2022-06-29 Nr. AB-17731-3-61-3-01764-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-480-968/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01764-2022-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. birželio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Vilijos Mikuckienės ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. S. ir A. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. S. ir A. V. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, (tretieji suinteresuoti asmenys – T. N., R. S. ir E. S.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjos A. S. ir A. V. (toliau – ir pareiškėjos) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamos panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) 2022 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. 1SS-490-(5.59 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir pripažinti, kad matininkas T. N., nustatydamas nekilnojamojo daikto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius duomenis, šiurkščiai pažeidė įstatymus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 9 d nutartimi pareiškėjų skundą atsisakė priimti.

Teismas nustatė, kad pareiškėjos 2021 m. gruodžio 9 d. su skundu kreipėsi į NŽT dėl matininko T. N. padarytų veiklos pažeidimų, prašydamos: 1) pripažinti, kad matininkas T. N., atlikdamas gyvenamųjų ir kitų patalpų kadastrinius matavimus ir nustatydamas nekilnojamojo daikto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), kadastrinius duomenis, šiurkščiai pažeidus įstatymus ir šių patalpų bendraturčių, pareiškėjų nuosavybės teises; 2) įpareigoti matininką T. N. pašalinti padarytus pažeidimus – inicijuoti ir atlikti visus būtinus ir reikalingus veiksmus, kad neteisėti kadastriniai matavimai būtų išregistruoti iš valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto ir kadastro registro ir pateikti šio pažeidimo pašalinimo įrodymo dokumentus.

NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjų skundą, Sprendimu informavo pareiškėjas, kad matininkas T. N. 2020 m. vasario 28 d. Buto kadastrinius matavimus (tikslindamas anksčiau nustatytus Buto kadastrinius duomenis) atliko vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastrų nuostatų (toliau – ir Nuostatai) ir Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1805 patvirtintų Matininko kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) reikalavimais, todėl matininko atžvilgiu nebus imtasi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir NTKĮ) 11 straipsnio 10-12 dalyse numatytų veiksmų. NŽT Sprendime taip pat pažymėjo, jeigu teisminių procesų metu būtų nustatyta, kad matininkas T. N. Buto kadastrinius matavimus 2020 m. vasario 28 d. atliko pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, NŽT galėtų atnaujinti jo veiklos vertinimo procedūras.

Teismas nurodė, kad pareiškėjos, teikdamos skundą teismui ir ginčydamos NŽT Sprendimą, nesutinka su atsakovo padarytomis išvadomis vertinant matininko T. N. veiklą jam 2020 m. vasario 28 d. atliekant Buto kadastrinius matavimus.

Teismas, įvertinęs Taisyklių III skyrių, NTKĮ 11 straipsnio 8-17 dalių nuostatas, priėjo prie išvadų, kad pagal nurodytą teisinį reglamentavimą sprendimas, kurį priima NŽT, atlikusi matininko veiklos vertinimą, gali lemti tik matininko, o ne kitų asmenų, tarp jų ir skundą padavusio pareiškėjo, teises ar įstatymų saugomus interesus, kadangi, atsižvelgiant į tokioje administracinėje procedūroje priimamų sprendimų pobūdį, asmenų, turinčių teisę teikti matininko paslaugas, veiklos priežiūra nėra tiesiogiai skirta asmenų, besinaudojančių matininkų paslaugomis, ir asmenų ir institucijų, pranešusių apie galimus matininko pažeidimus, teisių ir teisėtų interesų gynimui. Taigi NŽT priėmus vienokį ar kitokį sprendimą dėl matininko veiksmų (pripažinti ar nepripažinti pažeidus matininkų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas) kitų asmenų, išskyrus patį matininką, teisėms ir pareigoms padariniai nekyla. Tokiu atveju NŽT Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo pagrindu turi pareigą tik informuoti apie galimą matininko pažeidimą pranešusį asmenį ar instituciją (pareiškėją), kaip buvo reaguota į jo pranešimą (skundą).

Teismas pažymėjo, kad būtent NŽT teisės aktais yra nustatyta diskrecija spręsti, ar pradėti tyrimą dėl matininko veiklos ir ar bei kokias teisines pasekmes taikyti matininkui už jo veiklos pažeidimus. Nei Taisyklėse, nei NTKĮ, t. y. teisės aktuose, kurie reglamentuoja matininko veiklos priežiūrą, pareiškėjui nesuteikta teisė ginčyti NŽT diskrecijos teisės spręsti dėl matininko veiksmų teisėtumo. Kitaip tariant, pareiškėjas turi teisę pranešti NŽT apie galimą matininko veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, gauti atsakymą dėl skundo tyrimo rezultatų, tačiau neturi reikalavimo teisės į tokio tyrimo atlikimą ir (ar) jo rezultatų ginčijimą, nes tyrimo (ne)atlikimas bei jo rezultatai savaime tokiam asmeniui jokių naujų teisių ir (ar) pareigų nesukuria.

Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ginčijamas Sprendimas laikytinas informacinio pobūdžio dokumentu, nesukeliančiu pareiškėjoms teisinių pasekmių, todėl negali būti administracinės bylos dalyku, dėl to pareiškėjų reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.

Teismas nurodė, kad antruoju skundo reikalavimu pareiškėjos prašo pripažinti matininką T. N. nustatant Buto kadastrinius duomenis šiurkščiai pažeidus įstatymus. Pažymėjo, kad teismas vertina ginčijamų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau neperima viešojo administravimo institucijos funkcijų ir nepriima sprendimų, priskirtinų jo kompetencijai, teismas taip pat nesprendžia ginčų dėl faktinių aplinkybių konstatavimo, todėl pareiškėjų skundo reikalavimas pripažinti, kad matininkas šiurkščiai pažeidė įstatymą, negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka, todėl jį taip pat atsisakė priimti.

III. Pareiškėjos padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 9 d. nutartį ir perduoti pareiškėjų skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjos nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis ir jos argumentai prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl yra nepagrįsta, neteisėta, dėl to turi būti panaikinta.

Teigia, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Pareiškėjos taip pat remiasi CK 4.47 straipsniu, nustatančiu nuosavybės teisių į daiktą įgijimo pagrindus, cituoja NTKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatas, susijusias su matininko pareigomis. Nurodo, kad matininko veiklos pažeidimu laikoma, kai matininkas nesilaiko šio straipsnio 8 dalyje nustatytų jo veiklos reikalavimų.

Pažymi, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant jų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisinius padarinius, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams (ABTĮ 5 str. 3 d. 1 p. ir 23 str. 1 d.). Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams yra priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Pareiškėjų vertinimu, remiantis nurodytais teisės aktais, NŽT turi pareigą nustačius matininko veiklos pažeidimą, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo įspėjimo gavimo dienos, įpareigoti pašalinti nustatytą pažeidimą ir pateikti pažeidimo pašalinimą įrodančius dokumentus. Taigi, jeigu atsakovas būtų tinkamai nagrinėjęs pareiškėjų skundą dėl matininko T. N. veiklos pažeidimų, būtų nustatęs skunde nurodytus pažeidimus bei įpareigojęs matininką juos pašalinti, tokiu atveju būtų pašalinami pareiškėjų teisių pažeidimai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. 1 ir 2 d., CK 4.47 str., 4.72 str., 4.93 str. 2 d. 1 p. bei kt.). Tokiu būdu NŽT Sprendimas būtų turėjęs tiesiogines pasekmes pareiškėjų teisėms ir teisėtiems interesams.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai konstatavo, kad NŽT Sprendimas nesukelia teisinių padarinių pareiškėjų teisėms ir teisėtiems interesams. Pareiškėjų įsitikinimu, teismo nutartis prieštarauja NTKĮ 11 straipsnio 10 dalyje įtvirtintam teisiniam reguliavimui, yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 9 d. nutartis, kuria pareiškėjų skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjų atskirojo skundo argumentus ir tikrindama ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus. Teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos. Asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso. Asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai teisme turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje, ar ne. Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, šios teisės negalima apriboti ar paneigti. Asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinama ją įgyvendinti. Jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi ius, ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė. Tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats tas asmuo mano, kad ši teisė ar laisvė yra pažeista, pagal Konstituciją yra neįmanoma, Konstitucija jos netoleruoja (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimas).

Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant jų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams yra priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda, be kita ko, valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. Administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Viešasis administravimas yra suprantamas kaip teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 18 d.). Bylų, priskirtų administracinių teismų kompetencijai, sąrašas nurodytas ABTĮ 17 straipsnyje.

Viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-590-525/2017).

LVAT ne kartą yra išaiškinęs (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).

Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatas skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Taigi įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjos su skundu 2021 m. gruodžio 9 d. kreipėsi į NŽT, prašydamos pripažinti, jog matininkas T. N., atlikdamas gyvenamųjų ir kitų patalpų kadastrinius matavimus ir nustatydamas nekilnojamojo daikto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – kadastrinius duomenis, šiurkščiai pažeidė įstatymus ir šių patalpų bendraturčių, pareiškėjų A. S. ir A. V. nuosavybės teisės. Taip pat įpareigoti matininką T. N. pašalinti padarytus pažeidimus – inicijuoti ir atlikti visus būtinus ir reikalingus veiksmus, kad neteisėti kadastriniai matavimai būtų išregistruoti iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto ir kadastro registro ir pateikti šio pažeidimo pašalinimo įrodymo dokumentus.

NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjų skundą, skundžiamame Sprendime paaiškino statinių formavimo, jų kadastrinių duomenų nustatymo, įregistravimo tvarką, ir, įvertinusi pareiškėjų skunde nurodytas aplinkybes bei teisinį reguliavimą, nenustatė, kad matininkas, atlikdamas patalpų (buto) kadastrinius matavimus, būtų pažeidęs teisės aktų reikalavimus.

Pareiškėjos, nesutikdamos su NŽT Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydamos panaikinti NŽT Sprendimą bei pripažinti, kad matininkas T. N. nustatant Buto kadastrinius duomenis, šiurkščiai pažeidė įstatymus.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad LVAT praktikoje ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas atsisakymo pagrindas, kuriuo remiasi pirmosios instancijos teismas, aiškinamas taip, jog kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-261/2022). Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo tenkinimą sąveika lemia tai, kad skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar asmuo teisę kreiptis į teismą realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos. Tai, ar pareiškėjas turi teisę į pareikšto reikalavimo tenkinimą ir kokiu mastu, turi būti analizuojama bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Be to, teismas, spręsdamas, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso gynimo, turi jo nurodytas teises ar įstatymų saugomus interesus, ir ar jie objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu, turi analizuoti visas skunde nurodomas aplinkybes, kuriomis asmuo grindžia savo teisių ar interesų pažeidimą. Tik įvykdęs ABTĮ 80 straipsnyje įtvirtintą pareigą išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išanalizuoti visas bylai svarbias aplinkybes bei nustatęs pareiškėjo (ne)suinteresuotumą byloje ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies prasme, teismas gali priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal bendrą taisyklę, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, jog asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, kad skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., LVAT 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-410-438/2016, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-738-143/2016). Taigi skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti tik tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia (žr., pvz., LVAT 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-361-442/2021).

Nagrinėjamos bylos kontekste primintina, kad reikalavimas, kuriuo siekiama ne išspręsti administracinį ginčą, kuriame priimtas pareiškėjui palankus sprendimas reikštų jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimą, o tik konstatuoti tam tikras juridinę reikšmę turinčias aplinkybes ar faktus, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pvz., LVAT 2011 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-359/2011, 2015 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-226-143/2015, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-117-520/2017).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei įvertinus pareiškėjų skundo bei skundžiamo Sprendimo turinį, aktualų teisinį reglamentavimą, pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad šiuo atveju pareiškėjų skundžiamas NŽT Sprendimas, kuriame konstatuota, jog matininkas, atlikdamas Buto kadastrinius matavimus, teisės aktų nuostatų nepažeidė, nors ir priimtas išnagrinėjus pareiškėjų skundą, nesukelia pareiškėjoms jokių teisinių pasekmių. Sprendime pareiškėjų atžvilgiu nėra jokių imperatyviai suformuluotų privalomų elgesio taisyklių, pareiškėjų teisių ir pareigų, juo pareiškėjų atžvilgiu nėra taikytos jokios neigiamo poveikio priemonės. Sprendime tik konstatuota, kad matininkas, atlikdamas Buto kadastrinius matavimus, teisės aktų nuostatų nepažeidė. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad NŽT Sprendimas negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

Teisėjų kolegija šiuo atveju taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad antrasis pareiškėjų skundo reikalavimas pripažinti matininką T. N. nustatant Buto kadastrinius duomenis šiurkščiai pažeidus įstatymus, nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, kadangi teismas nesprendžia ginčų dėl faktinių aplinkybių konstatavimo. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas ir šį pareiškėjų skundo reikalavimą atsisakė priimti pagrįstai.

Kiti pareiškėjų atskirajame skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo kitaip vertinti byloje nustatytų aplinkybių nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai NŽT Sprendimą vertino kaip dokumentą, nedarantį jokios tiesioginės įtakos pareiškėjų teisėms ir negalintį būti administracinės bylos ginčo dalyku, o reikalavimą pripažinti matininką T. N. nustatant Buto kadastrinius duomenis šiurkščiai pažeidus įstatymus, nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, todėl pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą. Naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų A. S. ir A. V. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vilija Mikuckienė

Ričardas Piličiauskas