2013-11-14 Nr. AB-8035-3-61-3-02628-2012-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A438-1505/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02628-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 33.3; 59 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso būdu apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. ir atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–5) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, agentūra) 2012 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. BR6-1848205 dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų (toliau – ir sprendimas), įpareigoti atsakovą pervertinti 2011 m. paraišką paramai už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gauti (toliau – ir 2011 m. paraiška); priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad agentūrai pateikė paraišką. Agentūra, 2011 m. spalio 27 d. – 2011 m. lapkričio 2 d. atlikusi paraiškos patikrą, neteisingai ir nepagrįstai patikros vietoje/nuotolinės patikros ataskaitoje Nr. 11-1005918014-D4-1 užfiksavo, kad kontroliniame žemės sklype (toliau – ir KŽS) Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame lauke Nr. 1, kurio deklaruotas plotas – 15 ha RGR-1 (grikiai ir jų ražienos), ir Nr. 2, kurio deklaruotas plotas – 27 ha RRA-1 (rapsai ir jų ražienos), bei KŽS Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame lauke Nr. 2, kurio deklaruotas plotas – 2,13 ha RGR-1 (grikiai ir jų ražienos), deklaruotų pasėlių nenustatyta, minėtuose laukuose rastos suartos ganyklos, t. y. nustatyti neteisingai deklaruoti pasėliai. Pažeidimai užregistruoti fotonuotraukose, matavimai nebuvo atlikti. Nesutikdamas su patikros duomenimis, pareiškėjas agentūrai pateikė 2011 m. gruodžio 12 d. skundą ir nurodė, kad kontroliniuose žemės sklypuose deklaruoti pasėliai buvo, bei pateikė užsėjimą pagrindžiančius dokumentus. Pažymėjo, kad vietomis minėtuose laukuose augalai blogai prigijo, o vėliau ir blogai augo. Prašė agentūros atlikti pakartotinę patikrą vietoje, tačiau ši 2012 m. sausio 18 d. raštu Nr. BR6-(1.14)-623 atsisakė tai padaryti. Agentūra 2012 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. BRK-(3.82)-6579 informavo pareiškėją apie taikomas sankcijas. Nesutikdamas su šiuo sprendimu, pareiškėjas 2012 m. rugpjūčio 16 d. pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui (administracinė byla Nr. I-4134-629/2012). Su 2012 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. BR6-(11.13)-7001 agentūra pateikė jam 2012 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. BR6-1848205 dėl tų pačių sankcijų taikymo.

Pažymėjo, kad agentūra taikė jam sankcijas neatsižvelgdama į tai, jog pareiškėjas nepažeidė jokių teisės aktų nuostatų. Neaišku, kuo remiantis buvo priimtas sprendimas, nenurodyta, kokios teisės aktų nuostatos pažeistos, taigi sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Agentūra pateikė tik teisinį taikomų sankcijų pagrindimą, o faktinio pagrindimo nėra. Sprendime apsiribojama tik tam tikrų faktų konstatavimu („vietoj deklaruotos ariamos žemės (ražienų plotų) rasta ganykla-pieva“, „deklaruotas plotas 27 ha RRA-1 (rapsai (vasariniai) ir jų ražienos), o rasta 5GP-1 (ganyklos-pievos (iki 5 m.))“; „deklaruotas plotas 2,13 ha RRA-1 (grikiai ir jų ražienos), o rasta 5GP-1 (ganyklos-pievos (iki 5 m.))“; „deklaruotas plotas 15 ha RRA-1 (grikiai ir jų ražienos), o rasta 5GP-1 (ganyklos-pievos (iki 5 m.))“), tačiau nepateikta objektyvių duomenų, leidžiančių spręsti apie pateikiamų išvadų teisingumą ir apie sankcijų taikymo pagrindo egzistavimą.

Nurodė, kad skirdamas sankcijas ir nustatydamas jų dydį, atsakovas konstatavo, jog pareiškėjas pasėlius neteisingai deklaravo tyčia. Agentūra tyčinį deklaravimą konstatavo vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. 3D-192 patvirtintomis Paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės 2011 m. taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės). Taisyklėse pateikti apibrėžimai neteisingo deklaravimo pobūdį (neteisingas deklaravimas arba tyčinis neteisingas deklaravimas) sieja su pasekmėmis, o ne su pažeidimą padariusio asmens intelektine ir valine veikla. Sankcijų už tyčinį neteisingą deklaravimą taikymas galimas tik atskleidus kaltės, kaip subjektyviosios neteisėtos veikos pusės elemento, buvimo faktą. Sankcija buvo skirta konstatavus bendrą neteisingai deklaruotų plotų neatitikimą daugiau kaip 10 procentų paraiškoje deklaruoto ploto. Už aptartą pažeidimą pareiškėjui skirtos bent dvi sankcijos – vienkartinė ir ilgalaikė, pastaroji bus išskaičiuojama trejus metus iš pareiškėjui mokamų paramos sumų, kuo yra pažeidžiamas konstitucinis non bis in idem principas.

Pažymėjo, kad sprendime neatskleidžiamos matavimų ir skaičiavimų technologijos, nenurodomos naudotos priemonės, kurioms pagal Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 12 straipsnį turi būti atliktas atitikties įvertinimas, o šios priemonės turi būti atitinkamai paženklintos ir (arba) turėti atitikties liudijimus. Jeigu atsakovas naudojo matavimo priemones, kurios neatitinka įstatymo reikalavimų, jų rodmenys ir gauti matavimų rezultatai negali būti naudojami kaip faktinis pagrindas pažeidimams konstatuoti.

