3cd6827c-e061-4fe9-a03c-4652ad5df55b · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-1090-555/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12728-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos:2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2.17.; 3.3.1.18.1.; (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 28 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus TamaÅ¡auskas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno butų Å«kis“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1375-435/2018 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys” ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno butų Å«kis” dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė UAB „Kauno vandenys“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Kauno bÅ«tų Å«kis“ 1 840,42 Eur turtinei žalai atlyginti, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už teismo priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad ieÅ¡kovė tiekia vandenį namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Å io daugiabučio gyvenamojo namo administratore nuo 2005 m. gruodžio 21 d. paskirta atsakovė UAB „Kauno butų Å«kis“.

Planinio patikrinimo metu tikrinant namo, esančio (duomenys neskelbtini), įvadinį vandens skaitiklį buvo užfiksuotas didelis suvartoto vandens kiekis. IeÅ¡kovė kreipėsi į atsakovę raÅ¡tu, praÅ¡ydama paÅ¡alinti vandens nutekėjimÄ . Vėliau kreipėsi į atsakovę su pretenzija, tačiau atsakovė savo kaltę neigė. Vandens nubėgimas buvo surastas ir sustabdytas tik 2016 m. balandžio 27 d. Dėl vandens nutekėjimo name, esančiame (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovė patyrė 1 840,42 Eur nuostolį.Atsakovė UAB „Kauno bÅ«tų Å«kis“ pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodė, kad ieÅ¡kovė 2016 m. vasario 29 d. raÅ¡tu informavo atsakovę, kad planinio patikrinimo metu patikrinus įvadinį vandens skaitiklį, užfiksuotas didelis suvartoto vandens kiekis, o patikrinus butus, juose vandens nutekėjimo nebuvo nustatyta. Å iuo raÅ¡tu ieÅ¡kovė prašė namo administratorės nustatyti bei likviduoti vandens nutekėjimo vietÄ . Atsakovė 2016 m. kovo 4 d. pradėjo organizuoti gedimo nustatymo darbus, bendrovės darbuotojai name adresu, (duomenys neskelbtini), iÅ¡kalė betonines grindis abejuose namo pirmo aukÅ¡to koridoriaus galuose, atidengė magistralinį vamzdynÄ ir atÅ¡akas į vandens stovus, tačiau 2016 m. kovo 9 d. dalyvaujant tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovės specialistams, atlikus apžiÅ«rÄ , vandens nutekėjimo pėdsakų nerado. 2016 m. kovo 21 d. atsakovės darbuotojai atliko Å¡alto vandens remonto darbus, pakeitė dalį seno vamzdžio nauju, įstatė papildomÄ ventilį, kuriuo galima bÅ«tų uždaryti tÄ dalį namo, kurioje nėra rÅ«sio, taip siekiant iÅ¡vengti didesnio vandens nutekėjimo bei tęsti gedimo nustatymo darbus. 2016 m. balandžio 26 d. dalyvaujant tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovės specialistams buvo papildomai iÅ¡kaltos angos koridoriaus grindyse.

Vadovaujantis elektrinio prietaiso, priklausančio ieÅ¡kovei, rodmenimis ir padidinus paskutinę angÄ grindyse 2,5–3 m. atstumu nuo horizontalaus magistralinio vamzdyno, buvo nustatyta vandens pratekėjimo vieta. 2016 m. balandžio 27 d. gedimas lokalizuotas ir 2016 m. balandžio 28 d. atlikti gedimo likvidavimo darbai. 2017 m. lapkričio 9 d. atsakovė pateikė teismui žalos apskaičiavimÄ , kuriame nurodo, kad atsakovės skaičiavimais, vidutiniÅ¡kai per du mėnesius nutekėjo 967,82 m3 vandens, tokiu bÅ«du žalos dydis yra 648,44 Eur.

Atsakovė nurodė, kad su Å¡iuo žalos dydžiu sutinka. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mai 2018 m. vasario 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai: ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisė 1 840,42 Eur turtinei žalai atlyginti, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (1 840,42 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2017 m. birželio 26 d.) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir 41,00 Eur žyminį mokestį.Teismas nustatė, kad atsakovė Å¡alindama gedimÄ elgėsi pasyviai – nuo 2016 m. kovo 21 d. neatliko jokių veiksmų, siekdama nustatyti vandens pratekėjimo vietÄ .

Byloje nėra duomenų, kad atsakovė bÅ«tų ieÅ¡kojusi ir samdžiusi specialistus, kurie padėtų nustatyti vandens pratekėjimo vietÄ . Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu negalėjo atsakyti į klausimÄ , kodėl iÅ¡ magistralinio vamzdyno iÅ¡einančiuose stovuose nėra įrengtos sklendės, kad bÅ«tų galima bet kuriuo metu atjungti tik į dalį namo tiekiamÄ vandenį, taip iÅ¡vengiant didesnio vandens nutekėjimo. Vandens pratekėjimo vieta nustatyta tik ieÅ¡kovės iniciatyva, kuri 2016 m. balandžio 20 d. surinkusi komisijÄ nuvyko į daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Šio susirinkimo metu, atsakovės atstovai magistralinio vamzdyno apžiūroje nedalyvavo. Teismas sprendė, kad atsakovė netinkamai atliko jai priskirtas administravimo ir priežiūros funkcijas (neteisėti veiksmai), neužtikrino saugaus bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų naudojimo ir nesiėmė avarinio gedimo, t. y. vandens pratekėjimo vietos suradimo, dėl ko ieškovė patyrė nuostolius. Atsakovei, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorei, kyla atsakomybė už netinkamai atliktas pareigas.

IeÅ¡kovė įrodė visas bÅ«tinas atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygas, tuo tarpu atsakovė neįrodė CK 6.270 straipsnyje nurodytų atleidimo nuo atsakomybės sÄ lygų (nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo). Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Kauno butų Å«kis“ praÅ¡o Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. vasario 28 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ sumažinti ieÅ¡kiniu priteistos žalos dydį, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nevisapusiÅ¡kai įvertino reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, neteisingai vertino priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (veikimo/neveikimo) ir atsiradusios žalos. Atsakovė, kaip pastato administratorė, buvo aktyvi, reaguodama į ieÅ¡kovės praneÅ¡imÄ apie pastebėtÄ didelį suvartoto vandens kiekį, organizavo gedimo nustatymo darbus, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad sužinojusi apie atsiradusį gedimÄ , atsakovė elgėsi pasyviai.

Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad namo inžinerinės įrangos avarija įvyko vizualiai nematomoje vietoje, t. y. giliai po privataus buto grindimis, o tokio pobūdžio gedimų uždengtoje namo inžinerinėje įrangoje pastato administratorė iš anksto negali numatyti. Nesant konkrečių duomenų apie vizualiai nematoma inžinerinė įranga veikia netinkamai, administratorė neturi pagrindo ardyti pastato ar būtų apdailos. Nagrinėjamo ginčo kontekste yra aktuali Vilniaus apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-11504-155/2016.

IeÅ¡kovė UAB „Kauno vandenys“ pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepime nurodo, kad apeliacinio skundo reikalavimas yra nekonkretus, kadangi atsakovė praÅ¡o sumažinti priteistos sumos dydį, tačiau nenurodo, kokiai sumai. Be to, faktinės bylos aplinkybės paneigia atsakovės apeliacinio skundo argumentus, kad ji tinkamai reagavo į praneÅ¡imÄ apie pastebėtÄ didelė suvartoto vandens kiekį, organizavo gedimo nustatymo darbus.

Tuo tarpu skaičiuojant turtinę žalÄ atkreipia dėmesį, kad per 2016 m. sausio-vasario mėn. namo, esančio (duomenys neskelbtini), nepateiktas apmokėti vandens kiekis yra 5900 m3. Atsakovei nuo 2016 m. vasario 29 d. iki 2016 m. kovo 15 d. buvo suteikta galimybė likviduoti vandens nutekėjimÄ ir už šį laikotarpį vandens nutekėjimo nuostolis nebuvo pateiktas iÅ¡ieÅ¡koti. Tuo tarpu žala buvo skaičiuojama tik už Å¡alto vandens kainÄ , neskaičiuojant už nuotekas. Teismas k o n s t a t u o j a :

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu praÅ¡oma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl namo administratoriaus atsakomybės. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis).

Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, tuo tarpu deliktinė atsakomybė atsiranda dėl žalos padarymo, kuri nesusijusi su sutartiniais veiksmais, kai nesilaikoma bendro pobÅ«džio elgesio standarto elgtis atidžiai, rÅ«pestingai (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms bÅ«tinosioms jos sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei.

Civilinėje teisėje skolininko kaltė preziumuojama. Kalto asmens elgesys suprantamas kaip nemokėjimas užtikrinti reikiamo atidumo, rÅ«pestingumo ir apdairumo, kuris buvo bÅ«tinas konkrečiomis sÄ lygomis. Tuo atveju, kai žala yra sÄ lygota pastato defekto bendrojoje dalinėje pastato savininkų (valdytojų) nuosavybėje, tai atsiradusiÄ Å¾alÄ turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246-6.249 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad vandenį tiekianti įmonė patyrė žalÄ , nes dėl vamzdyno gedimo įvyko vandens pratėjimas, todėl nesant galimybės tiekto vandens apskaityti gyventojų butuose įrengtų prietaisų pagalba, už tiektÄ (suvartotÄ ) vandens kiekį nebuvo apmokėta.Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis).

CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiÅ«rėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Å iuos objektus bendraturčiai valdo ir jais naudojasi remdamiesi butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime balsų dauguma priimtais sprendimais (CK 4.85 straipsnio 1, 2 dalys). Priimdami tokius sprendimus bendraturčiai tai turi daryti atsakingai, prisiimti galimų padarinių rizikÄ , be kita ko, atsižvelgti į tai, kad nuosavybė turi bÅ«ti prižiÅ«rima ir naudojama taip, jog nedarytų žalos ir nekeltų grėsmės kitų asmenų turtiniams ir kitokiems interesams (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendrijÄ arba sudaro jungtinės veiklos sutartį (CK 4.83 straipsnio 3 dalis), Å¡ių veiksmų neatlikus, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis).Apeliantė UAB „Kauno butų Å«kis“ administruoja daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Pagrindinis administratoriaus uždavinys – organizuoti daugiabučio namo techninę priežiÅ«rÄ , įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiÅ«ra.

Ginčo laikotarpiu privalomieji reikalavimai buvo nustatyti Statybos įstatyme, aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame ir galiojusiame iki 2017 m. sausio 1 d. (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 31d. įsakymo Nr. D1-1067 redakcija) STR 1.12.05:2010. STR 1.12.05:2010 privalomas gyvenamųjų namų savininkams (bendraturčiams), daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijoms, fiziniams asmenims, įgaliotiems valdyti ir prižiūrėti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus pagal namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartį, ir t. t.

Privalomuosius reikalavimus sudaro reikalavimai iÅ¡laikyti gyvenamojo namo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus (mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos; saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukÅ¡mo; energijos taupymo ir Å¡ilumos iÅ¡saugojimo). Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas gyvenamojo namo (jo patalpų, konstrukcijų ir inžinerinės įrangos) bei namo aplinkos naudojimu pagal paskirtį, nuolatiniu namo ir jo aplinkos bÅ«klės stebėjimu bei jų nuolatine priežiÅ«ra, racionaliu pastato energetinio Å«kio valdymu, avarinės bÅ«klės likvidavimo darbais, suplanuotais statybos darbais – pastato ar jo dalių remontu ar rekonstrukcija, įskaitant energijos taupymo priemonių įgyvendinimÄ .Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, spręsdamas dėl administratoriaus atsakomybės, pirmosios instancijos teismas vertintino, kaip administratorius atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas.

Byloje apeliantė neįrodinėjo, jog informavo namo bendraturčius apie vandentiekio bÅ«klę, kad kėlė namo vandentiekio remonto bendraturčių lėšomis klausimÄ . Apeliantė privalėjo savalaikiai nustatyti vamzdyno bÅ«klę (susidėvėjimÄ ) bei apie bÅ«tinybę jį pakeisti informuoti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus, todėl darytina iÅ¡vada, kad apeliantė netinkamai vykdė teisės aktų nustatytus įpareigojimus, todėl yra atsakinga už kilusiÄ Å¾alÄ .Apeliantės nurodyta aplinkybė, jog gedimas buvo sunkiai aptinkamas ir pastebimas, kad vandentiekio gedimÄ lėmė natÅ«ralus nusidėvėjimas jos atsakomybės nepaÅ¡alina.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, faktas, kad dėl vandens sistemos nusidėvėjimo (gedimo) ieÅ¡kovės tiektas vandens kiekis nebuvo apmokėtas, byloje nėra ginčijamas. Apeliantė byloje taip pat neginčijo ir aplinkybės, kad vanduo buvo neapskaitomos dėl Å¡alto vandens sistemų trÅ«kumo. Apeliantė UAB „Kauno butų Å«kis“, bÅ«dama daugiabučio namo Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens, bei Å¡alto vandentiekio ir nuotekų sistemos prižiÅ«rėtoju, privalėjo užtikrinti priežiÅ«ros elementų visumos tinkamÄ realizavimÄ , tai yra privalėjo garantuoti, kad sistemų priežiÅ«ra bus vykdoma atliekant tiek prevencinio, tiek ir korekcinės priežiÅ«ros ir avarijų likvidavimo pobÅ«džio darbus.

Apeliantė teikė į bylÄ Ä¯rodymus, kad namo vandentiekio vamzdynai yra patenkinamos bÅ«klės, tačiau pats įvykio faktas, kada dėl vandentiekio sistemos gedimo be apskaitos buvo naudojamas vanduo, sudaro pagrindÄ pripažinti, kad apeliantė netinkamai atliko savo pareigas – neužtikrino namo inžinerinių tinklų techninės bÅ«klės, todėl yra pagrindas spręsti, kad ieÅ¡kovė byloje įrodė apeliantės kaltę ir neteisėtÄ veikÄ , o apeliantė savo kaltės dėl netinkamos tinklų bÅ«klės priežiÅ«ros byloje nepaneigė.

Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo tos pačios instancijos teismų suformuotos praktikos. Pareiga laikytis tos pačios instancijos ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių nustatyta ne tik Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 33/03, bet ir nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje. Skundžiamo teismo sprendimo naikinti nesudaro pagrindo apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė tos pačios pakopos teismų praktikos (Vilniaus apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-11504-155/2016).

Skundžiamo sprendimo teisėtumo vertinimas nurodytu aspektu iÅ¡ esmės reiÅ¡kia vertinimÄ , ar jis atitinka Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies reikalavimÄ teismams laikytis savo pačių sukurtų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių. Nagrinėjamos bylos atveju, skundžiamo sprendimo teisėtumas tikrinamas instancine tvarka skundžiant sprendimÄ apeliacinei instancijai, kuri patikrina apskųsto sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir jos nevaržo žemesniųjų pakopų teismų suformuota teisės taikymo praktika.

Dėl to apeliantės argumentas dėl tos pačios pakopos teismų praktikos nesilaikymo apeliacinės instancijoje nėra reikšmingas. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodyta išimtis suteikia teismui teisę, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių.

Apeliantė apeliaciniu skundu praÅ¡o sumažinti priteistos žalos dydį, savo praÅ¡ymÄ argumentuoja bendro pobÅ«džio teiginiais, kad priteista suma neatitinka teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieÅ¡kovė apie pastebėtÄ ypatingai didelį vandens suvartojimÄ apeliantei pranešė 2016 m. vasario 29 d. Veiksmų apeliantė ėmėsi 2016 m. kovo 4 d. ir atidengė magistralinį vamzdynÄ , tačiau 2016 m. kovo 9 d. gedimo nenustatė ir jo nepaÅ¡alino. 2016 m. kovo 21 d. atlikus Å¡alto vandens remonto darbus bei pakeitus dalį seno vamzdžio nauju, įstačius papildomÄ ventilį gedimas taip pat nebuvo paÅ¡alintas, gedimo vieta buvo nustatyta 2016 m. balandžio 26 d. ir gedimas paÅ¡alintas 2016 m. balandžio 28 d.

Per laikotarpį nuo 2016 m. kovo 15 d. iki 2016 m. balandžio 28 d. namui buvo patiektas 3 404,20 m3 vandens kiekis, iÅ¡ kurio gyventojai suvartojo 312,4 m3 Å¡alto vandens, o Å¡alto vandens paÅ¡ildymui suvartota 268,9 m3. Tokiu bÅ«du vandens nuostoliai sudarė 3 404,20 m3 – 312,4 m3 –m3 = 2 823,10 m3. 2823,10 m3 x 0,67 Eur = 1 891,77 Eur. Byloje nėra jokių duomenų, kad žalos atsiradimÄ sÄ lygotų ieÅ¡kovės veiksmai. Nors neapskaitomas vandens vartojimas buvo konstatuojamas nuo 2016 m. vasario 29 d., tačiau ieÅ¡kovė suteikė apeliantei galimybę nustatyti pratekėjimo priežastį ir paÅ¡alinti gedimÄ , žalÄ apeliantei skaičiuojant tik už laikotarpį nuo 2016 m. kovo 15 d. iki gedimo paÅ¡alinimo.

Žala priteista iÅ¡ juridinio asmens, byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytÄ pagrindÄ sumažinti iÅ¡ reikalaujamos priteisti žalos dydį.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliantės UAB „Kauno bÅ«tų Å«kis“ atsakomybės ir žalos atlyginimo klausimus, tinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialinės teisės normas, motyvuodamas sprendimÄ vadovaudamasis CPK 270 straipsnio 4 dalimi, įvertino įrodymų pakankamumÄ , jų visumÄ , dėl ko priėmė teisingÄ sprendimÄ (CPK 185 straipsnis, CPK 330 straipsnis).

Atsižvelgus į iÅ¡dėstytÄ , apeliantės (atsakovės) apeliacinis skundas netenkintinas, o Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. vasario 28 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo Atmetus apeliantės UAB „Kauno butų Å«kis“ apeliacinį skundÄ , yra pagrindas ieÅ¡kovės UAB „Kauno vandenys“ priteisti jos apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

IeÅ¡kovė iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme pabaigos nepateikė įrodymų apie jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme, todėl Å¡ios iÅ¡laidos nepriteistinos (CPK 98 straipsnis). Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę, nei 3,00 Eur sumÄ , todėl valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai). Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :             Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. vasario 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                 Egidijus Tamašauskas