Legislator Case Law & Legislation
2023-03-22 Nr. AB-6445-3-61-3-04991-2021-1 AI generated

2023-03-22 Nr. AB-6445-3-61-3-04991-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2023-03-22 Nr. AB-6445-3-61-3-04991-2021-1
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Hidrotechnika“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2021 m. lapkričio

Legislator headnote

AI generated

2023-03-22 Nr. AB-6445-3-61-3-04991-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Terminą Privalomajam nurodymui įvykdyti pratęsus iki 2022 m. sausio 29 d. jokios žalos aplinkai padaryta nebus, o pareiškėjui bus suteiktas protingas terminas ne tik įvykdyti Privalomąjį nurodymą bet ir išvengti ne tik Sutarties pažeidimo, bet ir, tikėtina, po to galinčio kilti teisminio ginčo. Priešingai nei nurodo atsakovas, rastas medžiagų mišinys (vietoje 180 m3 rasta 350 m3) nėra laikytinas statybinėmis atliekomis, o yra naudojamas ūkinėje komercinėje veikloje. Todėl teiginiai, kad įmonė nededa pastangų ir nesiekia kuo operatyviau įvykdyti Privalomojo nurodymo, neteisingi.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eA-325-556/2023 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04991-2021-1 Procesinio sprendimo kategorija 14.15 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 22 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Hidrotechnika“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Hidrotechnika“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė: I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Hidrotechnika“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2021 m. lapkričio

22 d. sprendimą Nr. (15.5)-AD5-22998 (toliau – ir Sprendimas) dėl 2021 m. spalio 27 d. privalomųjų nurodymų Nr. (15.5)-PN-674 ir Nr. (15.5)-PN-675 įvykdymo termino pratęsimo bei pratęsti 2021 m. spalio 27 d. surašyto privalomojo nurodymo Nr. (15.5)-PN-674 įvykdymo terminą iki 2022 m. sausio 29 d.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2021 m. spalio 27 d. jam buvo surašytas privalomasis nurodymas Nr. (15.5)-PN-674 (toliau – ir Privalomasis nurodymas), kuriuo pareiškėjas įpareigotas neteisėtai vežtas ir apdorotas mišrias statybines griovimo atliekas (180 m3), susidariusias vykdant statybos darbus prie (duomenys neskelbtini) perduoti tokias atliekas turinčioms teisę tvarkyti įmonėms, taip pašalinant Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių 7 punkto pažeidimą, ir šį privalomąjį nurodymą įvykdyti iki 2021 m. lapkričio 15 d. Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 9 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2022 m. sausio 29 d.

Pareiškėjas nurodė, kad turi susitarimą su UAB „Parama“, kuri turi teisę tvarkyti tokias atliekas, tačiau šiuo metu priimti atliekų neturi galimybės, kadangi pagal savo galimybes jau sandėliuoja maksimalų kiekį atliekų, o sumažinti kiekius planuoja tik 2022 m. sausio mėnesį. Atsakovas Sprendimu prašymą tenkino iš dalies ir Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2021 m. gruodžio 6 d. Pareiškėjas, siekdamas įvykdyti Privalomąjį nurodymą, su UAB „Parama“ 2021 m. lapkričio 9 d. sudarė atliekų tvarkymo perdavimo sutartį Nr. 21/11-09P (toliau – ir Sutartis) bei šią sutartį pateikė atsakovui.

Sutartis buvo sudaryta iki priimant skundžiamą sprendimą, todėl siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.158 straipsnyje įtvirtintą imperatyvią sutarties šalių pareigą laikytis sąžiningumo ir sąžiningos dalykinės praktikos, pareiškėjas neturi galimybės vienašališkai nutraukti su UAB „Parama“ jau sudarytos Sutarties ir analogišką sutartį sudaryti su kitu ūkio subjektu, turinčiu teisę verstis statybinių atliekų tvarkymo veikla. Privalomajame nurodyme nurodytos mišrios statybinės griovimo atliekos (180 m3) priskiriamos nepavojingųjų atliekų kategorijai, todėl jų laikymas nežymiai ilgesnį laikotarpį nesukels jokios žalos nei aplinkai, nei kitoms įstatymų saugomoms vertybėms.

Terminą Privalomajam nurodymui įvykdyti pratęsus iki 2022 m. sausio 29 d. jokios žalos aplinkai padaryta nebus, o pareiškėjui bus suteiktas protingas terminas ne tik įvykdyti Privalomąjį nurodymą bet ir išvengti ne tik Sutarties pažeidimo, bet ir, tikėtina, po to galinčio kilti teisminio ginčo. Priešingai nei nurodo atsakovas, rastas medžiagų mišinys (vietoje 180 m3 rasta 350 m3) nėra laikytinas statybinėmis atliekomis, o yra naudojamas ūkinėje komercinėje veikloje. Todėl teiginiai, kad įmonė nededa pastangų ir nesiekia kuo operatyviau įvykdyti Privalomojo nurodymo, neteisingi.

Sprendimu nustatyto termino praleidimas iš esmės sietinas su objektyviomis priežastimis, sutrukdžiusiomis įvykdyti Privalomąjį nurodymą.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme (toliau – ir AAVKĮ) numatytas privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo maksimalus terminas yra iki 6 mėnesių, tačiau neprivalo būti skiriamas maksimalus terminas. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad jis negali įvykdyti Privalomojo nurodymo dėl kitos įmonės neveikimo. Iš pareiškėjo skundo nėra aišku, kada tiksliai UAB „Parama“ galėtų pradėti vykdyti Sutarties sąlygas, o iš Sutarties turinio nėra aišku, kada šie darbai turėtų būti pradėti.

Departamento nuomone, Sutartis turėtų būti vykdoma nuo jos pasirašymo momento, tačiau, pareiškėjo teigimu, sutartis būtų pradėta vykdyti galbūt tik 2022 m. sausio mėnesį, joje nėra duomenų, kokiais kiekiais būtų išvežamos pareiškėjo turimos atliekos, neaišku, kada Privalomasis nurodymas realiai būtų įvykdytas. Kadangi pareiškėjas nebuvo užsiregistravęs Atliekų tvarkymo valstybiniame registre kaip atliekų vežėjas, t. y. savo transportu atliekų vežti negali, susidariusias atliekas atliekų tvarkytojams privalėjo perduoti per Atliekų tvarkymo valstybiniame registre registruotą vežėją.

Kadangi susidariusių atliekų kiekis nedidelis, Privalomąjį nurodymą pareiškėjas privalėjo įvykdyti iki 2021 m. lapkričio 15 d., tačiau likus kelioms dienoms iki įvykdymo termino pabaigos, 2021 m. lapkričio 9 d., sudarė sutartį su UAB „Parama“ dėl atliekų išvežimo ir tą pačią dieną elektroniniu paštu kreipėsi į Departamentą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Pareiškėjas nededa visų pastangų įvykdyti Privalomąjį nurodymą laiku, vilkina procesą ir siekia kuo maksimaliau prasitęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą.

II.

5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad Departamento Marijampolės valdybos Kalvarijos aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas 2021 m. spalio 27 d. UAB „Hidrotechnika“ davė privalomąjį nurodymą Nr. (15.5)-PN-674 neteisėtai vežtas ir apdorotas mišrias statybines griovimo atliekas (180 m3), susidariusias vykdant statybos darbus prie (duomenys neskelbtini), perduoti tokias atliekas turinčioms teisę tvarkyti įmonėms ir privalomąjį nurodymą Nr. (15.5)- PN-675 nustatyta tvarka Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS) apskaityti visas veiklos metu susidariusias atliekas.

Privalomuosius nurodymus nurodyta įvykdyti iki 2021 m. lapkričio 15 d. UAB „Hidrotechnika“ su 2021 m. lapkričio 9 d. prašymu Nr. AD4-25895 kreipėsi į Departamentą, prašydama iki 2022 m. sausio 29 d. pratęsti Departamento Marijampolės valdybos Kalvarijos aplinkos pasaugos inspekcijos duotų privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą. Pareiškėjo prašymas buvo išnagrinėtas Komisijoje dėl privalomųjų nurodymų įvykdymo terminų nustatymo (toliau – ir Komisija), kuri 2021 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. (15.5)-AD5-22998 pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies.

Komisija pratęsė Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2021 m. gruodžio 6 d. Privalomasis nurodymas Nr. (15.5)-PN-675 buvo įvykdytas, todėl šios prašymo dalies Komisija nenagrinėjo. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą.

7. Teismas nurodė, kad pareiškėjo prašymo patenkinimą tik iš dalies lėmė, kaip teigia atsakovas, tai, jog nedidelis kiekis statybinių atliekų gali būti sutvarkytas objektyviai per trumpesnį terminą ir bet kurioje kitoje atliekų tvarkymo įmonėje, kuri atliekas gali priimti jas atvežus; sutartyje su UAB „Parama“ nėra nurodyta atliekų tvarkymo terminų; statybinių atliekų įmonės aikštelėje per laikotarpį nuo 2021 m. spalio 26 d. iki 2021 m. lapkričio 5 d. padaugėjo – nuo 180 m3 iki 350 m3 apdorotų ir neapdorotų statybinių atliekų ir tai reiškia, kad pareiškėjas nededa pastangų ir nesiekia kuo operatyviau įvykdyti Privalomojo nurodymo.

8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas iš esmės neneigia savo pareigos įvykdyti Privalomąjį nurodymą ir dėl šios aplinkybės ginčo byloje nėra, tačiau ginčas tarp šalių kilo dėl skirtingai įvertintų pareiškėjo nurodytų priežasčių, nulėmusių Privalomojo nurodymo neįvykdymą laiku. Pareiškėjo teigimu, jis Sutarties pagrindu yra sudaręs susitarimą su UAB „Parama“ dėl atliekų sutvarkymo, tačiau UAB „Parama“ priimti atliekų iki įpareigojime nurodyto termino (2021 m. gruodžio 6 d.) neturi galimybės, nes jau sandėliuoja maksimalų atliekų kiekį, o sumažinti šį kiekį planuoja tik 2022 m. sausio mėn. Pareiškėjo teigimu, atsakovas šių priežasčių nepagrįstai neįvertino kaip objektyvių AAVKĮ 22 straipsnio prasme.

9. Teismas, aptaręs ginčui aktualias AAVKĮ nuostatas, pažymėjo, kad įstatymas privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimą sieja išskirtinai su objektyviomis ne nuo pareiškėjo valios priklausančiomis aplinkybėmis, kuriuos asmeniui trukdo tokį nurodymą vykdyti. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyta priežastis – siekis įgyvendinti CK 6.158 straipsnyje įtvirtintas imperatyvias sutarties šalių (pareiškėjo ir UAB „Parama“) pareigas, nagrinėjamo ginčo kontekste savaime nėra objektyvi priežastis, leidžianti nevykdyti Privalomojo nurodymo reikalavimų.

Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kad pareiškėjo individualūs verslo interesai negali būti vertinami kaip svaresni už Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (53 straipsnio 1, 3 dalys) bei kituose teisės aktuose įtvirtintą valstybės siekį apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, t. y. visos visuomenės (jos dalies) viešąjį interesą (2016 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje AS-810-146/2016; 2017 m. liepos 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-570-525/2017).

10. Teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai nusprendė, jog nebuvo nustatytos objektyvios priežastys, dėl kurių pareiškėjas negalėjo laiku įvykdyti duoto Privalomojo nurodymo reikalavimų ir tai reiškia, kad pareiškėjas neįvykdė AAVKĮ 22 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos sąlygos, suponuojančios elgesio taisyklės taikymą, t. y. privalomojo nurodymo įvykdymo negalimumo nustatytu terminu nepagrindė objektyviomis priežastimis (įrodymais).

11. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašyme pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą nurodydamas, kad UAB „Parama“, su kuria pasirašyta sutartis dėl atliekų išvežimo, atliekas priimti galėtų 2022 m. sausio mėnesį, nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Todėl remiantis vien šiuo teiginiu pratęsti terminą įpareigojimui įvykdyti iki pareiškėjo nurodytos datos, nebūtų objektyviai teisinga, nes nebūtų jokios garantijos, kad pratęsus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą atliekos bus priimtos 2022 m. sausio mėnesį.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašyme pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą kitų objektyvių duomenų, kurie pagrįstų aplinkybę, jog pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti Privalomojo nurodymo reikalavimus, būtų ėmęsis kokių nors veiksmų, nenurodė.

13. Teismas pažymėjo, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, atsižvelgdamas į objektyvias aplinkybes bei įvertinęs laikotarpį, reikalingą privalomajame nurodyme nustatytiems reikalavimams įgyvendinti, turi diskrecijos teisę nustatyti privalomojo nurodymo įvykdymo terminus ir neprivalo duoti maksimalaus 6 mėnesių termino. Šiuo atveju Privalomuosiuose nurodymuose nurodytas terminas, kuris vėliau pratęstas iki 2021 m. gruodžio 6 d., buvo skirtas įvertinus būtent atliekų kiekį (nėra didelis) ir priemones jas sutvarkyti.

14. Teismas sprendė, kad pareiškėjas nenurodė jokių veiksmų, kuriuos atliko siekdamas įgyvendinti Privalomojo nurodymo Nr. (15.5)-PN-674 įvykdymo terminą bei kokios objektyvios priežastys sutrukdė šiuos reikalavimus įvykdyti, todėl Departamento Sprendimas, kuriuo nepratęstas Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas iki 2022 m. sausio 29 d. vertintinas kaip teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Sprendimą pripažinus teisėtu, išvestinis reikalavimas dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo iki 2022 m. sausio 29 d. negali būti tenkinamas.

III.

15. Pareiškėjas UAB ,,Hidrotechnika“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti.

16. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas vertindamas įrodymus. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jis nepateikė įrodymų, jog UAB ,,Parama“ atliekas priimti galėtų 2022 m. sausio mėnesį. Pareiškėjas teigia su 2022 m. sausio 11 d. prašymu pateikęs 2021 m. gruodžio 23 d. UAB „Parama“ pareiškėjui siųstą raštą Nr. 21/12-23, kuriame nurodyta: „informuojame, kad statybines atliekas pagal pasirašytą 2021-11-09 Atliekų perdavimo sutartį, Nr. 21/11-09P dėl šiuo metu atliekamo statybinio laužo smulkintuvo remonto galėsime priimti nuo 2022 m. sausio 21 iki 2022 m. sausio 28 d.“. Teismas minėto įrodymo netyrė ir nevertino ir padarė nepagrįstas išvadas.

17. Pareiškėjas nurodo, kad teismas neįvertino skunde išdėstytų argumentų, jog Privalomajame nurodyme nurodytos „mišrios statybinės griovimo atliekos (180 m3)“ priskiriamos nepavojingųjų atliekų kategorijai. Dėl šios priežasties, pareiškėjo vertinimu, ginčo atliekų laikymas nežymiai ilgesnį laikotarpį nesukels jokios žalos nei aplinkai nei kitoms įstatymų saugomoms vertybėms, juolab, kad vadovaujantis Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio

9 d. įsakymo Nr. D1-831 redakcija), 18 punktu, subjektui, turinčiam teisę verstis atitinkama veikla, nepavojingas atliekas galima laikyti iki vienerių metų. Pareiškėjas tokios teisės neturi, tačiau vertinant susidariusią situaciją, terminą Privalomajam nurodymui įvykdyti pratęsus iki 2022 m. sausio

29 d., jokios žalos aplinkai padaryta nebus.

18. Pareiškėjas teigia, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog skundžiamas Sprendimas buvo grindžiamas klaidingomis išvadomis. Sprendime nurodytos aplinkybės, neva statybinių atliekų įmonės aikštelėje per laikotarpį nuo 2021 m. spalio 26 d. iki 2021 m. lapkričio 5 d. padaugėjo – nuo

180 m3 iki 350 m3 apdorotų ir neapdorotų statybinių atliekų, neatitinka realios faktinės situacijos. Su skundu pareiškėjas pateikė 2021 m. lapkričio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą, iš kurios matyti, jog UAB „Hidrotechnika“ iš UAB „Kelranga“ įsigijo 176,00 m3 nesurištų medžiagų mišinio. Iš 2021 m. birželio 9 d. PVM sąskaitos faktūros, matyti, jog pareiškėjui parduotą statybinio laužo sumalimo produkciją (skaldą, atsijas, žemę), UAB „Kelranga“ įsigijo iš tokia veikla turinčia teisę verstis UAB „Vaidva“. Taigi, 2021 m. lapkričio 5 d. pas pareiškėją rastas nesurištų medžiagų mišinys nėra laikytinas statybinėmis atliekomis, o yra naudojamas ūkinėje komercinėje veikloje. Todėl teigti, kad įmonė nededa pastangų ir nesiekia kuo operatyviau įvykdyti Privalomojo nurodymo, klaidinga ir neteisinga.

19. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ir to, jog kitus patikrinimo metu nustatytus pažeidimus jis pašalino per jam nurodytą terminą. Taigi, pareiškėjas sąžiningai stengiasi pašalinti visus veiklos trūkumus, tačiau ne dėl nuo jo priklausančių objektyvių aplinkybių visų patikrinimo metu nustatytų pažeidimų nustatytais terminais pašalinti nesuspėjo. Privalomuoju nurodymu nustatyto termino praleidimas iš esmės sietinas su objektyviomis priežastimis, sutrukdžiusiomis duotą viešojo administravimo subjekto nurodymą įvykdyti, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas ir Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pratęstinas iki 2022 m. sausio 29 d.

20. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, nes prašymas prarado esmę, kadangi praėjo terminas, iki kurio yra prašoma pratęsti Privalomojo nurodymo terminą.

21. Atsakovas sutinka su teismo išvada, kad pareiškėjas nepateikė patvirtinančių įrodymų, jog Privalomasis nurodymas bus įvykdytas iki 2022 m. sausio 29 d. Pareiškėjo pateiktas raštas tokiu įrodymu nelaikytinas, kadangi vien tik datos nurodymas rašte nelaikytinas esminiu ir nekeliančiu dvejonių. Pareiškėjas apeliacinį skundą teikia teismui 2022 m. vasario 14 d., todėl, įvertinus apeliacinio skundo argumentus, teigtina, kad atliekos jau turėtų būti sutvarkytos. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas, teikdamas apeliacinį skundą, vilkina procesą, nes atliekos vis dar nėra sutvarkytos, Departamentas neturi jokios informacijos, jog Privalomasis nurodymas būtų įvykdytas. Departamentas nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad saugant nepavojingas atliekas žala gamtai nebus padaryta, nes visi Departamento atliekami veiksmai, priimami sprendimai ir privalomieji nurodymai yra tam, kad būtų maksimaliai apgintas viešasis interesas, t. y. visuomenės teisė į sveiką ir švarią aplinką, ir būtų užtikrintas atliekų prevencijos ir tvarkymo reikalavimų įgyvendinimas. Tenkinus pareiškėjo apeliacinį skundą ateityje gali būti neįmanoma pašalinti objekte laikomų atliekų, kurios laikomos neteisėtai. Atliekų nepašalinus, o galbūt jas dar didinant, gali būti padaryta didesnė žala gamtai, o toliau nesaugiai priimant ir laikant minėtas atliekas yra pažeidžiama visuomenės teisė į sveiką ir saugią aplinką. AAVKĮ 25 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog skundo padavimas nesustabdo privalomojo nurodymo vykdymo. Pareiškėjo argumentas dėl kitų nustatytų pažeidimų pašalinimo nenagrinėtas, kadangi jis nebuvo nurodytas pradiniame skunde pateikto pirmosios instancijos teismui. AAVKĮ

24 straipsnis nustato, kad pareiškėjas turi pareigą įvykdyti privalomojo nurodymo reikalavimus iki jame nurodyto termino ne iš dalies, o visa apimtimi, apie įvykdymą nustatyta tvarka informuoti instituciją. Aplinkybė, jog pareiškėjas įvykdė dalį Privalomojo nurodymo, neatleidžia jo nuo pareigos įvykdyti Privalomąjį nurodymą visiškai. Pirmosios instancijos teismo sprendimas teisingas, teisėtas, bei pagrįstas, kadangi motyvas, jog pareiškėjas nepateikė jokių patvirtinančių dokumentų, jog atliekos bus sutvarkytos iki 2022 m. sausio 29 d. buvo visiškai teisingas, nes atliekos vis dar nesutvarkytos, todėl naikinti Sprendimo ir pratęsti terminą nebuvo pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a : IV.

22. Ginčas byloje kilo dėl Departamento Sprendimo, kuriuo Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas, nustatytas iki 2021 m. lapkričio 15 d., išnagrinėjus pareiškėjo prašymą, pratęstas trumpesniam terminui (iki 2021 m. gruodžio 6 d.) nei pareiškėjas prašė, ir įpareigojimo pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2021 m. sausio 29 d.

23. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad Departamento Sprendimas pagrįstas ir teisėtas, nes nebuvo nustatytos objektyvios priežastys, dėl kurių pareiškėjas negalėjo laiku įvykdyti duoto Privalomojo nurodymo reikalavimų.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir įrodymų vertinimu, teigia, kad atsakovo Sprendimas priimtas remiantis klaidingais argumentais.

25. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmens, kuriam duotas privalomasis nurodymas, rašytiniu prašymu, jeigu jis dėl objektyvių priežasčių negali laiku įvykdyti privalomojo nurodymo, privalomojo nurodymo įvykdymo terminas gali būti pratęstas vieną kartą ne ilgesniam kaip 6 mėnesių terminui. Šios teisės normos pagrindu ir priimtas Departamento Sprendimas, nenustačius objektyvių priežasčių, suponuojančių termino pratęsimą.

26. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, iš esmės siejama su objektyviomis priežastimis, sutrukdžiusiomis duotą viešojo administravimo subjekto nurodymą įvykdyti. Atsakovui su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iš esmės nebuvo pateikta jokių faktinių duomenų, įrodančių, kad dėl objektyvių priežasčių pareiškėjas negali įvykdyti galiojančio Privalomojo nurodymo. Pareiškėjo sudarytoje Sutartyje su UAB ,,Parama“ nenurodyta jokių konkrečių terminų dėl atliekų išvežimo, nėra nurodyta, kad minėta įmonė negalės priimti atliekų iki 2022 m. sausio mėnesio, pareiškėjas tai apibendrintai nurodė tik elektroniniame laiške, juo prašydamas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Šios aplinkybės atsakovo Sprendime buvo tinkamai ir teisingai įvertintos, be to, atsižvelgta ir į kitą gautą informaciją – kad atliekų ginčo teritorijoje kiekis dar padidėjo. Tai reiškia, kad pareiškėjas neįvykdė AAVKĮ

22 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos sąlygos, suponuojančios elgesio taisyklės taikymą, t. y. privalomojo nurodymo įvykdymo negalimumo nustatytu terminu ir prašomo pratęsti termino būtent iki jo nurodomos datos reikalingumo nepagrindė objektyviomis priežastimis (įrodymais) – kodėl nustatytu terminu atliekos nebuvo perduotos atliekų tvarkytojui, turinčiam teisę tvarkyti šias atliekas, todėl pirmosios instancijos teismo padaryta išvada buvo visiškai pagrįsta. Pareiškėjo vėliau, po Sprendimo priėmimo, pateikti dokumentai (UAB ,,Parama“ 2021 m. gruodžio 23 d. raštas) nekeičia nurodytų išvadų. Be kita ko, pažymėtina ir tai, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, jog Privalomasis nurodymas būtų įvykdytas ir šios nutarties priėmimo dieną, nors paties pareiškėjo nurodytas terminas, iki kurio jis teigė galėsiąs įvykdyti Privalomąjį nurodymą (2021 m. sausio 29 d.), jau yra suėjęs.

27. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, primintina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ)

56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-275-815/2021).

28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Iš tikrinamo teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pareikštais reikalavimais, o tikrinamas teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimus.

29. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčo santykius reguliuojančių teisės aktų nuostatas, vertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo

144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Hidrotechnika“ apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius