2022-11-21 Nr. BB-6691-1-01-1-17423-2019-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Prašymo Nr. DOK-5301/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17423-2019-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. lapkričio 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės - Zalieckienės ir Sigitos Jokimaitės, susipažinusi su nuteistosios D. B. ir jos gynėjo advokato Eriko Rugieniaus kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 18 d. nutarties, prašymu sustabdyti Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio vykdymą ir baudžiamosios bylos medžiaga,

n u s t a t ė :

Kasaciniame skunde prašoma Lietuvos probacijos tarnybai pavesti parengti socialinio tyrimo išvadą dėl D. B. ir pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 18 d. nutartį nustatant, kad D. B. apeliacinis skundas tenkintinas ir paskirti jai bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Kasatoriai nurodo, kad teismai netinkamai taikė BK 41, 54 ir 62 straipsnių nuostatas, nes skirdami D. B. bausmę neįvertino aplinkybių visumos, jos asmenybės ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo. Teismai nepagrįstai nepripažino D. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nes kasatorė savo kaltę norėjo pripažinti, duoti išsamius ir teisingus parodymus, tačiau pasitikėjo ją ginančiu advokatu, kuris primygtinai rekomendavo kaltės nepripažinti. Ji dėl padarytų nusikalstamų veikų ir dėl neprisipažinimo tyrimo metu nuoširdžiai gailisi. D. B. visiškas prisipažinimas, nors ir pateiktas ne ikiteisminio tyrimo metu, o apeliaciniame skunde, yra nuoširdus ir turėjo būti laikomas lengvinančia aplinkybe. Kasatorių nuomone, nuteistajai paskirta bausmė nėra proporcinga padarytam nusikaltimui, nuteistosios asmenybei ir prieštarauja teisingumo principui. Teismai neatsižvelgė į nedidelį nuteistosios asmenybės pavojingumą bei į tai, kad jos vaidmuo buvo antraeilis. Nevertinta ir tai, kad nuo nagrinėjamos veikos padarymo praėjo daugiau kaip treji metai ir nuo to laiko nuteistoji nėra turėjusi jokių santykių su teisėsauga. Nuteistoji turi šeimą, gyvenamąją vietą, dirba, charakterizuojama išskirtinai teigiamai, todėl buvo pagrindas nuteistajai skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Skiriant bausmę D. B. yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, taip pat atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriamos bausmės rūšies ir dydžio klausimą, nagrinėdami bylą iš esmės, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Bausmės griežtumo (ar švelnumo) klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).

Kaip matyti iš skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties, teismas dėl analogiškų nuteistosios ir jos gynėjo apeliacinio skundo argumentų pasisakė nutarties 50-59 punktuose ir pripažino, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajai D. B. paskirtoji bausmė nelaikytina per griežta, nes teismas, skirdamas jai bausmę už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytas aplinkybes ir paskyrė minimalią įstatymo sankcijoje numatytą bausmę. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje pasisakyta ir dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų netaikymo.

Kasaciniame skunde netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas grindžiamas vertinimu aplinkybių, susijusių su nuteistosios asmenybe. Šios aplinkybės teismų įvertintos, iš esmės į analogiškus nuteistosios ir jos gynėjo keltus klausimus atsakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje, tuo tarpu pateikti kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo svarstyti, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ar padarė esminius BPK pažeidimus.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį vienas iš reikalavimų kasacinio skundo formai yra kasatoriaus prašymas, kuris turi atitikti bent vieną iš BPK 382 straipsnio 2–6 punktuose nurodytų kasacinės instancijos teismo įgaliojimų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti skundžiamo nuosprendžio vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistosios D. B. ir jos gynėjo advokato Eriko Rugieniaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Algimantas Valantinas

Daiva Pranytė – Zalieckienė

Sigita Jokimaitė