2025-10-08 Nr. AB-16245-3-61-3-04290-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-937-624/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04290-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų M. S. ir G. S. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. S. ir G. S. skundą atsakovams Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai ir Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Prienų rajono savivaldybės administracija) dėl akto dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai M. S. ir G. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir KPD) Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – ir Taryba) 2022 m. rugpjūčio 23 d. aktą Nr. KPD-RM-2528/1 (toliau – ir Aktas) dalyje dėl ribų nustatymo ir patikslintų vertybių – „7.1.3.4. žemės ir jos paviršiaus elementai – kairiojo Nemuno kranto viršutinė terasa su neužstatyta, apželdinta terasos PR dalimi ir atviru nuolydžiu link Nemuno upės bei natūralia griova teritorijos P dalyje (-; -; IKONOGR Nr. 2, 7-16, 18-28, 30; FF Nr. 1-26, 229-261, 263-274; 2017, 2022 m.)“, ir „7.1.3.6. želdynai ir želdiniai – keturios lapuočių medžių eilės teritorijos PR dalyje, vyrauja beržai, liepos (-; -; TRP 53-56; IKONOGR Nr. 13; FF Nr. 231-235, 275-279; 2022 m.)“ ir įpareigoti Tarybą išnagrinėti Lietuvos kariuomenės V-ojo pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio pulko antrojo bataliono ir III-ojo artilerijos pulko trečiosios grupės Prienų karinio miestelio pastatų komplekso (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Prienų karinis miestelis)) apskaitos dokumentaciją, sumažinant teritorijos ribas ir / ar pervertinant Prienų karinio miestelio vertingąsias savybes.

2. Pareiškėjai skunde nurodė šiuos argumentus ir faktines aplinkybes:

2.1. Pareiškėjai yra žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkai. Pareiškėjai ketino statyti gyvenamąjį namą, todėl buvo rengiamas gyvenamojo namo projektas, tačiau žemės sklypas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje) ir architektas A. A. 2021 m. gegužės 17 d. turėjo su prašymu išduoti specialiuosius paveldosaugos reikalavimus (laikinąjį reglamentą) Nr. D-060812 gyvenamojo namo statybai (duomenys neskelbtini), kreiptis į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Kultūros paveldo departamentas, KPD) Kauno teritorinį skyrių. Tačiau Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinis skyrius raštu Nr. (1.29-KE)2K-1784 neleido naujo pastato statybų, motyvuodamas tuo, jog minėtas žemės sklypas patenka į kultūros paveldo objekto – Lietuvos kariuomenės V-ojo pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio pulko antrojo bataliono ir III-ojo artilerijos pulko trečiosios grupės Prienų karinio miestelio pastatų komplekso teritoriją. Pareiškėjai, nesutikdami su Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio skyriaus sprendimu, pateikė skundą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams. Teismas 2022 m. vasario 10 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I3-154-414/2022, tenkino pareiškėjų skundą, panaikino Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio skyriaus 2021 m. birželio 2 d. sprendimą Nr. (1.29-KE)2K-1784 ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti 2021 m. gegužės 17 d. prašymą.

2.2. Po bylos iškėlimo teisme, 2022 m. rugpjūčio 23 d. įvyko Tarybos posėdis, kurio metu buvo priimtas aktas Nr. KPD-RM-2528/1 (toliau – ir Aktas) ir nuspręsta patikslinti Lietuvos kariuomenės V-ojo pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio pulko antrojo bataliono ir III -ojo artilerijos pulko trečiosios grupės Prienų karinio miestelio pastatų komplekso, (duomenys neskelbtini), duomenis Kultūros vertybių registre (toliau – ir Registras), patikslinant vertingąsias savybes, teritorijos ir vizualinės apsaugos pozonio ribas (jas sumažinant), taip pat patikslinant kompleksinės dalies – Valgyklos pastato vertingąsias savybes ir patvirtintas Lietuvos Kariuomenės V-ojo pėstininkų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio pulko antrojo bataliono ir III-ojo artilerijos pulko trečiosios grupės Prienų karinio miestelio pastatų komplekso. Pareiškėjai nesutinka su ginčijamo Akto dalimi, kuria nuspręsta, kad pareiškėjams priklausantis minėtas žemės sklypas patenka į kultūros paveldo objekto – Lietuvos kariuomenės V-ojo pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio pulko antrojo bataliono ir III-ojo artilerijos pulko trečiosios grupės Prienų karinio miestelio pastatų komplekso teritoriją (jos apsaugos zoną) ir taikomi apribojimai pagal nustatytas vertybines savybes 7.1.3.4. žemės ir jos paviršiaus elementai – kairiojo Nemuno kranto viršutinė terasa su neužstatyta, apželdinta terasos PR dalimi ir atviru nuolydžiu link Nemuno upės bei natūralia griova teritorijos P; ir 7.1.3.6. želdynai ir želdiniai – keturios lapuočių medžių eilės teritorijos PR dalyje, vyrauja beržai, liepos.

2.3. Planai buvo priimti nesilaikant jų pildymui ir žymėjimui taikomų taisyklių, įtvirtintų Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto formos pildymo apraše, bei nenurodant tokio žymėjimo motyvų ar priežasčių, paremtų teisės aktų nuostatomis. Kadangi priskiriant žemės sklypą kultūros paveldo objekto teritorijai, yra bandoma sukurti apsaugą ir tuo pagrindu neleidžiama vystyti veiklos žemės sklype, tokiu būdu neteisėtai yra apribojamos pareiškėjų nuosavybės teisės.

2.4. Taryba nagrinėjamu atveju nemotyvavo Akto, kodėl jiems priklausantis žemės sklypas yra priskirtas kultūros paveldo objekto teritorijai. Į kultūros paveldo objekto teritoriją patenka tik karinis miestelis, o pareiškėjams priklausantis žemės sklypas yra už paveldo objekto teritorijos ribų. Pagal buvusio karinio dalinio kvartalo funkcinio zonavimo brėžinį ir detaliojo plano brėžinį, ginčo teritorija, nebuvo priskirta suformuotam buvusio karinio dalinio kvartalui. Nagrinėjamu atveju nėra aiškios kultūros paveldo objekto – karinio miestelio – ribos.

Pagal Kultūros vertybių apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos direktoriaus 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. Į-516, Prienų karinis miestelis U43 buvo įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registro Urbanizuotų vietovių sąrašą, nurodant, kad teritorijos plotas 6,9 ha ir pagal 2003 m. parengtą Prienų karinio miestelio teritorijų ribų ir vizualinės apsaugos zonos planą, ginčo teritorija, pažymėta kaip vizualinės apsaugos zona ir jokie ribojimai šiai zonai nebuvo nustatyti.

Tik Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“, nustatyta, kad Prienų karinis miestelis (U43) saugomas viešajam pažinimui ir naudojimui bei duomenys apie jiems priklausančio žemės sklypo įtraukimą į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje) valstybės įmonėje „Registrų centras“ buvo įrašyti 2010 m. Prienų rajono savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. T3-24 „Dėl Prienų miesto bendrojo plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas Prienų miesto bendrasis planas ir pagal jį, žemės sklypas pateko į mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritoriją kultūros paveldo objektų vizualinės apsaugos zonoje, tačiau nėra aišku, dėl kokių priežasčių žemės sklypas buvo įrašytas kaip patenkantys į nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijos apsaugos zoną.

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pirmosios Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2017 m. gegužės 2 d. akto priede apibrėžtų teritorijos bei apsaugos zonos ribų plane buvo apibrėžta nekilnojamosios kultūros vertybės – Prienų karinio miestelio riba, į kurią pateko pareiškėjams nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas. Nekilnojamosios vertybės plotas nuo 6,9 ha padidėjo iki 10,2871 ha. Duomenų, kodėl šis plotas buvo padidintas nėra. Aplinkybę, jog ginčo teritorija, kurioje yra pareiškėjams priklausantis žemės sklypas, nepriklausė karinio miestelio teritorijai, leidžia spręsti ir 1936 m.

Marijampolės apskrities, Prienų miesto, Krašto apsaugos ministerijos žemės planas, patvirtinantis, kad ginčo teritorija yra už karinio miestelio ribų.

2.5. Skundžiamas Aktas (jo dalis) pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas, nes yra neaiškus, nepakankamas ir nemotyvuotas, t. y. nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Lietuvos kariuomenės V-ojo pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio pulko antrojo bataliono ir III-ojo artilerijos pulko trečiosios grupės Prienų karinio miestelio pastatų komplekso ribos yra nepagrįstai išplėstos, o vertingosios kraštovaizdžio savybės yra nustatytos formaliai, neatsižvelgiant į faktines aplinkybes.

3. Atsakovas Tarnyba nesutiko su pareiškėjų skundu ir prašė skundą atmesti, atsiliepime nurodydama šiuos argumentus:

3.1. KPD, atsižvelgdamas į Prienų rajono savivaldybės mero 2021 m. lapkričio 3 d. raštą Nr. (7.21E)R3-6276 „Dėl Lietuvos kariuomenės V-ojo pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio pulko antrojo bataliono ir III-ojo artilerijos pulko trečiosios grupės Prienų karinio miestelio pastatų komplekso, kuriame prašoma tikslinti kompleksinio objekto – Prienų karinio miestelio duomenis Kultūros vertybių registre, panaikinant „avarinės būklės požymių turintiems pastatams teisinę apsaugą ir sumažinant teritorijos ribas ir / ar pervertinant Prienų karinio miestelio vertingąsias savybes“, inicijavo Tarybos 2022 m. vasario 8 d. išvažiuojamąjį posėdį į Prienus.

Išvažiuojamuoju posėdžiu buvo siekiama įvertinti Prienų karinio miestelio vertingąsias savybes ir apibrėžtas teritorijos ribas bei spręsti dėl tikslingumo rengti nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projektą dėl šio kultūros paveldo objekto duomenų Kultūros vertybių registre patikslinimo. Tarybos 2022 m. vasario 2 d. posėdžio protokolu Nr. VT-5 nuspręsta iš komplekso teritorijos neišbraukti vertingųjų savybių: kapsulių sandėlio liekanų, pirmojo amunicijos sandėlio liekanų, antrojo amunicijos sandėlio liekanų, teritorijos ribas siūloma patikslinti, jei yra pagrindas, remiantis ikonografiniais šaltiniais, tik toje dalyje, kur galimas užstatymas netrukdys kultūros vertybės apžvelgiamumui nuo gatvės ir Nemuno upės (t. y. galimas užstatymas netrukdys apžvelgti į kompleksą įeinančių pastatų).

Taip pat buvo siūloma papildyti komplekso teritorijos vertingąsias savybes medžiais ties pirmu ir antru kareivinių pastatais. KPD apskaitos dokumentų parengimą Prienų kariniam miesteliui įtraukė į Kultūros paveldo centro 2022 m. kultūros vertybių apskaitos dokumentų projektų rengimo planą ir Kultūros paveldo centras 2022 m. kovo 22 d. lydraščiu Nr. (6.1.)2-175 pateikė Prienų karinio miestelio nekilnojamojo kultūros paveldo Tarybos akto projektą, kuris perduotas svarstyti Tarybai 2022 m. gegužės 10 d. posėdyje. Taryba nusprendė nepritarti nekilnojamojo kultūros paveldo Tarybos akto projektui dėl Lietuvos kariuomenės V-ojo pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio pulko antrojo bataliono ir III-ojo artilerijos pulko trečiosios grupės Prienų karinio miestelio pastatų komplekso duomenų Kultūros vertybių registre tikslinimo ir nusprendė klausimą svarstyti pakartotinai.

Pakartotinis svarstymas įvyko 2022 m. rugpjūčio 23 d. ir buvo priimtas ginčijamas Aktas.

3.2. Taryba nesutiko, kad Aktas (jo dalis) yra neaiškus, nepakankamas ir nemotyvuotas. Akto priėmimo motyvai nėra dėstomi Akto formoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-446 „Dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto formos patvirtinimo“, o įvardijami Tarybos posėdžių protokoluose ir garso įrašuose. Taip pat Taryba nesutiko su pareiškėjais, kad nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Lietuvos kariuomenės V-ojo pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio pulko antrojo bataliono ir III-ojo artilerijos 7 pulko trečiosios grupės Prienų karinio miestelio pastatų komplekso ribos yra nepagrįstai išplėstos, o vertingosios kraštovaizdžio savybės yra nustatytos formaliai, neatsižvelgiant į faktines aplinkybes. Žemės sklypas, priklausantis pareiškėjams, į kompleksinio objekto teritoriją pateko ne Tarybos ginčijamu Aktu, o 2017 m. gegužės 2 d. aktu Nr. KPD-RM-2528. Tarybos Aktu teritorijos ribos apibrėžtos remiantis teisės aktų reikalavimais.

3.3. Taryba nesutiko ir su kitais pareiškėjų teiginiais, kad Tarybos 2022 m. rugpjūčio 23 d. posėdyje buvo patikslinta vertybė „7.1.3.4. žemės ir jos paviršiaus elementai – kairiojo Nemuno kranto viršutinė terasa su neužstatyta, apželdinta terasos PR dalimi ir atviru nuolydžiu link Nemuno upės bei natūralia griova teritorijos P dalyje (-; -;IKONOGR Nr. 2, 7-16, 18-28, 30; FF Nr. 1-26, 229-261, 263-274; 2017, 2022 m.) nesuprantama, kas ir kokiais kriterijais vertinant nustatė Nemuno kranto viršutinės terasos vietą. Vertingoji savybė apibrėžta Tarybos 2017 m. gegužės 2 d. posėdyje, o 2022 m. rugpjūčio 23 d. posėdyje tik patikslinta jos formuluotė. Žemės ir jos paviršiaus elementai buvo nustatyti remiantis vizualiais tyrimais. Vertingoji savybė apima visą komplekso teritoriją, jos dydis lygus teritorijos plotui ir atskirų elementų vietoms identifikuoti nurodytos pagrindinės horizonto kryptys - „PR dalimi“, „P dalyje“. Ginčijamu Aktu kultūros vertybės teritorijos ribos nėra išplėstos, priešingai – jos sumažintos.

3.4. Ginčijamu Aktu buvo nustatytos želdynų vertingųjų savybių pobūdžiui reikšmingos vertingosios savybės – želdynai ir želdiniai – keturios lapuočių medžių eilės teritorijos PR dalyje, vyrauja beržai, liepos. Jos nebuvo nustatytos formaliai, šią vertingąją savybę pasiūlė želdynų specialistas, dr. A. S., kuris dalyvavo 2022 m. vasario 8 d. išvažiuojame posėdyje ir turėjo galimybę įvertinti medžius vietoje.

3.5. Pareiškėjams nėra apribotos galimybės įgyvendinti nuosavybės teisę jiems priklausančiame žemės sklype. Konkrečiam žemės sklypui nustatytos specialiosios kultūros paveldo objekto teritorijos naudojimo sąlygos nesuvaržo žemės sklypo savininko teisių naudoti žemę, tačiau žemės sklypo savininkai turi nesunaikinti ir nepažeisti saugomo nekilnojamojo kultūros paveldo objekto.

4. Kultūros paveldo departamentas nesutiko su pareiškėjų skundu ir prašė skundą atmesti, atsiliepime nurodydamas, kad 2022 m. kovo 22 d. gavęs Kultūros paveldo centro parengtą Prienų karinio miestelio nekilnojamojo kultūros paveldo tarybos akto projektą, jį perdavė svarstyti Tarybai 2022 m. gegužės 10 d. posėdyje. Šiame posėdyje Taryba nutarė nepritarti nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projektui dėl Lietuvos kariuomenės V-ojo pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio pulko antrojo bataliono ir III-ojo artilerijos pulko trečiosios grupės Prienų karinio miestelio pastatų komplekso duomenų Kultūros vertybių registre tikslinimo bei nusprendė klausimą svarstyti pakartotinai, patikslinus nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projektą pagal Kultūros paveldo departamento pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2022 m. gegužės 10 d. posėdyje pateiktas pastabas. Patikslintas Prienų karinio miestelio nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projektas pakartotinai svarstytas 2022 m. rugpjūčio 23 d. posėdyje, kuriame buvo priimtas ginčijamas Aktas. KPD atlieka tik duomenų įregistravimo Kultūros vertybių registre funkcijas tarybai nusprendus, kad kultūros vertybei reikalinga apsauga, jeigu taryba nusprendžia, jog apsauga netaikoma – KPD patikslina registre duomenis apie kultūros paveldo objekto teisinį statusą.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Prienų rajono savivaldybės administracija sutiko su pareiškėjų skundu, atsiliepime nurodydama šiuos argumentus:

5.1. Prienų rajono savivaldybė nuo 2010 m. ne kartą kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą dėl kritinės Prienų karinio miestelio pastatų būklės, informuodama, kad Prienų rajono savivaldybės administracija yra ne kartą įspėjusi pastatų savininkus dėl pastatų nepriežiūros, tačiau padėtis nesikeitė, o metai iš metų jų būklė tampa dar grėsmingesnė, nes teritorijos, priskirtos prie šių pastatų, yra neaptvertos, o pastatų laikančiosios konstrukcijos yra avarinės būklės ir prašydama pervertinti Prienų karinio miestelio vertingąsias savybes, teritorijos ribas, vizualinės apsaugos zonos ribas, bei informuoti, ar į prašymą bus atsižvelgta ir per kiek laiko būtų pervertintos Prienų karinio miestelio vertingosios savybės, teritorijos ribos, vizualinės apsaugos zonos ribos, tuo pačiu siūlant bendradarbiauti pagal galimybes, suteikiant papildomų duomenų ar reikalingos vaizdo ar kitos medžiagos tam, kad kuo skubiau būtų atliktos minėtos kultūros vertybės pervertinimo procedūros.

5.2. Prienų rajono savivaldybės meras 2021 m. gegužės 24 d. raštu Nr. (7.21E)R3-3732 „Dėl Lietuvos kariuomenės V-ojo pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio pulko antrojo bataliono ir III-ojo artilerijos pulko trečiosios grupės Prienų karinio miestelio pastatų komplekso“ kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos su prašymu dar kartą peržiūrėti Lietuvos kariuomenės V-ojo pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio pulko antrojo bataliono ir III-ojo artilerijos pulko trečiosios grupės Prienų karinio miestelio pastatų komplekso apskaitos dokumentaciją, panaikinti avarinės būklės požymių turintiems pastatams teisinę apsaugą ir sumažinti teritorijos ribas. Prienų rajono savivaldybės meras pakartotinai kreipėsi į KPD ir 2021 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. (7.21E)R3-6276 „Dėl Lietuvos kariuomenės V-ojo pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio pulko antrojo bataliono ir III-ojo artilerijos pulko trečiosios grupės Prienų karinio miestelio pastatų komplekso“. Savivaldybė prašė KPD tarnybinės pagalbos, t. y. surasti sprendimą susidariusiai situacijai išspręsti, sumažinant Prienų karinio miestelio teritorijos ribas, išbraukiant iš jos teritoriją, į kurią patenka 9 privatūs kitos paskirties žemės sklypai arba nustatyti saugomos teritorijos funkcinį zonavimą su aiškiais ir konkrečiais statybų reglamentais arba siūlyti kitus situacijos sprendimo būdus, nes susiklosčiusi situacija pažeidžia privačių asmenų konstitucines teises į privačią nuosavybę, jos valdymą ir disponavimą.

5.3. Prienų miesto bendrasis planas yra pagrindinis teritorijų planavimo dokumentas, kuriuo vadovaujamasi vykdant ūkinę veiklą planuojamose teritorijose, t. y. ginčijamoje teritorijoje numato galimybę vykdyti statybą, gavus pritarimus projektui, tačiau šio ginčo atveju, dėl ginčijamo Akto dalyje numatytų ribojimų, kurie yra neapibrėžti ir nepagrįsti, žemės sklypų savininkai negali naudoti žemės sklypų pagal jų paskirtį ir naudojimo būdą.

II. 6. Regionų administracinis teismas 2024 m. liepos 22 d. sprendimu atmetė pareiškėjų M. S. ir G. S. skundą.

7. Teismas nustatė šias ginčui reikšmingas aplinkybes:

7.1. Pareiškėjai yra žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkai.

7.2. Taryba 2017 m. gegužės 2 d. priėmė aktą Nr. KPD-RM-2528, kuriuo nusprendė, kad pareiškėjams priklausantis žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), patenka į kompleksinio objekto teritoriją.

7.3. Pareiškėjai žemės sklype norėjo statyti gyvenamąjį namą, todėl buvo rengiamas gyvenamojo namo projektas, tačiau paaiškėjo, kad žemės sklypas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje). Todėl architektas A. A. 2021 m. gegužės 17 d. prašymu išduoti specialiuosius paveldosaugos reikalavimus (laikinąjį reglamentą) Nr. D-060812 gyvenamojo namo statybai (duomenys neskelbtini), turėjo kreiptis į Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinį skyrių.

7.4. KPD Kauno teritorinis skyrius 2021 m. gegužės 31 d. raštu Nr. (1.29-KE)2K-1784 neleido naujo pastato statybų, motyvuodamas tuo, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), patenka į kultūros paveldo objekto – Lietuvos kariuomenės V-ojo pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio pulko antrojo bataliono ir III-ojo artilerijos pulko trečiosios grupės Prienų karinio miestelio pastatų komplekso teritoriją. Taip pat nurodoma, kad kultūros paveldo objekto vertingosios savybės buvo patikslintos Kultūros paveldo departamento nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2017 m. gegužės 2 d. aktu Nr. KPD-RM-2528.

7.5. Pareiškėjai, nesutikdami su KPD Kauno teritorinio skyriaus raštu Nr. (1.29-KE)2K-1784, pateikė skundą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, kurie 2022 m. vasario 10 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I3-154-414/2022, tenkino pareiškėjų skundą, panaikino Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio skyriaus 2021 m. birželio 2 d. sprendimą Nr. (1.29-KE)2K-1784 ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2021 m. gegužės 17 d. prašymą.

7.6. Prienų rajono savivaldybės meras 2021 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. (7.21E)R3-6276 „Dėl Lietuvos kariuomenės V-ojo pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio pulko antrojo bataliono ir III-ojo artilerijos pulko trečiosios grupės Prienų karinio miestelio pastatų komplekso“ prašė Kultūros paveldo departamento peržiūrėti Lietuvos kariuomenės V-ojo pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio pulko antrojo bataliono ir III-ojo artilerijos pulko trečiosios grupės Prienų karinio miestelio pastatų komplekso apskaitos dokumentaciją, panaikinti avarinės būklės požymių turintiems pastatams teisinę apsaugą ir sumažinti teritorijos ribas ir / ar pervertinti Prienų karinio miestelio vertingąsias savybes; surasti sprendimą susidariusiai situacijai išspręsti, sumažinant Prienų karinio miestelio teritorijos ribas, išbraukiant iš jos teritoriją, į kurią patenka 9 privatūs kitos paskirties žemės sklypai, arba nustatyti saugomos teritorijos funkcinį zonavimą su aiškiais ir konkrečiais statybų reglamentais arba siūlyti kitus situacijos sprendimo būdus, nes susiklosčiusi situacija pažeidžia privačių asmenų konstitucines teises į privačią nuosavybę, jos valdymą ir disponavimą.

7.7. Taryba, spręsdama dėl pateikto Prienų rajono savivaldybės Rašto, surengė Tarybos 2022 m. vasario 8 d. išvažiuojamąjį posėdį, kuris įformintas 2022 m. vasario 8 d. protokolu Nr. VT-5. Šiuo protokolu buvo nuspręsta rengti nekilnojamojo kultūros vertinimo tarybos akto projektą sprendimui priimti dėl Lietuvos kariuomenės V-ojo pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio pulko antrojo bataliono ir III-ojo artilerijos pulko trečiosios grupės Prienų karinio miestelio pastatų komplekso duomenų Kultūros vertybių registre tikslinimo pagal išvažiuojamame posėdyje vertinimo tarybos pateiktus siūlymus.

7.8. Taryba 2022 m. gegužės 10 d. posėdyje svarstė Kultūros paveldo centro 2022 m. kovo 22 d. lydraščiu Nr. (6.1)2-175 pateiktą Prienų karinio miestelio nekilnojamo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projektą. Taryba minėtame posėdyje išsakė pastabas akto projektui, nepritarė pasiūlymams. Sprendė svarstyti pakartotinai, patikslinus nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projektą pagal 2022 m. gegužės 10 d. posėdyje pateiktas pastabas.

7.9. Patikslintas Prienų karinio miestelio nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projektas pakartotinai svarstytas 2022 m. rugpjūčio 23 d. posėdyje. Šiame posėdyje buvo priimtas Aktas ir nuspręsta patikslinti Lietuvos kariuomenės V-ojo pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio pulko antrojo bataliono ir III-ojo artilerijos pulko trečiosios grupės Prienų karinio miestelio pastatų komplekso, (duomenys neskelbtini), duomenis Kultūros vertybių registre, patikslinant vertingąsias savybes, teritorijos (jas sumažinti) ir vizualinės apsaugos pozonio ribas, taip pat patikslinant kompleksinės dalies – Valgyklos pastato vertingąsias savybes.

7.10. Pareiškėjai, nesutikdami su priimto Akto dalimi dėl ribų nustatymo ir patikslintų vertybių – „7.1.3.4. žemės ir jos paviršiaus elementai – kairiojo Nemuno kranto viršutinė terasa su neužstatyta, apželdinta terasos PR dalimi ir atviru nuolydžiu link Nemuno upės bei natūralia griova teritorijos P dalyje (-; -; IKONOGR Nr. 2, 7-16, 18-28, 30; FF Nr. 1-26, 229-261, 263-274; 2017, 2022 m.)“, ir „ 7.1.3.6. želdynai ir želdiniai – keturios lapuočių medžių eilės teritorijos PR dalyje, vyrauja beržai, liepos (-; -; TRP 53-56; IKONOGR Nr. 13; FF Nr. 231-235, 275-279; 2022 m.), - kreipėsi į teismą.

8. Teismas, vadovavosi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir NKPAĮ) 1 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 2 straipsnio 21 dalimi, 8 straipsnio 3, 5 ir 12 dalimis, Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-150 patvirtinto Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų aprašo (toliau – ir Aprašas) 1, 5 ir 7 punktais, Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-149 „Dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų pavyzdinių nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 13, 33 punktais, Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. ĮV-259 patvirtinto Nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimui reikalingų tyrimų duomenų apimties aprašo (toliau – ir Duomenų apimties aprašas) 4, 5, 10 punktais, 7.1 ir 7.2 papunkčiais.

9. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatavo, kad ginčijamas Aktas atitinka jo patvirtintą formą ir yra užpildytas pagal Akto formos pildymo aprašo reikalavimus, taip pat jį priimant buvo laikomasi kitų teismo sprendime aptartų teisės aktų reikalavimų.

10. Teismas nustatė, kad nekilnojamosios vertybės plotas buvo sumažintas, nustačius, kad 4 žemės sklypuose nėra Prienų karinio miestelio vertingųjų savybių. Teritorijos ribos buvo atitrauktos iki šių žemės sklypų kraštinių. Priešingai nei nurodo pareiškėja, Tarybos nariai pasisakė, kodėl tikslinga mažinti teritoriją, todėl pareiškėjos skundo argumentai dėl neaiškių teritorijos ribų, yra nepagrįsti.

11. Teismas sutiko su Tarybos atsiliepime išdėstytais argumentais, kad pareiškėjams priklausantis žemės sklypas į kompleksinio objekto teritoriją pateko ne Aktu, tačiau 2017 m., kai buvo priimtas 2017 m. gegužės 2 d. aktas Nr. KPD-RM-2528. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjai žemės sklypą įsigijo 2021 m. sausio 14 d., todėl jiems nustatytos aplinkybės turėjo būti žinomos.

12. Teismas sutiko su Tarybos argumentais, kad vertybė „7.1.3.4 Žemės ir jos paviršiaus elementai“ buvo apibrėžta ne 2022 m. rugpjūčio 23 d. posėdyje, bet 2017 m. gegužės 2 d. posėdyje. Iš Akto turinio ir jo priedų matyti, kad žemės ir jos paviršiaus elementai buvo nustatyti vizualiais tyrimais. 2022 m. vasario 8 d. išvažiuojamame posėdyje lankėsi Tarybos nariai, atliko fotofiksacijas, duomenys buvo sugretinti ikonografiniais šaltiniais. Nurodoma, kad ši vertingoji savybė apima visą komplekso teritoriją, o jo dydis lygus teritorijos plotui (atskiri elementai identifikuoti PR dalimi, P dalyje). Iš 7.1.3.4. punkto matyti, kad jame nurodoma „kairiojo Nemuno kranto viršutinė terasa su neužstatyta, apželdinta terasos PR dalimi ir atviru nuolydžiu link Nemuno upės bei natūralia griova teritorijos P dalyje“. Teismas, pasisakydamas „7.1.3.6. želdynai ir želdiniai – keturios lapuočių medžių eilės teritorijos PR dalyje, vyrauja beržai, liepos“ pažymėjo, kad pareiškėjai nepagrįstai sprendžia, jog tokiam nustatymui turėjo būti atlikta medžių taksacija ir inventorizacija. Pareiškėjai, siekdami paneigti Tarybos, į kurios sudėtį įeina atitinkami specialistai, padarytas išvadas, jie turėjo pateikti atitinkamas specialistų ar ekspertų išvadas, tačiau pareiškėjai to nepadarė. Atsižvelgęs į tai, teismas nusprendė, kad ginčijamo Akto dalis, priešingai nei tvirtina pareiškėjai, atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, yra pagrįsta objektyviais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis.

13. Teismas pareiškėjų argumentus, kad teritorija, kurioje yra pareiškėjams priklausantis žemės sklypas, yra apleista, neprižiūrėta ir nepritaikyta gyventojų poreikiams, dėl Akte nustatytų ribojimų negali būti naudojamas žemės sklypas pagal jo paskirtį, atmetė kaip nesudarančius pagrindo panaikinti ginčijamo Akto dalį. Teismas paaiškino, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, kultūros paveldo objektas, atitinkantis teisės aktų kriterijus, gali būti pripažintas nekilnojamąja kultūros vertybe neatsižvelgiant į tai, kam nuosavybės teise priklauso objektas; tokiam objektui gali atsirasti teisėti suvaržymai; pagal NKPAĮ 14 straipsnio 3 dalį, valdytojas turi pareiga išsaugoti nekilnojamąją kultūros vertybę. Valdytojas privalo: 1) prižiūrėti kultūros paveldo objektą, jo teritoriją, vietovę, laiku šalinti atsiradusius defektus ir apsaugoti statinius nuo neigiamo aplinkos poveikio; patalpose, kurių interjeras vertingas, palaikyti reikiamą mikroklimatą; laiku atnaujinti želdinius, šalinti savaime užaugančius augalus, teritorijoje šienauti žolę ir genėti medžius, valyti šiukšles, šalinti taršos šaltinius; istorinius želdynus – kultūros paveldo objektus prižiūrėti ir tvarkyti pagal kultūros ministro patvirtintą paveldo tvarkybos reglamentą, skirtą istorinių želdynų tvarkybai ir suderintą su Aplinkos ministerija; 2) pranešti už apsaugą atsakingai institucijai apie nekilnojamajai kultūros vertybei iškilusią grėsmę, kurios pats pašalinti nepajėgia arba tam neturi reikiamos kvalifikacijos ar leidimo. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjams nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas į kompleksinio objekto teritoriją pateko 2017 m., o pareiškėjai žemės sklypą įsigijo 2021 m. sausio 14 d., todėl pareiškėjams nustatytos aplinkybės turėjo būti žinomos.

14. Teismas pažymėjo, kad Aktu nėra sprendžiama dėl galimybės pareiškėjų sklype vykdyti statybą. Iš teisinio reguliavimo seka būtinybė nesunaikinti, nepažeisti saugomo nekilnojamojo kultūros paveldo objekto. Taryba gali pasisakyti tik dėl vertingųjų savybių, tačiau dėl statybos (ne) galimumo nesprendžia, todėl jokio nesuderinamumo tarp institucijų sprendimų nėra.

15. Teismas akcentavo, jog LVAT 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-1004-492/2017, yra išaiškinęs, jog nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos turi teisę tikslinti nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijų ribas, galiojant teritorijų planavimo dokumentui, tačiau nekilnojamųjų kultūros paveldo vertinimo tarybų aktai savaime nekeičia galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, kurie gali būti keičiami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Vertinimo tarybos aktas nėra teritorijų planavimo dokumentas. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų aktai pagal įstatymus sukuria tam tikras teises bei pareigas ir yra vienkartiniai teisės taikymo aktai. Teismas vertino, kad net ir galiojant teritorijų planavimo dokumentui – Prienų miesto bendrajam planui, pagal kurį pareiškėjų sklype galimos statybos, šis dokumentas nedaro jokios įtakos Tarybos priimtam Aktui. Joks planavimo dokumentas negali būti kliūtimi nustatyti ir tikslinti saugomų vertingų objektų ribas, nes tai reikalinga įstatyme keliamiems tikslams įgyvendinti, atitinka viešąjį interesą.

16. Teismas apibendrinęs išdėstytą, padarė išvadą, kad ginčijama Akto dalis yra pagrįsta ir teisėta, todėl nėra pagrindo jos naikinti. Netenkinęs pagrindinio skundo reikalavimo dėl Akto dalies panaikinimo, teismas netenkino ir išvestinio skundo reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Atmetęs pareiškėjų skundą, teismas konstatavo, kad pastarieji neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. 17. Pareiškėjai M. S. ir G. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjų skundą. Pareiškėjai taip pat prašo pridėti prie bylos medžiagos naują įrodymą bei priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

18. Pareiškėjai, pakartodami faktines bylos aplinkybes, apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

18.1. Nepagrįstos ir neteisingos teismo sprendimo išvados, kad ginčijamo Akto dalis yra pagrįsta ir teisėta, atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Šią išvadą teismas padarė neįvertinęs visų reikšmingų aplinkybių ir įrodymų, neišnagrinėjęs esminių pareiškėjų argumentų bei neatsižvelgęs į teismų formuojamą praktiką, tokiais veiksmais pažeisdamas ABTĮ 57, 80 ir 86 straipsnius. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą formaliai, neįsigilindamas į susiklosčiusios situacijos išskirtinumą, teismo sprendime didžioji dalis pareiškėjų argumentų ir esminių bylos aplinkybių liko neišnagrinėta bei neįvertinta, o argumentai, kurie nurodyti sprendime, yra ne suformuoti teismo vidiniu įsitikinimu, o pakartojama atsakovų pozicija. Sprendime taip pat didžiąja apimtimi pažodžiui perkelti LVAT 2020 m. gegužės 13 d. nutarties, priimtos administracinėje byloje Nr. eA-655-492/2020, motyvai, nors bylų faktinės aplinkybės skiriasi.

18.2. Teismo sprendimu buvo atmestas pareiškėjų skundas, o ginčijama Akto dalis pripažinta pagrįsta ir teisėta, tačiau pareiškėjams nei iš Sprendimo turinio, nei iš ginčijamo Akto dalies nėra aišku, kokiais pagrindais ir dėl kokių priežasčių pareiškėjų žemės sklypas įtrauktas į saugomos teritorijos ribas, kodėl atsisakoma jį išbraukti iš saugomos teritorijos, kokios konkrečios saugotinos vertybės savybės patenka į pareiškėjams priklausantį žemės sklypą, dėl kokių priežasčių teismas pateisina atsakovo veiksmus ribojant pareiškėjų nuosavybės teisės tam tikslui, kad būtų sudarytos galimybės apžvelgti apleistus, sunykusius arba į daugiabutį gyvenamąjį namą rekonstruojamus paveldo objektus.

18.3. Byloje surinkta medžiaga patvirtina priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, t. y. kad Aktas ginčijamoje dalyje buvo priimtas nepagrįstai ir neteisėtai, neįvertinus faktinių aplinkybių bei nesivadovaujant teisiniu reguliavimu. Kultūros paveldo objekto saugomos teritorijos ribos yra nepagrįstai ir neaiškiais pagrindais išplėstos, o vertingosios kraštovaizdžio savybės buvo nustatytos formaliai, pažeidžiant procedūrinius reikalavimus. Taryba nemotyvavo sprendimo, kodėl teritorija, kurioje yra pareiškėjams priklausantis žemės sklypas, priskirta kultūros paveldo objekto teritorijai, taip pat tinkamai nemotyvavo ir nenurodė pagrindo, kodėl išbraukus 4 greta esančius žemės sklypus, teritorija nebuvo sumažinta ir pareiškėjų žemės sklypu. Aiškių ir suprantamų motyvų nebuvimas Akte, kuriuo varžoma pareiškėjų teisė į nuosavybės neliečiamumą, patvirtina administracinio akto (jo dalies) neteisėtumą.

18.4. Pareiškėjai akcentavo, jog nagrinėjamu atveju susidaro teisinį tikrumą, asmenų teisėtus lūkesčius pažeidžianti situacija, kai galiojantys administraciniai aktai prieštarauja vieni kitiems, t. y. vienais administraciniais aktais patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai, leidžiantys pareiškėjams vykdyti statybas žemės sklype, tuo tarpu ginčijamo Akto dalis paneigia šią pareiškėjų teisę. Teismas taip pat nevertino, ar pareiškėjams priklausantis žemės sklypas yra objektyviai būtinas kultūros paveldo objektui naudoti.

18.5. Nagrinėjamu atveju Aktu nebuvo išlaikyta protinga ir teisinga interesų pusiausvyra tarp visuomenės ir privačių interesų, nes nuosekliai analizuojant istorinius teritorijos planavimo dokumentus, įskaitant nustatančius specialiąsias teritorijos naudojimo sąlygas, matyti, kad pareiškėjams priklausantis žemės sklypas jo formavimo metu nepateko į saugomos kultūros vertybės teritoriją, žemės sklypas nebuvo būtinas Prienų karinio miestelio naudojimui užtikrinti ar vertinamas, kaip turintis vertingųjų savybių.

18.6. Atsakovų veiksmų teisėtumą turėjo patikrinti teismas. Pareiškėjų pozicija teisme buvo grindžiama didžiąja dalimi pačių procedūrų pažeidimu. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktas yra teisminio ginčo dalykas, o dėl jo (ne) teisėtumo turi nuspręsti teismas, o ne ekspertai, išnagrinėjus pareiškėjų skundą.

18.7. Pirmosios instancijos teismas pacitavo aktualią teismų praktiką dėl pareigos viešojo administravimo subjektams motyvuoti priimamus sprendimus, tačiau ja nesivadovavo. Nors teismas konstatavo, kad Aktas grindžiamas objektyviais duomenimis ir motyvais, tačiau nei sprendime, nei Akte nėra konkrečių motyvų ir argumentų, paaiškinančių, kodėl buvo išplėstos ir atsisakyta sumažinti Prienų karinio miestelio ribas, nenurodytas teisinis pagrindas, kuris būtų susietas su faktinėmis aplinkybėmis, dėl kurių buvo patikslintos vertingosios kraštovaizdžio savybės.

19. Atsakovas Kultūros paveldo departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjų apeliacinį skundą. Atsakovas nesutinka su apeliaciniu skundu ir palaiko poziciją išdėstytą pirmosios instancijos teisme. Atsakovas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais argumentais. Teismas tinkamai taikė paveldosaugos teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus bei priėmė pagrįstą ir motyvuotą teismo sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti.

20. Atsakovas Taryba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjų apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodydamas iš esmės tuos pačius argumentus, kuriuos nurodė pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjų skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2022 m. rugpjūčio 23 d. akto Nr. KPD-RM-2528/1 dalies dėl ribų nustatymo ir patikslintų vertybių – „7.1.3.4. žemės ir jos paviršiaus elementai – kairiojo Nemuno kranto viršutinė terasa su neužstatyta, apželdinta terasos PR dalimi ir atviru nuolydžiu link Nemuno upės bei natūralia griova teritorijos P dalyje (-; -; IKONOGR Nr. 2, 7-16, 18-28, 30; FF Nr. 1-26, 229-261, 263-274; 2017, 2022 m.)“, „7.1.3.6. želdynai ir želdiniai – keturios lapuočių medžių eilės teritorijos PR dalyje, vyrauja beržai, liepos (-; -; TRP 53-56; IKONOGR Nr. 13; FF Nr. 231-235, 275-279; 2022 m.)“ – teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjų reikalavimo įpareigoti Tarybą išnagrinėti Lietuvos kariuomenės V-ojo pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio pulko antrojo bataliono ir III-ojo artilerijos pulko trečiosios grupės Prienų karinio miestelio pastatų komplekso apskaitos dokumentaciją, sumažinant teritorijos ribas ir / ar pervertinant Prienų karinio miestelio vertingąsias savybes, pagrįstumo.

22. Byloje pateiktais duomenimis:

23. Prienų karinis miestelis į Lietuvos Respublikos nekilnojamų kultūros vertybių registro urbanizuotų vietovių sąrašą įrašytas 2003 m. gruodžio 31 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. Į-516. 2003 m. spalio 14 d. Prienų karinio miestelio teritorijos ribų ir vizualinės apsaugos zonos plane nurodytais duomenimis, šio objekto teritorijos plotas – 6,90 ha, vizualinės apsaugos zonos plotas – 3,19 ha;

24. greta Prienų karinio miestelio teritorijos Prienų rajono savivaldybės tarybos 2004 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. 280 patvirtintu detaliuoju planu nuosavybės teisų atkūrimui buvo suformuoti žemės sklypai, iš jų – ir žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), į kurį nuosavybės teisės natūra atkurtos 2005 m. gruodžio 23 d. sprendimu;

25. Kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 Prienų karinis miestelis pripažintas saugotina nekilnojamąją kultūros vertybe, nustatytas jos apsaugos tikslas – saugoti viešam pažinimui ir naudojimui;

26. kaip galima spręsti iš 2003 m. spalio 14 d. Prienų karinio miestelio teritorijos ribų ir vizualinės apsaugos zonos plano, Detaliojo plano, 2017 m. balandžio 28 d. Prienų karinio miestelio pastatų komplekso teritorijos apibrėžtų teritorijos ribų bei apsaugos zonos ribų plano, 2022 m. gegužės 12 d. Prienų karinio miestelio pastatų komplekso teritorijos apibrėžtų teritorijos ribų bei apsaugos zonos ribų plano duomenų, 2003 m. dalis (nežymi) teritorijos, kurioje vėliau buvo suformuotas žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pateko į nekilnojamos kultūros vertybės – Prienų karinio miestelio statinių komplekso – teritorijos ribas, o likusi – į vizualinės apsaugos zonos ribas;

27. įrašas apie tai, kad žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), patenka į Prienų karinio miestelio teritorijos statinių komplekso ribas ir vizualinės apsaugos zoną, Nekilnojamo turto registre galioja nuo 2010 m. spalio 4 d.;

28. Kultūros vertybių registre registruotos vertybės Prienų karinis miestelio duomenys buvo patikslinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2017 m. gegužės 2 d. aktu Nr. KPD-RM-2528, iš jų – ir:

28.1 vertybė Kultūros vertybių registre registruota kaip kompleksinis objektas, kurį sudarantys objektai registruojami savarankiškai;

28.2 vertybei suteiktas pavadinimas su vardais - Lietuvos kariuomenės V-ojo pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio pulko antrojo bataliono ir III-ojo artilerijos pulko trečiosios grupės Prienų karinio miestelio pastatų kompleksas;

28.3 nustatytos vertybės (pastatų komplekso) vertingosios savybės, iš jų – ir: „7.1.3.4. žemės ir jos paviršiaus elementai – kairiojo Nemuno kranto viršutinė terasa su nuolydžiu link Nemuno upės bei griova teritorijos P dalyje (-; -; FF Nr.; IKONOGR Nr. 2, 7; FF Nr. 1-11, 14, 15, 26, 2017 m.)“;

28.4 apibrėžtos vertybės ribos koordinačių sistemoje, jos plotas – 102871,00 kv. m;

28.5 apibrėžtos vertybės vizualinės apsaugos pozonio ribos koordinačių sistemoje, jos plotas – 38522,00 kv. m;

29. žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, pareiškėjai nuosavybės teise įgijo 2021 m. sausio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartimi;

30. Prienų rajono savivaldybės mero prašymu iniciavus 2021 m. lapkričio 5 d. nekilnojamosios kultūros vertybės duomenų tikslinimą, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2022 m. rugpjūčio 23 d. aktu Nr. KPD-RM-2528/1 registre registruotos nekilnojamosios kultūros vertybės – Lietuvos kariuomenės V-ojo pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio pulko antrojo bataliono ir III-ojo artilerijos pulko trečiosios grupės Prienų karinio miestelio pastatų komplekso – duomenys patikslinti, iš jų – ir:

30.1 vertingosios savybės „7.1.3.1. planavimo sprendiniai – planinė struktūra, tūrinė erdvinė kompozicija, sudaryta iš kairiojo Nemuno kranto viršutinėje terasoje karinio miestelio pastatų bei jų liekanų (-; -; TRP; BR. Nr. 1; IKONOGR Nr. 1-12, 14-20; FF Nr. 1-11, 14, 15, 19-21, 24-26, 229-231; 2017, 2022 m.)“; „7.1.3.4. žemės ir jos paviršiaus elementai – kairiojo Nemuno kranto viršutinė terasa su neužstatyta, apželdinta terasos PR dalimi ir atviru nuolydžiu link Nemuno upės bei natūralia griova teritorijos P dalyje (-; -; IKONOGR Nr. 2, 7-16, 18-28, 30; FF Nr. 1-26, 229-261, 263-274; 2017, 2022 m.)“; „7.1.3.6. želdynai ir želdiniai – keturios lapuočių medžių eilės teritorijos PR dalyje, vyrauja beržai, liepos (-; -; TRP 53-56; IKONOGR Nr. 13; FF Nr. 231-235, 275-279; 2022 m.)“;

30.2 pakeistos vertybės ribos, sumažintas vertybės plotas – 96018,00 kv. m;

30.3 pakeistos vertybės vizualinės apsaugos pozonio ribos, dėl ko iki 41538,00 kv. m padidėjo jo (pozonio) plotas.

31. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjų skundą, kuris iš esmės yra grindžiamas argumentais, kad: Akto dalis yra neaiški, nekankama ir nemotyvuota; Prienų karinio miestelio pastatų komplekso ribos yra nepagrįstai išplėstos, o vertingosios kraštovaizdžio savybės – nustatytos tik formaliai; ginčijamas Aktas (jo dalis) riboja pareiškėjų, kurie siekia gauti statybos leidimą naujo pastato – gyvenamojo namo – statybai jiems nuosavybės teise priklausiančiame sklype, kuris pagal teritorijų planavimo dokumentų sprendinius patenka į mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritoriją, teisę netrukdomai naudotis jiems priklausančia nuosavybe.

32. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjai pateikė apeliacinį skundą.

33. Apeliacinės instancijos teismas, pareiškėjų apeliacinio skundo ribose patikrinęs skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.), nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: kaip matyti iš skundžiamo sprendimo motyvuojančiosios dalies, teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, nustatė ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės normas, sprendime išdėstė nuoseklius ir išsamius motyvus, kurių pagrįstumu nėra pagrindo abejoti, dėl ko, jų nebekartodama, teisėjų kolegija pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

34. Nagrinėjamo ginčo kontekste pažymėtina, kad nekilnojamoji kultūros vertybė – kultūros paveldo objekto ar vietovės reikšmingumą lemiančių vertingųjų savybių, visuomenei svarbių kaip jos kultūrinis turtas, visuma, neatsižvelgiant į tai, kam nuosavybės teise objektas ar vietovė priklauso (NKPAĮ 2 str. 21 d.), kurias (savybių visumą) apibrėžia, taip pat nekilnojamųjų kultūros vertybių reikšmingumą nustato, jų teritorijų bei apsaugos zonų ribas apibrėžia Departamento ir savivaldybių sudarytos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (NKPAĮ 8 str. 6 d.), Nuostatuose nustatyta tvarka priimdamos Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-446 patvirtintos formos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktą.

35. Skirtingai apsaugos reglamento, t. y. dokumento, kuriuo nustatomi konkretaus nekilnojamojo kultūros paveldo objekto, jo teritorijos, apsaugos zonos ar tokių objektų tipo paveldosaugos reikalavimai (NKPAĮ 2 str. 1 d., 22 str. 1 ir 2 d.), nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akte nėra nustatomi paveldosaugos reikalavimai, t. y. kultūros paveldo objekto, vietovės, jų teritorijų ir apsaugos zonų valdymo, naudojimo, disponavimo jais sąlygų, nustatytų NKPAĮ, jame nurodytuose dokumentuose ir kituose teisės aktuose kultūros paveldo objekto, vietovės, jų teritorijų ir apsaugos zonų vertingosioms savybėms apsaugoti (NKPAĮ 2 str. 24 d.).

36. Ginčo dėl nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto (jo dalies) dalykas – tokio akto atitikimas teisės aktų, reglamentuojančių jo priėmimą, reikalavimams, dėl ko Sprendimo motyvuojamosios dalies panašumai į LVAT 2020 m. gegužės 13 d. nutarties, priimtos administracinėje byloje Nr. eA-655-492/2020, motyvus, atsižvelgiant į tokio administracinio akto teisminės patikros ribas, savaime nėra joks trūkumas, jeigu yra pasisakoma nagrinėjamam ginčui reikšmingais aspektais.

37. Dėl aptarto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto pobūdžio pareiškėjų procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai, susiję su aplinkybe, kad jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo patekimas į nekilnojamos kultūros vertybės teritoriją, taip kad dalies vertingųjų savybių nustatymas / patikslinimas varžo jų teisę netrukdomai naudotis šiuo daiktu (statyti jame gyvenamąjį namą), viena vertus, savaime nėra reikšmingi (sprendžiant dėl teisinės apsaugos būtinumo, nėra reikšminga, kam nuosavybės teise objektas ar vietovė priklauso), o kita vertus – ir didesne dalimi yra hipotetiniai, kadangi, kaip minėta, nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akte nėra nustatomi objekto paveldosaugos reikalavimai.

38. Pirmosios instancijos teismas atliko ginčijamo Akto atitikimo vertinimą teisės aktų, reglamentuojančių jo priėmimą, reikalavimams ginčui reikšmingais aspektais, pareiškėjai procesiniuose dokumentuose jokių argumentų, sudarančių pagrindą suabejoti teismo išvadų pagrįstumu, nenurodė: nėra pagrindo abejoti nei Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos sudarymo teisėtumu, nei, atsižvelgiant į jos sudėtį, kompetencija atlikti tokio pobūdžio objekto vertinimą; nei pareiškėjai, nei trečiasis suinteresuotas asmuo, be deklaruojamo skeptiškumo, grindžiamo argumentais dėl kompleksinį objektą sudarančių statinių fizinės būklės, pakitusios funkcijos ir pan., nenurodė ir nepateikė įrodymų, paneigiančių Tarybos išvadas dėl vertybės vertingųjų savybių pobūdžio / jų derinio (architektūrinis, inžinerinis, kraštovaizdžio), reikšmingumo lygmuo (nacionalinis) ir pan.

39. Dėl pareiškėjų procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų, susijusių su kultūros paveldo objekto teritorijos dydžiu, pažymėtina, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2011 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. Į-230 patvirtintos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto formos pildymo aprašo 7.1.1 papunktyje nustatyta, kad nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto privalomas papildomas priedas yra kultūros paveldo objekto bei apsaugos zonos apibrėžtų teritorijos ribų planas arba kultūros paveldo vietovės apibrėžtų ribų planas (toliau – nekilnojamosios kultūros vertybės apibrėžtų teritorijos bei apsaugos zonos ribų planas), kuriame pateikiama ir situacijos schema. Kultūros paveldo objektų apibrėžtos apsaugos zonos ribos apibrėžiamos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 1025 „Dėl kultūros paveldo objektų ir vietovių apsaugos zonų nustatymo taisyklių patvirtinimo“ 9-18 punktų reikalavimais. Nagrinėjamu atveju duomenų, kad apibrėžiant Kęstučio pulko antrojo bataliono ir III - ojo artilerijos pulko trečiosios grupės Prienų karinio miestelio pastatų komplekso teritorijos ribas, būtų nesivadovauta Kultūros paveldo objektų ir vietovių apsaugos zonų nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 1025, 9-18 punktų reikalavimais, nėra. Pažymėtina, kad skundo teiginys, kad aplinkybę, jog ginčo teritorija, kurioje yra pareiškėjams priklausantis žemės sklypas, nepriklausė karinio miestelio teritorijai, leidžia spręsti ir 1936 m. Marijampolės apskrities, Prienų miesto, Krašto apsaugos ministerijos žemės planas, patvirtinantis, kad ginčo teritorija yra už karinio miestelio ribų (nutarties 2.4 p.), yra nepagrįstas, kadangi pagal šio plano duomenis ginčo teritorija yra karinio miestelio, kurio plotas tuo metu sudarė 20.22 ha, ribose.

40. Komplekso vertingosios savybės – 7.1.3.4. žemės ir jos paviršiaus elementai – kairiojo Nemuno kranto viršutinė terasa su neužstatyta, apželdinta terasos PR dalimi ir atviru nuolydžiu link Nemuno upės bei natūralia griova teritorijos P; 7.1.3.6. želdynai ir želdiniai – keturios lapuočių medžių eilės teritorijos PR dalyje, vyrauja beržai, liepos – nurodytos įvertinus ikonografinę medžiagą ir fotonuotraukas. Dėl pareiškėjų procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų šiuo aspektu, pažymėtina, kad 1936 m. teritorijos plane, 20 a. ketvirtojo dešimtmečio karinio miestelio fotonuotraukose (IKONOGRAF Nr. 8, 9, 11) bei 1944 m. liepos 15 d. aerofoto nuotraukoje fiksuoti duomenys patvirtina, kad ir tuo metu kairiojo Nemuno kranto viršutinė terasa nebuvo užstatyta ne karinio miestelio statiniais, nuolydis link Nemuno upės buvo atviras (1944 m. liepos 15 d. aerofoto nuotraukoje matomi tik statiniai yra už kelio, buvusio šiuo metu (duomenys neskelbtini) vietoje), karinio miestelio teritorija buvo planingai apsodinta medžiais, kurių dėl jų dydžio 1944 m. liepos 15 d. aerofoto nuotraukoje, kuri nėra itin geros kokybės, galėjo ir nesimatyti; kadangi vertingosios savybės (žemės ir jos paviršiaus elementai) apibūdinimas – kairiojo Nemuno kranto viršutinė terasa su neužstatyta, apželdinta terasos PR dalimi ir atviru nuolydžiu link Nemuno upės bei natūralia griova teritorijos P – nėra susijęs išimtinai su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), taip pat atsakovams neteigiant, kad šiame žemės sklype yra taip apibūdintinas žemės paviršiaus elementas (natūrali griova), pagrindo manyti, kad ši Akto dalis pažeidžia pareiškėjų teises ar teisėtus interesus, nėra.

41. Kiti pareiškėjų procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentai – Taryba nemotyvavo sprendimo, kodėl teritorija, kurioje yra pareiškėjams priklausantis žemės sklypas, priskirta kultūros paveldo objekto teritorijai, taip pat tinkamai nemotyvavo ir nenurodė pagrindo, kodėl išbraukus 4 greta esančius žemės sklypus, teritorija nebuvo sumažinta ir pareiškėjų žemės sklypu; Aktu nebuvo išlaikyta protinga ir teisinga interesų pusiausvyra tarp visuomenės ir privačių interesų, nes nuosekliai analizuojant istorinius teritorijos planavimo dokumentus, įskaitant nustatančius specialiąsias teritorijos naudojimo sąlygas, matyti, kad pareiškėjams priklausantis žemės sklypas jo formavimo metu nepateko į saugomos kultūros vertybės teritoriją, žemės sklypas nebuvo būtinas Prienų karinio miestelio naudojimui užtikrinti ar vertinamas, kaip turintis vertingųjų savybių – nėra pagrįsti:

Taryba, spręsdama dėl nekilnojamosios kultūros vertybės duomenų tikslinimo, nei privalėjo spręsti, nei sprendė dėl konkretaus žemės sklypo priskyrimo kultūros paveldo objekto teritorijai, taip Akte nurodyti su tuo susijusius motyvus, o, kaip jau minėta, duomenų, kad apibrėžiant Prienų karinio miestelio pastatų komplekso teritorijos ribas, būtų nesivadovauta Kultūros paveldo objektų ir vietovių apsaugos zonų nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 1025, 9-18 punktų reikalavimais, nėra; duomenų, kad rengiant teritorijų planavimo dokumentą, kuriuo nuosavybės teisų atkūrimui buvo suformuoti žemės sklypai, patekę į Prienų karinio miestelio teritorijos ribas ar jo vizualinės apsaugos zoną (nutarties 24 p.), būtų atsižvelgta į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2003 m. gruodžio 31 d.

įsakymą Nr. Į-516 ar į jo rengimą būtų įtrauktos kultūros vertybių apsaugoje kompetentingos institucijos, nėra; argumentai, kad Aktu nebuvo išlaikyta protinga ir teisinga interesų pusiausvyra tarp visuomenės ir privačių interesų, viena vertus, kaip jau minėta (nutarties 37 p.), iš esmės yra hipotetiniai, o kita vertus – ir nėra pagrįsti: duomenys, kad asmeniui, kuriam 2005 m. gruodžio 23 d. sprendimu atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į su nekilnojamos kultūros vertybe priimtus aktus, nebuvo žinoma, kad dalis šio sklypo patenka į nekilnojamos kultūros vertybės – Prienų karinio miestelio statinių komplekso – teritorijos ribas, o likusi – į vizualinės apsaugos zonos ribas, nėra pateikti.

Tuo tarpu pareiškėjams, kurie Žemės sklypą įgijo 2021 m. (nutarties 29 p.), aplinkybė, kad Žemės sklypas patenka į nekilnojamos kultūros vertybės teritorijos ribas, taip pat apie galimus veiklos vykdymo tokiame sklype apribojimus, neabejotinai turėjo būti žinoma, dėl ko jų teiginiai apie teisėtų lūkesčių pažeidimą ir pan. nėra pagrįsti.

42. Pareiškėjų su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai – 2 fotonuotraukos, aerovizualizacijos žemėlapis su paaiškinimais – nėra tiriami ir vertinami: nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (ABTĮ 142 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju duomenų, kad minėti įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, kaip ir pagrindo manyti, kad jie patvirtina aplinkybes, kurias teismas turėjo nustatinėti ex officio (pagal pareigas) ir pan., nėra.

43. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyto argumentai nagrinėjamo ginčo kontekste nėra reikšmingi, todėl dėl jų nėra pasisakoma.

44. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų M. S. ir G. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė