3ccb28e6-0e8a-4454-9a5c-efdcd6b416f0 · Klaipėdos apygardos teismas

                                                                         Civilinė byla Nr. 2-496-622/2013                                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos                                                                  36.2.; 116.1. (S)                                                                                KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS G A L U T I N I S S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 15 d.Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Audrius Saulėnas, sekretoriaujant Sigitai Moncevičienei, dalyvaujant ieškovo AS „Parex banka“ atstovui advokatui A.

I., atsakovams A. U., R. S., atsakovų atstovui advokatui T. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo AS „Parex banka“ ieÅ¡kinį atsakovams A. U., R. S. dėl skolos priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė : IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ dokumentinio proceso tvarka ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovų        181 624,68 eurų skolÄ , penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, jog ieÅ¡kovo skolininko BUAB „Alrivo prekyba“ kredito grÄ Å¾inimas buvo užtikrintas asmeniniais atsakovų laidavimais, todėl bankas turi teisę reikÅ¡ti ieÅ¡kinį laiduotojams, kaip solidariesiems skolininkams, dėl negrÄ Å¾intos skolos priteisimo.Klaipėdos apygardos teismas 2012-02-24 preliminariu sprendimu ieÅ¡kinį patenkino. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų pakanka ieÅ¡kiniui patenkinti (t. 1, b. l. 42,43).Atsakovai pareiÅ¡kė teismui prieÅ¡taravimus, praÅ¡o panaikinti preliminarų sprendimÄ ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodė, jog laidavimo sutartimis Å¡alys susitarė, kad laiduotojų įsipareigojimai galioja iki visiÅ¡ko prievolių bankui pagal kreditavimo sutartis įvykdymo. Taigi Å¡alys sutarė, kad laidavimas yra terminuotas. Klaipėdos apygardos teismui 2009-04-21 nutartimi iÅ¡kėlus UAB „Alrivo prekyba“ bankroto bylÄ , UAB „Alrivo prekyba“ prievolių pagal kreditavimo sutartį įvykdymo terminai yra pasibaigę nuo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos. CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas kreiptis į teismÄ dėl terminuoto laidavimo įvykdymo yra naikinamasis materialinės teisės terminas.

Todėl po bankroto bylos UAB „Alrivo prekyba“ iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovas neturi teisės reikÅ¡ti reikalavimų atsakovams, nes atsakovų laidavimas laikytinas pasibaigusiu. Be to, banko pateiktos 2008-09-22 laidavimo sutarties Nr. LS/14/512 atsakovė R. S. neturi, paraÅ¡as sutartyje yra ne jos, todėl Å¡i laidavimo sutartis yra galimai suklastota. UAB „Alrivo prekyba“ bendradarbiavo su banku, pagal galimybes maksimaliai vykdė kreditavimo sutarties nuostatas, tačiau bankas vengė tinkamai bendradarbiauti, nurodinėjo prieÅ¡taringas nekilnojamojo turto pardavimo sÄ lygas bei tvarkÄ , nesuteikdavo praÅ¡omos informacijos, dirbtinai sudarinėjo kliÅ«tis laiku grÄ Å¾inti įmonei suteiktÄ kreditÄ .

Dėl banko galimai neteisėtų ir nesÄ Å¾iningų veiksmų nebuvo parduoti nekilnojamojo turto objektai galimiems pirkėjams, įmonė patyrė nuostolius, kadangi turėjo sumokėti netesybas už preliminarios sutarties nevykdymÄ (t. 1, b. l. 49-58).Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas prašė preliminarų sprendimÄ palikti nepakeistÄ , atsakovai ir jų atstovas prašė preliminarų sprendimÄ panaikinti ir ieÅ¡kinį atmesti.Byloje nustatyta, kad tarp Å¡alių kilo ginčas dėl to, ar turi atsakovai, remiantis laidavimo sutartimis, atsakyti už BUAB „Alrivo prekyba“ neįvykdytas sutartines prievoles ieÅ¡kovui.Laidavimas yra vienas iÅ¡ CK 6.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«dų.

Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimÄ ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Laidavimas yra asmeninis prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«das, jo tikslas – užtikrinti, kad prievolė, už kuriÄ laiduojama, bus tinkamai įvykdyta. Laidavimas padidina tikimybę, kad prievolė kreditoriui bus įvykdyta, nes, skolininkui jos neįvykdžius, kreditorius gali savo reikalavimÄ pareikÅ¡ti laiduotojui.

Kai prievolė neįvykdoma, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariÄ jÄ prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnis). Pagal bendrÄ jÄ taisyklę laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 straipsnio 2 dalis, 6.87 straipsnio 1 dalis). CK 6.88 ir 6.89 straipsniuose nustatyti terminuoto ir neterminuoto laidavimo pabaigos terminai. CK nedraudžiama Å¡alių susitarimu pakeisti nurodytus terminus. Dėl to, kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiÅ¡ko paskolos grÄ Å¾inimo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas.

Tokia laidavimo sutartyje nustatyta sÄ lyga neprieÅ¡tarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir Å¡alių dispozityvumo principÄ , sutarties Å¡alims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136, 6.3 straipsniai, 6.70 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnio 4, 5 dalys). Be to, laidavimo galiojimo iki visiÅ¡ko užtikrintos prievolės įvykdymo nustatymas atitinka laidavimo kaip aksesorinės (papildomos, Å¡alutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios) prievolės pobÅ«dį.

Aptariama sutarties sÄ lyga vertintina kaip įstatymo neuždraustas kitoks Å¡alių susitarimas. Å iuo atveju CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas prievolės pabaigos terminas nebus taikomas, bet prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė galios tol, kol bus grÄ Å¾inta visa paskola, nes laiduotojas laisva valia siekė tokių teisinių padarinių. Toks Å¡alių susitarimas atitinka Konstitucijos 46 straipsnyje nustatytÄ asmens Å«kinės veiklos laisvės ir iniciatyvos principÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo „Swedbank“, AB, (buvęs pavadinimas – AB bankas „Hansabankas“) ieÅ¡kinį atsakovams P. B., D.

B. dėl skolos priteisimo; trečiasis asmuo – UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“, ir atsakovės D. B. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui „Swedbank“, AB, dėl laidavimo sutarčių pripažinimo pasibaigusiomis, Nr. 3K-7-229/2009). Taigi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad susitarimas, jog laidavimas galioja iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo, nėra terminuotas laidavimas. Todėl atsakovų teiginiai, kad ginčo santykiui turėtų bÅ«ti taikomas CK 6.88 straipsnyje numatytas trijų mėnesių terminas yra nepagrįsti.Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.

CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto duomenų padaryti iÅ¡vadas. Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas.

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I.

I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009.). Atsakovų prašymu teismas skyrė rašysenos ekspertizę, siekiant nustatyti ar atsakovė R.

S. pasirašė laidavimo sutartį. Atlikus ekspertizę buvo gauta iÅ¡vada, kad nėra galimybės nustatyti, ar 2008-09-22 laidavimo sutartyje Nr. LS/14/512 R. S. vardu pasirašė pati R. S. (t. 2, b. l. 11). R. S. buvo UAB „Alrivo prekyba“ akcininkė, akcijas pardavė 2009-02-17 (t. 1, b. l. 121-123), t.y. po laidavimo sutarčių sudarymo. Atsakovė neginčija, kad su ieÅ¡kovu yra sudariusi 2006-12-29 laidavimo sutartį Nr. LS/14/512. UAB „Alrivo prekyba“ pati siekė gauti kreditÄ , aplinkybė, kad bankas reikalavo iÅ¡ abiejų bendrovės akcininkų prievolių įvykdymo užtikrinimui sudaryti laidavimo sutartis, buvo įprasta banko praktika.

IeÅ¡kovas yra pateikęs 2008-09-22 laidavimo sutarties Nr. LS/14/512 originalÄ (t. 1, b. l. 178-180). Å ios aplinkybės leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovė R. S. su ieÅ¡kovu sudarė abi laidavimo sutartis. Atsakovai neįrodė aplinkybės, kad bankas bÅ«tų suklastojęs 2008-09-22 laidavimo sutartį. Taip pat nėra įrodyti ieÅ¡kovo neteisėti veiksmai ir piktnaudžiavimas, dėl kurių ieÅ¡kovas negalėtų reikalauti vykdyti laisva valia atsakovų prisiimtų įsipareigojimų (CPK 178 straipsnis).

Asmenys savo nuožiÅ«ra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis (CK 1.137 straipsnio 1 dalis), atsakovai galėjo ir nesudaryti laidavimo sutarčių, tačiau jas sudarius, atsakovams tenka pareiga vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Dėl negrÄ Å¾intos skolos dydžio ginčo nekilo, todėl preliminariu sprendimu skola yra priteista pagrįstai ir naikinti preliminarų sprendimÄ nėra pagrindo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 6 dalimi, n u s p r e n d ž i a : Klaipėdos apygardos teismo 2012-02-24 preliminarų sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismÄ .

Teisėjas                                                                                                 Audrius Saulėnas