3cc87e33-e39a-4da6-8b22-778c3f2b515d · Lietuvos apeliacinis teismas

Byla Nr. 1S-126-495/2016                  Proceso Nr. 1-26-1-00935-2014-4Procesinio sprendimokategorija2.1.16.1.2.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016m. balandžio15 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkėsDaivos Pranytės-Zalieckienės,teisėjų Kęstučio Jucio, Violetos Ražinskaitės, sekretoriaujantŽivilei Vološinienei,dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui,teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A.

K. gynėjo advokato Romualdo LincevičiausskundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2016m. kovo 24d. nutarties, kuria A. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2016 metų kovo 27 dienos, ir n u s t a t ė : A. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 180 straipsnio 1 dalyje, 196 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 146 straipsnio 2 dalyje.A.

K. kaltinamas tuo, kad 2014 m. liepos 18 d. apie 19 val. Kaune, prie (duomenys neskelbtini) namo, turėdamas tikslÄ užvaldyti svetimÄ turtÄ â€“ M. R. priklausantį mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ bei sunaikinti jame esančius elektroninius duomenis apie jos bendravimÄ su juo ir kitais asmenimis, savo vairuojamu automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užblokavo iÅ¡važiavimÄ automobiliui „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ kiemo iÅ¡važiuojančiai M. R., pribėgo prie automobilio „VW Golf“, atidarė kairės pusės priekines dureles ir panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ už vairo sėdinčiÄ M.

R. – pagriebė rankomis jai už kaklo, veido, jÄ tÄ sė ir stumdė, iÅ¡traukė iÅ¡ užvedimo spynelės raktelius ir numetė į pievÄ , kumščiais smogė ne mažiau kaip 4 smÅ«gius M. R. į pilvÄ , deÅ¡inę rankÄ , deÅ¡inį Å¡onÄ , reikalaudamas atiduoti telefonÄ , iÅ¡vertė M. R. rankinėje buvusius asmeninius daiktus ant galinės automobilio sėdynės, suradęs pagrobė M. R. priklausantį bendros 500 litų vertės mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia Lumia“ su SIM kortele, tuo padarydamas 500 litų turtinę žalÄ , po to nusinešė minėtÄ telefonÄ Ä¯ savo vairuojamÄ automobilį „BMW“ ir iÅ¡važiavo.

Naudodamasis Å¡iuo telefonu, jis pateko į interneto portale (duomenys neskelbtini) esančiÄ M. R. paskyrÄ ir, siekdamas sunaikinti anketÄ bei joje užfiksuotÄ bendravimÄ su kitais asmenimis, pasinaudodamas anketos savininkui suteiktomis funkcijomis, sustabdė anketos veikimÄ , dėl to anketos vėl neaktyvavus per 6 mėnesius ji automatiÅ¡kai iÅ¡trinama, taip pat iÅ¡trynė visus telefone buvusius gautus ir siųstus SMS praneÅ¡imus, Å¡iais veiksmais sunaikino nedidelės vertės privačius M. R. elektroninius duomenis.

Po to paminėtÄ telefonÄ grÄ Å¾ino M. R. tik Kauno apskrities VPK (duomenys neskelbtini) policijos komisariato patalpose, sužinojęs, jog M. R. ten nuvyko ir dėl jo veiksmų kreipėsi į Å¡iÄ policijos įstaigÄ . Taip pat A. K. kaltinamas tuo, kad 2014 m. liepos 20 d., laikotarpiu nuo2.30 val. iki 3.30 val., Kaune, prie (duomenys neskelbtini) namo, turėdamas tikslÄ neteisėtai atimti laisvę M. R. atlikti prieÅ¡ jÄ smurtinius veiksmus, pagriebė iÅ¡ J. A. automobilio „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡lipusiÄ M.

R., jėga stÅ«mė jÄ Ä¯ savo naudojamo automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinę, nepavykus to padaryti, jėga įstÅ«mė jÄ Ä¯ automobilio salonÄ ant galinės sėdynės, pats atsisėdęs greta, liepė automobilį vairavusiam V. S. važiuoti, tada važiuojančiame automobilyje atliko prieÅ¡ M. R. smurto veiksmus – sudavė jai kumščiais ne mažiau kaip 5 smÅ«gius į galvÄ bei ne mažiau kaip 10 kartų spyrė į nugarÄ , krÅ«tinę, pilvÄ , važiuojant greitkeliu Vilnius–Kaunas–Klaipėda Vilniaus kryptimi, toliau rankomis ir kojomis nenustatytÄ skaičių kartų smÅ«giavo M.

R. į įvairias kÅ«no vietas, tÄ sė už plaukų ir juos rovė, grasindamas užmuÅ¡ti, pakasti arba paskandinti, nuplėšęs važiuojančio ir užrakinto automobilio galinių deÅ¡inės pusės durelių vidinę apdailÄ , tokiu bÅ«du atidarė automobilio dureles ir ne mažiau kaip 5 kartus stÅ«mė M. R. iÅ¡ važiuojančio automobilio, grasino jÄ iÅ¡mesti iÅ¡ važiuojančio automobilio ir pervažiuoti galvÄ automobilio ratu, po to nuplėšta automobilio durelių vidine apdaila smogė ne mažiau kaip 20 kartų M.

R. į galvÄ ir kitas kÅ«no vietas, Å¡aukė, kad veža į miÅ¡kÄ , kur jÄ pakas, paėmęs automobilio salone buvusį atsuktuvÄ , jo smaigalį įrėmęs jai į kaklo deÅ¡inę pusę, ne mažiau kaip du kartus juo rėžė per kaklÄ , grasindamas perpjauti gerklę. Automobiliui važiuojant Kaune, (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 10, vėl atidarė važiuojančio automobilio deÅ¡inės pusės galines dureles ir iÅ¡stÅ«mė M. R. iÅ¡ važiuojančio automobilio, o,jai iÅ¡kritus ir atsitrenkus galva į kelio dangÄ , iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, sugriebė jÄ už plaukų, atitempė prie automobilio, prispaudė jos plaukus galinėmis deÅ¡inės pusės durelėmis, reikalavo V.

S. važiuoti ir vilkti M. R. automobiliu gatvės važiuojamÄ ja dalimi, tačiau, V. S. atsisakius, o nukentėjusiajai iÅ¡sivadavus, atidarė bagažinės dangtį, stÅ«mė ir grÅ«do M. R. į bagažinę, nepavykus uždaryti bagažinės, nemažiau kaip du kartus bagažinės dangčiu smogė jaiį galvÄ ir kaklÄ , grasindamas nukirsti kaklÄ , Å¡aukdamas, jog neturi ko prarasti, kartojo, kad nužudys ir tuo tikslu veža M. R. į miÅ¡kÄ . Visais Å¡iais veiksmais, panaudodamas smurtÄ , neteisėtai atėmė M.

R. laisvę, sukeldamas pavojų jos sveikatai ir gyvybei, sukėlė jai dideles fizines bei psichologines kančias, padarė poodines kraujosruvas akių vokuose, ausų kauÅ¡eliuose, pereinančias į spenines sritis, kaklo Å¡onus, sprandÄ deÅ¡inėje, deÅ¡iniame petyje, kairiame žaste, kairėje veido pusėje, pereinančiÄ Ä¯ pažandę, kraujosruvÄ po deÅ¡inės akies obuolio jungine, pogleivio kraujosruvas lÅ«pose, odos nubrozdinimus deÅ¡iniame skruoste, pereinančius į žandÄ , deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, deÅ¡iniame delne, juosmens deÅ¡inėje, kryžmenyje, kairiame petyje, pereinančius į žastÄ , deÅ¡iniame delne, klubuose, kairiame kelyje, pėdose, kojų nykščiuose, kaklo, odos nubrozdinimus ir poodinę kraujosruvÄ deÅ¡iniame dilbyje, lengvÄ smegenų sukrėtimÄ , kraujo iÅ¡siliejimÄ po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairiame pusrutulyje, kairio stipinkaulio lūžį – nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Šiais veiksmais pasikėsino nužudyti M. R., tačiau nusikalstamos veikos – nužudymo kankinant ar kitaip itin žiauriai – nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi iš automobilio pasišalinęs V. S. telefonu pranešė policijai ir, policijos pareigūnams sustabdžius automobilį, jis buvo sulaikytas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka A. K. m. liepos 20 d. laikinai sulaikytas. Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis Kauno apylinkės teismo bei Kauno apygardos teismo nutartimis.

Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartimi A. K. buvo paskirtos Å¡velnesnės kardomosios priemonės, tačiau įtariamajam pažeidus Å¡ias kardomÄ sias priemones, Kauno apygardos teismas 2015 m. kovo 4 d. nutartimi įtariamajam taikomas Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones pakeitė į suėmimÄ , kurio terminas Å¡io teismo nutartimis buvo tęsiamas.Skundžiama Kauno apygardos teismo 2016m. kovo 24d. nutartimi kaltinamajam A. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Kaltinamojo A. K. R. LincevičiusskundepraÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį.Gynėjo nuomone, Kaunoapygardos teismas nepagrįstainustatėsuėmimopagrindÄ , jog kaltinamasis,bÅ«damaslaisvėjedarysnaujusnusikaltimus.Nepaisantaplinkybės, kad du nusikaltimai, kuriųpadarymukaltinamas A. K., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sÄ raÅ¡Ä , tai nėra pakankamas pagrindas manyti, jog paleistas iÅ¡ suėmimo kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Kauno apygardos teismo nutartyje teisingai nurodyta, kad kaltinamasis kaltinamas labai sunkaus ir apysunkio nusikaltimųpadarymu, tačiau kaltinamajamtęsiantsuėmimoterminÄ jaubeveikdvejusmetus,vienÅ¡iųaplinkybiųnepakankaiÅ¡vadai, kadsuimtasis darys naujas nusikalstamas veikas. Nors kaltinamasis praeityje teistas, tačiau nagrinėjamojoje byloje nėra objektyvių duomenų, kad A. K. daryti naujas nusikalstamas veikas, be to, nurodytų nusikaltimų pavojingumo laipsnis, jų skaičius, o taip pat teismo nurodoma aplinkybė, kad nusikalstamos veikos „padarytos“ prieÅ¡ tÄ pačiÄ nukentėjusiÄ jÄ , nėra lemiantys kriterijai, kuriais remiantis daroma iÅ¡vada, jog egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo pagrindas.

Gynėjas atkreipia dėmesį, kad teismo konstatavimas, jog nusikalstamos veikos „padarytos“, pažeidžia nekaltumo prezumpcijos principÄ . Skunde gynėjas nurodo ir tai, kad nors kaltinamasis anksčiau teistas, tačiau ne dėl smurtinių nusikaltimų padarymo, iki suėmimo dirbo, jo socialiniai ryÅ¡iai yra tvirti, o tai neleidžia daryti iÅ¡vados apie ypatingÄ jo pavojingumÄ visuomenei ar grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai. IÅ¡ (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus pateiktos A. K., kad kaltinamasis charakterizuojamas teigiamai, kaip nelinkęs pažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų, per kardomojo kalinimo (suėmimo) laikÄ baustas nebuvo.

Gynėjo nuomone, teismas nepagrįstai suėmimo terminÄ pratęsė ir BPK 122 straipsnio1 dalies2 punkte numatytu pagrindu. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti liudytojus, ekspertus, kitus asmenis. Visi liudytojai, specialistai bylos teisminio nagrinėjimo metu jau yra apklausti. Baudžiamosios bylos įrodymų tyrimo stadijoje liko tik kaltinamojo apklausa. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad kaltinamasis praeityje bÅ«tų ėmęsis neleistinų veiksmų ar ketina jų imtis, siekdamas trukdyti procesui.

Pasak gynėjo, nukentėjusios nurodytos aplinkybės, neleidžia daryti iÅ¡vados, jog kaltinamasis A. K. bandė daryti poveikį nukentėjusiajai ar trukdė procesui, o aplinkybė, A. K. Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, nukentėjusioji iÅ¡kart kreipėsi į prokuratÅ«rÄ praneÅ¡dama, kad jai pradėtas daryti poveikis, kelia abejonių dėl kreipimosi teisingumo ir pagrįstumo.Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės - suėmimo terminÄ , nutartyje nepasisakė, kodėl taikant Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones negali bÅ«ti pasiekti BPK 119 straipsnyje nurodyti tikslai.

Teismas taip pat nepasisakė dėl griežčiausios kardomosios priemonės taikymo bÅ«tinumo Å¡iuo momentu, kai suėmimas jau taikomas metus ir septynis mėnesius. Atsižvelgiant į labai ilgÄ suimtojo kalinimo laikÄ , tik iÅ¡skirtinės priežastys gali pateisinti jam taikomos kardomosios priemonėstermino pratęsimÄ . Å ioje baudžiamojoje byloje tokių aplinkybių nėra nustatyta. Suėmimas yra iÅ¡imtinė kardomoji priemonė, kuri turėtų bÅ«ti taikoma tik tais atvejais, kai esant pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, kitomis kardomosiomis priemonėmis neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje nurodytų tikslų.

Skundžiamoje nutartyje deklaratyviai teigiama, jog suėmimo terminas A. K. pratęsiamas siekiant užtikrinti netrukdomÄ bylos nagrinėjimÄ teisme bei užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms. Gynėjo nuomone, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali bÅ«ti pasiekti paskyrus kaltinamajam vienÄ ar kelias Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones. Kartu su skundu kaltinamojo gynėjas teismui pateikėir 2015 m. liepos 17 d. (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus administracijos suimtojo A. K. charakteristikÄ .  Teismo posėdyje prokuroras prašė skundÄ atmesti.Kaltinamojo A.

K. gynėjo skundas atmetamas.             Kaunoapygardos teismo 2016m. kovo24d. nutartis pratęsti kaltinamajam A. K. priemonės – suėmimo terminÄ yra teisėta ir pagrįsta. Kardomoji priemonė – suėmimas gali bÅ«ti skiriamaar jos terminas pratęsiamas tik esant BPK 122 straipsnio 7 bei 8 dalyse numatytoms sÄ lygoms ir bent vienamBPK 122 straipsnio 1 ar5 dalyje numatytų pagrindų. Suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindai yra alternatyvÅ«s, todėl, skiriant Å¡iÄ kardomÄ jÄ priemonę ar pratęsiant jos terminÄ , pakanka bent vieno iÅ¡ jų.

BPK 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo bÅ«tina sÄ lyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis ar kaltinamasis padarė nusikalstamÄ veikÄ , pakankamumas.Svarstant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimÄ , byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek jie susiję su Å¡ios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sÄ lygų ir pagrindų nustatymu. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant suėmimo terminÄ nebÅ«tina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant nuosprendį.Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, daro iÅ¡vadÄ , kad esančių faktinių duomenų visuma – nukentėjusiosios M.

R., liudytojų parodymai, teismo medicinos specialisto iÅ¡vada, parodymų patikrinimo vietoje, automobilio apžiÅ«ros protokolai bei jų priedai, leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. A. K. kaltės klausimas Å¡ioje proceso stadijoje nesprendžiamas. SkundÄ dėl kardomosios priemonės termino pratęsimo nagrinėjanti teisėjų kolegija nevertina duomenų pakankamumo kaltei pagrįsti aspektu.A. K. nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Apygardos teismas padarė bylos duomenimis pagrįstas iÅ¡vadas, kad nagrinėjamu atveju nėra iÅ¡nykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyti kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindai.BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali bÅ«ti skiriamas ar pratęsiamas jo terminas, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis ar kaltinamasis trukdys procesui.BPK 122 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis trukdys procesui, suėmimas gali bÅ«ti paskirtas, jei yra duomenų, jog kaltinamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus kaltinamuosius bei gali bandyti sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme.IÅ¡ pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartimi A.

K. pakeitus kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ Ä¯ Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones, jau kitÄ dienÄ - 2015 m. vasario 13 d., nukentėjusioji M. R. į prokurorÄ ir informavo apie jai daromÄ poveikį. Nukentėjusiosios nurodytas aplinkybespatvirtino ir liudytojai R. J., J. Ž., J. A., kurie parodė, kad A. K. ieÅ¡kojo ryÅ¡ių su nukentėjusiÄ ja, bandė jÄ paveikti.Taigi Å¡ios aplinkybės leido teismui pagrįstai konstatuoti, kad bÅ«damas laisvėje A. K. gali trukdyti procesui. Skundo argumentas, jog nukentėjusioji, liudytojai bei specialistai jau yra apklausti teisiamajame posėdyje, nustatytų aplinkybių kontekste, nepaneigia teismo nustatyto suėmimo termino pratęsimo pagrindo ( BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

PrieÅ¡ingai, kolegija turi pagrindo manyti, kad kaltinamasis A. K., bÅ«damas laisvėje, gali daryti poveikį nukentėjusiajai M. R. ir taip trukdyti procesui.BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali bÅ«ti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, kai yra duomenų, kad asmuo, įtariamas padaręs vienÄ ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar Å¡ioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstÄ manymÄ , jog asmuo darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumÄ , jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iÅ¡ nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. A. K. inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytosBK 180 straipsnio 1 dalyje ir BK 129 straipsnio 2 dalyje, yra 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sÄ raÅ¡e.BÅ«tina įvertinti ir tai, kad A.

K. teistasuž tyčinius nusikaltimus (Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. nuosprendis baudžiamojoje bylojeNr. (duomenys neskelbtini)). Be to, jis ne kartÄ baustas administracine tvarka. Å ios aplinkybės apibÅ«dina A. K. kaip asmenį, linkusį nepaisyti įstatymų reikalavimų. PrieÅ¡ingai nei nurodo kaltinamojo gynėjas, A. K. sulaikymo nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo Å¡altinio. Ä®vertinusi Å¡ias aplinkybes, o taip pat atsižvelgusi į A. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumÄ , jų pobÅ«dį, sunkumÄ , kiekį, teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas pagrįstai konstatavo esant ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytÄ suėmimo termino pratęsimo pagrindÄ .

Be to, aptariamam suėmimo termino pratęsimo pagrindui konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus, ir nėra būtina nustatyti, kad jis realiai rengiasi juos daryti.Šio teismo nustatyto pagrindo buvimo nepaneigia kaltinamojo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su A. K. elgesiu (duomenys neskelbtini)tardymo izoliatoriuje 2014 -2015 metais, o taip pat jo turimais šeiminiais ryšiais.Pažymėtina, kad kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios skiriamos siekiant BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų.

Tik teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ir (ar) suÅ¡velninti paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumÄ . Aptariamu atveju, kaltinamojo A. K. asmenybę apibÅ«dinančios aplinkybės (teistas, baustas administracine tvarka), galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, jų pobÅ«dis, sunkumas, kiekis, teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, kad  nėra pagrindo paleisti A.

K. laisvę ir skirti jam kitÄ Å¡velnesnę kardomÄ jÄ priemonę ir (ar) jų kompleksÄ . Svarbu pažymėti ir tai, kad A. K. jam Å¡ioje baudžiamojoje byloje taikytų Å¡velnesnių kardomųjų priemonių sÄ lygas; jos gi, nebuvo jam veiksmingos ir neužtikrino BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad kaltinamajam A. K. Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones, nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai.Baudžiamoji byla nagrinėjama teisme.

Teismas privalo užtikrinti netrukdomÄ bylos nagrinėjimÄ , užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms. Paskirta kardomoji priemonė – suėmimas iÅ¡ tikrųjų varžo kaltinamojo teises bei laisves, tačiau atsižvelgus į pirmiau nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo iÅ¡vadai, kad kaltinamojo teisės bei laisvės suvaržytos pažeidžiant proporcingumo principÄ . Kaltinamojo gynėjas teisingai nurodo, kad A. K. suėmime laikomas ilgÄ laikÄ , tačiau bylos duomenų visuma, taip pat įvertinus ir baudžiamosios bylos apimtį bei sudėtingumÄ , leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad A.

K. paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jų pobÅ«džiui, sunkumui, kiekiui ir pateisinama tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste.BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytas maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas viso baudžiamojo proceso metu, tai yra suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausiosios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausiÄ nusikaltimÄ , dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla.

A. K. kardomoji priemonė – suėmimas taikoma nuo 2014 m. liepos 21dienos, taigi, nagrinėjamu atveju, suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų.  Teisėjų kolegija nesutinka ir su kaltinamojo gynėjo skundo argumentu, jog apygardos teismas pažeidė nekaltumo prezumpcijos principÄ . Skundžiamoje nutartyje apygardos teismas nurodė <...visos nusikalstamos veikos, kurios yra inkriminuotos A. K.

Å¡ioje byloje, padarytos prieÅ¡ tÄ pačiÄ nukentėjusiÄ jÄ ...>. Å i nutartyje nurodyta aplinkybė negali bÅ«ti laikoma nekaltumo prezumpcijos pažeidimu, kadangi Å¡iuo atveju, teismo nutartyjenebuvo sprendžiamas A. K. klausimas. Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytÄ kardomosios priemonės taikymo pagrindÄ , įvertinęs ir aplinkybę, kad A. K. inkriminuojamos veikos buvo padarytos prieÅ¡ tÄ patį asmenį. Ä®vertinusi iÅ¡dėstytÄ , skundÄ nagrinėjanti teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A.

K. taikomos kardomosios priemonės - suėmimo terminÄ trims mėnesiams, nepažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos,Lietuvos Respublikos Konstitucijos beibaudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nurodančių, kad niekam negali bÅ«ti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedÅ«ras, kokias yra nustatęs įstatymas.Todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti apygardos teismo nutartį kaltinamojo gynėjo skunde iÅ¡dėstytais motyvais. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso                130 straipsnio 2 dalimi, n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2016m. kovo 24d. nutartimi kaltinamajam A. K. pratęstÄ suėmimo terminÄ palikti galioti.Nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teisėjai              Daiva Pranytė-Zalieckienė Kęstutis Jucys Violeta Ražinskaitė