3cd335d8-24ff-46bd-a32f-9ee5601a22c2 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-1359-811/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04225-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 20 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir n u s t a t ė :

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartimi priimta pareiÅ¡kėjo skundo dalis dėl reikalavimų priteisti iÅ¡ abiejų atsakovės atstovų po 600 Eur neturtinės žalos (b. l. 26-27). Nurodo, kad nuo 2018 m. spalio 19 d. įsigaliojo Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-213, patvirtintas pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pakeitimas, kurio 1.5 punkte nustatytas ribojimas naudotis patalyne ir čiužiniu ne miego laiku. Teigia, kad nuo 2018 m. lapkričio 21 d. atlieka nuobaudÄ kamerų tipo patalpose Å¡eÅ¡erių mėnesių laikotarpiui, neteisėtų veiksmų laikotarpį nurodo nuo 2018 m. lapkričio 21 d. iki 2018  m.

 lapkričio 27 d. PareiÅ¡kėjo teigimu, kiekvienÄ rytÄ jis privalo atiduoti PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau  - PravieniÅ¡kių PN-AK) administracijai čiužinį ir patalynę, dėl ko pareiÅ¡kėjas neturi galimybės pailsėti, jam nuolat skauda nugarÄ , todėl jaučiasi kankinamas, patiria nepatogumus, neigiamus iÅ¡gyvenimus ir fizinį skausmÄ . Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) atsiliepime nurodo su skundu nesutinkantis, praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti (b. l. 52-55).

Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti žalÄ kildina iÅ¡ Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 įsakymo Nr. 1R-213, kuriuo pakeistos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės). Vadovaujasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 1 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir teigia, kad Taisyklės yra galiojantis teisės aktas, nėra pripažintas, kad jų pakeitimai prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir/ar kitiems įstatymams bei tarptautinėms teisės normoms.

Vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246, 6.247, 6.249, 6.271 straipsnių nuostatomis ir teigia, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė civilinės atsakomybės sÄ lygų. Tuo pačiu nurodo, kad skunde nėra duomenų apie tai, jog ginčijamas teisės aktas nulėmė realų pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ . Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas Å¡ioje byloje nepateikė duomenų, kad PravieniÅ¡kių PN-AK, Kalėjimų departamentas bÅ«tų sÄ moningai siekęs nežmoniÅ¡kai elgtis su pareiÅ¡kėju.

PareiÅ¡kėjo nurodomi galimai įvairÅ«s nepatogumai bei su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai dėl laikymo PravieniÅ¡kių PN-AK sÄ lygų, Kalėjimų departamento nuomone, yra neiÅ¡vengiama laisvės apribojimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Teigia, jog jokių iÅ¡imčių, kad bÅ«tų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje nebuvo, o tam tikras nuteistųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai, paprastai yra neiÅ¡vengiama laisvės apribojimo pasekmė, susijusi su jos esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

PareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neiÅ¡vengiamas. Lietuvos valstybės atstovas PravieniÅ¡kių PN-AK atsiliepime nurodo su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinkantis, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 57-59). Vadovaujasi Taisyklių 220 punktu, kuriame įtvirtinta nuostata, kad patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems iÅ¡duodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui.

Nurodo, kad PravieniÅ¡kių PN-AK direktoriaus 2018 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. V-515 „Dėl nuteistųjų dienotvarkių 3-iame sektoriuje patvirtinimo“ dienotvarkės 6 lape „3-io sektoriaus nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, dienotvarkė“ miego laikas yra numatytas nuo 22.00 val. iki 6.00 val. Vadovaujasi CK 6.271 straipsnio nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aktualia praktika ir nurodo, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalÄ dėl pareigÅ«nų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos.

Teigia, kad PravieniÅ¡kių PN-AK veikė pagrįstai ir teisėtai, vadovavosi galiojusiais teisės aktais, todėl, nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, nėra pagrindo pareiÅ¡kėjui priteisti žalos atlyginimÄ . Skundas atmestinas. PareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ , jo teigimu, patirtÄ laikotarpyje nuo 2018 m. lapkričio 21 d. iki 2018  m.  lapkričio  27 d., sieja su Taisyklių 220 punkto redakcija, įsigaliojusia nuo 2018 m. spalio 20 d.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 įsakymu Nr. 1R-213 buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 220 punktas, pagal kurį patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Vadovaujantis šia nuostata, pareiškėjas dienos metu privalėjo atiduoti patalynę Pravieniškių PN-AK administracijai. Administraciniai teismai spręsdami bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, privalo vadovautis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, nustatančiomis deliktinės atsakomybės atvejus, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar darbuotojai privalėjo veikti. Pagal CK 6.271 straipsnyje nustatytas žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo sÄ lygas, Å¡iame straipsnyje numatytai vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti pakanka trijų sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Prievolei atlyginti patirtÄ turtinę žalÄ kilti bÅ«tina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sÄ lygas. Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė negalima, taigi jai neatsiranda pareiga atlyginti žalÄ . Tokį aiÅ¡kinimÄ pateikia ir Konstitucinis Teismas, nurodęs, jog asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (žr.

Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimÄ ). Pažymėtina tai, kad Å¡ioje byloje Taisyklių 220 punktas nėra ginčijamas (b. l. 48-50). PravieniÅ¡kių PN-AK, paimdami iÅ¡ pareiÅ¡kėjo, laikomo kameros tipo patalpoje, patalynę, laikėsi Taisyklių 220 punkto reikalavimų, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių PN-AK, veiksmų. Lietuvos valstybės atstovo Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų pareiÅ¡kėjas skunde iÅ¡ viso nenurodė.

Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad nesant neteisėtų atsakovės atstovų veiksmų, nėra visų deliktinei atsakomybei atsirasti bÅ«tinų sÄ lygų. Nenustačius neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, dėl kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų (žalos bei priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos) teismas plačiau nepasisako, nes nagrinėjamuoju atveju tokių sÄ lygų vertinimas yra beprasmis. Esant Å¡ioms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento ir PravieniÅ¡kių PN-AK, po 600 Eur neturtinės žalos negali bÅ«ti tenkinamas, todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 ir 133 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo E. V. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Violeta Petkevičienė