2013-04-29 Nr. AB-1414-3-61-3-01478-2012-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A442-567/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01478-2012-8

Procesinio sprendimo kategorijos 9.4.2, 9.4.3, 9.4.4, 10.8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno teritorinei muitinei dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK, Komisija) 2012 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr. S-58(7-37/2012).

Paaiškino, kad Kauno teritorinė muitinė 2012 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. 2PM190019 pripažino pareiškėją skolininku muitinei ir už neteisėtai įvežtas į Bendrijos muitų teritoriją cigaretes įregistravo pareiškėjui mokestinę prievolę: 2 017 Lt muito, 13 957 Lt akcizų, 4 090 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 1 390 Lt akcizo delspinigių ir 407 Lt PVM delspinigių. Minėtas sprendimas priimtas išnagrinėjus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktą medžiagą – Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-353-113/2011.

Nurodė, jog minėtą Kauno teritorinės muitinės sprendimą, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2012 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1A-38 patvirtino Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas). Muitinės departamento sprendimą 2012 m. gegužės 8 d. sprendimu patvirtino MGK. Pažymėjo, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas pripažino pareiškėją kaltu padarius pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1622 straipsnio 4 dalyje už akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis:

„Minsk 5“ (355 pakelių), „Premier 7“ (532 pakelių), „Fest“ (320 pakelių), „Minsk Capital“ (887 pakelių), „Winston“ (910 pakelių), „NZ Gold Super Slims“ (70 pakelių), kurias Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos apskrities VPK) Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai 2011 m. vasario 12 d. apie 19 val. rado pagalbinėse patalpose, esančiose(duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, į kurias tuo metu buvo užėjęs pareiškėjas, laikymą pažeidžiant nustatytą tvarką.

Teigė, jog MGK, priimdama sprendimą, vadovavosi 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – ir Bendrijos muitinės kodeksas) 202 straipsnio 1 dalies a punktu, numatančiu, kad importo skola muitinei atsiranda neteisėtai įvežant į Bendrijos muitų teritoriją importo muitais apmokestinamas prekes. MGK konstatavo, jog pareiškėjas neteisėtai įvežė į Bendrijos muitų teritoriją cigaretes su Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Pažymėjo, jog Komisija taip pat vadovavosi Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalimi bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktu išaiškinimu, pagal kurį šios teisės normoje numatytos dvi, turinčios kartu egzistuoti sąlygos pripažinti asmenį skolininku:

1) asmuo turi būti įsigijęs arba laikęs neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas prekes; 2) šių prekių įsigijimo arba gavimo metu asmuo žinojo arba yra protingas pagrindas manyti, kad turėjo žinoti, jog prekės buvo įvežtos neteisėtai. Tvirtino, jog MGK nepagrįstai tapatina du skirtingus veiksmus, t. y. įsigijimą ir laikymą. Paaiškino, jog neteisėtas laikymas apibrėžia laikymo reikalavimų pažeidimus, o ne įsigijimo ar įvežimo reikalavimų pažeidus, kadangi neteisėtai laikyti galima ir teisėtai įsigytas ar įvežtas prekes.

Pažymėjo, jog nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas įsigijo akcizais apmokestinamas prekes. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas žinojo ar turėjo žinoti, jog pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, yra laikomos neteisėtai įvežtos cigaretės, kadangi tokių aplinkybių jis nežinojo, šios patalpos niekaip nesusijusios su pareiškėju, jis neturėjo šių patalpų raktų, ten negyveno, nedirbo ir nevykdė jokios veiklos, todėl neturėjo galimybės numatyti, jog šiose patalpose laikomos neteisėtai į Bendriją įvežtos cigaretės. Be to, patalpose, kuriose buvo rastos cigaretės, buvo tamsu, ant dėžių nebuvo jokių užrašų, patvirtinančių, kad jose yra cigaretės. Pareigūnai parodė, jog dėžėse yra cigarečių pakeliai, tačiau pareiškėjui iki šiol nėra žinoma, ar tuose pakeliuose tikrai buvo cigaretės, ar jie nebuvo tušti, ar ten tikrai buvo tabakas, kaip jis apibrėžtas teisės aktuose.

Nurodė, jog nėra aišku, kokiu pagrindu Kauno teritorinė muitinė nustatė, kad buvo išimtos būtent cigaretės, kurių sudėtyje yra tabako, klasifikuotinos 2402 20 90 00 TARIC kodu, nurodant papildomą nacionalinį kodą X201.

Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.

Atsakovas pažymėjo, kad faktas, jog pareiškėjas, pažeisdamas nustatytą tvarką, laikė akcizais apmokestinamas prekes, yra nustatytas įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. nutarimu, priimtu išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą Nr.A2.8-3677-113/2011. Minėtu nutarimu buvo nustatyta, kad prekės – Baltarusijos Respublikos banderolėmis paženklintos cigaretės – į Bendrijos muitų teritoriją įvežtos neteisėtai, kaip tai suprantama pagal Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 1 dalį, todėl atitinkamai buvo konstatuota, kad neteisėtas įvežimas lėmė importo skolos muitinei atsiradimą. Pažymėjo, jog pagal Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalį tokiu atveju skolininkais laikomi asmenys, įsigiję arba laikę atitinkamas prekes ir jų įsigijimo arba gavimo metu žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad prekės buvo įvežtos neteisėtai. Pabrėžė, jog minėta teisės norma nereikalauja, kad asmuo būtų neteisėtai įvežęs prekes į Bendrijos muitų teritoriją tam, kad jis būtų pripažintas skolininku Bendrijos muitinės kodekso 4 straipsnio 12 punkto, nustatančio, kad skolininkas yra bet kuris asmuo, privalantis sumokėti skolą muitinei, prasme. Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalimi skolininko sąvoka apibrėžiama plačiai, atsižvelgiant į skolininkų solidarumo taisyklę, nurodytą 213 straipsnyje, pagal kurią keli asmenys, turintys sumokėti skolą muitinei, už tokią skolą atsako solidariai, todėl aplinkybė, jog skolininkas pats neįvežė prekių į Bendrijos muitų teritoriją, šiuo atveju nėra reikšminga. Tvirtino, jog Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalis nereikalauja įrodinėti, kad asmuo tikrai žinojo, jog įsigyja neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas prekes. Muitinės skolai atsirasti pakanka nustatyti patį faktą, kad asmuo gabena, naudoja ar realizuoja akcizais apmokestinamas prekes pažeisdamas nustatytą tvarką ir kad yra protingas pagrindas manyti, jog asmuo turėjo žinoti, kad įsigijo ir (arba) laikė prekes, kurios buvo įvežtos neteisėtai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo su pareiškėjo skundu nesutiko.

Sutiko su atsakovo atsiliepime išdėstyta pozicija ir argumentais. Pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė cigarečių įsigijimo dokumentų ar dokumentų, patvirtinančių cigarečių turimą Bendrijos prekių statusą. Atsižvelgiant į tai, kad cigaretės buvo paženklintos Baltarusijos Respublikos banderolėmis, į jų kiekį, pareiškėjas, elgdamasis rūpestingai, atidžiai bei sąžiningai, turėjo suprasti, kad laikė neteisėtai apyvartoje esančius ir neteisėtai į šalies teritoriją įvežtus tabako gaminius. Nurodė, jog ginčui aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota administracinėse bylose Nr. A143-2570/2011 ir A261-1138/2011.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 12 d. nutarimu nubaudė pareiškėją už tai, kad jis 2011 m. vasario 12 d., apie 19 val., pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, turėdamas tikslą parduoti, laikė cigaretes su Baltarusijos Respublikos banderolėmis: Minsk 5“ (355 pakelių), „Premier 7“ (532 pakelių), „Fest“ (320 pakelių), „Minsk Capital“ (887 pakelių), „Winston“ (910 pakelių), „NZ Gold Super Slims“ (70 pakelių), kurių bendra vertė – 23 562,73 Lt (įskaitant privalomus sumokėti mokesčius).

Klaipėdos miesto apylinkės teismas nustatė, kad taip pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 3 punkto reikalavimus bei Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 10 straipsnio 1 dalį bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 1632 straipsnio 4 dalyje, už kurį nubaustas 15 000 Lt bauda su sulaikytų prekių (cigarečių) konfiskavimu bei sunaikinimu.

Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, 2011 m. gruodžio 27 d. nutartimi konstatavo, jog pakanka įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė ATPK 1632 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, o pareiškėjo versija, kad jis nelaikė cigarečių, pažeisdamas nustatytą tvarką, kad jas laikė kitas asmuo, yra motyvuotai paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos analize, jų viseto įvertinimu. Teismas, remdamasis Administracinių bylų teisenos įsatymo 58 straipsniu, numatančiu, jog faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, nusprendė faktinių pareiškėjo veikos padarymo aplinkybių nagrinėjant šią administracinę bylą iš naujo netirti.

Pažymėjo, jog bendrosios kompetencijos teismai nustatė, kad prekės – importo muitais apmokestinamos ne Europos Sąjungos valstybių narių kilmės Baltarusijos Respublikos banderolėmis paženklintos cigaretės į Bendrijos muitų teritoriją buvo įvežtos neteisėtai, kaip tai suprantama pagal Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 1 dalies antrą sakinį. Todėl atitinkamai konstatuota, kad toks neteisėtas įvežimas lėmė importo skolos muitinei atsiradimą. Nurodė, jog vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies 3 punktu, tokiu atveju skolininkais, be kita ko, laikomi „bet kurie asmenys, įsigiję arba laikę atitinkamas prekes ir jų įsigijimo arba gavimo metu žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad prekės buvo įvežtos neteisėtai“.

Taigi Europos Sąjungos reglamentas nereikalauja, kad asmuo (faktiškai) būtų neteisėtai įvežęs prekes į Bendrijos muitų teritoriją tam, kad jis būtų pripažintas skolininku Bendrijos muitinės kodekso 4 straipsnio 12 punkto prasme, t. y. skolininkas yra bet kuris asmuo, privalantis sumokėti skolą muitinei. Pažymėjo, jog asmenį, kuris yra laikomas skolininku Bendrijos muitinės kodekso 4 straipsnio 12 punkto prasme, šiuo konkrečiu atveju apibrėžia ir konkretizuoja būtent minėta Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalis.

Nurodė, jog Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalimi skolininko sąvoka apibrėžiama atsižvelgiant į skolininkų solidarumo taisyklę, nurodytą šio teisės akto 213 straipsnyje, pagal kurią keli asmenys, turintys sumokėti skolą muitinei, už tokią skolą atsako solidariai, todėl aplinkybė, kad pareiškėjas pats neteisėtai neįvežė (nedalyvavo įvežant) į Bendrijos muitų teritoriją ginčo prekių, nėra reikšminga sprendžiant jo pripažinimo skolininku Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies 3 punkto pagrindu klausimą.

Pastebėjo, jog šis norminis aktas nereikalauja įrodyti, kad asmuo tikrai žinojo, jog įsigyja (gauna) neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas prekes, pakanka nustatyti, kad yra protingas pagrindas manyti, jog asmuo turėjo žinoti, kad įsigijo (gavo) ir (arba) laikė prekes, kurios buvo įvežtos neteisėtai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A143-261/2011, 2007 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-457/2007).

Nurodė, kad cigarečių kiekis, aplinkybė, jog jos nebuvo nepažymėtos Lietuvoje nustatyto pavyzdžio akcizo ženklais, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas turėjo suprasti, jog prekės į Bendrijos muitų teritoriją įvežtos neteisėtai.

III. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendimą.

Pareiškėjas nurodo, jog norint apskaičiuoti ir įregistruoti mokestinę prievolę, prekių muitinė vertė turėjo būti nustatyta vadovaujantis Muitinės departamento direktoriaus ir Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos generalinio komisaro 1999 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 313/379 ir Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsniu. Pažymi, jog remiantis minėtomis teisės normomis, po vieną sulaikytų cigarečių rūšies pakelį turėjo būti siunčiama į Muitinės laboratoriją kainai nustatyti ir tik po to turėjo būti apskaičiuojama sulaikytų prekių importo kaina, nuo kurios skaičiuojami privalomi sumokėti mokesčiai: muitas, akcizas, PVM. Nurodo, jog byloje nėra duomenų, kad minėtų teisės aktų nuostatų buvo laikomasi, o teismas šių svarbių aplinkybių nevertino. Pažymi, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad buvo rastos cigaretės, kurių sudėtyje yra tabako, klasifikuojamų pagal muitinės nurodytą TARIC kodą, todėl darytina išvada, jog mokestinė prievolė pareiškėjui apskaičiuota nepagrįstai. Tvirtina, jog teismas neatsižvelgė į skunde nurodytas aplinkybes, patvirtinančias, jog pareiškėjas neturėjo galimybės suprasti, kad patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, yra laikomis cigaretės.

Atsakovas su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka.

Nurodo, kad neteisėtai įvežtų cigarečių muitinė vertė nustatoma vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsniu ir remiantis duomenimis, kuriuos galima gauti Bendrijoje, t. y. Muitinės departamento prekių muitinio įvertinimo duomenų bazėje esančiais ir kitais Bendrijoje turimais duomenimis, bei vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsnio 2 dalies b punktu, t. y. taikant mažiausią vertę iš galimai atrinktų alternatyvių verčių, taip pat Statistikos departamento duomenimis. Muitinės departamentas yra pateikęs į bylą 2011 m. sausio 28 d. raštą Nr. (16.5/6)3B-667, kuriame nurodytas konkrečių pavadinimų cigarečių priskyrimas atitinkamam prekių segmentui, remiantis Statistikos departamento duomenimis. Tvirtino, jog į pateikiamą sąrašą įtraukiamos tik tų konkrečių pavadinimų cigaretės, kurios yra ištirtos laboratorijoje ir priskirtos atitinkamam kainų segmentui. Pažymi, jog Kauno teritorinės muitinės 2012 m. sausio 10 d. sprendime aiškiai ir argumentuotai išdėstyta, kokiomis teisės aktų nuostatomis vadovautasi atliekant sulaikytų cigarečių muitinį įvertinimą. Mano, jog minėtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pastebi, jog pareiškėjas, ginčydamas prekių vertę, nepateikė jokių konkrečių nustatytą prekių vertę paneigiančių įrodymų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka.

Jo nesutikimas iš esmės grindžiamas tais pačiais motyvais kaip ir atsiliepimas, pateiktas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Papildomai atkreipia dėmesį, jog prekių muitinė vertė yra nustatyta įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu, priimtu išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.8-3677-113/2011. Minėtos bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas neginčijo prekių vertės bei kombinuotosios prekių nomenklatūros kodo. Tokių aplinkybių pareiškėjas nebuvo nurodęs ir skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pabrėžia, jog pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 130 straipsnio 5 dalį apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pažymi, jog apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai apie tai, kad pareiškėjas nežinojo ir neturėjo žinoti apie neteisėtai laikomas cigaretes, yra paneigti įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartimi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Ginčas byloje kilęs dėl mokesčių administratoriaus pareiškėjui papildomai paskaičiuotų ir nurodytų sumokėti į valstybės biudžetą 2 017 Lt muito, 13 957 Lt akcizų, 4 090 Lt PVM, 1 390 Lt akcizo delspinigių ir 407 Lt PVM delspinigių.

Įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8.-3677-826/2011 buvo nustatyta, kad pareiškėjas 2011 m. vasario 12 d. pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, turėdamas tikslą parduoti, laikė 3 074 pakelius cigarečių, paženklintų Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Dėl to pareiškėjas buvo nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1632 straipsnio 4 dalį 15 000 Lt dydžio bauda su šių cigarečių konfiskavimu. Šis teismo nutarimas yra įsiteisėjęs.

Pareiškėjas šių faktinių aplinkybių neginčija, tačiau teigia, kad nėra muitinės skolininkas, nes neturėjo galimybės suprasti, jog minėtose patalpose buvo laikomos cigaretės.

Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta, kad importo skola muitinei atsiranda neteisėtai įvežant į Bendrijos muitų teritoriją importo muitais apmokestinamas prekes. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo laikytų cigarečių (akcizinių prekių) kiekis su Baltarusijos Respublikos banderolėmis leidžia daryti išvadą, kad šios prekės neteisėtai pateko į Lietuvos Respubliką, tuo pačiu ir į Bendrijos muitų teritoriją, todėl dėl šių cigarečių atsirado importo skola muitinei.

Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies trečioje įtraukoje numatyta, kad importo skolos muitinei atsiradimo atveju skolininku laikomas inter alia asmuo, įgijęs arba laikęs neteisėtai įvežtas prekes ir jų įsigijimo arba gavimo metu žinojęs arba, yra pagrindo manyti, turėjęs žinoti, kad prekės buvo įvežtos neteisėtai. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, Bendrijos muitinės kodeksas nereikalauja, kad asmuo būtų neteisėtai įvežęs prekes į Bendrijos muitų teritoriją tam, kad jis būtų pripažintas skolininku Bendrijos muitinės kodekso 4 straipsnio 12 punkto prasme. Todėl aplinkybė, kad pareiškėjas pats neteisėtai neįvežė į Bendrijos muitų teritoriją nurodytų cigarečių, nagrinėjamu atveju nėra reikšminga vertinant, ar pareiškėjas pripažintinas skolininku Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies trečios įtraukos taikymo prasme.

Sprendžiant klausimą, ar asmuo žinojo (privalėjo žinoti) apie tokio įvežimo neteisėtumą, pakanka nustatyti, kad yra protingas pagrindas manyti, jog jis turėjo žinoti, kad įsigijo (gavo) ir (arba) laikė prekes, kurios buvo įvežtos neteisėtai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011). Įvertinusi nagrinėjamos bylos duomenis ir tai, kad buvo laikytas pakankamai didelis cigarečių, paženklintų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kiekis (3 074 pakeliai cigarečių), teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas, elgdamasis rūpestingai, atidžiai bei sąžiningai turėjo suprasti, kad laikė neteisėtai apyvartoje esančius ir neteisėtai į šalies teritoriją įvežtus tabako gaminius. Pareiškėjo teiginys, jog jis nežinojo, kad laikytose dėžėse buvo cigaretės, atmestinas kaip nepagrįstas. Kaip minėta, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje, išanalizavus apklaustų liudytojų parodymus ir įvertinus kitus bylos įrodymus buvo konstatuota, jog pareiškėjas nurodytą kiekį cigarečių laikė turėdamas tikslą jas parduoti. Tokią Klaipėdos miesto apylinkės teismo išvadą patvirtino ir pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. gruodžio 27 d. nutartyje (administracinė byla Nr. ATP-353-113/2011). Iš minėtų teismų įsiteisėjusiais sprendimais administracinio teisės pažeidimo byloje padarytos išvados, jog pareiškėjas turėjo tikslą laikytas cigaretes parduoti, akivaizdu, jog pareiškėjas žinojo, kad dėžėse laiko cigaretes. Todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies taikymo požiūriu pareiškėjas pagristai buvo pripažintas skolininku muitinei ir kad jam pagrįstai buvo įregistruotos aukščiau nurodytos mokestinės prievolės bei su jomis susiję delspinigiai, teisėta ir pagrįsta.

Pareiškėjo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo aplinkybių dėl cigarečių muitinės vertės ir cigarečių sudėties nustatymo, nepagrįsti, kadangi šių klausimų skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėjas nekėlė. Šiuos argumentus pareiškėjas iškėlė tik apeliaciniame skunde. Kita vertus, kaip matyti iš Kauno teritorinės muitinės 2012 m. sausio 10 d. sprendimo Nr. 2PM190019, cigarečių muitinė vertė ir buvo nustatyta vadovaujantis pareiškėjo nurodytu Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsniu, naudojant duomenis, surinktus importuojančioje šalyje (MGK byla, b. l. 9-13). Teisėjų kolegijos vertinimu, prekių muitinė vertė nagrinėjamu atveju nustatyta teisingai.

Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus reguliuojančius ginčo santykius bei faktines bylos aplinkybes ir priėmė iš esmės teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Tenkinti apeliacinio skundo nėra pagrindo, todėl jis atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Dainius Raižys

Virginija Volskienė