3cd0c366-33ac-48e3-aaab-5af765c120fc · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2S-810-275/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01036-2022-5 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 24 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų G. G. ir Z. H. T. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų A. Ž.-B. ir N. B. ieÅ¡kinį atsakovams G. G. ir Z. H. T. dėl žalos atlyginimo, ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai A. Ž.-B. ir N. B. (toliau – ieÅ¡kovai) pateikė ieÅ¡kinį atsakovams G. G. ir Z. H. T. (atsakovams) praÅ¡ydami:

1) priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai ieÅ¡kovų naudai 23 413,5 Eur žalos (atlyginti patalpoms ir baldams padarytÄ Å¾alÄ ), 96 Eur nesumokėtų komunalinių mokesčių, 5 procentų metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki pilno galutinio atsiskaitymo, jas skaičiuojant nuo 23 509,5 Eur sumos, 1 500 Eur. atstovavimo iÅ¡laidų ir 717,20 Eur. bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimui (žyminis mokestis ir atlyginimas antstoliui).

2. Nurodė, kad ieÅ¡kovai su atsakovais 2017 m. lapkričio 16 d. sudarė patalpų nuomos sutartį Nr. 2017 11 26/2, kuria atsakovams buvo iÅ¡nuomotas gyvenamasis namas. Nuomos sutartis buvo sudaryta vieneriems metams. Å alims tinkamai vykdant savo įsipareigojimus, patalpų nuomos sutartis kiekvienais metais buvo pratęsinėjama tomis pačiomis sÄ lygomis. 2021 metų lapkričio mėnesį ieÅ¡kovams lankantis iÅ¡nuomotame name buvo pastebėtas ženklus nuomojamų patalpų ir baldų suniokojimas. Nuomos sutartimi buvo numatyta, kad nuomininkas turi nebloginti (tyčia ar dėl neatsargumo) iÅ¡sinuomotųjų patalpų bÅ«klės. Ä®vertinant suniokojimo mastÄ , ieÅ¡kovai 2021 m. lapkričio 27 d. nuomininkams buvo pranešė apie nuomos sutarties nutraukimÄ .

Dalyvaujant atsakovams 2021 m. lapkričio 27 d. buvo apžiÅ«rėtos patalpos ir pasiraÅ¡ytinai suraÅ¡ytas patalpų apžiÅ«ros aktas TÄ pačiÄ dienÄ , atsakovams buvo pateikta sutartis dėl Nuomos sutarties nutraukimo. Nepateikiant motyvų Å¡iÄ sutartį buvo atsisakyta priimti ir pasiraÅ¡yti. Todėl, sutarties nutraukimo projektas atsakovams tÄ pačiÄ dienÄ buvo iÅ¡siųstas elektroniniu paÅ¡tu.

3. Pažymėjo, kad atsakovai nesÄ Å¾iningai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, tinkamai nereaguoja į ieÅ¡kovo praÅ¡ymus apmokėti susidariusiÄ Å¾alÄ . Nurodė, kad atsakovai turi kitų neįvykdytų įsipareigojimų. Atsakovai iÅ¡sikraustė iÅ¡ nuomoto namo paslapčia, atsisako nurodyti savo naujÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ . Vienas iÅ¡ atsakovų yra užsienio pilietis, tik turintis teisę laikinai gyventi mÅ«sų Å¡alyje. PraÅ¡omos priteisti skolos suma pinigine iÅ¡raiÅ¡ka tiek ieÅ¡kovams, tiek ir atsakovams yra didelė, ypač įvertinant tai, kad atsakovai mÅ«sų Å¡alyje neturi pastovios darbo vietos.

Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo, jeigu jis bus palankus ieÅ¡kovams, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teigė, kad didelė ieÅ¡kinio suma Å¡iuo atveju tikrai yra pakankamas pagrindas Å¡ių priemonių taikymui. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 17 d. nutartimi tenkino ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ . AreÅ¡tavo atsakovams priklausančius nekilnojamuosius ir (arba) kilnojamuosius daiktus, jų esant nepakankamai – pinigines lėšas ir (ar) turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, už 23 509,50 Eur.

AreÅ¡tavus atsakovų lėšas, leido jiems iÅ¡ areÅ¡tuotų lėšų disponuoti po 400 Eur suma kiekvienÄ mėnesį.

5. Nurodė, kad atsakovams pareikÅ¡ta iÅ¡ viso 23 509,50 Eur reikalavimų suma (nežinant atsakovų turtinės-finansinės bÅ«klės) vertintina kaip didelė. IeÅ¡kovų reikalavimas neužtikrintas kokiomis nors kitomis priemonėmis ir byloje nepateikta duomenų, kurie patvirtintų gerÄ , stabiliÄ atsakovų finansinę-turtinę bÅ«klę (Sodra neturi duomenų apie atsakovų darbovietes, darbo pajamas), todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas manyti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, priėmus ieÅ¡kovams palankų procesinį sprendimÄ , jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Remiantis nurodytais motyvais, teismas tenkino ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ .

6. Tuo atveju, jeigu bus areÅ¡tuotos atsakovų lėšos, teismas atsakovams leido disponuoti po 400 Eur dydžio suma kas mėnesį atsakovų pragyvenimui (CPK 145 straipsnio 6 dalis). III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 7. Atskiruoju skundu atsakovai G. G. ir Z. H. T. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atmesti ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ takyti laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovų atžvilgiu.

8. Nurodė, kad nėra grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovai nepateikė jokių konkrečių įrodymų apie atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ , piktnaudžiavimÄ ir ketinimÄ vengti teismo sprendimo įvykdymo. PaaiÅ¡kino, kad atsakovai turi nuolatinį ir tvirtÄ ryšį su Lietuvos Respublika. Atsakovė yra Lietuvos Respublikos pilietė, o atsakovas Z. H. T. nuo 2021 m. liepos 19 d. turi leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2023 m. liepos 19 d. Teigė, kad nėra jokio pagrindo abejoti, kad atsakovai gali slapstytis ar vengti teismo sprendimo įvykdymo.

9. Pažymėjo, kad teismas nutartimi laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ grindė tik ieÅ¡kinio suma. Atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovai iÅ¡ pradžių iÅ¡ atsakovų reikalavo 2 800 Eur sumos atlyginimo, tačiau ieÅ¡kinyje reikalavimo suma iÅ¡augo iki 23 509,50 Eur sumos. Teigė, kad ieÅ¡kovų reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, tuo labiau, priklausantys tik nuo jų valios. IeÅ¡kovai patys teikdami ieÅ¡kinį dirbtinai padidino savo reiÅ¡kiamus reikalavimus. Patys ieÅ¡kovai savo 2021 m. gruodžio 11 d. elektroniniu laiÅ¡ku patvirtino, kad jų reikalavimai didesnei sumai nėra net preliminariai pagrįsti, taip pat tokia nepagrįsta, vienaÅ¡aliÅ¡kai nurodyta suma nepagrindžia grėsmės teismo sprendimo vykdymui.

10. Teigė, kad atsakovų turtinė padėtis yra gera, dėl ko reikalavimo suma jiems nėra didelė. Aplinkybę, jog atsakovams reikalavimo suma nėra didelė, patvirtina tos aplinkybės, jog atsakovai per mėnesį iÅ¡leidžia ženkliai didesnes sumas, nei teismas leido disponuoti (400 Eur/mėnesį) ir vaikams iÅ¡laikyti skiria ženkliai didesnes nei minimalios iÅ¡laidos. Nurodė, kad atsakovo banko sÄ skaitoje sukaupta piniginių lėšų ženkliai daugiau, nei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

11. Nurodė, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia Å¡alių pusiausvyrÄ , teisingumo, protingumo, ekonomiÅ¡kumo ir proporcingumo principus.

12. Pažymėjo, kad teismas negalėjo nustatyti konkrečios sumos, kuria atsakovai galėtų laisvai disponuoti kas mėnesį.

13. IeÅ¡kovai A. Ž.-B. ir N. B. atsiliepimu prašė palikti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepakeistÄ .

14. PaaiÅ¡kino, kad atsakovai nepabaigę vykdyti nuomos sutarties ir sutarta tvarka nesudarę patalpų perdavimo-priėmimo akto, iÅ¡vyko. Nurodė, kad jau nutraukus patalpų nuomos sutartį ir atsakovams iÅ¡sikėlus iÅ¡ nuomojamo namo, atsakovas 2021 gruodžio 29 d. migracijos tarnybai pateikė melagingÄ informacijÄ , kad ir toliau gyvena nuomotame name. Tokiu, nesÄ Å¾iningu bÅ«du atsakovas Z. H. T. neteisėtai pratęsė savo leidimÄ laikinai gyventi Lietuvoje.

15. Nurodė, kad atsakovų turtinė padėtis yra sudėtinga. Atsakovas Z. H. T. nedirba, jokio registruoto turto neturi. AreÅ¡tuotoje sÄ skaitoje likutis 2022 m. sausio 21 d. sudaro 19,16 Eur. Vienintelės atsakovo gaunamos pajamos yra kitos atsakovės G. G. atlikti epizodiniai mokestiniai pavedimai po 25-100 Eur smulkios iÅ¡laidoms.

16. Nurodė, kad tiksli suniokotų patalpų atstatymo (bÅ«tinojo remonto) vertė galutinai paaiÅ¡kėjo tik specialistams (UAB „Ermedos statyba“) sudarius darbų ir reikalingų medžiagų sÄ matÄ .

17. Pažymėjo, kad atsakovai neturėjo ir neturi nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje (iÅ¡skyrus anksčiau terminuotai deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ ginčo name). Atsakovai neturėjo ir neturi jokio turto, kuris juos nors kiek sietų su Lietuva: nei nekilnojamojo, nei automobilio, nei baldų, nei augintinių, nei bendravimo aplinkos. Atsakovai niekada anksčiau nebuvo ir dabar nėra susieti teisiniais darbo santykiais su subjektais Lietuvoje. Teigė, kad atsakovai nuolat kuria prielaidas iÅ¡vykimui iÅ¡ Lietuvos, ieÅ¡ko tam galimybių.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

19. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas patenkino ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

20. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinosios apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti keliÄ tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sÄ raÅ¡as atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai praÅ¡antys taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir yra pagrindas manyti, kad bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

21. Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas pirmiausia atlieka pareikÅ¡tų reikalavimų tikėtino pagrįstumo vertinimÄ . Ä®sitikinęs, kad, iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, galėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus sprendimas, teismas turi nustatyti, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

22. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių institutÄ reglamentuojančių teisės normų (CPK XI skyriaus penktasis skirsnis) taikymo bei aiÅ¡kinimo praktikoje ne kartÄ pasisakyta, kad, spręsdamas klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieÅ¡kinio pagrįstumo iÅ¡ esmės, netiria ir nevertina ieÅ¡kinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie (ieÅ¡kinio preliminaraus pagrįstumo) doktrinÄ ieÅ¡kinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, galėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013).

23. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas preliminarus (prima facie) ieÅ¡kinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieÅ¡kovas pasirinko neleistinÄ ar aiÅ¡kiai neįmanomÄ savo civilinių teisių gynybos bÅ«dÄ arba praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimÄ , kuris iÅ¡ viso nėra pagrįstas ieÅ¡kinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidÄ , kad reiÅ¡kiamas reikalavimas negalės bÅ«ti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus Å¡io reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015, 2015 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).

24. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovai prašė priteisti iÅ¡ atsakovų žalÄ padaryta namui ir name esantiems baldams po nuomos santykių tarp Å¡alių nutraukimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės ir pateikti teisiniai argumentai sudaro pagrindÄ teigti, kad ieÅ¡kiniu reiÅ¡kiamas reikalavimas preliminariai pagrįstas: ieÅ¡kinyje suformuluoti aiÅ¡kÅ«s reikalavimai, nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindai, argumentacija, pateikti ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. IeÅ¡kinio forma ir turinys atitiko CPK nustatytus reikalavimus.

25. Atsakovų argumentai, kuriais pastarieji įrodinėja ieÅ¡kinį esant preliminariai nepagrįstÄ , iÅ¡ esmės susiję su bylos nagrinėjimu iÅ¡ esmės. Paminėta, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , nenagrinėja ieÅ¡kinio pagrįstumo iÅ¡ esmės, netiria ir nevertina ieÅ¡kinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų.

26. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieÅ¡kinio pagrįstumas (pirmoji sÄ lyga), bet ir realios grėsmės bÅ«simam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sÄ lyga), kuriÄ privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, praÅ¡antis taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1018-881/2020, 16 punktas). Tai reiÅ¡kia, kad ir tikėtinai pagrįsti reikalavimai, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

27. Proceso Å¡alis, praÅ¡anti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui, o atsakovas, siekdamas iÅ¡vengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie tokiÄ grėsmę paneigia. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieÅ¡kovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebÅ«tų pritaikytos, o ieÅ¡kinys bÅ«tų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės bÅ«tų pritaikytos, o ieÅ¡kinys – atmestas. Teismas gali taikyti tik tokias laikinÄ sias apsaugos priemones, kurios gali užtikrinti bÅ«simo toje byloje, dėl joje kilusio ginčo priimto teismo sprendimo, jei reikalavimas bÅ«tų patenkintas, įvykdymÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje e2-1718-943/2016).

28. Vien reikalavimo dydis, koks jis bebÅ«tų, savaime negali patvirtinti bÅ«tinybės taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Reikalavimo dydis gali bÅ«ti tik vienas iÅ¡ daugelio kriterijų, vertinant, ar gali kilti grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, tačiau, minėta, vien Å¡is kriterijus nėra pakankamas iÅ¡vadai dėl tokios grėsmės buvimo padaryti. Å io iÅ¡imtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo praÅ¡antis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesÄ Å¾iningÄ elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslÄ iÅ¡vengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016, 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017, 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017, 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018 ir kt.).

29. TikėtinÄ grėsmę, kaip vienÄ iÅ¡ sÄ lygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018), turint tikslÄ iÅ¡vengti ieÅ¡kovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-272-370/2019; 2018 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1462-516/2018; 2018 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-773-464/2018; 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; kt.), t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sÄ moningÄ siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ Å¡io turto pagal teismo sprendimÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1303-302/2020).

30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ vertinamas ne atsakovų nesÄ Å¾iningumas santykiuose su ieÅ¡kovais, dėl ko byloje yra kilęs ginčas, o galimas nesÄ Å¾iningumas kaip siekis pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ ar kitaip jį apsunkinti) ir taip apsunkinti galbÅ«t ieÅ¡kovams palankaus teismo sprendimo įvykdymÄ ateityje. Aplinkybės, kuriais ieÅ¡kovai įrodinėja grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, yra bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės dalykas.

31. IeÅ¡kovų nurodyti argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovai imasi ar imsis nesÄ Å¾iningų veiksmų ieÅ¡kovų atžvilgiu, siekdami iÅ¡vengti ieÅ¡kovams galimai palankaus sprendimo įvykdymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovai nepateikė įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti bent labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovas tiek iki bylos iÅ¡kėlimo, tiek jos nagrinėjimo metu bÅ«tų ėmęsi aktyvių veiksmų savo turtui nuslėpti ir (ar) perleisti. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Å¡iuo metu nėra pagrindo teigti, jog atsakovų veiksmai liudija egzistuojant grėsmę ieÅ¡kovų palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

32. Nurodytų aplinkybių kontekste darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, pritaikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrįstÄ prielaidÄ teigti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymo galimybė sumažėtų. Kaip minėta, vien reikalavimo dydis, kurio rėmėsi pirmosios instancijos teismas, koks jis bebÅ«tų, savaime negali patvirtinti bÅ«tinybės taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Nesant Å¡ios sÄ lygos, laikinosios apsaugos priemonės negalėjo bÅ«ti taikomos, todėl atskirasis skundas tenkinamas, o ieÅ¡kovų praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas.

33. Teismas pažymi, kad pasikeitus aplinkybėms, ieÅ¡kovai galėtų pakartotinai teikti praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 17 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – netenkinti ieÅ¡kovų praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teisėja Danutė Kutrienė