3cca2824-1c1a-405d-a075-e40dab96ae1f · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. T-91-926/2019 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.16; 2.5.19 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugpjūčio 13 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Jurgio Kiškio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Melisai Žvirblytei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, advokatei Reginai Atkočaitienei, Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos atstovei G.

M., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos laikinai einančio direktoriaus pavaduotojo pareigas atliekančio direktoriaus funkcijas V. D. (toliau – Institucija) teikimÄ dėl nuteistajam R. S. (toliau – R. S.) paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu R. S. buvo pripažintas kaltu pagal 1961 m.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 274 straipsnio 2 dalį, 277 straipsnio 1 dalį ir nuteistas subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme. Kauno apygardos teismo 2000 m. birželio 27 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu R. S. paskirta bausmė, vadovaujantis 2000 m. balandžio 11 d. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl amnestijos akto 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu, buvo sumažinta 1 (vieneriais) metais. Šiaulių apygardos teismo 2001 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu R.

S. buvo pripažintas kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 234 straipsnio l dalį, 105 straipsnio 2, 5 ir 8 punktus, 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 4 dalį ir, vadovaujantis 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalimis, nuteistas laisvės atėmimu iki gyvos galvos su viso jo turto konfiskavimu. Vadovaujantis 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 4 dalimi, ši bausmė buvo subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu R.

S. paskirta bausme (sumažinta Kauno apygardos teismo 2000 m. birželio 27 d. nutartimi), skiriant jam galutinę subendrintÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę su viso jo turto konfiskavimu. Å iaulių miesto apylinkės teismo 2001 m. birželio 21 d. nuosprendžiu R. S. buvo pripažintas kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 274 straipsnio 2 dalį, 207 straipsnio 1 dalį, 277 straipsnio 1 dalį, 18 straipsnio 4 dalį, 207 straipsnio 1 dalį, 18 straipsnio 6 dalį, 207 straipsnio 1 dalį, 33 straipsnį ir, vadovaujantis 1961 m.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinus apėmimo būdu su Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu R. S. paskirta ir Kauno apygardos teismo 2000 m. birželio 27 d. nutartimi sumažinta bausme, pritaikius Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo „Dėl amnestijos“ 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, paskiriant jam galutinę 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę su ½ turto konfiskavimu ir 1250 litų bauda.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2001 m. gruodžio 9 d. nutartimi Å iaulių apygardos teismo 2001 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu R. S. paskirta bausmė buvo subendrinta su Å iaulių miesto apylinkės teismo 2001 m. birželio 21 d. nuosprendžiu jam paskirta bausme, skiriant R. S. subendrintÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę su viso jo turto konfiskavimu ir 1250 litų bauda. Å iaulių apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 9 d. nutartimi Å iaulių apygardos teismo 2001 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu R.

S. inkriminuota nusikalstama veika, numatyta 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 234 straipsnio 1 dalyje, buvo perkvalifikuota į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę; nusikalstama veika, numatyta 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 105 straipsnio 2, 5 ir 8 punktuose, perkvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 6 ir 9 punktus, skiriant R. S. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę; nusikalstama veika, numatyta 1961 m.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalyje, perkvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, skiriant R. S. 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę; nusikalstama veika, numatyta 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 4 dalyje, buvo perkvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, skiriant R. S. 3 (trejų) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 9 punktu, R. S. paskirtos bausmės buvo subendrintos apėmimo bÅ«du, skiriant jam subendrintÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 8 dalimi, Å¡i bausmė apėmimo bÅ«du buvo subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu jam paskirta bausme, skiriant R. S. galutinę subendrintÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. lapkričio 11 d. nutartimi Å iaulių apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 9 d. nutartis buvo pakeista: R. S. nusikalstama veika, Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu kvalifikuota pagal 1961  m.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 274 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, R. S. paskiriant 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis bei 5 dalies 3 punktu, 8 dalimi, Å¡i bausmė subendrinta su R. S. Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. balandžio 27 d. ir Kauno apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 9 d. nutartimi R. S. paskirtomis bausmėmis, paskiriant jam galutinę subendrintÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 1999 m. balandžio 15 d.

Institucijos teikimu praÅ¡oma R. S. paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Teikimo duomenimis, pataisos įstaigoje nuteistasis adaptavosi patenkinamai, sugebėjo prisitaikyti prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio taisyklių. Nuteistojo bendravimo įgÅ«džiai geri, savivertės jausmas aukÅ¡tas, valios savybės iÅ¡ugdytos gerai. Nuteistasis yra manipuliatyvus, demonstratyvus, atkaklus, gerai žinantis savo teises ir linkęs už jas kovoti.

Bendraudamas su administracijos atstovais, nuteistasis yra atsargus ir nepatiklus, gana kritiÅ¡kai nusiteikęs teisėsaugos sistemos atžvilgiu, savo tikslų siekia dažnai raÅ¡ydamas nepagrįstus skundus, nuolat ieÅ¡ko galimybių susirasti sau lengvatų ir privilegijų. Neformaliosios nuteistųjų bendrijos subkultÅ«ros tradicijos nuteistajam nėra svarbios, jų nesilaiko. Nuo 2015 m. spalio 5 d. jis buvo įdarbintas VÄ® „MÅ«sų amatai“, kaip atsarginis darbuotojas, tačiau nuo įdarbinimo pradžios į darbÄ nebuvo iÅ¡kviestas.

Be to, R. S. tinkamai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, per bausmės atlikimo laikÄ buvo 13 kartų paskatintas, 16 kartų pažeidė nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, 11 kartų buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Nuteistajam yra teismo priteistas civilinis ieÅ¡kinys, kurį Å¡is nežymiai dengia. Atlikus pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ pagal OASys metodikÄ , nustatyta vidutinė, 52 balus atitinkanti, rizika, sumažėjusi nuo 65 balų. Å iuo metu vis dar iÅ¡lieka kriminogeniniai nuteistojo veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus (ankstesnė nusikalstama veikla); iÅ¡silavinimas, mokymasis, ir galimybė įsidarbinti (maža darbo patirtis); gyvenimo stilius ir draugai (nesilaikė įstaigos tvarkos); emocinė gerovė (savęs žalojimo istorija); mÄ stymas ir elgesys (ne visuomet pasirenka tinkamus elgesio modelius).

Teismo posėdyje prokurorė prašė teikimo netenkinti, nuteistasis R. S. ir jo gynėja prašė teikimÄ tenkinti ir paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę. Institucijos teikimas netenkinamas. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 51 straipsnį, nuteistajam atlikus dvideÅ¡imt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimÄ dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir iÅ¡sprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimÄ . <...> Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimÄ , teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ , nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar paÅ¡alino reikÅ¡mingÄ padarytos žalos dalį ir įsipareigoja jÄ visiÅ¡kai atlyginti ar paÅ¡alinti.

Taigi sprendžiant klausimÄ dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas vertina nuteistojo elgesį pataisos namuose, atsižvelgdamas į jo elgesio pokyčius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės poveikio plotmėje. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. S. yra atlikęs įstatymo nustatytÄ laisvės atėmimo bausmės dalį, kas suponuoja formalų pagrindÄ spręsti klausimÄ dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės jam pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Ir vis tik, vien tik Å¡i aplinkybė nėra pakankama nuteistajam palankaus procesinio sprendimo priėmimui. Remiantis aukščiau aptartu teisiniu reguliavimu, be nuteistojo atliktos laisvės atėmimo bausmės dalies, bÅ«tina įvertinti ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės poveikį nuteistojo asmenybei bei jo elgesio pokyčiams, kuris Å¡iuo konkrečiu atveju nėra pakankamas R. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės Å¡velninimui. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , visų pirma pažymėtina, kad Å¡ioje R.

S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar iÅ¡skiriama eilė jo kriminogeninių rizikos veiksnių – informacija apie teisės pažeidimus, iÅ¡silavinimas ir galimybė įsidarbinti, gyvenimo stilius ir draugai, nuteistojo emocinė gerovė ir jo mÄ stymas bei elgesys, iÅ¡ esmės neigiamai charakterizuojančių asmenį ir neleidžiančių manyti, jog nuteistojo elgesio korekcija Å¡ioje R. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje jau yra pakankama spręsti jam paskirtos bausmės pakeitimo Å¡velnesne klausimÄ .

Aptarti R. S. kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais iÅ¡dėstytas mintis, jo psichologinę bÅ«senÄ , siekius ir tikslus, todėl abejoti Å¡ių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra pagrindo. Å iame kontekste vertinant nuteistojo asmenybę akcentuotina ir tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika Å¡iuo metu atitinka 52 balus, ir vis dar iÅ¡lieka vidutinė, kas, įvertinus dar ir tai, kad statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taÅ¡kų suma Å¡iuo atveju tesiekia 20 balų, suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog jo elgesio korekcija iÅ¡imtinai teigiama linkme yra vis dar galima ir turi bÅ«ti vykdoma neÅ¡velninant nuteistojo teisinės padėties.

Å ios iÅ¡vados plotmėje atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad R. S. elgesys jam atliekant laisvės atėmimo bausmę nepasižymėjo ypatingu pavyzdingumu. Nors už gerÄ elgesį jis ir buvo skatinamas 13 kartų, tačiau laisvės atėmimo bausmės vykdymo vietoje nustatytÄ režimÄ jis pažeidė net 16 kartų, dėl ko drausminėmis nuobaudomis buvo baustas 11 kartų, kas neabejotinai atskleidžia antivisuomenines jo nuostatas bei nihilistinį požiÅ«rį į nustatytas taisykles ir leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistojo pastangos į jo elgesio korekcijÄ iÅ¡imtinai teigiama linkme vis dar yra menkos.

Ä®vertintina ir tai, kad nepaisydamas savo finansinių įsipareigojimų 18983,80 eurų sumai (2019 m. gegužės 13 d. pažyma apie gautus vykdomuosius raÅ¡tus), įdarbintas pataisos namuose jis buvo tik 2015 m. spalio 5 d., tačiau į darbÄ iÅ¡kviestas nebuvo iki Å¡iol, kas suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog realiai nuteistasis nedirba, tokiu bÅ«du nedėdamas jokių ypatingų pastangų savo finansinių įsipareigojimų eliminavimui, o tai leidžia pagrįstai teigti, jog net ir Å¡ioje bausmės vykdymo stadijoje nuteistasis kritiÅ¡kai nevertina savo neigiamo elgesio pasekmių ir nesistengia pasitaisyti.

Be to, teigdamas, jog ateityje nedarys naujų nusikaltimų nuteistasis nurodo, kad tai bÅ«tų nesÄ Å¾ininga sutuoktinės atžvilgiu, kas, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neabejotinai parodo itin atsainų asmens požiÅ«rį į visuomenėje priimtas elgesio ir moralės normas, kadangi aukščiau jų R. S. vėlgi iÅ¡kelia vien tik savo paties ir savo Å¡eimos asmeninius interesus, visiÅ¡kai ignoruodamas visuomenėje priimtas bendrÄ sias elgesio normas. Å iÄ iÅ¡vadÄ sustiprina dar ir tai, kad, teikimo duomenimis, bendraudamas su administracijos atstovais R.

S. yra atsargus ir nepatiklus, gana kritiÅ¡kai nusiteikęs teisėsaugos sistemos atžvilgiu, savo tikslų siekia dažnai raÅ¡ydamas nepagrįstus skundus, nuolat ieÅ¡ko galimybių susirasti sau lengvatų ir privilegijų, kas neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį ir leidžia pagrįstai spręsti, jog net ir Å¡iuo metu jis tinkamai neprisitaiko prie pataisos namuose jo atžvilgiu taikomo režimo ir reikalavimų. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, spręsti, kad Å¡iuo metu jau yra pakankamas pagrindas R.

S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės Å¡velninimui, pakeičiant jÄ terminuoto laisvės atėmimo bausme, teisinio pagrindo nėra. Å ios iÅ¡vados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti BK 51 straipsnio nuostatas ir jų pagrindu suÅ¡velninti nuteistojo teisinę padėtį, pakeičiant jam skirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuota laisvės atėmimo bausme, yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali pakeisti nuteistajam paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę tik įvertinęs visumÄ aplinkybių ir padaręs iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo elgesio korekcija laisvės atėmimo bausmę vykdančioje institucijoje yra žymi, o jÄ lėmė iÅ¡imtinai vien tik su nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės poveikiu siejamos aplinkybės. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių – mokosi, palaiko artimus socialinius ryÅ¡ius su savo artimaisiais, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika mažėja, nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad tolesnis R.

S. bausmės atlikimas jau yra galimas Å¡velnesnėmis sÄ lygomis, t. y. pakeitus jam skirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuotu laisvės atėmimu, o paties nuteistojo nuomonė ir Å¡velnesnės bausmės siekis neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimÄ . Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3601 straipsniu, 364 straipsniu, teisėjų kolegija n u t a r i a : PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos laikinai einančio direktoriaus pavaduotojo pareigas atliekančio direktoriaus funkcijas V.

D. teikimo netenkinti. Nutartis, per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos, gali bÅ«ti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant per Kauno apygardos teismÄ . Teisėjai Evaldas Gražys Jurgis KiÅ¡kis AuÅ¡ra Vingilė