3cd7b408-39d2-4632-bb24-6dd569a0ca7c · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-6539-631/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00485-2015-4Procesinio sprendimo kategorija:11.9.10.7., 11.10., 14.7., 15.3.,116.1 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 1 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė, sekretoriaujant Rasai Medveckajai, dalyvaujant ieÅ¡kovei V. R., jos atstovui advokatui Gintarui Petukauskui, atsakovo UAB „BSS grupė“ atstovui advokato padėjėjui K. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės V.

R. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „BSS grupė“ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, drausminės nuobaudos panaikinimo ir su darbo teisiniais santykiais susijusių iÅ¡mokų, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,N U S T A T Ė:IeÅ¡kovė V. R. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama panaikinti atsakovo 2014-12-15 įsakymÄ dėl drausminės nuobaudos – papeikimo skyrimo ieÅ¡kovei, pripažinti neteisėtu 2014-12-15 įsakymÄ dėl drausminės nuobaudos – ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo, priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijÄ , vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovė nurodo, jog pas atsakovÄ ji pradėjo dirbti 2013-07-01, 2013-06-21 tarp Å¡alių buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 1433, dirbo valytoja. 2013-11-06 apie 18 val. ieÅ¡kovei bÅ«nant darbo vietoje, Vilniaus miesto apylinkės teisme, Laisvės pr. 79A, pagalbinėse valytojų patalpose jÄ užsipuolė bendradarbė – O. A. Z., kuri kumščiu trenkė ieÅ¡kovei į veidÄ , o pargriuvus ant grindų – tampė už plaukų ir dar keletÄ kartų kumščiu smogė į galvÄ . IeÅ¡kovei pradėjus Å¡aukti, atbėgo apsaugos darbuotojas, kuris O.A.

Z. nuo ieÅ¡kovės atitraukė. IeÅ¡kovė buvo sužalota, todėl ji greitosios pagalbos automobiliu buvo iÅ¡vežta į ligoninę, o atvykę policijos darbuotojai O.A. Z. iÅ¡vežė į policijÄ . Dėl Å¡io konflikto Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 6-ojo PK 2014-11-11 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ , tačiau nustačius O.A. Z. kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d., ieÅ¡kovei buvo pasiÅ«lyta kreiptis į teismÄ privataus kaltinimo tvarka.

Pagal 2014-11-07 specialisto iÅ¡vadÄ , užpuolimo metu ieÅ¡kovei buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. 2014-11-06 ieÅ¡kovei buvo iÅ¡duotas nedarbingumo pažymėjimas, nedarbingumas truko iki 2014-12-14. 2014-12-15 ieÅ¡kovei atvykus į darbÄ darbdavio atstovai pareiÅ¡kė, kad ieÅ¡kovė yra atleista iÅ¡ darbo ir privalo nuvykti į atsakovo buveinę. IeÅ¡kovei nuvykus į atsakovo administracijÄ , jai buvo įteikti 2014-07-07 reikalavimas pasiaiÅ¡kinti, 2014-12-15 įsakymas dėl drausminės nuobaudos – papeikimo skyrimo, įsakymas dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 136 str. 3 d. 1 p., taip pat ieÅ¡kovei buvo paaiÅ¡kinta, kad ji yra atleista iÅ¡ darbo nuo 2014-12-15.

IeÅ¡kovė nesutinka su atleidimu iÅ¡ darbo, nes, jos manymu, nurodyti atsakovo įsakymai yra neteisėti. 2014-12-15 įsakyme nurodyta, kad jis priimtas atsižvelgiant į projektų vadybininkės E. Å . 2014-11-07 reikalavimÄ pasiaiÅ¡kinti bei V. R. pasiaiÅ¡kinimÄ . Tačiau 2014-11-07 reikalavimÄ pasiaiÅ¡kinti ieÅ¡kovė gavo tik 2014-12-15. Reikalavime pasiaiÅ¡kinti darbdavys dėsto savo pozicijÄ ir vertinimus, jog tai ieÅ¡kovė sukėlė konfliktÄ su valytoja A.O. Z.; jog konfliktas vyko klientų akivaizdoje, jog ieÅ¡kovė Å¡aukė, vartojo necenzÅ«rinius žodžius ir elgėsi nepagarbiai.

Iki 2014-12-15 ieškovė jokio paaiškinimo darbdaviui nebuvo davusi, 2014-11-06 įvykio aplinkybes darbdavys aiškinosi be ieškovės pagalbos. Įsakymas dėl atleidimo iš darbo (be datos, tačiau ieškovės gautas 2014-12-15) taip pat neteisėtas, kadangi jis grindžiamas tariamu ieškovės paaiškinimu, t.y. pažeidžiant DK 240 str. 1 d. nustatytas drausminės nuobaudos skyrimo taisykles. Be to, tos pačios dienos darbdavio įsakymu ieškovei jau buvo skirta kita drausminė nuobauda – papeikimas.

IÅ¡ abiejų įsakymų turinio nėra galimybės spręsti, ar drausminės nuobaudos skirtos už tÄ patį drausmės pažeidimÄ , tačiau buvo nagrinėjamas tik 2014-11-06 konfliktas su A.O. Z., todėl ieÅ¡kovė darė iÅ¡vadÄ , kad už tÄ patį darbo drausmės pažeidimÄ ieÅ¡kovei skirtos dvi drausminės nuobaudos, pažeidžiant DK 239 str. numatytÄ draudimÄ . IeÅ¡kovė atleista iÅ¡ darbo DK 136 str. 3 d. 1 p. pagrindu. Tarp nurodyto straipsnio sÄ lygų – jei darbuotojui prieÅ¡ tai nors kartÄ per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos.

IeÅ¡kovei apie jokiÄ anksčiau skirtÄ drausminę nuobaudÄ nėra žinoma. Atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ , t.y. 2014-12-15, atsakovas su ieÅ¡kove neatsiskaitė, nebuvo užpildyta darbo sutartis. 2014-12-23 atsakovas į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ pervedė 504,53 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „galutinis atsiskaitymas“. IeÅ¡kovės manymu, jai turėjo bÅ«ti priskaičiuota didesnė su darbo santykiais susijusi iÅ¡moka. IeÅ¡kovė praÅ¡o taikyti DK 300 str. 4 d., mano, kad jai bÅ«tų sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti, todėl grįžti į pirmesnį darbÄ nepageidauja.

Neteisėtu atleidimu ieÅ¡kovei buvo padaryta neturtinė žala – dėl ieÅ¡kovės sveikatos bÅ«klės (ieÅ¡kovės darbingumas 55 proc.), bei amžiaus jos galimybės įsidarbinti yra ribotos, ieÅ¡kovė, užpulta ir sužalota kitos darbuotojos, darbdaviui neiÅ¡siaiÅ¡kinus konflikto aplinkybių, buvo tiesiog iÅ¡mesta iÅ¡ darbo. PatirtÄ neturtinę žalÄ ieÅ¡kovė vertina 6000 Lt suma. PraÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti. Atsakovas atsiliepimu į ieÅ¡kinį ir atstovo paaiÅ¡kinimais teismo posėdyje, nesutinka su ieÅ¡kovės reikalavimais, praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodo, jog 2014-11-06 ieÅ¡kovės padarytas pažeidimas jau buvo antras per paskutinius 12 mėnesių. 2014-03-20 ieÅ¡kovė neatvyko laiku į darbÄ , todėl 2014-03-21 ieÅ¡kovei buvo skirta drausminė nuobauda – pastaba. 2014-11-06 Vilniaus m. apylinkės teismo patalpose ieÅ¡kovė susimušė su savo bendradarbe O.A. Z.. Å ias aplinkybes tyrė ir Vilniaus VPK Vilniaus m. 6 PK VieÅ¡osios policijos skyriaus prevencijos poskyrio pareigÅ«nai bei priėmė 214-11-11 nutarimÄ . Tyrimo metu pareigÅ«nai užfiksavo prieÅ¡ingas įvykio eigos versijas.

Atsakovas nematė motyvų, dėl ko O.A. Z. galėjo tyčia žaloti ieÅ¡kovę. Atsakovas taip pat vykdė Å¡ių aplinkybių tyrimÄ ir iÅ¡ abiejų darbuotojų paaiÅ¡kinimų padarė iÅ¡vadÄ , jog Å¡io ginčo iniciatorė buvo ieÅ¡kovė. Atsakovas, iÅ¡ visų įrodymų visumos nustatęs abiejų darbuotojų kaltę, skyrė drausmines nuobaudas abiems darbuotojoms. Atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovei tai jau buvo antra drausminė nuobauda per paskutinius 12 mėnesių, atsakovas skyrė ieÅ¡kovei griežčiausiÄ drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo.

