3cd1c6b8-e0cd-4d6b-9acd-1d005c7d63a5 · Lietuvos apeliacinis teismas

? Civilinė byla Nr. 2-302-585/2021 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00310-2013-7 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.18.1. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 18 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria atmestas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas įtraukti jį į bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dangė“ bankroto bylÄ trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjas A. M. pateikė praÅ¡ymÄ dėl įtraukimo trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Dangė“ bankroto byloje, atnaujinti terminÄ atskirajam skundui paduoti.

2. Nurodė, kad yra įmonės akcininkas, todėl yra suinteresuotas bylos baigtimi ir turi bÅ«ti įtrauktas į bylÄ trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi atmetė pareiÅ¡kėjo A. M. praÅ¡ymÄ Ä¯traukti jį į BUAB „Dangė“ bankroto bylÄ trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų.

4. Teismas nurodė, kad akcininkas turi teisę įstoti į bankroto bylÄ trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, tačiau jis privalo įrodyti teisinį suinteresuotumÄ bankroto bylos baigtimi. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡yme formaliai nurodo, kad jis „yra suinteresuotas bylos baigtimi“ (praÅ¡ymo 6 punktas), tačiau jokių įrodymų ir (ar) duomenų, patvirtinančių jo suinteresuotumÄ bankroto bylos baigtimi nepateikia.

5. IÅ¡kėlus UAB „Dangė“ bankroto bylÄ , Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutartimi buvo patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡as. Å ia nutartimi, be kita ko, patvirtintas ir pareiÅ¡kėjo A. M. 2 590,25 Eur pirmosios eilės finansinis reikalavimas. Tačiau Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartimi, patikslinus įmonės kreditorių finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä , jame nebeliko pirmosios eilės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų. Tad įsiteisėjus Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 15 d. nutarčiai, pareiÅ¡kėjas nebeteko įmonės kreditoriaus statuso. Taigi pareiÅ¡kėjas Å¡iuo metu neturi jokio teisinio (turtinio) ryÅ¡io bankroto byloje ir Å¡iuo aspektu negali bÅ«ti vertinamas kaip turintis suinteresuotumÄ bylos baigtimi.

6. Aktualu ir tai, kad nors pareiÅ¡kėjas yra įmonės akcininkas, tačiau bankroto byloje nėra ginčijami jokie įmonės akcininko sprendimai, teismas neturi duomenų, kad pareiÅ¡kėjo atžvilgiu bÅ«tų priimti sprendimai, (ne)tiesiogiai darantys įtakÄ pareiÅ¡kėjo (akcininko) teisių ir (ar) pareigų apimčiai, tokių duomenų neteikia ir pareiÅ¡kėjas. Kitas aspektas tas, kad bankroto byloje atliekamų procedÅ«rų kontrolę pirmiausia atlieka patys kreditoriai, kurie tiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi, nes turi turtinį ryšį su byla bei yra suinteresuoti, kad bÅ«tų patenkinti jų kreditiniai reikalavimai kuo didesne apimtimi.

Dėl Å¡ių priežasčių teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, o teismas nenustatė pareiÅ¡kėjo teisinio suinteresuotumo bankroto bylos baigtimi, todėl pareiÅ¡kėjo į bylÄ trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, neįtraukė. III. Atskirojo skundo argumentai 7. PareiÅ¡kėjas A. M. patikslintu atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – pareiÅ¡kėjo A.

M. praÅ¡ymÄ dėl įtraukimo į bylÄ trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 7.1. PareiÅ¡kėjas turi teisę paduoti atskirÄ jį skundÄ dėl skundžiamos nutarties, nors joje nurodyta, kad ji neskundžiama. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normose nėra įtvirtinta, kad atskiruoju skundu gali bÅ«ti skundžiama teismo nutartis, kuria atsisakoma įtraukti asmenį į bylÄ kaip trečiÄ jį asmenį, nepareiÅ¡kiantį savarankiÅ¡kų reikalavimų.

Tačiau tokia nutartis užkerta keliÄ tolesnei bylos eigai CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme, nes ja sudaroma neįveikiama kliÅ«tis proceso eigai tokio asmens atžvilgiu, nes trečiasis asmuo be savarankiÅ¡kų reikalavimų negali pradėti savarankiÅ¡ko proceso (skirtingai nei trečiasis asmuo su savarankiÅ¡kais reikalavimais), todėl jo įstojimas į procesÄ yra vienintelė veiksminga jo teisių gynimo forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-403/2020). 7.2.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bendrÄ ja prasme įmonės akcininkai, Å¡iai įmonei bankrutuojant, nėra bankroto byloje proceso dalyviai, tačiau Å¡i bendroji taisyklė turi iÅ¡imčių, kai savininko (akcininko, nario) teisės yra pakankamai veikiamos apribojimų, pritaikytų juridiniam asmeniui, kad gali bÅ«ti pateisintas ir jų dalyvavimas bankroto procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2014). 7.3. PareiÅ¡kėjas ilgus metus aktyviai dalyvavo byloje, turi teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi, todėl teismas nepagrįstai atmetė pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , taip eliminuodamas pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ bankroto bylos, kad jis nebegaltų skųsti teismo nutarčių, dangstant nusikalstamÄ bankroto administratoriaus veiklÄ , iÅ¡Å¡vaistant BUAB „Dangė“ turtÄ . 7.4.

PareiÅ¡kėjo teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi pagrindžia ir tai, kad po kreditorinių reikalavimų patenkinimo, didžioji dalis likusio įmonės turto pereitų pareiÅ¡kėjo nuosavybėn, todėl pareiÅ¡kėjas suinteresuotas, kad Å¡is turtas bÅ«tų valdomas racionaliai. 7.5. Kiekvienas nesuinteresuotas bylos baigtimi teisėjas, jo manymu, nepakankant įrodymų pareiÅ¡kėjo teisiniam suinteresuotumui pagrįsti ar esant praÅ¡ymo trÅ«kumams, nustatytų terminÄ jiems iÅ¡taisyti, o ne konstatuotų, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, teismas nenustatė pareiÅ¡kėjo teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi.

Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl atskirojo skundo argumentų 9. PareiÅ¡kėjo teigimu, jis turi teisę paduoti atskirÄ jį skundÄ dėl skundžiamos nutarties, nors joje ir yra nurodyta, kad ji neskundžiama. Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iuo pareiÅ¡kėjo argumentu sutinka. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį atskirai nuo teismo sprendimo galima skųsti pirmosios instancijos teismo nutartis CPK numatytais atvejais bei tuomet, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Jeigu teismo priimtu tarpiniu procesiniu sprendimu nėra užkertama galimybė tolesnei bylos eigai ir tokio procesinio sprendimo apskundimo apeliacine tvarka galimybės nenumato konkreti CPK norma, apeliacinis procesas negali prasidėti, o pradėtas procesas turi būti nutrauktas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas ir 5 dalis, 338 straipsnis).

10. Lietuvos apeliacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pirmosios instancijos teismo nutartis vertintina kaip užkertanti keliÄ tolesnei proceso eigai ne tik tada, kai ja apskritai užbaigiamas procesas, bet ir tada, kai jos priėmimas užkerta keliÄ dalyvauti procese konkrečiam asmeniui ir jis negali savo interesų ginti, pateikdamas atitinkamÄ pareiÅ¡kimÄ . Trečiasis asmuo be savarankiÅ¡kų reikalavimų negali pradėti savarankiÅ¡ko proceso (skirtingai nei trečiasis asmuo su savarankiÅ¡kais reikalavimais), todėl jo įstojimas į procesÄ yra vienintelė efektyvi jo teisių ir interesų gynimo forma, o atsisakymas įtraukti tokį asmenį į procesÄ vertinamas kaip užkertantis keliÄ bylos eigai to asmens atžvilgiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2391/2012; 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1551-781/2019).

Nutartį dėl trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, neįtraukimo į bylÄ gali skųsti tik tie asmenys, kuriems nutartis neleidžia įstoti į bylÄ , kiti byloje dalyvaujantys asmenys Å¡ia teise nedisponuoja (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-425-178/2017; 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1059-585/2019).

11. Nagrinėjamu atveju ir praÅ¡ymÄ Ä¯traukti į bankroto bylÄ trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, ir atskirÄ jį skundÄ dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria toks praÅ¡ymas buvo atmestas, pateikė tas pats asmuo – pareiÅ¡kėjas, todėl pareiÅ¡kėjo atžvilgiu Å¡i nutartis yra skundžiama. Atitinkamai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas ginčo nutartyje nepagrįstai nurodė, kad nutartis, kuria atmestas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas jį įtraukti trečiuoju asmeniu nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų į BUAB „Dangė“ bankroto bylÄ , yra neskundžiama. Kita vertus, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir nurodęs, kad ginčo nutartis neskundžiama, pareiÅ¡kėjo atskirÄ jį skundÄ priėmė, taigi pripažino jÄ (nutartį) apeliacijos objektu.

12. Anot pareiÅ¡kėjo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė praÅ¡ymÄ Ä¯traukti jį į bylÄ trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, pareiÅ¡kėjui esant suinteresuotu bylos baigtimi. Apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANÄ®) 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo nustatytas iÅ¡imtis. Atsižvelgiant į tai, kad JANÄ® nėra reglamentuota bankrutuojančios įmonės pareiÅ¡kėjų įtraukimo trečiaisiais asmenimis, nepareiÅ¡kiančiais savarankiÅ¡kų reikalavimų, į bankroto bylÄ tvarka, pastarasis proceso teisės klausimas sprendžiamas vadovaujantis CPK įtvirtintomis taisyklėmis (CPK 1 straipsnio 1 ir 2 dalys, 37 ir 47 straipsniai).

13. Dalyvaujančiais byloje asmenimis pripažįstami proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi (CPK 37 straipsnis). Toks suinteresuotumas gali bÅ«ti procesinis, materialus arba ir materialus, ir procesinis. Jeigu asmuo turi teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi, jis įtraukiamas į bylÄ , kad galėtų įgyti atitinkamas procesines teises (CPK 42 straipsnis, 46 straipsnio 2 dalis, 47 straipsnio 2 dalis) ir naudotis jomis gindamas savo pozicijÄ ; asmenys, įtraukti į bylÄ trečiaisiais asmenimis, pareiÅ¡kiančiais savarankiÅ¡kus reikalavimus, turi visas ieÅ¡kovo teises ir pareigas (CPK 46 straipsnio 2 dalis); asmenys, įtraukti į bylÄ trečiaisiais asmenimis, nepareiÅ¡kiančiais savarankiÅ¡kų reikalavimų, turi Å¡alies procesines teises ir pareigas, iÅ¡skyrus teisę keisti ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , atsisakyti ieÅ¡kinio, jį pripažinti arba sudaryti taikos sutartį (CPK 47 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2013).

14. IÅ¡keliant bankroto bylÄ , ieÅ¡kovu yra laikomas asmuo, kuris kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡kelti bankroto bylÄ . Atsakovas bankroto byloje yra skolininkas, t. y. įmonė, kuriai praÅ¡oma iÅ¡kelti bankroto bylÄ . Kreditoriai, kurie nesikreipė dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bankroto byloje dalyvaujančiais asmenimis tampa teismui patvirtinus jų finansinius reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2012). Tokie asmenys naudojasi trečiųjų asmenų, nepareiÅ¡kiančių savarankiÅ¡kų reikalavimų, procesinėmis teisėmis (CPK 47 straipsnis).

Teisės aktai įtvirtina tam tikras kreditorių procesines teises bankroto byloje, pavyzdžiui, teisę skųsti teismui kreditorių susirinkimo nutarimus, teisę su tam tikrais apribojimais skųsti teismo nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo, tačiau nereglamentuoja trečiųjų asmenų – ne kreditorių teisių ir pareigų (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1789-881/2020).

15. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad trečiaisiais asmenimis, nepareiÅ¡kiančiais savarankiÅ¡kų reikalavimų, bankroto byloje gali bÅ«ti ne tik įmonės kreditoriai – dėl trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, teisės įstoti į bankroto bylÄ kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylÄ nagrinėjantis teismas pagal tai, ar Å¡is asmuo turi įstatymo pripažįstamÄ teisinį ryšį su bylos dalyku. Teismų praktika formuojama ta linkme, jog tam, kad asmuo galėtų dalyvauti bankroto byloje trečiuoju asmeniu, bÅ«tina įrodyti pakankamÄ asmens teisinį suinteresuotumÄ bankroto bylos baigtimi, neapsiribojant vien teisinio (turtinio) reikalavimo bankroto byloje turėjimu.

Ä® bankroto bylÄ trečiaisiais asmenimis, nepareiÅ¡kiančiais savarankiÅ¡kų reikalavimų, teismui konstatavus pakankamÄ teisinį suinteresuotumÄ , gali bÅ«ti įtraukiami įmonės savininkai, akcininkai, laiduotojai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2013; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372-219/2019). Taigi, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama akcininko teisė dalyvauti bankroto procese, tačiau laikomasi nuostatos, kad įmonės akcininkas turi įrodyti savo turtinį suinteresuotumÄ bankroto byla bei pagrįsti turimo intereso reikÅ¡mingumÄ ir dalyvavimo bankroto procese tikslingumÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 30  d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-771/2008; 2015 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-900-381/2015).

16. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas turi 706 486 vienetus arba 98 procentus BUAB „Dangė“ akcijų. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutartimi buvo patvirtintas BUAB „Dangė“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡as, įskaitant ir pareiÅ¡kėjo 2 590,25 Eur pirmosios eilės finansinį reikalavimÄ . Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. birželio 15 d. nutartimi patikslino įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä , iÅ¡ jo iÅ¡braukiant pirmosios eilės kreditorius ir jų finansinius reikalavimus.

Ä®siteisėjus Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 15 d. nutarčiai, pareiÅ¡kėjas neteko BUAB „Dangė“ kreditoriaus statuso. Savo suinteresuotumÄ BUAB „Dangė“ bankroto bylos baigtimi pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės grindžia faktu, kad jis yra pagrindinis įmonės akcininkas ir patenkinus kreditorių reikalavimus bankroto byloje likusi įmonės turto dalis turi atitekti jam bei aplinkybe, kad pareiÅ¡kėjas aktyviai dalyvavo įmonės bankroto byloje, pastarajam esant įmonės kreditoriumi.

Jokių kitų aplinkybių pagrįsti savo suinteresuotumÄ pareiÅ¡kėjas nenurodo, jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikia.

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjas neįrodė, kad jis turi teisinį suinteresuotumÄ bankroto bylos baigtimi ir todėl nėra pagrindo įtraukti jį į nagrinėjamÄ bylÄ trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų. Pažymėtina, kad yra Lietuvos apeliacinio teismo praktikos, kurioje aplinkybė, kad minėtÄ procesinį statusÄ siekiantis įgyti asmuo yra bankrutuojančios įmonės akcininkas, vertinama esant reikÅ¡minga ir pagrindžiančia jo suinteresuotumÄ bankroto bylos baigtimi (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-900-381/2015; 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1372-585/2020). Tačiau Å¡iame kontekste svarbios kelios aplinkybės.

18. Pirma, nagrinėjamos ir minėtų bylų ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa – nagrinėjamoje byloje pareiškėjas yra pagrindinis bankrutuojančios įmonės akcininkas, turintis 98 procentus įmonės akcijų, o civilinėse bylose Nr. e2-900-381/2015, e2-1372-585/2020 pareiškėjai buvo vieninteliai bankrutuojančių įmonių akcininkai, turintys po 100 procentų įmonių akcijų. Taigi vien dėl šios priežasties minėta Lietuvos apeliacinio teismo praktika netaikytina nagrinėjamoje byloje.

Antra, civilinėse bylose Nr. e2-900-381/2015, e2-1372-585/2020 100 procentų akcijų turėjimas buvo laikomas reikÅ¡mingu tik kitų aplinkybių kontekste, t. y. turėjo bÅ«ti nustatytas papildomas suinteresuotumas, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų įtrauktas į bankroto bylÄ trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų. Vien buvimas vieninteliu bankrutuojančios įmonės akcininku nurodomose teismo nutartyse nebuvo laikomas pakankamu pagrindu suteikti trečiojo asmens nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų procesinį statusÄ .

19. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas nenurodė ir neįrodė, kad Å¡ios bankroto bylos baigtis turės nors ir netiesioginę, bet svarbiÄ Ä¯taka pareiÅ¡kėjo teisinei padėčiai. Jokių kitų aplinkybių be to, kad pareiÅ¡kėjui priklauso 98 procentai BUAB „Dangė“ akcijų, pareiÅ¡kėjas teismui neatskleidė. Tuo tarpu tai, kad pareiÅ¡kėjas dar bÅ«damas BUAB „Dangė“ kreditoriumi aktyviai dalyvavo bankroto byloje, pagrindžia jo kaip buvusio įmonės kreditoriaus suinteresuotumÄ jo finansiniu reikalavimu bei jo patenkinimu, o ne pareiÅ¡kėjo suinteresuotumÄ bankroto bylos baigtimi per se (pačia savaime), kuris galėtų bÅ«ti pagrindu tenkinti jo praÅ¡ymÄ .

20. Vadovaudamasis anksčiau iÅ¡dėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ procesinį sprendimÄ , kurio naikinti atskirojo skundo motyvais pagrindo nėra. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas Vytautas Zelianka