2025-05-21 Nr. AB-8896-3-64-3-00449-2025-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės merui dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2025-05-21 Nr. AB-8896-3-64-3-00449-2025-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas P. V. su skundu, įvardintu pareiškimu, kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės mero 2024 m. gruodžio 31 d. raštą Nr. R8-4396 (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti Mažeikių rajono savivaldybės merą iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2024 m. lapkričio 29 d. kreipimąsi dėl sąžiningumo.
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-486-968/2025
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00449-2025-2
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2025 m. gegužės 21 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Beatos Martišienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės merui dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Pareiškėjas P. V. su skundu, įvardintu pareiškimu, kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės mero 2024 m. gruodžio 31 d. raštą Nr. R8-4396 (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti Mažeikių rajono savivaldybės merą iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2024 m. lapkričio 29 d. kreipimąsi dėl sąžiningumo.
II. Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 14 d. nutartimi (teismo nutartyje nurodyta nutarties priėmimo data – 2025 m. kovo 7 d. – pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis vertintina kaip rašymo apsirikimo klaida) pareiškėjo skundą atsisakė priimti.
Teismas nustatė, jog pareiškėjas 2024 m. lapkričio 29 d. raštu kreipėsi į Mažeikių rajono savivaldybės merą, kuris 2024 m. gruodžio 31 d. raštu Nr. R8-4396 atsakė į kreipimąsi ir nurodė, kad jis nekonkretus ir nesuprantamas, negalima suprasti prašymo esmės, argumentų, pagrindo ir dalyko, raštas nenuoseklus ir chaotiškas. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo 2024 m. lapkričio 29 d. rašte nėra konkrečiai įvardinta jo prašoma suteikti informacija ar administracinė paslauga, nėra nurodomos aplinkybės apie galbūt pažeidžiamas jo teises ir teisėtus interesus.
Teismas padarė išvadą, jog Raštu pareiškėjui nebuvo nustatytų privalomų įpareigojimų, jam nebuvo pritaikytos poveikio priemonės, juo nebuvo sukurtos ar atimtos teisės ar pareigos, todėl Raštas pareiškėjui nesukuria tiesioginių teisinių pasekmių ir pareiškėjo skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.
Teismas akcentavo, kad pareiškėjas skundus su tapačiu reikalavimu jau buvo pateikęs Regionų administraciniam teismui administracinėse bylose Nr. eI3-8672-631/2025, Nr. eI3-9045-621/2025, Nr. eI3-8054-931/2025 ir Nr. eI3-9357-931/2025, kuriose teismas nutartimis pareiškėjo skundus atsisakė priimti. Visose bylose pareiškėjas pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT) atskiruosius skundus. Pareiškėjo atskirieji skundai dėl teismo nutarčių atsisakyti priimti skundus dar nėra išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Taigi, pareiškėjas šioms nutartims neįsiteisėjus reiškia tapatų reikalavimą, kas sudaro pagrindą taip pat atsisakyti priimti pareiškėjo skundą.
III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 14 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundą tam pačiam teismui nagrinėti iš esmės.
Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad teismas dar tik parengiamojoje bylos stadijoje jau atliko veiksmus atliktinus tik bylos nagrinėjimo stadijoje, pateikdamas šališką išvadą. Teismas neteisingai vertino faktus ir įrodymus. Teismas suvaržė jo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnyje įtvirtintą teisę kreiptis į teismą.
Aptaręs ABTĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalių, 4, 6, 19, 20 ir 31 straipsnių nuostatas, pareiškėjas pažymi, kad tik teismo valia / prerogatyva yra pripažintais teisės principais: pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms, asmens teise į gynybą, asmens byla būtų viešai ir teisingai išnagrinėta nepriklausomo ir nešališko teismo, teisingumą vykdo tik teismai, bylą išspręsti teisingai.
Pareiškėjo nuomone, turėtų būti paaiškinta, kodėl teismas nesiekia teisingai išspręsti bylą ir taikyti įstatymuose nustatytą asmens teisių ir teisėtų interesų gynimo būdą.
Pareiškėjas nurodo, kad pageidauja žodinio bylos nagrinėjimo, naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 14 d. nutarties, kuria, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis (ABTĮ 151 str.). ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad teismas atskirąjį skundą paprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Pagal ABTĮ 141 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.
Pareiškėjas atskirajame skunde išreiškia pageidavimą, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, tačiau nepateikia jokių tokio prašymo motyvų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių bylai pagal pareiškėjo atskirąjį skundą teisingai išspręsti yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, šią bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.
Nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinama tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodomas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2024 m. lapkričio 29 d. pateikė kreipimąsi dėl sąžiningumo Mažeikių rajono savivaldybės merui. Skundžiamame Mažeikių rajono savivaldybės merės R. M. 2024 m. gruodžio 31 d. rašte Nr. R8-4396 nurodyta: „Jūsų 2024-11-29 kreipimasis nekonkretus ir nesuprantamas. Iš Jūsų 2024-11-29 rašto negalima suprasti Jūsų prašymo esmės, argumentų, pagrindo (faktinių aplinkybių) ir dalyko (reikalavimo). Jūsų raštas yra nenuoseklus ir chaotiškas“.
Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Mažeikių rajono savivaldybės merės R. M. Rašte nėra numatyta jokių pareiškėjui privalomų vykdyti įpareigojimų, duota nurodymų ar išdėstyta kitokių sprendimų, galinčių turėti įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms. Nagrinėjamu atveju minėtas Raštas yra tik administracinė procedūra (atsakymas į pareiškėjo kreipimąsi), bet ne savarankišką juridinę galią turintis aktas (veiksmas), todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.
Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad pareiškėjas skundus su tapačiu reikalavimu jau buvo pateikęs Regionų administraciniam teismui administracinėse bylose Nr. eI3-8672-631/2025, Nr. eI3-9045-621/2025, Nr. eI3-8054-931/2025 ir Nr. eI3-9357-931/2025, kuriose teismai nutartimis pareiškėjo skundus atsisakė priimti. Visose bylose pareiškėjas pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atskiruosius skundus.
Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo atskirieji skundai dėl teismo nutarčių atsisakyti priimti skundus dėl to paties Mažeikių rajono savivaldybės mero 2024 m. gruodžio 31 d. rašto Nr. R8-4396 panaikinimo bei Mažeikių rajono savivaldybės mero įpareigojimo iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2024 m. lapkričio 29 d. kreipimąsi dėl sąžiningumo išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad visais atvejais pareiškėjo skundus taip pat buvo atsisakyta priimti kaip nenagrinėtinus teismų ABTĮ nustatyta tvarka (LVAT Nr. eAS-398-629/2025, Nr. eAS-451-575/2025, Nr. eAS-423-492/2025, Nr. eAS-374-1188/2025).
Įvertinus tai, kas išdėstyta, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad teismas skundžiama nutartimi pažeidė (suvaržė) pareiškėjo teisę į teisminę gynybą.
Dėl atskirojo skundo motyvų, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, pažymėtina, jog visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011, 2025 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1411-624/2025). Atkreiptinas dėmesys, jog teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., LVAT 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių tai, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, buvo šališkas, todėl su tuo susiję pareiškėjo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
Teisėjų kolegija aplinkybę, kad skundžiamoje teismo nutartyje nurodyta nutarties priėmimo data – 2025 m. kovo 7 d., vertina kaip rašymo apsirikimo klaidą, kuri teismo nutarties esmės ir išvadų pagrįstumo nekeičia.
Atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas bei pareiškėjo nurodytų teisės aktų reikalavimų ir teisės principų nepažeidė, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Pareiškėjas 2025 m. gegužės 20 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą dėl atskirosios nutarties, kuriame, cituodamas LVAT 2025 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-251-520/2025, 2025 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-397-968/2025, prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir priimti atskirąją nutartį, ją pateikiant Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui (ABTĮ 110 str. 1 d.) ir Aukščiausiojo Teismo Pirmininkui (TĮ 59 str. 1 d. 2–3 p., 2 d.), Teisėjų Garbės teismui.
ABTĮ 110 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės nėra pagrindas atskirajai nutarčiai priimti. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutartį apeliacine tvarka pagal atskirajame skunde apibrėžtas ribas, nenustatė pagrindo taikyti minėtas proceso teisės normas. Todėl pareiškėjo prašymo dėl atskirosios nutarties priėmimo tenkinti nėra pagrindo.
Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašyme nenurodo, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Jolanta Malijauskienė
Beata Martišienė