Teigė, kad agentūros nuotraukose aiškiai matyti grikių ir rapsų ražienos. Agentūra, siekdama, kad sprendimas būtų objektyvus ir teisingas, turėjo dar kartą atlikti patikrą vietoje. Nelogiška, kad agentūra 2010 m. patikros ataskaitoje deklaruoja, jog patikros metu minėtuose laukuose rastas arimas, o 2011 m. – sukultivuotos (suartos) ganyklos.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 25–27) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjas agentūrai 2010 m. birželio 15 d. pateikė paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, atskirąsias tiesiogines išmokas už baltąjį cukrų ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, mokamą už plotus 2010 m. (reg. Nr. 10-1005918014-A1-1) (toliau – ir 2010 m. paraiška). Agentūra, atlikusi šios paraiškos patikrą (toliau – ir 2010 m. patikra) pareiškėjo valdoje, nustatė, kad 2010 m. rugsėjo 2 d. KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančiuose laukuose Nr. 1 (18,3 ha) ir Nr. 2 (17 ha), kuriuose pareiškėjas deklaravo RGR-1 (grikiai ir jų ražienos), yra blogos agrarinės būklės (periodiškai neįdirbamas) juodasis pūdymas (5PD-1), o 2010 m. paraiškoje deklaruoti grikiai nebuvo sėti. Nuvykus į šiuos laukus 2010 m. lapkričio 11 d., nustatyta, kad abu laukai yra neapsėti ar neapsodinti žemės ūkio augalais. 2010 m. patikros metu taip pat nustatyta, kad KŽS (duomenys neskelbtini) esančiuose laukuose Nr. 3 (6,4 ha) ir Nr. 4 (3 ha) deklaruotos ganyklos ir pievos (5GP-1) buvo nešienautos ir neganytos. 2011 m. spalio 3 d. agentūra priėmė sprendimą dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų Nr. BR6-1668394 (toliau – ir 2010 m. sprendimas), kuriuo informavo pareiškėją apie galutinę paramos sumą pagal 2010 m. paraišką bei pritaikytas sankcijas. 2010 m. sprendime nurodyta, kad 2010 m. paraiškoje A. B. paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veiklą „Ražienų laukai per žiemą“ deklaravo 44,2 ha plotą, o faktiškai nustatytas 8,9 ha plotas, taip pat buvo nustatytas tyčinio neteisingo deklaravimo atvejis ir parama pagal šią priemonę nebuvo skirta, be to, pareiškėjui pritaikyta 17672,95 Lt dydžio ilgalaikė sankcija. 2010 m. sprendimo pareiškėjas neskundė.

2011 m. birželio 19 d. pareiškėjas agentūrai pateikė paraišką, kurios patikrą atlikus buvo nustatyti pareiškėjo skunde nurodyti pažeidimai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-151patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natūra 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – MPŪV taisyklės) 2 skyriumi, tyčinis neteisingas deklaravimas – tai atvejai, kai pareiškėjas vietoj ganyklų arba pievų (iki 5 metų) ar daugiamečių ganyklų arba pievų (5 metų ir daugiau) deklaravo ariamąją žemę. Pareiškėjas paraiškoje vietoj ganyklų-pievų, kurios buvo rastos patikros metu, deklaravo grikius ir rapsus bei jų ražienas, t. y. ariamą žemę. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui taikomos sankcijos už tyčinį neteisingą deklaravimą (MPŪV taisyklių 33.3.5 punktas). Be to, pareiškėjui taikoma ilgalaikė sankcija, lygi deklaruoto ir nustatyto ploto skirtumui. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas paraiškoje pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ iš viso deklaravo 225,72 ha, o 2011 m. atliktos patikros metu paaiškėjo, kad 44,13 ha (27 + 2,13 + 15; plotai, kuriuose buvo nustatytas pažeidimas) yra neteisingai deklaruoti ir netinkami paramai gauti pagal minėtą priemonę, pareiškėjui nemokama parama už visus 225,72 ha, be to, jam taikoma ilgalaikė sankcija už deklaruoto ir nustatyto ploto skirtumą, viršijantį 20 procentų (44,13 / (225,72 - 44,13 x 100 proc. = 24,30 proc.).

Pareiškėjas paraiškoje pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veiklą „Ražienų laukai per žiemą“ deklaravo 44,13 ha. 2011 m. atliktos patikros metu nustatyta, kad visas šis plotas, t. y. 15 ha ploto KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esantis laukas Nr. 1, 27 ha ploto KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esantis laukas Nr. 2 ir 2,13 ha ploto KŽS (duomenys neskelbtini) esantis laukas Nr. 2, yra neteisingai deklaruotas: visuose šiuose laukuose vietoj nustatytų ganyklų-pievų buvo deklaruoti grikiai ir jų ražienos arba rapsai ir jų ražienos.

Tyčinio neteisingo deklaravimo sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-152 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007‑2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programų „Kraštovaizdžio tvarkymas“, „Ekologinis ūkininkavimas“ ir „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – AGRO taisyklės) 3 punkte. Vadovaujantis AGRO taisyklių 36.1.3 punktu, kai nustatytas didesnis kaip 20 procentų ploto tyčinis neteisingas deklaravimas, išmoka einamaisiais metais nemokama, be to, pareiškėjui taikoma ilgalaikė sankcija, lygi deklaruoto ir nustatyto ploto skirtumui (pareiškėjo deklaruotas plotas paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veiklą „Ražienų laukai per žiemą“ gauti yra 44,13 ha, o faktiškai nustatytas – 0 ha), t. y. pagal paraišką išmoka pagal programą „Kraštovaizdžio tvarkymas“ (22093,69 Lt) neskiriama ir taikoma tokio pat dydžio (nes neteisingai deklaruotas visas pagal programą „Kraštovaizdžio tvarkymas“ deklaruotas plotas) ilgalaikė sankcija. Vadovaujantis AGRO taisyklių 3 punktu, ilgalaikė sankcija – pagal paramos paraiškoje deklaruoto ploto ir faktiškai nustatyto remiamo ploto skirtumą apskaičiuojamas paramos dydžio sumažinimas, papildantis einamaisiais kalendoriniais metais pareiškėjui taikomą sankciją. Ši sankcija gali būti pradėta išskaičiuoti iš paramos kalendoriniais pažeidimo nustatymo metais, tačiau negali būti išskaičiuojama ilgiau nei trejus kalendorinius metus po pažeidimo nustatymo metų.

