3cdc7adc-c709-43ef-8e20-d37a5b6df609 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                                 Administracinė byla Nr. I-4407-189/2015                                                                 Proceso Nr. 3-61-3-03485-2014-0                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1., 74. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 15 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Miliuvienės ir Irenos Paulauskienės,             dalyvaujant Č.

M. (Č. M.),             vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Č. M. skundÄ atsakovams Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl neiÅ¡mokėtos pensijos dalies priteisimo.                          Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

             PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–6), kuriame prašė iÅ¡ atsakovų solidariai priteisti neiÅ¡mokėtÄ valstybinės pareigÅ«nų pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31.             Nurodė, kad pareiÅ¡kėjui buvo paskirta pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) nuostatomis buvo mokama sumažinta, todėl prašė priteisti valstybinės pensijos nepriemokÄ .

Pažymėjo, jog toks teisinis reguliavimas pažeidžia pagrindinius teisingumo, teisėtumo, teisėtų lÅ«kesčių ir apsaugos principus.              Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas palaikė skundo argumentus, prašė skundÄ patenkinti.Atsakovas Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos, kartu atstovaujantis ir Lietuvos valstybei, atsiliepimo (b. l. 13–14) argumentais nurodė, kad tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ jame nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, nes sumažinta pensija ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui buvo mokama pagrįstai ir teisėtai.Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimo (b. l. 20–25) argumentais prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepimo (b. l. 41–43) argumentais prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.Atsakovų atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTÄ®, XI skirsnis).

Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTÄ® 80 str.).Byla dalyje nutrauktina, kitoje dalyje skundas atmestinas.Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiÅ¡kėjui paskirtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos ribojimo 2010–2013 metais, taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas.Pažymėtina, kad tarp Å¡alių nėra ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėjui valstybinė pensija buvo mažinama remiantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatomis.             Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (toliau – ir Laikinasis įstatymas), kurio 4 str. 1 d. buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigÅ«nų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos Å¡io įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo naÅ¡lių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.

Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau Å¡ioje dalyje nurodytų iÅ¡mokų, apskaičiuojant naujÄ mokėtinÄ kiekvienos iÅ¡mokos dydį, visos gaunamos iÅ¡mokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, iÅ¡mokų sumai taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.             Laikinojo įstatymo 15 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-07-02 redakcijos) buvo nustatyta, kad įstatymas galioja iki 2011-12-31. Taigi, Laikinojo įstatymo 15 str. buvo nustatytas terminuotas Å¡io įstatymo nuostatų galiojimas, t. y. tai, kad Å¡iuo įstatymu nustatyta socialinių iÅ¡mokų, inter alia valstybinių ir valstybinių socialinio draudimo pensijų, perskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, suponuojanti Å¡ių iÅ¡mokų sumažinimÄ , taikoma nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31.             Seimas 2011-12-20 priėmė Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymÄ , įsigaliojusį 2011-12-28, kurio 1 d. nustatė skirtingÄ Laikinojo įstatymo galiojimo terminÄ pagal socialinių iÅ¡mokų rÅ«Å¡is: 1) 1 str. 2 d. 4 p. nurodytoms Å¡alpos kompensacijoms ir 5-9 punktuose nurodytoms iÅ¡mokoms – iki 2011-12-31; 2) 1 str. 2 d. 1, 2 ir 3 p. nurodytoms iÅ¡mokoms, 4 p. nurodytoms slaugos ir priežiÅ«ros (pagalbos) iÅ¡laidų tikslinėms kompensacijoms ir 10 p. nurodytai iÅ¡mokai – iki 2012-12-31.

Seimas 2012-12-20 įstatymu Nr. XII-92 priėmė Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymÄ , įsigaliojusį 2012-12-31, kuriuo pakeitė 15 str. 1 d. 2 p. ir nustatė, kad Å¡is įstatymas jo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytoms iÅ¡mokoms, 4 punkte nurodytoms slaugos ir priežiÅ«ros (pagalbos) iÅ¡laidų tikslinėms kompensacijoms ir 10 punkte nurodytai iÅ¡mokai galioja iki 2013-12-31. Taigi, asmenims, kuriems valstybinės pensijos paskirtos ir mokamos pagal PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymÄ , Laikinojo įstatymo nuostatų galiojimas pratęstas buvo iki 2013-12-31.Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas be kita ko ir Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Taigi, Konstitucinis Teismas iÅ¡ esmės pripažino, kad pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012-09-21.             Konstitucinis Teismas 2015-05-14 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų, priimtų 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., atitikties Lietuvos Respublikos konstitucijai“ pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymÄ , PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymÄ bei Mokslininkų valstybinių pensijų laikinÄ jį įstatymÄ , galioja iki 2012-12-31, neprieÅ¡taravo Konstitucijai;

Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymÄ , PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymÄ bei Mokslininkų valstybinių pensijų laikinÄ jį įstatymÄ , galioja iki 2013-12-31, neprieÅ¡taravo Konstitucijai. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų, paskirtų ir mokamų iÅ¡ valstybės biudžeto pagal Valstybinių pensijų įstatymÄ , PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymÄ ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinÄ jį įstatymÄ , mokėjimo terminas nei kai kurių kitų sumažintų socialinių iÅ¡mokų, tame tarpe valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokiÄ , nei kitų socialinių iÅ¡mokų (tame tarpe senatvės ir invalidumo pensijų), Å¡ių pensijų prigimtį ir pobÅ«dį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos.             Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas valstybinės pensijos nepriemokÄ praÅ¡o priteisti už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-552-519/2013 iÅ¡aiÅ¡kino, kad pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimÄ savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminÄ nuo sužinojimo apie priimtÄ sprendimÄ dienos, numatytÄ Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje.

AnalogiÅ¡kos pozicijos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija laikėsi ir vėliau iÅ¡nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A-444-2232/2013. Å ioje 2013-11-07 nutartyje teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad kreipimuisi į administracinį teismÄ su skundu dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos pagal analogijÄ taikytinas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) įtvirtintas trejų metų procesinis terminas, o pirmosios sumažintos valstybinės pensijos iÅ¡mokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali bÅ«ti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia.Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui, pagal Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatas pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija, buvo mokama nuo 2010-01-01 (pagrindas – Kalėjimų departamento 2014-02-26 pažyma Nr. LV-425, b. l. 16).

PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų gavėjams valstybinės pensijos yra iÅ¡mokamos sekantį mėnesį, todėl pagal Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatas, perskaičiuota pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija už 2010 metų sausio mėnesį pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡mokėta 2010 metų vasario mėnesį. SkundÄ teismui pareiÅ¡kėjas paÅ¡tu iÅ¡siuntė 2014-07-16, t. y. praleidęs procesinį trejų metų kreipimosi į teismÄ terminÄ .PareiÅ¡kėjas nei skundo argumentais, nei teismo posėdžio metu neprašė atnaujinti termino skundui paduoti, todėl, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 7 punktu, pareiÅ¡kėjo reikalavimo dalis, kuria praÅ¡oma priteisti pareigÅ«nų ir karių pensijos nepriemokÄ už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 nutrauktina (jeigu paaiÅ¡kėja, kad skundas buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiÅ¡kėjas neprašė termino atnaujinti).

Taip pat pažymėtina, kad, kaip jau minėta, Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarimu „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), iš esmės konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, galiojęs iki 2011-12-31 neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Nuo 2012-01-01 pareiškėjui paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį yra ribojama, esant skirtingam teisiniam pagrindui.

Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pareiÅ¡kėjas dėl reikalavimo dalies, kuria praÅ¡oma priteisti neiÅ¡mokėtÄ pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusiÄ dėl nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 taikytų Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatų, trejų metų termino kreiptis į teismÄ nėra praleidęs, todėl Å¡i reikalavimo dalis nagrinėtina. Kaip jau minėta, Konstituciniam Teismui 2015-05-14 nutarime pripažinus, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011-12-20 ir 2012-12-20 redakcijos) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymÄ , PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymÄ bei Mokslininkų valstybinių pensijų laikinÄ jį įstatymÄ , galioja iki 2012-12-31 ir iki 2013-12-31, neprieÅ¡taravo Konstitucijai, o pareiÅ¡kėjo valstybinė pensija ginčijamu laikotarpiu (nagrinėjamas reikalavimas už laikotarpį nuo 2012–2013 metus) buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 4 str. ir 15 str. nuostatas, kurios pripažintos neprieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai, atitinkamai nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimo priteisti susidariusios valstybinės pensijos nepriemokÄ laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31.PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad Kalėjimų departamentas savo veiksmais, vykdant teisės aktÄ , kurio dalis vėliau buvo pripažinta prieÅ¡taraujančia Konstitucijai, nesiėmė jokių veiksmų sukurti pensijų grÄ Å¾inimo teisinį mechanizmÄ , todėl pažeidė pareiÅ¡kėjo teises ir teisėtus interesus bei padarė turtinę žalÄ .

PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad pensijos dalis jam nebuvo iÅ¡mokėta dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimo buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris vėliau buvo pripažintas prieÅ¡taraujantis Konstitucijai, todėl pareiÅ¡kėjui padaryta turtinė žala turi bÅ«ti priteista iÅ¡ Lietuvos valstybės. Å iuo aspektu pažymėtina, kad, nors pareiÅ¡kėjas jam padarytÄ Å¾alÄ kildina iÅ¡, pareiÅ¡kėjo teigimu, neteisėto teisinio reguliavimo, tačiau iÅ¡ suformuluoto reikalavimo teismui matyti, kad piniginė suma, kuriÄ pareiÅ¡kėjas siekia, kad ji jam bÅ«tų grÄ Å¾inta yra neiÅ¡mokėtos pareigÅ«nų ir karių pensijos dalis, susidariusi dėl Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatų, kurios, kaip jau minėta, prieÅ¡ingai nei skunde nurodo pareiÅ¡kėjas, nebuvo pripažintos prieÅ¡taraujančios Konstitucijai (Konstitucinio Teismo 2012-02-06 ir 2015-05-14 nutarimais Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatos, kurių pagrindu pareiÅ¡kėjui laikotarpiu 2010-2013 metais pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija buvo mokama sumažinta pripažintos neprieÅ¡taraujančios Konstitucijai).

Papildomai pažymėtina, jog galimybė iÅ¡ieÅ¡koti įstatymų leidėjo padarytÄ Å¾alÄ Lietuvos Respublikos įstatymuose nėra numatyta, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl jam valstybės veiksmais padarytos žalos nelaikytini teisingais. PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodo, kad pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija jam buvo mažinta ir pagal Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas, tačiau, kaip tvirtina byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai (2014-02-26 Pažyma, atsakovų atsiliepimo argumentai), pareiÅ¡kėjui pensija pagal Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas mažinta nebuvo.

             Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo ribojama taikant tik Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas, kurios pripažintos neprieštaraujančiomis Konstitucijai, darytina išvada, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo dalyje dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31, todėl pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 str. 1 dalimi, 101 str. 7 punktu, 127 ir 129 straipsniais, n u s p r e n d ė:

             PareiÅ¡kėjo Č. M. (Č. M.) skundÄ dalyje dėl neiÅ¡mokėtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos iÅ¡mokėjimo už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 nutraukti.             Kitoje dalyje skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .             Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai                                                                              Bronius Januška                                                                                            Rūta Miliuvienė                                                                                            Irena Paulauskienė