvykdė raginimo, kuriuo buvo įspėta apie galimÄ kredito sutarties nutraukimÄ , sumokėti įsiskolinimÄ , todėl kredito sutartis buvo nutraukta, laikantis sutartyje numatytos tvarkos.

Be to, tai, kad eilinės paskolos sumos dalies negrÄ Å¾inimas, kai numatyti daliniai kredito grÄ Å¾inimai, laiku yra esminis sutarties pažeidimas yra aiÅ¡kiai konstatuota įstatyme. Taip pat pažymėtina, kad „Swedbank“, AB privalo tikrinti sutartinių įsipareigojimų vykdymÄ ir, nustatęs pažeidimus, reaguoti į juos, kad nekiltų grėsmė sutarties vykdymui; 2) „Swedbank“, AB niekada nenutraukia sutarties automatiÅ¡kai, t.y. tik nustatęs pažeidimo faktÄ â€žSwedbank“, AB kiekvienu atveju vertina pažeidimÄ , jo keliamas pasekmes ir grėsmę sutarties tolimesniam vykdymui, skolininko bendradarbiavimÄ su kreditoriumi ir kitas aplinkybes.

„Swedbank“, AB visada informuoja kredito gavėjÄ apie netinkamÄ sutarties vykdymÄ , nustato terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti ir tik kraÅ¡tutiniais atvejais, kai kredito gavėjas piktybiÅ¡kai nevykdo savo pareigų, ir kai toks pareigų nevykdymas kelia grėsmę paskolos grÄ Å¾inimui, „Swedbank“, AB inicijuoja sutarties nutraukimÄ . Å iuo atveju, skolininkė buvo informuota apie įsipareigojimo nevykdymÄ , jai nustatytas terminas prievolės vykdymo trÅ«kumams paÅ¡alinti, tačiau skolininkė per nustatytÄ terminÄ trÅ«kumų nepaÅ¡alino;

3) tarp kreditoriaus „Swedbank“, AB ir skolininkės susidarę kreditavimo santykiai yra grindžiami kreditoriaus pasitikėjimu skolininku, kas sukelia natÅ«ralų Å¡alių teisių ir pareigų disbalansÄ . Kadangi, bankui skolinant indėlininkų ir kitų asmenų patikėtas lėšas, atsiranda atvira kredito rizika, susijusi su skolininko negalėjimu tinkamai įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų, bankas siekdamas elgtis profesionaliai, atsakingai ir užtikrinti savo veiklos stabilumÄ , privalo skirti ypatingÄ dėmesį bei imtis priemonių minėtos rizikos valdymui.

Viena iÅ¡ įstatymų numatytų priemonių atvirai kredito rizikai valdyti yra banko teisė, klientui nevykdant sutartinių įsipareigojimų arba netinkamai juos vykdant, prieÅ¡ terminÄ nutraukti sutartį. Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, laikytina, kad kredito sutarties nutraukimo nuostatos turi bÅ«ti vertinamos įvertinant abiejų sutarties Å¡alių elgesį ir visas konkrečias sandorio sudarymo bei vykdymo aplinkybes;

4) sutinkamai su įstatymais, bankas, savo veiklos rizikai sumažinti, privalo sudaryti atidėjinius (atidėjimus), kurių suma „Swedbank“, AB negali naudotis, t.y. papildomai patiria nuostolių, nes negauna pajamų, o tai papildomai įrodo, kad „Swedbank“, AB nuostoliai yra ne tik skolininko tiesiogiai nesumokėtos periodinės įmokos, bet ir suformuoti atidėjimai. Remiantis įstatymais, bankas privalo būti visada pasirengęs vykdyti savo įsipareigojimus, jo sistema turi būti stabili, patikima, efektyvi ir saugi.

Todėl „Swedbank“, AB turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ nutraukti kredito sutartis su savo įsipareigojimų laiku nevykdančiais kredito gavėjais bei imtis priemonių skolai iÅ¡ieÅ¡koti įstatymų nustatyta tvarka. Dėl iÅ¡dėstytų aplinkybių manytina, kad kredito sutarties sÄ lygos bei kreditoriaus veiksmai santykiuose su skolininke atitinka sÄ Å¾iningumo kriterijus, o kredito sutartis nutraukta teisėtai.                Atskirasis skundas atmestinas.        Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.        Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skolininkei tinkamai bei laiku nevykdant prievolės kreditoriui pagal 2005-10-14 kredito sutartį Nr. 05-068374-FA ir kreditoriui 2011-05-23 kreipusis dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, 2011-05-31 nutartimi hipotekos teisėja nutarė areÅ¡tuoti įkeistÄ turtÄ , įspėjant skolininkę ir įkeisto turto savininkę, kad negrÄ Å¾inus skolos per 1 mėn. nuo nutarties apie įkeisto turto areÅ¡tÄ Ä¯teikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iÅ¡ varžytynių.

Skolininkei per teismo nustatytÄ terminÄ neįvykdžius prievolės, kreditorius „Swedbank“, AB, 2011-11-23 su pakartotiniu pareiÅ¡kimu dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo kreipėsi į Hipotekos skyrių prie Kauno miesto apylinkės teismo praÅ¡ydamas priverstinai parduoti iÅ¡ varžytynių įkeistÄ turtÄ ir iÅ¡ieÅ¡koti 152 206,64 Eur skolÄ . 2011 m. gruodžio 2 d. skundžiama nutartimi teismas praÅ¡ymÄ tenkino ir nutarė priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininkės 152 206,64 Lt Eur skolos, metinių palÅ«kanų, priverstinai parduoti iÅ¡ varžytynių skolininkei nuosavybės teise priklausantį kreditoriui įkeistÄ turtÄ .        Atskiruoju skundu apeliantė ginčija skundžiamÄ nutartį, motyvuodama tuo, jog nagrinėjamu atveju be pagrindo buvo pradėtas priverstinis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas ne ginčo tvarka, kadangi kredito sutartis turėjo bÅ«ti vertinama, kaip kylanti iÅ¡ vartojimo teisinių santykių, o tokiu atveju teismas privalo sutarties sÄ lygas ex officio vertinti pagal CK 6.188 str.

įtvirtintus sÄ Å¾iningumo kriterijus ir patikrinti, ar pagal kreditoriaus nurodytus faktinius duomenis bei pateiktus dokumentus yra pagrindas pradėti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , t. y. teismas turėjo įvertinti ar kreditorius skolininkei nustatė tinkamus terminus prievolei įvykdyti, bei kokiÄ dalį bendrų skolininkės įsipareigojimų sudaro neįvykdytos prievolės dalis. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad atlikdamas kreditoriaus pareiÅ¡kime nurodytų reikÅ¡mingų teisės taikymui aplinkybių ir pateiktų dokumentų tyrimÄ hipotekos teisėjas nusprendžia dėl teisinio pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumo.

Kai kreditorius praÅ¡o pradėti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ hipoteka įkeisto turto (CK 4.192 str., CPK 558 str.) prieÅ¡ terminÄ nutraukus kreditavimo sutartį, jis turi pateikti įrodymus, o hipotekos teisėjas – patikrinti, ar sutartis nutraukta laikantis sutartyje ar įstatyme nustatytos tvarkos. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, skolininkė tinkamai bei laiku nevykdė prievolės kreditoriui „Swedbank“, AB, pagal 2005-10-14 kredito sutartį Nr. 05-068374-FA (ko iÅ¡ esmės neginčija ir pati skolininkė), pagal kuriÄ skolininkė privalėjo kiekvieno mėnesio 15 dienÄ mokėti paskolÄ ir palÅ«kanas.

Nuo 2010 m. lapkričio 15 d. skolininkė nevykdo savo įsipareigojimų grÄ Å¾inti kreditÄ , mokėti palÅ«kanas ir kitus mokėjimus pagal sutartį bei kiekvienų metų balandžio 1 d. specialiojoje dalyje nurodytÄ turto draudimo administravimo mokestį. Kreditorius 2011-02-23 asmeniÅ¡kai įspėjo skolininkę, kad negrÄ Å¾inus skolos iki 2011-03-17 sutartis bus laikoma nutraukta nuo 2011-03-18 ir kreditorius kreipsis į teismÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo. Pagal tarp Å¡alių sudarytos Kredito sutarties Nr. 05-068374-FA bendrosios dalies 11.2.1 p. ir 11.2.1.1 p. bankas turi teisę, ne mažiau kaip prieÅ¡ 15 kalendorinių dienų (Sutarties 11.2.1.9 ir/ar 11.2.1.11 punkte nustatytais atvejais – prieÅ¡ 45 kalendorines dienas) raÅ¡tu įspėjęs Kredito gavėjus, vienaÅ¡aliÅ¡kai, nesikreipdamas į teismÄ nutraukti Sutartį prieÅ¡ terminÄ ir pareikalauti, kad Kredito gavėjai iki Sutarties nutraukimo dienos grÄ Å¾intų Bankui visÄ negrÄ Å¾intÄ KreditÄ , jeigu Kredito gavėjai kartu ar bet kuris iÅ¡ jų padaro bent vienÄ iÅ¡ Å¡ių esminių Sutarties pažeidimų ar paaiÅ¡kėja bent viena iÅ¡ Å¡ių aplinkybių: kredito gavėjai ilgiau nei 30 kalendorinių dienų negrÄ Å¾ina Sutartyje numatytais terminais nustatytos Kredito dalies ir/ar nesumoka priskaičiuotų palÅ«kanų ir/ar kitų mokėjimų.

Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju, kreditorius su įspėjimu dėl sutarties nutraukimo kreipėsi į skolininkÄ laikydamasis sutarties reikalavimų, kadangi skolininkė, iki kreditoriaus įspėjimo, jau daugiau kaip 3 mėnesius nevykdė savo įsipareigojimų bankui, be to, ir vėliau, per banko įspėjime nustatytÄ papildomÄ terminÄ (kuris buvo nustatytas ilgesnis negu sutartyje numatytas), nepadengė įsiskolinimo, todėl kreditorius, laikantis Kredito sutartyje nustatytos tvarkos, pagrįstai ir teisėtai vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė tarp Å¡alių sudarytÄ Kredito sutartį (Kredito sutarties Nr. 05-068374-FA 11.2.1 p., 11.2.1.1 p.).

Remiantis nurodytu, pirmosios instancijos teismas ex officio įvertinęs ar nagrinėjamos kredito sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarkÄ nustatančias sÄ lygas, pagrįstai konstatavo, kad Sutartis nutraukta teisėtai, kas sudarė pagrindÄ pradėti priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Pažymėtina, kad apeliantė nurodydama, jog pirmosios instancijos teismas turėjo kredito sutartį vertinti atsižvelgiant į sÄ Å¾iningumo kriterijus, taip ir nenurodė, kurios gi sutarties sÄ lygos yra nesÄ Å¾iningos vartotojo atžvilgiu, o apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kreditavimo sutarties sÄ lygas, nenustatė jų nesÄ Å¾iningumo skolininkės kaip vartotojos atžvilgiu.Apeliantės nurodyti argumentai, kad teismas nevertino kokiÄ dalį bendrų skolininkės įsipareigojimų sudaro neįvykdytos prievolės, nėra pagrindas tenkinti apeliacinį skundÄ , nes kaip jau nustatyta Å¡alys tarpusavyje sudarytoje Kredito sutartyje buvo numatę, kad bankas turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai, įspėjęs skolininkę, kuri ilgiau nei 30 kalendorinių dienų negrÄ Å¾ino sutartyje nustatytais terminais kredito, nutraukti sutartį ir reikalauti grÄ Å¾inti visÄ skolÄ , kÄ bankas ir padarė, skolininkei beveik 4 mėn. nevykdant įsipareigojimų.

Be to, apeliantė nebendradarbiavo su kreditoriumi, nebandė ieÅ¡koti abiems pusėms priimtino sprendimo, net per įspėjimo laikotarpį nesikreipė į kreditorių, o ėmė prieÅ¡tarauti vykdomam iÅ¡ieÅ¡kojimui (kelti galimai kredito sutarties sÄ lygų nesÄ Å¾iningumo klausimÄ ), tik kreditoriui pradėjus priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«ras. Pažymėtina, kad kreditorius yra pelno siekianti bendrovė, kurios vienas iÅ¡ pagrindinių veiklos bÅ«dų yra paskolų teikimas, ko pasekoje ir gaunamas pelnas, todėl kai skolininkas jau 4 mėnesius nemoka kredito grÄ Å¾inimo įmokų (negaunamas pelnas), nebendradarbiauja su kreditoriumi (yra pagrįsta tikimybė, jog kreditas nebus grÄ Å¾intas), yra pakankamas pagrindas nutraukti kredito sutartį.

Ä®vertinęs aukščiau nustatytas bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad priimdamas ginčijamÄ 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį, pirmosios instancijos teismas atliko pateikto kreditoriaus pareiÅ¡kimo tyrimÄ , pagrįstai nustatė, jog kredito sutartis buvo nutraukta skolininkei pažeidus sutarties sÄ lygas, laikantis Kreditavimo sutartyje nustatytos tvarkos.Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.Esant aukščiau iÅ¡dėstytiems motyvams, atskirasis skundas atmestinas, o Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a :

AtskirÄ jį skundÄ atmesti. Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                                                     Evaldas Burzdikas