2019-04-03 Nr. AB-8558-3-63-3-02025-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Adm

Administracinė byla Nr. A-3870-438/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02025-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 28.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. K. T. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. vasario 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. K. T. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja A. K. T. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) Klaipėdos skyriaus 2018 m. rugsėjo 3 d. sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-18-NT-1472-15331 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėja paaiškino, jog 2018 m. liepos 26 d. kreipėsi į Tarnybos Klaipėdos skyrių su prašymu jai suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-4191-852/2018 (toliau – ir Civilinė byla). Tarnyba skundžiamu Sprendimu pareiškėjos prašymą atmetė be motyvų nustačiusi, kad pareiškėjos pateiktas pažymėjimas apie visišką nedarbingumą nesuteikia teisės prašyti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos. Pareiškėjos teigimu, Tarnyba neturi teisės pati vienašališkai spręsti apie pareiškėjos bylos tolimesnę eigą ir perspektyvas. Pareiškėja jokio nekilnojamo turto neturi, o neįgalia pripažinta oficialiai ir neterminuotai. Sprendimas yra neteisingas ir neteisėtas, nes kartu su prašymu pateiktas invalidumo pažymėjimas įrodo pareiškėjos teisę gauti antrinę teisinę pagalbą.

3. Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

4. Tarnyba nurodė, jog 2018 m. liepos 26 d. buvo gautas pareiškėjos prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą Nr. (2.4)-NTP-1-1472 civilinėje byloje Nr. 2-4191-852/2018. Kartu su minėtu prašymu pareiškėja pateikė Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 17 d. pranešimo Nr. 2-4191-852/2018 kopiją, kuria pareiškėjai buvo pratęstas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, bei invalidumo pažymėjimo Nr. VMSE-1 Nr. 868984 (toliau – ir Invalidumo pažymėjimas) kopiją, kuriuo pareiškėjai nustatyta antra invalidumo grupė ir ji pripažinta nedarbinga.

5. Tarnyba nurodė, jog 2018 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. (2.1) NO-2-5947 (toliau – ir 2018 m. rugpjūčio 1 d. Raštas) pareiškėja buvo įpareigota per 30 dienų pateikti dokumentus, iš kurių būtų galima nustatyti, kokios valstybės institucijos neteisėtu aktu pareiškėjai buvo padaryta žala ir kuo ji pasireiškė ir pateikti dokumentą, įrodantį pareiškėjos teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, t. y. pasirašytą metinę pajamų ir turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. arba kitą dokumentą, įrodantį pareiškėjos teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Per nustatytą terminą pareiškėjai nepateikus dokumentų, pagrindžiančių pareiškėjos reikalavimą, ir dokumento, įrodančio pareiškėjos teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, Tarnybos Klaipėdos skyrius Sprendimu atsisakė pareiškėjai teikti antrinę teisinę pagalbą atsisakyta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 7 dalies 14 punktu.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjos pateiktas Pažymėjimas neįrodo jos teisės gauti antrinę teisinę pagalbą pagal Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktą, t. y. neatsižvelgiant į turimą turtą ir gautas pajamas. Šią aplinkybę jau 2013 m. vasario 1 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-132-386/2013 konstatavo Klaipėdos apygardos administracinis teismas, minėtas teismo sprendimas įsiteisėjęs.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. vasario 6 d. sprendimu pareiškėjos A. K. T. skundą atmetė.

8. Teismas nurodė, kad ginčas yra kilęs dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. rugsėjo 3 d. sprendimo Nr. 2.3-(NTP-2)-18-NT-1472-15331 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Teismas nustatė, kad 2018 m. liepos 26 d. pareiškėja kreipėsi į Tarnybos Klaipėdos skyrių su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą Civilinėje byloje; Tarnybos Klaipėdos skyrius 2018 m,. rugpjūčio 1 d. raštu informavo pareiškėją, kad ji turi pateikti dokumentus, iš kurių būtų galima nustatyti, kokia konkreti valstybės institucija, kokiais veiksmais ir kokią žalą padarė pareiškėjai, taip pat dokumentus, pagrindžiančius patirtos žalos dydį, taip pat buvo prašoma pateikti dokumentą, įrodantį pareiškėjos teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, t. y. pasirašytą metinę pajamų ir turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. arba kitą dokumentą, įrodantį pareiškėjos teisę gauti antrinę teisinę pagalbą; Tarnybos Sprendimu atsisakyta teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą, vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 14 punktu, 18 straipsnio 2 ir 4 dalimis.

10. Teismas vadovavosi Įstatymo (redakcija, galiojusia nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 10 d., t. y. Sprendimo priėmimo metu) 2 straipsnio 1 dalimi, 11 straipsnio 7 dalies 14 punktu, 18 straipsnio nuostatomis ir nurodė, jog būtent pareiškėjui, pageidaujančiam pasinaudoti antrine teisine pagalba, tenka pareiga pagrįsti konkretaus poreikio ir pakankamų prielaidų kreiptis į teismą su tam tikro turinio reikalavimu egzistavimą.

11. Teismas pažymėjo, kad Įstatymo 12 straipsnio 5 punkte nustatyta, jog teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą, turi, be kita ko, asmenys, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis arba kurie yra pripažinti nedarbingais, o pagal Įstatymo 13 straipsnio 6 dalį, šio įstatymo 12 straipsnio 5 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo neįgaliojo pažymėjimas, patvirtinantis nustatytą asmens neįgalumo lygį, darbingumo lygį arba specialiųjų poreikių lygį.

12. Vertindamas pareiškėjos kartu su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą pateiktą 2003 m. vasario 25 d. Pažymėjimą, kuriame nurodyta, jog pareiškėjai neterminuotai nustatyta antra invalidumo grupė ir ji pripažinta nedarbinga, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. A1-285 patvirtintomis Darbingumo lygio nustatymo pereinamuoju laikotarpiu taisyklių (nuo 2006 m. birželio 29 d. galiojusia akto redakcija) (toliau – ir Taisyklės) 3.2 punktu, kuriame nustatyta, kad asmenims, kuriems iki Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo įsigaliojimo buvo neterminuotai nustatytas invalidumas, darbingumo lygis privalomai nenustatomas; šių asmenų turima invalidumo grupė, iki jie sukaks senatvės pensijos amžių, prilyginama darbingumo lygiui, remiantis iki Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo įsigaliojimo buvusia tvarka išduotais invalidumo pažymėjimais, II invalidumo grupė prilyginama 35 procentų darbingumo lygiui (asmuo laikomas iš dalies darbingu). Teismas pažymėjo, kad pagal Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 7 dalies 2 punktą, jei asmeniui nustatoma 30–55 procentų darbingumo, asmuo laikomas iš dalies darbingu, t. y. asmuo gali dirbti pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje arba jam nebūtina pritaikyti darbo vietos.

13. Įvertinęs tai, jog pareiškėjai invalidumas neterminuotai nustatytas iki Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo įsigaliojimo, teismas darė išvadą, jog prašymo pateikimo metu pareiškėja neatitiko Įstatymo 12 straipsnio 5 punkte keliamų reikalavimų, nebuvo pagrindo pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą, nevertinant pareiškėjos turto ir pajamų lygio. Teismas konstatavo, kad pareiškėja nevykdė Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos ir per 30 dienų nuo Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 1 d. Rašto išsiuntimo dienos Tarnybos Klaipėdos skyriui prašomų dokumentų nepateikė, todėl teismas darė išvadą, jog atsakovas turėjo teisinį pagrindą Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 14 punkto pagrindu pareiškėjai antrinės teisinės pagalbos neskirti, apreiškėjos skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

III. 14. Pareiškėja A. K. T. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. vasario 6 d. sprendimą.

15. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos išdėstė skunde pirmosios instancijos teismui, ir papildo, kad teismas nepagrįstai nusprendė, jog atsisakymas teikti teisinę pagalbą nedarbingam asmeniui yra teisėtas. Teismas privalėjo vadovautis įstatymu, o ne atsakovo pateiktais įrodymais. Pareiškėja akcentuoja, kad kartu su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą ji pateikė šios pagalbos suteikimo pagrindus pagrindžiantį dokumentą – neįgalumo pažymėjimą, t. y. pareiškėja yra nedarbinga.

16. Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodo, kad visus argumentus dėl kilusio ginčo išdėstė atsiliepime į pareiškėjos skundą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. rugsėjo 3 d. sprendimo Nr. 2.3-(NTP-2)-18-NT-1472-15331, kuriuo Tarnybos Klaipėdos skyrius atsisakė pareiškėjai teikti antrinę teisinę pagalbą, teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja 2018 m. liepos 26 d. kreipėsi į Tarnybą su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-4191-852/2018 pagal pareiškėjos ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo, kartu su šiuo prašymu pateikė 2003 m. vasario 25 d. Invalidumo pažymėjimą, kuriame pareiškėjai neterminuotai nustatyta antroji invalidumo grupė ir ji pripažinta nedarbinga. Tarnyba 2018 m. rugpjūčio 1 d. informavo pareiškėją, kad Invalidumo pažymėjimas nepagrindžia jos teisės gauti antrinę teisinę pagalbą pagal Įstatymo 12 straipsnio 5 punktą (šią aplinkybę yra konstatavęs Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 1 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-132-386) ir pareiškėja turi pateikti ieškinio Civilinėje byloje reikalavimą pagrindžiančius įrodymus bei metinę turto ir pajamų deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti. Skundžiamu sprendimu Tarnyba, vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 14 punktu, 18 straipsnio 2 ir 4 dalimis, nusprendė atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai A. K. T. , nes pareiškėja per Tarnybos nustatytą terminą prašymo antrinei teisinei pagalbai gauti nepatikslino ir prašomų dokumentų nepateikė.

19. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą dėl Tarnybos Klaipėdos skyriaus Sprendimo panaikinimo atmetė, nustatęs, kad kartu su 2018 m. liepos 26 d. prašymu pareiškėjos pateiktas Invalidumo pažymėjimas nepagrindžia pareiškėjos teisės gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į jos turtą ir pajamas, t. y. pagal Įstatymo 12 straipsnio 5 punktą.

20. Pareiškėja apeliaciniame skunde su šia teismo išvada nesutinka ir nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog atsisakymas suteikti antrinę teisinę pagalbą nedarbingam asmeniui yra teisėtas, teismas nesivadovavo įstatymu.

21. Pažymėtina, kad teisė gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti ir neribojama. Šią teisę suteikia pati valstybė savo iniciatyva ir ji yra realizuojama laikantis teisės aktais nustatytų sąlygų ir tvarkos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2009 m. rugpjūčio 27 d. Nr. A822-1042/2009, 2009 m. spalio 26 d. Nr. A662-1207/2009, 2011 m. liepos 28 d. Nr. A575-2966/2011, 2011 m. spalio 6 d. Nr. A62-3036/2011, kt.). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Įstatymas, kurio 11–12 straipsniai apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą. Tačiau teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010; 2011 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011 ir kt.).

22. Reikalavimai, kuriuos turi atitikti asmuo, prašantis suteikti antrinę teisinę pagalbą, nustatyti Įstatymo 11, 12 straipsniuose. Pagal Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą, antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą. Kilusiam ginčui aktualus Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 14 punktas, nustatantis, jog antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjas per tarnybos nustatytą terminą nepateikė visų šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų (t. y. prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą, reikalavimą pagrindžiančių dokumentų, teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančių dokumentų).

23. Įstatymo 12 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie turi gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą, be kita ko, ir asmenys, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis arba kurie yra pripažinti nedarbingais, arba sukakę senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, taip pat šių asmenų globėjai (rūpintojai), kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir interesams atstovauti bei ginti (VGTPĮ 12 str. 5 p.).

24. Byloje esantys įrodymai, pareiškėjos skundo ir apeliacinio skundo argumentai patvirtina, kad pareiškėja savo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, nevertinant pareiškėjos turto ir pajamų, sieja išimtinai su savo sveikatos būkle ir nedarbingumu, o šią aplinkybę grindžia 2003 m. vasario 25 d. Invalidumo pažymėjimu.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, ir tai, kad pareiškėjos Invalidumo pažymėjimu pripažintas nedarbingumas, atsižvelgiant į nustatytą invalidumo grupę, Taisyklių 3.2 punkto pagrindu prilyginamas 35 proc. darbingumo lygiui, kuriam esant asmuo laikomas iš dalies darbingu, (Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 str. 7 d. 2 p.), padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad pareiškėja neįrodė savo teisės į antrinę teisinę pagalbą, kai neatsižvelgiama į prašančiojo asmens turtą ir pajamas. Tai, kad pareiškėjos turimas 2003 m. vasario 25 d. Invalidumo pažymėjimas jai aptariamos teisės nesuteikia, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, konstatavo Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 1 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-132-386/2016 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-1473/2013 minėtas sprendimas paliktas nepakeistas). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalį faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, jie yra įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja be 2018 m. liepos 26 d. prašymo ir kartu su juo teiktų dokumentų, Tarnybos Klaipėdos skyriui iki skundžiamo Sprendimo priėmimo neteikė jokių kitų dokumentų, kurie galėtų pagrįsti jos teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Todėl atsakovas pagrįstai sprendė, jog pareiškėja nepateikė jos reikalavimą Civilinėje byloje pagrindžiančių ir pareiškėjos teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančių dokumentų, ir atsisakė pareiškėjai tokią teisinę pagalbą suteikti Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 14 punkto pagrindu.

26. Priešingai nei teigia pareiškėja, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą iš esmės vadovavosi įstatymo teisinę galią turinčiais teisės aktais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai dėl teismo sprendimo nepagrįstumo yra abstraktūs bei deklaratyvūs, nepagrįsti faktais bei teisės aktų normomis ir nesudaro pagrindo ginčo situaciją vertinti kitaip, nei tai atliko pirmosios instancijos teismas.

27. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A. K. T. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys