3cd450a5-2fe1-486c-bc38-c62bd8512fcb · Plungės apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-2985-995/2022 Proceso Nr. 2-10-3-00535-2022-5 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.5.2.1.; 3.2.6.6.1. PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 27 d. Palanga Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų teisėja Vaida Railienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinį atsakovei J. B. dėl žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui priteisimo. Teismas n u s t a t ė:

1. IeÅ¡kovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 144,25 Eur žalÄ , padarytÄ neteisėtai pasinaudojus Europos sveikatos draudimo kortele.

2. IeÅ¡kinio pagrindu nurodo Å¡ias aplinkybes: 2.1. Klaipėdos teritorinė ligonių kasa (toliau – TLK) gavo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK) tarnybinius praneÅ¡imus dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas. VLK Tarptautinių ryÅ¡ių skyrius, vadovaudamasis VLK direktoriaus 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1K-327, patvirtintu Apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu Europos SÄ jungos Å¡alyse gautų iÅ¡mokų natÅ«ra kompensavimo tvarkos apraÅ¡u, patikrino, ar Europos SÄ jungos, Europos ekonominės erdvės Å¡alių ir Å veicarijos Konfederacijos (toliau – ES Å¡alys) kompetentingų sveikatos draudimo įstaigų pateiktose sÄ skaitose nurodyti asmenys sveikatos priežiÅ«ros paslaugų gavimo metu buvo apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu ir turėjo Europos sveikatos draudimo kortelę (toliau – ESDK), patvirtintÄ Europos Bendrijos darbuotojų migrantų socialinės apsaugos administracinės komisijos 1993 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. 202, ar sertifikatÄ , laikinai pakeičiantį Europos sveikatos draudimo kortelę (toliau – sertifikatas).

ESDK yra dokumentas, patvirtinantis asmens teisę gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto (toliau – PSDF) lėšomis apmokamas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas buvimo ES šalyse metu. ESDK išduodama tik Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – Sveikatos draudimo įstatymo) nustatyta tvarka privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims (Sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. V-510 „Dėl Europos sveikatos draudimo kortelės išdavimo Lietuvos Respublikoje privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims“ 1–2 p.). 2.2.

VLK IÅ¡ Ispanijos kompetentingos institucijos gavo sÄ skaitas (S080), patvirtinančias, kad Ispanijoje J. B. dukrai G. B. M. buvo suteiktos bÅ«tinosios sveikatos priežiÅ«ros paslaugos, todėl pateiktos sÄ skaitos apmokėtos PSDF biudžeto lėšomis. Tarybos Reglamentas Nr. 1408/71 „Dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiÅ¡kai dirbantiems asmenims ir jų Å¡eimos nariams, judantiems Bendrijoje“ nustato, kad vienoje ES Å¡alyje sveikatos draudimu apdraustas asmuo turi teisę gauti sveikatos priežiÅ«ros paslaugas kitoje ES Å¡alyje, o Å¡ių paslaugų iÅ¡laidas kompensuos Å¡alies, kurioje asmuo yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, kompetentinga sveikatos draudimo įstaiga. 2.3.

Lietuvos Respublikos draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu 2020 m. birželio 5 d. atsakovės J. B. dukra G. B. M. nebuvo apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, todėl neturėjo teisės pateikti dukters vardu išduotos ESDK Ispanijos sveikatos priežiūros įstaigai. 2.4. Remiantis draudžiamuoju registru, G. B. M., kaip nepilnametė buvo drausta Lietuvoje tik nuo 2020 m. liepos 20 d. iki 2025 m. birželio 30 d., o sveikatos paslaugų gavimo laikotarpiu 2020 m. birželio 5 d. buvo deklaruotas išvykimas iš Lietuvos, todėl tuo metu buvo taip pat sustabdytas asmens draudžiamasis laikotarpis nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. liepos 19 d..

J. B. dukra Ispanijos sveikatos priežiūros įstaigai pateikusi ESDK, gavo sveikatos priežiūros paslaugas, nors tuo metu nebuvo drausta privalomuoju sveikatos draudimu. Asmens, neteisėtai pasinaudojusio ESDK, sveikatos priežiūros išlaidos buvo apmokėtos PSDF lėšomis. Dėl neteisėto ESDK panaudojimo PSDF biudžetui padaryta 144,25 Eur žala.

3. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, nurodydama, kad ji su ieÅ¡kiniu nesutinka, nes jis nepagrįstas ir savo nesutikimÄ grindžia Å¡iais argumentais: 3.1. Atsakovė 2020 metų birželio mėnesį kreipėsi į privatų odontologijos kabinetÄ T. P. mieste, kad iÅ¡trauktų pieninį dantį jos dukrai (tuo metu 13 metų). Jos dukrai buvo iÅ¡traukti du pieniniai dantys ir už tai ji buvo papraÅ¡yta sumokėti grynais pinigais maždaug 120,00 Eur. Jokio kvito ji negavo, todėl prideda iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ jos Swedbank‘o sÄ skaitos kaip įrodymÄ , kad tÄ dienÄ išėmė nurodytÄ sumÄ sumokėti už dantų iÅ¡traukimÄ . 3.2.

Taip pat nurodė, kad tÄ patį 2020 metų birželio mėnesį užėjo į vietinį medicinos centrÄ paklausti, ar dirba angliÅ¡kai kalbantis gydytojas, nes jos dukrai (prasidėjus pandemijai) nuo rankų dezinfekavimo skysčio (kurio sudėtyje yra alkoholio) atsirado odos alergija. Medicinos centre su ja ispaniÅ¡kai keletÄ minučių pakalbėjo darbuotoja, kuri nė žodžio nemokėjo angliÅ¡kai. Ispanų kalbÄ tuo metu tik mokėsi, todėl pasakė, kad ji nesupranta ir kiek sumokėti. Medicinos centre jos dukrai jokie tyrimai, jokia pagalba ar gydymas nebuvo suteiktas ir nebuvo duoti jokie vaistai ar medikamentai. 3.3.

Grįžusi į LietuvÄ astakovė 2020 metų liepos mėnesį kreipėsi į Avė Medica klinikÄ Lietuvoje. Gydytoja dermatologė R. V. suteikė gydymÄ vaistais jos dukrai (iÅ¡raÅ¡as priede). Už paslaugÄ sumokėjo. Po dviejų metų, 2022 gegužės viduryje, moteris, paskambinusi iÅ¡ Klaipėdos skyriaus ligonių kasų, pradėjo jÄ gÄ sdinti teismais už tai, kad asakovė tariamai pasinaudojo Lietuvos ligonių kasų fondais savo dukros gydymui užsienyje. Atsakovė nurodo, kad negavo jokio nemokamo gydymo T.

P. mieste, nesinaudojo Klaipėdos ligonių kasų fondais ir neįsivaizduoja, kas galėjo pasinaudoti jos dukros asmeniniais duomenimis. Parašė keletÄ e-laiÅ¡kų Klaipėdos ligonių kasų virÅ¡ininkei N. Å ., praÅ¡ydama pateikti informacijÄ , kur, kada ir kas gydė jos dukrÄ ir kokius vaistus gavo veltui, bet tokios informacijos nesulaukė, tik žodinį pasakymÄ telefonu, kad „mes tokios informacijos neturime“.

4. IeÅ¡kovė pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus į atsakovės atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuose be ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių nurodė, kad asmuo, kuriam buvo iÅ¡duota ESDK, pasiraÅ¡ytinai įsipareigoja informuoti ESDK iÅ¡davusiÄ teritorinę ligonių kasÄ apie draustumo statuso pasikeitimÄ ar kortelės praradimÄ (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. V-510 „Dėl Europos sveikatos draudimo kortelės iÅ¡davimo Lietuvos Respublikoje privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims“ 10 p.). Asmuo, kuriam buvo suteiktos sveikatos priežiÅ«ros paslaugos ES Å¡alyse, nepranešęs apie draustumo statuso pasikeitimÄ ar kortelės praradimÄ , atsako teisės aktų nustatyta tvarka, nes asmens sveikatos priežiÅ«ros iÅ¡laidos PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamos tik apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims.

5. Å iuo nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinio reikalavimai nevirÅ¡ija 2000 Eur sumos ir nei viena iÅ¡ ginčo Å¡alių neprašė bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka, prieÅ¡taravimų dėl bylos nagrinėjimo raÅ¡ytinio proceso tvarka nepareiÅ¡kė, teismas vadovaudamasis proceso ekonomiÅ¡kumo principu nutarė Å¡iÄ bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnis). Teismas k o n s t a t u o j a : IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai.

6. Privalomasis sveikatos draudimas nustatytais pagrindais ir sÄ lygomis garantuoja draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimÄ ir iÅ¡laidų už suteiktas paslaugas kompensavimÄ . Apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu laikomi asmenys, kurie moka arba už kuriuos yra mokamos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyto dydžio įmokos. Asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, už kurias mokama iÅ¡ PSDF biudžeto, asmenys gali gauti dar vienÄ mėnesį po to, kai už juos nustota mokėti arba kai patys nustoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, Å¡i nuostata neatleidžia asmens nuo prievolės sumokėti nustatyto dydžio įmokÄ .

Asmuo, kuriam buvo suteiktos ir iÅ¡ PSDF biudžeto lėšų apmokėtos gydymo paslaugos, nustatytu laiku nesumokėjęs draudimo įmokos, neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso, jis turi pareigÄ sumokėti už jam per šį laikotarpį suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 5 dalis, 8 straipsnio 4 dalis, 5 dalis, 17 straipsnis).

7. Tarybos Reglamentas Nr. 1408/71 „Dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje“ nustato, kad vienoje ES šalyje sveikatos draudimu apdraustas asmuo turi teisę gauti sveikatos priežiūros paslaugas kitoje ES šalyje, o šių paslaugų išlaidas kompensuos šalies, kurioje asmuo yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, kompetentinga sveikatos draudimo įstaiga.

8. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos gavo sÄ skaitas (S080) iÅ¡ Ispanijos kompetentingos įstaigos, patvirtinančias, kad atsakovės nepilnametei dukrai buvo suteiktos bÅ«tinosios sveikatos priežiÅ«ros paslaugos. Pagal Ispanijos susižinojimo tarnybos 2020 m. rugsėjo 7 d. reikalavimų raÅ¡tÄ Nr. 20204990000022I88 (gautÄ VLK 2020 m. rugsėjo 18 d., Reg. Nr. 3K-16068) Ispanijos susižinojimo tarnybai 2022 m. vasario 17 d. raÅ¡tu Nr. 20224990000004090 (gautu VLK 2022 m. vasario 24 d., reg.

Nr. 3K-3939) pateikus patikslintus duomenis, atsakovės dukrai Ispanijos asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje buvo suteikta asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų už 144, 25 Eur (suma už sveikatos priežiÅ«ros paslaugas - 92,75 Eur, suma už vaistus - 51,50 Eur). Atsakovė gydymo įstaigai pateikė dukters vardu iÅ¡duotÄ Europos sveikatos draudimo kortelę, nurodė kortelės numerį (duomenys neskelbtini) ir kortelės pabaigos datÄ (duomenys neskelbtini). IÅ¡ draudžiamųjų registro duomenų nustatyta, kad G.

B. M., kaip nepilnametė buvo drausta Lietuvoje nuo 2020 m. liepos 20 d. iki 2025 m. birželio 30 d., o sveikatos paslaugų gavimo laikotarpiu 2020 m. birželio 5 d. buvo deklaruotas iÅ¡vykimas iÅ¡ Lietuvos, todėl tuo metu buvo sustabdytas asmens draudžiamasis laikotarpis nuo 2019 m. spalio 1 d.- iki 2020 m. liepos 19 d. Taip pat nustatyta, kad G. B. M. deklaravo gyvenamÄ jÄ vietÄ 2020 m. liepos 20 d. Lietuvoje. Å ie Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenys patvirtina, kad atsakovės dukra asmens sveikatos paslaugų gavimo metu nebuvo drausta privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, todėl neteisėtai pasinaudojo dukters vardu iÅ¡duota ESDK, jÄ pateikdama gydymo įstaigai bei gaudama nemokamas paslaugas Ispanijoje asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje.

Be to asmuo, kuriam buvo iÅ¡duota ESDK, pasiraÅ¡ytinai įsipareigoja informuoti ESDK iÅ¡davusiÄ teritorinę ligonių kasÄ apie draustumo statuso pasikeitimÄ ar kortelės praradimÄ , o asmuo, kuriam buvo suteiktos sveikatos priežiÅ«ros paslaugos ES Å¡alyse, nepranešęs apie draudiminio statuso pasikeitimÄ ar kortelės praradimÄ , atsako teisės aktų nustatyta tvarka, nes asmens sveikatos priežiÅ«ros iÅ¡laidos PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamos tik apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu.

IeÅ¡kovė, kaip ir numatyta teisės aktuose, 2022 m. kovo 22 d. apmokėjo atsakovės dukters sveikatos priežiÅ«ros iÅ¡laidas, tuo pačiu įgijo regreso teisę į žalÄ padariusį asmenį. Atsižvelgiant į tai, atsakovė privalo atlyginti VLK patirtÄ 144,25 Eur žalÄ dėl neteisėto pasinaudojimo ESDK.

9. Nors atsakovė, nesutikdama su ieÅ¡kovės reikalavimu, nurodo, kad ji kartu su savo dukra 2020 metų birželio mėnesį kreipėsi į vietinį medicinos centrÄ dėl prasidėjusios odos alergijos, tačiau tuo metu nesuprato ispanų kalbos ir medicinos centro darbuotojai apie tai nurodė, kad ji nesuprantanti kalbos ir kiek jai reikia sumokėti, taip pat pažymi, kad jokie tyrimai, jokia pagalba ar gydymas jos dukrai nebuvo suteikti ir nebuvo duoti jokie vaistai ar medikamentai, tačiau Å¡ie atsakovės argumentai paneigti byloje esančiais objektyviais pirmiau aptartais raÅ¡ytiniais įrodymais, kurie patvirtina, kad 2020 m. birželio 5 d. atsakovės dukrai medicinos įstaigoje – National Institute of social security Provincial head office of Murcia, buvo suteiktos sveikatos priežiÅ«ros paslaugos už 92,75 Eur ir už vaistus iÅ¡raÅ¡yta suma sudarė 51,50 Eur, iÅ¡ viso 144,25 Eur.

Netikėti akivaizdžiais, byloje esančiais kompetetingų institucijų pateiktais duomenimis ir jose užfiksuotomis aplinkybėmis, teismui nėra teisinio pagrindo. Aplinkybės, kad atsakovės nepilnametei dukrai 2020 m. birželio 5 d. buvo suteiktos bÅ«tinosios sveikatos priežiÅ«ros paslaugos Ispanijos medicinos įstaigoje, nepaneigia ir atsakovės pateikti duomenys (sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as, ambulatorinio apsilankymo apraÅ¡ymas) apie tai, kad jos dukrai 2020 m. birželio mėn. buvo suteiktos stomotologo paslaugos, taip pat, kad ji su dukra 2020 m. liepos 17 d. kreipėsi į medicinos įstaiga Lietuvoje dėl odos bėrimų, o atsakovė už Å¡ias paslaugas yra sumokėjusi, nes atsakovės nurodyti laikotarpiai ir jų metu suteiktos sveikatos priežiÅ«ros paslaugos jos dukrai, neturi jokios teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamai bylai, Å¡ie duomenys nėra susiję su Ispanijos kompetetingos institucijos suteiktomis paslaugomis atsakovės dukrai 2020 m. birželio 5 d., ir jos pateikta sÄ skaita (S080) bei apmokėjimu.

10. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė savo prievolę atlyginti žalÄ ieÅ¡kovei bÅ«tų įvykdžiusi. Atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ , asmuo į padariusį žalÄ asmenį turi regreso teisę (atgręžtinio reikalavimo) tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipnis). Kadangi atsakovės dukra gavo sveikatos priežiÅ«ros paslaugas atsakovei neteisėtai pasinaudojant ESDK, už Å¡ias paslaugas apmokėjo ieÅ¡kovė, todėl ieÅ¡kovė turi regreso teisę į sumokėtos žalos atlyginimÄ . Esant Å¡ioms aplinkybėms, ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės 144,25 Eur žalos atlyginimÄ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.

11. IeÅ¡kovė, remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu, yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovė buvo atleista, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovės į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. IeÅ¡kinį patenkinus visiÅ¡kai, iÅ¡ atsakovės į valstybės biudžetÄ priteistina 20,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285 – 287 straipsniais, 441 straipsniu, n u s p r e n d ė: ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Priteisti iÅ¡ atsakovės J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 144,25 Eur (vienÄ Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt keturis eurus ir 25 ct) žalos atlyginimÄ ieÅ¡kovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, žalÄ atlyginant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT217300010002484333, akcinė bendrovė „Swedbank“, banko kodas 73000.

Priteisti iÅ¡ atsakovės J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 20,00 Eur (dvideÅ¡imt eurų ir 00 ct) žyminį mokestį į valstybės biudžetÄ , kuris turi bÅ«ti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sÄ skaitÄ . Ä®mokos mokėjimo kvitÄ apie sumokėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei bÅ«tina pateikti teismui. Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mus.

Teisėja Vaida Railienė