Apie 2011 m. patikros vietoje rezultatus pareiškėjas informuotas 2011 m. lapkričio 7 d. pranešimu Nr. 591, kartu su juo buvo išsiųsta 2011 m. lapkričio 2 d. paraiškos patikros vietoje/nuotolinės patikros ataskaita Nr. 11-1005918014-D4-1 (toliau – ir 2011 m. patikros ataskaita). 2011 m. gruodžio 9 d. pareiškėjas agentūrai pateikė prašymą (reg. Nr. GDP-6093) greičiau išnagrinėti paraišką. 2012 m. sausio 5 d. raštu Nr. BR6-(11.13)-150 agentūra atkreipė pareiškėjo dėmesį, kad greičiau skirti paramą būtų įmanoma tik tuo atveju, jeigu paraiškoje nebus nustatyta neatitikimų ar pažeidimų, o pareiškėjas atitiks visus teisės aktuose nustatytus reikalavimus paramai gauti. 2011 m. gruodžio 19 d. agentūra gavo pareiškėjo 2011 m. gruodžio 12 d. skundą, kuriame jis teigė, kad KŽS (duomenys neskelbtini) esantį lauką Nr. 1 užsėjo grikiais, o KŽS (duomenys neskelbtini) esantį lauką Nr. 2 – rapsais, tačiau šie augalai blogai prigijo ir augo. Pareiškėjas prašė nefiksuoti 2011 m. patikros metu nustatytų pažeidimų ir prilyginti juos force majeure aplinkybėms. Agentūra 2012 m. sausio 18 d. raštu Nr. BR6-(1.14)-623 informavo pareiškėją, kad 2011 m. patikra atlikta tinkamai, o aplinkybė, jog laukuose, kuriuose 2011 m. patikros metu nustatyti neatitikimai, blogai prigijo ir augo ten pasėti augalai, negali būti laikoma force majeure aplinkybe.

2012 m. liepos 18 d. agentūra pareiškėjui išsiuntė raštą Nr. BRK-(3.82)-6579 „Dėl ilgalaikės sankcijos išskaičiavimo“, kuriuo informavo, kad 2012 m. birželio 25 d. iš pagrindinės išmokos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus sumos, mokamos už 2011 deklaravimo metus (pagal 2011 m. paraišką), buvo išskaičiuota 45547,67 Lt ilgalaikė sankcija: 1) 17672,95 Lt ilgalaikė sankcija už 2010 m. paraiškos administravimo metu nustatytus neatitikimus; 2) 22093,69 Lt ilgalaikė sankcija pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Kraštovaizdžio tvarkymas“ (2011 m. paraiška); 3) 5781,03 Lt ilgalaikė sankcija pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ (2011 m. paraiška).

Pareiškėjas 2011 m. paraiškoje nurodė, kad informaciją ir sprendimus iš agentūros nori gauti el. paštu, todėl popierinis sprendimo variantas dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų pareiškėjui nebuvo siunčiamas. Dėl klaidos agentūros sistemoje pareiškėjui nebuvo išsiųstas pranešimas el. paštu apie baigtą administruoti 2011 m. paraišką. Sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas su 2012 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. BR6-(11.13)-7001 „Dėl sprendimo pateikimo“.

Tvirtino, kad 2011 m. patikra pareiškėjo valdoje buvo atlikta tinkamai, o jo prašymas nefiksuoti laukuose rastų pažeidimų, nes jie nepriklausė nuo pareiškėjo valios, nepagrįstas ir negali būti tenkinamas. Pareiškėjo KŽS (duomenys neskelbtini) esančiuose laukuose Nr. 1 ir Nr. 2, 2011 m. rugsėjo 21 d. atlikus patikrą, rastos ganyklos-pievos vietoje deklaruotų grikių ir rapsų bei jų ražienų, ir visa tai užfiksuota 2011 m. patikros ataskaitos 4 priede. 2011 m. gruodžio 12 d. skunde pareiškėjas skundė tik neatitikimus, nustatytus KŽS (duomenys neskelbtini) esančiuose laukuose Nr. 1 ir Nr. 2, o apie KŽS (duomenys neskelbtini) esantį lauką Nr. 2 neužsiminė, taip sutikdamas su šiame lauke nustatytu neatitikimu.

Pažymėjo, kad per 2010 m. patikrą KŽS (duomenys neskelbtini) esančiuose laukuose Nr. 1 ir Nr. 2 buvo rastas 5PD-1 (juodasis pūdymas). 2011 m. patikros metu, 2011 m. rugsėjo 21 d. tikrinant KŽS (duomenys neskelbtini) esančius laukus Nr. 1 ir Nr. 2, buvo rasta ganykla-pieva 5GP-1, o tos pačios patikros metu tikrinant laukus 2011 m. lapkričio 2 d., jie jau buvo suarti. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis KŽS (duomenys neskelbtini) esančiuose laukuose Nr. 1 ir Nr. 2 bei KŽS (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 2 2011 m. sėjo deklaruotus pasėlius. 2012 m. liepos 18 d. raštu agentūra tik informavo pareiškėją apie išskaičiuotą ilgalaikę sankciją, nedetalizuodama jos atsiradimo aplinkybių. Sprendime aiškiai ir pakankamai nurodytos faktinės aplinkybės (2011 m. patikros metu nustatyti pažeidimai) bei išsamiai išdėstytos teisės aktų nuostatos. Agentūra neturi pagrindo abejoti 2011 m. patikros ataskaitos teisingumu. Kas laikoma tyčiniu neteisingu deklaravimu, nurodyta MPŪV taisyklių 2 skyriuje. 2011 m. patikros metu nustatytos aplinkybės atitinka šį apibrėžimą. Agentūra nenagrinėja MPŪV taisyklėse vartojamų sąvokų pagrįstumo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 25 d. sprendimu (b. l. 92–101) pareiškėjo skundą iš dalies tenkino – panaikino Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. BR6-1848205 dalį, kuria A. B. pritaikyta 20734,55 Lt sankcija už plotų paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ (mažo nepalankumo vietovės) neteisingą deklaravimą bei 5781,03 Lt ilgalaikę sankciją už plotų paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ (mažo nepalankumo vietovės) neteisingą deklaravimą; priteisė A. B. iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 50 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Kitus pareiškėjo skundo reikalavimus atmetė.

Nustatė, kad 2011 m. patikra atlikta dalyvaujant pareiškėjui, kuris pasirašė paraiškos patikros ataskaitą. Šios ataskaitos atliktų matavimų rezultatų skaičiavimo lentelėje pažymėta, kad patikros metu buvo naudotas matavimo prietaisas GRS, klasifikavimo numeris SIN 596-04440. Pareiškėjas nekelia ginčo dėl neteisingai išmatuotų trijų laukų, kuriuose rasta pažeidimų, plotų ir neįrodinėja, kad dalyje laukų augino deklaruotas kultūras, todėl patikros metu naudoto prietaiso techninės charakteristikos ir sertifikavimas nėra svarbūs. Paraiškos patikros ataskaitoje nustatyti duomenys patvirtina, kad 2011 m. patikros metu trijuose laukuose nerastos deklaruotos kultūros.

Tai akivaizdžiai matyti iš prie ataskaitos pridėtų fotonuotraukų. 2011 m. rugsėjo mėnesį, kai buvo daromos fotonuotraukos, tiek rapsai, tiek grikiai turėjo būti nupjauti ir iškulti, o pagal pareiškėjo pasirinktas priemones – ir paliktos kultūrų ražienos, tačiau iš nuotraukų akivaizdžiai matyti, jog tokie veiksmai laukuose neatlikti. KŽS (duomenys neskelbtini) laukas Nr. 2 sukultivuotas, jame pasėlio nenustatyta. Kituose dviejuose laukuose veši daugiametės ir vienmetės žolės, tačiau nėra kultūrinių pasėlių pėdsakų, lauke likusių ražienų ar jų pėdsakų, jei kultūros būtų sudygusios blogai.

Pareiškėjas dalyvavo 2011 m. patikroje ir, suprasdamas patikros tikslus, kad trijuose laukuose bus ieškoma deklaruotų kultūrų, turėjo galimybę jas tikrintojui parodyti. Tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas atsakovui būtų pranešęs apie nesėkmingą sėją 2011 m. patikros metu. Tik 2011 m. gruodžio 19 d. agentūra gavo pareiškėjo 2011 m. gruodžio 12 d. skundą, kad KŽS (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1 užsėti grikiai, o KŽS (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 2 užsėti rapsai blogai augo, dėl trečiojo lauko jokie paaiškinimai nepateikti.

Nors pareiškėjas nurodė, kad jis iš deklaruotų laukų gavo derlių, tačiau tokie faktai jokiais įrodymais nepatvirtinti. Pareiškėjo iniciatyva kviestų liudytojų A. P. ir S. K. parodymus dėl rapsų ir grikių sėjos teismas vertino kritiškai, nes šie liudytojai yra susiję su pareiškėju, t. y. vienas padeda jam atlikti darbus, o kitam pareiškėjas suteikė paslaugą. Apklausus teisme liudytoją S. K. kilo abejonių, ar jis pats galėjo surašyti teismui pateiktą rašytinį paaiškinimą, ar tokiu būdu papasakoti savo paaiškinimą, nes liudytojo minčių dėstymo būdas skiriasi nuo rašytinio teksto.

Sėjos faktas vertinamas kaip neįrodytas ir dėl to, kad pareiškėjas šį faktą pirmą kartą nurodė praėjus keliems mėnesiams po 2011 m. patikros. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad 2011 m. patikra atlikta tinkamai, o jos metu nustatyti rezultatai yra teisingi. Pareiškėjo prašymas netaikyti sankcijų dėl nenugalimos jėgos niekuo nepagrįstas, nes jis net nenurodė, kokias aplinkybes būtų galima laikyti nenugalima jėga, negalėjo paaiškinti, dėl kokių meteorologinių sąlygų ar kitų aplinkybių galėjo nesudygti pasėliai.

Nurodė, kad sankcijos pareiškėjui pritaikytos įvertinus jo veiksmus kaip tyčinį neteisingą deklaravimą. Pagal priemonę „Mažo nepalankumo vietovės“ remtasi tyčinio neteisingo deklaravimo sąvoka, kuri apibrėžta MPŪV taisyklių 2 skyriuje. Tyčiniu neteisingu deklaravimu laikomas atvejis, kai pareiškėjas vietoj ganyklų arba pievų (iki 5 metų) ar daugiamečių ganyklų arba pievų (5 metų ir daugiau) deklaruoja kitas žemės ūkio naudmenų klasifikatoriuje (Taisyklių 2 priedas) nurodytas naudmenas. Tyčiniu neteisingu deklaravimu laikoma, kai žemės ūkio naudmenos ar miškas neteisingai deklaruoti visame deklaruotame lauko plote ir kai bendras neteisingai deklaruotų laukų plotas sudaro daugiau kaip 10 procentų paramos paraiškoje deklaruoto ploto. Pareiškėjo deklaruoti 44,3 ha ploto rapsų ir grikių pasėliai 2011 m. patikros metu įvertinti kaip ganyklos-pievos iki 5 metų. Iš viso paramai pagal priemonę „Mažo nepalankumo vietovės“ pareiškėjas deklaravo 225,92 ha. Atsižvelgiant į tai, kad bendras neteisingai deklaruotų laukų plotas sudaro daugiau kaip 10 procentų paramos paraiškoje deklaruoto ploto, atsakovas turėjo pagrindą manyti, kad pareiškėjas tyčia neteisingai deklaravo laukus.

Nustatė, kad MPŪV taisyklių 33.3.5 punkte nurodyta, jog dėl neteisingo deklaravimo sankcijos taikomos, kai nustatytas didesnis kaip 20 proc. ploto tyčinis neteisingas deklaravimas, išmoka pagal atitinkamą priemonę einamaisiais metais nemokama, be to, pareiškėjui taikoma ilgalaikė sankcija, lygi deklaruoto ir nustatyto ploto skirtumui. Nuo pareiškėjo bendro deklaruotų laukų ploto neteisingai deklaruotų laukų plotas sudarytų 20 procentų paramos paraiškoje deklaruoto ploto, jeigu neteisingai deklaruotas plotas būtų 45,18 ha, tačiau nustatyta 44,13 ha (27,00 + 2,13 + 15). Taigi pareiškėjo tyčia neteisingai deklaruotas plotas yra šiek tiek mažesnis nei 20 procentų ir sudaro 19,53 procento. Skaičiuodamas neteisingai deklaruoto ploto procentinę išraišką nuo viso deklaruoto ploto, atsakovas sprendime rėmėsi tuo, kad pagal priemonę „Mažo nepalankumo vietovės“ tinkamas paramai plotas sudaro 159,74 ha. Nei iš sprendimo, nei iš atsiliepimo ar kitos byloje esančios medžiagos nėra aišku, kokiu būdu atsakovas vietoje 2011 m. paraiškoje deklaruotų 225,92 ha tinkamais pripažino tik 159,74 ha. Atsižvelgiant į tai, kad MPŪV taisyklių 2 skyriaus tyčinio neteisėto deklaravimo apibrėžime nurodyta, jog bendras neteisingai deklaruotų laukų ploto procentas skaičiuojamas nuo paramos paraiškoje deklaruoto ploto, bet ne nuo to ploto, pagal kurį mokamos kompensacinės išmokos, įvertinus deklaruotą plotą pagal MPŪV taisyklių 5.5.4 punktą, šio dydžio nustatymas bylos sprendimui reikšmės neturi. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas tyčia neteisėtai deklaravo mažesnį nei 20 procentų plotą, daroma išvada, jog atsakovas neturėjo teisinio pagrindo taikyti pareiškėjui MPŪV taisyklių 33.3.5 punkte nustatytų sankcijų – einamaisiais metais nemokėti išmokos pagal atitinkamą priemonę bei ilgalaikės sankcijos. Tuo remiantis sprendimo dalis dėl minėtų sankcijų pritaikymo naikinama.

Pažymėjo, kad AGRO taisyklių 3 straipsnio a punkte nurodyta, jog tyčinis neteisingas deklaravimas – atvejai, kai: a) vietoj pasėlių, žemės ūkio naudmenų ar kitų laukų, už kuriuos mokama mažesnė išmoka už hektarą (arba išmokos visai nemokamos), ploto pareiškėjas deklaravo pasėlių, žemės ūkio naudmenų ar kitų laukų, už kuriuos jis turi realią galimybę gauti didesnę išmoką, plotą; b) pareiškėjas deklaravo plotą, kuriame neužsiima žemės ūkio veikla; c) pareiškėjas prašo išmokų už akivaizdžiai apleistas, nedirbamas ir neprižiūrimas (apaugusias medžiais, krūmais) žemės ūkio naudmenas. Visais atvejais tyčiniu neteisingu deklaravimu laikoma, kai žemės ūkio naudmenos ir pasėliai neteisingai deklaruoti visame deklaruotame lauko plote ir kai bendras neteisingai deklaruotų laukų plotas sudaro daugiau kaip 10 proc. paramos paraiškoje deklaruoto ploto. Pareiškėjas atitinka a punktą, nes vietoje ganyklų deklaravo grikių bei rapsų pasėlius bei jų ražienas. AGRO taisyklių 36.1.3 punkte nustatyta, kad kai nustatytas didesnis kaip 20 proc. ploto tyčinis neteisingas deklaravimas, išmoka einamaisiais metais nemokama, be to, pareiškėjui taikoma ilgalaikė sankcija, lygi deklaruoto ir nustatyto ploto skirtumui. Iš 2011 m. paraiškoje deklaruojamų plotų kodų matyti, kad pagal priemonę „Ražienų laukai per žiemą“ buvo deklaruoti trys laukai, kuriuose visuose 2011 m. patikros metu rasti pažeidimai. Tai sudaro pagrindą taikyti AGRO taisyklių 36.1.3 punkto sankcijas.

Nors pareiškėjas kėlė reikalavimą įpareigoti atsakovą iš naujo įvertinti 2011 m. paraišką, tačiau teismas nenustatė, kad 2011 m. paraiškos vertinimo metu buvo padaryti kokie nors pažeidimai, dėl kurių reikėtų ją pervertinti.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo skundas iš dalies tenkinamas, jam priteisė 50 Lt sumokėto žyminio mokesčio.

III. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 25 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 105–107), kuriuo prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė teisės aktų normas, kuriomis remiantis pareiškėjui buvo pritaikytos sankcijos dėl tyčinio neteisingo deklaravimo, todėl neteisingai apskaičiavo, jog pareiškėjo tyčinio neteisingo deklaravimo plotas sudaro mažiau nei 20 procentų nustatyto ploto (44,13 ha tyčinio neteisingo deklaravimo plotas / 225,92 ha viso 2011 m. paraiškoje deklaruoto ploto x 100 proc. = 19,53 proc.), todėl nepagrįstai panaikino atitinkamą agentūros sprendimo dalį.

Pažymi, kad 225,92 ha pagal MPŪV priemonę deklaruotas plotas negali būti laikomas pagrindu sankcijai apskaičiuoti, nes, atlikus 2011 m. patikrą, nustatytas tik 181,79 ha (faktinis) plotas. Agentūra neturi teisės skaičiuoti pareiškėjui sankcijos skaičiavimo pagrindu imdama neteisingus duomenis (t. y. 225,92 ha).

Toks skaičiavimo principas yra nustatytas ir 2011 m. sausio 27 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 65/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 kontrolės procedūrų įgyvendinimo ir kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisyklės, susijusios su paramos kaimo plėtrai priemonėmis (toliau – ir Reglamentas Nr. 65/2011), kurio 16 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad „jeigu mokėjimo prašyme deklaruotas plotas ir pagal 3 straipsnio antrą pastraipą nustatytas plotas skiriasi dėl sąmoningai deklaruoto per didelio ploto, parama, kurią paramos gavėjas būtų turėjęs teisę gauti pagal tą pastraipą pagal atitinkamą su plotu susijusią priemonę už atitinkamus kalendorinius metus, neskiriama, jei skirtumas didesnis nei 0,5 % nustatyto ploto arba didesnis nei vienas hektaras. Jeigu skirtumas yra didesnis kaip 20 % nustatyto ploto, paramos gavėjui vėl neskiriama parama, kurios suma ne didesnė nei ta, kuri atitinka deklaruoto ploto ir nustatyto ploto skirtumą“. Atkreipia dėmesį, kad lietuviškame Reglamento Nr. 65/2011 vertime netiksliai vartojamas žodis „straipsnis“, todėl turėtų būti ne „3 straipsnio antrą pastraipą“, o „3 dalies antrą pastraipą“, t. y. nuoroda į to paties 16 straipsnio 3 dalį, o ne į 3 straipsnį. Reglamento Nr. 65/2011 16 straipsnio 3 dalies 2 pastraipoje nustatyta, kad „jeigu mokėjimo prašyme deklaruotas plotas viršija tai pasėlių grupei nustatytą plotą, parama skaičiuojama remiantis tai pasėlių grupei nustatytu plotu“. Taigi pagrindu apskaičiuoti neteisingo deklaravimo dalį yra imamas nustatytas plotas, t. y. skaičiuojama, kokią dalį nustatyto ploto sudaro deklaruoto ir nustatyto ploto skirtumas. Todėl šiuo atveju tyčinio neteisingo deklaravimo dalį arba „skirtumą“ reikia skaičiuoti taip: 44,13 ha tyčinio neteisingo deklaravimo plotą, kuris yra deklaruoto ir nustatyto ploto skirtumas, dalijame iš 181,79 ha nustatyto ploto, dauginame iš 100 proc. ir gauname 24,28 proc. Pažymi, kad MPŪV taisyklių 33.3.4 ir 33.3.5 punktai iš esmės identiški Reglamento Nr. 65/2011 16 straipsnio 6 dalies nuostatoms, todėl nuosekliai turi būti laikomasi Reglamente Nr. 65/2011 nustatytos skaičiavimo metodikos.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 25 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 112–117), kuriuo prašo šio sprendimo dalį pakeisti: panaikinti agentūros 2012 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. BR6-1848205 dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų, t. y. tenkinti pareiškėjo visą skundą; įpareigoti agentūrą pervertinti 2011 m. paraišką paramai už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gauti; priteisti iš agentūros žyminį mokestį bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neteisingai įvertino bylos aplinkybes ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą dėl ginčijamo agentūros sprendimo teisėtumo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, t. y. agentūros sprendimas nėra grindžiamas objektyviais duomenimis ir konkrečiomis teisės normomis.

Teigia, kad iš nuotraukų aiškiai matyti grikių ir rapsų ražienos. Agentūra turėjo užfiksuoti ne tik prasčiausiai sudygusių rapsų ir grikių vietas (plotai nedideli), bet ir kitas vietas, kur kultūros sudygo gerai. Agentūra turėjo dar kartą patikrinti ginčijamus patikros vietoje rezultatus, nes vien tik iš pareiškėjo prašymo atlikti pakartotinę patikrą vietoje galima daryti išvadą, kad jis geranoriškai siekė teisingumo. Agentūra pati sau prieštarauja 2010 m. patikros ataskaitoje deklaruodama, kad patikros metu minėtuose laukuose rastas arimas, o 2011 m. – sukultivuotos (suartos) ganyklos. Iš bylos aplinkybių matyti, kad laukas buvo ruošiamas sėjai (agentūros 2010 m. patikros ataskaita), taip pat, kad buvo užsėtas (grikių bei rapsų įsigijimo dokumentai, liudininkų parodymai).

Atsakovas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 124–127), kuriuo prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, taip pat panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Šiame atsiliepime atsakovas nurodo analogiškus argumentus, kaip ir savo atsiliepime į pareiškėjo skundą, pateiktame pirmosios instancijos teismui, kartu pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas savo sprendime pagrįstai padarė išvadą, kad agentūra tinkamai atliko 2011 m. patikrą ir teisingai įvertino pareiškėjo veiksmus kaip tyčinį neteisingą deklaravimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl agentūros 2012 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. BR6-1848205 dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų (b. l. 78–79) teisėtumo ir pagrįstumo. Šiuo sprendimu pareiškėjui pagal 2011 m. paraišką (b. l. 53–56) buvo paskirta 91033,73 Lt galutinė paramos suma bei pritaikytos sankcijos. Pareiškėjui buvo pritaikyta sankcija už pavėluotai pateiktą paraišką ir / ar kitus dokumentus (1846,54 Lt) bei sankcija už plotų paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ (mažo nepalankumo vietovės) neteisingą deklaravimą (20734,55 Lt); taip pat ilgalaikė sankcija už plotų paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ (mažo nepalankumo vietovės) neteisingą deklaravimą (5781,03 Lt) ir ilgalaikė sankcija už plotų paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkos išmokos“ programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veiklą „Ražienų laukai per žiemą“ neteisingą deklaravimą (22093,69 Lt).

Pirmosios instancijos teismas 2013 m. vasario 25 d. sprendimu (b. l. 92–101) ginčijamo agentūros sprendimo dalį, kuria pareiškėjui buvo pritaikyta 20734,55 Lt sankcija už plotų paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ (mažo nepalankumo vietovės) neteisingą deklaravimą bei 5781,03 Lt ilgalaikė sankcija už plotų paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ (mažo nepalankumo vietovės) neteisingą deklaravimą panaikino. Tokį sprendimą pirmosios instancijos teismas priėmė motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas tyčia neteisėtai deklaravo mažesnį nei 20 procentų plotą (44,13 ha tyčinio neteisingo deklaravimo plotas / 225,92 ha viso 2011 m. paraiškoje deklaruoto ploto x 100 proc. = 19,53 proc.), todėl atsakovas neturėjo teisinio pagrindo taikyti pareiškėjui MPŪV taisyklių 33.3.5 punkte nustatytų sankcijų – einamaisiais metais nemokėti išmokos pagal atitinkamą priemonę bei ilgalaikės sankcijos.

Agentūra, nesutikdama su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodė, jog teismas neteisingai apskaičiavo tyčinio neteisingo deklaravimo plotą, nes pagal MPŪV priemonę deklaruotas 225,92 ha plotas negali būti laikomas pagrindu sankcijai apskaičiuoti, o tyčinis neteisingo deklaravimo plotas turi būti apskaičiuojamas taip: 44,13 ha/(225,92 ha deklaruotas plotas – 44,13 ha (nustatytas plotas)) x 100 proc. = 24,27 proc. Grįsdama šių savo skaičiavimų teisingumą agentūra remiasi 2011 m. sausio 27 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 65/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 kontrolės procedūrų įgyvendinimo ir kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisyklės, susijusios su paramos kaimo plėtrai priemonėmis, 16 straipsnio 6 dalimi ir 16 straipsnio 3 dalies 2 pastraipa, iš kurių turinio sprendžia, jog pagrindu apskaičiuoti neteisingo deklaravimo dalį imamas nustatytas faktinis plotas.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmesta jo skundo dalis, nurodo, kad ginčijamas agentūros sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, taip pat ginčija 2011 m. patikros vietoje rezultatus teigdamas, jog nurodytas kultūras sėjo, tačiau kai kuriose vietose jos blogai sudygo.

ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 57 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pavyzdžiui, Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir padaryta išvada, jog 2011 m. patikra vietoje atlikta tinkamai, o jos metu nustatyti rezultatai yra teisingi, pareiškėjui pagrįstai buvo pritaikyta sankcija už pavėluotai pateiktą paraišką ir / ar kitus dokumentus (1846,54 Lt), ilgalaikė sankcija už plotų paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkos išmokos“ programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veiklą „Ražienų laukai per žiemą“ neteisingą deklaravimą (22093,69 Lt), taip pat, kad pareiškėjo prašymas netaikyti sankcijų dėl nenugalimos jėgos yra nepagrįstas. Padarydamas minėtas išvadas pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad ginčijamas agentūros sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, pasisakytina, kad agentūra yra teisinis vienetas, kuris patenka į viešojo administravimo sistemos subjektų ratą. Vadinasi, minėta institucija savo veikloje turi vadovautis bendraisiais viešosios teisės principais, įtvirtintais Viešojo administravimo įstatyme. Agentūros priimami individualūs administraciniai aktai turi atitikti tokiems aktams nustatytus reikalavimus. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 pažymėjo, kad kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438‑1116/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).

Teisėjų kolegija, įvertinusi agentūros 2012 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. BR6-1848205 dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų, nustatė, kad šis individualus teisės aktas iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, jame nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateiktas teisinis pagrindas, kuriuo buvo remtasi priimant šį administracinį aktą; motyvų išdėstymas yra pakankamai adekvatus ir aiškus. Manytina, kad tam tikri galimi ginčijamo agentūros sprendimo trūkumai (struktūrizavimo, išdėstymo) pareiškėjui nesutrukdė suvokti šio sprendimo turinį, jam paskirtą išmoką bei pritaikytas sankcijas, taip pat ilgalaikes sankcijas, sprendime aiškiai nurodyta, kas buvo nustatyta 2011 m. patikros vietoje metu ir kaip nustatytos aplinkybės vertinamos pagal sprendime nurodytų teisės aktų nuostatas, taip pat kokias tai sukelia teisines pasekmes pareiškėjui, išaiškinta teisė minėtą sprendimą apskųsti. Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, kad agentūros sprendimas iš esmės Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas atitinka.

Teisėjų kolegija, analizuodama agentūros apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo tyčinio neteisingo deklaravimo plotą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ (mažo nepalankumo vietovės) nustatė, jog pareiškėjas 2011 m. paraiškoje deklaravo 225,92 ha plotą (b. l. 53–54). Atlikus 2011 m. patikrą vietoje nustatyta, kad KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1 vietoj deklaruotų 15 ha RGR-1 (grikiai ir jų ražienos) yra 15 ha 5GP-1 (ganyklos-pievos (iki 5 m.)), KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 2 vietoj deklaruotų 27 ha RRA-1 (rapsai (vasariniai) ir jų ražienos) yra 27 ha 5GP-1 ir KŽS (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 2 vietoj deklaruotų 2,13 ha RGR-1 (grikiai ir jų ražienos) yra 2,13 ha 5GP-1 (b. l. 57–69). Taigi iš viso neteisingai deklaruotas plotas yra 44,13 ha (15 ha + 27 ha + 2,13 ha), o nustatytas teisingai deklaruotas plotas yra 181,79 ha (225,92 ha - 44,13 ha). Ginčijamame agentūros sprendime šis plotas yra nurodytas 159,74 ha (b. l. 78), tačiau visuose savo procesiniuose dokumentuose agentūra nurodo 181,79 ha plotą (b. l. 25, 105).

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-151 (nuo 2011 m. birželio 10 d. galiojusi redakcija) patvirtintose Lietuvos kaimo plėtros 2007‑2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su Direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natura 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklėse sąvoka „tyčinis neteisingas deklaravimas“, be kita ko, apibrėžiama kaip atvejis, kai pareiškėjas vietoj ganyklų arba pievų (iki 5 metų) ar daugiamečių ganyklų arba pievų (5 metų ir daugiau) deklaravo ariamąją žemę (c punktas), be to, tyčiniu neteisingu deklaravimu laikoma, kai žemės ūkio naudmenos, pasėliai ar miškas neteisingai deklaruoti visame deklaruotame lauko plote ir kai bendras neteisingai deklaruotų laukų plotas sudaro daugiau kaip 10 proc. paramos paraiškoje deklaruoto ploto.

Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad norint nustatyti tyčinio neteisingo deklaravimo faktą imami du dydžiai: bendras neteisingai deklaruotų laukų plotas (šiuo atveju 44,13 ha) ir paramos paraiškoje deklaruotas plotas (šiuo atveju 225,92 ha). Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju neteisingai deklaruotų laukų plotas sudaro 19,53 proc. paramos paraiškoje deklaruoto ploto. Taigi pareiškėjo atliktas neteisingas deklaravimas buvo tyčinis. Šios aplinkybės konstatavimas (tyčinio neteisingo deklaravimo) yra pagrindas taikyti MPŪV 33.3.4 („kai nustatytas didesnis kaip 0,5 proc. arba 1 ha, bet ne daugiau kaip 20 proc. ploto tyčinis neteisingas deklaravimo atvejis, išmoka pagal atitinkamą priemonę einamaisiais metais nemokama“) arba 33.3.5 („kai nustatytas didesnis kaip 20 proc. ploto tyčinis neteisingas deklaravimas, išmoka pagal atitinkamą priemonę einamaisiais metais nemokama, be to, pareiškėjui taikoma ilgalaikė sankcija, lygi deklaruoto ir nustatyto ploto skirtumui“) punktuose nustatytas sankcijas. Tačiau tyčinio neteisingo deklaravimo sąvokos apibrėžime nurodytas skaičiavimas gali būti taikomas tik nustatant minėtą aplinkybę, o ne parenkant sankciją. Sprendžiant, kuri sankcija (MPŪV 33.3.4 punkte ar 33.3.5 punkte) yra taikytina pareiškėjui, kaip pagrindas skaičiavimui yra imamas deklaruotas laukų plotas (225,92 ha) ir nustatytas faktinis plotas (181,79 ha). Tokia išvada darytina išanalizavus kitas MPŪV taisyklių ir Reglamento Nr. 65/2011 nuostatas.

MPŪV taisyklėse sąvoka „ilgalaikė sankcija“ apibrėžiama kaip „pagal paramos paraiškoje deklaruoto ploto ir faktiškai nustatyto remiamo ploto skirtumą apskaičiuojamas paramos dydžio sumažinimas, papildantis einamaisiais kalendoriniais metais pareiškėjui taikomą sankciją“. MPŪV taisyklėse skiriant kitas sankcijas dėl neteisingai deklaruoto ploto (nenustačius tyčinio neteisingo deklaravimo atvejo) taip pat kaip pagrindas skaičiavimui imamas deklaruoto ir faktinio plotų santykis („33.3. dėl neteisingo deklaravimo skaičiuojamos remiamos grupės lygiu: 33.3.1. kai deklaruotas plotas viršija faktinį nuo 3 iki 20 proc. arba 2 ha, einamaisiais metais parama pagal atitinkamą priemonę mokama už faktinį plotą, sumažintą du kartus iš faktinio ploto atėmus deklaruoto ir faktinio plotų skirtumo dydžius (sankcijos dėl neteisingo deklaravimo taikomos remiamos grupės lygiu); 33.3.2. kai deklaruotas plotas viršija faktinį daugiau kaip 20 proc., einamaisiais metais parama už atitinkamą remiamą grupę neteikiama; 33.3.3. kai deklaruotas plotas viršija faktinį daugiau kaip 50 proc., pareiškėjui taikoma ilgalaikė sankcija, lygi deklaruoto ir nustatyto ploto skirtumui“).

Analogiškai išmokų sumažinimas ar neskyrimas yra reglamentuojamas ir Reglamento Nr. 65/2011 16 straipsnio 16 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad „jeigu mokėjimo prašyme deklaruotas plotas ir pagal 3 straipsnio antrą pastraipą nustatytas plotas skiriasi dėl sąmoningai deklaruoto per didelio ploto, parama, kurią paramos gavėjas būtų turėjęs teisę gauti pagal tą pastraipą pagal atitinkamą su plotu susijusią priemonę už atitinkamus kalendorinius metus, neskiriama, jei skirtumas didesnis nei 0,5 % nustatyto ploto arba didesnis nei vienas hektaras. Jeigu skirtumas yra didesnis kaip 20 % nustatyto ploto, paramos gavėjui vėl neskiriama parama, kurios suma ne didesnė nei ta, kuri atitinka deklaruoto ploto ir nustatyto ploto skirtumą“.

Nagrinėjamu atveju deklaruotas plotas viršijo nustatytą faktinį plotą 24,27 proc., todėl agentūra pagrįstai pareiškėjui už neteisingą tyčinį deklaravimą pritaikė MPŪV 33.3.5 punkte numatytas sankcijas.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas, o agentūros apeliacinis skundas tenkintinas. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 25 d. sprendimo dalis, kuria buvo panaikinta agentūros sprendimo dalis dėl pareiškėjui pritaikytos 20734,55 Lt sankcijos už plotų paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ (mažo nepalankumo vietovės) neteisingą deklaravimą bei dėl 5781,03 Lt ilgalaikės sankcijos už plotų paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ (mažo nepalankumo vietovės) neteisingą deklaravimą, yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra atitinkamai keistinas.

ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundo tenkinti nebuvo pagrindo, atitinkamai jam bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 25 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo A. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys