3ccc2257-c810-4833-b63c-2bfd07cb663b · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr.2-2288-466/2018 Teisminio proceso Nr 2-01-3-03088-2010-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.10; 2.4.4.1; 3.2.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 20 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras PaÅ¡venskas, sekretoriaujant Laimai Å idlauskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės atstovei J. K., atsakovui J. U., trečiajam asmeniui D. D. – U., atsakovų ir trečiojo asmens atstovei advokatei Onai Vitartienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieÅ¡kinį J.

U., S. P., I. M. dalyje dėl atlyginimo už servitutÄ nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovų pusėje - D. D. – U., tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, ieÅ¡kovės pusėje - Vilniaus miesto savivaldybė, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos.

Teismas nustatė: Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-08-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1933-866/2012 buvo nustatytas servitutas, suteikiantis teisę uždarajai akcinei bendrovei „Gabijos investicijos“ neterminuotai naudotis žemės sklypu, nuosavybės teise priklausančiu J. U., I. M. ir S. P., kurio (duomenys neskelbtini), tikslu tiesti inžinierinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas Å¡io žemės sklypo dalyje, 2007-04-10 A.Kunigėlio geodezinių matavimų įmonės parengtame žemės sklypo plane pažymėtoje taÅ¡kais 1, 9, 10, 8 (375 kv. m), taip pat suteikiantį teisę nutiestų inžinierinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų valdytojams ir naudotojas naudotis minėtÄ ja žemės sklypo dalimi tikslu remontuoti, prižiÅ«rėti ir kitaip eksploatuoti inžinierinius tinklus bei susisiekimo komunikacijas, taip pat naudotis inžinieriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis pagal jų paskirtį, įskaitant susiekimo komunikacijų valdytojų ir naudotojų teisę bet kuriuo paros metu, visais metų laikais, eiti ir važiuoti transporto priemonėmis minėtoje žemės sklypo dalyje nutiestomis susiekimo komunikacijomis.

Teismas nurodė, jog byloje nebuvo pareikÅ¡tas reikalavimas dėl atlyginimo priteisimo už servituto nustatymÄ , atsakovai J. U., I. M. ir S. P. iÅ¡ viso nesutiko su servituto nustatymu, todėl teismas nesprendė atlyginimo už servitutÄ priteisimo klausimo (5 tomas, 233 – 244 b.l.). Vilniaus apygardos teismas 2013-11-13 nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-08-20 sprendimÄ paliko nepakeistÄ (6 tomas, 40 -46 b.l.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2014-10-07 nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2013-11-13 nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-08-20 sprendimo dalis, nustatant atlygintinį servitutÄ , tačiau nenurodant atlyginimo dydžio ir perdavė Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iÅ¡ naujo atlyginimo už servitutÄ dydžio nustatymo klausimÄ (6 tomas, 135 – 146).

Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad buvusi Å¡ioje byloje ieÅ¡kovė UAB „Gabijos investicijos“ yra pasibaigęs juridinis asmuo ir tai buvo konstatuota Vilniaus apygardos teismo 2016-04-07 sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-5-653/2016. Todėl iÅ¡kilo buvusios ieÅ¡kovės procesinių teisių perėmimo klausimas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-03-16 nutartimi buvusiÄ ieÅ¡kovę likviduotÄ UAB „Gabijos investicijos“ pakeitė jos procesinių teisių perėmėja - ieÅ¡kove Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Vilniaus apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirÄ jį skundÄ , 2017-12-13 nutartimi apylinkės teismo 2017-03-16 nutartį paliko nepakeistÄ (8 tomas, 128 -134, 192 - 199). Nagrinėjant atlyginimo dydžio už servituto nustatymÄ klausimÄ atsakovas J. U. ir trečiasis asmuo D. D. – U. 2018-01-15 pateikė praÅ¡ymÄ , kuriuo prašė iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prdaukÅ¡iteisti jiems 2 860 000 mln. kompensacijÄ , S. P. 2 340 000 Eur kompensacijÄ ir dar J.

U. – 130 358 Eur tiesioginių nuostolių. PraÅ¡yme nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija pati prisidėjo prie neteisėto atsakovų žemės sklypo naudojimo, sudarė sÄ lygas kitiems privatiems juridiniams asmenims atlikti neteisėtus veiksmus, suvaržyti atsakovų teisę laisvai naudotis žemės sklypu ir iÅ¡ neteisėtų veiksmų gauti naudÄ . Atsakovai pažymėjo, jog daugiau kaip pusę metų žemės sklypas su kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini) neegzistavo dėl neteisėtų Vilniaus apskrities virÅ¡ininko ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų.

Tai sudarė sÄ lygas UAB „Gabijos investicijos“ be teisinio pagrindo naudotis žemės sklypu neteisėtai statant inžinerinius statinius bei sudarė sÄ lygas LUAB „Gabijos investicijos“ suvaržyti atsakovų teises laisvai naudotis savo žemės sklypu. Vilniaus apskrities virÅ¡ininkas 2006-07-25 įsakymo Nr. 2.3-7310-01 3- iu punktu nustatė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016-03-16 įsakymo Nr. 30-509 13 - tu punktu pasiÅ«lytÄ formuojamame žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyti servitutÄ infrastruktÅ«rai, suteikiantį teisę visame sklypo plote neatlygintinai įrengti ir eksploatuoti inžinerinius tinklus, tiesti kelius bei eiti ir važiuoti transporto priemonėmis bet kuriuo paros metu.

Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2006-07-25 įsakymas Nr. 2.3-7310-01, nustatęs servitutÄ buvo panaikintas Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2007-02-06 įsakymu Nr. 2.3-1044-01. Vilniaus apskrities virÅ¡ininkas buvo pradėjęs žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«rÄ , kuri buvo pradėta 2008-04-11. Lietuvos Vyriausiasis Administracinis teismas panaikino Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakymÄ , kuriuo buvo inicijuota žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ra. Atsakovų teigimu, tokia procedÅ«ra galėjo bÅ«ti pradėta tik žemę paimant tikslu tiesti magistralinius vamzdynus, tačiau negalėjo bÅ«ti paimama skirstomiesiems tinklams tiesti.

Žemės sklypo paėmimÄ visuomenės poreikiams finansavo UAB „Gabijos investicijos“, nors tÄ finansuoti turėjo savivaldybės institucija. Pagal atsakovus, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamentas 2006-05-16 iÅ¡davė UAB „Gabijos investicijos“ statybos leidimÄ daugiabučių gyvenamųjų namų kompleksui su magistraliniais inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis neturėdamas tam teisės aktais suteiktų įgalinimų. IÅ¡duotas minėtas statybos leidimas sudarė sÄ lygas UAB „Gabijos investicijos“ suvaržyti atsakovų teises laisvai disponuoti savo žemės sklypu.

Atsakovai nurodė vykdytÄ ikiteisminį tyrimÄ Nr. 10-9-00043-13, kuris buvo nutrauktas. Prokuroras nutarime nurodė, kad dėl inžinerinių sistemų PerkÅ«nkiemio mikrorajone statybos neabejotinai buvo padaryta žala J. U. ir kitiems bendraturčiams. Vilniaus apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundÄ dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo pažymėjo, jog yra suėjusi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis. UAB „Gabijos investicijos“ gavo beveik 86 mln. Eur realizavusi projektus, kurie buvo vykdomi pažeidinėjant įstatymus ir atsakovų teises, savivaldybės ir valstybės institucijoms toleruojant pažeidimus ir veikiant pažeidėjų naudai.

Atsakovų teigimu, UAB „Gabijos investicijos“ pardavė kitiems privatiems juridiniams asmenims prisijungimÄ prie pastatytų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų už 1 521 258,63 Eur. Atsakovai nurodė, jog UAB „Gabijos investicijos“ už parduotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ (duomenys neskelbtini) gavo 87 450 359,98 Eur bei patyrė 55 229 812,2 Eur statybos iÅ¡laidų, todėl gautas pelnas sudaro 32 220 547,78 Eur. Ä®vertinus, kad visų pastatytų daugiabučių gyvenamųjų ir administracinių pastatų bendras plotas yra 37 025 kv. m., tai iÅ¡ užstatyto žemės sklypo vieno kvadratinio metro gauta apie 870,23 Eur pelno.

Visa UAB „Gabijos investicijos“ ir po to jos teises perėmusios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nauda sudaro 33 471 806,41 Eur (32 220 547,78 + 1 521 258,63). Atsakovai prašė pripažinti dalį šios naudos – 5 200 000 Eur atsakovų patirtais nuostoliais. Atsakovai nurodė, kad pastatytų Perkūnkiemio mikrorajone 3 813 butų, kurių bendras plotas sudaro 209 287,94 kv m., neįskaitant administracinių/prekybos patalpų ir pastatų, vidutinė rinkos vertė yra 274 267 659 Eur.

Nesant pastatytų, visiems daugiabučiams namams aptarnauti skirtų vandentiekio, buitinės ir lietaus nuotekų inžinerinių tinklų vertė būtų mažesnė, t.y. atsakovų teigimu, ji sumažėtų 10 procentų – 27 426 765,9 Eur suma. Esant suvaržytai atsakovų teisei naudotis žemės sklypu J. U. ir S. P. negalėjo vystyti, susitarti su trečiaisiais asmenimis dėl jiems priklausančių žemės sklypo dalių vystymo pagal galiojančio Detaliojo plano sprendinius. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004-12-29 sprendimu Nr. I-634 patvirtintas 99,45 ha teritorijos tarp Gabijos gatvės ir Ukmergės plento detalusis planas J.

U., D. D. – U., S. P. ir I. M. priklausančiame žemės sklype, pažymėtame indeksais 58a, 58b ir 58c (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) numatė 3,5 sklypo užstatymo intensyvumÄ . Žemės sklypo plotas, skirtas gyvenamosios ir komercinės paskirties pastatams statyti, atėmus infrastruktÅ«rai skirtÄ 375 kv. m. žemės sklypo plotÄ , yra 16 225 kv m. Pagal 2006 m. darytus sklypo vystymo projektinius sprendinius sklypo ploto ir pastatų naudingo ploto santykis yra 1,73, kas sudaro sÄ lygas 16 2245 kv. m. ploto sklype statyti apie 28 069 kv. m. naudingo ploto pastatus.

Atsakovui J. U. 2004-08-19 – 2012-11-02 laikotarpiu priklausė 2021/10000 dalių 16 600 kv. m. ploto žemės sklypo arba 20,21 procentų, o S. P. priklausė 1653/10000 dalių 16 600 kv. m. ploto žemės sklypo arba 16,53 procentų. Nuo 2006 m. iki 2008 m. PerkÅ«nkiemio mikrorajone kaina už vienÄ kvadratinį metrÄ 100 procentų baigtumo naujos statybos buto padidėjo 319,99 Eur nuo 1 149,54 Eur iki 1 469,53 Eur. Butų su 100 procentų baigtumo nesiekiančių kaina už vienÄ kvadratinį metrÄ padidėjo nuo 490,94 Eur nuo 911,01 Eur iki 1 401,95 Eur.

