2015-12-22 Nr. AB-25046-3-61-3-03843-2014-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2055-143/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03843-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 21

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Č. skundą atsakovui Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas V. Č. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su skundu (b. l. 1) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir atsakovas) direktoriaus 2014 m. liepos 10 d. nutarimą Nr. 62-685 „Dėl nuteistojo nubaudimo“.

Pareiškėjas nurodė, kad 2014 m. liepos 2 d. 18.00 val. jam būnant Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo gyvenamojoje kameroje Nr. 88 Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo korpuso vyresnysis liepė eiti atlikti priklausančius nemokamus viešuosius darbus. Pareigūnui paaiškino, kad, pagal Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus 2012 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 1-109 patvirtintą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkę (toliau – ir Dienotvarkė), nuo 17.30 val. iki 18.30 val. jam bus pateiktas vakarienės davinys. Paprašė Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo korpuso vyresniojo ateiti vėliau ir išvesti jį atlikti nemokamų darbų, kai bus pavalgęs, arba darbus atidėti rytdienai ne maisto davimo metu. Pareigūnas pasibaigus vakarienei neatėjo, todėl manė, kad darbų atlikimas buvo atidėtas kitai dienai. Kitą dieną sužinojo, kad tarnybinis pranešimas buvo iš anksto surašytas apie 18 val. Teigė, kad buvo nubaustas nepagrįstai, kadangi nepažeidė jokių teisės aktų. Pažymėjo, kad tarnybiniai pranešimai surašomi todėl, jog jam kerštaujama už tai, kad visus klausimus jis sprendžia teisinėmis priemonėmis. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigūnas, apie 18 val. surašydamas tarnybinį pranešimą, o po to informuodamas, kad jis bus išvestas nemokamų darbų atlikti po vakarienės, veikė netinkamai, ir tai jam sukėlė neigiamų teisinių pasekmių.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 12–14) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas pažeidė bausmės atlikimo režimo reikalavimus, t. y. 2014 m. liepos 2 d., būdamas kameroje Nr. 88, atsisakė eilės tvarka dirbti nemokamus darbus. Šiais savo veiksmais nuteistasis pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, 134 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 73.6 punktą. Už tai pareiškėjui atsakovo direktoriaus 2014 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. 62-685 buvo paskirta nuobauda. Įstaigos administracija griežtai vadovaujasi galiojančių teisės aktų nuostatomis. Visų nuteistųjų įtraukimo į nemokamus darbus sąlygas ir tvarką nustato Bausmių vykdymo kodekso 134 straipsnis. Šis įstatymas tiksliai apibrėžia darbų, kuriuos nuteistieji privalo atlikti nemokamai, pobūdį. Darbuose dalyvaujama pagal pataisos įstaigos administracijos sudarytą grafiką. Nemokami darbai atliekami ne darbo metu, t. y. baigus pagrindinį darbą, jei toks yra, ir poilsio dienomis. Tai specialaus pasirengimo nereikalaujantys darbai, skirti prižiūrėti bei gerinti nuteistųjų buities ir kultūros sąlygas. Įstatymas netapatina nuteistųjų įtraukimo į mokamus ir į nemokamus darbus. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas jau ne pirmą kartą baudžiamas už tai, jog atsisako eilės tvarka dirbti nemokamus darbus. Vertindamas pareiškėjo drausmės pažeidimą, Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktorius rėmėsi galiojančiais teisės aktais, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, taip pat atsižvelgė į pareiškėjo pateiktą rašytinį paaiškinimą. Įvertinęs visas aplinkybes, Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktorius nuteistajam paskyrė nuobaudą – draudimą vieną mėnesį pirkti maisto produktus. Paskirta nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį, ji buvo paskirta įvertinus pažeidimo padarymo aplinkybes.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, Kalėjimų departamentas) atsiliepimu į skundą (b. l. 25–29) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad, išnagrinėjus su skundu susijusią dokumentinę medžiagą, nustatyta, jog Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime 2014 m. liepos 2 d. apie 18 val. pareiškėjas, būdamas kameroje Nr. 88, atsisakė eilės tvarka dirbti nemokamus darbus pagal Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus 2014 m. vasario 10 d. patvirtintą Nuteistųjų įtraukimo į nemokamus darbus grafiką (toliau – ir Grafikas). Pareiškėjo įtraukimo į nemokamus darbus data nustatyta 2014 m. liepos 2 d. Atsisakydamas vykdyti pareigūnų reikalavimą atlikti nemokamus darbus pagal nustatytą grafiką, pareiškėjas pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytas specialiąsias pareigas nuteistiesiems, 134 straipsnio 1 dalies bei Taisyklių 73.6 punkto reikalavimus.

Nors pareiškėjas skunde teigė, kad atlikti nemokamus darbus atsisakė tik nuo 17.30 iki 18.30 val., nes tuo laikotarpiu yra vakarienės metas, tačiau iš surinktos dokumentinės medžiagos nustatyta, kad 2014 m. liepos 2 d. apie 18.00 val. pareiškėjui buvo nurodyta, jog, tik pasibaigus vakarienei, jis bus išvestas iš kameros atlikti nemokamus darbus. Pareiškėjo teiginys, kad šiuos darbus jis būtų atlikęs po vakarienės arba kitą dieną, vertinamas kaip gynybinė pozicija, kadangi pareiškėjas pirminiame 2014 m. liepos 2 d. paaiškinime iš esmės neneigė padaręs jam inkriminuotą pažeidimą, o pageidavimo atlikti nemokamus darbus iš karto po vakarienės ar kitą dieną nenurodė.

Atkreipė dėmesį, kad nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2014 m. liepos mėn. pareiškėjui skirta 12 nuobaudų, iš kurių 5 nuobaudos už atsisakymą atlikti nemokamus darbus. Skiriant nuobaudą, buvo atsižvelgta į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį paaiškinimą dėl pažeidimo. Pareiškėjui skirta nuobauda atitinka padaryto režimo pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Nuobauda pažeidimą padariusiam asmeniui skirta neviršijant įgaliojimų. Darbo, kaip vienos iš nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pataisos priemonių, tikslas yra paruošti asmenį integracijai į visuomenę bei išmokyti nuteistąjį gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.

Nuteistųjų darbas yra esminis nuteistųjų laisvės atėmimu resocializacijos elementas ir turi didelę reikšmę jų pataisos procese. Asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas yra užtikrinti tvarkos palaikymą vykdant bausmę, būtinybė palaikyti drausmę, sukurti būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų veiklai. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – drausminėmis nuobaudomis, kurių rūšis ir skyrimo tvarką nustato Bausmių vykdymo kodeksas.

Pažymėjo, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracijos reikalavimu atlikti nemokamus darbus, turėjo šį reikalavimą įvykdyti, o po to šį veiksmą apskųsti Bausmių vykdymo kodekse nustatyta tvarka. Atsisakydamas vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą, pareiškėjas pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą, todėl, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsniu, buvo pagrindas jam skirti šioje teisės normoje nustatytą nuobaudą. Prašoma panaikinti nuobauda buvo paskirta direktoriaus nutarimu, kuriame aiškiai nurodyta pažeidimo esmė, pažeidimas kvalifikuotas tinkamai.

Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą ir su įvykiu susijusią medžiagą, nenustatė pagrindų panaikinti nuobaudą. 2014 m. rugpjūčio 1 d. sprendimas Nr. 2S-3937 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ priimtas nepažeidus teisės aktų reikalavimų, jame nurodyta apskundimo tvarka. Šis sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio įtvirtintus reikalavimus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 25 d. sprendimu (b. l. 79–84) atmetė pareiškėjo skundą.

Teismas nustatė, kad ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus 2014 m. liepos 10 d. nutarimo Nr. 62-685, kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda – draudimas vieną mėnesį pirkti maisto produktus – teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas vadovavosi Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 110 straipsnio 3 dalimi, 134 straipsnio 1, 2 dalimis, Taisyklių 73.6 punktu.

Teismas, remdamasis Grafiku, nustatė, kad pagal nustatytą eilę nemokamus darbus pareiškėjas turėjo atlikti 2014 m. balandžio 10 d., 2014 m. liepos 2 d., 2014 m. rugsėjo 19 d. ir 2014 m. gruodžio 9 d. Remdamasis pareiškėjo 2014 m. liepos 2 d. paaiškinimu, nustatė, kad jis neišreiškė noro nemokamus darbus atlikti kitą dieną bei nenurodė priežasčių, kodėl negali atlikti tokių darbų. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas korpuso vyresnysis A. Z. patvirtino, kad pagal Grafiką jis siuntė prižiūrėtoją pas pareiškėją pranešti, jog bus reikalinga atlikti nemokamus darbus ir tvarkyti pasivaikščiojimų kiemelį, tačiau pareiškėjas atsisakė dirbti. Vėliau pas pareiškėją ėjo pats liudytojas, tačiau ir tada pareiškėjas atsisakė eiti dirbti. Jokių priežasčių jis nenurodė, siūlė susitarti, kad pažymėtų, jog darbai atlikti. Pažymėjo, kad nuteistieji atlikti darbų vedami tik po vakarienės, pareiškėjas ne pirmą kartą nevykdo pareigos, nes jam kaip „aukštesnės“ kastos nuteistajam nepriklauso dirbti. Teismo vertinimu, byloje esantys Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigūnų tarnybiniai pranešimai bei pareiškėjo paaiškinimas patvirtino, kad pareiškėjas atsisakė vykdyti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo nurodymą eiti dirbti nemokamus darbus. Nors skunde teismui jis nurodė, kad paminėtų darbų nesutiko atlikti dėl to, jog buvo kviečiamas juos atlikti Dienotvarkėje nustatytu vakarienės metu, tačiau iš jo paties 2014 m. liepos 2 d. paaiškinimo bei pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad šie teiginiai yra nepagrįsti. 2014 m. liepos 2 d. paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad nemokamus darbus atliks tik tada, kai bus pašalinti jo teisių pažeidimai. Motyvai dėl atsisakymo atlikti nurodytus darbus vakarienės metu atsirado tik pareiškėjo 2014 m. liepos 14 d. skunde trečiajam suinteresuotam asmeniui. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas šiuos pareiškėjo argumentus vertino kaip jo gynybinę poziciją, o pareiškėjo teiginį, kad tarnybiniai pranešimai jam surašomi todėl, kad visus klausimus jis sprendžia teisinėmis priemonėmis, atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad pareiškėjas, atsisakydamas atlikti nemokamus darbus pagal nustatytą grafiką, pažeidė reikalavimą laikytis pataisos įstaigos tvarkos bei vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus, o tai užtraukia atsakomybę – nuobaudos taikymą.

Teismas taip pat vadovavosi Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 1, 2, 3, 4, 7, 10 dalimis, Taisyklių 202 punktu. Remdamasis ištirtais byloje esančiais įrodymais, teismas padarė išvadą, kad paminėti nuobaudos skyrimo tvarkos reikalavimai nagrinėjamu atveju nebuvo pažeisti. Nuobauda pareiškėjui skirta pataisos įstaigos direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, nutarimu, t. y. nuobauda skirta įgalioto pareigūno ir įforminta tinkamai. Pareiškėjui buvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimą dėl savo elgesio. Skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta į pažeidimų padarymo aplinkybes, paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį paaiškinimą dėl pažeidimo. Nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį, ji buvo paskirta nepažeidžiant nustatytų terminų, todėl nėra pagrindo jos panaikinti. Prašomame panaikinti nutarime aiškiai nurodyta pažeidimo esmė, pažeidimas kvalifikuotas tinkamai.

Teismas, remdamasis atsakovo pateiktais duomenimis, nustatė, kad pareiškėjui nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2014 m. liepos mėn. buvo skirta 12 nuobaudų, iš kurių 5 nuobaudos skirtos už atsisakymą atlikti nemokamus darbus. Iki 2014 m. liepos mėn. pareiškėjui už atsisakymą atlikti nemokamus darbus buvo skirtos dvi nuobaudos. Tai patvirtino, kad pareiškėjas sistemingai pažeidžia bausmės atlikimo režimą ir periodiškai vengia dirbti nemokamus darbus. Atsižvelgęs į pareiškėjo elgesį įstaigoje, teismas padarė išvadą, kad paskirta Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta nuobauda yra proporcinga, adekvati padarytam pažeidimui. Teismas konstatavo, kad režimo reikalavimų pažeidimą pareiškėjas padarė, pažeidimas įrodytas, procesinių pažeidimų, nulemiančių prašomo panaikinti nutarimo neteisėtumą, nepadaryta, taigi nėra pagrindo jį panaikinti.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, padarė išvadą, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2014 m. liepos 10 d. nutarimas Nr. 62-685 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra juridinio pagrindo jį panaikinti remiantis pareiškėjo skunde ir jo teismo posėdyje išsakytais argumentais. Kalėjimų departamentas, kaip ginčą ikiteismine tvarka išnagrinėjusi institucija, pagrįstai paminėtą nutarimą paliko nepakeistą. Pareiškėjo subjektyvus manymas, kad jis buvo nubaustas nepagrįstai, nesudaro juridinio pagrindo paskirtą nuobaudą panaikinti. Taigi teismas atmetė pareiškėjo skundą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 p.).

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 91–92) nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 25 d. sprendimu.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas neobjektyviai išnagrinėjo skundą, palaikė atsakovo poziciją. Teismas sprendimą grindė praeities faktais, o ne su byla susijusia medžiaga pagal konkretų 2014 m. liepos 2 d. faktą. Teismas nepašalino pažeidimų, numatytų ABTĮ 59 straipsnio 1 dalyje, 84 straipsnyje. Liudytojas teigė, kad negavo šaukimo, o institucijų atstovai apskritai nedalyvavo teismo posėdyje. Pažymi, kad nėra įrodymų, jog po 19 val. buvo kviestas atlikti viešuosius darbus. Jis nepažeidė teisės aktų, todėl nubaustas nepagrįstai. Buvo sutikęs tvarkyti biblioteką. Tarnybinis pranešimas turi būti surašomas įvykio dieną, o ne tada, kada nori. Pažymi, kad kreipėsi su pareiškimu į Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktorių, jog atidėtų darbus kitai dienai, tačiau kreipimasis neužregistruotas. Be to, prašo išreikalauti vaizdo medžiagą, kaip įrodymą, kad po vakarienės jokie pareigūnai nebuvo atėję kviesti jo atlikti paminėtus darbus.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 100–101) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad, vertindamas pareiškėjo drausmės pažeidimą, Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktorius rėmėsi galiojančiais teisės aktais, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, taip pat atsižvelgė į pareiškėjo pateiktą rašytinį pasiaiškinimą. Įvertinęs visas aplinkybes, Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktorius nuteistajam paskyrė nuobaudą – draudimą vieną mėnesį pirkti maisto produktus. Paskirta nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį ir skirta įvertinus pažeidimo padarymo aplinkybes. Nuobauda buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai. Pareiškėjas jau ne pirmą kartą yra baudžiamas už tai, kad buvo atsisakęs eilės tvarka dirbti nemokamus darbus (2011 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. 62-69, 2012 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 62-165 bei 2012 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 62-1130). Pažymi, kad pareiškėjas nepateikė naujų įrodymų ar faktinių aplinkybių. Teismo sprendimas yra priimtas pagrįstai ir teisėtai, todėl nėra jokio pagrindo jį panaikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš pareiškėjo skundžiamo atsakovo direktoriaus 2014 m. liepos 10 d. nutarimo Nr. 62-685 matyti, kad skundžiama nuobauda – draudimas 1 mėnesį pirkti maisto produktus parduotuvėje - pareiškėjui paskirta už Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų bei Taisyklių 73.6 punkto pažeidimą (kuris, kaip nurodyta šiame nutarime, pasireiškė pareiškėjo atsisakymu eilės tvarka dirbti nemokamus darbus), todėl pirmiausia būtina pasisakyti dėl nurodytų materialinės teisės normų aiškinimo ir jų taikymo šioje administracinėje byloje.

Pasisakydama dėl Bausmių vykdymo kodekso normų aiškinimo ir taikymo byloje nagrinėjamoje situacijoje, kolegija pažymi, kad jo 110 straipsnio (kuriame yra nurodytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos) 1 dalies 1 punkte nustatyta laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų pareiga laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, o 2 punkte – pareiga vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Šios Bausmių vykdymo kodekso nuostatos yra specialiosios, todėl, jas aiškinant, turi būti vadovaujamasi Bausmių vykdymo kodekso bendrosiomis normomis, kuriose yra atskleistas santykiuose tarp nuteistųjų ir pataisos namų administracijos vyraujantis teisėtumo principas (5 str.) bei nurodytos bendrosios nuteistųjų pareigos (12 str.). Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistų asmenų teisių bei laisvių apribojimus ir nuteistų asmenų pareigas nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, o straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 dalį, nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, o pagal jo 2 dalį - vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus.

Aiškindama (nagrinėjamai bylai aktualiu klausimu) nurodytas Bausmių vykdymo kodekso 5 ir 12 straipsnių nuostatas sisteminiu teisės aiškinimo būdu, kolegija, pabrėždama šių nuostatų tarpusavio sąsają, pažymi, kad jos suponuoja nuteistųjų pareigą vykdyti tik tokius į jų teisių suvaržymą nukreiptus pataisos įstaigos administracijos reikalavimus, kurie yra pagrįsti konkrečiomis įstatymo (Bausmių vykdymo kodekso) normomis. Tai, be kita ko, reiškia, kad Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 ir 2 dalių numatytas iš nuteistojo reikalaujamas elgesio modelis turi būti nustatytas įstatymo, turi būti jam žinomas ir suprantamas arba turi būti preziumuojama, kad jis yra jam žinomas.

Pagal skundžiamame atsakovo nutarime nurodytą Taisyklių 73.6 punktą (2010-01-20 įsakymo Nr. 1R-22 redakcija), nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių: tvarkyti ir prižiūrėti savo darbo, gyvenamąją (miegamą) ir pasivaikščiojimo vietas. Kolegija pažymi, kad Taisyklės yra įstatymą įgyvendinantis teisės aktas, todėl (atsižvelgiant į aptartą būtinumą bent kokį nuteistojo elgesio suvaržymą pagrįsti įstatymu) yra būtina atsakyti į klausimą, ar šiai administracinei bylai aktualus Taisyklių 73.6 punkte nurodytas nuteistųjų elgesio apribojimas (šiame punkte nustatyta jų pareiga) yra tiesiogiai numatytas Bausmių vykdymo kodekse.

Atsakydama į šį klausimą, kolegija pažymi, kad nuteistųjų įtraukimas į nemokamus darbus yra numatytas Bausmių vykdymo kodekso 134 straipsnyje, pagal kurį, nemokant už darbą, nuteistieji gali būti įtraukti tik į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus (1 d.); šio straipsnio 1 dalyje nurodytus darbus nuteistieji atlieka paeiliui ne darbo metu. Tokie darbai neturi trukti ilgiau kaip dvi valandas per dieną (2 d.). Kolegija taip pat pažymi, kad Bausmių vykdymo kodekso 134 straipsnis yra kodekso antrajame skirsnyje, kuris yra skirtas reglamentuoti teisinius santykius dėl laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų darbo.

Todėl šio straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos kitų Bausmių vykdymo kodekso antrojo skirsnio normų kontekste. Iš Bausmių vykdymo kodekso antrojo skirsnio normų visumos matyti, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų darbas yra skirstomas į mokamą darbą (tokiam darbui yra taikomos kodekso 131 str. nuostatos dėl jo apmokėjimo) ir nemokamą darbą (tokį darbą reglamentuoja tik viena, speciali šio skirsnio norma – 134 str.). Sisteminis Bausmių vykdymo kodekso antrojo skirsnio normų aiškinimas taip pat leidžia daryti išvadą, kad nuteistųjų mokamas ir nemokamas darbas yra jiems privalomas.

Tačiau šios prievolės realizavimo būdai yra skirtingi. Pirmuoju atveju (įtraukiant nuteistuosius į mokamą darbą) yra numatytos tokio darbo paskyrimo alternatyvos, priklausančios nuo pataisos įstaigos administracijos valios parinkti nuteistajam vienokį arba kitokį darbą, atsižvelgiant į nuteistųjų darbingumą, jų turimą kvalifikaciją (125 str.), antruoju atveju (įtraukiant nuteistuosius į nemokamą darbą) tokio pasirinkimo nėra, o yra tik imperatyvo būdu nustatyti tokio darbo apribojimai jo paskirties prasme ir jo atlikimo tvarka ir laikas (134 str.).

Nurodyti nuteistųjų mokamo ir nemokamo darbo skirtumai leidžia daryti išvadą, kad nuteistųjų įtraukimas į nemokamą darbą nėra saistomas jokiais priklausančiais nuo nuteistųjų valios (pageidavimų ir pan.) apribojimais. Kitaip tariant, Bausmių vykdymo kodekso 134 straipsnio 1 dalyje nurodytas nuteistųjų darbas yra jiems privalomas darbas be jokių (išskyrus sveikatos būklę) išlygų. Viena vertus, tai reiškia, kad toks nuteistiesiems skirtas imperatyvas gali būti paneigtas tik kita specialia norma, kurioje išimtis iš šios taisyklės būtų suformuluota aiškiai ir nedviprasmiškai.

Kita vertus, atsižvelgiant į Bausmių vykdymo kodekso 134 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas, kurių yra būtina laikytis įtraukiant nuteistąjį į nemokamus darbus, konstatuotina, kad paskyrimas nuteistajam atlikti nemokamą darbą gali būti pripažintas neteisėtu, jeigu konkrečioje situacijoje nebuvo laikomasi nors vienos iš šių sąlygų. Nuteistųjų drausminės atsakomybės instituto taikymo požiūriu tai reiškia, kad tokiais atvejais nuteistojo patraukimas drausminėn atsakomybėn negali būti pripažintas pagrįstu.

Pasisakydama dėl nagrinėjamai bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, kolegija pirmiausia pažymi, kad nesutikimą su jam paskirta nuobauda pareiškėjas grindžia neigimu, jog paminėtoje 2014 m. liepos 2 d. situacijoje nebuvo atsisakęs jam paskirtų nemokamų darbų, o tik išreiškė pageidavimą, kad šiuos darbus atliks tą dieną (pagal iš anksto sudarytą Nemokamų darbų grafiką jam paskirtą dieną), tačiau po vakarienės arba kitą dieną. Atsižvelgiant į šiuos pareiškėjo argumentus, konstatuotina, kad nagrinėjamo ginčo esmė yra fakto nustatymo klausimas, t. y. byloje esančių įrodymų įvertinimo klausimas.

Pasisakydama šiuo klausimu, kolegija pažymi, kad ABTĮ 57 straipsnyje nustatyta, jog įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 d.); minėti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, garso bei vaizdo įrodymais (2 d.).

Taigi byloje esantys atsakovo pareigūno R. S. 2014 m. liepos 2 d. tarnybinis pranešimas, paties pareiškėjo 2014 m. liepos 2 d. paaiškinimai, teismo apklausto liudytojo A. Z. parodymai laikytini tinkamais (leistinais) įrodymais šioje byloje ir įvertintini pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatytas taisykles. Pažymėtina, kad pagal šią straipsnio dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Patikrinusi bylą įrodymų įvertinimo aspektu, kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo pateiktais argumentais dėl paties pareiškėjo 2014 m. liepos 2 d. (t. y. paminėto įvykio dieną) duotų paaiškinimų įvertinimo ir jiems pritardama, sutinka su teismo padaryta išvada, kad pareiškėjo atsisakymo nuo jam privalomų vykdyti nemokamų darbų faktas laikytinas nustatytu.

Taigi tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra. Kolegija nenustatė kitų, apeliaciniame skunde nenurodytų, pagrindų panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą (ABTĮ 136 str.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo V. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė