2024-06-12 Nr. AB-9331-3-61-3-04435-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-539-815/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04435-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.10.4; 12.14.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtos investicinės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo trikampis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtos investicinės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo trikampis“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirta investicinė uždaroji akcinė bendrovė „Verslo trikampis“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimą S-119(7-72/2022) (toliau – ir Sprendimas) ir priimti naują sprendimą – panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, Inspekcija) 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. 69-20 (toliau – ir VMI sprendimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Sprendimu Komisija patvirtino VMI sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Klaipėdos AVMI) 2022 m. sausio 11 d. sprendimas Nr. (27.13 Mr)-D2-177, atitinkamai kuriuo buvo patvirtintas Patikrinimo aktas, t. y. patvirtinta 444 844 Eur pelno mokesčio (toliau – ir PM), bei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – ir PMĮ) 56 straipsnio, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 96 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 97 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Bendrovei apskaičiuota 30 600,46 Eur PM delspinigių. Klaipėdos AVMI, vadovaudamasi MAĮ 139 straipsnio 1 dalies ir 140 straipsnio 5 dalies nuostatomis, skyrė Bendrovei 30 proc. dydžio 133 453 Eur PM baudą.

3. Pareiškėjas nurodė esantis uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirta investicinė bendrovė. Pagrindinė jo vykdoma ekonominė veikla: nuosavo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas. Pareiškėjas valdo 1999–2006 m. laikotarpiu suformuotą Biurų kompleksą, kuriame yra apie 38 000 kv. m nuomojamų patalpų. Nuo 2007 m. iki 2018 m. gegužės 29 d. 100 proc. pareiškėjo akcijų valdė UAB „Darnu Group“ (buvusi UAB „MG valda“), tuo metu pareiškėjas kolektyvinio investavimo subjekto (toliau – ir KIS) statuso neturėjo. 2018 m. gegužės 29 d. iš UAB „Darnu Group“ pareiškėjo akcijas įsigijo uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirta investicinė bendrovė UAB „LIM Verslo Trikampio NT Fondas“ (toliau – ir Fondas). Fondą valdė fondų valdymo bendrovė „Lewben Investment Management“. 2019 m. pirmoje pusėje buvo kreiptasi į Lietuvos banką dėl KIS statuso pareiškėjui suteikimo. Šio proceso metu Lietuvos Bankui pateikta ir jo vertinta numatoma pareiškėjo, jau kaip KIS subjekto veikla, jo jau turimos investicijos, jų valdymo ir naujų investicijų vykdymo strategija ir pan. 2019 m. rugpjūčio 26 d., gavus Lietuvos banko priežiūros tarnybos direktoriaus sprendimą dėl pritarimo pareiškėjo steigimo dokumentams, pareiškėjas buvo pertvarkytas iš uždarosios akcinės bendrovės į uždaro tipo informuotiesiems investuotojams skirtą investicinę bendrovę UAB „Verslo trikampis“, kurios veiklos terminas 10 metų, su galimybe veiklą papildomai pratęsti 2 metams. Pasikeitus veiklos formai, pareiškėjo veikla, iš kurios generuojama ekonominė grąža, išliko ta pati – nuosavo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatacija, jis priskirtas nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektų rūšiai.

4. Pareiškėjas pažymėjo, jog 2019–2020 m. laikotarpiu pareiškėjas atliko nuomojamų patalpų remonto darbus, suderintus su nuomininkais. Visi atlikti darbai gerina ofiso patalpų, kuriomis naudojasi nuomininkai, būklę, daro jas funkcionalesnėmis ir patrauklesnėmis nuomininkams. Atlikus tokio pobūdžio darbus, nuomininkai sutiko pratęsti besibaigiančias nuomos sutartis ir net mokėti didesnius nuomos mokesčius. 2020 m. pareiškėjas stebėjo ir vertino tuo metu Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje siūlytas investicijas. Pareiškėjas išanalizavo 5 potencialių investicijų duomenis, tačiau buvo priimti sprendimai neinvestuoti. Laisvėjant COVID-19 apribojimams ir stabilizuojantis biuro patalpų nuomos rinkai, pareiškėjas taip pat aktyviai ėmėsi naujų investicijų. 2021 m. trečiame ketvirtyje pareiškėjas pradėjo įgyvendinti naują nekilnojamojo turto konversijos projektą. 2021 m. rugpjūčio 19 d. pasirašytas ketinimų protokolas, kuriuo patvirtinta, kad pareiškėjas su partneriais vystys nekilnojamojo turto konversijos projektą su gyvenamosiomis ir (ar) komercinėmis patalpomis, požemine automobilių saugykla ir reikalinga infrastruktūra, kardinaliai keičiantį jo šiuo metu valdomą Verslo trikampio nekilnojamojo turto kompleksą. Taip pat 2021 m. rugsėjo 2 d. Valdymo įmonės valdyba priėmė sprendimą investuoti į turto valdymo įmonės UAB „Capitalica“ vystomus NT projektus. Nutarta įsigyti UTIISIB UAB „Capitalica Baltic Real Estate Fund I“ obligacijų. Tą pačią dieną valdyba taip pat priėmė sprendimą investuoti į turto valdymo įmonės UAB „Lords LB“ vystomus NT, energetikos projektus. Nutarta įsigyti UTIISIB UAB „Atsinaujinančios energetikos investicijos“ obligacijų.

5. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Klaipėdos AVMI atliktas Bendrovės mokestinis patikrinimas apėmė tik laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. pareiškėjo vykdytas pelno mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo prievoles. Tai yra, apėmė tik pačius pirmuosius pusantrų pareiškėjo, kaip KIS, veiklos metų (iš galimų 12 metų), kurie dėl COVID-19 pandemijos buvo vieni sudėtingiausių ir sunkiausiai prognozuojamų biurų nuomos sektoriui. Patikrinimo akte Klaipėdos AVMI apskaičiavo pareiškėjui į biudžetą mokėtiną 444 844 Eur pelno mokesčio sumą remdamasi tuo, kad, Klaipėdos AVMI vertinimu, pareiškėjas, net ir turėdama KIS statusą, esą negalėjo taikyti PMĮ 12 straipsnio 5 punkte įtvirtintos PM lengvatos. Klaipėdos AVMI 2022 m. sausio 11 d. sprendime tvirtinti patikrinimo aktą pareiškėjui taip pat apskaičiuota delspinigių suma ir skirta vidutinė 30 proc. dydžio bauda remiantis tuo, kad egzistuoja tiek pareiškėjo atsakomybę švelninančios aplinkybės (pareiškėjas teikė paaiškinimus, dokumentus, domėjosi apmokestinimu, teikė paklausimus), tiek esą ir ją sunkinančios aplinkybės (pažeidimo pobūdis ir mastas).

6. Pareiškėjas nesutiko su Klaipėdos AVMI pozicija ir 2022 m. sausio 28 d. pateikė skundą atsakovui. VMI sprendimas buvo priimtas 2022 m. balandžio 7 d., kuriame nurodyta, kad Klaipėdos AVMI pagristai padarė išvadą, jog pareiškėjas tik formaliai, siekdamas pasinaudoti PMĮ 12 straipsnio 5 punkte nustatyta PM lengvata, atitiko Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo (toliau – ir IISKISĮ) keliamus reikalavimus ir 2019 m. rugpjūčio 26 d. tapo Lietuvos banko prižiūrimu riboto veiklos laikotarpio (10 metų, su galimybe papildomai pratęsti 2 metams) KIS, kurio valdymas perduotas Valdymo įmonei. Pareiškėjas 2022 m. gegužės 3 d. pateikė skundą Komisijai dėl VMI sprendimo ir Komisija priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas buvo atmestas. Pareiškėjas nesutiko su Komisijos Sprendime išdėstyta PMĮ 12 straipsnio 5 punkte interpretacija bei faktinių aplinkybių vertinimu, manė, jog Sprendime pareiškėjo argumentai ir nurodytos aplinkybės nebuvo tinkamai įvertintos. Pareiškėjas nurodė atitinkantis visas IISKISĮ 17 straipsnyje įtvirtintas sąlygas ir kriterijus. O Sprendime pateiktos išvados dėl pareiškėjo tariamo siekio gauti mokestinės naudos nebuvo objektyvus ir vienareikšmiškas situacijos vertinimas, paremtas aktualių teisės aktų nuostatomis, todėl Sprendimas naikintinas. Komisija iš esmės tik atkartoja VMI sprendime aptartas faktines aplinkybes ir nekomentavo pareiškėjo skunde pateiktų paaiškinimų dėl pareiškėjo veiklos turinio ir statuso konvertavimo į KIS priežasčių.

7. Pareiškėjas nurodė, kad jo ekonominė veikla (nuosavo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas) tiek savo pobūdžiu, tiek ir organizavimo būdu atitiko tai, kaip tokią veiklą vykdo KIS. Pareiškėjas neturėjo vidinių žmogiškųjų ir administracinių išteklių tokiai veiklai (juos įsigijo), grąžą generavo iš pasyvaus nuomos srauto. Dėl to ir poreikio, kaip nors keisti vykdytos veiklos pobūdį, tampant KIS pareiškėjui neiškilo. Atkreipė dėmesį, kad nei IISKISĮ nuostatos, nei Lietuvos bankas, vertindamas, ar konkretus subjektas gali būti pripažįstamas KIS, nereikalauja, kad būtų iš esmės keičiama iki tol vykdyta prašymą pateikusio subjekto veikla, jeigu ji iš esmės suderinama su KIS veiklos reikalavimais ir principais. Sprendime pateikiami teiginiai, kuriais remiantis IISKISĮ 17 straipsnyje įtvirtintos sąlygos ir kriterijai laikomi tik formaliais reikalavimais, preziumuojant, kad PM 12 straipsnio 5 punkto nuostatoms taikyti galioja atskiri ir savarankiški kriterijai. Pareiškėjas su tuo nesutiko, nes, pasak jo, PMĮ daro tiesioginę nuorodą į IISKISĮ, jokių savarankiškų kriterijų (kurių turinį reikėtų vertinti) KIS veiklos turiniui nenumato.

8. Pareiškėjo nuomone, Komisija, tikėtina, apskritai netinkamai įvertino ginčo esmę ir dėl to jo iš esmės neišnagrinėjo. Pareiškėjas pabrėžė, kad kaip KIS, atitiko visus IISKISĮ 17 straipsnyje įtvirtintus kriterijus bei ESMA KIS sąvokų gairėse aptartus požymius. KIS statuso įgijimo tikslas buvo kolektyvinis investavimas į turtą, t. y. iš atitinkamo turto gaunamos ir numatomos gauti grąžos, taip pat su investavimu susijusios rizikos paskirstymas. Dar iki KIS statuso įgijimo 100 proc. pareiškėjo akcijų priklausė Fondui (uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtai investicinei bendrovei). Taigi, pareiškėjas ir visas jo valdomas nekilnojamasis turtas, bei visas iš šio turto generuojamas pajamų srautas jau buvo kolektyvinio investavimo struktūros dalimi, t. y. buvo KIS valdomas objektas.

9. Pareiškėjo teigimu, tai, kad tapdamas KIS pareiškėjas jau valdė grąžą generuojantį Biurų kompleksą (o ne, pavyzdžiui, jį įsigijo naujai), į kurį pradžioje ir buvo investuota, neturi įtakos jo kaip KIS vertinimui. Pareiškėjas nesutiko su išvadomis, kad ta aplinkybė, jog jis po reorganizavimo nepakeitė savo veiklos, esą rodo siekį vengti mokesčių, ir kad jo veikla nerodo kolektyvinio investavimo veiklos pobūdžio, manė, jog tokie teiginiai yra nepagrįsti ir nelogiški. Pareiškėjas teigė, kad išnaudodamas įgytą KIS statusą, ji jau pritraukė naujų investuotojų (ir numato tai tęsti). Pareiškėjo Valdymo įmonė investuotojų ieškojo aktyviai ir viešai – tiek tarp jau buvusių Fondo investuotojų, tiek tarp naujų investuotojų. Investuoti į pareiškėją buvo kviečiama daugiau kaip 20 informuotųjų investuotojų. Galiausiai buvo pritraukta 3 mln. eurų (10 proc. tuometinio pareiškėjo grynųjų aktyvų vertės) iš 7 informuotųjų investuotojų, kurie nėra susiję su Valdymo įmone. To jau savaime pakanka, kad pareiškėjas tiek reguliaciniu, tiek mokestiniu požiūriu būtų pripažįstamas KIS. Tai, kad dalis investuotojų jau buvo Fondo akcininkai (investuotojai) ar asmenys, susiję su ankstesniais pareiškėjo akcininkais, buvo nulemta objektyvių aplinkybių. Net ir esamų investuotojų papildomos investicijos į KIS, kuriame jie jau (tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvauja), jas gaunančio subjekto požiūriu yra naujos investicijos ir tai keičia to buvusį to investuotojo santykį su atitinkamu KIS: tiek prisiimamos rizikos dydį, tiek ir teisių į KIS grąžą apimtį.

10. Pareiškėjas pabrėžė, kad jo steigimo dokumentuose aiškiai nurodyta, kad jam taikomi IISKISĮ reikalavimai. Taigi, pareiškėjas tiek formaliai, tiek ir faktiškai tenkino visus IISKISĮ 17 straipsnyje įtvirtintus kriterijus ir Sprendime nebuvo pateikta jokių tai paneigiančių argumentų. Pareiškėjas teigė atitinkantis visas PMĮ 12 straipsnio 5 punkte įtvirtintas sąlygas ir kriterijus. Manė, kad jo atžvilgiu klaidingai taikomas MAĮ 69 straipsnio 1 dalis, nes tik tais atvejais, kai mokesčių administratorius nustato, jog mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas. Pareiškėjo manymu, tai, kad jis de jure įgijo KIS statusą, suteikiantį jam teisę pasinaudoti PM lengvata, buvo nulemta aplinkybės, jog pareiškėjas de facto daugeliu aspektų jau veikė kaip KIS ir šią aplinkybę patvirtino Lietuvos bankas 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu. Mokesčių administratorius neįrodė ir nepagrindė, kad pareiškėjas įgijo KIS statusą siekdamas išimtinai vien tik mokestinės naudos, nei VMI, nei Komisija jokiais objektyviais faktais ir logiškais argumentais nepaneigė logiškų ir nuoseklių pareiškėjo paaiškinimų, kuriuos jis teikė viso mokestinio ginčo proceso eigoje.

11. Pareiškėjas teigė, kad Sprendime, selektyviai interpretuojant faktus ir remiantis ginčui neaktualiais teisės aktais, siekiama pagrįsti klaidingą teiginį, kad pareiškėjas tikrintuoju laikotarpiu neinvestavo į naujus nekilnojamojo turto objektus, įsigyjant juos nuosavybės teise, neįsigijo specialiosios paskirties nekilnojamojo turto bendrovių nuosavybės vertybinių popierių, taip pat nebuvo vykdomos kapitalo investicijos į nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą, kas esą paneigia pareiškėjo, kaip KIS subjekto, veiklos tikslų siekimą. Pareiškėjas neginčijo fakto, kad 2019–2020 m. laikotarpiu dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių aplinkybių, t. y. dėl COVID-19 pasaulinės pandemijos bei dėl to, kad Lietuvos rinkoje ne tik nebuvo pareiškėjo investavimo strategiją atitinkančių investicinių projektų, bet ir tokio tipo investicijos buvo vertinamos itin atsargiai, pareiškėjas neinvestavo (netelkė naujų lėšų investicijoms) į naujus nekilnojamojo turto objektus, įsigyjant juos nuosavybės teise, bei neįsigijo specialiosios paskirties nekilnojamojo turto bendrovių nuosavybės vertybinių popierių. Nepaisant to, pareiškėjas aktyviai vykdė KIS veiklą, tęsė besibaigusias nuomos sutartis ir užsitikrino, kad nuomininkai nenutrauks ilgalaikių nuomos sutarčių, aktyviai investavo į nuosavybės teise valdomą Biurų kompleksą, atliko Biuro komplekso patalpų remonto darbus, 2021 m. trečiame ketvirtyje pareiškėjas pradėjo įgyvendinti investicinį projektą – naują nekilnojamojo turto konversijos projektą su gyvenamosiomis ir (ar) komercinėmis patalpomis, požemine automobilių saugykla ir reikalinga infrastruktūra. Pareiškėjo manymu, Komisija klaidingai teigė, kad pareiškėjas jokių investicijų neatliko ir KIS veiklos faktiškai nevykdė.

12. Pareiškėjas vertino, kad Komisija Sprendime, klaidingai interpretavo investicijos sąvoką, taip pat netiesiogiai teigė, jog tam, kad investicija būtų pripažinta tinkama, esą turėjo padidėti buhalterinė turėto Biurų komplekso vertė. Toks aiškinimas, pasak pareiškėjo, akivaizdžiai rodė, kad pareiškėjo skundo nagrinėjimo Komisijoje metu nebuvo įsigilinta į pareiškėjo veiklos specifiką.

13. Pareiškėjas teigė esant nelogišku atsakovo teiginį, jog pareiškėjas iš tiesų neveikė kaip KIS, nes pirmasis pareiškėjo sprendimas dėl investicijų į naujus nekilnojamojo turto projektus buvo priimtas 2020 m. rugsėjo 14 d. Pareiškėjas visą laiką sekė Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos pokyčius ir ėmė aktyviau analizuoti prieinamus projektus, kai tik rinka stabilizavosi. Pareiškėjas veikia Lietuvos rinkoje ir yra priklausomas būtent nuo šioje rinkoje esančių investavimo projektų skaičiaus. Akivaizdu, kad tuo atveju, jei nėra pradedami nauji nekilnojamojo turto projektai, tai pareiškėjas objektyviai neturi, ką vertinti. Atsakovo ir Komisijos teiginiai, kad COVID-19 pandemija neturėjo įtakos pareiškėjo veiklai, buvo paremti retrospektyviu situacijos vertinimu. 2020 m. pradžioje, kai prognozuota, kad vakcinos sukūrimui prireiks bent 18 mėnesių, buvo neįmanoma numatyti, kokią faktišką įtaką susidariusi situacija turės nekilnojamojo turto rinkai ir konkrečiai pareiškėjui.

14. Pareiškėjas nesutiko su Sprendime pateiktomis interpretacijomis dėl pareiškėjo KIS statuso ir jo teisės taikyti PMĮ 12 straipsnio 5 punkto nuostatas ribojimo. Pareiškėjas, įgijęs KIS statusą, veikė tiek forma, tiek ir turiniu atitikdamas IISKISĮ numatytus KIS reikalavimus bei principus, o mokesčių administratoriaus prielaidomis ir spekuliacijomis grindžiamas siekis tai paneigti yra neteisėtas ir nepagrįstas. Sprendime teigiama, kad pareiškėjo iš investuotojų surinktos 3 mln. Eur lėšos už naujai išleistas akcijas nebuvo panaudotos investicijoms, priešingai – išleistos einamosioms administracinėms reikmėms apmokėti, paskolai grąžinti, palūkanoms ir dividendams mokėti.

Komisijos nuomone – tai esą pagrindžia, kad pareiškėjas neveikė kaip KIS. Pareiškėjas pažymėjo, kad jo išlaidos Biurų komplekso patalpų atnaujinimui, t. y. investicijai į valdomą turtą, turėjo materialios įtakos pareiškėjo iš anksto suplanuotiems pinigų srautams ir buvo įvertintos išleidžiant pareiškėjo akcijas. Išlaidos, kurias, ką VMI ir Komisija įvardina kaip „einamąsias administracines“ iš tiesų yra įprastos KIS išlaidos, patiriamos eksploatuojant valdomą turtą, pvz., jei nebūtų neužtikrinama Biurų komplekso ir aplinkinės teritorijos priežiūra, nuomojamos patalpos taptų nepatrauklios nuomininkams.

Šios išlaidos bet kokiu atveju turi būti patiriamos. Dėl to, net jeigu laikyti, kad joms padengti buvo panaudota dalis iš investuotojų gautų lėšų, tai, pareiškėjo nuomone, reiškia, kad taip naujoms investicijoms ir grąžai išmokėti buvo „atlaisvintos“ kitos (iš veiklos gautos) pareiškėjo lėšos, kurios faktiškai taip pat yra investuotojų nuosavybė. Pareiškėjo nuomone, remiantis jo įstatais ir prospektu, investicijos į Biurų komplekso patalpų atnaujinimą yra tinkama investicija KIS veikloje. Lėšų pastariesiems tikslams poreikis priklauso nuo individualių nuomininkų poreikių ir pageidavimų, rangos darbų ir medžiagų rinkos kainų, konkurencinės situacijos biurų rinkoje konkrečiu momentu ir t.t., todėl yra sunkiau prognozuojamas.

Dividendų (grąžos investuotojams) mokėjimas taip pat yra pareiškėjo kaip KIS įsipareigojimas investuotojams, kurį jis privalo vykdyti. Pareiškėjas yra prisiėmęs įsipareigojimą dėl garantuotos reguliarios 5–6 proc. dividendinės grąžos, kuris nuosekliai, nuo pat investavimo pradžios buvo vykdomas tiek Fondo, tiek ir pareiškėjo, sudarė reikšmingą pareiškėjo finansinių srautų plano dalį. Pasak pareiškėjo, jo veikla nuo pat transformacijos į KIS tiek savo forma, tiek ir turiniu pilnai atitiko ir toliau atitinka tokios veiklos principus ir jam taikomus reikalavimus, o svarstymai apie pareiškėjo veiklos formos pakeitimo formalumą ar tai nulėmusius išimtinai mokestinius tikslus, kolektyvinio investavimo „apimčių“ nepakankamumą ir MAĮ 69 straipsnio 1 dalies taikymą nepagrįsti ir neteisingi.

15. Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

16. Atsakovas iš esmės išdėstė visas faktines aplinkybes, nustatytas atlikto patikrinimo metu, t. y., kad pasikeitus veiklos formai ir tapus investicine bendrove, Bendrovės veiklos kryptis išliko ta pati – nuosavo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatacija. Atsakovas pažymėjo, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Bendrovė 2019–2020 m. investicijų į nekilnojamojo turto projektus neturėjo, sutarčių dėl investicijų sudariusi nebuvo, nevykdė jokių komercinės paskirties nekilnojamojo turto plėtojimo projektų. Bendrovė tiriamuoju laikotarpiu neinvestavo, kaip numatyta Bendrovės Įstatuose ir Prospekte, į nekilnojamojo turto objektus, įsigyjant juos nuosavybės teise, ar įsigyjant specialiosios paskirties nekilnojamojo turto bendrovių nuosavybės vertybinius popierius, neinvestavo į nekilnojamojo turto objektų eksploatacijai būtiną turtą. Bendrovė pateikė 5 Valdymo įmonės sprendimus dėl investicinės bendrovės turto valdymo, priimtus Bendrovės tikrinamuoju laikotarpiu, kuriuose nurodyta, kad Valdymo įmonė, apsvarsčiusi galimas Bendrovės investicijas į nekilnojamojo turto projektus, priėmė Sprendimus neinvestuoti. Tačiau VMI nustatė, kad viešoje erdvėje skelbiama informacija paneigė sprendimų neinvestuoti priežastis, randama informacija buvo priešinga priimtų sprendimų neinvestuoti priežastims. Nors Bendrovė pakeitė veiklos formą ir tapo KIS uždarojo tipo informuotiems investuotojams skirta investicine Bendrove nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d., o Bendrovės valdymą perėmė Valdymo įmonė, tačiau pirmasis sprendimas investuoti / neinvestuoti priimtas tik 2020 m. rugsėjo 14 d., praėjus vieniems metams po veiklos formos pakeitimo.

17. VMI nurodė, jog atsižvelgus į Bendrovės piniginių lėšų likučius banke 2020 metų įvairias laikotarpiais konstatuota, kad Bendrovė naujoms investicijoms ženklių reikalingų sumų net neturėjo, kas įtakojo sprendimų neinvestuoti priėmimą. Bendrovės pritrauktiems septyniems investuotojams, kurie 2019 m. investavo 3 mln. Eur, dividendų forma grąžino iš viso 1 720 436 Eur. Inspekcija nustatė, kad Bendrovės 2019 m. gautos 3 mln. Eur lėšos už naujai išleistas akcijas nebuvo panaudotos investicijoms, o priešingai – išleistos einamosioms administracinėms reikmėms, paskolos grąžinimui bei palūkanų mokėjimui ir dividendams.

18. Atsakovo vertinimu, Bendrovei tapus investicine bendrove, pagrindinė vykdoma veikla nepasikeitė, išlaikytas tas pats turimas turtas, Bendrovė ir toliau vykdė tokią pat nekilnojamo turto nuomos veiklą kaip ir iki tapimo investicine bendrove, iš turto nuomos gauna tokias pačias pajamas kaip ir iki tapimo investicine bendrove, tačiau tapusi investicine bendrove naudojasi PMĮ 12 straipsnio 5 punkto lengvata ir gautas pajamas deklaruoja kaip neapmokestinamąsias. Klaipėdos AVMI nustatė, kad pakeitusi veiklos formą Bendrovė neatliko jokių investavimo į nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą veiksmų, esminio nuomojamų patalpų pagerinimo atlikta nebuvo, iš pateiktų Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų nustatė, kad buvo atliekami eilinio remonto darbai, o nuomojamų patalpų remonto sąnaudos, Bendrovei pakeitus veiklos formą mažėjo. Dėl to atsakovas vertino, kad Bendrovė neatliko jokių investavimo veiksmų į jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, esminio nuomojamųjų patalpų pagerinimo atlikta nebuvo, kad Bendrovė ir nepakeitusi veiklos formos atliko ir galėjo atlikti einamojo nuomojamų patalpų remonto darbus. Pažymėjo ir tai, kad lėšos už naujai išleistas akcijas buvo pervestos Bendrovei tik 2019 m. gruodžio mėn., kai 2019 m. remonto darbai jau buvo atlikti.

19. Atsakovas akcentavo, kad Bendrovės patikrinimas atliktas už 2019 m. sausio 1 d. – 2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpį, o Bendrovė teikė argumentus dėl naujų investicinių projektų 2021 metais, t. y. vėlesnį laikotarpį, kuris neįeina į tikrintą laikotarpį. Atsakovas manė, jog Klaipėdos AVMI padarė pagrįstą išvadą, kad Bendrovė tik formaliai atitiko reikalavimus, nustatytus IISKISĮ nustatytai uždaro tipo investicinių bendrovių veiklos formai, siekiant pateisinti formalų atitikimą PMĮ 12 straipsnio 5 punkte nustatytai lengvatai taikyti.

20. Atsakovas rėmėsi MAĮ 10 straipsnyje įtvirtintu turinio viršenybės prieš formą principu. VMI sutiko su Patikrinimo išvada, kad Bendrovė, būdama pelno mokesčio mokėtoja, kurios pelnas iš nuosavo nekilnojamojo turto nuomos ir eksploatacijos veiklos būtų apmokestinamas standartiniu 15 proc. pelno mokesčio tarifu, pakeisdama veiklos formą iš UAB į KIS investicinę bendrovę, siekė vienintelio tikslo – nuo uždirbto pelno iš nekilnojamojo turto nuomos veiklos išvengti mokėtino pelno mokesčio, t. y. siekė mokestinio pranašumo, nepasirenkant teisėto elgesio.

Bendrovė dirbtinai sukūrė teisinę situaciją, kad formaliai atitiktų įstatymų reikalavimus PMĮ 12 straipsnio 5 punkte nustatytai mokestinei lengvatai taikyti. Bendrovė, tapusi KIS investicine bendrove 2019 m. rugpjūčio 26 d. tikrinamuoju laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. nevykdė jokios investavimo veiklos, numatytos Bendrovės Įstatuose ir Prospekte; iš pritrauktų lėšų neatliko ir jokio esminio savo turimo turto pagerinimo; nepritraukė naujų nesusijusių informuotų investuotojų, kurie būtų įsigiję atitinkamus akcijų kiekius, rodančius kolektyvinio investavimo pobūdį; lėšas, surinktas už papildomai išleistas akcijas naudojo ne investavimui, bet einamosioms administracinėms reikmėms, paskolos bei palūkanų ir dividendų mokėjimui;

Bendrovė ir toliau vykdė tokią pat nekilnojamo turto nuomos veiklą kaip ir iki tapimo KIS investicine bendrove. Bendrovės pertvarkymas iš uždarosios akcinės bendrovės į KIS investicinę bendrovę buvo tik formalus pasikeitimas dėl investicinėms bendrovėms taikomų pelno mokesčio lengvatų – nuo uždirbto pelno išvengti mokėtino pelno mokesčio (PMĮ 12 str. 5 p.), o ne realus Bendrovės veiklos modelio pakeitimas, siekiant investicinių tiek pačios Bendrovės, tiek jos investuotojų tikslų. Tokiu modeliu formaliai sukurtos sąlygos mokestinei naudai gauti ir įgyti mokestinį pranašumą, t. y.

Bendrovė sumažino 2019–2020 m. apmokestinamąjį pelną ir išvengė mokėtino PM. Bendrovė tikrinamuoju laikotarpiu pagal savo veiklos turinį veikė ne kaip KIS investicinė bendrovė, bet pagal tokį patį verslo modelį kaip iki persitvarkymo į KIS investicinę bendrovę. Dėl to, atsakovas sutiko su Klaipėdos AVMI išvada, kad Bendrovei taikytinos MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatos, bei papildomai apskaičiuota Bendrovei 444 844 Eur mokėtino į biudžetą PM už 2019–2020 m. laikotarpį, t. y. 75 509 Eur (503 395 Eur x 15 proc.) už 2019 m. ir 369 335 Eur (2 462 235 Eur x 15 proc.) už 2020 m.

21. Atsakovas taip pat nematė pagrindo spręsti pareiškėjo atleidimo nuo PM baudos klausimą pagal MAĮ 141 straipsnio 2 dalies nuostatas. Taip pat, Bendrovė, teisės aktų nustatytu terminu nesumokėjusi PM, yra kalta dėl padaryto pažeidimo, todėl atleisti Bendrovę nuo PM delspinigių pagal MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nesant jos kaltės, atsakovas taip pat nematė pagrindo. Kaip nurodė atsiliepime, ne VMI atsakymas nulėmė Bendrovės padarytą mokesčių įstatymų pažeidimą, todėl nebuvo teisinio pagrindo atleisti Bendrovę nuo delspinigių mokėjimo pagal MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 4 punktą.

II. 22. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. balandžio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

23. Teismas nurodė, kad ginčas vyksta dėl papildomai apskaičiuoto 444 844 Eur PM ir su juo susijusių sumų (delspinigių ir baudos), Klaipėdos AVMI konstatavus, kad pareiškėjas nepagrįstai pasinaudojo PMĮ 12 straipsnio 5 punkte KIS taikoma lengvata, bei neapmokestinamosioms pajamoms nepagrįstai priskyrė 2019 m. – 1 955 351 Eur, o 2020 m. – 5 737 740 Eur.

24. Teismas nustatė, kad:

24.1. Klaipėdos AVMI 2022 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. (27.13 Mr)-D2-177 pareiškėjui nurodė sumokėti į biudžetą 444 844 Eur pelno mokestį, 30 600,46 Eur pelno mokesčio delspinigius, 133 453 Eur pelno mokesčio baudą. Šį sprendimą 2022 m. balandžio 7 d. patvirtino VMI savo sprendimu Nr. 69-20, kurį pareiškėjas apskundė Mokestinių ginčų komisijai, o Komisija 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. S-119(7-72/2022) patvirtino VMI 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. 69-20.

24.2. Pareiškėjas yra uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirta investicinė bendrovė. Pagrindinė jo vykdoma ekonominė veikla: nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas. Pareiškėjas valdo 1999–2006 m. laikotarpiu suformuotą Biurų kompleksą, kuriame yra apie 38 000 kv. m nuomojamų patalpų.

24.3. Iki pareiškėjui tampant kolektyvinio investavimo subjektu (KIS), 100 proc. pareiškėjo akcijų valdė UAB „Darnu Group“ (buvusi UAB „MG valda“). 2018 m. gegužės 29 d. iš UAB „Darnu Group“ pareiškėjo akcijas įsigijo uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirta investicinė bendrovė UAB „LIM Verslo Trikampio NT Fondas“ (Fondas). Fondą valdė fondų valdymo bendrovė „Lewben Investment Management“.

24.4. 2019 m. rugpjūčio 26 d. gavus Lietuvos banko priežiūros tarnybos direktoriaus sprendimą dėl pritarimo pareiškėjo steigimo dokumentams, pareiškėjas buvo pertvarkytas iš uždarosios akcinės bendrovės į uždaro tipo informuotiesiems investuotojams skirtą investicinę bendrovę UAB „Verslo trikampis“, kurios veiklos terminas 10 metų, su galimybe veiklą papildomai pratęsti 2 metams.

24.5. Bendrovės valdymas pagal 2019 m. liepos 23 d. Investicinės bendrovės valdymo sutartį perduotas valdymo įmonei UAB „BRAITIN“ (Valdymo įmonė), kuri turi 2015 m. Lietuvos banko išduotą informuotiesiems investuotojams skirtų investicinių fondų valdymo licenciją. Valdymo įmonė atlieka visas pareiškėjo valdymo organų (valdybos, vadovo) funkcijas, sudaro ir vykdo sandorius pareiškėjo vardu (įskaitant ir sandorius dėl turto valdymo), inicijuoja ir vykdo pareiškėjo akcijų išleidimą, platinimą ir pan.

25. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju mokestinis ginčas tarp šalių vyko dėl papildomai apskaičiuoto PM bei su šiuo mokesčiu susijusių delspinigių ir baudos mokesčių administratoriui pareiškėjo mokestinio patikrinimo metu konstatavus, kad pareiškėjas, būdamas PM mokėtojas, kurio pelnas iš nuosavo nekilnojamojo turto nuomos ir eksploatacijos veiklos būtų apmokestinamas standartiniu 15 proc. PM tarifu, pakeitė veiklos formą ir tapo KIS, uždarojo tipo informuotiems investuotojams skirta investicine bendrove, kuri formaliai atitiko keliamus reikalavimus investicinių bendrovių veiklai ir kurios dėl šių priežasčių pelnas ir pajamos iš investicinės veiklos yra PM neapmokestinamos. Pareiškėjas pasinaudojo PMĮ 12 straipsnio 5 punkte KIS taikoma lengvata.

26. Mokesčių administratorius, remdamasis MAĮ 69 straipsnio 1 dalimi, sprendė, kad pareiškėjas, pakeisdamas veiklos formą iš uždarosios akcinės bendrovės (UAB) į kolektyvinio investavimo subjekto (KIS) investicinę bendrovę, siekė vienintelio tikslo – pasinaudoti PMĮ 12 straipsnio 5 punkte įtvirtinta lengvata ir išvengti mokėtino PM nuo NT nuomos pajamų. Mokesčių administratorius nustatė, kad pareiškėjas akcijas įsigijo su įmonių grupe susijusios uždarosios akcinės bendrovės per įsteigtą Fondą ir greitu laiku jį reorganizavus bei prijungus prie pareiškėjo, akcininkais liko tos pačios per Fondą pareiškėją įsigijusios įmonės. Klaipėdos AVMI vertino, kad naujų nesusijusių informuotų investuotojų, kurie būtų įsigiję atitinkamus akcijų kiekius, rodančius kolektyvinio investavimo pobūdį, nebuvo pritraukta. Iš esmės beveik visi pritraukti nauji pareiškėjo investuotojai susiję su Fondu arba UAB „MG grupė“ įmonių grupės įmonėmis. Pasikeitus veiklos formai, pareiškėjo veikla išliko ta pati – nuosavo NT nuoma ir eksploatacija. Jokie investavimo veiksmai, numatyti pareiškėjo įstatuose ir Prospekte, tikrintuoju laikotarpiu (2019–2020 m.) neatlikti: turtas nebuvo investuojamas į NT nei tiesiogiai, nei netiesiogiai, nebuvo investuojama į kilnojamąjį turtą ir įrenginius, būtinus pareiškėjo investicijų portfelyje esantiems NT objektams eksploatuoti. Mokesčių administratoriaus teigimu, jokio esminio pareiškėjo turimo turto pagerinimo atlikta nebuvo. Pareiškėjas, vadovaudamasis PMĮ 12 straipsnio 5 punkto nuostatomis, 2019 m. (nuo KIS statuso įgijimo) ir 2020 m. gautas pajamas priskyrė neapmokestinamosioms pajamoms. Be to, mokesčių administratorius, įvertinęs aprašytąsias bei kitas pareiškėjo mokestinio patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes, padarė išvadą, jog Bendrovės veiklos formos pakeitimą (iš UAB į KIS investicinę bendrovę) sąlygojo mokestinės naudos siekis, t. y. siekis nemokėti PM nuo gautų NT nuomos pajamų. Atsižvelgęs į tai, mokesčių administratorius pareiškėjo patikrinimo metu taikė MAĮ 69 straipsnio 1 dalį ir pareiškėjo iš NT nuomos gautas pajamas priskyrė pareiškėjo apmokestinamosioms pajamoms bei, remdamasis PMĮ nuostatomis, apskaičiavo pareiškėjo 2019–2020 m. laikotarpiu gautą apmokestinamąjį pelną bei apmokestino jį 15 proc. PM tarifu.

27. Teismas vadovaudamasis MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, įvertinęs nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų visumą, šalių atstovų argumentus, konstatavo nesant pagrindo abejoti mokesčių administratoriaus padarytomis išvadomis (kurias patvirtino ir VMI bei Komisija savo sprendimais), kad pareiškėjui pakeitus veiklos formą iš uždarosios akcinės bendrovės į KIS statusą turinčią uždarojo tipo informuotiems investuotojams skirtą investicinę bendrovę, formaliai atitinkančią KIS veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, mokestinė nauda buvo gauta, nes tęsiant iki teisinio statuso pakeitimo vykdytą nuosavo NT nuomos veiklą, iš šios veiklos gautos pajamos nebuvo apmokestintos PM (pritaikyta PMĮ 12 straipsnio 5 punkte įtvirtinta lengvata).

28. Teismas apžvelgė PMĮ 12 straipsnio 5 punkto, Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo (toliau – ir KISĮ) 2 straipsnio 26 punkto, IISKISĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir pažymėjo, kad 2019 m. rugpjūčio 26 d. pareiškėjas buvo pertvarkytas iš uždarosios akcinės bendrovės į uždaro tipo informuotiesiems investuotojams skirtą investicinę bendrovę. Pareiškėjo Įstatuose nurodytas veiklos tikslas – Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka siūlant akcijas surinkti lėšas ir, siekiant valdyti investavimo riziką, jas kolektyviai investuoti į investavimo strategiją atitinkantį turtą, nurodytą Įstatuose bei Prospekte, siekiant generuoti grąžą akcininkams.

Numatyta, kad pareiškėjas investuos į komercinės paskirties pajamas generuojantį NT. Pareiškėjas gali investuoti tiesiogiai, įsigydama NT objektus nuosavybėn arba per bendroves, valdančias pareiškėjo investavimo strategiją atitinkantį NT. Pareiškėjo turtas gali būti investuojamas į kilnojamąjį turtą ir įrenginius, būtinus pareiškėjo investicijų portfelyje esantiems NT objektams eksploatuoti. Pareiškėjo vienintelio akcininko 2019 m. spalio 31 d. sprendimo, kuriuo, be kita ko, nuspręsta padidinti pareiškėjo įstatinį kapitalą, 2.2 punkte nurodyta, kad „naują akcijų emisiją Bendrovė išleidžia, siekdama pritraukti papildomo kapitalo, vykdant viešą siūlymą ir platinimą teisės aktų reikalavimus atitinkantiems informuotiesiems investuotojams, kad finansuotų savo veiklos plėtrą bei sustiprintų Bendrovės akcininkų bazę“.

Pareiškėjo Prospekte, patvirtintame 2020 m. rugsėjo 18 d. UAB „BRAITIN“ valdybos sprendimu Nr. BRAIT-2020.09.18, nurodyta, kad „Bendrovės tikslas – teisės aktų nustatyta tvarka siūlant akcijas surinkti lėšas ir, siekiant valdyti investavimo riziką, jas kolektyviai investuoti į investavimo strategiją atitinkantį turtą, nurodytą Įstatuose bei Prospekte, siekiant generuoti grąžą akcininkams. Bendrovės turtas gali būti investuojamas: tiesiogiai į komercinės paskirties pajamas generuojančius NT objektus, įsigyjant juos nuosavybės teise; ir (ar) į NT objektus netiesiogiai per NT bendroves, valdančias investavimo strategiją atitinkantį turtą, t. y.

įsigyjant tokių specialiosios paskirties NT bendrovių nuosavybės vertybinius popierius; Bendrovės turtas taip pat gali būti investuojamas į kilnojamąjį turtą ir įrenginius, būtinus Bendrovės investicijų portfelyje esantiems nekilnojamojo turto objektams eksploatuoti“.

29. Teismas pažymėjo, kad tarp šalių nebuvo ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjo Įstatuose ir Prospekte nurodytas veiklos tikslas – kolektyvinis investavimas į investavimo strategiją atitinkantį turtą – atitinka KISĮ ir IISKISĮ įtvirtintus KIS steigimo tikslus.

30. Teismas nustatė, kad iki veiklos formos pakeitimo pareiškėjo metinės patalpų nuomos pajamos vidutiniškai sudarė apie 5–6 mln. Eur ir liko tokio paties dydžio pareiškėjui tapus investicine bendrove (2020 m. sudarė 5,7 mln. Eur). Pakeitus veiklos formą, pareiškėjas ir toliau patalpas nuomojo tiems patiems nuomininkams, 2019–2020 m. pareiškėjas sudarė tik 4 patalpų nuomos sutartis su naujais nuomininkais. Nustatė, kad pareiškėjas 2019–2020 m. investicijų į naujus NT projektus neturėjo, sutarčių dėl investicijų sudariusi nebuvo, nevykdė jokių komercinės paskirties NT plėtojimo projektų. Taigi, pareiškėjas tikrintuoju laikotarpiu neinvestavo į naujus NT objektus, kaip numatyta pareiškėjo Įstatuose ir Prospekte, įsigyjant juos nuosavybės teise ar įsigyjant specialiosios paskirties NT bendrovių nuosavybės vertybinius popierius, neinvestavo į NT objektų eksploatacijai būtiną turtą. Bylos duomenimis, pareiškėjo gautos 3 mln. Eur lėšos už naujai išleistas akcijas nebuvo panaudotos investicijoms, o buvo išleistos einamosioms administracinėms reikmėms apmokėti, paskolai grąžinti, palūkanoms ir dividendams mokėti.

31. Teismas vertino tai, kad pareiškėjas, tiek Komisijos posėdžio metu, tiek teisme argumentavo, kad dalis lėšų buvo panaudota Biurų komplekso 2018 ir 2019 metais atlikto remonto išlaidoms kompensuoti, ir šios išlaidos turėjo įtakos pareiškėjo iš anksto suplanuotiems pinigų srautams, tačiau, pagal surinktus byloje duomenis, teismas nustatė, kad pakeitusi veiklos formą Bendrovė neatliko jokių investavimo į nuosavybės teise valdomą NT veiksmų, neatliko kažkokio esminio nuomojamų patalpų pagerinimo (buvo atliekami eilinio remonto darbai – remontas nuomininko patalpose, patalpų inžinerinių sistemų, avarijų remonto darbai, kiti eksploataciniai darbai ir kt.), o nuomojamų patalpų remonto sąnaudos, pareiškėjui pakeitus veiklos formą, kaip nustatyta mokestinio patikrinimo metu, mažėjo: 2018 m. sudarė 1 214 358 Eur, 2019 m. – 993 793 Eur, 2020 m. – 496 263 Eur. Už 2021 m. sausio – rugpjūčio mėnesius sudarė tik 168 086 Eur.

32. Teismas pažymėjo, kad ginčas tarp šalių kilęs dėl vertinimo, ar pareiškėjo atlikti Biurų komplekso remonto darbai atitinka pagrindinį pareiškėjo veiklos tikslą (teisės aktų nustatyta tvarka siūlant akcijas surinkti lėšas ir, siekiant valdyti investavimo riziką, jas kolektyviai investuoti į investavimo strategiją atitinkantį turtą, nurodytą Įstatuose bei Prospekte, siekiant generuoti grąžą akcininkams).

33. Teismas apžvelgė Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio 3 dalies, 3 straipsnio 4 dalies nuostatas. Bei teismas, sutikdamas su Komisijos išvadomis, pažymėjo, kad pareiškėjas atliktą NT objektų remontą buhalterinėje apskaitoje apskaitė sąskaitoje – 602201 – patalpų remonto sąnaudos: 2019 m. – 993 793 Eur, 2020 m. – 496 263 Eur. Kaip buvo matyti iš byloje esančių pareiškėjo buhalterinės apskaitos registrų, atlikus einamojo remonto darbus, buhalterinė turėto NT vertė nepadidėjo. Pareiškėjas faktiškai nesutelkė ir papildomų lėšų, kurios galėtų būti naudojamos kapitalo investicijoms, numatytoms pareiškėjo Įstatuose ir Prospekte.

34. Teismas sutiko su mokesčių administratoriaus pozicija, kad pareiškėjas, pakeitęs veiklos formą, tikrintuoju laikotarpiu neinvestavo į Įstatuose ir Prospekte numatytą turtą (neinvestavo į naujus NT objektus, įsigyjant juos nuosavybės teise, neįsigijo specialiosios paskirties NT bendrovių nuosavybės vertybinių popierių), taip pat nebuvo vykdomos kapitalo investicijos į nuosavybės teise valdomą NT, kas paneigė pareiškėjo, kaip KIS subjekto, veiklos tikslų siekimą. Pareiškėjas tikrintuoju laikotarpiu nebuvo įsitraukęs į jokius naujus NT įsigijimo ar plėtros projektus, kas taip pat rodė, jog tikrintuoju laikotarpiu, pakeitęs veiklos formą, pareiškėjas neveikė kaip kolektyvinio investavimo subjektas. Teismo vertinimu, iš esmės, teisingai mokestiniame ginče įvertinti pareiškėjo argumentai dėl 2018–2019 metais patirtų išlaidų Biurų komplekso patalpų atnaujinimui (dėl jų materialios įtakos pareiškėjo iš anksto suplanuotiems pinigų srautams, kuriuos taip pat reikėjo kompensuoti (siekiant tuo pat metu vykdyti ir įsipareigojimus investuotojams) ir prie to ženkliai prisidėjus ir naujai iš investuotojų pritrauktoms investicijoms), kad tai yra abejotinas bendrovės tapimo KIS tikslas – kompensuoti jau patirtas Biurų komplekso remonto išlaidas. Be to, remonto išlaidos, patirtos pareiškėjui esant dar uždarąja akcine bendrove, pripažįstamos leidžiamais atskaitymais, mažinančiais apmokestinamąjį pelną, tuo tarpu sąnaudos, tenkančios neapmokestinamosioms pajamoms (pareiškėjui tapus KIS investicine bendrove), atitinkamai priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams (PMĮ 31 str. 1 d. 17 p.). Teismas sutiko su Mokesčių administratoriaus pozicija, kad pareiškėjas ir nepakeitęs veiklos formos atliko ir galėjo atlikti nuomojamų patalpų einamąjį remontą.

35. Teismas įvertino, jog niekuo nebuvo pagrįstas pareiškėjo teiginys, kad 1,5 mln. Eur iš 3 mln. Eur naujai pritrauktų investicijų buvo skirta Biurų komplekso remontui. Kaip buvo nustatyta, nuomojamų patalpų remonto sąnaudos 2018 m. sudarė 1 214 358 Eur, 2019 m. – 993 793 Eur, 2020 m. – 496 263 Eur, 2021 m. 01–08 mėn. – 168 086 Eur. Pirmoji dalis lėšų (apie 1,4 mln. Eur) už naujai išleistas akcijas buvo pervesta pareiškėjui tik 2019 m. gruodžio mėn. (likusi dalis, t. y. apie 1,6 mln. Eur pervesta 2020 m.), kai 2019 m. remonto darbai jau buvo atlikti. Nors pareiškėjas teigė, kad didelę įtaką priimant sprendimus dėl naujų investicijų turėjo 2020 m. pradžioje kilusi pasaulinė COVID-19 pandemija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimti sprendimai dėl įvairių suvaržymų (įvesti karantino režimai ir kt.), dėl ko buvo kilęs didelis neapibrėžtumas biurų ir komercinio NT rinkoje, tačiau tokius pareiškėjo argumentus paneigė VĮ Registrų centrui pareiškėjo teiktas aiškinamasis raštas už 2020 metus, kuriame nurodyta, kad dėl pandemijos bangų įmonė nepatyrė reikšmingų nuostolių dėl nuomininkų nemokumo ir jam pavyko išlaikyti planuotą nuomos srautą, dėl ko Bendrovės vadovybė nelaikė, kad COVID-19 turėtų kažkokių neigiamų pasekmių įmonės finansinei būklei, jos veiklos rezultatams ir pinigų srautams per tolesnius metus. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas turėjo visus išteklius, priemones ir galimybes vykdyti NT nuomos ir eksploatacijos veiklą, ją vystyti ir pasiekti kuo didesnį pelną.

36. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, būdamas PM mokėtojas, kurio pelnas iš nuosavo NT nuomos ir eksploatacijos veiklos būtų apmokestinamas standartiniu 15 proc. PM tarifu, pakeitė veiklos formą, kuri formaliai atitiko keliamus reikalavimus investicinių bendrovių veiklai, ir kurios dėl šių priežasčių pelnas ir pajamos iš investicinės veiklos yra PM neapmokestinamos. Kaip buvo nustatyta byloje, pareiškėjui tapus investicine bendrove, pagrindinė vykdoma veikla nepasikeitė, išlaikytas tas pats turimas turtas, vykdyta tokia pati NT nuomos veikla ir iš šios veiklos gaunamos pajamos liko tokio paties dydžio, kaip ir iki tapimo investicine bendrove. Nors pareiškėjo vienintelio akcininko 2019 m. spalio 31 d. sprendime nurodyta, jog nauja akcijų emisija (akcijų emisijos kaina – 3 000 004,32 Eur) išleidžiama, siekiant pritraukti papildomo kapitalo finansuoti savo veiklos plėtrą bei sustiprinti pareiškėjo akcininkų bazę, tačiau faktiškai jokie investavimo veiksmai, numatyti pareiškėjo įstatuose ir Prospekte, tikrintuoju laikotarpiu neatlikti: turtas nebuvo investuojamas į NT nei tiesiogiai, nei netiesiogiai, nebuvo investuojama į kilnojamąjį turtą ir įrenginius, būtinus pareiškėjo investicijų portfelyje esantiems NT objektams eksploatuoti, t. y. nebuvo vykdomos nei kapitalo investicijos, kaip jos suprantamos pagal Investicijų įstatymą, nei finansinės investicijos. Jokio esminio pareiškėjo turimo turto pagerinimo, dėl kurio būtų padidėjusi apskaitomo ilgalaikio turto vertė, atlikta nebuvo. Išleidus akcijų emisiją, pareiškėjas pritraukė 3 mln. Eur, kuriuos panaudojo einamosioms administracinėms reikmėms, paskolai grąžinti, palūkanoms bei dividendams mokėti, 2018 ir 2019 m. atlikto Biurų komplekso remonto išlaidoms kompensuoti, t. y. ne investicijoms.

37. Teismas iš esmės sutiko su Komisijos Sprendime atliktu vertinimu, kad jokių ekonomine bei verslo logika pagrįstų įrodymų bei argumentų, lėmusių pareiškėjo veiklos formos pakeitimą iš UAB į KIS investicinę bendrovę, išskyrus siekį įgyti mokestinį pranašumą, ginčo byloje taip ir nebuvo pateikta. Pareiškėjas teikė argumentus, kartu ir pasitelkdamas naujai atliktą (jos užsakymu) KPMG Konsultaciją, kad pareiškėjas kaip kolektyvinis investavimo subjektas ir jo vykdyta veikla atitiko visus IISKISĮ kolektyvinio investavimo subjektams keliamus reikalavimus. Pasak pareiškėjo, IISKISĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti kriterijai yra vieninteliai, pagal kuriuos yra sprendžiamas subjektų, veikiančių pagal šį įstatymą, teisėtumas, ir pareiškėjas šiuos kriterijus atitiko. Teismas pažymėjo, kad šiame ginče nėra keliamas klausimas dėl pareiškėjo atitikimo IISKISĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems kriterijams. Neginčijama aplinkybė, kad pareiškėjas turi KIS statusą. Tačiau ši aplinkybė savaime nepaneigė pareiškėjo, kaip KIS investicinės bendrovės, veiklos vertinimo, kas buvo atlikta mokestinio patikrinimo metu siekiant nustatyti, ar pagrįstai pareiškėjas pasinaudojo pajamų apmokestinimo PM išimtimi.

38. Teismas nurodė, kad neginčytina, jog 2021 m. trečiame ketvirtyje pareiškėjas aktyviau ėmėsi naujų investicinių projektų: galimos Verslo trikampio NT komplekso teritorijos konversijos ir plėtros, sudarė sutartį dėl naujo NT objekto, kurį pardavėjas numato pastatyti, įsigijimo, taip pat investavo į UTIISIB UAB „Capitalica Baltic Real Estate I” obligacijas ir UTIISIB UAB „Atsinaujinančios energetikos investicijos” obligacijas. Tačiau šios aplinkybės negalėjo pakeisti Mokesčių administratoriaus tikrintuoju laikotarpiu pareiškėjo vykdytos veiklos vertinimo bei iš jo gautų apmokestinamųjų pajamų pobūdžio. Taigi, teismo vertinimu, iš visų byloje esančių įrodymų, darytina išvada, kad pareiškėjo veiklos forma iš UAB į KIS investicinę bendrovę buvo pakeista siekiant sudaryti formalias sąlygas pareiškėjui pasinaudoti gautų pajamų apmokestinimo PM išimtimi.

39. Teismas sutiko su mokesčių administratoriaus išvadomis, kurias patvirtino VMI sprendimu ir Komisija Sprendimu, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. nevykdė jokių investavimo veiksmų, o tiesiog tęsė turto nuomos ir eksploatacijos veiklą, o pareiškėjo pertvarkymas į uždarojo tipo informuotiems investuotojams skirtą investicinę bendrovę turėjo pagrindinį tikslą – gauti mokestinę naudą, ir toks pertvarkymas (į KIS) nebuvo pagrįstas ekonomine ir verslo logika (to nematyti iš surinktų įrodymų ir pareiškėjo išdėstytų argumentų), tačiau toks veiklos formos pakeitimas leido pareiškėjui nepagrįstai naudotis PMĮ 12 straipsnio 5 punkte įtvirtinta PM lengvata.

40. Dėl atleidimo nuo delspinigių ir baudos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas atsakovo ir Komisijos prašė atleisti jį nuo PM delspinigių ir baudos, tačiau nei atsakovas, nei Komisija šio prašymo netenkinto. Įvertinęs atsakovo atsiliepime išdėstytus argumentus, MAĮ 100, 141 straipsnio atitinkamų dalių nuostatas, nesant sąlygų savarankiško atleidimo nuo paskirtų delspinigių, baudos mokėjimo pagrindų, nenustatęs aplinkybių, kai mokesčių mokėtojas gali būti atleistas nuo baudos ir delspinigių, ar kad mokesčių administratorius būtų suklaidinęs pareiškėją dėl padaryto mokesčių įstatymų pažeidimo, teismas ir šioje dalyje Komisijos ir VMI sprendimus paliko nepakeistus.

41. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nebuvo esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeitė sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinėjo.

42. Apibendrinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovas išsamiai ištyrė visas ginčo aplinkybes, tinkamai, vadovaudamasi įstatymu, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą. Mokestinį ginčą ikiteismine tvarka nagrinėjusi Komisija teisingai, vadovaudamasi PMĮ, MAĮ ir teismų praktika, paskirstė įrodinėjimo pareigą, tinkamai įvertino surinktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė teisės normas. Atsižvelgęs į išdėstytus motyvus, teismas sprendė, kad tenkinti pareiškėjo reikalavimą ir panaikinti Komisijos Sprendimą bei VMI sprendimą, nėra pagrindo. Kadangi pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, prašymas priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas teismo netenkintas.

III. 43. Pareiškėjas pateiktame apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

44. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

44.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, nes buvo pažeistos procesinės teisės normos, kadangi sprendime nepateikti šiam ginčui aktualių PMĮ, MAĮ ir IISKISĮ nuostatų išaiškinimai, pasirinkti jų taikymo principai yra nenuoseklūs, nepagrįsti sistemine teisės aktų nuostatų bei faktinių aplinkybių analize, o paremti išimtinai atsakovo argumentais, todėl pirmosios instancijos teismas neįvykdė savo kaip proaktyvaus teisės aktų nuostatų bei ginčo aplinkybių vertintojo funkcijų dėl ko daromos klaidingos ir nepagrįstos išvados:

44.1.1. Teismo sprendimas neatitinka Teisėjų tarybos 2016 m. gegužės 27 d. nutarime Nr. 13P-65-(7.1.2) dėl rekomenduojamų teismų procesinių sprendimų kokybės standartų patvirtinimo nustatytų reikalavimų teismo sprendimų turiniui: nėra analizuojami pareiškėjo argumentai, visiškai nepasisakoma dėl pateiktos nešališko eksperto išvados.

44.1.2. Teismo sprendime nėra išsamių ir nuoseklių argumentų, pagrindžiančių padarytą išvadą, kadangi motyvacinėje dalyje tiesiog suabsoliutinami atsakovo paaiškinimai ir pasvarstymai, laikant juos pakankamais spręsti, kad pareiškėjas savo kaip KIS veiklą vykdė netinkamai.

44.1.3. Teismo sprendime selektyviai vertinami įrodymai ir faktai, kurie nepatenka į mokestinio patikrinimo metu tikrintą 2019–2020 m. laikotarpį: remiamasi iki 2019 m. įvykusiomis aplinkybėmis bei, pvz., pareiškėjo 2020 m. finansinės atskaitomybės aiškinamuoju raštu, kuris parengtas ir patvirtintas 2021 m. gegužės 24 d., tuo tarpu faktai ir aplinkybės, kurie atsakovo teiginius paneigia, pvz., pareiškėjo 2021 m. atliktos investicijos ir 2021 m. vasarą pradėtos derybos dėl didelės apimties nekilnojamojo turto konversijos projekto – nevertinami.

44.1.4. Teismas išnagrinėjo bylą neatkreipęs dėmesio, kad Sprendimas daro tiesioginę įtaką trečiajam asmeniui – Valdymo įmonė nebuvo įtraukta į ginčo procesą kaip trečiasis suinteresuotas asmuo, nors PMĮ nurodo, kad KIS uždirbto pelno ir (arba) gautų, išmokamų pajamų apmokestinimo tvarką taiko valdymo įmonė (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau –ir ABTĮ) 33 str. 5 d.).

44.2. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, nes teismas klaidingai vertino reikšmingas faktines aplinkybes bei teisės aktų nuostatas. Šis mokestinis ginčas vyksta, nes atsakovas siekia įrodyti, kad: (1) pareiškėjo sprendimas įgyti KIS statusą buvo nulemtas išimtinai mokestinės naudos siekio; ir (2) pareiškėjui įgijus KIS statusą jo vykdoma ekonominė veikla turėjo iš esmės pasikeisti tam, kad būtų galima taikyti PMĮ 12 straipsnio 5 punkte įtvirtintą PM lengvatą. Teismo sprendimas yra reikšmingas ne tik pareiškėjui, bet ir visiems kitiems Lietuvoje veikiantiems KIS, šį statusą įgijusiems ne nuo įsteigimo (veiklos pradžios), o IISKISĮ numatyta tvarka jau vykdant ekonominę veiklą, kurie, kaip ir pareiškėjas, neturi galimybės susipažinti su paties mokesčių administratoriaus nusistatytais vertinimo kriterijais: (1) koks (kokios apimties ir kokio pobūdžio) į KIS persitvarkiusio subjekto organizacinės struktūros ir veiklos pokytis yra būtinas; (2) kas ir kodėl turi pasikeisti. Be to, kad, priimdamas atitinkamus sprendimus tai jau įvertina Lietuvos Bankas, jokie kiti kriterijai nėra įtvirtinti nei teisės aktuose, pvz., IISKISĮ ar PMĮ, nei kokiose nors mokesčių administratoriaus viešai skelbiamuose išaiškinimuose. Teismo sprendime nėra analizuojamas PMĮ ir IISKISĮ nuostatų santykis, nevertinami pareiškėjo argumentai dėl to, kas sudaro KIS statuso esmę, kokie yra KIS taikomo teisinio reguliavimo tikslai bei esmė ir, atitinkamai, kokiais aspektais turi keistis KIS statusą įgijusio vieneto veikla. Taip pat teismo sprendime išdėstytas faktų vertinimas yra paviršutiniškas, atliktas neatsižvelgiant nei į objektyvias aplinkybes, dariusias realią įtaką pareiškėjo sprendimų priėmimui, nei į ekspertų pateiktas išvadas dėl pareiškėjo pinigų srautų valdymo ir investicijų į valdomą turtą. Todėl teismo sprendime daromos klaidingos ir nepagrįstos išvados, kurias paneigia šios aplinkybės:

44.2.1. Pareiškėjo veiklos stabilumo užtikrinimui buvo būtina pritraukti naujų investicijų. Sprendimas pakeisti pareiškėjo veiklos formą iš paprastos uždarosios akcinės bendrovės į KIS priimtas siekiant pritraukti papildomų investuotojų ir atitinkamai – papildomų lėšų. Papildomų lėšų poreikį pagrindžia UAB „KPMG Baltics“ išvada, kuria vadovautis teismo sprendime faktiškai atsisakyta, parodo, kad pareiškėjui buvo būtina pritraukti papildomą finansavimą tam, kad galėtų toliau stabiliai vykdyti savo veiklą, jau nekalbant apie planuojamas naujas investicijas. Tai buvo padaryta tuo būdu, kuris tuo metu labiausiai užtikrino Bendrovės ir jos tuometinio akcininko – Fondo – bei naujai į pareiškėją investavusių investuotojų interesus. O tai savo ruožtu savaime paneigia Inspekcijos, Komisijos ir teismo išvadas esą pareiškėjas KIS statusą įgijo tik siekiant mokestinės naudos.

44.2.2. Per tikrinamąjį laikotarpį, pareiškėjui tapus KIS, pritrauktas investuotojų skaičius ir investicijų suma yra net didesni nei reikalauja IISKISĮ iš naujai įsteigto KIS. IISKISĮ 17 straipsnio 1 dalis nurodo, kad investuoti turi būti siūloma daugiau negu vienam su KIS valdytoju nesusijusiam investuotojui, o 18 straipsnio 1 dalis įpareigoja, kad per 12 mėnesių nuo priežiūros institucijos išduoto investicinės bendrovės-valdytojos veiklos leidimo arba atitinkamai nuo pritarimo investicinio fondo taisyklėms, investicinės bendrovės, kurios valdymas perduotas valdymo įmonei, steigimo dokumentams dienos grynųjų aktyvų vertė turi būti ne mažesnė kaip 1 000 000 Eur, išskyrus investuotojų pasirašytų įsipareigojimų pagrindu veikiančius kolektyvinio investavimo subjektus. Pritraukti investuotojai yra nesusiję su Valdymo įmone, o jų skaičius ir sudėtis nulemta Lietuvos rinkos dydžio, bet šiuos IISKISĮ nurodytus dydžius ženkliai viršija.

44.2.3. Pareiškėjui tapus KIS, jo veikla ir šios veiklos rezultatai jau yra vertinami pagal jo grynųjų aktyvų vertę (toliau – ir GAV). Per tikrintą laikotarpį pareiškėjo vertė augo ir tą rodo auganti GAV, kuri nuo 2020 m. kovo 31 d. buvusių 39 865 946 Eur 2020 m. gruodžio 31 d. padidėjo iki 40 605 592 Eur. Net per COVID-19 išlaikytas stabilus pajamų srautas iš Biurų komplekso nuomos, subalansuoti lėšų srautai, tame tarpe ir dėl to, kad buvo surinktas papildomas likvidumas – pinigai iš investuotojų.

44.2.4. Visos investuotojų lėšos buvo panaudotos pareiškėjo investicijoms į vykdomą nekilnojamojo turto nuomos veiklą. Surinktos lėšos buvo panaudotos pareiškėjo veiklos tikslams pasiekti: (1) pareiškėjo lėšų panaudojimą ir to atitiktį pareiškėjo įstatams, prospektui ir kitiems veiklos dokumentams visų pirma kontroliuoja Lietuvos bankas, taip pat jo finansinę atskaitomybę kasmet audituojantys nepriklausomi auditoriai. Nei Lietuvos bankas, nei nepriklausomi auditoriai pastabų dėl kokio nors netinkamo, KIS statuso ir veiklos pobūdžio neatitinkančio jo turimų ir iš investuotojų pritrauktų lėšų panaudojimo pareiškėjui nėra pateikę; (2) investicija ekonomine ir verslo prasme yra platesnė sąvoka nei nurodoma teismo sprendime; o (3) pareiškėjo atlikti remonto darbai yra ilgalaikės investicijos, kuriomis užtikrintas reikalingas pajamų srautas pareiškėjo įsipareigojimų vykdymui. Tai, kad šie darbai atitinka investicijos sampratą bei turinį patvirtina ir nepriklausomos audito bendrovės UAB „KPMG Baltics“ išvada, aiškiai nurodanti, kad jie nebuvo apskaityti tuo būdu, kurio tikėtųsi Inspekcija, Komisija ir teismas, tik dėl specifinių KIS taikomų apskaitos reikalavimų. 12-asis Verslo apskaitos standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“ 91 punktas numato, kad visais atvejais investicinio turto, parodyto finansinėse ataskaitose tikrąja verte, remonto išlaidos pripažįstamos laikotarpio, per kurį jos buvo patirtos, sąnaudomis.

44.2.5. Teismas sprendime klaidingai aiškina KIS veiklos turinį. Kadangi priešingai nei siekiama pagrįsti teismas sprendime, KIS statusas nėra susietas su aktyviais nekilnojamojo ar finansinio turto įsigijimais. Vienintelis KIS steigimo tikslas turi būti kolektyvinis surinkto informuotųjų investuotojų turto investavimas į steigimo dokumentuose ir prospekte nurodytą turtą, siekiant valdyti investavimo riziką ir iš šios veiklos uždirbti pelno kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams. Esminiai skirtumai, skiriantys KIS nuo, pvz., privačios uždarosios akcinės bendrovės, yra KIS ekonominis ir teisinis santykis su jos investuotojais, galimybė viešai pritraukti veiklai reikalingas lėšas, ekonominio suinteresuotumo KIS veiklos rezultatais ir prisiimamos rizikos (kuri tenka investuotojams) atskyrimas nuo teisių priimti valdymo sprendimų (kuriuos turi valdymo įmonė) bei tai, kaip yra organizuojama KIS veikla, kokie atskaitomybės ir skaidrumo, rizikos valdymo reikalavimai taikomi šiai veiklai bei kaip vykdoma veiklos priežiūra. Pareiškėjo atveju, jam tapus KIS, ekonominiai interesai jo veiklos rezultatais ir su tuo susijusi rizika realiai buvo paskirstyta tarp su Valdymo įmone nesusijusių investuotojų, buvo didinama investuotojų investicijų vertė, jiems reguliariai išmokama grąža, svarstomi nauji investiciniai projektai, veiklos valdymas nėra sukoncentruotas vienose rankose ir tai suteikia saugumo visiems investuotojams, įskaitant ir mažuosius (kurie, būdami klasikinės uždarosios akcinės bendrovės akcininkais, būtų priklausomi nuo kontroliuojančių akcininkų sprendimų ir, gali būti, apskritai neinvestuotų).

44.2.6. Teismo sprendime visiškai ignoruojamos objektyviai egzistavusios faktinės aplinkybės, kurios darė tiesioginę įtaką pareiškėjo veiklai. Pareiškėjas KIS tapo įvykus „konversijai“, t. y. iš veikiančios privačios bendrovės, jau vykdančios veiklą, kuri savo pobūdžiu ir veiklos vykdymo būdu iš esmės atitiko reikalavimus, taikomus KIS. IISKISĮ tokią galimybę numato ir reikalavimų kažkaip kardinaliai šią veiklą keisti tokiems subjektams nenustato. Pokyčio esmė šiuo atveju susijusi būtent su grąžos ir rizikos paskirstymo tarp investuotojų aspektais, galimybėmis pritraukti naujas lėšas iš investuotojų rinkoje ir valdymo bei atskaitomybės modelio pasikeitimu. Dėl to nelogiška ir nepagrįsta teismo sprendime išdėstyta pozicija.

44.2.7. COVID-19 turėjo tiesioginę įtaką pareiškėjo 2019–2020 m. laikotarpiu priimtiems sprendimams. Teismo sprendime pateikti pasvarstymai, kad COVID-19 laikotarpiu pareiškėjas turėjo visus išteklius, priemones ir galimybes vystyti veiklą yra nelogiški, paneigti ir UAB „KPMG Baltics“ išvadoje pateiktų skaičiavimų. Tai parodo, kad teismas nesupranta priežastinio ryšio tarp pareiškėjo veiksmų ir 2020 m. finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte aptariamo rezultato. Akivaizdu, kad pareiškėjas 2020 m. priimdamas sprendimus dėl veiklos galėjo tik spėlioti, kokį rezultatą jo sprendimai sukels. Būtent tai, kad pareiškėjas kritiškai vertino tuo metu rinkoje buvusias investicijų galimybes ir nusprendė neįsigyti obligacijų bei kitų fondų vienetų, tai, kad jis savalaikiai buvo pritraukęs papildomas investicijas (t. y. lėšas savo pinigų srautams subalansuoti) lėmė, jog pareiškėjas sugebėjo stabiliai vykdyti savo veiklą visu pasaulinės COVID-19 pandemijos metu.

44.2.8. Per COVID-19 pandemiją užtikrintas pajamų lygio stabilumas (5–6 mln. Eur) rodo ne tai, kaip teigia Inspekcija, Komisija ir teismas, kad niekas pareiškėjo veikloje nepasikeitė, o tai, kad buvo laiku bei tinkamai iš investuotojų pritrauktos ir panaudotos lėšos, priimti teisingi veiklos valdymo sprendimai. Teismas, šiuo aspektu palaikydamas Inspekcijos ir Komisijos išvadas, niekaip nepaaiškino, kuo pastarųjų pozicija yra pranašesnė už argumentuotą pareiškėjo paaiškinimą ir pateikiamus faktus, nurodomus jų priežastinius ryšius.

44.2.9. Mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratorius vertino ir išvadas darė tik iš pirmųjų pareiškėjo veiklos metų, kai pareiškėjas gali veikti net 12 metų. Teismo sprendime visiškai neatsižvelgta į tai, kad nekilnojamojo turto veiklą vykdančio KIS aktyvios veiklos (investicijų) ciklas skiriasi nuo kitose srityse (pvz., tik į finansines priemones, skolos ar nuosavybės vertybinius popierius) investuojančių KIS. Naujos investicijos į nekilnojamojo turto objektą, tiek dėl pačių investicijų vertės (net ir įsigyjant ar nusprendus vystyti vieną naują objektą), tiek ir dėl jų įgyvendinimui reikalingų suakumuliuoti finansinių išteklių (tam reikalingo laiko), procesas normaliomis sąlygomis gali apimti nuo 6 iki 12 ar net daugiau mėnesių. Tuo tarpu mokesčių administratorius pareiškėjo, kaip KIS veiklą, vertina pačioje tos veiklos pradžioje, analizuodamas faktiškai tik 2 pirmuosius jo vykdymo laikotarpius (iš dalies apimančius ir griežčiausius COVID-19 pandemijos apribojimus ir didžiausią biurų nuomos rinkos neapibrėžtumą, taip pat ir potencialių investuotojų akyse, prognozuotas ypatingas transformacijas).

44.2.10. Be to, pareiškėjas, siekdama parodyti teismo, Komisijos bei atsakovo sprendimų prielaidų nepagrįstumą, papildomai kreipėsi ir į investuotojus, prašydamas paaiškinti, kas lėmė jų sprendimą investuoti ir ar jie būtų investavę, jei pareiškėjas nebūtų turėjęs KIS statuso. Gauti atsakymai patvirtina, kad būtent KIS statuso turėjimas, lėmė, jog investuotojai pasirinko investuoti į pareiškėją.

45. Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistu.

46. Atsakovas su apeliaciniu skundu nesutinka, nes mano, kad jame pateikti argumentai yra nepagrįsti, pareiškėjo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą, kuris yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas išsamiai bei objektyviai išnagrinėjus visas su byla susijusias aplinkybes. Atsakovas atsiliepime nurodo faktines aplinkybes, aktualų teisinį reguliavimą, teismų praktiką ir pakartoja pirmosios instancijos teismui atsiliepime nurodytus aktualius bylai argumentus. Atsakovas akcentuoja, kad byloje nustatytos šios reikšmingos aplinkybės:

Bendrovei tapus investicine bendrove pagrindinė vykdoma veikla nepasikeitė, išlaikytas tas pats turimas turtas, Bendrovė ir toliau vykdo tokią pat nekilnojamo turto nuomos veiklą kaip ir iki tapimo investicine bendrove, iš turto nuomos gauna tokias pačias pajamas kaip ir iki tapimo investicine bendrove, tačiau tapusi investicine bendrove naudojasi PMĮ 12 straipsnio 5 punkto lengvata ir gautas pajamas deklaruoja kaip neapmokestinamąsias; jokių investavimo veiksmų, numatytų Bendrovės įstatuose ir Prospekte Bendrovė tiriamuoju laikotarpiu neatliko, Bendrovės turtas nebuvo investuojamas į nekilnojamąjį turtą nei tiesiogiai nei netiesiogiai, nei papildomai nebuvo investuojamas į kilnojamąjį turtą ir įrenginius, būtinus Bendrovės investicijų portfelyje esantiems nekilnojamojo turto objektams eksploatuoti.

Tikrinamuoju laikotarpiu nebuvo pritraukta nesusijusių naujų informuotų investuotojų, kurie būtų įsigiję atitinkamus akcijų kiekius, rodančius kolektyvinio investavimo pobūdį. Iš esmės beveik visi pritraukti nauji Bendrovės investuotojai susiję su Fondu arba UAB „MG grupė“ įmonių grupės įmonėmis. Atsakovas konstatuoja, kad Inspekcija pagrįstai darė išvadą, kad Bendrovė tik formaliai atitiko reikalavimus, nustatytus IISKISĮ nustatytai uždaro tipo investicinių bendrovių veiklos formai, siekiant pateisinti formalų atitikimą PMĮ 12 straipsnio 5 punkte nustatytai lengvatai taikyti.

Atsakovas taip pat konstatuoja, kad Inspekcija pagrįstai taikė MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatas ir, vadovaudamasi PMĮ 5 straipsniu, taikant 15 proc. mokesčio tarifą, papildomai apskaičiavo Bendrovei 444 844 Eur mokėtino į biudžetą PM už 2019–2020 m. laikotarpį. Dėl trečiuoju asmeniu neįtraukto subjekto atsakovas pamini, kad mokestinės prievolės kiekvienam subjektui yra individualios, todėl neturi įtakos Valdymo įmonės teisėms ir pareigoms, o nagrinėjamu bylos atveju papildomai mokėtina PM suma apskaičiuota Bendrovei.

Dėl atleidimo nuo baudos ir delspinigių atsakovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju, Bendrovei MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos netaikytinos, nes papildomai mokėtinas į biudžetą PM apskaičiuotas už 2019–2020 metų laikotarpį. Atsakovas konstatuoja, kad Bendrovė, teisės aktų nustatytu terminu nesumokėjusi PM, yra kalta dėl padaryto pažeidimo, todėl atleisti Bendrovę nuo PM delspinigių pagal MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nesant jos kaltės, nėra pagrindo, taip pat nėra pagrindo atleisti Bendrovės nuo PM delspinigių mokėjimo pagal MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Atsakovas taip pat nurodo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog Valdymo įmonė UAB „Braitin“ 2020 m. sausio 16 d. paklausimu „Dėl pelno mokesčio įstatymo nuostatų taikymo kolektyvinio investavimo subjektui“ kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl Bendrovės pelno apmokestinimo jai nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d. tapus KIS ir PMĮ 12 straipsnio 5 punkte numatytos mokestinės lengvatos taikymo. Valstybinė mokesčių inspekcija 2020 m. sausio 13 d. raštu Nr. RM-4461 „Atsakymas į klausimus apie kolektyvinio investavimo subjekto pelno mokesčio apskaičiavimą“ pateikė atsakymą į paklausimą, kuriame paaiškino bendrąsias PMĮ nuostatas, kurios taikomos KIS investicinėms bendrovėms bei taisykles kaip turi būti deklaruojamos mokestinio laikotarpio pajamos tuo mokestiniu laikotarpiui uždarajai akcinei bendrovei pakeitus veiklos formą ir tapus KIS investicine bendrove.

Atsakovo teigimu, ne minėtas VMI atsakymas nulėmė Bendrovės padarytą mokesčių įstatymų pažeidimą, kadangi Inspekcija nustatė papildomas aplinkybes, t. y. mokestinės naudos siekimą, kurių minėtame paklausime Valdymo įmonė nenurodė ir kurių VMI teiktame atsakyme neturėjo galimybės įvertinti. Aplinkybės nurodytos paklausime ir aplinkybės nustatytos Patikrinimo akte nėra tapačios, nes pirmajame nėra esminės informacijos – mokestinės naudos siekimo fakto. Taigi, nėra teisinio pagrindo atleisti Bendrovę nuo delspinigių mokėjimo pagal MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 4 punktą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 47. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VMI 2022 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr. 69-20, kuriuo buvo patvirtintas Klaipėdos AVMI 2022 m. sausio 11 d. sprendimas Nr. (27.13 Mr)-D2-177, ir Komisijos 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimo S-119(7-72/2022) teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, paliko skundžiamus sprendimus galioti.

48. Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nepateikti šiam ginčui aktualių PMĮ, MAĮ ir IISKISĮ nuostatų išaiškinimai, pasirinkti jų taikymo principai yra nenuoseklūs, nepagrįsti sistemine teisės aktų nuostatų bei faktinių aplinkybių analize, o paremti išimtinai atsakovo argumentais, todėl pirmosios instancijos teismas neįvykdė savo kaip proaktyvaus teisės aktų nuostatų bei ginčo aplinkybių vertintojo funkcijų. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendime selektyviai vertinami įrodymai ir faktai, kurie nepatenka į mokestinio patikrinimo metu tikrintą 2019–2020 m. laikotarpį: remiamasi iki 2019 m. įvykusiomis aplinkybėmis bei, pvz., pareiškėjo 2020 m. finansinės atskaitomybės aiškinamuoju raštu, kuris parengtas ir patvirtintas 2021 m. gegužės 24 d., tuo tarpu faktai ir aplinkybės, kurie atsakovo teiginius paneigia, pvz., pareiškėjo 2021 m. atliktos investicijos ir 2021 m. vasarą pradėtos derybos dėl didelės apimties nekilnojamojo turto konversijos projekto – nevertinami. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą neatkreipęs dėmesio, kad Sprendimas daro tiesioginę įtaką trečiajam asmeniui – Valdymo įmonė nebuvo įtraukta į ginčo procesą kaip trečiasis suinteresuotas asmuo, nors PMĮ nurodo, kad KIS uždirbto pelno ir (arba) gautų, išmokamų pajamų apmokestinimo tvarką taiko valdymo įmonė. Pasak pareiškėjo, šis mokestinis ginčas vyksta, nes atsakovas siekia įrodyti, kad: (1) pareiškėjo sprendimas įgyti KIS statusą buvo nulemtas išimtinai mokestinės naudos siekio; ir (2) pareiškėjui įgijus KIS statusą jo vykdoma ekonominė veikla turėjo iš esmės pasikeisti tam, kad būtų galima taikyti PMĮ 12 straipsnio 5 punkte įtvirtintą PM lengvatą.

49. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

50. Paminėtina, jog byloje nustatyta, kad pareiškėjas valdo 1999–2006 m. laikotarpiu suformuotą Biurų kompleksą, kuriame yra apie 38 000 kv. m nuomojamų patalpų. Nuo 2007 m. iki 2018 m. gegužės 29 d. 100 proc. pareiškėjo akcijų valdė UAB „Darnu Group“ (buvusi UAB „MG valda“), tuo metu pareiškėjas kolektyvinio investavimo subjekto statuso neturėjo. 2018 m. gegužės 29 d. iš UAB „Darnu Group“ pareiškėjo akcijas įsigijo uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirta investicinė bendrovė UAB „LIM Verslo Trikampio NT Fondas“. Fondą valdė fondų valdymo bendrovė „Lewben Investment Management“. 2019 m. pirmoje pusėje buvo kreiptasi į Lietuvos banką dėl KIS statuso pareiškėjui suteikimo. Šio proceso metu Lietuvos Bankui pateikta ir jo vertinta numatoma pareiškėjo, jau kaip KIS subjekto veikla, jo jau turimos investicijos, jų valdymo ir naujų investicijų vykdymo strategija ir pan. 2019 m. rugpjūčio 26 d., gavus Lietuvos banko priežiūros tarnybos direktoriaus sprendimą dėl pritarimo pareiškėjo steigimo dokumentams, pareiškėjas buvo pertvarkytas iš uždarosios akcinės bendrovės į uždaro tipo informuotiesiems investuotojams skirtą investicinę bendrovę UAB „Verslo trikampis“, kurios veiklos terminas 10 metų, su galimybe veiklą papildomai pratęsti 2 metams. Pasikeitus veiklos formai, pareiškėjo veikla, iš kurios generuojama ekonominė grąža, išliko ta pati – nuosavo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatacija, jis priskirtas nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektų rūšiai. Paminėtina, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nėra ginčo, jog pareiškėjo Įstatuose ir Prospekte nurodytas veiklos tikslas – kolektyvinis investavimas į investavimo strategiją atitinkantį turtą – atitinka KISĮ ir IISKISĮ įtvirtintus KIS steigimo tikslus. Kartu pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog minėta aplinkybė savaime nepaneigė pareiškėjo, kaip KIS investicinės bendrovės, veiklos vertinimo, kas buvo atlikta mokestinio patikrinimo metu siekiant nustatyti, ar pagrįstai pareiškėjas pasinaudojo pajamų apmokestinimo PM išimtimi.

51. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teiginiu, kad vien tai, jog pareiškėjo Įstatuose ir Prospekte nurodytas veiklos tikslas – kolektyvinis investavimas į investavimo strategiją atitinkantį turtą – atitinka KISĮ ir IISKISĮ įtvirtintus KIS steigimo tikslus, savaime nereiškia, kad neturėtų būti vertinama pareiškėjo, kaip KIS investicinės bendrovės, veikla, siekiant nustatyti, ar pagrįstai pareiškėjas pasinaudojo apmokestinimo PM išimtimi, papildo pirmosios instancijos teismo sprendimą teisinio reguliavimo, aktualaus šioje administracinėje byloje, aiškinimu. PMĮ 12 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad mokesčiu neapmokestinamos šios Lietuvos vieneto bei užsienio vieneto per nuolatines buveines uždirbtos ir (arba) gautos pajamos, t. y. kolektyvinio investavimo subjektų, rizikos ir privataus kapitalo subjektų pajamos, įskaitant dividendus ir kitą paskirstytąjį pelną, išskyrus iš užsienio vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose, ar iš tų teritorijų gyventojų gautas bet kokias pajamas ir su investicijomis į tikslines teritorijas susijusias pajamas. Taigi, PMĮ 12 straipsnio 5 punktas turi būti aiškinamas kartu su IISKISĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad KIS, ketinantis veikti pagal šį įstatymą, turi atitikti šias sąlygas, t. y. vienintelis tokio kolektyvinio investavimo subjekto steigimo tikslas turi būti kolektyvinis surinkto informuotųjų investuotojų turto investavimas į steigimo dokumentuose ir prospekte nurodytą turtą, siekiant valdyti investavimo riziką ir iš šios veiklos uždirbti pelno kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, IISKISĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas, nustatydamas KIS steigimo tikslą, kartu reiškia, kad KIS veikla turi būti realiai, o ne menamai, grindžiama kolektyviniu surinkto informuotųjų investuotojų turto investavimu į steigimo dokumentuose ir prospekte nurodytą turtą ir iš šios veiklos uždirbti pelno kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams.

52. Šioje administracinėje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iki veiklos formos pakeitimo pareiškėjo metinės patalpų nuomos pajamos vidutiniškai sudarė apie 5–6 mln. Eur ir liko tokio paties dydžio pareiškėjui tapus investicine bendrove (2020 m. sudarė 5,7 mln. Eur). Pakeitus veiklos formą, pareiškėjas ir toliau patalpas nuomojo tiems patiems nuomininkams, 2019–2020 m. pareiškėjas sudarė tik 4 patalpų nuomos sutartis su naujais nuomininkais. Nustatė, kad pareiškėjas 2019–2020 m. investicijų į naujus NT projektus neturėjo, sutarčių dėl investicijų sudaręs nebuvo, nevykdė jokių komercinės paskirties NT plėtojimo projektų.

Taigi, pareiškėjas tikrintuoju laikotarpiu neinvestavo į naujus NT objektus, kaip numatyta pareiškėjo Įstatuose ir Prospekte, įsigyjant juos nuosavybės teise ar įsigyjant specialiosios paskirties NT bendrovių nuosavybės vertybinius popierius, neinvestavo į NT objektų eksploatacijai būtiną turtą. Bylos duomenimis, pareiškėjo gautos 3 mln. Eur lėšos už naujai išleistas akcijas nebuvo panaudotos investicijoms, o buvo išleistos einamosioms administracinėms reikmėms apmokėti, paskolai grąžinti, palūkanoms ir dividendams mokėti.

Pirmosios instancijos teismas taip pat vertino tai, kad pareiškėjas, tiek Komisijos posėdžio metu, tiek teisme argumentavo, kad dalis lėšų buvo panaudota Biurų komplekso 2018 ir 2019 metais atlikto remonto išlaidoms kompensuoti, ir šios išlaidos turėjo įtakos pareiškėjo iš anksto suplanuotiems pinigų srautams, tačiau, pagal surinktus byloje duomenis, teismas nustatė, kad pakeitusi veiklos formą Bendrovė neatliko jokių investavimo į nuosavybės teise valdomą NT veiksmų, neatliko kažkokio esminio nuomojamų patalpų pagerinimo (buvo atliekami eilinio remonto darbai – remontas nuomininko patalpose, patalpų inžinerinių sistemų, avarijų remonto darbai, kiti eksploataciniai darbai ir kt.), o nuomojamų patalpų remonto sąnaudos, pareiškėjui pakeitus veiklos formą, kaip nustatyta mokestinio patikrinimo metu, mažėjo: 2018 m. sudarė 1 214 358 Eur, 2019 m.

– 993 793 Eur, 2020 m. – 496 263 Eur. Už 2021 m. sausio – rugpjūčio mėnesius sudarė tik 168 086 Eur. Ypač svarbu, kad, kaip matyti iš byloje esančių pareiškėjo buhalterinės apskaitos registrų, atlikus einamojo remonto darbus, buhalterinė turėto NT vertė nepadidėjo, t. y. nebuvo atliktos investicijos. Pareiškėjas faktiškai nesutelkė ir papildomų lėšų, kurios galėtų būti naudojamos kapitalo investicijoms, numatytoms pareiškėjo Įstatuose ir Prospekte. Išleidus akcijų emisiją, pareiškėjas pritraukė 3 mln. Eur, kuriuos panaudojo einamosioms administracinėms reikmėms, paskolai grąžinti, palūkanoms bei dividendams mokėti, 2018 ir 2019 m. atlikto Biurų komplekso remonto išlaidoms kompensuoti, t. y. ne investicijoms.

53. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo bei mokesčių administratoriaus pozicija, kad pareiškėjas, pakeitęs veiklos formą, tikrintuoju laikotarpiu neinvestavo į Įstatuose ir Prospekte numatytą turtą (neinvestavo į naujus NT objektus, įsigyjant juos nuosavybės teise, neįsigijo specialiosios paskirties NT bendrovių nuosavybės vertybinių popierių), taip pat nebuvo vykdomos kapitalo investicijos į nuosavybės teise valdomą NT, kas paneigė pareiškėjo, kaip KIS subjekto, veiklos tikslų siekimą, t. y. jo veikla neatitiko IISKISĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto dvasios. Pareiškėjas tikrintuoju laikotarpiu nebuvo įsitraukęs į jokius naujus NT įsigijimo ar plėtros projektus, kas taip pat rodė, jog tikrintuoju laikotarpiu (2019–2020 metais), pakeitęs veiklos formą, pareiškėjas neveikė kaip KIS. Pareiškėjo teiginiai, jog pareiškėjui įgijus KIS statusą jo vykdoma ekonominė veikla turėjo iš esmės pasikeisti tam, kad būtų galima taikyti PMĮ 12 straipsnio 5 punkte įtvirtintą PM lengvatą, nepagrįsti, nes KIS veikla turi būti realiai, o ne menamai, grindžiama kolektyviniu surinkto informuotųjų investuotojų turto investavimu į steigimo dokumentuose ir prospekte nurodytą turtą ir iš šios veiklos uždirbti pelno kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams. Todėl pareiškėjas, neatlikęs investicijų, negalėjo naudotis PMĮ 12 straipsnio 5 punkte įtvirtinta PM lengvata.

54. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendime selektyviai vertinami įrodymai ir faktai, kurie nepatenka į mokestinio patikrinimo metu tikrintą 2019–2020 m. laikotarpį: remiamasi iki 2019 m. įvykusiomis aplinkybėmis bei, pvz., pareiškėjo 2020 m. finansinės atskaitomybės aiškinamuoju raštu, kuris parengtas ir patvirtintas 2021 m. gegužės 24 d., tuo tarpu faktai ir aplinkybės, kurie atsakovo teiginius paneigia, pvz., pareiškėjo 2021 m. atliktos investicijos ir 2021 m. vasarą pradėtos derybos dėl didelės apimties nekilnojamojo turto konversijos projekto – nevertinami.

55. Šiame kontekste paminėtina, jog kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

56. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo argumentus, susijusius su įrodymų vertinimu, su jais sutinka. Kadangi pareiškėjas, pakeisdamas savo veiklos formą iš uždarosios akcinės bendrovės į KIS, iš esmės nepakeitė vykdomos veiklos pobūdžio (nekilnojamojo turto nuoma), pirmosios instancijos teismas, vertindamas šį pokytį, kaip minėta, turėjo nustatyti, ar KIS veikla buvo realiai, o ne menamai, grindžiama kolektyviniu surinkto informuotųjų investuotojų turto investavimu į steigimo dokumentuose ir prospekte nurodytą turtą ir iš šios veiklos uždirbo pelno kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams (žr.

šios nutarties 51 punktą). Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog niekuo nebuvo pagrįstas pareiškėjo teiginys, kad 1,5 mln. Eur iš 3 mln. Eur naujai pritrauktų investicijų buvo skirta Biurų komplekso remontui. Kaip buvo nustatyta, nuomojamų patalpų remonto sąnaudos 2018 m. sudarė 1 214 358 Eur, 2019 m. – 993 793 Eur, 2020 m. – 496 263 Eur, 2021 m. 01–08 mėn. – 168 086 Eur. Pirmoji dalis lėšų (apie 1,4 mln. Eur) už naujai išleistas akcijas buvo pervesta pareiškėjui tik 2019 m. gruodžio mėn. (likusi dalis, t. y. apie 1,6 mln.

Eur pervesta 2020 m.), kai 2019 m. remonto darbai jau buvo atlikti. Nors pareiškėjas teigė, kad didelę įtaką priimant sprendimus dėl naujų investicijų turėjo 2020 m. pradžioje kilusi pasaulinė COVID-19 pandemija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimti sprendimai dėl įvairių suvaržymų (įvesti karantino režimai ir kt.), dėl ko buvo kilęs didelis neapibrėžtumas biurų ir komercinio NT rinkoje, tačiau tokius pareiškėjo argumentus paneigė VĮ Registrų centrui pareiškėjo teiktas aiškinamasis raštas už 2020 metus, kuriame nurodyta, kad dėl pandemijos bangų įmonė nepatyrė reikšmingų nuostolių dėl nuomininkų nemokumo ir jam pavyko išlaikyti planuotą nuomos srautą, dėl ko Bendrovės vadovybė nelaikė, kad COVID-19 turėtų kažkokių neigiamų pasekmių įmonės finansinei būklei, jos veiklos rezultatams ir pinigų srautams per tolesnius metus.

Taigi, visi duomenys įrodė, kad pareiškėjas galėjo atlikti remontą (ir jį atliko) be tapimo KIS. Pareiškėjo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino pareiškėjo 2021 m. atliktos investicijos ir 2021 m. vasarą pradėtų derybų dėl didelės apimties nekilnojamojo turto konversijos projekto, atmestini: bylai aktualus pareiškėjo veiklos 2019–2020 m. laikotarpis, kiek tai susiję su investicijomis, o ne vėlesnis laikotarpis.

57. Dėl pareiškėjo iniciatyva pateiktos išvados pasisakytina, kad ji tėra vienas iš įrodymų, todėl pirmosios instancijos teismui detaliai išanalizavus įrodymų visetą, iš esmės nepažeidus įrodymų vertinimo taisyklių, nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo sprendimą neteisėtu šiuo aspektu.

58. Pareiškėjo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų, nėra pagrįsti. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktais vertinimais, negali būti pagrindu teiginiams, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas.

59. Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad Valdymo įmonė nebuvo įtraukta į ginčo procesą kaip trečiasis suinteresuotas asmuo, nors PMĮ nurodo, kad KIS uždirbto pelno ir (arba) gautų, išmokamų pajamų apmokestinimo tvarką taiko valdymo įmonė, konstatuotina, kad mokestinės prievolės kiekvienam subjektui yra individualios, todėl neturi įtakos Valdymo įmonės teisėms ir pareigoms, o nagrinėjamu bylos atveju papildomai mokėtina PM suma apskaičiuota Bendrovei. Todėl ir šiuo aspektu nėra jokio teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo.

60. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nėra tokio reikšmingumo, kurie leistų abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu – dėl jų, kaip nereikšmingų bylos baigčiai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisako. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais. Atitinkamai nėra pagrindo naikinti ir VMI 2022 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr. 69-20, kuriuo buvo patvirtintas Klaipėdos AVMI 2022 m. sausio 11 d. sprendimas Nr. (27.13 Mr)-D2-177, ir Komisijos 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimo S-119(7-72/2022).

61. Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtos investicinės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo trikampis“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Arūnas Sutkevičius