Pagal atsakovus, dabar esančios butų kainos yra mažesnės už prieÅ¡ ekonominę krizę buvusias kainas, t.y. 2017 m. kaina už vienÄ kvadratinį metrÄ buvo 505,95 Eur mažesnė už 2008 m. buvusiÄ kainÄ . Dėl Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir privačių juridinių asmenų veiksmų atsakovai prarado galimybę pastatyti 30 311 kv m naudingo ploto pastatų. Atsakovai nurodė, kad J. U. ir S. P. patirti nuostoliai dėl prarastos galimybės sudaro 5 216 850 Eur (30 311 * 505,95).

Atsakovų teisė laisvai naudotis žemės sklypu buvo suvaržyta nuo 2006 m. ir atsakovai dėl butų brangimo galėjo gauti panaÅ¡iÄ , kaip UAB „Gabijos investicijos“ naudÄ iÅ¡ užstatomo vieno kv. m. – 894,80 Eur pastatant 10 311 kv m bendro ploto daugiabučių gyvenamųjų pastatų 5 961 kv ploto žemės sklype, todėl atsakovų negauta nauda siekia 5 333 902 Eur (5961*894,80). NegautÄ naudÄ atsakovai susiejo ir su nuvertėjusiomis piniginėmis lėšomis nurodydami, kad įsigiję Vyriausybės platinamų taupymo lakÅ¡tų nuo 2009 m. iki 2017 m. galėjo gauti 23,77 procentų naudÄ nuo įdėtos pinigų sumos.

Antstolė A.Puodžiukienė vykdomoje byloje Nr. 0173/12/00468 pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį dokumentÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ J. U. banko AB „Citadelė“ naudai priverstinai iÅ¡ varžytinių pardavė J. U. priklausančius nekilnojamuosius daiktus – 114,05 kv. m. ploto butÄ su rÅ«siu (duomenys neskelbtini), 104,55 kv. m. ploto butÄ (duomenys neskelbtini), 141,48 kv m. ploto butÄ (duomenys neskelbtini). J. U. dėl suvaržytos teisės naudotis savo žemės sklypu, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), negalėjo įvykdyti įsipareigojimų bankui AB „Citadelė“, todėl ir buvo priverstinai parduotas J.

U. priklausantis nekilnojamasis turtas. Dėl suvaržytų teisių negalėdamas vykdyti veiklos ginčo žemės sklype J. U., suteikusiam jam kreditus bankui AB „Citadelė“ nuo 2006-03-16 iki 2011-09-30 sumokėjo 130 358 Eur palūkanų, kurias J. U. vertina kaip tiesioginius jo patirtus nuostolius. Be to nuo 2013-06-21, dar iki servituto nustatymo, yra apribota J. U. teisė disponuoti jam priklausančiomis 514/10000 žemės sklypo, kurio (duomenys neskelbtini), dalimis dėl antstolės A.Puodžiukienės pritaikyto arešto.

Turto areÅ¡tÄ lėmė J. U. neįvykdyti įsipareigojimai bankui AB „Citadelė“. Dėl tokios situacijos J. U. patyrė nusivylimÄ , rimtus dvasinius iÅ¡gyvenimus dėl deÅ¡imt metų trunkančio teisės naudotis savo nuosavybe apribojimo, dėl teisėtų lÅ«kesių pažeidimo, suvaržytos galimybės atsiskaityti su kreditoriumi, Å¡eimos bÅ«sto praradimo, sumenkintos reputacijos, nesaugumo jausmo, kuomet valstybės institucijos, spręsdamos privačių asmenų reikalus nesilaikė įstatymų reikalavimų ir faktiÅ¡kai veikė įstatymų pažeidėjų naudai.

Atsakovai nurodė, kad UAB „Vilniaus vandenys“, iÅ¡duodama technines sÄ lygas UAB „Gabijos investicijos“ neatsižvelgė į tai, kad UAB „Gabijos investicijos“ nevaldė ieÅ¡kovams priklausančio žemės sklypo nei nuosavybės, nei jokia kita teise, dėl ko techninės sÄ lygos, be atsakovų sutikimo negalėjo bÅ«ti iÅ¡duotos. UAB „Vilniaus vandenys“ ir UAB „Gabijos investicijos“ 2008-04-10 sudarė Å alto vandens pirkimo – pardavimo ir nuotekų Å¡alinimo bei valymo sutartį Nr. KB1-5709, pagal kuriÄ UAB „Vilniaus vandenys“ tiekė vandenį ir atliko nuotekų Å¡alinimo paslaugas namams (duomenys neskelbtini).

Tačiau vandentiekio tinklai, kaip įrengti savavaliÅ¡kai negalėjo bÅ«ti eksploatuojami. SavavaliÅ¡kos inžinerinių tinklų statybos padariniai buvo paÅ¡alinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai iÅ¡davus statybas žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiantį dokumentÄ ir 2016-10-21 įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo nutarčiai dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-23 nutarties. Atsakovų teigimu, UAB „Vilniaus vandenys“ nuo eksploatacijos pradžios iki 2013-11-30 patiekė 994 883,3 m3 vandens ir sutvarkė 883 100,3 m3 nuotekų, laikotarpiu nuo 2013-11-01 iki 2013-11-30 patiekė 22 840 m3 vandens ir sutvarkė tiek pat nuotekų, laikotarpiu nuo 2013-11-01 iki 2017-01-01 patiekė 796 077,6 m3 vandens ir sutvarkė tiek pat nuotekų.

Vandens kaina su nuotekų tvarkymu iki 2014 m. 05 mėn. buvo 4,37 Lt (1,26 Eur), o nuo 2014 m. 05 mėn. – 5,88 Lt (1,71 Eur), dėl ko UAB „Vilniaus vandenys“ gavo naudÄ . Atsakovai nurodė, kad teismas turėtų įvertinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sÄ Å¾iningumÄ , kuri įgijusi galimybę įteisinti inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savavaliÅ¡kas statybas, ne tik neiÅ¡kėlė klausimo, kokia atsakovams galėtų bÅ«ti skirta kompensacijÄ , bet į J.

U. 2016-09-12 pasiÅ«lymÄ taikiai iÅ¡spręsti nuostolių atlyginimo klausimÄ atsakė, jog Å¡iuo metu nėra objektyvaus pagrindo tartis dėl raÅ¡te nurodomų hipotetinių nuostolių apskaičiavimo ir atlyginimo. Pagal atsakovus, praÅ¡oma priteisti 5 200 000 Eur kompensacija siekia tik 8,5 procentų vieÅ¡pataujančio daikto savininko gautos 33 471 806 Eur naudos iÅ¡ neteisėtų veiksmų iki servituto nustatymo ir gautos 27 426 765 Eur naudos iÅ¡ servituto nustatymo atsiradus galimybei įteisinti inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, skirtas aptarnauti daugiabučius gyvenamuosius namus ir administracinius pastatus.

Atsakovai prašė priteisti 5 procentų metines palÅ«kanas už termino įvykdyti piniginę prievolė praleidimÄ (9 tomas, b.l. 1- 20). GrÄ Å¾inus bylÄ dalyje atlyginimo už servitutÄ dydžio nustatymo buvusi ieÅ¡kovė LUAB „Gabijos investicijos“ 2014-12-12 atsiliepime nurodė, jog servituto, skirto įrengti infrastruktÅ«ros objektus – magistralinius inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, nustatymo bÅ«tinumÄ konstatavo Lietuvos Vyriausiasis Administracinis teismas 2009-09-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-438-1119/2009 pagal J.

U. ir S. P. skundÄ atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybei, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijai dėl sprendimų panaikinimo. UAB „Gabijos investicijos“ pagal 2006-03-23 Paramos su Vilniaus miesto savivaldybės administracija sutartį įsipareigojo perduoti Savivaldybės nuosavybėn UAB „Gabijos investicijos“ priklausančius žemės sklypus ir/ar jų dalis, pažymėtus pagal Detaliojo plano sprendinius, skirtus miesto infrastruktÅ«ros plėtrai, taip pat numatytus pastatyti inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas.

Pagal Detaliojo plano sprendinius žemės sklypo dalis, kurioje nustatytas servitutas, turėjo bÅ«ti paimama visuomenės poreikiams įstatymų numatyta tvarka. Dėl priežasčių, kurios UAB „Gabijos investicijos“ nėra žinomos, Å¡is Detaliojo plano sprendinys nebuvo tinkamai įgyvendintas, dėl ko UAB „Gabijos investicijos“, turėdamos įsipareigojimus įrengti magistralinius inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas savo vardu iniciavo teisminį ginÄÄ dėl servituto nustatymo teismo sprendimu.

Ginčas dėl servituto nustatymo užtruko ilgiau kaip 4 su puse metų. Civilinėje byloje Nr. 2A-172-567/2014 buvo sudaryta UAB „Gabijos investicijos“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos taikos sutartis, kuriÄ teismas patvirtino 2014-09-15 nutartimi. Pagal taikos sutarties sÄ lygas UAB „Gabijos investicijos“ įsipareigojo neatlygintinai perduoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai visus turimus inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, reikalingÄ statybų užbaigimo procedÅ«roms atlikti, o užbaigti statybų procedÅ«ras turėjo Savivaldybės administracija.

Magistraliniai inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos yra perduotos Savivaldybei, kuriai yra iÅ¡duotas naujas statybÄ leidžiantis dokumentas magistraliniams inžineriniams tinklams ir susisiekimo komunikacijoms statyti (ir žemės klypo dalyje, kurioje nustatytas servitutas). UAB „Gabijos investicijos“ nuomone, dėl ilgai užsitęsusio teisminio ginčo yra kalti ir žemės sklypo bendraturčiai, kurie visomis priemonėmis stengėsi paneigti žemės sklypo dalies, kuriai nustatytas servitutas, poreikį vieÅ¡osios infrastruktÅ«ros objektų statybai, nors ta aplinkybė buvo akivaizdi nuo 2004-12-29, t.y. nuo Detaliojo plano sprendinių patvirtinimo.

UAB „Gabijos investicijos“ pažymėjo, kad nors žemės sklypo bendraturčiai nuolatos kartojo apie sklypo suvaržymus, tačiau J. U. dalį žemės sklypo padovanojo sutuoktinei D. D. – U. Be to bendraturčiai nėra nustatę naudojimosi žemės sklypu tvarkos, todėl nėra aiÅ¡ku, į kurio bendraturčio turimÄ sklypo dalį patenka servitutas, o I. M. iÅ¡ viso neginčijo servituto nustatymo teismo sprendimu. UAB „Gabijos investicijos“ nurodė, kad įrengus magistralinius inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas žemės sklypo vertė nesumažėjo ir net prieÅ¡ingai, turėjo padidėti.

Bendraturčiai turi galimybę teisės aktų nustatyta tvarka prisijungti prie infrastruktÅ«ros ir ja naudotis ( 6 tomas, 158 – 161 b.l.). Buvusios ieÅ¡kovės UAB „Gabijos investicijos“ procesinių teisių perėmėja Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė atmesti atsakovų reikalavimus dėl turtinės žalos/nuostolių atlyginimo. Atsiliepime nurodė, kad atsakovų reikalaujamas priteisti atlyginimas už 375 kv m dydžio servitutÄ prasilenkia su sveika logika, elementariu sÄ Å¾iningumu ir abiejų ginčo Å¡alių pusiausvyros užtikrinimu.

Savivaldybės administracijos nuomone, atlyginimo už servitutÄ dydis yra siejamas tik su neva neteisėtais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, LUAB „Gabijos investicijos“, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos bei kt. asmenų veiksmais (neveikimu) iki ginčo servituto nustatymo, kurie, pagal atsakovus, padarė jiems žalÄ /nuostolius. Tačiau atsakovų nurodoma žala/nuostoliai niekada nebuvo Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, kÄ 2014-10-07 nutartyje nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Atsakovai Å¡ioje byloje nepareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinio, kuris galėjo bÅ«ti pareikÅ¡tas iki teismo nutarties skirti bylÄ nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Atsakovų 2018-01-15 praÅ¡yme iÅ¡dėstyti reikalavimai ne priteisti atlyginimÄ už nustatytÄ servitutÄ , o priteisti žalÄ /nuostolius, apskaičiuotus vadovaujantis nežinia kokia logika ir nežinia kokiais motyvais. Atsakovai, reikalaudami priteisti daugiau kaip 5 mln. nuostoliams atlyginti, už reikalavimus nesumokėjo žyminio mokesčio, kas reiÅ¡kia, jog atsakovų 2018-01-15 praÅ¡ymo teismas nelaikė pareikÅ¡tu prieÅ¡ieÅ¡kiniu ir bylos nagrinėjimo ribos neiÅ¡siplėtė.

Lietuvos Aukščiausiajam Teismui grÄ Å¾inus bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo bylos nagrinėjimo ribos, pagal Savivaldybės administracijÄ , net gi susiaurėjo, nes ji neperėmė UAB „Gabijos investicijos“ teisių ar pareigų, susijusių su UAB „Gabijos investicijos“ tariamai atliktais neteisėtais veiksmais ir jų pagrindu galimai kilusia žala ar nuostoliais. Vilniaus miesto savivaldybės administracija perėmė ne visas UAB „Gabijos investicijos“ materialias teises ir pareigas, po bankroto/likvidavimo, o tik procesines teises Å¡ioje nagrinėjamoje civilinėje byloje.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija pažymėjo, kad yra svarbu atskirti ir nepainioti atlyginimo už ginčo servitutÄ su atsakovų nurodomų nuostolių, atsiradusių iki servituto nustatymo, klausimų. Atsakovai be jokio pagrindo UAB „Gabijos investicijos“ (kuri Å¡iuo metu yra likviduota) gautÄ naudÄ vertina kaip Savivaldybės gautÄ naudÄ . Pagal Savivaldybės administracijos nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ pradinio ieÅ¡kovo procesinių teisių perėmėjas turi atsakyti tik po procesinių teisių perėmimo nustačius visas civilinės atsakomybės sÄ lygas.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-03-16 įsakymas Nr. 30-519 buvo panaikintas 2016-11-24 įsakymu Nr. 30-2188, kuriuo, atsakovų teigimu, jų nuosavybės teise valdomas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) be atsakovų žinios buvo sujungtas su kitu sklypu, dėl ko atsakovai negalėjo naudotis žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini). Savivaldybės administracija nurodė, kad atsakovai neskundė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-03-16 įsakymo Nr. 30-519, kuris buvo tik tarpinis dokumentas žemės sklypų formavimo procese.

Atsakovams teisines pasekmes sukėlė Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2006-07-25 įsakymas Nr. 2.3-7310-01, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) prijungimas prie kito žemės sklypo, kÄ nurodė ir patys atsakovai. Todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmu priimant 2006-03-16 įsakymÄ Nr. 30-519 nebuvo pažeisti atsakovų teisėti interesai. Be to atsakovai nepateikė nei vieno įrodymo, kad po minėto įsakymo priėmimo turėjo realius ketinimus keisti žemės sklypo teisinį statusÄ ir jame vykdyti kokiÄ nors veiklÄ .

Atsakovai nepateikė įrodymų, kad laikotarpiu nuo 2006-03-16 iki 2006-11-24 patyrė žalÄ ar nuostolius dėl bÅ«tent Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų. Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«rÄ Lietuvos Vyriausiasis Administracinis teismas pripažino neteisėta ne dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, bet dėl Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos netinkamo veikimo. Jokie neteisėti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmai tame procese nebuvo nustatyti.

Savivaldybės administracija visiÅ¡kai nepagrįstu laiko atsakovų argumentÄ apie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos iÅ¡duotus statybos leidimus daugiabučiams namams statyti, kurių pagrindu, atsakovų teigimu, daugiabučiai namai buvo prijungti prie neteisėtai pastatytų inžinerinių tinklų atsakovų žemės sklype. Nors atsakovai nurodė savivaldos, valstybės institucijų ar privačių asmenų neteisėtus veiksmus, tačiau žalÄ praÅ¡o priteisti tik Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, kas yra susiję su Vilniaus miesto gyventojų interesais.

Kildinant žalÄ pagal CK 6.271 straipsnį iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų yra bÅ«tina nustatyti visas civilinės atsakomybės sÄ lygas. Savivaldybės administracija pažymėjo, kad J. U. iÅ¡kėlė administracinę bylÄ Nr. eI-1211-535/2018 dėl nuostolių atlyginimo iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės, Lietuvos valstybės ir kt., o skunde iÅ¡ esmės nurodomi tie patys neteisėti savivaldybės veiksmai, tačiau atsakovo skundas 2018-02-13 sprendimu buvo atmestas. Visi atsakovų nurodyti neteisėti veiksmai yra atlikti iki servituto nustatymo (2013 m. lapkričio mėn.), todėl atsakovai yra praleidę įstatymo numatytÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalauti atlyginti žalÄ dėl tokių veiksmų atlikimo.

Savivaldybės administracija pažymėjo, kad ji neneigia atsakovų teisės į atlyginimÄ už servituto nustatymÄ , tačiau, Savivaldybės administracijos nuomone, Å¡is klausimas neturi bÅ«ti sprendžiamas neiÅ¡skiriant atskirų subjektų veiksmų, t.y. jų nevertinant atskirai, nes Savivaldybės veiksmai negali bÅ«ti vertinami lygiagrečiai su UAB „Gabijos investicijos“ ar kito atsakovų nurodyto subjekto veiksmais. IeÅ¡kovė nurodė, kad, jos žiniomis, atsakovai derėjosi su UAB „Gabijos investicijos“ dėl atlyginimo už servitutÄ , tačiau nesusitarė dėl jo dydžio.

Nepasiekus susitarimo 2015 m. vasarÄ buvo pradėta UAB „Gabijos investicijos“ bankroto ne teismine tvarka procedÅ«ra ir bendrovė buvo likviduota 2016-03-02. Atsakovai nuo pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-07 nutarties priėmimo galėjo aktyviai reikÅ¡ti reikalavimus UAB „Gabijos investicijos“ atžvilgiu, tačiau taip nesielgė ir faktiÅ¡kai patys vilkino procesÄ elgdamiesi ne pagal vidutiniÅ¡kai protingo ir apdairaus asmens (rÅ«pestingo Å¡eimininko) elgesio standartÄ . Savivaldybės administracija sutiko su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-07 nutartyje nurodytu argumentu, jog atlyginimo už servitutÄ dydis galėtų bÅ«ti panaÅ¡us, kaip kompensacija paimant iÅ¡ asmens žemę visuomenės poreikiams ir Å¡i kompensacija nustatoma atlikus paimamo žemės sklypo vertinimÄ , kurį atlikti gali atitinkamos srities ekspertas.

IeÅ¡kovė nurodė, kad be sklypo vertės nustatymo yra bÅ«tina atsižvelgti į aplinkybę, jog ginčo servituto naudos gavėja yra ne tik Savivaldybė, bet ir viso Vilniaus miesto gyventojai (įskaitant pačius atsakovus), nes per servitutÄ yra nutiesta ne bet kokia, bet vieÅ¡oji inžinerinė infrastruktÅ«ra, kurios bÅ«tinumas jau buvo konstatuotas nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ . Be to minėta infrastruktÅ«ra gerina pačių atsakovų žemės sklypo vystymo galimybes – atsakovai gali prie jos prisijungti iÅ¡vengiant papildomų iÅ¡laidų ir kartu padidindami savo žemės sklypo rinkos vertę.

Ginčo servitutas atitinka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004-12-29 sprendimu Nr. I634 patvirtinto Detaliojo plano sprendinius ir Å¡io dokumento atsakovai nėra nuginčiję. Buvę žemės sklypo savininkai savo paraÅ¡ais patvirtino savo sutikimÄ su Detaliojo plano sprendiniais, t.y. jiems buvo žinoma apie ketinimÄ iÅ¡ dalies suvaržyti teises į žemės sklypÄ , o tiesiant inžinerinių tinklus ir susisiekimo komunikacijas nebuvo galimybės apeiti atsakovų žemės sklypo. Pagal Detalųjį planÄ servitutinė žemės sklypo dalis buvo iÅ¡skirta inžinerinių tinklų infrastruktÅ«rai, todėl atsakovai negalėjo tikėtis vystyti kokiÄ nors komercinę statybÄ servitutiniame sklype, tačiau likusiÄ Å¾emės sklypo dalį - 16 225 kv. m. atsakovai galėjo naudoti savo nuožiÅ«ra.

Atsakovai nurodė iÅ¡imtinai UAB „Gabijos investicijos“ gautÄ naudÄ už parduotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , už prisijungimus prie inžinerinių tinklų ir J. U. tiesioginius nuostolius laiku nevykdant įsipareigojimų bankui. Atsakovų skaičiavimus dėl galimai patirtų nuostolių ieÅ¡kovė laiko neadekvačiais, hipotetiniais ir visiÅ¡kai nepagrįstais. Vilniaus miesto savivaldybė nepardavinėjo jokių butų PerkÅ«nkiemio mikrorajone ir negavo iÅ¡ to jokios naudos, o jÄ gavo UAB „Gabijos investicijos“, kurios prievolės atlyginti žalÄ Savivaldybė neperėmė.

Pagal ieÅ¡kovę, atlyginimo už servitutÄ dydžio niekaip negalima susieti su buvusiais butų pardavimais PerkÅ«nkiemio mikrorajone, nes servitutinėje žemės sklypo dalyje niekaip nebuvo galima daugiabučių namų ar administracinių pastatų statyba. Atsakovai turėjo įrodyti žalos/nuostolių dydį, nes tai negali bÅ«ti nustatoma remiantis vien spėlionėmis. Atsakovų praÅ¡oma priteisti daugiau kaip 5 mln. kompensacijÄ niekaip negali bÅ«ti vertinama kaip ekvivalentus atlyginimas už 375 kv. m. ploto servitutÄ , kuris sudaro tik 2,26 procentus viso atsakovų 16 600 kv. m.

žemės sklypo ploto, kurio viso vidutinė rinkos vertė yra 106 870 Eur. Todėl atsakovai siekia ne teisingo atlyginimo už ginčo servitutÄ , o nepagrįstai praturtėti miesto biudžeto sÄ skaita. Savivaldybės administracija pažymėjo, kad UAB „Gabijos investicijos“ pastatytų butų pardavimai vyko dar nesant nustatyto ginčo servituto. Jei atsakovai manė, kad ginčo servitutas suteikia teisę į pajamas, tai atsakovai turėjo reikalauti kompensacijos iÅ¡ UAB „Gabijos investicijos“, tačiau dėl nežinia kokių priežasčių nereikalavo.

Atsakovai nepateikė įrodymų, kad turėjo realius ketinimus parduoti savo žemės sklypo dalį arba joje vystyti veiklÄ â€“ statyti statinius bei juos parduoti. Atsakovų žemės sklypo pagrindinė tikslinė paskirtis – žemės Å«kio, neįskaitant servitutinės žemės sklypo dalies. Tokios paskirties žemės sklype daugiabučių gyvenamųjų namų statyba iÅ¡ viso negalima, o žemės paskirtis iki Å¡iol nėra pakeista. Savivaldybės administracijos teigimu, atsakovai, užuot siekę vykdyti kokias nors pajamas duodančiÄ veiklÄ pasirinko bylinėjimosi keliÄ .

Patys atsakovai užginčijo žemės sklypo dalies paėmimÄ visuomenės poreikiams. Taip pat atsakovai nenurodė, kokiu tikslu buvo paimtas kreditas iÅ¡ banko, nes jokie statybos projektai žemės sklype nebuvo vystomi. Kadangi lėšų projektams žemės sklype vykdyti nereikėjo, gautos iÅ¡ banko lėšos galėjo bÅ«ti gražintos bankui. Pagal ieÅ¡kovę, už banko kredito lėšas atsakovai galėjo įsigyti butus, kurie po to buvo parduodami iÅ¡ varžytinių, taip pat nėra aiÅ¡ku, kodėl atsakovai gautų lėšų nepanaudojo Vyriausybės vertybiniams popieriams įsigyti, jei patys nurodė, jog tai galėjo bÅ«ti pelninga.

IeÅ¡kovės teigimu, J. U. ir D. D. – U. 2012 m. pasiraÅ¡yta dovanojimo sutartis leidžia teigti, kad realybėje atsakovų teisė keisti sklypo teisinę padėtį varžoma nebuvo. Tam tikri suvaržymai atsirado 2013 – 2014 m. areÅ¡tavus J. U. priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį. Tačiau areÅ¡tas buvo pritaikytas ne dėl teisminių ginčų statybų servituto zonoje, bet dėl J. U. nevykdomų bankui įsipareigojimų. Atsakovai turėjo galimybę ne tik atsidalinti žemės sklypÄ ar tartis dėl jo naudojimosi tvarkos nustatymo, bet ir keisti jo paskirtį tikslu vykdyti kokias nors statybas pagal Detaliojo plano sprendinius.

Savivaldybės administracija nesutiko su atsakovų reikalavimu priteisti 5 proc. dydžio procesines metines palÅ«kanas už servituto atlyginimo sumÄ , nes Savivaldybei nebuvo nustatyti terminai prievolei atlyginti atsakovams žalÄ ar iÅ¡mokėti kompensacijÄ . Tokia prievolė atsirastų tik teismui nustačius adekvačiÄ ir teisingÄ kompensacijÄ už servituto nustatymÄ (9 tomas, b.l. 44 - 68). Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba, atsiliepdama į atsakovų 2018-01-15 praÅ¡ymÄ dėl reikalaujamo atlyginimo už servituto nustatymÄ , nurodė, kad servitutas priverstinai nustatomas, kai jis yra objektyviai bÅ«tinas ir jo bÅ«tinumas pasireiÅ¡kia kaip vienintelis bÅ«das iÅ¡spręsti vieÅ¡pataujančio daikto savininko interesų įgyvendinimÄ .

Nors nuosavybė yra neliečiama, tačiau nuosavybės teisė nėra absoliuti. Trečiojo asmens nuomone, atsakovų nurodytos prašomos priteisti sumos yra bendro pobūdžio, neparemtos konkrečiais skaičiavimais bei su jais priežastiniu ryšiu susijusiais nuostoliais. UAB „Gabijos investicijos“ prašymu Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2005-09-05 sutikimu Nr. K-02-27-1171 buvo išduotas tuomečio valstybinės žemės patikėtinio sutikimas dėl inžinerinių tinklų tiesimo nesuformuotame žemės sklype.

Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija veikė iÅ¡imtinai UAB „Gabijos investicijos“ naudai, nes sprendimas buvo priimtas laikantis teisės aktų reikalavimų. Nacionalinei žemės tarnybai nėra priskirtos pareigos vertinti kompensacijų už servitutų nustatymÄ pagrįstumo klausimus, todėl Tarnyba prašė klausimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra (9 tomas, 38 - 42 b.l.). Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus vandenys“ atsiliepime į atsakovų 2018-01-15 praÅ¡ymÄ nurodė, kad Å¡ioje byloje turi bÅ«ti sprendžiamas tik klausimas dėl kompensacijos už servitutÄ nustatymo, tačiau neturi bÅ«ti sprendžiamas civilinės atsakomybės taikymo klausimas už neįvardintus tariamai neteisėtus veiksmus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI-1211-535/2018 atmetė J. U. skundÄ Vilniaus miesto savivaldybei, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ir Nacionalinės žemės tarnybos, bei UAB „Vilniaus vandenys“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Nurodyti tariami neteisėti veiksmai buvo atlikti iki servituto 2013 m. lapkričio mėn. nustatymo. 2018-01-15 praÅ¡ymas pareikÅ¡tas aiÅ¡kiai praleidus 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Reikia atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-07 nutartyje nurodytÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kad atsakovams buvo žinoma apie ketinimus suvaržyti turimÄ turtÄ , kadangi servitutas atitinka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004-12-29 sprendimu Nr. I634 patvirtinto Detaliojo plano sprendinius, be to servitutas yra nustatytas ir greta esančiam žemės sklypui. Nors atsakovai nurodė, jog ginčo sklype ketino vykdyti daugiabučių gyvenamųjų namų statybÄ , tačiau Å¡io sklypo paskirtis yra žemės Å«kio.

Atsakovai neįrodė jų nurodytų tariamai patirtų nuostolių. Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI-1211-535/2018 nenustatė jokių neteisėtų UAB „Vilniaus vandenys“ veiksmų. Trečiojo asmens nuomone, reikalavimÄ pareiÅ¡kus tik 2018-01-15, reikalaujamų 5 procentų procesinių metinių palÅ«kanų priteisimas neatitiktų protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų. Trečiasis asmuo sutiko, kad atlyginimo už servitutÄ dydis galėtų bÅ«ti artimas kompensacijai už žemės sklypo paėmimÄ visuomenės poreikiams (9 tomas, 75 - 81 b.l.).

Atsakovų praÅ¡ymas sumokėti atlyginimÄ už servituto nustatymÄ tenkintinas iÅ¡ dalies. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-10-07 nutartyje pažymėjo, kad ieÅ¡kinio Å¡ioje byloje dalykas buvo reikalavimas nustatyti neatlygintinį servitutÄ , tačiau padarė iÅ¡vadÄ , kad servituto rÅ«Å¡ies nustatymas (atlygintinis ar neatlygintinis) nelaikytinas ieÅ¡kinio dalyko pakeitimu, todėl ginÄÄ sprendžiantis teismas turėjo iÅ¡spręsti ne tik servituto, bet ir jo rÅ«Å¡ies nustatymo klausimÄ , atlygintinio servituto atveju – nustatyti atlyginimo ar kompensacijos dydį.

Kadangi kasatoriai iÅ¡reiÅ¡kė lÅ«kestį gauti kompensacijÄ už žemės sklypo daliai nustatytÄ servitutÄ , ieÅ¡kovė (UAB „Gabijos investicijos) neskundė atlygintinio servituto nustatymo, ginčo nagrinėjimo metu (taip pat ir posėdžio kasaciniame teisme metu) ieÅ¡kovė sutiko, kad servitutas turi bÅ«ti atlygintinis, tai, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus iÅ¡aiÅ¡kinimus, siekdama užtikrinti civilinio proceso ekonomiÅ¡kumo ir koncentruotumo principus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija sprendė, jog servituto atlygintinumo dydžio klausimÄ yra bÅ«tina perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pažymėjo ir tai, kad kasatoriams tektų neproporcinga naÅ¡ta, kai, esant suvaržytai jų nuosavybės teisei, jie turėtų patys kreiptis į teismÄ ir inicijuoti naujÄ civilinę bylÄ dėl kompensacijos už jų patiriamus suvaržymus priteisimo. GrÄ Å¾indamas nagrinėti bylÄ dalyje dėl atlyginimo už servitutÄ dydžio nustatymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, jog yra aktualu nustatyti, kokia apimtimi bus suvaržomas kasatorių turtas – atsižvelgti į tai, kokiai sklypo daliai nustatomas servitutas, įvertinti, kad jis neterminuotas, jo turinys platus, suvaržo kasatorių nuosavybės teisę naudotis sklypo dalimi pagal paskirtį.

Individualizuojant kompensacijos dėl nustatyto servituto dydį atsižvelgtina į tai, kad nustatytas servitutas lemia kasatorių žemės sklypo suvaržymus, artimus tiems, kuriuos Å¡ie patirtų žemę paėmus visuomenės poreikiams, todėl nustatant kompensacijos dydį vienu iÅ¡ teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų galėtų bÅ«ti atlygio, mokamo turtÄ paėmus visuomenės poreikiams, dydis. Kompensacijos dydžiui aktuali ir ta aplinkybė, kad statiniai (inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos) kasatorių žemės sklypo dalyje statomi ir įvairÅ«s ginčai dėl jų tęsiasi jau kelerius metus, visÄ Å¡Ä¯ laikÄ kasatorių teisė laisvai naudotis sklypu buvo suvaržyta, ieÅ¡kovas sklypo dalį naudojo be teisinio pagrindo, neturėdamas kasatorių sutikimo, nesudaręs nuomos, panaudos ar kitokios sutarties, todėl už tokį naudojimÄ kasatoriams turi bÅ«ti deramai kompensuojama (6 tomas, 144,145 b.l.).

Atsakovas J. U., siekdamas atlyginimo už servituto nustatymÄ nurodė visÄ eilę argumentų, susijusių su neiÅ¡sipildžiusiais lÅ«kesčiais siekiant vystyti statybas turimame žemės sklype, taip pat atlyginimo už servitutÄ dydį susiejo su UAB „Gabijos investicijos“ gauta nauda pardavus butus ir administracinius pastatus PerkÅ«nkiemio mikrorajone, UAB „Vilniaus vandenys“ gauta nauda tiekiant vandenį ir Å¡alinant nuotekas per inžinerinius tinklus, įrengtus žemės sklypo dalyje, kurioje nustatytas servitutas.

Tačiau teismas, spręsdamas ginÄÄ likusioje dalyje akcentuoja aplinkybę, kad teismas sprendžia tik atlyginimo dydžio nustatymÄ už servitutÄ atsakovų žemės sklype, bet ne žalos/nuostolių atlyginimo atsakovams klausimÄ . Be to reikalavimÄ dėl 523 798,85 Eur žalos atlyginimo J. U. buvo pareiÅ¡kęs Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-4878-803/2017, kuris 2017-11-28 nutartimi perdavė civilinę bylÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui. IÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ Nr. eI-1211-535/2018 Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018-02-13 sprendimu atmetė J.

U. skundÄ atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ir Nacionalinės žemės tarnybos, UAB ,,Vilniaus vandenys“, tretiesiems suinteresuotiems asmenims D. D.-U., S. P., I. M., Lietuvos Respublikos Vyriausybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo. Atsakovas J. U. siekė Å¡ios bylos sustabdymo iki įsiteisės Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018-02-13 sprendimas, kurį J.

U. yra apskundęs Lietuvos Vyriausiajam Administraciniam teismui. Teismo nuomone, bylų dalykai yra skirtingi, todėl Å¡ioje byloje, nepriklausomai nuo reikalavimų atlyginti žalÄ /nuostolius kitose bylose pareiÅ¡kimo nagrinėtinas klausimas dėl atlyginimo už servitutÄ , jo dydžio nustatymo klausimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 straipsnio 1 dalis apibrėžia servituto sÄ vokÄ , t.y., kad tai yra teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujančiojo daikto), tinkamÄ naudojimÄ .

Remiantis CK 4.113 straipsnio 1 dalimi servituto suteikiamos teisės turi bÅ«ti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad bÅ«tų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui. Pagal CK 4.129 straipsnį dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Ä®statymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali bÅ«ti nustatyta vieÅ¡pataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensacijÄ tarnaujančiojo daikto savininkui.

Spręsdamas servituto atlygintinumo klausimÄ pirmosios instancijos teismas turėtų atsižvelgti į kasacinio teismo praktikÄ , kurioje pažymėta, kad kompensacija nustatoma pagal tai, kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobÅ«džio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobÅ«džio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiÅ¡kai atlyginti; kokiÄ naudÄ turėjo ar įgyja vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009).

Sprendžiant atlyginimo už servitutÄ klausimÄ Å¡ioje byloje yra reikÅ¡minga aplinkybė, jog ginčas inžinerinių statinių servitutiniame sklype, galima teigti, prasidėjo 2006 m., kuomet UAB „Gabijos investicijos“ 2006-09-12 praneÅ¡imu informavo J. U., kad vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004-12-29 sprendimu Nr. I-634 „Dėl Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių keitimo ir teritorijos tarp Gabijos gatvės ir Ukmergės plento detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“, UAB „RÅ«mas“ 2006-03-17 „Sutikimu neatlygintinai leisti įrengti ir eksploatuoti inžineriniu tinklus PerkÅ«nkiemio gatvėje, tiesti Å¡ia gatvę bei eiti ir važiuoti transporto priemonėmis bet kuriuo paros metu Å¡ia gatve“, suderintu projektu Nr. 050601/7-AS, 2006-05-11 statybos leidimu Nr. (101)-11.3-23 NS-5 buvo vykdomi lauko inžinerinių tinklų įrengimo darbai dalyje žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Kadangi UAB „RÅ«mas“ nesudarė pagrindinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties ir netapo viso žemės sklypo savininke, paaiÅ¡kėjo, kad dalis UAB „Gabijos investicijos“ iniciatyva vykdomų darbų nesuderinta su J. U., kaip žemės sklypo savininku. UAB „Gabijos investicijos“ 2006-09-12 praneÅ¡ime nurodė, kad iniciavo inžinerinių tinklų projekto korektÅ«rÄ siekiant, kad inžineriniai tinklai bÅ«tų tiesiami apeinant J. U. priklausančio žemės sklypo dalį.

UAB „Gabijos investicijos“ nurodė, jog teikė J. U. įvairius pasiÅ«lymus, į kuriuos Å¡is nepateikė atsakymo. Todėl UAB „Gabijos investicijos“ prašė praneÅ¡ti, ar J. U. sutiktų, kad darbai bÅ«tų vykdomi pagal projektÄ Nr. 050601/7-AS, o negavus atsakymo nurodė, jog darbai bus vykdomi apeinant J. U. priklausančio žemės sklypo dalį (2 tomas, 1, 2 b.l.). UAB „Gabijos investicijos“ 2006-12-18 raÅ¡te, adresuotame J. U., I. M., S. P. nurodė, kad iÅ¡ UAB „Gabijos investicijos“ atstovų susitikimų su J.

U. rezultatų UAB „Gabijos investicijos“ turėjo pagrindÄ manyti, kad J. U. neprieÅ¡tarauja ir sutinka, kad bÅ«tų įrengti inžineriniai tinklai atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalyje. UAB „Gabijos investicijos“ prašė atsakovų bendradarbiauti ir abiems pusėms priimtinomis sÄ lygomis sudaryti susitarimÄ dėl darbų vykdymo bei nurodė, jog UAB „Gabijos investicijos“ yra pasirengusios skirti piniginę kompensacijÄ už nurodytų darbų vykdymÄ atsakovų žemės sklype (1 tomas, 10, 11 b.l.).

UAB „Gabijos investicijos“ 2007-03-09 raÅ¡te, adresuotame J. U. ir S. P. nurodė, kad pagal teritorijos Detalųjį planÄ Å¾emės sklype, pažymėtame Nr. 58c, numatytas servitutas inžineriniams tinklams, kuris buvo suderintas su buvusia sklypo savininke A. Z., o sklypÄ J. U. ir kt. bendraturčiai įsigijo galiojant Detaliojo plano sprendiniams, t.y. įsigydami žinojo, jog dalis žemės sklypo gali bÅ«ti perduota visuomenės poreikiams. Todėl UAB „Gabijos investicijos“ pakartotinai prašė atsakovų suderinti servitutinio sklypo naudojimÄ inžineriniams tinklams (1 tomas, 12, 13, 31-36 b.l.).

UAB „Gabijos investicijos“ 2009-12-17 raÅ¡tu, adresuotu J. U., I. M. ir S. P., pakartotinai prašė iki 2010-01-15 atsakovams duoti sutikimÄ dėl servituto nustatymo (1 tomas, b.l.130, 131). Teigiamų atsakymų iÅ¡ atsakovų nebuvo gauta, todėl UAB „Gabijos investicijos“ iniciavo civilinę bylÄ dėl servituto nustatymo. Pažymėtina, kad UAB „Gabijos investicijos“ eilė kreipimųsi į atsakovus siekiant iÅ¡spręsti ginčijamos žemės sklypo dalies panaudojimo infrastruktÅ«rai klausimÄ patvirtina aplinkybę, kad UAB „Gabijos investicijos“ siekė bendradarbiauti su atsakovais, tačiau tai neypatingai pasireiÅ¡kė iÅ¡ atsakovų pusės. Teigtina, kad J.

U. nuo paaiÅ¡kėjimo, jog servitutiniame žemės sklype ar Å¡alia jo bus tiesiami inžineriniai tinklai, iÅ¡ esmės nesutiko, kad tokio pobÅ«džio darbai bÅ«tų vykdomi ir, kad bÅ«tų nustatytas servitutas atsakovams priklausančio žemės sklypo dalyje. Tai patvirtina civiliniai ginčai dėl savavaliÅ¡kos statybos, inicijuoti J. U. ir kt. bendraturčių. Remiantis Liteko sistemos duomenims nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2018-07-11 nutartimi paliko nepakeistÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-10 sprendimÄ , kuriuo buvo atmestas ieÅ¡kovų D.

D.-U., J. U., S. P. ieškinys atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims – Valstybinei teritorijų planavimo inspekcijai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl inžinerinių statinių, pastatytų pažeidžiant teisės aktuose nustatytus minimalius atstumus iki gretimo žemės sklypo ribos pašalinimo. Minėtoje byloje ieškovai prašė įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybę (ieškinio pateikimo metu – UAB „Gabijos investicijos“) per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkai pastatytus, pažeidžiant teisės aktuose nustatytus minimalius atstumus iki ieškovams priklausančio žemės sklypo ribos, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), inžinierinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, pastatytus nesuformuotame žemės sklype, esančiame tarp žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr.: (duomenys neskelbtini)ir sutvarkyti statybvietę.

Vilniaus apygardos teismas 2016-04-07 apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Nr 2A-5-653/2016 pagal ieÅ¡kovų J. U. ir S. P. ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Gabijos investicijos“ dėl nuosavybės teisės pažeidimo paÅ¡alinimo, tretieji asmenys - D. D.-U., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Vilniaus miesto savivaldybė. Apeliacinės instancijos teismas panaikino 2010-03-31 Vilniaus m. 1 apylinkes teismo sprendimÄ ir priėmė naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atmetė.

IeÅ¡kovai toje byloje prašė įpareigoti atsakovę nutraukti ieÅ¡kovų nuosavybės teisę pažeidžiančius inžinerinių tinklų statymo, komunikacijų tiesimo bei kitus neteisėtus statybos veiksmus jiems (ieÅ¡kovams) nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame Pavilionių kaime Vilniaus mieste. Vilniaus apygardos teismas bylÄ buvo sustabdęs iki įsiteisės teismo sprendimas kitoje byloje dėl servituto nustatymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2014 buvo galutinai iÅ¡spręstas servituto nustatymo klausimas – pripažintas servituto nustatymo pagrįstumas ir teisėtumas.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Å¡iÄ Kasacinio Teismo nutartį, konstatavo, kad nustatytas servitutas patvirtina, jog inžineriniai statiniai ieÅ¡kovų žemės sklype gali bÅ«ti statomi, o pastatyti statiniai gali bÅ«ti įstatymų nustatyta tvarka įteisinti ir inžinierinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų įrengimas yra susijęs su vieÅ¡uoju interesu. Vilniaus apygardos teismas sprendė, jog nėra pagrindo teigti, jog ieÅ¡kovų, kaip žemės sklypo bendraturčių daiktinės teisės yra pažeistos.

Vilniaus apygardos teisme iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-2701-392/2016 buvo nagrinėta civilinė byla pagal ieÅ¡kovų D. D.-U., J. U., A. Z., T. Z. ir S. P. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-23 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-842-912/2016 pagal ieÅ¡kovų D. D.-U., J. U., A. Z., T. Z., S. P. ieÅ¡kinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl statybÄ leidžiančių dokumentų panaikinimo ir savavaliÅ¡kų statybų padarinių paÅ¡alinimo, tretieji asmenys I.

M., T. C., Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos. Å ioje byloje ieÅ¡kovai apeliacinį skundÄ grindė tuo, kad inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos buvo pastatyti nesilaikant minimalių atstumų iki ieÅ¡kovams priklausančio žemės sklypo ribos, o ieÅ¡kovai niekam nėra davę sutikimų statyti Å¡ios statinius pažeidžiant teisės aktuose nustatytus minimalius atstumus iki ieÅ¡kovų žemės sklypo ribos.

Teisėjų kolegija nesutiko su tokiais ieškovų apeliacinio skundo argumentais ir nurodė, jog byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, kad inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos ieškovams priklausančiuose žemės sklypuose ar greta jų buvo pastatyti pažeidžiant įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytų servitutų ribas. Kolegija akcentavo, kad nustatant servitutus teismai įvertino tai, kad tik įsiterpiant į ieškovams priklausančius žemės sklypus gali būti statomi inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos.

Vilniaus apygardos teismas 2018-07-11 nutartimi paliko nepakeistÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-10 sprendimÄ , kuriuo buvo atmestas ieÅ¡kovų D. D.-U., J. U., S. P. ieÅ¡kinys atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims – Valstybinei teritorijų planavimo inspekcijai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl inžinerinių statinių, pastatytų pažeidžiant teisės aktuose nustatytus minimalius atstumus iki gretimo žemės sklypo ribos paÅ¡alinimo. Minėtoje byloje ieÅ¡kovai prašė įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybę (ieÅ¡kinio pateikimo metu – UAB „Gabijos investicijos“) per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis paÅ¡alinti savavaliÅ¡kai pastatytus, pažeidžiant teisės aktuose nustatytus minimalius atstumus iki ieÅ¡kovams priklausančio žemės sklypo ribos, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), inžinierinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, pastatytus nesuformuotame žemės sklype, esančiame tarp žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr.: (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę.

Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusiu 2016-10- 21 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-2701-392/2016 jau konstatavo, kad ginčo inžinerinė infrastruktÅ«ra tiek žemės sklypo servituto dalyje, tiek greta esančiame nesuformuotame valstybinės žemės plote, tiek kituose Statybos leidimuose nurodytuose žemės sklypuose vyko ir vyksta teisėtai. Apeliantai, visiÅ¡kai ignoruodami Å¡iÄ aplinkybę, apeliaciniame skunde vėl gi citavo kasacinio teismo praktikÄ dėl atstumų tarp žemės sklypų iÅ¡laikymo, nors nei vienoje nurodomoje byloje nebuvo sprendžiami klausimai dėl atstumų tarp žemės sklype (plote) statomų statinių ir gretimo žemės sklypo iÅ¡laikymo, kai pačiame gretimame žemės sklype yra nustatytas servitutas tiems patiems statiniams statyti.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-02-24 nutartimi pagal D. D. – U. 2015-01-06 praÅ¡ymÄ teigiant, kad kaip bendraturtė ji turėjo bÅ«ti įtraukta į procesÄ (7 tomas, 7 – 15 b.l.), atsisakė atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-1933-866/2012, kurioje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-08-20 sprendimu nustatė servitutÄ , suteikiantį teisę UAB „Gabijos investicijos“ neterminuotai naudotis J. U., I. M. ir S. P., priklausančiu 375 kv. m. žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apygardos teismas 2015-10-23 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-24 nutartį paliko nepakeistÄ . Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad vieÅ¡ajame registre prie duomenų apie apeliantės nuosavybės teise priklausančiÄ Å¾emę 2013-11-15 atliktas įraÅ¡as, patvirtinantis kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1933-866/2012 ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1168-603/2013 nustatytas servitutas, todėl D.

D. – U. jau nuo to momento turėjo žinoti apie nagrinėjamÄ bylÄ dėl servituto nustatymo. Vilniaus apygardos teismas 2014-09-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-172-567/2014 patvirtino UAB „Gabijos investicijos“, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ir trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014-09-12 taikos sutartį, kuria Å¡alys susitarė taikiai iÅ¡spręsti reikalavimÄ paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius – demontuoti vandentiekio, lietaus ir buitinių nuotekų inžinerinius tinklus bei nugriauti susisiekimo komunikacijas (gatvę su Å¡aligatviais), esančius žemės sklypuose, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini).

Pagal minėtos Taikos sutarties sÄ lygas UAB „Gabijos investicijos“ perdavė Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn žemės sklypus, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), o Vilniaus miesto savivaldybės administracija įsipareigojo priimti iÅ¡ UAB „Gabijos investicijos“ nuosavybės teises į minėtÄ turtÄ (Sutarties 2.1.2, 2.2.1 papunkčiai). UAB „Gabijos investicijos“ įsipareigojo neatlygintinai Vilniaus miesto savivaldybės administracijai perduoti inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas bei visÄ turimÄ projektinę dokumentacijÄ , savo lėšomis parengti inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų projektÄ , pagal kurį Administracija bus minėtų įrenginių statytoja bei pagal parengtÄ projektÄ iÅ¡duos naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ (Sutarties 2.1.3 p.).

Vilniaus miesto savivaldybės administracija įsipareigojo priimti iÅ¡ ieÅ¡kovės ginčo inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų projektÄ bei pačius UAB „Gabijos investicijos“ turimus inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, taip pat projektinę dokumentacijÄ , bÅ«tinÄ susisiekimo komunikacijų statybos procedÅ«roms užbaigti, kurias atlikti įsipareigojo Administracija (Sutarties 2.2.2, 2.2.5 papunkčiai). 2014-09-12 taikos sutarties 3.4 punktu Å¡alys susitarė, jog jos supranta, kad visa atsakomybė dėl žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) teisių perleidimo teisėtumo tenka UAB „Gabijos investicijos“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir tik Å¡ios Taikos sutarties Å¡alys atsakys dėl bet kokių teisės aktų ar trečiųjų asmenų interesų pažeidimo, jeigu Å¡iuo sandoriu tokie bÅ«tų padaryti, ir iÅ¡ to kylančių prievolių, jeigu tokių atsirastų (7 tomas, 88-93 b.l.,).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-03-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-6626-845/2015 pagal D. D.-U., J. U., S. P., A. Z. ir T. Z. praÅ¡ymÄ atsisakė atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-2037-803/2013, užbaigtoje Vilniaus apygardos teismo 2014-09-15 nutartimi, kuria buvo patvirtinta tarp ieÅ¡kovės UAB „Gabijos investicijos“, atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ir trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sudaryta taikos sutartis. PareiÅ¡kėjai D.

D.-U., J. U., S. P., A. Z. ir T. Z. teigė, kad jie be pagrindo nebuvo įtraukti į civilinės bylos Nr. 2-2037-803/2013 (apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2A-172-567/2014). Vilniaus apygardos teismas 2015-09-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1181-653/2005 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-16 nutartį paliko nepakeistÄ . Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog pagal bylos duomenis pareiÅ¡kėjams priklausantiems žemės sklypams buvo nustatyti servitutai, kurie Å¡iuo metu yra galiojantys, nepanaikinti.

Todėl pripažinta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad inžinierinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų tiesimo per pareiškėjams nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus be sklypo savininkų sutikimo klausimas yra išspręstas įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad formalus pareiškėjams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų nurodymas Vilniaus apygardos teismo 2014-09-15 nutartyje nesudaro pagrindo teigti, kad tai turėjo įtakos pareiškėjų materialinėms teisėms ir pareigoms.

Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas 2009-09-21 nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-10-16 sprendimÄ - panaikino sprendimo dalį, kuria buvo atmestas J. U. ir S. P. skundas dėl Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2008-04-08 įsakymo Nr. 2.3-3944-(01) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ((duomenys neskelbtini) gatvių statybai ir inžinerinių tinklų tiesimui) procedÅ«ros pradžios“ ir minėtÄ Ä¯sakymÄ panaikino. Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija, pradėjusi žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«rÄ , neįvykdė bÅ«tinos sÄ lygos – neparengė žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto teritorijos ribų plano dėl ginčo žemės sklypo, kas yra numatyta „PraÅ¡ymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo ir nagrinėjimo taisyklių“ 16 punkte.

Taip pat Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas nurodė, jog Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija tinkamai nerealizavo procedÅ«ros iÅ¡nagrinėti galimybę su žemės sklypo savininku sudaryti valstybinės žemės mainų į privačiÄ Å¾emę sutartį (3 tomas, 186 – 198 b.l.). Teismas pažymi, kad Å¡iÄ administracinę bylÄ iniciavo atsakovai J. U. ir S. P., tačiau nėra aiÅ¡ku, ar žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ros nutraukimas turėjo teigiamÄ Ä¯takÄ atsakovų interesams, ar prieÅ¡ingai.

J. U. bylos nagrinėjimo metu teigė, kad nuo 2006 m. yra suvaržytos jo ir kitų bendraturčių teisės į žemės sklypÄ . J. U. pateikė grafinį atvaizdavimÄ , kuriame nurodyti laikotarpiai, kuomet, atsakovų teigimu, jie dėl kitų asmenų veiksmų arba įstatymų nustatytų ribojimų negalėjo laisvai naudotis, valdyti ir disponuoti žemės sklypu. Jame nurodytas viso ginčo žemės sklypo valdymo laikotarpis nuo 2004 m. iki 2018 m., 2006-2007 m. laikotarpis, kai, atsakovo teigimu, žemės sklypas iÅ¡ viso neegzistavo, 2007-2016 m. laikotarpis, kai Žemės įstatyme buvo numatytas draudimas atsidalinti, padalinti žemės sklypÄ , 2008-2009 m. laikotarpis, kai Žemės įstatyme buvo numatytas draudimas įkeisti, perleisti žemės sklypÄ tretiesiems asmenims, 2010-2014 m. laikotarpis, kai Statybos įstatyme buvo numatytas draudimas gauti leidimÄ statyboms žemės sklype, 2013-2018 m. laikotarpis, kai buvo apribota J.

U. teisė disponuoti žemės sklypu (9 tomas, 97 b.l.). Tačiau aukščiau nurodytos civilinės bylos, kurias iniciavo J. U. ir kt. bendraturčiai labiau leidžia teigti, kad ginčai dėl servituto nustatymo, inžinierinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų ginčo sklype tiesimo ilgÄ laikÄ tęsėsi ne tik dėl institucijų ar kitų asmenų, bet ir dėl pačių atsakovų veiksmų. Pastebėtina, kad dėl įstatymų nustatytų ribojimų – ribojimo padalinti žemės sklypÄ , perleisti žemės sklypÄ tretiesiems asmenims, nebuvimas galimybės gauti statybos leidimÄ negali bÅ«ti atsakingos nei buvusi ieÅ¡kovė UAB „Gabijos investicijos“, nei jos procesinių teisių perėmėja Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovai 2004 m. iÅ¡ A. Z. ir T. Z. įsigijo žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ ir tokia žemės paskirtis iÅ¡liko iki Å¡iol (1 tomas, 14- 19, 2 tomas, 137,138 b.l., 7 tomas, 77 b.l., 9 tomas, 149 – 152 b.l.) . Pastebėtina, kad žemės sklypo 2004-04-30 pirkimo pardavimo sutartyje 6326/10000 dalies žemės sklypo pirkėju nurodytas M. M. (labai tikėtina, giminyste susijęs su I. M.), kuris, kaip žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kartu su J.

U. ir S. P. bendraturtis 2005-08-25 pasirašė „SutikimÄ leisti neatlygintinai įrengti ir eksploatuoti inžinerinius tinklus, tiesti kelius bei eiti ir važiuoti transporto priemonėmis bet kuriuo paros metu į gretimas teritorijas“. Sutikimo 1.1 papunktyje nurodyta, kad M. M., atsižvelgdamas į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004-12-29 sprendimu Nr. I-634 patvirtinto Detaliojo plano sprendinius sutinka leisti tretiesiems asmenims apie 375 kv m. ploto žemės sklypo dalyje įrengti ir eksploatuoti inžinerinius tinklus, tiesti kelius bei suteikti teisę tretiesiems asmenims, nepažeidžiant žemės savininko teisių eiti ir važiuoti transporto priemonėmis bet kuriuo paros metu į gretimas teritorijas iki Å¡i žemės sklypo dalis įstatymų nustatyta tvarka bus perduota visuomenės poreikiams.

Sutikimo 1.2 papunktyje nurodyta, kad valstybės institucijoms nustačius tvarkÄ , perduoti žemės sklypo dalį skirtÄ infrastruktÅ«rai visuomenės poreikiams, o 1.3 papunktyje numatyta, jog perleisdamas nuosavybės teisėmis priklausantį žemės sklypÄ ar jo dalį naujam savininkui, į sandorio dokumentus įsipareigoja įraÅ¡yti Å¡io sutikimo 1.1 papunktyje prisiimtus įsipareigojimus (1 tomas, 68 b.l., 5 tomas, 36 b.l.). Mažai tikėtina, kad J. U. ir S. P. nesužinojo apie šį sutikimÄ po jo pasiraÅ¡ymo. 2018-10-25 į bylÄ atsakovai pateikė J.

P., ir UAB „Atstata“ direktoriaus 2006-03-21 pasiraÅ¡ytÄ SusitarimÄ (Susitarime nurodyta, kad J. P. turi J. U. ir S. P. suteiktus įgaliojimus). Susitarime nurodyta, kad pagal jo sÄ lygas bus pasiraÅ¡oma žemės sklypo dalių užstatymo teisės suteikimo sutartis, kurioje bus nurodytos sÄ lygos dėl teisės naudotis žemės sklypo dalimis, teisės statyti statinius ir juos valdyti nuosavybės teise, dėl atlyginimo už suteikiamÄ Å¾emės sklypo dalių užstatymo teisę. Užstatymo teisės turėtoja UAB „Atstata“ preliminariai įsipareigojo perleisti nuosavybės teisę į 30 procentų žemės sklypo dalyse pastatytų statinių, juose esančių patalpų (9 tomas, 134,135).

J. U. bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad žemės sklypÄ Ä¯sigijo investiciniais tikslais. Tačiau J. U. dar žemės sklypo įsigijimo metu turėjo bÅ«ti žinoma apie galimus apribojimus, numatytus Detaliajame plane servitutus ir atsakovas turėjo tinkamai įvertinti statybų vystymo įsigijamame žemės sklype galimybes, t.y. ar lÅ«kesčiai turi realų pagrindÄ . CK 6.245 straipsnio 2 dalis numato, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais.

Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad spręsdamas civilinės atsakomybės, t.y. ir deliktinės atsakomybės klausimÄ teismas turi nustatyti faktinį - ar žala bÅ«tų atsiradusi, jeigu nebÅ«tų neteisėtų veiksmų ir teisinį priežastinį ryšį - ar žala teisiÅ¡kai nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėto veiksmo.

Teismas atkreipia, dėmesį, kad Å¡ioje byloje nesprendžiamas ginčas dėl žalos/nuostolių, susijusių su servituto nustatymu atsakovams atlyginimo. Pastebėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014-10-07 nutartimi grÄ Å¾ino bylÄ nagrinėti bylÄ iÅ¡ naujo tik dalyje dėl atlyginimo už servitutÄ dydžio nustatymo. TokiÄ iÅ¡vadÄ Kolegija, siekdama užtikrinti civilinio proceso ekonomiÅ¡kumo ir koncentruotumo principus, padarė įvertinusi aplinkybę, jog servituto rÅ«Å¡ies nustatymas (atlygintinis ar neatlygintinis) nelaikytinas ieÅ¡kinio dalyko pakeitimu, ir kad ginÄÄ anksčiau nagrinėjęs teismas jau turėjo iÅ¡spręsti ne tik servituto, bet ir jo rÅ«Å¡ies nustatymo klausimÄ , t.y. atlygintinio servituto atveju nustatyti atlyginimo/kompensacijos už servitutÄ dydį, kad atsakovams nereikėtų inicijuoti naujos civilinės bylos dėl atlyginimo už servitutÄ priteisimo.

Dėl nurodytų aplinkybių teismas atsakovų 2018-01-15 pareiškimo (9 tomas, 1-20 b.l.) nevertina kaip priešieškinio, nes kaip pastebėjo ieškovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, už tame pareiškime nurodytus reikalavimus atsakovai nėra sumokėję žyminio mokesčio. Bet kokiu atveju priešieškinio pareiškimas šioje byloje būtų reikšmingai pavėluotas ir būtų pakankamas pagrindas taikyti 3 metų ieškinio senatį reikalavimams dėl žalos/nuotolių atlyginimo (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).

Teismas Å¡ioje byloje sprendžia tik atlyginimo už servitutÄ nustatymo, jo dydžio klausimÄ . Darytina iÅ¡vada, kad J. U. pateikti įrodymai apie UAB „Gabijos investicijos“ gautÄ naudÄ vykdant daugiabučių gyvenamųjų namų, administracinių pastatų statybas, parduodant butus ir patalpas ir pan., kartu ir UAB „Gabijos investicijos“ veiksmai (atsakovo vertinimu, neteisėti) yra pernelyg nutolę nuo atsakovo nurodytos žalos/nuostolių. Visų pirma atsakovo pirminiai paskaičiavimai apie gautÄ UAB „Gabijos investicijos“ pelnÄ negali bÅ«ti laikomi teisingais, o visų antra, UAB „Gabijos investicijos“ patirtos iÅ¡laidos, gautas pelnas (nauda) nelaikytina atsakovų negautomis pajamomis, kurios priežastiniu ryÅ¡iu aiÅ¡kiai bÅ«tų susietos su 375 kv. m. ploto servituto žemės sklype nustatymu.

Be to, nors atsakovas J. U. nurodė labai didelius lÅ«kesčius, susijusius su žemės Å«kio paskirties sklypo įsigijimu, pripažintina, kad jie tuo metu negalėjo bÅ«ti įgyvendinami visa apimtimi ir garantuoti tokio masto naudÄ , kokios tikėjosi atsakovai. Esant tokioms aplinkybėms, teismas J. U. pateiktų įrodymų apie UAB „Gabijos investicijos“ sudarytus sandorius parduodant nekilnojamÄ jį turtÄ , UAB „Gabijos investicijos“ sumokėtas palÅ«kanas bankams už kreditus, UAB „Vilniaus vandenys“ patiektÄ geriamÄ vandenį ir paÅ¡alintas nuotekas (7 tomas, 50, 167 – 176, 8 tomas, 80 - 82, 84, 85, 110 -114, 141-143 b.l.) nesieja su atlyginimo už servitutÄ dydžiu.

Pagal CK 4.111 straipsnio 2 dalį, pasikeitus tarnaujančiojo ar viešpataujančiojo daikto nuosavybės teisės subjektui, nustatytas servitutas išlieka. CK 4.140 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu viešpataujantysis ar tarnaujantysis daiktas perleidžiamas kitam asmeniui, pagal turtines prievoles, atsiradusias iš servituto iki daikto perleidimo momento, solidariai atsako daikto perleidėjas ir įgijėjas. Šiuo atveju UAB „Gabijos investicijos“ yra likviduotos ir, kaip nustatyta, ginčo inžinerinių tinklų valdytoja yra Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Tačiau teismas taip pat nenustatė priežastinio ryÅ¡io tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Gabijos investicijos“ veiksmų, kuriuos reikėtų vertinti kaip neteisėtus ir laikyti susijusius su nustatytino už servitutÄ atlyginimo dydžiu. J. U. pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos iÅ¡duoti statybos leidimai vykdyti statybos darbus (duomenys neskelbtini) (8 tomas, 14 – 64, 103 -106 b.l.) pripažintini nesusiję priežastiniu ryÅ¡iu su atlyginimo už servitutÄ dydžiu.

Kaip minėta, UAB „Gabijos investicijos“ iÅ¡ pradžių mėgino gražiuoju susitarti su atsakovais dėl inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų tiesimo servitutiniame sklype ir tik nepavykus susitarti, pradėjo vykdyti statybos darbus, dėl kurių savavaliÅ¡kumo kilo teisminis ginčas. Teismo nuomone, Vilniaus miesto savivaldybės administracija už tai nėra atsakinga. Vis gi teismas pažymi, kad ilgo proceso eigoje buvo nustatytas UAB „Gabijos investicijos“ savavaliÅ¡kai vykdomų darbų faktas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento pareigÅ«nui buvo taikyta nuobauda už netinkamÄ pareigų atlikimÄ , t.y. už netinkamÄ savavaliÅ¡kos statybos fakto nagrinėjimÄ ir priimtus netinkamus sprendimus.

Pagal Vilniaus apygardos teismo 2014-09-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-172-567/2014 patvirtintÄ UAB „Gabijos investicijos“, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014-09-12 taikos sutartį, Vilniaus miesto savivaldybės administracija perėmė iÅ¡ UAB „Gabijos investicijos“ turimus inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas bei projektinę dokumentacijÄ . Todėl nuo to momento Vilniaus miesto savivaldybės administracija laikytina ginčo servituto turėtoja, tačiau momentas, sprendžiant kokio dydžio kompensacijÄ atsakovams turėtų mokėti buvusios ieÅ¡kovės procesinių teisių perėmėja pripažintinas servituto nustatymo momentas.

J. U., reikalaudamas priteisti 130 358 Eur patirtų tiesioginių nuostolių, nurodė, kad jie pasireiÅ¡kė sumokėjus bankui AB „Citadelė“ tiek palÅ«kanų laikotarpiu nuo 2006-03-16 iki 2011-09-30. Tačiau atsakovas neteikė įrodymų apie tai, kokiu tikslu ėmė kreditÄ iÅ¡ banko AB „Citadelė“, kokiems reikalams panaudojo paskolos sumÄ . Todėl pripažinti 130 358 Eur sumÄ kaip tiesioginius atsakovo nuostolius, kurie bÅ«tų susiję priežastiniu ryÅ¡iu su servituto nustatymu ir dėl to turėtais galimais nepatogumais, teismas neturi pagrindo.

Todėl nustatant kompensacijos už servitutÄ dydį nevertina J. U. 130 358 Eur iÅ¡laidų kaip sumos, į kuriÄ reikėtų atsižvelgti nustatant atlyginimo už servitutÄ dydį. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos praÅ¡ymu byloje buvo atlikta ekspertizė žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalies, dėl kurios turi bÅ«ti nuspręstas atlyginimo už servivuto nustatymÄ klausimas, rinkos vertei nustatyti. Nekilnojamojo turto ekspertizės akte Nr. 1K-7/2018 nurodyta iÅ¡vada, kad žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies, kuriai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-08-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1933-866/2018 ir Vilniaus apygardos teismo 2013-11-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1168-603/2013 buvo nustatytas servitutas, rinkos vertė 2013-11-13 buvo 6 000 Eur (9 tomas, 129 b.l.).

Rinkos vertę ekspertė nustatė naudodama lyginamÄ jį metodÄ . Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis indeksuota viso atsakovams priklausančio 1,6600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 2012-10-30 buvo 106 870 Eur (7 tomas, 77 b.l.). Ginčo žemės sklypas yra 375 kv.m. arba 3,75 aro, kas sudaro 2,26 procentus viso sklypo ir pagal Nekilnojamojo turto registro 2012-10-30 duomenis sudarytų 2 415,26 Eur vertę (106 870 * 2,26 %). Teismas pažymi, kad atsakovai kritiÅ¡kai vertino ekspertės I.

K. iÅ¡vadÄ , tačiau skirti pakartotinės ekspertizės ginčo žemės sklypo vertei, turto rinkos kainų pokyčiui nustatyti praÅ¡ymo nepareiÅ¡kė. Todėl remiantis vien paaiÅ¡kinimais, samprotavimais paneigti ekspertės iÅ¡vadÄ nėra pagrindo. Tačiau teismas turi pagrindÄ vertinti tai, kad atsakovų žemės sklypas nors ir yra žemės Å«kio paskirties, tačiau nėra jokių prielaidų, kad jame galėtų bÅ«ti vykdoma žemės Å«kio veikla. Pačiame ekspertizės akte yra nurodyta (14 l.), kad vertinamas turtas yra (duomenys neskelbtini), tarp vienų iÅ¡ reikÅ¡mingiausių miesto autotransporto linijų – (duomenys neskelbtini).

Vertinamo turto artimiausioje aplinkoje vyrauja naujesniais metais pastatytas mÅ«rinių daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalas, vystytas etapais. Akte (15 l.) pažymėta, kad pagrindiniai vertinamo turto lokalizacijos privalumai yra tankaus užstatymo daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalai, aplinkui yra pakankamai komercinių, administracinių, visuomeninių ir miÅ¡rių objektų, maksimaliai iÅ¡vystyta susisiekimo su kitomis miesto dalimis infrastruktÅ«ra. Tai teismui leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovų žemės sklypas, labai tikėtina, nebus naudojamas žemės Å«kio veiklai ir tikėtina, sklypas bus panaudotas gyvenamųjų, administracinių pastatų statybai ar pan. paskirčiai.

Pažymėtina, kad atsakovų servitutiniame sklype įrengus inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, tikėtina, padidėjo atsakovų turimo žemės sklypo vertė. Taip pat, įrengus minėtÄ infrastruktÅ«rÄ gavo naudÄ gavo (duomenys neskelbtini) mikrorajono gyventojai, tačiau kartu nepaneigta, kad atsakovai dėl suvaržymo patyrė nepatogumus, kurie tęsiasi eilę metų ir atsakovai kitų gautÄ naudÄ turi teisę vertinti savo interesų pažeidimo aspektu. Kaip minėta, savavaliÅ¡kos statybos faktai atsakovų žemės sklype buvo nustatyti, kas sudarė pagrindÄ atsakovams ginti savo teises ir žinoma sukėlė pakankamai daug nepatogumų.

Dėl nurodyto teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nustatymas atsakovams kompensacijos už servitutÄ atlyginimo dydį tokio dydžio, kiek ekspertės nustatyta sklypo rinkos vertė servituto nustatymo dienÄ , neatitiktų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų. Pagal dabartinius svetainėje www.aruodas.lt esančius duomenis parduodant daugiabučių gyvenamųjų namų ar komercinės paskirties žemės sklypus PaÅ¡ilaičių mikrorajone, Vilniuje, nurodoma kaina nuo 5 000 Eur už vienÄ arÄ . Atsakovų servitutinio žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ra buvo nutraukta, tačiau dėl nežinomų priežasčių nebuvo atnaujinta.

Sprendžiant Å¡i klausimÄ Å¡iuo metu, įvertinus daugiau kaip 10 metų trunkantį procesÄ , taip pat infliacijÄ , vargu ar galima bÅ«tų atsakovų, kad ir 3,75 aro žemės sklypÄ iÅ¡pirkti visuomenės poreikiams už 6 000 Eur sumÄ . Dėl nurodytų aplinkybių teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CK 5.1 straipsnis) nustato atsakovams didesnę kompensacijos už servitutÄ sumÄ , nei ekspertizės nustatyta 6 000 Eur servituto nustatymo metu 2013-11-13 rinkos vertė.

Å iuo metu J. U. priklauso 514/10000 dalių, D. D. – Užusienienei – 1507/10000 dalių, (sutuoktiniams J. U. ir D. D. – U. iÅ¡ viso 2021/10000 dalių), S. P. – 1653/10000 dalių žemės sklypo, kurio unikalaus numeris – (duomenys neskelbtini). Todėl teismas nustato S. P. 6 000 Eur kompensacijÄ , o J. U. ir D. D. – U. 12 000 Eur (6000 2) kompensacijÄ už servitutÄ pripažindamas, kad toks atlyginimas atitinka Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , nes nuo servituto nustatymo praėjo 5 metai.

Teismas nesutinka su atsakovų pozicija, kad už priteisiamÄ kompensacijÄ dėl servituto nustatymo iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos turi bÅ«ti priteistos 5 procentų procesinės metinės palÅ«kanos už termino įvykdyti prievolę praleidimÄ (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Pripažintina, kad iki Å¡io ginčo iÅ¡nagrinėjimo Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturėjo jokios prievolės mokėti atsakovams atlyginimÄ /kompensacijÄ už servitutÄ . Tik iÅ¡nagrinėjus ginÄÄ ir nustačius, kad atsakovams turi bÅ«ti priteista kompensacija už nustatytÄ servitutÄ Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, įsiteisėjus teismo sprendimui atsiras prievolė sumokėti kompensacijÄ .

Esant nurodytoms aplinkybėms, 5 procentų procesinės metinės palÅ«kanos už servituto atlyginimÄ nepriteistinos. Å ioje byloje susidarė tokia procesinė situacija, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija buvo pripažinta buvusios ieÅ¡kovės UAB „Gabijos investicijos“ procesinių teisių perėmėja, o atsakovų procesinė padėtis nepakito. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai 2014-10-07 nutartimi grÄ Å¾inus bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo dalyje dėl servituto atlyginimo Vilniaus miesto savivaldybės administracija jokių reikalavimų nepalaikė, nes servituto nustatymo klausimas jau yra iÅ¡spręstas.

Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus vandenys“ veikė ieÅ¡kovės pusėje, o nustatymas atsakovams atlyginimo už servitutÄ ne tokio dydžio, kokio prašė atsakovai, nereiÅ¡kia ieÅ¡kinio patenkinimo iÅ¡ dalies, nes prieÅ¡ieÅ¡kinio atsakovai civilinio proceso nustatyta tvarka nepareiÅ¡kė, kas reiÅ¡kia, jog jokio prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai byloje nebuvo sprendžiami. Kadangi teismas tik sprendė atlyginimo už servitutÄ , jo dydžio nustatymo klausimÄ Lietuvos Aukščiausiajam Teismui grÄ Å¾inus toje dalyje bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, teismo nuomone, pagal esamÄ procesinę padėtį nėra pagrindo spręsti Å¡alių (taip pat ir trečiųjų asmenų) bylinėjimosi (atstovavimo) iÅ¡laidų paskirstymo klausimo (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 93 straipsnio 4 dalis).

Tačiau teismas mano, kad yra tikslinga Å¡alims ir atsakovo pusėje veikiančiam trečiajam asmeniui D. D. – U. paskirstyti lygiomis dalimis reikÅ¡mingas iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, priteisiant jas valstybės naudai iÅ¡ dalyvaujančių byloje asmenų, tarp kurių vyko ginčas dėl atlyginimo už servitutÄ dydžio nustatymo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263, 268, 270, 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: atsakovo J.

U., trečiojo asmens atsakovo pusėje D. D. – U. ir atsakovės S. P. praÅ¡ymÄ dėl atlyginimo už servituto nustatymÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybė administracijos, juridinio asmens kodas 188710061, 12 000 Eur kompensacijÄ už servitutÄ J. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir trečiojo asmens D. D. – U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai. Priteisti iÅ¡ atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188710061, 6 000 Eur kompensacijÄ už servitutÄ S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti lygiomis dalimis iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188710061, J. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens D. D. – U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. P., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 123,07 Eur (po 30,76 Eur iÅ¡ kiekvieno) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (iÅ¡laidos turi bÅ«ti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vienÄ iÅ¡ biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Gintaras PaÅ¡venskas