AS-575-569-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS575-569/2012

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00075-2011-3

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. rugpjūčio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus (toliau – ir VSDFV Utenos skyrius) direktoriaus 2011 m. kovo 4 d. įsakymą Nr. (2.57) P-46 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2011 m. birželio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir atsakovo VSDFV Utenos skyriaus direktoriaus 2011 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. (2.57)P-46 pareiškėjui paskirtą tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą pakeitė tarnybine nuobauda – pastaba.

Atsakovui VSDFV Utenos skyriui teismo sprendimą apskundus apeliaciniu skundu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. birželio 4 d. nutartimi skundžiamą Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 9 d. sprendimą paliko nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmetė.

2012 m. birželio 20 d. Panevėžio apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo J. K. prašymas dėl 729,94 Lt dydžio išlaidų priteisimo.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 4 d. nutartimi pareiškėjo J. K. prašymą tenkino iš dalies ir iš atsakovo VSDFV Utenos skyriaus pareiškėjui priteisė 3,71 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Pareiškėjo prašymo dalį dėl išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, priteisimo perdavė nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pirmosios instancijos teismas 2011 m. birželio 9 d. sprendimu iš dalies patenkino pareiškėjo skundą, o apeliacinės instancijos teismas 2012 m. birželio 4 d. nutartimi šį teismo sprendimą paliko nepakeistą, padarė išvadą, kad administracinė byla buvo iš dalies išspręsta pareiškėjo naudai, todėl pareiškėjas įgijo teisę gauti iš atsakovo VSDFV Utenos skyriaus savo išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinę bylą Nr. 1-168-283-2011, atlyginimą.

Teismas nurodė, kad nutartimi sprendžia tik išlaidų, turėtų nagrinėjant administracinę bylą Panevėžio apygardos administraciniame teisme, atlyginimo klausimą. Pažymėjo, kad nors transporto išlaidoms pagrįsti pareiškėjas pateikė UAB „Lietuva Statoil“ degalinės kvitus, tačiau šių dokumentų duomenys yra nepakankami galimai patirtų transporto išlaidų apskaičiavimui atlikti, kadangi nėra duomenų, objektyviai patvirtinančių, kokia transporto priemone pareiškėjas vyko į teismo posėdžius, kokios yra pareiškėjo atvykimui į teismą naudoto lengvojo automobilio vidutinės degalų sąnaudos, kokį atstumą nuvažiavo pareiškėjas. Nurodė, kad šiuos duomenis ir apskaičiavimus, pagrindžiančius pareiškėjo turėtas transporto išlaidas, privalėjo pateikti pats pareiškėjas, o kadangi teismas neturi galimybės nustatyti tikslaus degalų sunaudojimo kiekio pagal nuvažiuotą atstumą ir realiai turėtų transporto išlaidų, šio pareiškėjo prašymo netenkino.

Dėl pareiškėjo prašymo sumokėti dienpinigius, t. y. 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną, remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 2 dalimi, nurodė, kad proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, dienpinigiai gali būti priteisti tik tada, kai jo dalyvavimas byloje yra susijęs su asmens išvykimu iš gyvenamosios vietos ir jam nuomojant teismo buvimo vietoje esančias gyvenamąsias patalpas. Pažymėjo, kad pareiškėjas prašyme nenurodė, kad vykstant Panevėžio apygardos administraciniame teisme administracinės bylos procesui jis nuomojosi gyvenamąsias patalpas Panevėžio mieste. Kadangi teismui nebuvo pateikta duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjo dalyvavimas Panevėžio apygardos administracinio teismo posėdžiuose buvo susijęs su jo apsistojimu visai dienai Panevėžio mieste, pareiškėjo reikalavimo apmokėti jam dienpinigius už tas dienas, kuriomis vyko teismo posėdžiai, netenkino.

Spręsdamas pašto ir kopijavimo išlaidų atlyginimo klausimą, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui gali būti atlygintos turėtos pašto ir kopijavimo išlaidos, kurias sudaro 2011 m. balandžio 4 d. skundo siuntimas Panevėžio apygardos administraciniam teismui ir dokumentų kopijavimo paslaugos. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo skundas buvo patenkintas iš dalies, pareiškėjui iš atsakovo priteisė 3,71 litus (7,42 Lt bendros pašto ir kopijavimo išlaidos / 2).

III. Atskiruoju skundu pareiškėjas J. K. prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartį pakeisti ir priteisti iš atsakovo VSDFV Utenos skyriaus visas pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 9,69 Lt pašto, 601 Lt transporto, 2,25 Lt dokumentų kopijavimo ir 117 Lt dienpinigių išlaidas (viso 729, 94 Lt).

Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjo pateikti mokėjimo dokumentai nėra pakankamas įrodymas išlaidoms pagrįsti ir teismas neturi galimybių apskaičiuoti realiai jo turėtų transporto išlaidų. Mano, kad teismas pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 4 dalies ir 81 straipsnio nuostatas, kadangi konstatuodamas pareiškėjo teisę gauti patirtų išlaidų atlyginimą, tačiau manydamas, jog pareiškėjo teisė nėra pakankamai pagrįsta įrodymais, turėjo pareikalauti papildomų įrodymų. Pažymi, kad atstumas nuo pareiškėjo gyvenamos vietos Tauragnų miestelyje iki Utenos yra 14 km, atstumas nuo Utenos iki Panevėžio, kaip ir iki Vilniaus yra 97 km, tai yra 111 km ir važiuojant automobiliu yra apie dvi valandas kelio. Į teismo posėdžius pareiškėjas vyko savo nuosavu automobiliu Renault Safrane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1993 metų gamybos, variklis 2165 kub. cm darbinio tūrio, benzinas. Naujas šios markės automobilis vidutiniškai naudoja apie 10 litrų benzino 100 km kelio, 19 metų senumo pareiškėjo automobilis benzino naudoja apie 12 l/100 km. Automobilyje yra sumontuota dujų įranga taupumo sumetimais, tačiau dujų naudojama dar apie 20 proc. daugiau nei benzino, tai yra apie 15 l/100 km. Dujas kiekvieną kartą pildavo posėdžio dieną arba jo išvakarėse maždaug 60 litrų, kad pakaktų nuvykti ir grįžti atgal. Mokėdavo grynais arba kortele ir jam, kaip pastoviam UAB „Lietuva Statoil“ klientui buvo taikoma nuolaida. Tokiu būdu, faktinės pareiškėjo patirtos minimalios transporto išlaidos yra patvirtintos degalinės kvitais, yra realios ir pagrįstos.

Pažymi, kad pareiškėjo vykimas į teismo posėdžius yra neišvengiamai susijęs su papildomomis išlaidomis, kurios privalo būti kompensuojamos. Pareiškėjas vien kelionėse į posėdžius sugaišo apie 4 val., posėdžio laukimas, pats posėdžio laikas užimdavo dar nuo 2 iki 4 valandų, t. y. vykimas į teismo posėdžius ir faktinis dalyvavimas iš viso truko apie 8 valandas, kurių metu pareiškėjas turėjo maitintis, o tai yra papildomos išlaidos, kurios turi būti kompensuojamos. Mano, kad remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 2 dalimi, dienpinigiai nėra siejami su patalpų nuomos išlaidomis, yra atskira priteistinų išlaidų kategorija, kuri yra tiesiogiai susieta su šalies dalyvavimo procese faktu, mokant 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną, todėl konstatuodamas, jog pareiškėjas, dalyvaudamas procese jokių papildomų išlaidų, susijusių su kelione į teismo posėdžio vietą, neturėjo, teismas padarė nepagrįstą išvadą.

Pareiškėjo nuomone, teismas nepagrįstai pašto išlaidų sumažinimo du kartus, taikant teisingumo ir proporcingumo principų neatitinkančią proporciją. Šiuo atveju pareiškėjui paskirta nuobauda – griežtas papeikimas – buvo sumažinta net 3 kartus iki pastabos, todėl pašto išlaidas, kurios sudarė 9,69 litus galima buvo sumažinti tik trečdaliu, o ne dvigubai. Atkreipia dėmesį, kad jo pateiktos išlaidos yra minimalios, į jas nėra įtrauktos kanceliarinės išlaidos (popierius, spausdinimas, kopijavimas), kurias pareiškėjas patyrė iš savo asmeninių lėšų, taip pat nėra įtrauktos darbo ruošiant procesinius dokumentus sąnaudos.

Atsiliepime į pareiškėjo J. K. prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo atsakovas VSDFV Utenos skyriaus prašo jį atmesti. Savo prašymą grindžia tuo, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas savo skunde buvo pateikęs tik vieną reikalavimą – panaikinti neteisėtą VSDFV Utenos skyriaus direktoriaus 2011 m. kovo 24 d. įsakymą Nr. (2.57) P-46, kuriuo jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, o teismas nurodyto įsakymo nepanaikino, todėl nėra pagrindo išvadai, jog teismo sprendimas yra priimtas pareiškėjo naudai. Teismas įsiteisėjusiu sprendimu konstatavo, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau nenustačius aplinkybių, leidžiančių teigti apie pagrindinių procedūrinių taisyklių pažeidimus, įsakymo, kaip to reikalavo pareiškėjas, nepanaikino, o atsižvelgęs į švelninančias aplinkybes, tarnybinę nuobaudą tik pakeitė lengvesne. Kadangi pareiškėjas nepagrindė faktiškai turėtų transporto išlaidų, t. y. privalėjo pirmosios instancijos teismui pateikti reikalingus duomenis ir detalius apskaičiavimus, susijusius su kuro sąnaudomis teismo posėdžio dienomis automobilio markei pagal nustatytą formulę, todėl reikalavimas dėl transporto išlaidų priteisimo netenkintinas. Atsakovo nuomone, apeliacinės instancijos teismas turėtų atsisakyti tirti šiuos naujus įrodymus, kadangi pareiškėjas nenurodė pagrįstų priežasčių, dėl kurių to nepadarė anksčiau. Mano, kad atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjo dalyvavimas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teismo posėdžiuose buvo susijęs su apsistojimu visai dienai (nenurodė, kad apeliacinio proceso metu Vilniuje nuomojosi gyvenamąsias patalpas), todėl jo reikalavimas apmokėti dienpinigius už tas dienas, kai vyko teismo posėdžiai, netenkintinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 2 dalimi, tuo atveju, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti sumokėtą žyminį mokestį, išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo, išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas.

Iš teismui pateikto pareiškėjo J. K. prašymo ir jo priedų matyti, kad pareiškėjas prašo atlyginti tiek išlaidas, turėtas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek išlaidas, turėtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (II, b. l. 158-161). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, proceso šalių išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atlyginimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, o išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, atlyginimo klausimą sprendžia apeliacinės instancijos teismas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-280/2009, 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2303/2011). Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas sprendė tik dėl pareiškėjo išlaidų, turėtų nagrinėjant administracinę bylą Panevėžio apygardos administraciniame teisme, atlyginimo klausimą, o klausimą dėl išlaidų, kurias pareiškėjas patyrė bylą nagrinėjant apeliaciniame teisme, perdavė nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Atsižvelgiant į tai, šios nutarties svarstymo objektas yra dėl bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pareiškėjo patirtos išlaidos ir plačiau dėl kitų pareiškėjo argumentų, susijusių su išlaidomis, patirtomis apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija nepasisakys.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo sprendimą iš dalies priėmus pareiškėjo naudai, jis turi teisę gauti iš atsakovo patirtų išlaidų atlyginimą, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (pvz., žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-422/2008, 2010 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-106/2010). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo VSDFV direktoriaus 2011 m. kovo 4 d. įsakymą Nr. (2.57) P-46, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismo sprendimu paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo 2011 m. birželio 9 d. sprendimą, kuriuo atsakovo VSDFV Utenos skyriaus direktoriaus 2011 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. (2.57)P-46 pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas pakeistas tarnybine nuobauda – pastaba. Įvertinus pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teisme pareikštą reikalavimą, teismo patenkinto reikalavimo turinį, reikšmingumą ir pareiškėjui sukeltas teisines pasekmes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju pareiškėjui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai turi būti priteista 50 procentų pirmosios instancijos teisme patirtų teismo išlaidų.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjo teismo išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą pirmąja instancija, sudaro suma, sumokėta už transporto išlaidas vykstant į 2011 m. gegužės 16 d., 2011 m. gegužės 23 d. ir 2012 m. gegužės 30 d. Panevėžio apygardos administracinio teismo posėdžius (350,49 Lt už kuro sąnaudas), už pašto išlaidas, siunčiant skundą teismui (5,17 Lt), kopijavimo išlaidas (2,25 Lt) ir dienpinigiai už kiekvieną teismo proceso dieną (13 Lt x 3 = 39 Lt), t. y. iš viso teismo išlaidas sudaro 396,91 Lt (350,49 Lt + 5,17 Lt + 2,25 Lt + 39 Lt). Teismui pateikti UAB „Lietuva Statoil“ degalinės mokėjimo kvitai patvirtina, kad 2011 m. gegužės 15 d. 67,01 Lt pareiškėjas sumokėjo už 31,17 litrų dujų (mokėjimo kvitas Nr. 433565/229), 2011 m. gegužės 18 d. 65,97 Lt – už 30,26 litrus (mokėjimo kvitas Nr. 236027/111), 2011 m. gegužės 23 d. 65,92 Lt – už 30,24 litrus (mokėjimo kvitas Nr. 458498/79), 2011 m. gegužės 30 d. 48,62 Lt – už 22,30 litrus (mokėjimo kvitas Nr. 194449/159), 2011 m. gegužės 31 d. 59,26 Lt – už 27,18 litrus (mokėjimo kvitas Nr. 194919/162), 2011 m. birželio 2 d. 43,71 Lt – už 20,05 litrus (mokėjimo kvitas Nr. 195782/134), t. y. iš viso sumokėjo 350,49 litus už 161,02 litrų dujų (II t., b. l. 160). Iš AB Lietuvos paštas 2011 m. balandžio 4 d. mokėjimo kvito Nr. WD 08500058 matyti, kad už pašto korespondencijos siuntimą pareiškėjas sumokėjo 5,17 Lt, o pagal Panevėžio apygardos administracinio teismo pinigų priėmimo kvitą, kurio Serija UIA Nr. 8548535, pareiškėjas už dokumentų kopijavimą sumokėjo 2,25 Lt (II t., b. l. 160, 161).

Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, dėl transporto išlaidų, kai jos patiriamos proceso šaliai vykstant į teismą savo transporto priemone, atlyginimo teismui turi būti pateikti ir tokie dokumentai, iš kurių būtų galima nustatyti patirtų išlaidų apskaičiavimui būtinus parametrus, t. y. degalų kainą, automobilio vidutines kuro sąnaudas, nuvažiuotą atstumą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62–180/2011). Spręsdamas dėl tokių išlaidų pagrįstumo, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1995 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 405 patvirtintos Automobilių kuro normų nustatymo metodikoje (toliau – ir Metodika) pateiktais orientacinėmis kontrolinėmis kuro sąnaudomis pagal automobilio markę, modelį ir kuro rūšį (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-543/2011, 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-721/2011).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad duomenis ir apskaičiavimus, pagrindžiančius pareiškėjo turėtas transporto išlaidas, privalėjo pateikti pats pareiškėjas, o kadangi pareiškėjas to nepadarė, teismas pareiškėjo prašymo dėl transporto išlaidų netenkino.

Siekdamas pagrįsti patirtas transporto išlaidas, pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė papildomą informaciją apie automobilio markę, naudojamo kuro rūšį, kontrolinę (bazinę) degalų sunaudojimo šiai automobilio markei normą, atstumą tarp pareiškėjo gyvenamosios vietos ir Panevėžio apygardos administracinio teismo (II t., b. l. 173, 175), bei kuro sąnaudų, patirtų dėl vykimo į pirmosios instancijos teismo posėdžius, apskaičiavimą.

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas dalyvavo 2011 m. gegužės 16 d., 2011 m. gegužės 23 d. ir 2011 m. gegužės 30 d. Panevėžio apygardos administraciniame teisme vykusiuose teismo posėdžiuose (I t., b. l. 75-83, 89-94, 97-98).

Remiantis Lietuvos automobilių kelių direkcijos internetinio tinklalapio http://www.atstumai.lt duomenimis, atstumas tarp Utenos (pareiškėjo gyvenamoji vieta Pušų g. 6-2, Tauragnai, Utenos rajonas) ir Panevėžio (Panevėžio apygardos administracinis teismo adresas Respublikos g. 62, Panevėžys) į vieną pusę yra 120 km, į abi puses pareiškėjas nuvažiavo 240 km. Pareiškėjo vairuojamo automobilio Renault Safrane (variklio darbinis tūris 2,165 cm3, II t., b. l. 175) degalų sunaudojimo norma 100 kilometrų yra 11,65 litrai dujų. Remiantis Metodikoje nustatytu kuro sąnaudų apskaičiavimu, darytina išvada, kad pareiškėjas vykimui į tris pirmosios instancijos teismo posėdžius Panevėžyje ir grįžimui atgal (t. y. iš viso 720 km atstumui) sunaudojo 83,88 litrų dujų ir iš viso jo turėtos kelionės išlaidos sudaro 182,86 litus. Todėl pareiškėjui turi būti priteistos 182,86 Lt transporto išlaidos, patirtos dėl vykimo į teismo posėdžius bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Atskirasis skundas taip pat grindžiamas tuo, kad teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą priteisti dienpinigius, kadangi pareiškėjo vykimas į teismo posėdžius yra neišvengiamai susijęs su papildomomis išlaidomis, be to, remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 2 dalimi, dienpinigiai nėra siejami su patalpų nuomos išlaidomis, o yra atskira priteistinų išlaidų kategorija, kuri yra tiesiogiai susieta su šalies dalyvavimo procese faktu.

Kaip minėta, ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė atlyginti bylą laimėjusiai šaliai dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad dienpinigių išlaidos priteisiamos tik tuomet, jei proceso šalies gyvenamoji vieta yra kitame mieste nei vyko teisminis procesas, ir tokio asmens dalyvavimas teismo posėdžiuose buvo susijęs su apsistojimu visai dienai kitame mieste nei yra jo gyvenamoji vieta (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822–421/2010). Vertinant dienpinigių priteisimą už pirmosios instancijos teismo posėdžių dienomis, remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjo gyvenamoji vieta yra Utenos rajone, o teisminis procesas nagrinėjant bylą pirmąja instancija vyko Panevėžyje, pareiškėjas visuose teismo posėdžiuose dalyvavo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo dalyvavimas teismo posėdžiuose buvo susijęs su jo apsistojimu visai dienai kitame mieste, nei yra jo gyvenamoji vieta, pareiškėjo prašymas apmokėti jam dienpinigius už tas dienas, kuriomis vyko teismo posėdžiai, yra tenkintinas, todėl pareiškėjui gali būti priteista 39 Lt dienpinigių išlaidų. Teisėjų kolegija palaiko pareiškėjo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas šį pareiškėjo prašymą atmetė nepagrįstai, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, kad tomis dienomis, kai vyko teismo posėdžiai pareiškėjas nuomojo teismo buvimo vietoje esančias gyvenamąsias patalpas.

Dėl pareiškėjo prašymo priteisti pašto ir dokumentų kopijavimo išlaidas, darytina išvada, kad 2011 m. balandžio 4 d. AB Lietuvos paštas mokėjimo kvitas ir Panevėžio apygardos administracinio teismo pinigų priėmimo kvitas, Serija UIA Nr. 8548535 pagrindžia, kad 4,52 Lt suma už pašto korespondencijos siuntimą buvo sumokėta būtent už 2011 m. balandžio 4 d. pareiškėjo skundo (I t., b. l. 2-33) siuntimą į Panevėžio apygardos administracinį teismą ir už reikalingų dokumentų kopijavimą, todėl šios išlaidos laikytinos pagrįstomis ir pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteistos pagrįstai.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, nurodant, kad pareiškėjo J. K. prašymas dėl teismo išlaidų atlyginimo tenkintinas iš dalies ir pareiškėjui iš atsakovo VSDFV Utenos skyriaus taip pat priteistina 110,93 Lt ((182,86 Lt transporto išlaidos + 39 Lt dienpinigių) x 50 proc.) teismo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginti.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsniu, 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartį pakeisti, nurodant, kad pareiškėjui J. K. iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus priteistina 110,93 Lt (vienas šimtas dešimt litų, devyniasdešimt trys centai) transporto išlaidų, turėtų bylą nagrinėjant Panevėžio apygardos administraciniame teisme.

Likusią teismo nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas