3cd9c11e-7bf0-475a-a3ee-7acaf12141fa · KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-13-1005/2017Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05135-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.8.; 3.2.6.1.; 3.2.6.5; 2.6.10.5.2.17. (S) KUPIÅ KIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 3 d.KupiÅ¡kis KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismo teisėjas Raimundas Rakauskas,sekretoriaujant Redai Stonikienei, nedalyvaujant ieÅ¡kovui I. B. ir atsakovo Lietuvos valstybes, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovui (Å¡alims apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai, gauti praÅ¡ymai bylÄ nagrinėti jiems nedalyvaujant) vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo I.

B. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos valstybei dėl neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė: IeÅ¡kovas I. B. praÅ¡o priteisti jam iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės 2000 Eur neturtinės žalos. IeÅ¡kovas savo ieÅ¡kinį grindžia tuo, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas (duomenys neskelbtini). nagrinėdamas ieÅ¡kovui paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimÄ neužtikrino ieÅ¡kovo dalyvavimo teismo posėdyje. IeÅ¡kinyje aiÅ¡kinama, kad tokiu bÅ«du buvo pažeista ieÅ¡kovo teisė į gynyba, kadangi ieÅ¡kovÄ teismo posėdyje atstovavęs valstybės paskirtas gynėjas neturėjo galimybių susitikti su ieÅ¡kovu ir su juo suderinti gynybinę pozicijÄ .

IeÅ¡kinyje teigiama, kad Panevėžio apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nagrinėdamas ieÅ¡kovo skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties irgi pažeidė ieÅ¡kovo teises, nes neužtikrino ieÅ¡kovo dalyvavimo teismo posėdyje, nors to ieÅ¡kovas prašė raÅ¡tu. IeÅ¡kinyje aiÅ¡kinama, kad ieÅ¡kovas neturi pretenzijų gynėjui dėl jo kompetencijos, tačiau ieÅ¡kovui nesuprantama, kaip gynėjas jam galėjo tinkamai atstovauti, jei gynėjui nebuvo žinomi ieÅ¡kovo argumentai.

IeÅ¡kinyje teigiama, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo ir Panevėžio apygardos teismo veiksmais buvo pažeistos esminės baudžiamojo proceso, Lietuvos Konstitucijos ir Europos Žmogaus Teisių Konvencijos nuostatos, užtikrinančios asmens teisę į gynybÄ . IeÅ¡kinyje aiÅ¡kinama, kad ieÅ¡kovas dėl jo teisių pažeidimo patyrė stresÄ , emocinę deprecijÄ ir pažeminimÄ , buvo pažeistas jo žmogiÅ¡kasis orumas, ieÅ¡kovas patyrė galimybių sumenkinimÄ , kas ir sudaro jo patirtos neturtinės žalos turinį.

Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodo, kad ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, todėl turi bÅ«ti atmestas.Atsiliepime pažymima, kad ieÅ¡kovas neįrodinėja, kad ieÅ¡kovui suėmimas buvo paskirtas ir pratęstas neteisėtai, o teismo veiksmų neteisėtumÄ ir neva padarytÄ neturtinę žalÄ ieÅ¡kovas kildina iÅ¡ savo paties nedalyvavo teismo posėdžiuose, kas nagrinėjamu atveju nėra pagrindas kilti valstybės deliktinei atsakomybei. IeÅ¡kinys atmestinas.IÅ¡ prokuroro pareiÅ¡kimo skirti kardomÄ jÄ priemonę - suėmimÄ matyti, kad prokuroras (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismÄ dėl suėmimo skyrimo I.

B., kuris buvo įtariamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje. IÅ¡ Å¡io pareiÅ¡kimo matyti, kad prokuroras 8 kartus teistam I. B. prašė skirti suėmimÄ vienam mėnesiui vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų pagrindais, t. y., prokuroras manė, kad I. B. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ir daryti naujas nusikalstamas veikas. (b. l. 46-47)IÅ¡ (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio, kuriame buvo svarstomas kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo I.

B. klausimas, protokolo, matyti, kad teismo posėdyje dalyvavo I. B. ir jo gynėja advokatė Dovilė Baniulė, kuri nurodė, kad I. B. dalyvavimÄ procese galima užtikrinti ir Å¡velnesnėmis kardomosiosmis priemonėmis, nes įtariamasis turi gyvenamÄ jÄ vietÄ nakvynės namuose, yra neseniai grįžęs iÅ¡ įkalinimo vietos ir todėl nespėjęs užsiregistruoti darbo biržoje. Pats I. B. pasižadėjo teismui nebėgti, nesislėpti ir nedaryti naujų nusikaltimų. (b. l. 49)IÅ¡ Panevėžio miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutarties matyti, kad teismui konstatavus esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytus pagrindus I.

B. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui, šį terminÄ skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini) (b. l. 50-51)IÅ¡ prokuroro pareiÅ¡kimo pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ I. B. matyti, kad prokuroras (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismÄ dėl suėmimo termino pratęsimo I. B., kuris buvo įtariamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje. IÅ¡ Å¡io pareiÅ¡kimo matyti, kad prokuroras I.

B. prašė pratęsti suėmimo terminÄ dviem mėnesiams vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų pagrindais. (b. l. 53-54)IÅ¡ (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio, kuriame buvo svarstomas kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo I. B. klausimas, protokolo, matyti, kad teismo posėdyje dalyvavo I. B. gynėja advokatė Dovilė Baniulė, kuri nurodė, kad I. B. dalyvavimÄ procese galima užtikrinti ir Å¡velnesnėmis kardomosiosmis priemonėmis, nes įtariamasis turi gyvenamÄ jÄ vietÄ nakvynės namuose, yra neseniai grįžęs iÅ¡ įkalinimo vietos ir todėl nespėjęs užsiregistruoti darbo biržoje, įtariamasis neneigia padaręs nusikaltimus, kad darys naujus nusikaltimus yra mažai tikėtina. (b. l. 55)IÅ¡ Panevėžio miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutarties matyti, kad teismui konstatavus, jog nėra iÅ¡nykę ar pasikeitę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodyti pagrindai, I.

B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas dviem mėnesiams. (b. l. 50-51)IÅ¡ (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio protokolo matyti, kad Panevėžio apygardos teismui nagrinėjant I. B. skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutarties, teismo posėdyje nedalyvavo nei I. B. nei jo gynėja advokatė Dovilė Baniulė, kuriai apie teismo posėdį buvo praneÅ¡ta tinkamai. (b. l. 76)IÅ¡ Panevėžio apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutarties matyti, kad teismas konstatavo, jog užtikrinti I.

B. dalyvavimÄ procese ir užkirsti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas galima tik tęsiant I. B. suėmimÄ . Taip pat, Å¡ioje nutartyje teismas pažymėjo, kad I. B. skundo argumentas, kad jo advokatė netinkamai gina jo interesus, nes tęsiant suėmimÄ nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kinta I. B. pozicija, yra nepagrįstas. (b. l. 59-60)IeÅ¡kovas savo reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, kad jis nedalyvavo apylinkės teismo posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas jam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimas bei nedalyvavo teismo posėdyje, kuriame apygardos teismas nagrinėjo ieÅ¡kovo skundÄ dėl jam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo.

IeÅ¡kovas aiÅ¡kina, kad jam valstybės paskirta gynėja advokatė negalėjo tinkamai atstovauti, nes advokatė su juo nebuvo suderinusi gynybinės pozicijos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardytas baigtinis sÄ raÅ¡as ikiteisminio tyrimo, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų, teisėjo ar teismo veiksmų baudžiamajame procese, kurie gali bÅ«ti pripažinti neteisėtais ir už kuriuos atsako valstybė, bÅ«tent: neteisėtas nuteisimas, neteisėtas suėmimas kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėtas sulaikymas, neteisėtas procesinės prievartos priemonių pritaikymas, neteisėtas administracinės nuobaudos – areÅ¡to – paskyrimas.

Sprendžiant dėl valstybės atsakomybės už teismo neteisėtus veiksmus baudžiamajame procese, kurie tiesiogiai nėra įvardyti CK 6.272 straipsnio 1 dalyje, pagal įstatymo analogijÄ taikoma CK 6.272 straipsnio 1 dalis (pavyzdžiui, kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-7/2007, Nr. 3K-3-634/2013 ir kt.). Taigi, nors ieÅ¡kovo nurodytas atvejis tiesiogiai neįvardytas valstybės civilinę atsakomybę reglamentuojančiose CK nuostatose, bet apima teismo veiksmus baudžiamajame procese, todėl pagal nurodytus kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl valstybės atsakomybės buvimo sÄ lygų taikytina CK 6.272 straipsnio 1 dalis.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį atsirasti pakanka trijų sÄ lygų: neteisėtų pareigÅ«nų ar teismo veiksmų (neteisėto neveikimo), Å¡iais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryÅ¡io (pavyzdžiui, kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013 ir kt.). Dėl to ieÅ¡kovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rÅ«Å¡ies žalÄ , neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigÅ«nai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris bÅ«tinÄ sias Å¡ios civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ies sÄ lygas, o neįrodžius bent vienos iÅ¡ jų, žalos atlyginimas negalimas (pavyzdžiui, kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2012 ir kt.).

Neteisėti veiksmai, kai vertinami pareigÅ«nų ar teismo veiksmai, yra tokie, kurie neatitinka įstatymų, reglamentuojančių jų veiklÄ , reikalavimų. Anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, kad I. B. kartu su savo gynėja advokate Dovile Baniule dalyvavo teismo posėdyje Panevėžio miesto apylinkes teisme, kuriame buvo nagrinėjamas prokuroro pareiÅ¡kimas dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo I. B. BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Å io posėdžio metu tiek pats I.

B., tiek jo gynėja iÅ¡reiÅ¡kė pozicijÄ dėl prokuroro pareiÅ¡kimo. Gynėja advokatė nurodė, kad I. B. dalyvavimÄ procese galima užtikrinti ir Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Pats I. B. pasižadėjo teismui nebėgti, nesislėpti ir nedaryti naujų nusikaltimų. Byjoje esantys įrodymai patvirtina, kad prokuroras į apylinkės teismÄ dėl I. B. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo kreipėsi tais pačiais pagrindais, t. y., BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.

Sprendžiant dėl I. B. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teismo posėdyje dalyvavo I. B. gynėja advokatė Dovilė Baniulė, kuri nurodė, kad I. B. dalyvavimÄ procese galima užtikrinti ir Å¡velnesnėmis kardomosiosmis priemonėmis. BPK 127 straipsnio 6 dalis numato, kad suėmimo termino pratęsimo ikiteisminio tyrimo metu klausimui iÅ¡spręsti ikiteisminio tyrimo teisėjas ar apygardos teismo teisėjas privalo surengti posėdį, į kurį Å¡aukiami gynėjas ir prokuroras.

Å ių asmenų dalyvavimas Å¡iame posėdyje bÅ«tinas. Prireikus į posėdį gali bÅ«ti pristatomas suimtasis. SuimtÄ jį (pilnametį asmenį) privaloma pristatyti į posėdį tuo atveju, kai sprendžiamas ilgiau kaip Å¡eÅ¡is mėnesius trunkančio suėmimo termino pratęsimo klausimas. Analizuojant minėtÄ baudžiamojo proceso normÄ akivaizdu, kad tuo atveju, kai svarstomas klausimas dėl suėmimo termino pratęsimo pilnamečiam asmeniui ikiteisminio tyrimo metu jo dalyvavimas posėdyje yra privalomas tik vieninteliu atveju - kai sprendžiamas ilgiau kaip Å¡eÅ¡is mėnesius trunkančio suėmimo termino pratęsimo klausimas.

Visais kitais atvejais, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar apygardos teismo teisėjas, dėl įtariamojo dalyvavimo posėdyje spendžia savo nuožiÅ«ra. BPK 130 straipsnio 1 dalies redakcija galiojusi Panevėžio apygardos teismui (duomenys neskelbtini) nagrinėjant I. B. skundÄ numatė, kad skundui nagrinėti rengiamas posėdis, į jį Å¡aukiami suimtasis ir gynėjas ar vien tik gynėjas, prokuroro dalyvavimas Å¡iame posėdyje bÅ«tinas. Taigi, Panevėžio apygardos teismas (duomenys neskelbtini) posėdyje iÅ¡nagrinėjęs I.

B. skundÄ nedalyvaujant nei pačiam I. B., nei jo gynėjai, kuriai apie teismo posėdį buvo praneÅ¡ta tinkamai, jokių baudžiamojo proceso normų nepažeidė, kadangi tokiame teismo posėdyje yra privalomas tik prokuroro dalyvavimas. IÅ¡ Panevėžio apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutarties matyti, kad I. B. praÅ¡ydamas panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartį praÅ¡o jam skirti Å¡velnesnę kardomÄ jÄ priemonę bei nurodo, kad su nakvynės namais yra sudaręs gyvenamosios vietos sutartį, yra registruotas darbo biržoje, todėl jo dalyvavimas procese gali bÅ«ti užtikrintas kitomis procesinėmis prievartos priemonėmis.

Å i aplinkybė, vertinant jÄ kartu su byloje anksčiau aptartais įrodymais leidžia teismui daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas pats sau prieÅ¡tarauja. IeÅ¡kovas teigia, kad jog buvo netinkamai atstovaujamas savo gynėjos, nes ji su juo nederino gynybinės pozicijos, tačiau savo skunde apygardos teismui toliau nuosekliai laikosi tos pačios gynybinės pozicijos, kuriÄ iÅ¡reiÅ¡kė ieÅ¡kovo gynėja teisme svarstant prokuroro pareiÅ¡kimÄ dėl suėmimo skyrimo ieÅ¡kovui ir vėliau Å¡iÄ pozicijÄ palaikė teisme svarstant prokuroro pareiÅ¡kimÄ dėl suėmimo termino pratęsimo ieÅ¡kovui.

Å ių aplinkybių visuma, leidžia teismui pagrįstai teigti, kad ieÅ¡kovas reikÅ¡damas nepasitenkinimÄ gynėjos atstovavimu ir teigdamas, jog nesant jo asmeninio dalyvavimo teismo posėdžiuose buvo pažeista jo teisė į gynybÄ , tai daro deklaratyviai. Esant aptartų aplinkybių visumai kontatuotina, kad byloje aptarti ir iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kinyje nurodyti Panevėžio miesto apylinkės teismo ir Panevėžio apygardos teismo veiksmai, kuriais, ieÅ¡kovo nuomone, jam buvo padaryta neturtinė žala, yra teisėti ir atitinkantys įstatymo reikalavimus.

Taigi, ieÅ¡kovas neįrodė, kad egzistuoja valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį atsirasti bÅ«tina sÄ lyga – neteisėti teismo veiksmai (neteisėtas neveikimas). Kadangi valstybės civilinei atsakomybei atsirasti yra bÅ«tinas anksčiau minėtų sÄ lygų visetas, o neįrodžius bent vienos iÅ¡ jų, žalos atlyginimas negalimas, teismui nustačius, kad nebuvo neteisėtų Panevėžio miesto apylinkės teismo ir Panevėžio apygardos teismo veiksmų (neveikimo), ieÅ¡kinys yra atmestinas.

Kiti ieÅ¡kinyje nurodyti argumentai ir aplinkybės neturi esminės reikÅ¡mės teisingam ginčo iÅ¡sprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako ir jų neanalizuoja. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje JokÅ¡as v.

LietuvÄ , bylos Nr. 25330/07).IeÅ¡kovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo valstybei atleistas pagal įstatymÄ (Lietuvos Respublikos CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas), todėl ieÅ¡kinį atmetus, Å¡ios iÅ¡laidos valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo nepriteistinos (Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsnio 2 dalis). Valstybė dėl procesinių dokumentų įteikimo patyrė 6,97 Eur iÅ¡laidų, kurios atmetus ieÅ¡kinį priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo. Remdamasis iÅ¡dėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a:

IeÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 6,97 Eur (Å¡eÅ¡is eurus ir 97 ct) paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamosios sÄ skaitos: bankas „Swedbank“ AB, a. s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas „DNB“ AB, a. s Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, bankas „SEB“ AB, a. s. Nr. LT05 7044 0600 0788 7175) (įmokos kodas – 5660).Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant KupiÅ¡kio rajono apylinkės teisme.

Teisėjas                                                                                                            Raimundas Rakauskas