3cc8050f-4b02-4aee-ba3c-8948d29ff2f8 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-507-653/2015Proceso Nr.2-68-3-34890-2013-9Procesinio sprendimo kategorija: 35.3; 36.1; 42.11.1; 121.14 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2015 m. birželio 26 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jelenos Å iÅ¡kinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tatjanos Žukauskienės, RÅ«tos Petkuvienės, raÅ¡ytinio apeliacinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo Danske Bank A/S apeliacinį skundÄ dėl             2014-04-14 Vilniaus apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo R.

P. ieÅ¡kinį atsakovui Danske Bank A/S dėl kredito sutarties vienaÅ¡alio nutraukimo pripažinimo neteisėtu trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų - UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ėI. Ginčo esmė ieÅ¡kovas pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriame prašė pripažinti Danske Bank A/S veiksmus nutraukiant su R. P. 2007-10-03 sudarytÄ Kredito sutartį Nr. BPVRK400702132 neteisėtais ir atnaujinti Å¡iÄ Kredito sutartį, sutarties Å¡alis grÄ Å¾inant į iki sutarties nutraukimo buvusiÄ padėtį;

įskaityti 2800 Lt sumÄ , kuri buvo sumokėta 2010-12-09 R. P., bÅ«sto kredito grÄ Å¾inimui pagal 2007-10-03 sudarytÄ Kredito sutartį Nr. BPVRK400702132; įpareigoti atsakovÄ susidariusiÄ kredito įmokų ir palÅ«kanų sumÄ , pagal atsakovo pateiktÄ mokėjimo grafikÄ , už laikotarpį nuo 2010-08-15 iki 2012-03-02, kas sudaro 3873,62 eurų, iÅ¡skaidyti lygiomis dalimis ieÅ¡kovo mokamų kas mėnesį per 12 mėnesių po Å¡io teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; pripažinti atsakovo Danske Bank A/S reikalavimÄ mokėti 1197,78 eurų dydžio netesybas už laikotarpį nuo 2010-08-15 iki 2012-05-26 neteisėtu; priteisti iÅ¡ atsakovo visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovo naudai.Atsakovas 2012-03-20 raÅ¡tu kreipėsi į ieÅ¡kovÄ su reikalavimu toliau vykdyti Kredito sutartį ir sumokėti 1194,83 eurų negrÄ Å¾into kredito, 3047,77 eurų nesumokėtų palÅ«kanų bei 1073,93 eurų nesumokėtų delspinigių, viso – 5316,53 eurų, taip pat 105 Lt nekilnojamojo turto draudimo įmokos ir 18,38 Lt skolos pagal Kredito limito su pastovaus dydžio mokėjimais sutartį Nr. CREDO-142960.

IeÅ¡kovas 2012-03-26 raÅ¡tu informavo atsakovÄ , kad atsakovo reikalaujama suma yra nepagrįsta, todėl atsisakė vykdyti banko reikalavimus. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad po 2010-08-15 Kredito sutarties nutraukimo sumokėjo 2800 Lt sumÄ , kuriÄ atsakovas akceptavo, taip pat nurodė, jog papildomai yra sumokėjęs dar 1000 Lt dydžio įmokÄ , todėl ieÅ¡kovas iki 2012-05-26, kai atsakovas nutraukė Kredito sutartį, yra sumokėjęs 3800 Lt, kas sudaro apie 6 mėnesių įmokas. PaaiÅ¡kino, jog bandė susisiekti su atsakovo darbuotojais ir iÅ¡siaiÅ¡kinti situacijÄ , įmokų dydį, tačiau norimos sužinoti informacijos jis taip ir negavo.IeÅ¡kovas nurodė, jog atsakovas nuo 2012-05-26 vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė Kredito sutartį, kurios nutraukimas, ieÅ¡kovo manymu, yra neteisėtas, kadangi jis tinkamai vykdė savo Kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t.y. nepažeidė Kredito sutarties pagal CK 6.217 str. 1 ir 2 d., todėl atsakovas neturėjo teisės nutraukti Kredito sutarties.

Atsakovo reikalavimas sumokėti negrÄ Å¾intas kredito įmokas už laikotarpį nuo 2010-08-15 iki 2012-03-02 per itin trumpÄ ir neprotingÄ laikÄ , vengiant su ieÅ¡kovu suderinti įmokų mokėjimo grafikÄ , vertintini kaip atsakovo nesÄ Å¾iningi veiksmai.IeÅ¡kovas nesutiko su atsakovo priskaičiuotais 1197,78 eurų delspinigiais bei paaiÅ¡kino, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-02-01 sprendimu pripažino atsakovo vienaÅ¡alį sutarties nutraukimÄ neteisėtu, t.y. pripažino atsakovo veiksmus neteisėtais, ir grÄ Å¾ino sutarties Å¡alis į prieÅ¡ sutarties nutraukimÄ buvusius Å¡alių santykius, todėl ieÅ¡kovas negalėjo patirti jokių neigiamų pasekmių, tarp jų ir finansinių, dėl to atsakovo reikalavimas dėl priskaičiuotų delspinigių yra neteisėtas ir nesÄ Å¾iningas.

Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad ieÅ¡kovas praleido ne vienos mėnesinės įmokos mokėjimo terminÄ , tačiau delsė atlikti mokėjimus jau nuo 2010-06-15, t.y. Kredito sutarties nutraukimo dienai nevykdė Kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų daugiau kaip 35 mėnesius. Pažymėjo, kad mokėjimas Kredito sutarties dengimui per visÄ 3 metų laikotarpį buvo atliktas tik vienÄ kartÄ â€“ 2012-05-17 1000 Lt sumai, t.y. atsakovui iÅ¡siuntus raÅ¡tÄ dėl sutarties nutraukimo, todėl, atsakovo manymu, toks sistemingas prievolę pažeidžiantis ieÅ¡kovo elgesys yra esminis Kredito sutarties pažeidimas, kadangi duoda pagrindÄ atsakovui nesitikėti, kad sutartis bus tinkamai vykdoma ateityje (CK 6.217 str. 1 d. 4 p.).

Griežtas prievolės (Kredito sutarties) sÄ lygų laikymasis Å¡iuo atveju turi esminę reikÅ¡mę, todėl jų nesilaikant yra padaromas esminis Kredito sutarties pažeidimas (CK 6.217 str. 1 d. 2 p.). Atsakovas pažymėjo, kad ieÅ¡kovo Kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nesilaikymas tokį ilgÄ laikotarpį (3 metus), bylinėjimasis ir mokėjimų nevykdymas po teismo 2012-02-01 sprendimo, parodo, jog Kredito sutartis ieÅ¡kovo yra nevykdoma tyčia                 (CK 6.217 str. 1 d. 3 p.).Atsakovas nesutiko su ieÅ¡kovo argumentu, kad ieÅ¡kovas nuo Kredito sutarties nevykdymo pradžios yra sumokėjęs 2800 Lt sumÄ , nes minėta suma buvo sumokėta dar 2010-12-29, t.y. prieÅ¡ du su puse metų iki Kredito sutarties nutraukimo, ir Å¡i suma buvo nukreipta įsiskolinimams pagal kitÄ sutartį Nr. CREDO-142960 dengti remiantis minėtos sutarties 25 p. Nesutiko su ieÅ¡kovo teiginiais, kad atsakovas susiklosčiusioje situacijoje vengė bendradarbiauti bei nurodė, jog atsakovas, vadovaudamasis Å¡alių bendradarbiavimo ir ekonomiÅ¡ko elgesio principais, ne kartÄ tiek raÅ¡tu, tiek žodžiu ragino ieÅ¡kovÄ Ä¯vykdyti susidariusį įsiskolinimÄ , tačiau ieÅ¡kovas į tai nereagavo, todėl atsakovui neliko nieko kito kaip tik nutraukti sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 2014-04-14 Vilniaus apylinkės teismas sprendimu nusprendė ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies: pripažinti atsakovo veiksmus vienaÅ¡aliÅ¡kai 2012-05-26 nutraukiant su ieÅ¡kovu 2007-10-03 sudarytÄ Kredito sutartį Nr. BPVK400702132 neteisėtais, atnaujinti Kredito sutartį Nr. BPVK400702132 ir sutarties Å¡alis sugrÄ Å¾inti į iki 2012-05-26 Kredito sutarties Nr. BPVK400702132 nutraukimo buvusiÄ padėtį.Ä®skaityti ieÅ¡kovo 2010-12-09 atliktÄ 2800 Lt dydžio mokėjimÄ pagal Kredito sutartį Nr. BPVRK400702132.Ä®pareigoti atsakovÄ ieÅ¡kovui susidariusios kredito įmokų ir palÅ«kanų sumos pagal Kredito sutartį Nr. BPVRK400702132 už laikotarpį nuo 2010-08-15 iki 2012-03-02, kas sudaro                    3873,62 eurų, mokėjimÄ iÅ¡dėstyti lygiomis dalimis (po 322,80 eurų/mėn.) 12 mėnesių, pradedant nuo Å¡io teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Pripažinti atsakovo reikalavimÄ ieÅ¡kovui mokėti delspinigius pagal Kredito sutartį Nr. BPVK400702132 už laikotarpį nuo 2010-08-15 iki 2012-03-02 neteisėtu.Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.Teismas nustatė, kad 2007-10-03 tarp Å¡alių buvo sudaryta Kredito sutartis                               Nr. BPVK400702132, kurios pagrindu atsakovas suteikė 76 749,31 eurų dydžio kreditÄ ieÅ¡kovui buto, esančio Rinktinės g. 26-4, Vilnius, pirkimui.

Kredito grÄ Å¾inimas buvo užtikrintas minėto buto įkeitimu. Be to, Draudimo liudijimas serija BPD Nr. 038276 patvirtina, kad nurodytas bÅ«sto kreditas buvo apdraustas UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“.2010-08-15 atsakovas pirmÄ kartÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė Kredito sutartį dėl ieÅ¡kovo įsipareigojimų nevykdymo (kredito įmokų, palÅ«kanų ir delspinigių nemokėjimo), Vilniaus miesto             1 apylinkės teismas 2012-02-01 teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-21-803/2012 pripažino nurodytÄ Kredito sutarties nutraukimÄ neteisėtu ir grÄ Å¾ino Å¡alis į iki Kredito sutarties nutraukimo buvusiÄ padėtį.

Minėtas sprendimas įsiteisėjo 2012-03-02.Atsakovas 2012-03-20 kreipėsi į ieÅ¡kovÄ su reikalavimu toliau vykdyti Kredito sutartį ir sumokėti susidariusį įsiskolinimÄ - 194,83 eurų negrÄ Å¾into kredito, 3047,77 eurų nesumokėtų palÅ«kanų bei 1073,93 eurų nesumokėtų delspinigių, viso – 5316,53 eurų, taip pat 105 Lt nekilnojamojo turto draudimo įmokos ir 18,38 Lt skolos pagal Kredito limito su pastovaus dydžio mokėjimais sutartį Nr. CREDO-142960. IeÅ¡kovas 2012-03-26 raÅ¡tu informavo atsakovÄ , kad atsakovo reikalaujama suma yra nepagrįsta, todėl atsisakė vykdyti banko reikalavimus.

IeÅ¡kovas bandė bendradarbiauti su atsakovu, iÅ¡siaiÅ¡kinti įmokų mokėjimo grafikÄ po teismo 2012-02-01 sprendimo įsiteisėjimo, tačiau atsakovas 2012-04-25 pakartotinai kreipėsi į ieÅ¡kovÄ su reikalavimu vykdyti Kredito sutartį ir sumokėti susidariusį įsiskolinimÄ . Kredito sutartis 2012-05-26 buvo nutraukta.Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju taikytinos ir vartotojo teisių apsaugÄ reglamentuojančios nuostatos. Atsakovas Kredito sutartį nutraukė grįsdamas ne sutartiniais pagrindais, bet įstatyme įtvirtinta esminio sutarties pažeidimo samprata.

Teismo vertinimu, aptariamu atveju ieÅ¡kovo veiksmuose nenustatyta Kredito sutarties pažeidimo, kad jis galėtų bÅ«ti kvalifikuojamas kaip esminis, nes - pirma, Å¡alis siejo ilgalaikiai sutartiniai santykiai, todėl ir griežtas mokėjimų terminų laikymasis Å¡alims negalėjo turėti esminės reikÅ¡mės; antra, ieÅ¡kovas, nors ir nereguliariai, tačiau mokėjimus pagal sutartį atlikdavo, stengėsi dengti pradelstus įsipareigojimus, bandė bendradarbiauti su atsakovu dėl įmokų grafiko iÅ¡siaiÅ¡kinimo; trečia, nutraukdamas sutartį atsakovas neatsižvelgė į tai, kad kreditavimo sutartis yra vartojimo; ketvirta, nenustatyta, kad dėl ieÅ¡kovo veiksmų atsakovas negautų iÅ¡ Kredito sutarties to, ko tikėjosi jÄ sudarydamas, nes mokėjimai, nors ir nereguliariai, buvo atliekami.

Be to, ieÅ¡kovo įsipareigojimų vykdymas yra apsaugotas tiek nekilnojamojo daikto hipoteka, tiek kredito draudimu, taigi atsakovo – naudos gavėjo pagal Kredito sutartį, turtiniai interesai buvo patikimai/maksimaliai užtikrinti; penkta, dėl Kredito sutarties nutraukimo ieÅ¡kovas patirtų neproporcingai didelių nuostolių, kadangi lėšos pagal Kredito sutartį buvo panaudotos gyvenamajam bÅ«stui pirkti. Kredito sutarties nutraukimo dienÄ (2012-05-26), ieÅ¡kovo pradelsti mokėjimai, atsakovo paskaičiavimais, buvo – 5672,53 eurų (kartu su delspinigiais, dėl kurių bus pasisakyta žemiau), t.y. sudarė apie 7 proc. negrÄ Å¾intos kredito sumos, atsakovas bylos nagrinėjimo metu taip pat pripažino, kad pradelsti mokėjimai sudarė nedidelę negrÄ Å¾into kredito dalį (b.l. 173).

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, atsakovas negalėjo Kredito sutarties nutraukti remdamasis vien tik prievolės laiku mokėti įmokas termino pažeidimu, nes Kredito sutarties pažeidimai nebuvo esminiai, o neįvykdyta prievolė sudarė nedidelę sutarties neįvykdžiusios Å¡alies sutartinių prievolių dalį. Dėl to teismas sprendė, jog atsakovas nepagrįstai vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė Kredito sutartį. IeÅ¡kovas 2010-12-09 atliko 2800 Lt dydžio įmokÄ , tačiau atsakovas minėtÄ Ä¯mokÄ užskaitė ne pagal ginčo Kredito sutartį, bet pagal 2007-07-30 Kredito limito su pastovaus dydžio mokėjimais sutartį Nr. CREDO-142960, remdamasis minėtos sutarties 25 p., kuriame nustatyta, jog suėjus skolos grÄ Å¾inimo terminams pagal kelias su atsakovu sudarytas sutartis, įmokos skolai grÄ Å¾inti paskirstomos pirmiausia pagal sutartis, kuriose prisiimtų ieÅ¡kovo prievolių atsakovui įvykdymas nėra užtikrintas įkeitimu.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2011-04-01 nutarime Nr. 10-167 „Dėl Danske Bank A/S Lietuvos filialo kredito limito su pastovaus dydžio mokėjimais sutarties Nr. CREDO-118984 sÄ lygų“ įvertino iÅ¡ esmės analogiÅ¡kÄ sutartį nesÄ Å¾iningų sÄ lygų taikymo požiÅ«riu bei konstatavo, kad „Sutarties 25 p. nuostata, jog suėjus skolos grÄ Å¾inimo terminams pagal kelias su Banku sudarytas sutartis, įmokos skolai grÄ Å¾inti paskirstomos tokia tvarka <...>“ nepagrįstai apsunkina vartotojo, kaip ekonomiÅ¡kai silpnesnės sutarties Å¡alies, teises ir teisėtus interesus bei iÅ¡ esmės pažeidžia Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ , todėl minėtÄ sÄ lygÄ pripažino nesÄ Å¾ininga pagal CK 6.188 str. 2 d.

Dėl to teismas pripažino, kad ieÅ¡kovas, atlikęs minėtÄ 2800 Lt dydžio įmokÄ , mokėjimo paskirtyje nenurodė pagal kokiÄ sutartį mokama įmoka, tačiau, atsižvelgiant į vėliau ieÅ¡kovo iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ , į nurodytÄ Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2011-04-01 nutarimÄ , teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovas turi teisę laisvai pasirinkti pagal kokiÄ sutartį atlikti mokėjimus, todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje tenkintinas ir ieÅ¡kovo 2010-12-09 atliktas 2800 Lt dydžio mokėjimas įskaitytinas pagal Kredito sutartį Nr. BPVRK400702132.IeÅ¡kovas neginčijo susidariusios kredito įmokų ir palÅ«kanų skolos, minėta skola susidarė dėl objektyvių priežasčių – vykstant teisminiams ginčams, atsakovo (vartotojo) turtinė padėtis žymiai pablogėtų, jeigu minėtÄ sumÄ ieÅ¡kovas privalėtų sumokėti iÅ¡ karto.Å ios aplinkybės, teismo vertinimu, sudarė pagrindÄ konstatuoti, kad ieÅ¡kovas neturi objektyvių galimybių sumokėti minėtos sumos iÅ¡ karto, tačiau spręstina, kad tai galėtų įvykdyti per ilgesnį laikotarpį.

Ä®vertinęs į bylÄ pateiktus įrodymus, atsižvelgdamas į skolos susidarymo aplinkybes, ieÅ¡kovo turtinę padėtį, į tai, jog ieÅ¡kovas yra vartotojas, teismas sprendžia, kad skolos sumokėjimas palaipsniui Å¡iuo atveju realiausiai užtikrins tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo interesų pusiausvyrÄ , kuomet greitesnio realaus įsipareigojimų įvykdymo galimybės yra apsunkintos, nė vienai iÅ¡ Å¡alių nebus aiÅ¡kiai nenaudingas, nes atsakovas skolÄ atgaus laipsniÅ¡kai per ilgesnį laikotarpį, o ieÅ¡kovas turės galimybę įvykdyti savo įsipareigojimus.

Tokiu atveju bus įgyvendintas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas, iÅ¡laikant Å¡alių interesų pusiausvyrÄ .Teismas atkreipė dėmesį, kad minėtos skolos iÅ¡dėstymas neatleidžia ieÅ¡kovo nuo pareigos mokėti kitas pagal mokėjimų grafikÄ nustatytas įmokas Kredito sutartyje nustatyta tvarka.Teismas pripažino, jog atsakovas neteisėtai paskaičiavo ieÅ¡kovui delspinigius laikotarpiu nuo 2010-08-15, t.y. pirmo Kredito sutarties nutraukimo, iki 2012-03-02, t.y. Vilniaus miesto                     1 apylinkės teismo 2012-02-01 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-21-803/2012 įsiteisėjimo, kadangi minėtu laikotarpiu ginčo Kredito sutartis buvo nutraukta ir ieÅ¡kovui nebuvo atsiradę pareigos mokėti kredito įmokų bei palÅ«kanų, todėl nesant pareigos mokėti minėtų įmokų, atsakovas negalėjo skaičiuoti ieÅ¡kovui delspinigių už nurodytÄ laikotarpį.

Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiga mokėti kredito įmokas ir palÅ«kanas, o tuo pačiu ir delspinigius, jei nevykdoma pareiga mokėti įmokas ir palÅ«kanas, ieÅ¡kovui atsirado nuo minėto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t.y. 2012-03-02, o ne iki antrojo Kredito sutarties nutraukimo – 2012-05-26.Atsižvelgiant į tai, teismas iÅ¡ dalies tenkino ieÅ¡kovo reikalavimÄ ir pripažino atsakovo reikalavimÄ ieÅ¡kovui mokėti delspinigius pagal Kredito sutartį už laikotarpį nuo 2010-08-15 iki 2012-03-02 neteisėtu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliantas (atsakovas) apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir ieÅ¡kinį dėl kredito sutarties nutraukimo atnaujinimo atmesti visa apimtimi. Teismas neatsižvelgė į atsakovo įrodymus ir rėmėsi tik ieÅ¡kovo pateiktais įrodymais, todėl padarė nepagrįstas iÅ¡vadas. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad griežtas terminų laikymasis negalėjo turėti esminės reikÅ¡mės, kadangi Å¡alis siejo ilgalaikiai santykiai.

Apeliantas šį argumentÄ grindžia CK 6.874 str.              2 d., 6,217 str. 1 ir 2 d. Finansų įstaigų įstatymo 31 str. 7 d. 4 p.. LAT 2012-02-20 nutartis c.b.               Nr. 3K-3-58/2012. IeÅ¡kovas terminų nesilaiko nuo 2010-06-15. Mokėjimas Kredito sutarties dengimui buvo atliktas tik vienÄ kartÄ per 4 metus. Ir tik 1000 Lt dydžio, kai skola 2012-04-25 dienai sudarė 5 672,53 EUR. Akivaizdu, kad 1000 Lt mokėjimas, kai skola yra net 20 kartų didesnė, negali bÅ«ti traktuojamas kaip nereguliarus mokėjimų neatlikimas ir ieÅ¡kovo bandymas dengti pradelstus įsipareigojimus, nors ieÅ¡kovas turėjo tam finansinių galimybių.

Vertindamas ieÅ¡kovo kaltę, teismas nepasisakė dėl aplinkybės, jog ieÅ¡kovas nesikreipė į UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ dėl mokėjimų draudimo susitarimo sudarymo. Dėl situacijos kaltas pats ieÅ¡kovas, nes nebendradarbiavo nei su banku, nei su draudiku. IeÅ¡kovas apmokėjo bylinėjimosi iÅ¡laidas, todėl turėjo galimybę atsiskaityti su banku, tačiau savo įsipareigojimų nevykdo sÄ moningai. Teismas nepagrįstai ieÅ¡kovo atsisakymÄ vykdyti įsipareigojimus Bankui po 2012-02-01 teismo sprendimo, traktavo kaip bendradarbiavimÄ su banku ir bandymÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti įmokų mokėjimo grafikÄ , nors atsakovas informavo ieÅ¡kovÄ apie susidariusį ne 177,48 Eur įsiskolinimÄ , o už visÄ 2 metų bylinėjimosi laikotarpį.

Užuot sutikęs bendradarbiauti , ieÅ¡kovas 2012-03-26 raÅ¡tu atsisakė vykdyti Kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, o 2014-03-26 raÅ¡tu atsakovui buvo duotas aiÅ¡kus pagrindas nesitikėti, kad kredito sutartis bus įvykdyta.Bankas elgėsi sÄ Å¾iningai, atsižvelgdamas į tai, kad kredito sutarties Å¡alis galimai yra vartotojas. Teismas neatsižvelgė į aplinkybes, jog teismo sprendimu buvo priteista tik dalis draudimo iÅ¡mokos, teismas nepagrįstai konstatavo, kad draudimo apsauga galiojo, o Bankas nesudarė su ieÅ¡kovu sutarties pakeitimo dėl sutarties atnaujinimo bÅ«tent dėl ieÅ¡kovo atsisakymo jį sudaryti, dėl UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ ir atsisakė atnaujinti draudiminę apsaugÄ .

Teismas vertino tik ieÅ¡kovo patiriamų nuostolių dydį, tačiau nevertino banko teisių pažeidimo apimties, nes bankui negaunant pagal sutartį to, ko jis tikėjosi gauti, banko teisėti lÅ«kesčiai lieka neįgyvendinti. Sutarties Nr. GREDO-142960 25 punktas nėra pripažintas neteisėtu ir negaliojančiu                   ad initio, ieÅ¡kovui neiÅ¡reiÅ¡kus reikalavimo pripažinti sutarties sÄ lygÄ negaliojančia, teismas negalėjo iÅ¡eiti už ieÅ¡kinio reikalavimo ribų, nuspręsdamas įskaityti ieÅ¡kovo atliktÄ 2800 Lt mokėjimÄ pagal Kredito sutartį.

Taip pat apeliantas papildomai paaiÅ¡kino, kad atsitikimus draudiminiam įvykiui – apeliantui nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų – atsakovui trečiasis asmuo sumokėjo draudimo iÅ¡mokÄ . Byloje dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo ieÅ¡kovas nepateikė nei vieno procesinio dokumento, nedalyvavo posėdžiuose, neprašė stabdyti draudimo iÅ¡mokos priteisimo, nepasinaudojo siÅ«lymu susitrati su trečiuoju asmeniu dėl ieÅ¡kovo pradelstos sumos pagal kredito sutartį padengimo (II modelis).

Kredito sutartimi prisiimti ieÅ¡kovo įsipareigojimai bankui yra įvykdyti, todėl tolimesnis ginčo dėl įvykdytos sutarties nutraukimo pagrįstumo nagrinėjimas nėra tikslingas. IeÅ¡kovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriame prašė apeliacinį skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Nurodė, kad teismas tinkamai įvertino įrodymus ir vadovavosi teismų praktika. IeÅ¡kovas bendradarbiavo su banku ir po priimto teismo sprendimo – 2014-04-02 sumokėjo papildomai              3003 Lt, po teismo sprendimo papildomai sumokėjo 1500 Lt ir toliau vykdo sutartį, taip pat kreipėsi į apeliantÄ atkurti teisinius santykius ir sumokėti susidariusį įsiskolinimÄ .

Apeliantas neteisėtai reikalavo iÅ¡ ieÅ¡kovo delspinigių, vengė susitarti dėl įmokų mokėjimo dalimis. IeÅ¡kovo veiksmuose nėra kaltės. Susidaręs įsiskolinimas buvo nedidelis ir susidaręs tik už bylinėjimosi laikotarpį. IeÅ¡kovas pasiryžęs įskaityti bylinėjimosi iÅ¡laidas į mokėtas pagal sutartį įmokas ir tokiu bÅ«du atsiskaityti su atsakovu. Be to, teismas pripažino, kad ieÅ¡kovo turtinė padėtis yra gera, ieÅ¡kovas yra mokus. Griežtas sÄ lygų laikymasis neturi esminės reikÅ¡mės. Tai, kad apeliantas pats kreipėsi į teismo sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimo rodo, kad jam pačiam nebuvo aiÅ¡ku kaip turėjo bÅ«ti vykdoma restitucija.

Atsakovo interesai buvo maksimaliai apsaugoti. Atsakovas papildomai paaiÅ¡kino, kad teismui pripažinus banko veiksmus neteisėtais, atsakovas visÄ laikÄ kaupė lėšas, kurios dengtų įsiskolinimÄ atsakovui. Pervedė bankui 10 000 Eur 2015-05-26. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Å iuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta. Byloje kilo ginčas dėl sutarties pažeidimo (įmokų nesumokėjimas sutartyje numatytais terminais) kvalifikavimo kaip pagrindo nutraukti kreditavimo sutartį. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovas nuo 2010-06-15 nemoka atsakovui įmokų sutartyje numatytais terminais. Nuo minėtos datos iki sutarties nutraukimo 2012-05-17 buvo atliktas mokėjimas 1000 Lt ir 2010-12-09 buvo atliktas 2800 Lt mokėjimas, dėl kurio kilo ginčas ar atsakovas teisėtai šį mokėjimÄ užskaitė, kaip mokėjimÄ pagal kitÄ Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ sutartį.

Taip pat nėra ginčo dėl to, kad sutarties nutraukimo momentu ieÅ¡kovas turėjo įsiskolinimo, susidedančio iÅ¡ negrÄ Å¾into kredito dalies, nesumokėtų palÅ«kanų bei nekilnojamojo turto draudimo įmokos. Ginčas dėl konkrečios įsiskolinimo sumos kilo tik dalyje dėl priskaičiuotÄ delspinigių sumos bei 2800 Lt mokėjimo įskaitymo už kitÄ sutartį. Pažymėtina, kad apeliantas nenurodė jokių nesutikimo su teismo sprendimu argumentų dalyje dėl atsakovo reikalavimo mokėti delspinigius pripažinimo neteisėtu, taip pat dalyje dėl 3873,62 Eur skolos dalies mokėjimo iÅ¡dėstymo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bendriausia prasme sutarties nutraukimas dėl nedidelės įsipareigojimų dalies nevykdymo gali bÅ«ti laikomas neproporcingu sutarties pažeidimui teisiniu padariniu.

Tačiau, nustatant pažeidimo pobÅ«dį, vertintinas ne tik pradelstos sumos dydis, bet ir kitų svarbių aplinkybių, leidžiančių spręsti dėl pagrindo vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį buvimÄ , visuma. Nustatant aplinkybę ar kredito gavėjo elgesys davė pagrindÄ nesitikėti, kad sutartis bus tinkamai vykdoma ateityje, svarbu atsižvelgti ir į kredito gavėjo elgesį po sutarties nutraukimo. Nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai – 2012-03-26 ieÅ¡kovo atsakymas (1 t. b.l. 50), elektroninis susiraÅ¡inėjimas - patvirtina, kad ieÅ¡kovas atsisakė apmokėti skolÄ (ne tik ginčijamus delspinigius, bet ir skolos dalį, dėl kurios ginčo nėra) iÅ¡ esmės dėl to, kad neva nebuvo aiÅ¡ku kokia tvarka toliau vykdyti įsipareigojimus, teismui pripažinus sutarties nutraukimÄ neteisėtu.

Tačiau tolesni ieÅ¡kovo veiksmai patvirtina, kad Å¡ios ieÅ¡kovo nurodytos sutarties nevykdymo priežastys neturėjo įtakos sutarties vykdymui. Bylos duomenimis net ir po 2012-10-11 Viliaus miesto                       1 apylinkės teismo nutarties įsiteisėjimo, kuria buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog toje byloje teismas nesprendė sutarties pakeitimo klausimo, todėl sutarties santykiai tęsiasi pagal sutartyje nustatytas sÄ lygas, ieÅ¡kovo elgesys nepasikeitė: be minėtų įmokų, atliktų 2010-12-29 ir 2012-05-17, jokių mokėjimų iki 2014-04-12 atsakovas nevykdė: nei apmokėjo likusios neginčijamos skolos sumos, susidariusios sutarties nutraukimo momentu - b.l. 57 (5672,53 Eur-1073 Eur, sumokėtų 2010-12-09,                     2012-05-17), nei mokėjo eilinių įmokų pagal sutarties sÄ lygas, kurios nutraukimÄ laikė neteisėtu.

Taigi, sutartinių prievolių pažeidimas pagal Kreditavimo sutartį buvo ne vienkartinis, bet sistemingas: ieÅ¡kovas nuo 2010-06-15 nesilaiko sutartyje numatytos įmokų mokėjimo tvarkos. Kaip buvo minėta, vien ginčas dėl delspinigių paskaičiavimo, neturi reikÅ¡mės kitų prievolių pagal sutartį ir joje numatytas sÄ lygas vykdymui, o tai, kad ieÅ¡kovas domėjosi tolesniu sutarties sÄ lygų vykdymu po 2012-02-01 teismo sprendimo įsiteisėjimo, neįrodo nei kad pačiam ieÅ¡kovui buvo neaiÅ¡ku kaip vykdyti sutartį, nes dėl sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimo jis nesikreipė, neįrodo ir tikrųjų sutarties nevykdymo priežasčių, nes ir po minėto sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimo, kurį inicijavo atsakovas, ieÅ¡kovo elgesys nepasikeitė. Atkeiptinas dėmesys ir į tÄ aplinkybę, kad atsakovas nenurodė ir neįrodė, jog vėlavo vykdyti mokėjimus dėl objektyvių priežasčių.

PrieÅ¡ingai, pats ieÅ¡kovas neginčijo, jog buvo mokus, turėjo galimybę apmokėti bylinėjimosi iÅ¡laidas Å¡ioje byloje, tuo tarpu sutartį su atsakovu nevykdė arba vykdė epizodiÅ¡kai ir ne sutartyje numatytais terminais, bei, kaip nurodė savo raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose, taupė pinigus teisminio ginčo sprendimo laikotarpiu. Toks atsakovo elgesys nepripažintinas sÄ Å¾iningu ir dėl to, kad sutarties sÄ lygų nevykdymas sukėlė teisines pasekmes ir trečiajam asmeniui, kuris turėjo sumokėti draudimo iÅ¡mokÄ atsakovui, tuo tarpu ieÅ¡kovas elgėsi pasyviai kaip santykiuose su draudiku, taip teisminiame procese tarp atsakovo ir draudiko, be to, turėdamas galimybę bent dalimis mokėti ir taip sumažinti skolÄ , to nedarė.

Taigi, toks sistemingas prievoles pažeidžiantis kredito gavėjo elgesys davė pagrindÄ atsakovui nesitikėti, kad sutartis bus tinkamai vykdoma ateityje, ir dėl to nutraukti sutartį                                    (CK 6.217 str. 2 d. 4 p.). Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir ieÅ¡kovo elgesys po sutarties nutraukimo, kuomet ir toliau prievolės nebuvo vykdomos tinkamai, nes kiti keli mokėjimai buvo atlikti tik 2014 m.,                  t.y. netinkamas prievolių vykdymas nebuvo laikinas, kaip teigė ieÅ¡kovas.

Dėl Å¡ių motyvų pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad sutarties pažeidimas buvo neesminis, pripažintina nepagrįsta. Tai, kad Å¡alis siejo ilgalaikiai santykiai nesuteikė pagrindo ieÅ¡kovui sistemingai nesilaikyti sutartyje numatytų terminų. IeÅ¡kovas teisus, kad Å¡iuo atveju sudaryta sutartis priskirtina vartojimo sutartims, tačiau papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta iÅ¡vengti stipresnės Å¡alies primestų sÄ lygų, taip siekiant atkurti Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ .

Tačiau Å¡i papildoma apsauga nedaro vieno svarbiausių privatinės teisės principų – sutarčių privalomumo (pacta sunt servanda) – iÅ¡imčių (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiÅ¡kia, kad vartotojai gali tam tikra apimtimi naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekiant nesÄ Å¾iningai iÅ¡vengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Taigi jeigu kredito gavėjas įsipareigojo kreditÄ grÄ Å¾inti ir palÅ«kanas mokėti dalimis tam tikrais terminais, tai jų pažeidimas yra sutarties pažeidimas, kurio pobÅ«dis Å¡iuo konkrečiu atveju vertinamas kaip esminis (nuolat pasikartojantis, sistemingas), tuo labiau, akivaizdu, kad atsakovui finansinių prievolių terminų laikymasis yra svarbus ir dėl veiklos specifikos.

Konstatavimas, kad pirminis sutarties pažeidimas neturėjo esminės reikÅ¡mės sutarties galiojimui, nesudaro pagrindo analogiÅ¡kai vertinti tolesnius ieÅ¡kovo veiksmus Å¡ioje byloje. Be to, tai, kad ieÅ¡kovo prievolės buvo užtikrintos, taip pat nesuteikė ieÅ¡kovui teisės nesilaikyti sutarties sÄ lygų, tuo labiau, kaip buvo minėta, atsakovas nenurodė ir neįrodė jokių objektyvių sutarties nevykdymo priežasčių. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylos medžiagÄ bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ dalies netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl padarė nepagrįstas iÅ¡vadas.

Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kurioje buvo nuspręsta pripažinti atsakovo veiksmus vienaÅ¡aliÅ¡kai 2012-05-26 nutraukiant su ieÅ¡kovu 2007-10-03 sudarytÄ Kredito sutartį Nr. BPVK400702132 neteisėtais, atnaujinti Kredito sutartį Nr. BPVK400702132 ir sutarties Å¡alis sugrÄ Å¾inti į iki 2012-05-26 Kredito sutarties Nr. BPVK400702132 nutraukimo buvusiÄ padėtį, pakeisti ir Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Dėl aukščiu nurodytų motyvų aplinkybė ar 2800 Lt suma buvo pagrįstai užskaityta kaip mokėjimas pagal kitÄ Å¡alių sudarytÄ sutartį, neturi teisinės reikÅ¡mės, sprendžiant dėl sutarties nutraukimo teisėtumo.

Kita vertus, atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovas apie Å¡iÄ užskaitÄ buvo informuotas iki 2012-03-20 (b.l.

49) ir iki tol jokių pretenzijų nereiÅ¡kė, nepateikė įrodymų, kad, ieÅ¡kovui atlikus mokėjimÄ , atsakovas pasidomėjo kokia buvo ieÅ¡kovo valia dėl Å¡io mokėjimo paskirties. Dėl to bei vadovaujantis Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnybos                2011-04-01 nutarime Nr. 10-1 pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, atsižvelgus į tai, kad ieÅ¡kovas yra vartotojas, kuris sutartis sudarė prisijungimo bÅ«du, todėl pirmosios instancijos teismas, gindamas silpnesniosios Å¡alies teises, pagrįstai vertino sutarties sÄ lygos atitiktį sÄ Å¾iningumo kriterijams                ex officio ir pagrįstai sprendė, kad vartotojas turi teisę laisvai pasirinkti pagal kokiÄ sutartį atlikti mokėjimus.Taigi, kitoje dalyje nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ .

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Apeliacinį skundÄ patenkinus iÅ¡ dalies, iÅ¡ ieÅ¡kovo apelianto naudai priteistina 144,81 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ suma (b.l. 15, CPK 80 str. 3p.). Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., teisėjų kolegija n u t a r ė 2014-04-14 Vilniaus apylinkės teismo sprendimÄ pakeisti dalyje, kurioje buvo nuspręsta pripažinti atsakovo veiksmus vienaÅ¡aliÅ¡kai 2012-05-26 nutraukiant su ieÅ¡kovu 2007-10-03 sudarytÄ Kredito sutartį Nr. BPVK400702132 neteisėtais, atnaujinti Kredito sutartį Nr. BPVK400702132 ir sutarties Å¡alis sugrÄ Å¾inti į iki 2012-05-26 Kredito sutarties Nr. BPVK400702132 nutraukimo buvusiÄ padėtį, ir Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.

Kitoje dalyje teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo R. P. apelianto Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ , naudai 144,81 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ . Teisėjai                                                    Jelena Å iÅ¡kina                                                                 Tatjana Žukauskienė                                                                                                                      RÅ«ta PetkuvienėÂ