Ä®sakymas dėl ieÅ¡kovei skirtos drausminės nuobaudos atleidimo iÅ¡ darbo priimtas 2014-12-15 ir jokio kito įsakymo dėl ieÅ¡kovei skirot papeikimo nėra. IeÅ¡kovė, atvykusi su savo advokate į atsakovo administracijÄ , savavaliÅ¡kai susirinko neįformintų įsakymų kopijas, kurias ir pateikė į bylÄ . Darbdavys neturėjo galimybės susigrÄ Å¾inti kopijų atgal, tačiau Sodros duomenys patvirtina, kad tik vienu įsakymu ieÅ¡kovė buvo atleista iÅ¡ darbo. Jokio kito įsakymo dėl to paties įvykio ieÅ¡kovės atžvilgiu nėra priimta.

Atsakovas nurodo, jog manė, kad ieÅ¡kovė dar galės dirbti, todėl neskubėjo tÄ pačiÄ 2014-12-15 įforminti jos atleidimo, tačiau iÅ¡ ieÅ¡kovės nebuvo jokio geranoriÅ¡kumo, ji nepagrįstai reikalavo didelės kompensacijos, dėl to buvo apsispręsta galutinai su ieÅ¡kove nutraukti darbo sutartį. Neturtinės žalos reikalavimas yra nepagrįstas ir didelis, tokio dydžio žalos atlyginimui nėra pagrindo, ieÅ¡kovei esant teisėtai atleistai iÅ¡ darbo. PraÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. IeÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies.Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė V.

R. dirbo valytojos pareigose UAB „BSS grupė“ pagal 2013 m. birželio 21 d. darbo sutartį Nr. 1433 (e.b.l.9-12). IÅ¡ darbo sutarties pakeitimų matyti, kad darbdavys nuo 2014 m. spalio 1 d. įsipareigojo mokėti darbuotojai minimalų mėnesinį darbo užmokestį, pagal faktiÅ¡kai iÅ¡dirbtÄ laikÄ už praėjusį mėnesį iki kiekvieno mėnesio 10 dienos. Byloje nustatyta, kad atsakovo Personalo vadovės įsakymu 2014 m. gruodžio 15 d. ieÅ¡kovei skirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p.(e.b.l.79).

Nustatyta, jog ieÅ¡kovei drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo – skirta dėl 2014-11-06 incidento darbe, Vilniaus miesto apylinkės teismo patalpose, kai tarp ieÅ¡kovės ir kitos valytojos O.A. Z. kilo ginčas, kurio metu nukentėjo bÅ«tent ieÅ¡kovė V. R.. Ji dėl galvos sumuÅ¡imo kreipėsi į medikus, nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (e.b.l.16-17). Ä®vykio pagrindu buvo atliktas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas, suraÅ¡ytas aktas, nukentėjusiÄ ja pripažinta V. R. (e.b.l.18-20).

Dėl patirtos traumos, ieÅ¡kovė buvo nedarbinga iki 2014-12-12 (e.b.kop.l.104-105). Dėl minėto incidento turėjo darbdaviui pasiaiÅ¡kinti abi jo dalyvės, t.y. ir O.A. Z., ir ieÅ¡kovė V. R.. O.A. Z. drausminė nuobauda (papeikimas) skirta 2014-11-07 įsakymu (e.b.l.80). IeÅ¡kovei drausminė nuobauda skirta tuoj pat po jos nedarbingumo pabaigos, t.y. pirmÄ jÄ darbo dienÄ po ligos 2014-12-15. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų procesinių dokumentų, 2014-12-15 darbdavys buvo priėmęs įsakymÄ V.

R. skirti drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ (e.b.kop.l.24). Tačiau Å¡is įsakymas realiai įgyvendintas nebuvo, tÄ pačiÄ dienÄ priimtas kitas įsakymas Nr.DN-14/12/15 dėl V. R. atleidimo iÅ¡ darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. Kaip paaiÅ¡kino liudytojomis apklaustos atsakovo darbuotojos Personalo vadovė S. J. ir projektų vadybininkė E. Å ., 2014-12-15 ieÅ¡kovei grįžus iÅ¡ nedarbingumo į darbÄ , jai atvykus į ofisÄ , buvo sprendžiamas klausimas dėl jos tolesnio darbo galimybės atsakovo įmonėje, buvo paruoÅ¡ti įsakymų projektai, kurių kopijas ieÅ¡kovė su savo advokate, atvykusios į „BSS grupė“ ofisÄ , pasisavino, todėl byloje yra keli variantai įsakymų dėl drausminės nuobaudos skyrimo.

IÅ¡ įrodymų visumos, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo ieÅ¡kovės pirmo reikalavimo – panaikinti atsakovo 2014-12-15 įsakymÄ dėl drausminės nuobaudos papeikimo – tenkinimui, kadangi toks įsakymas nebuvo įgyvendintas, jis nebuvo užregistruotas, nebuvo suteiktas numeris ir jis jokių teisinių pasekmių ieÅ¡kovei nesukėlė.Dėl atsakovo įsakymo skirti ieÅ¡kovei drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo, tesimas vertina, jog jį priimant, atsakovas nesilaikė DK 240 str.

įtvirtintos drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos. LR DK 240 str. 1 d. numato, jog prieÅ¡ skirdamas drausminę nuobaudÄ , darbdavys turi raÅ¡tu pareikalauti, kad darbuotojas raÅ¡tu pasiaiÅ¡kintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Nustatyta, jog atsakovo 2014-11-07 reikalavimas pasiaiÅ¡kinti realiai ieÅ¡kovei buvo įteiktas tik 2014-12-15 (e.b.l.76). Nėra ginčo, kad visÄ laikotarpį iki 2014-12-15 ieÅ¡kovė buvo nedarbinga, tačiau ir jai esant nedarbingume, atsakovas iÅ¡ jos paaiÅ¡kinimÄ Nelaimingų atsitikimų tyrimo komisijai paėmė 2014-12-02 (e.b.l.77).

Å io paaiÅ¡kinimo negalima vertinti kaip pasiaiÅ¡kinimo drausminės nuobaudos taikymo procese. Jis skirtas tinkamam nelaimingo atsitikimo darbe akto įforminimui (e.b.l.56-58). IÅ¡klausius ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, darytina iÅ¡vada, jog darbdavys nepagrįstai ieÅ¡kovės veiksmus įvertino griežčiausiai, skirdamas jai nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbÄ . Kaip matyti iÅ¡ darbdavio 2014-12-15 įsakymų projektų, buvo svarstoma galimybė ieÅ¡kovei skirti papeikimÄ , kaip ir kitai konflikte dalyvavusiai darbuotojai.

Tačiau jokiais įrodymais nepagrįsta, kodėl ieÅ¡kovės atžvilgiu buvo pasirinkta griežčiausia drausminė nuobauda. Tie argumentai, jog ieÅ¡kovė turėjo iÅ¡ anksčiau galiojančiÄ drausminę nuobaudÄ (2014-03-21 skirta pastaba), nėra pakankami atsakovui įrodinėjant, jog ieÅ¡kovei buvo bÅ«tina taikyti griežčiausiÄ nuobaudÄ . Tokia iÅ¡vada darytina, iÅ¡samiai iÅ¡tyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus apie 2014-11-06 tarp valytojų įvykusį konfliktÄ , dėl to darbdaviui kilusias pasekmes.

Kaip nustatyta iÅ¡ nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , taip pat iÅ¡ Vilniaus rajono apylinkės teismo posėdžio, kuriame nagrinėjama privataus kaltinimo byla, protokolo ir garso įraÅ¡o (e.b.l.52-53, e.b.kop.l63, CD laikmena su garso įraÅ¡u iÅ¡ Vilniaus rajono apylinkės teismo), nėra nustatyta konkreti incidento kaltininkė, kaip ir neįrodyta, kas kaltas dėl V. R. patirtų sumuÅ¡imų, ar tai buvo nelaimingas atsitikimas jai pačiai atsitrenkus galva į sienÄ , ar kalta O.A. Z..

Todėl darbdavio elgesys, pakankamai stipriai nukentėjusiÄ darbuotojÄ , virÅ¡ mėnesio dėl patirtos traumos buvusiÄ nedarbingÄ , pirmÄ dienÄ po nedarbingumo atleisti iÅ¡ darbo, neiÅ¡siaiÅ¡kinus ir neįsitikinus ieÅ¡kovės kalte, vertinamas kaip piktnaudžiavimas savo teise, neatitinkantis DK 35 str. įtvirtintų darbo teisių įgyvendinimo principų. Teismo vertinimu, tokioje situacijoje tikėtini ieÅ¡kovės argumentai, kad darbdavys savivaliavo ir turėjo iÅ¡ankstinį tikslÄ jÄ nubausti griežčiausiai, atleisti iÅ¡ darbo pasinaudojus konfliktinės situacijos pretekstu, o ne iÅ¡siaiÅ¡kinti tikrÄ sias darbo drausmės pažeidimo aplinkybes.

Å iuos argumentus patvirtina ir ieÅ¡kovės 2014-12-02 paaiÅ¡kinime Nelaimingų atsitikimų tyrimo komisijai nurodytos aplinkybės dėl ko kilo konfliktas. IeÅ¡kovės nurodomos aplinkybės, kad po kilusio incidento jai iÅ¡ darbdavio administracijos buvo žodžiu paaiÅ¡kinta, kad ji daugiau nebedirba taip pat leidžia spręsti, jog atsakovas drausminę nuobaudÄ skyrė neatsižvelgdamas į ieÅ¡kovės pasiaiÅ¡kinimÄ , net nelaukdamas 2014-12-15, jai grįžus į darbÄ po ligos, kad ji plačiau ir detaliau nei Nelaimingų atsitikimų komisijai paaiÅ¡kintų, ko buvo reikalaujama 2014-11-07 reikalavime pasiaiÅ¡kinti.

Tačiau, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, atsakovo atstovo paaiÅ¡kinimų, liudytojų – atsakovo darbuotojų parodymų, darbdaviui nebuvo aktualu ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimuose nurodomos aplinkybės, drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo skirta dėl 2014-03-20 vėlavimo į darbÄ (už kurį buvo skirta nuobauda – pastaba) ir dėl 2014-11-06 tarpusavio konflikto su kita valytoja O.A. Z., nesigilinant į drausminės atsakomybės pagrindų buvimÄ . Be kita ko, įsakyme dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ darbo atsakovas nenurodė, kokius lokalinius aktus, vidaus darbo tvarkos taisyklių nuostatas pažeidė ieÅ¡kovė, taip pat klaidingai nurodė dėl tokio sprendimo apskundimo Darbo ginčų komisijai (kai atleidimas iÅ¡ darbo ginčijamas iÅ¡imtinai teisme), užpildant darbo sutarties egzempliorių, nurodė, jog darbo sutartis nutraukta „už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ â€œ (e.b.kop.l.57), kai atleista DK 136 str. 3 d. 1 punkto pagrindu, t.y. ne dėl Å¡iurkÅ¡taus pažeidimo.

Å iuo atveju, darbdavio veiksmus skiriant ieÅ¡kovei pačiÄ griežčiausiÄ drausminę nuobaudÄ teismas vertina kaip piktnaudžiavimÄ teise (LR DK 35 str.). Atleidimas iÅ¡ darbo pripažįstamas neteisėtu, panaikinant darbdavio 2014 m. gruodžio 15 d. įsakymÄ Nr.DN-14/12/15.IeÅ¡kovei nepraÅ¡ant jos grÄ Å¾inti į darbÄ , taip pat sprendžiant, jog darbuotoja į pirmesnį darbÄ negali bÅ«ti grÄ Å¾inta dėl jai nepalankių sÄ lygų dirbti (atsižvelgiant į įvykusį konfliktÄ su kita valytoja, asmeninių santykių pablogėjimÄ , taip pat administracijos darbuotojų nepalankų požiÅ«rį į ieÅ¡kovę), taikomos LR DK 300 str. 4 d. numatytos pasekmės. Pripažinus darbo sutarties nutraukimÄ neteisėtu ir nustačius, kad ieÅ¡kovė negali bÅ«ti grÄ Å¾inama į darbÄ , remiantis DK 300 str. 4 d., laikoma, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad darbdavys ieÅ¡kovei buvo įsipareigojęs mokėti LR teisės aktų nustatytÄ minimalų mėnesinį darbo užmokestį, kuris 2014 m. spalio mėnesį Lietuvoje sudarė 1035 Lt, iki tol – 1000 Lt.

IÅ¡ į bylÄ pateiktos atsakovo pažymos apie ieÅ¡kovei paskutinius tris mėnesius mokėtÄ darbo užmokestį, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog vidutinio darbo užmokesčio paskaičiavimai, atlikti darbdavio, atitinka LR Vyriausybės 2003-05-27 nutarimo Nr. 650 numatytus reikalavimus vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimams ir teismas jais vadovaujasi (e.b.kop.l.75). Ä®vertindamas tai, kad byloje nebuvo ginčo dėl ieÅ¡kovei iÅ¡mokėtų sumų ir atsiskaitymo atleidžiant iÅ¡ darbo, teismas vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimams remiasi pateikta pažyma.

Darbdavio pateikti duomenys apie ieÅ¡kovei priskaičiuotÄ darbo užmokestį patvirtina, kad ieÅ¡kovės vidutinis darbo dienos darbo užmokestis buvo 60,02 Lt (17,38 Eur). Vadovaujantis LR DK 140 str. 2 d., ieÅ¡kovei priteisiama iÅ¡eitinė iÅ¡moka, sudaranti du ieÅ¡kovės vidutinius darbo užmokesčio dydžius. Dviejų mėnesių iÅ¡eitinė kompensacija skaičiuojama atsižvelgiant į mėnesio darbo dienų koeficientÄ , kuris pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013-12-16 įsakymÄ Nr. A1-693 2014 metams buvo nustatytas – 21 (Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 patvirtintos tvarkos 8 punktas).

Dviejų mėnesių vidutinis darbo užmokestis iÅ¡eitinei iÅ¡mokai yra 2520,84 Lt (60,02 Lt (vienos dienos VDU) x 21 (mėnesio darbo dienų koeficientas 2014 metais) x 2 mėn.), atitinkamai 730,09 Eur. IeÅ¡kovei priteistina 6422,14 Lt, atitinkamai 1859,98 Eur, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , skaičiuojant nuo atleidimo iÅ¡ darbo 2014-12-22 iki teismo sprendimo priėmimo dienos (60,02 Lt (17,38 €) vidutinis darbo dienos užmokestis × 107 darbo dienos). IeÅ¡kovė nuo 2014-11-03 dirba Lietuvos techninės apžiÅ«ros įmonių asociacijoje „Transeksta“ ir gavo su darbo santykiais susijusias pajamas, viso 972,22 Eur (e.b.kop.l.103).

Å i suma iÅ¡skaičiuojama iÅ¡ ieÅ¡kovei priteistinos vidutinio darbo užmokesčio sumos, iÅ¡ viso priteisiant ieÅ¡kovei 887,76 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ iki teismo sprendimo priėmimo. Taip pat ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisiamas vidutinis darbo užmokestis nuo teismo sprendimo priėmimo iki visiÅ¡ko atsiskaitymo, skaičiuojant po 4,5 Eur už vienÄ darbo dienÄ , esant 5 darbo dienų savaitei, t.y. sumažinus vienos dienos vidutinio darbo užmokesčio sumÄ , įvertinus ieÅ¡kovės kitoje darbovietėje gaunamas pajamas ir apskaičiuotÄ joje gaunamÄ vienos darbo dienos darbo užmokesčio 12,85 Eur sumÄ , vadovaujantis DK 300 str. 4 d. nuostata, jog darbuotojui esant įsidarbinusiam kitoje darbovietėje, priteisiamas darbo užmokesčio skirtumas.

IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 6000 Lt (arba 1737,72 Eur) neturtinės žalos, nurodydama, jog ji yra tik dalinai darbinga, jos amžius artėjantis prie pensinio, dėl savo sveikatos bÅ«klės apsunkintas įsidarbinimas kitame darbe, be to, dėl darbdavio veiksmų, jos apkalbėjimo, kad esanti konfliktinė asmenybė ir vartojanti necenzÅ«rinius žodžius, ji patyrė moralinį spaudimÄ , stresÄ , apie jÄ susidarė neigiama nuomonė, kuri gali bÅ«ti perduota ir kitiems darbdaviams. Be to, darbdavys turi bÅ«ti atsakingas ir dėl pačios konfliktinės situacijos, kad darbe įmanoma bÅ«ti užpultai kitos darbuotojos, kas sukuria nesaugumo jausmÄ .

IeÅ¡kovė jaučiasi patyrusi dvasinius iÅ¡gyvenimus ir stresÄ dėl neteisėto atleidimo, pablogėjo jos sveikata, sumažėjo jos galimybė susirasti darbÄ . Teismas, atsižvelgdamas į darbo sutarties nutraukimo pagrindÄ , sutinka su ieÅ¡kovės argumentais, kad dėl darbdavio neteisėtų veiksmų ji iÅ¡ tiesų patyrė nurodomus dvasinius iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus, moralinį pažeminimÄ , kurie vertinami kaip ieÅ¡kovės patirta neturtinė žala (DK 250 str., CK 6.250 str.). Tačiau nustatant žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad ieÅ¡kovė atsakovo bendrovėje dirbo kiek daugiau nei vienerius metus, ieÅ¡kovės teisės iÅ¡ esmės apgintos teismo sprendimu pripažįstant jos reikalavimus, bei priteisiant taip pat ir iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ .

Todėl ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ .Vadovaujantis CPK 282 str. 2 d. 2 p., priteista vidutinio darbo užmokesčio dalis, nevirÅ¡ijanti vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, nukreipiama skubiam vykdymui.Bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos, atsižvelgiant į ieÅ¡kinio patenkintų reikalavimų apimtį ir ieÅ¡kovės atleidimÄ nuo žyminio mokesčio (LR CPK 83 str. 1 d. 1 p., 93 str., 96 str.).

IeÅ¡kinį patenkinus, iÅ¡ atsakovo priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybei, nuo kurių ieÅ¡kovė yra atleista (CPK 96 str.). Bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro 41 Eur žyminis mokestis už neturtinį reikalavimÄ ir 47,65 Eur (priteista suma – 2117,85 €/3 proc./75 proc. (epp byla), CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.), viso 88,65 Eur.Vadovaudamasis LR CPK 88 str., 96 str., 259-260 str., 263-265 str., 268-270 str., 279 str., 307 str., teismasN U S P R E N D Ė:IeÅ¡kovės V. R. ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Panaikinti UAB „BSS grupė“ 2014 m. gruodžio 15 d.

įsakymÄ Nr. DN-14/12/15, kuriuo ieÅ¡kovei V. R. skirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p.Laikyti, kad 2013 m. birželio 21 d. darbo sutartis Nr. 1433, sudaryta tarp UAB „BSS grupė“, j.a.k. 302307442, ir V. R., a.k. (duomenys neskelbtini), yra nutraukta teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, vadovaujantis DK 300 str. 4 d.Priteisti ieÅ¡kovei V. R., a.k. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ atsakovo UAB „BSS grupė“, j.a.k. 302307442, 730,09 Eur (septynis Å¡imtus trisdeÅ¡imt eurų 9 euro centus) iÅ¡eitinės iÅ¡mokos.Priteisti ieÅ¡kovei V.

R., a.k. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ atsakovo UAB „BSS grupė“, j.a.k. 302307442, 887,76 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt septynis eurus 76 euro ct) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikÅ¡tÄ už laikotarpį nuo 2014-12-23 iki teismo sprendimo priėmimo 2015-06-01, o nuo teismo sprendimo priėmimo iki jo įsiteisėjimo – po 4,5 Eur vienos dienos vidutinio darbo užmokesčio už kiekvienÄ darbo dienÄ , esant penkių darbo dienų savaitei.Teismo sprendimo dalį dėl 365,05 Eur – vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – nukreipti vykdyti skubiai.IÅ¡aiÅ¡kinti, jog priteistos sumos nurodytos neatskaičius fizinių asmenų pajamų mokesčio ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų, kurie turi bÅ«ti apskaičiuoti ir atskaityti sprendimo vykdymo eigoje.Priteisti ieÅ¡kovei V.

R., a.k. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ atsakovo UAB „BSS grupė“, j.a.k. 302307442, 500 Eur (penkis Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „BSS grupė“, j.a.k. 302307442, 88,65 Eur (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 65 euro centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų į valstybės pajamas. Å i suma turi bÅ«ti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT247300010112394300, esančiÄ banke „Swedbank”, AB, įmokos kodas 5660 arba surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT122140030002680220, esančiÄ banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, įmokos kodas 5660.

SumokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ bÅ«tina skubiai pateikti teismui.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                  Gitana Butrimaitė