3cc7adc4-e845-4111-8e3c-eabac9138fec · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI2-1418-426/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04002-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 27.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 14 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Gitanos Butrimaitės, Jolantos Malijauskienės ir RÅ«tos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. M., jo atstovei advokatei Živilei Gullai (Gulla), atsakovės atstovei JÅ«ratei Kučinskaitei, tretiesiems asmenims Ernestui Napriui, Kristinai Pocytei, trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Delfi“ atstovui advokatui Andžejui Čaikovskiui (Andžej Čaikovski), trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „15min“ atstovei advokatei Astai Jakei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

M. skundÄ atsakovei Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Ernestui Napriui, Kristinai Pocytei, uždarajai akcinei bendrovei „Delfi“, uždarajai akcinei bendrovei „15min“, dėl sprendimo dalies pakeitimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. M. skunde teismo praÅ¡o pakeisti Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – ir Inspektorius) 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimo Nr. (SK-103,2019)SPR-206 „(duomenys neskelbtini)“ (www.15min.lt, 2018-11-07) ir „(duomenys neskelbtini)“ (www.delfi.lt, 2018-11-15) paskelbtos informacijos“ (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria atsisakyta pripažinti, jog ginčo informacija buvo pažeminti pareiÅ¡kėjo garbė ir orumas, t. y. pripažinti, kad UAB „15min“ 2018 m. lapkričio 7 d. savo naujienų portale www.15min.lt paskelbtoje Ernesto Naprio publikacijoje „(duomenys neskelbtini)“ apie A.

M. paskleisdama teiginius: jis man juodu ant balto parašė – tu manęs prašei nepirkti draudimo, tai aš tau suorganizavau, kad tu neturėtum draudimo <...>; <...> A. M. paslaugų mergina bandė atsisakyti – tačiau prasidėjo grasinimai. „Kai jis pradėjo mane vadinti šiukšle ir visokiausiais kitokiais epitetais, kad gyvenime nieko nepasieksi <...>; Jis sakė, kad niekaip aš jo neatsisakysiu ir neišeisiu iš jo vos ne priespaudos; <...> Tokia klaida jaunai porai, jos skaičiavimu, galiausiai kainavo 10–20 tūkstančių Australijos dolerių (6–13 tūkst. eurų) <...>; <...> A.

M. iÅ¡ studentų ima mokestį už savo paslaugas, nors Australijoje agentai negali imti pinigų; <...> A. M. jam visiÅ¡kai pakeitė specialybę nepasitaręs. A. M. buvo pasirašęs sutartį tame koledže ir gaudavo didesnius komisinius, jis tikriausiai sÄ moningai neperspėjo pusbrolio, kad nepakeistų koledžo ir gautų didesnius komisinius; Ä®kÅ«rėjas A. M. apgaudinėja žmones; <...> iÅ¡ Australijos iÅ¡varytas už dokumentų klastojimÄ ; Jis ilgÄ laikÄ visiems iÅ¡vykstantiems padirbinėjo sveikatos draudimus <...>.

PraktiÅ¡kai didžioji dalis, kas per A. M. vyko į AustralijÄ 2014–2015 metais, sveikatos draudimų neturėjo <...> pažemino A. M. garbę ir orumÄ , tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIÄ®, ir Ä®statymas) 19 straipsnio 2 dalį; taip pat pripažinti, kad UAB „Delfi“ 2018 m. lapkričio 5 d. savo naujienų portale www.delfi.lt paskelbtoje Kristinos Pocytės publikacijoje „(duomenys neskelbtini)“ apie A. M. paskleisdama teiginius: <...> A.

M. apgaudinėja žmones, yra labai daug nukentėjusių <...>; <...> iÅ¡ Australijos iÅ¡varytas už dokumentų klastojimÄ ; <...> Bet jis žmonėms meluoja, kad iÅ¡luptų kuo daugiau pinigų <...>; <...> Jis mane į AustralijÄ kažkokiu bÅ«du atvežė nelegaliai. <...> pasakė (A. M.), kad aÅ¡ esÄ buvau sakiusi, kad nenoriu draudimo, tai jis ir suorganizavo, kad jo nebÅ«tų; <...> Draudžiama agentams apmokestinti studentus, o aÅ¡ esu girdėjusi, kad (duomenys neskelbtini) (M.) tai daro ir net nemažų pinigų yra už tai prašęs <...> pažemino A.

M. garbę ir orumÄ , tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalį; priteisti pareiÅ¡kėjo naudai visas jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Skunde nurodo, jog Inspektorius savo Sprendime pripažino pareiÅ¡kėjo ir jo atstovaujamo juridinio asmens „(duomenys neskelbtini)“/EDUCATION CENTER PTY.LTD skundÄ dėl publikacijose „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Publikacija 1) ir „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Publikacija 2) paskelbtos informacijos iÅ¡ dalies pagrįstu.

Taip pat nusprendė įspėti vieÅ¡osios informacijos rengėjus (skleidėjus) UAB „15min“ ir UAB „Delfi“ dėl VIÄ® 14 straipsnio 1 ir 2 dalies pažeidimo bei reikalauti juos paÅ¡alinti. PareiÅ¡kėjo teigimu, Inspektorius, priimdamas SprendimÄ , praleido teisės aktais įtvirtintus skundo iÅ¡nagrinėjimo terminus, kadangi Sprendimas priimtas praėjus 18 mėnesių nuo skundo patikslinimo dienos, o pareiÅ¡kėjas nebuvo informuotas apie skundo nagrinėjimo termino pratęsimÄ ir priežastis.

Nors Inspektorius nurodė, kad Publikacijose 1 ir 2 nurodyti teiginiai apie pareiÅ¡kėjÄ nepažemino jo garbės ir orumo, tačiau A. M. su tokiomis iÅ¡vadomis nesutinka. Mano, kad Inspektorius padarė akivaizdžiÄ ginčo teiginių teisinio kvalifikavimo klaidÄ , nepagrįstai priskirdamas ginčo teiginius nuomonės, o ne žinios, kategorijai. PareiÅ¡kėjas akcentuoja, kad pagrindinis žinios atskyrimo nuo nuomonės kriterijus yra tiesos kriterijus, t. y. galimybė patikrinti paskleistÄ informacijÄ . Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.24 straipsnį garbė ir orumas ginami, nustačius keturių juridinių faktų visetÄ .

PirmÄ jį faktÄ , kad teiginiai apie pareiÅ¡kėjÄ buvo paskleisti, įrodo pateiktos publikacijų kopijos. AntrÄ jį faktÄ , t. y. kad teiginiai paskleisti bÅ«tent apie pareiÅ¡kėjÄ , įrodo publikacijose minimas jo vardas ir pavardė, net pavieÅ¡intos jo nuotraukos. Dėl trečiojo ir ketvirtojo faktų pareiÅ¡kėjas mano, kad tai įrodo bÅ«tent teiginiai, kuriais jo veiksmai priskiriami nusikalstamai veikai, kas diskredituoja pareiÅ¡kėjo asmenį ir neatitinka tikrovės. PareiÅ¡kėjas pažymi, kad Sprendime apskritai nepagrįstai suabsoliutintas „buitinės kalbos“ vieÅ¡ai skelbiamoje informacijoje kriterijus, priskiriant kaltinimus nusikalstamų veikų padarymui.

Sprendžiant, ar ginčo informacija buvo pažeminta asmens garbė ir orumas, teisinės reikÅ¡mės neturi ta aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjui buvo suteikta atsakymo į kaltinimus teisė. Net ir iÅ¡klausius pareiÅ¡kėjÄ , jo nuomone, tai neatleidžia vieÅ¡osios informacijos rengėjų nuo pareigos patikrinti ir įsitikinti teiginių teisingumu. Mano, kad buvo galima patikrinti, ar pareiÅ¡kėjo atžvilgiu yra pradėtas koks nors ikiteisminis tyrimas ar teisinis procesas, tačiau to padaryta nebuvo. PareiÅ¡kėjas teigia, kad ginčo teiginiais skelbiama informacija didele dalimi apskritai susijusi ne su pirminiais informacijos Å¡altiniais, o su kitais asmenimis.

Taigi, vieÅ¡osios informacijos skleidėjai privalėjo įsitikinti tokių kaltinimų pagrįstumu, tačiau netyrė ginčo informacijÄ perdavusių informacijos Å¡altinių sÄ sajų, t. y. nevykdė VIÄ® nustatytos imperatyvios pareigos prieÅ¡ vieÅ¡ai skelbiant kaltinimus juos patikrinti bei nepaisė draudimo neskelbti nepatikrintos informacijos. PareiÅ¡kėjo nuomone, Inspektorius Sprendime nepagrįstai taikė VIÄ® 54 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ , nustatantį vienÄ iÅ¡ vieÅ¡osios informacijos rengėjų / skleidėjų atleidimo nuo redakcinės atsakomybės pagrindų.

Å i iÅ¡imtis negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip ribojanti asmens teises reikalauti pripažinti, jog vieÅ¡ai paskleista informacija žemina asmens garbę ir orumÄ , atleidžianti vieÅ¡osios informacijos skleidėjus nuo pareigos paneigti vieÅ¡ai paskleistÄ tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ . Atsakovė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (toliau – ir Tarnyba) su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodo, kad pareiÅ¡kėjo skundÄ iÅ¡nagrinėjo per ilgesnį nei VIÄ® 50 straipsnio 13 dalyje nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ , kadangi atsakovės turimi žmogiÅ¡kieji ir finansiniai iÅ¡tekliai nebeatitinka realių poreikių ir yra objektyviai nepakankami savalaikiam visų funkcijų vykdymui, t. y. nuolat auga skundų dinamika, atsakovei pavedamos naujos funkcijos, neproporcingai iÅ¡augo atsakovės teisininkų darbo krÅ«vis, nesikeičia finansavimas ir kt.

Atsakovė nesutinka, jog Sprendime buvo padarytos klaidingos iÅ¡vados vertinant teiginius, paskelbtus Publikacijoje 1 ir Publikacijoje 2, ir mano, kad nuomonės bei žinios atribojimo klausimas buvo iÅ¡spręstas tinkamai. Minėtose publikacijose nagrinėjama Australijoje studijuojančių ar studijavusių lietuvių, kurie naudojosi pareiÅ¡kėjo ir jo atstovaujamos įmonės paslaugomis, tema. Jose apraÅ¡omos pareiÅ¡kėjo ir jo atstovaujamos įmonės veikla nepatenkintų klientų istorijos, pateikiant ir oponuojančiÄ pareiÅ¡kėjo pozicijÄ .

Publikacijos parengtos remiantis klientų pateiktomis aplinkybėmis, jų vertinimu, keltomis abejonėmis pareiÅ¡kėjo ir jo atstovaujamos įmonės veiklos teisėtumu, iÅ¡reikÅ¡tas nusivylimas darbo metodais. Vien tai, kad publikacijose paskleista pareiÅ¡kėjui nepalanki, kritiÅ¡ka informacija, savaime dar nereiÅ¡kia, jog buvo peržengtos teisės skleisti informacijÄ (spaudos laisvės) ribos. Tarnyba nustatė, kad rengiant skundžiamas publikacijas buvo atliktas iÅ¡samus žurnalistinis situacijos tyrimas, surinkta informacija net iÅ¡ 7 skirtingų Å¡altinių, kurie kritiÅ¡kai įvertino pareiÅ¡kėjo veiklÄ , visi ginčo teiginiai pagrįsti Å¡altinių liudijimais.

PareiÅ¡kėjui buvo suteikta teisė komentuoti kiekvienÄ iÅ¡ situacijų, užtikrinta atsakymo teisė. Todėl atsakovė padarė iÅ¡vadÄ , kad vieÅ¡osios informacijos rengėjo (skleidėjo) nagrinėta tema aktuali visuomenei ir tenkina vieÅ¡Ä jį interesÄ . Be to, publikacijose iÅ¡kelta diskusija dėl bendro visuomenės intereso klausimo – siekio gauti tinkamas paslaugas, o skelbiama informacija siekta iÅ¡kelti galimus pareiÅ¡kėjo ir jo atstovaujamos įmonės veiklos trÅ«kumus bei siekti juos paÅ¡alinti.

Atsakovė nesutinka ir su pareiÅ¡kėjo pozicija, jog buitinės, bendrinės kalbos žodžiai, iÅ¡sakyti informacijos Å¡altinių, turi bÅ«ti vertinami kaip pareiÅ¡kėjo kaltinimai teisine prasme. PaaiÅ¡kina, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų informacijos Å¡altiniai nėra teisininkai, cituojamuose teiginiuose jie naudoja buitinės kalbos žodžius „apgaudinėja žmones“, „žmonėms yra daug prikiaulinęs, primelavęs“, „iÅ¡varytas už dokumentų klastojimÄ â€œ, tačiau pareiÅ¡kėjas nebuvo apkaltintas nusikaltimų padarymu.

Atsiliepime pažymėta, kad reikalavimas žiniasklaidai kiekvienu atveju laikytis sÄ lygos, jog kiekvienÄ kritiÅ¡kÄ pareiÅ¡kimÄ , buitine kalba iÅ¡reikÅ¡tÄ kaltinimÄ spaudoje bÅ«tų bÅ«tina patvirtinti ikiteisminio tyrimo medžiaga ar apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu, gali neproporcingai suvaržyti asmens konstitucines teises ieÅ¡koti, gauti ir skleisti informacijÄ , o žiniasklaidai – atlikti savo funkcijÄ . Todėl mano, kad Inspektorius Sprendime tinkamai atribojo žiniÄ nuo nuomonės ir pagrįstai sprendė, kad pareiÅ¡kėjo ginčijamais teiginiais publikacijose buvo paskleista nuomonė, o ne žinia.

Tarnyba visiÅ¡kai nepagrįstu laiko skundo argumentÄ , jog vidutinis skaitytojas ginčijamais teiginiais perduodamÄ informacijÄ suprato kaip žinias. Skunde teismui pateiktas elektroninis susiraÅ¡inėjimas tarp pareiÅ¡kėjo ir tariamai su teiginiais susipažinusio asmens yra abstraktus, neinformatyvus ir neturi jokios įrodomosios reikÅ¡mės. IÅ¡ jo apskritai neaiÅ¡ku, apie kokius atsiliepimus kalba su teiginiais neva susipažinęs asmuo. IÅ¡ familiaraus susiraÅ¡inėjimo stiliaus negalima spręsti, kad kalbama apie darbinius ar dalykinius santykius, o Å¡is elektroninis susiraÅ¡inėjimas ir jo turinys neįrodo ginčo teiginiais buvus paskleistas žinias ar kaltinimus, kurie žemina pareiÅ¡kėjo garbę ir orumÄ .

Atsiliepime Tarnyba atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas siekia pritaikyti visas teisines taisykles, taikytinas nagrinėjant civilines bylas dėl garbės ir orumo gynimo bendrosios kompetencijos teismuose, tačiau ignoruoja faktÄ , kad sprendžiant administracinius ginčus Å¡ios taisyklės ir prezumpcijos netaikomos. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjo nurodoma CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija Inspektoriaus kompetencijos ribose netaikoma. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas daro esminę klaidÄ , skundžiamose publikacijose iÅ¡reikÅ¡tÄ sÄ Å¾iningÄ kritikÄ prilygindamas garbės ir orumo pažeidimui.

Trečiųjų suinteresuotų asmenų publikacijos yra susijusios su vieÅ¡a diskusija komercinėje pareiÅ¡kėjo veikloje, skundžiamose publikacijose apraÅ¡omos jo ir jo įmonės veikla nepatenkintų klientų istorijos, reiÅ¡kiamas nusivylimas teikiamomis paslaugomis, jų kokybe ir pan., todėl akivaizdu, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų nagrinėta tema aktuali visuomenei ir tenkina vieÅ¡Ä jį interesÄ . Jokiame visuomenės informavimÄ reglamentuojančiame teisės akte žurnalistams nėra įtvirtinta pareiga remtis tik pirminiais informacijos Å¡altiniais ir neskelbti informacijos, kuri nėra tiesiogiai susijusi su jais.

PareiÅ¡kėjo argumentas dėl netinkamai aiÅ¡kinto ir taikyto VAÄ® 54 straipsnio 1 dalies 7 punkto taip pat nepagrįstas. Å ios nuostatos Sprendime buvo pritaikytos ne visų, o tik dėl aiÅ¡kiai publikacijoje įvardinto G. P. iÅ¡sakytų vertinamųjų teiginių atžvilgiu. Ginčo teiginiai aiÅ¡kiai pateikti kaip nurodyto informacijos Å¡altinio nuomonė, komentarai ir vertinimai, be to, nagrinėjama tema turi neabejotinÄ vieÅ¡Ä jį interesÄ bei skelbiama informacija buvo siekiama teisėto tikslo, Inspektorius pagrįstai sprendė, kad dėl G.

P. iÅ¡sakytų teiginių taikoma VIÄ® 54 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta redakcinės atsakomybės iÅ¡imtis. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Delfi“ atsiliepime nurodo, kad nesutinka su skundu ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Teigia, kad nėra pagrindo naikinti Sprendimo vien dėl to, jog buvo praleistas procedÅ«rinis skundo iÅ¡nagrinėjimo terminas. Taip pat nesutinka su pareiÅ¡kėjo vertinimu, jog Publikacijose 1 ir 2 buvo paskleistos žinios, o ne nuomonė, kadangi ginčijami teiginiai neabejotinai yra faktų, duomenų ir įvykių vertinimai, komentarai, iÅ¡vados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais, nuomonės. UAB „Delfi“ aiÅ¡kina, jog tai, kÄ pareiÅ¡kėjas pristato kaip garbės ir orumo gynimÄ , iÅ¡ tikrųjų yra ginčai, kilę iÅ¡ vartojimo sutarčių.

Nors į teismÄ kreipėsi tik pareiÅ¡kėjas, bet ne juridinis asmuo „Svajonių Australja“/Education Center Pty.Ltd, tačiau teisiÅ¡kai tai yra ginčai iÅ¡ vartojimo sutarčių. Todėl pareiÅ¡kėjas privalo ne vien deklaratyviai teigti, kad savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai, bet ir pateikti atitinkamus įrodymus. Nurodo, kad vertinant ginčo straipsnį, paskelbtÄ Delfi puslapyje, esminę reikÅ¡mę turi tai, kad vartotojų teisių apsaugai skirtas straipsnis gina vieÅ¡Ä jį interesÄ .

Be to, nors pareiÅ¡kėjas traktuoja paÅ¡nekovų (vartotojų) bendrinės / buitinės kalbos žodžius tarsi konkrečius kaltinimus konkrečių nusikaltimų padarymu, tačiau iÅ¡ esmės jis ignoruoja, kad jo pasipiktinimÄ sukėlusius žodžius pasakę žmonės nėra teisininkai, reikalaudamas tikslios teisinės kalbos. Tai, jog pareiÅ¡kėjas ir vartotojai skirtingai vertina savo bendradarbiavimÄ , nereiÅ¡kia, kad pažeista garbė ir orumas ar padarytas VIÄ® pažeidimas. Pabrėžia, kad visos pareiÅ¡kėjo pretenzijos yra dėl cituojamų informacijos Å¡altinių (vartotojų) žodžių, todėl nėra pagrindo taikyti atsakomybę portalui Delfi, tuo labiau, kad pareiÅ¡kėjas nenurodo svarių priežasčių.

Be to, skunde Inspektoriui tiksliai nurodyti visi straipsnio Å¡altiniai, o tai reiÅ¡kia, kad Å¡iuo atveju taikytinas VIÄ® 54 straipsnio 1 dalies 7 punktas. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „15min“ pateikė teismui raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodo, kad su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Pažymi, kad sutinka su UAB „Delfi“ argumentais, jog ginčo publikacijose apraÅ¡omi tarp pareiÅ¡kėjo, jo atstovaujamos įmonės ir jo klientų, vartotojų, kilę ginčai dėl paslaugų apimties, kokybės ir kainos.

Å iuo atveju skelbiama informacija buvo susijusi su vieÅ¡uoju interesu, o tai nulemia, kad visuomenė turi teisę žinoti publikacijose apraÅ¡ytas aplinkybes. Publikacijos 1 tikslas yra pareiÅ¡kėjo ir jo atstovaujamo juridinio asmens veiklos bei teisinio elgesio kritika, siekiant apginti jo klientus (vartotojus). Todėl manytina, kad pareiÅ¡kėjas neadekvačiai reaguoja į tai, kas tėra vieÅ¡oje diskusijoje visiÅ¡kai leistinas perdėjimo ir hiperbolizavimo lygis, nepagrįstai sureikÅ¡mindamas savo garbę ir orumÄ .

UAB „15min“ nesutinka, kad publikacijose paskelbti vartotojų atsiliepimai apie pareiÅ¡kėjo ir jo atstovaujamo juridinio asmens teikiamas paslaugas ir jų kokybę, yra konstatuojamieji teiginiai ir žinios. Matyti, kad asmenys tiesiog skelbė savo kritiÅ¡kÄ nuomonę dėl sutartinių santykių su pareiÅ¡kėju ir jo įmone. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡skirti ginčo teiginiai, kaip neatitinkantys tikrovės ir pažeidžiantys pareiÅ¡kėjo garbę bei orumÄ , buvo iÅ¡sakyti pareiÅ¡kėjo klientų.

Vertinant jų pasisakymus, akivaizdu, kad beveik visada ginčas kildavo dėl pareiÅ¡kėjo parengtos sutarties sÄ lygų. UAB „15min“ pažymi, kad teikė Inspektoriui duomenis, įskaitant ir garso įraÅ¡us su žurnalistu Ernestu Napriu, kurie atskleidė reikÅ¡mingas tyrimui aplinkybes, todėl laiko, kad Inspektorius tinkamai vertino ir įsitikino pateikta informacija. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas ir jo atstovė palaikė skundo reikalavimus, praÅ¡ydami juos tenkinti. Papildomai pažymėjo, kad Inspektorius padarė esminius procedÅ«rinius pažeidimus.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad buvo apkaltintas nebÅ«tais dalykais ir tai sukėlė sunkias pasekmes. Tvirtino, kad verslas yra skaidrus, tačiau žmonės prarado pasitikėjimÄ juo, atsisako bendradarbiauti ir pan. Dėl pavieÅ¡intų straipsnių pareiÅ¡kėjas susirgo chroniÅ¡komis ligomis, artimieji patyrė skaudžių iÅ¡gyvenimų. Atsakovės Tarnybos atstovė palaikė savo atsiliepime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ . Tretieji suinteresuoti asmenys ir jų atstovai palaikė savo raÅ¡ytiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytas pozicijas.

Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamos administracinės bylos dalykÄ sudaro Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimo Nr. (SK-103,2019)SPR-206 „(duomenys neskelbtini)“ (www.15min.lt, 2018-11-07) ir „(duomenys neskelbtini)“ (www.delfi.lt, 2018-11-15) paskelbtos informacijos“ teisėtumas ir pagrįstumas. Å iuo Sprendimu atsakovė pripažino pareiÅ¡kėjo ir jo atstovaujamo juridinio asmens skundÄ dėl Publikacijose 1 ir 2 paskelbtos informacijos iÅ¡ dalies pagrįstu, taip pat įspėjo UAB „15min“ ir UAB „Delfi“ dėl VIÄ® 14 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimo, reikalaujant jį paÅ¡alinti, tačiau nepripažino, kad Publikacijose paskelbti teiginiai pažemino pareiÅ¡kėjo garbę ir orumÄ .

IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad UAB „15min“ savo portale 2018 m. lapkričio 7 d. paskelbė publikacijÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, o UAB „Delfi“ savo portale 2018 m. lapkričio 15 d. paskelbė publikacijÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, kuriose Australijoje studijavę ir / ar studijuojantys studentai pateikė nusiskundimus apie (duomenys neskelbtini), kuriai vadovauja pareiÅ¡kėjas, netinkamai suteiktas paslaugas, nusivylimÄ jo bendravimu, skaudžias patirtis dėl galimai nesuteiktų paslaugų.

Tarnyboje 2019 m. kovo 13 d. gautas pareiÅ¡kėjo ir jo atstovaujamo juridinio asmens „(duomenys neskelbtini)“/EDUCATION CENTER PTY.LTD skundas, kuris buvo patikslintas 2019 m. balandžio 29 d. ir 2019 m. gegužės 9 d., dėl minėtose publikacijose paskelbtos informacijos. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad publikacijose paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija pažeidžia jo garbę ir orumÄ , atstovaujamos įmonės dalykinę reputacijÄ , visuomenės informavimo principus, privatumÄ . Be to, publikacijose esantys teiginiai yra melagingi, faktais nepatikrinti, publikacijos suformuotos norint neigiamai pateikti pareiÅ¡kėjÄ ir jo atstovaujamÄ Ä¯monę.

PareiÅ¡kėjas siejamas su neigiamai apraÅ¡oma neva nusikalstama verslo schema, nesÄ Å¾ininga ir gerai moralei prieÅ¡taraujančia veikla. Be to, nepateikti faktiniai įrodymai, remtasi tik teigiančiųjų nuomone. Pažymėjo, kad tokie teiginiai pažeidžia pareiÅ¡kėjo garbę ir orumÄ . Tarnyba Sprendime nurodė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad paskleista informacija neatitiko tikrovės, todėl pareiÅ¡kėjo garbės ir orumo pažeidimo nenustatė. Tarnyba konstatavo tai, jog pareiÅ¡kėjo atvaizdo (nuotraukos) publikavimas nebuvo proporcingas pagrįstam visuomenės interesui, todėl įspėjo UAB „Delfi“ ir UAB „15min“ dėl Å¡io pažeidimo, reikalaudama jį paÅ¡alinti.

Tačiau pareiÅ¡kėjas su tokiu Sprendimu nesutinka, kadangi, jo vertinimu, Tarnyba pažeidė skundo nagrinėjimo terminÄ , gerokai jį praleido, o teiginius, pavieÅ¡intus publikacijose, priskyrė kitų žmonių nuomonei, bet ne žinioms apie pareiÅ¡kėjÄ . Taip pat pažymi, kad nors jam ir buvo suteikta teisė pasisakyti, pateikti paaiÅ¡kinimus, tačiau vieÅ¡osios informacijos skleidėjai privalėjo patikrinti informacijÄ , o to nepadarė ir neįsitikino teiginių tikroviÅ¡kumu. Mano, kad Tarnyba nepagrįstai pritaikė VIÄ® 54 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytÄ iÅ¡imtį, o paskleista informacija žemina jo garbę bei orumÄ .

Kreipdamasis į teismÄ pareiÅ¡kėjas siekia, kad bÅ«tų pripažinta, jog Publikacijoje 1 ir Publikacijoje 2 paskleista vieÅ¡oji informacija pažemino jo garbę ir orumÄ bei taip pažeidė VIÄ® 19 straipsnio 2 dalį. Taigi, teismas vertins, ar Inspektorius skundžiamu Sprendimu tinkamai iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo jam pateiktÄ skundÄ (kuris vėliau buvo patikslintas). Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 17 d. iki 2021 m. sausio 31 d.) 49 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama, kad žurnalistų etikos inspektorius yra valstybės pareigÅ«nas, kuris prižiÅ«ri, kaip įgyvendinamos Å¡io Ä®statymo nuostatos.

Ä®statymo 50 straipsnyje, apibrėžiančiame Inspektoriaus kompetencijÄ , nustatyta, jog Inspektorius nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus (pareiÅ¡kimus) dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo, arba dėl jų teisės į privataus gyvenimo apsaugÄ pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse, arba nagrinėja duomenų subjektų pagal Reglamento (ES) 2016/679 77 straipsnio 1 dalį pateiktus skundus Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka (50 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai).

Kitos Inspektoriaus kompetencijai priskirtos 50 straipsnyje apibrėžtos funkcijos inicijuojamos paties Inspektoriaus ir nėra susijusios su suinteresuotų asmenų teisių gynimu. Ä®statymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vieÅ¡oji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi bÅ«ti pateikiama teisingai, tiksliai ir neÅ¡aliÅ¡kai. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į saviraiÅ¡kos laisvę, kuri apima laisvę turėti savo nuomonę, gauti ir skleisti informacijÄ bei idėjas.

Å i teisė yra vienas iÅ¡ esminių demokratinės visuomenės pagrindų ir viena iÅ¡ svarbiausių jos progreso bei kiekvieno individo raidos sÄ lygų. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), aiÅ¡kindamas teisę skleisti informacijÄ , yra nurodęs, kad teisė skleisti informacijÄ ir idėjas apima ne tik teisę skleisti neutraliÄ informacijÄ ir idėjas, kurios yra palankios ir neįžeidžiančios, bet ir informacijÄ , kuri yra Å¡okiruojanti, erzinanti ar trikdanti visuomenę ar jos dalį.

Taigi, Konvencija gina ne tik asmenį, paskleidusį absoliučiai teisingÄ informacijÄ , bet ir asmenį, kuris paskleidė nevisiÅ¡kai tiksliÄ informacijÄ , tačiau tÄ darė sÄ Å¾iningai, nepiktnaudžiaudamas teise skleisti informacijÄ , t. y. neperžengdamas Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje nustatytų Å¡ios teisės ribų. Teismas taip pat yra pažymėjęs, jog žurnalistų teisė reikÅ¡ti savo nuomonę apima ir tam tikro laipsnio faktų perdėjimÄ (hiperbolizavimÄ ), tačiau pabrėžė, kad spauda negali peržengti jai nustatytų ribojimų, kurių reikia kitų asmenų garbei ir orumui garantuoti (žr.

EŽTT 1976 m. gruodžio 7 d. sprendimÄ byloje Handyside prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, 1996 m. lapkričio 26 d. sprendimÄ byloje Obsertver ir Guardian prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, 1997 m. vasario 24 d. sprendimÄ byloje De Haes ir Gijsels prieÅ¡ BelgijÄ , 1986 m. liepos 8 d. sprendimÄ byloje Lingens prieÅ¡ AustrijÄ ). Ä®statymo 19 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas platinti dezinformacijÄ ir informacijÄ , Å¡meižiančiÄ , įžeidžiančiÄ Å¾mogų, žeminančiÄ jo garbę ir orumÄ .

Ä®statymo 22 straipsnio 11 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad vieÅ¡osios informacijos rengėjai, skleisdami informacijÄ visuomenei, neturi iÅ¡kraipyti teisingos, neÅ¡aliÅ¡kos informacijos bei nuomonių ir panaudoti tai savanaudiÅ¡kiems tikslams. VieÅ¡oji informacija yra nesuderinama su žurnalistinėmis kampanijomis, rengiamomis pagal iÅ¡ankstinius nusistatymus ar tenkinant grupinius, politinius interesus. Visų pirma, pareiÅ¡kėjas teigia, kad ginčijamas Sprendimas yra neteisėtas, kadangi buvo praleistas Ä®statymo 50 straipsnio 13 dalyje nustatytas terminas skundui iÅ¡nagrinėti, t. y. skundas iÅ¡nagrinėtas praėjus 18 mėnesių nuo tos dienos, kai jis pateikė Tarnybai skundÄ .

Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad skundžiamas aktas turi bÅ«ti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ . Å i įstatyme įtvirtinta nuostata reiÅ¡kia, kad ne kiekvienas formalios procedÅ«ros pažeidimas yra pagrindas pripažinti priimtÄ administracinį aktÄ neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedÅ«ros pažeidimo pasekmės. Kriterijus, pagal kurį turi bÅ«ti vertinama procedÅ«ros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl Å¡io pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas.

Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 13 dalis nustato, kad inspektorius gautÄ skundÄ iÅ¡nagrinėja per tris mėnesius nuo skundo (pareiÅ¡kimo) gavimo dienos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra iÅ¡aiÅ¡kinęs (administracinė byla Nr. A261-1293/2009), jog nors atsakovas (Inspektorius) ir pažeidė skundo nagrinėjimo procedÅ«rÄ (skundÄ iÅ¡nagrinėjo per ilgesnį, nei teisės aktuose nustatytas, terminÄ ), tačiau dėl tokio pažeidimo nėra pagrindo naikinti skundžiamo sprendimo, nes skundo nagrinėjimo terminas nėra naikinamasis, po kurio negali bÅ«ti atliekami veiksmai ir tokiu procedÅ«riniu pažeidimu nebuvo pažeistas skundo nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo objektyvumas (žr., pvz., 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-677-756/2018).

Lingvistinė minėtos teisės normos analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad inspektorius turi pareigÄ gautÄ suinteresuoto asmens skundÄ iÅ¡nagrinėti per tam tikrÄ laikÄ , taigi įstatymo leidėjas tokiu reglamentavimu siekė, kad skundo (pareiÅ¡kimo) nagrinėjimas nesitęstų neapibrėžtÄ laiko tarpÄ , ir dėl to suinteresuotas asmuo, kurio teisės turi bÅ«ti ginamos Å¡iame įstatyme numatytais bÅ«dais, netektų galimybės efektyviai apginti savo teises. Taigi Å¡is terminas yra ne atsakomybės už įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimus taikymo, bet skundo nagrinėjimui bÅ«tinas terminas.

Jo trukmę sÄ lygoja bÅ«tinybė inspektoriui patikrinti visus skunde nurodytus pažeidimus, surinkti reikiamus duomenis, ir dėl objektyvių priežasčių gali bÅ«ti situacijų, kai sprendimas priimamas jau pasibaigus trijų mėnesių terminui. Tačiau toks iÅ¡imtinai procedÅ«rinio pobÅ«džio įstatymo pažeidimas, kai apeliantas nepateikia objektyvių argumentų dėl tokio pažeidimo įtakos paties sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, laikytinas formaliu ir negali bÅ«ti pagrindu naikinti sprendimÄ , nes prieÅ¡tarautų teisingumo ir protingumo principams (LVAT 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1645/2012; 2014 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-996/2014 ir kt.).

IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ir jo atstovaujama įmonė skundÄ Inspekcijai pateikė 2019 m. kovo 13 d., jį patikslino 2019 m. balandžio 29 d. ir 2019 m. gegužės 9 d. Matyti, kad Tarnyba dėl pareiÅ¡kėjo skundo kreipėsi į UAB „15min“ ir UAB „Delfi“, Å¡ios bendrovės teikė Tarnybai įrodymus, kuriuos jiems teikė informacijos Å¡altiniai, taip pat raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, praÅ¡ydamos prijungti juos prie tyrimo medžiagos. Tarnyba, be kita ko, siÅ«lė Å¡alims ginÄÄ užbaigti taikiu sutarimu.

Be to, 2019 m. birželio 13 d., 2019 m. spalio 22 d. Tarnybos specialistės pareiÅ¡kėjÄ informavo, jog dėl sumažėjusio darbuotojų skaičiaus ir ženkliai iÅ¡augusio darbų krÅ«vio visi terminai vėluoja, todėl pareiÅ¡kėjo buvo praÅ¡oma supratimo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė praleido Ä®statymo 50 straipsnio 13 dalyje nustatytÄ terminÄ iÅ¡nagrinėti skundÄ per tris mėnesius. Tačiau nagrinėjamu atveju nustatyto termino praleidimas nelaikytinas esminiu procedÅ«riniu pažeidimu, kadangi, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog skundÄ iÅ¡nagrinėjus per kiek ilgesnį, nei teisės aktuose nustatytas, terminÄ , buvo padarytas tokio pobÅ«džio pažeidimas, kuris sudarytų pagrindÄ naikinti SprendimÄ .

Pareiškėjas taip pat prašo teismo pripažinti, kad Inspektorius nepagrįstai nepripažino jo garbės ir orumo pažeminimo Publikacijose 1 ir 2 paskleistais teiginiais. Be to, mano, kad Inspektorius nepagrįstai priskyrė ginčo teiginius nuomonės, o ne žinios, kategorijai. Įstatymo, reglamentuojančio žurnalistų pareigas, 41 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta žurnalistų pareiga teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais.

Jeigu nėra galimybės patikrinti informacijos Å¡altinio patikimumo, tai nurodyti skelbiamoje informacijoje. Remiantis minėtomis teisės nuostatomis, darytina iÅ¡vada, kad Ä®statymo pažeidimu yra laikomas ne tik dezinformacijos skleidimas, bet ir vien Å¡meižiančios, įžeidžiančios žmogų, žeminančios jo garbę ir orumÄ informacijos skleidimas. IÅ¡ paminėtų nuostatų akivaizdu, jog tokiu atveju nereikalaujama, kad tai bÅ«tų tik tikrovės neatitinkanti informacija. Pagal Ä®statymÄ , subjektų, kurie paskleidė informacijÄ , nors ir atitinkančiÄ tikrovę, tačiau Å¡meižiančiÄ , įžeidžiančiÄ Å¾mogų, žeminančiÄ jo garbę ir orumÄ , atžvilgiu Inspektorius taip pat turėtų taikyti Ä®statyme nustatytas poveikio priemones.

Asmens garbė ir orumas, dalykinė reputacija yra ginami, kai nustatoma faktų visuma: žinios paskelbimas; žinios yra apie asmenį; paskelbtos žinios yra žeminančio pobÅ«džio; paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Ä®statymo nuostatos aiÅ¡kiai nustato, kad vieÅ¡oji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi bÅ«ti pateikiama teisingai, tiksliai ir neÅ¡aliÅ¡kai, draudžiama platinti dezinformacijÄ , informacijÄ , Å¡meižiančiÄ , įžeidžiančiÄ Å¾mogų, žeminančiÄ jo orumÄ ir garbę, nustato žurnalistui pareigÄ teikti teisingas, tikslias ir neÅ¡aliÅ¡kas žinias, kritiÅ¡kai vertinti savo informacijos Å¡altinius, atidžiai ir rÅ«pestingai tikrinti faktus, remtis keliais Å¡altiniais.

LVAT taip pat yra išaiškinęs, jog minėti skleidžiamai informacijai taikomi kriterijai skiriasi priklausomai nuo paskleistos informacijos rūšies (žinia ar nuomonė) (LVAT 2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-795/2011). Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu nustatyti, ar Publikacijose paskelbti teiginiai yra nuomonė, ar žinia ir tai, ar Inspektorius teisingai įvertino tuos teiginius. Nuomonė – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais.

Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi bÅ«ti reiÅ¡kiama sÄ Å¾iningai ir etiÅ¡kai, sÄ moningai nenuslepiant ir neiÅ¡kreipiant faktų ir duomenų (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalis). Tuo tarpu žinia – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 89 dalis). Pagal minėtas Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas visuomenės informavimo priemonėse skelbiamoms žinioms taikytinas tiesos kriterijus, o nuomonė turi bÅ«ti reiÅ¡kiama sÄ Å¾iningai ir etiÅ¡kai, sÄ moningai nenuslepiant ir neiÅ¡kreipiant faktų ir duomenų, neįžeidžiant trečiųjų asmenų, nemenkinant jų garbės ir orumo.

Kriterijai, pagal kuriuos duomenys arba žinios yra atribojami nuo nuomonės, suformuluoti teismų praktikoje. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali bÅ«ti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamÄ faktinį pagrindÄ , tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2016 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016;

LVAT 2018 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-478-502/2018). Atribojant žiniÄ nuo nuomonės, bÅ«tina analizuoti visÄ straipsnio ar kalbos tekstÄ , pasisakymo aplinkybes, kontekstÄ , ryšį su kita pateikiama informacija, sakinio konstrukcijÄ ir kt. Gali turėti reikÅ¡mės pasisakymo aplinkybės ir tikslai. Teismas turi įvertinti, ar teiginiai kategoriÅ¡ki, ar jais tik iÅ¡keliami klausimai ir siekiama atkreipti dėmesį į aktualiÄ problemÄ , pareiÅ¡kiamas autoriaus susirÅ«pinimas svarbiu klausimu.

Apie tai galima spręsti iÅ¡ to, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas ar kaip pasiÅ«lymas, dvejonė, klausimas, ar dar kitokia forma. Jeigu teiginiai iÅ¡dėstomi su abejonėmis, su nuorodomis, kad tai autoriaus manymas ar nuomonė, arba klausiamÄ ja forma, tai gali bÅ«ti daroma iÅ¡vada, jog yra pateiktas asmens subjektyvus požiÅ«ris į faktus, žinias ar informacijÄ , o ne žinia (žr., pvz., LAT 2006 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2006; 2006 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006, 2013 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2013).

Sprendžiant, ar nagrinėjamu atveju buvo iÅ¡sakyta nuomonė ar žinia, turi bÅ«ti vertinamas visas straipsnio tekstas, kontekstas, pasisakymo aplinkybės, tikslas, aktuali problema. Siekiant tam tikrus teiginius priskirti faktų konstatavimui (žiniai) ar vertinamiesiems teiginiams (nuomonei), bÅ«tina atsižvelgti į jų formuluotes, pateikimo aplinkybes, formÄ ir bÅ«dÄ , ar pateiktas realios situacijos vertinimas, ar nuomonės pareiÅ¡kimas be jokio faktinio pagrindo, ar vyko gyva diskusija, visuomeninė akcija, ar informacija pateikta mokslinio pobÅ«džio straipsnyje ir kt. (žr., pvz., LVAT 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-104/2014).

Vertinant ginčo Publikacijas, nustatyta, kad jos paskelbtos 2018 m. lapkričio 7 ir 15 dienomis, jose vartojami teiginiai: „jis (A. M.) man juodu ant balto parašė – tu manęs prašei nepirkti draudimo, tai aš tau suorganizavau, kad tu neturėtum draudimo <...>; <...> A. M. paslaugų mergina bandė atsisakyti – tačiau prasidėjo (A. M.) grasinimai. „Kai jis pradėjo mane vadinti šiukšle ir visokiausiais kitokiais epitetais, kad gyvenime nieko nepasieksi <...>; Jis sakė, kad niekaip aš jo neatsisakysiu ir neišeisiu iš jo vos ne priespaudos; <...> Tokia klaida (A.

M.) jaunai porai, jos skaičiavimu, galiausiai kainavo 10–20 tÅ«kstančių Australijos dolerių (6-13 tÅ«kst. eurų) <...>; <...> A. M. iÅ¡ studentų ima mokestį už savo paslaugas, nors Australijoje agentai negali imti pinigų; <...> A. M. jam visiÅ¡kai pakeitė specialybę nepasitaręs. A. M. buvo pasirašęs sutartį tame koledže ir gaudavo didesnius komisinius, jis tikriausiai sÄ moningai neperspėjo pusbrolio, kad nepakeistų koledžo ir gautų didesnius komisinius; Ä®kÅ«rėjas („Svajonių Australijos“) A.

M. apgaudinėja žmones; <...> (A. M.) iÅ¡ Australijos iÅ¡varytas už dokumentų klastojimÄ ; Jis (A. M.) ilgÄ laikÄ visiems iÅ¡vykstantiems padirbinėjo sveikatos draudimus <...>. PraktiÅ¡kai didžioji dalis, kas per A. M. vyko į AustralijÄ 2014–2015 metais, sveikatos draudimų neturėjo <...>; <...> A. M. apgaudinėja žmones, yra labai daug nukentėjusių <...>; <...> (A. M.) iÅ¡ Australijos iÅ¡varytas už dokumentų klastojimÄ ; <...> Bet jis žmonėms meluoja, kad iÅ¡luptų kuo daugiau pinigų <...>; <...> Jis mane į AustralijÄ kažkokiu bÅ«du atvežė nelegaliai. <...> pasakė (A.

M.), kad aÅ¡ esÄ buvau sakiusi, kad nenoriu draudimo, tai jis ir suorganizavo, kad jo nebÅ«tų. <...> Draudžiama agentams apmokestinti studentus, o aÅ¡ esu girdėjusi, kad (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) tai daro ir net nemažų pinigų yra už tai prašęs <...>“. Atsakovės Sprendime nurodyta, jog Publikacijose 1 ir 2 paskelbta informacija apie Australijoje studijuojančių ar studijavusių lietuvių patirtį, kurie naudojosi pareiÅ¡kėjo ir jo atstovaujamos įmonės paslaugomis, todėl pasidalijo savo istorijomis.

Abi Publikacijos parengtos remiantis bÅ«tent minėtų asmenų nurodytomis aplinkybėmis, jų asmeniniu vertinimu, iÅ¡reikÅ¡tu nusivylimu ar pykčiu pareiÅ¡kėjo ir jo įmonės teiktomis paslaugomis. Inspektorius nustatė, kad vieÅ¡osios informacijos skleidėjai UAB „15min“ ir UAB „Delfi“ atliko iÅ¡samų tyrimÄ , apklausė skirtingus asmenis, įvardijamus Å¡altiniais, kurie kritiÅ¡kai vertino pareiÅ¡kėjo veiklÄ ir sutiko pasidalinti savo patirtimi. Be to, Inspektorius padarė iÅ¡vadÄ , jog straipsniuose nagrinėta tema gali bÅ«ti aktuali visuomenei ir tenkina vieÅ¡Ä jį interesÄ , t. y. siekiama iÅ¡kelti galimus pareiÅ¡kėjo ir jo atstovaujamos įmonės veiklos trÅ«kumus.

Atsakovė Tarnyba atsiliepime iÅ¡ esmės patvirtino argumentus, kuriuos nurodė ir Sprendime, bei pažymėjo, kad Publikacijose paskelbta informacija turi objektyvų faktinį pagrindÄ , o vieÅ¡osios informacijos rengėjai, pasirinkdami konkrečius terminus, nesiejo jų su nusikalstamų veikų padarymu. LAT savo praktikoje yra pažymėjęs, jog „teisės skleisti informacijÄ apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis – asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. Ä®statymuose, reglamentuojančiuose santykius, atsirandančius dėl teisės skleisti informacijÄ , yra įtvirtintos ir Å¡ios teisės įgyvendinimo prielaidos – kiekvienas, kuris naudojasi informacijos teise, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve.

Pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiÅ¡kiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų – norint iÅ¡ryÅ¡kinti asmens ar jo veiklos trÅ«kumus ir siekiant juos paÅ¡alinti“ (žr. LAT 2006 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2006, 2006 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006, 2012 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2012). Nacionalinių teismų formuojamoje praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad atribojant žiniÄ nuo nuomonės, bÅ«tina analizuoti visÄ straipsnio ar kalbos tekstÄ , pasisakymo aplinkybes, kontekstÄ , ryšį su kita pateikiama informacija, sakinio konstrukcijÄ ir kt.

Gali turėti reikÅ¡mės pasisakymo aplinkybės ir tikslai. Teismas įvertina, ar teiginiai kategoriÅ¡ki, ar jais tik iÅ¡keliami klausimai ir siekiama atkreipti dėmesį į aktualiÄ problemÄ , pareiÅ¡kiamas autoriaus susirÅ«pinimas svarbiu klausimu. Apie tai galima spręsti iÅ¡ to, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas ar kaip pasiÅ«lymas, dvejonė, klausimas, ar dar kitokia forma. Jeigu teiginiai iÅ¡dėstomi su abejonėmis, su nuorodomis, kad tai autoriaus manymas ar nuomonė, arba klausiamÄ ja forma, tai gali bÅ«ti daroma iÅ¡vada, jog yra pateiktas asmens subjektyvus požiÅ«ris į faktus, žinias ar informacijÄ , o ne žinia (LAT civilinėse bylose:

Nr. 3K-3-142/2006; Nr. 3K-3-667/2006). Iš skundo turinio bei pateiktų argumentų spręstina, jog, pareiškėjo teigimu, Publikacijose pateikta informacija neatitinka tikrovės, nes nurodyti melagingi teiginiai, kai jo atžvilgiu neatliekami jokie ikiteisminiai tyrimai, pareiškėjas neteistas. Be to, jis mano, kad Inspektorius netikrino teiginių tikroviškumo, nors privalėjo tai padaryti. Teismo vertinimu, Publikacijose buvo kritikuojama pareiškėjo ir jo įmonės veikla dėl galimai netinkamai vykdomo tarpininkavimo asmenims, siekiantiems studijuoti Australijoje.

IÅ¡ bylos duomenų paaiÅ¡kėja, kad Publikacijų 1 ir 2 autoriai analizavo lietuvių, studijavusių ar studijuojančių Australijoje, patirtis, be to, pats pareiÅ¡kėjas neneigė, jog pažįsta tuos asmenis ir teikė jiems paslaugas, bendradarbiavo ir pan. Todėl pareiÅ¡kėjo argumentai, kad vieÅ¡osios informacijos rengėjai turėjo tikrinti informacijÄ , atmestini kaip visiÅ¡kai nepagrįsti. Minėtų publikacijų teiginiais vieÅ¡osios informacijos rengėjai, teismo vertinimu, pateikė savo pozicijÄ , apibendrintÄ iÅ¡ surinktų Å¡altinių, taip pat vertinimÄ apie pareiÅ¡kėjo ir jo įmonės veiklÄ , tačiau Å¡ios pozicijos nėra kategoriÅ¡kos ir negali bÅ«ti laikomos kaip sudarančios pagrindÄ neabejotinai iÅ¡vadai padaryti dėl pareiÅ¡kėjo ar jo atstovaujamo juridinio asmens neteisėtos veikos vykdymo.

Aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nėra pradėtų ikiteisminių tyrimų, kad jis nėra teistas, Å¡iuo atveju nėra reikÅ¡minga, kadangi Publikacijose 1 ir 2 nebuvo sprendžiamas pareiÅ¡kėjo ar jo įmonės kaltumas. Taigi, darytina iÅ¡vada, kad Publikacijomis 1 ir 2 pateikta kitų asmenų nuomonė, kurios tikslas nebuvo iÅ¡kraipyti faktų ar duomenų bei sumenkinti pareiÅ¡kėjo reputacijÄ , o tiesiog siekis pasidalinti savo patirtimi. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Publikacijose pateikta informacija apie pareiÅ¡kėjo ir jo įmonės veiklÄ yra aktuali, jos pateikimu buvo siekiama informuoti visuomenės dalį apie pareiÅ¡kėjo galimai netinkamai vykdytÄ veiklÄ , tačiau paliekant pačiai visuomenei pasidaryti iÅ¡vadas.

Todėl konstatuotina, kad Publikacijose pateikta informacija buvo siekiama teisėto tikslo, tad pareiÅ¡kėjo skundo argumentai Å¡iuo aspektu vertinti kaip nepagrįsti. Teismas pažymi, kad kritikuojamam asmeniui visuomet turi bÅ«ti suteikta atsakymo teisė, t. y. galimybė pasiteisinti, paaiÅ¡kinti, paneigti klaidingÄ informacijÄ (LVAT 2016 m. spalio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1441-552/2016). Etikos kodeksas nustato atsakymo teisę dar prieÅ¡ paskelbiant informacijÄ kritikuojamam asmeniui suteikti atsakymo teisę ir tai turi padaryti žiniasklaidos atstovai – kreiptis į kritikuojamÄ asmenį dėl to, ar jis pageidaus pasinaudoti atsakymo teise (LVAT 2017 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1123-1062/2017, 2018 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3227-662/2018).

EŽTT savo praktikoje yra konstatavęs, kad bendriausia prasme kitos Å¡alies nuomonės iÅ¡klausymas prieÅ¡ publikavimÄ yra susijęs su atsakingos žurnalistikos principų laikymusi (EŽTT 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje The Wall Street Journal Europe Sprl ir kiti prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 28577/05). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad rengiant Publikacijas 1 ir 2 pareiÅ¡kėjui buvo suteikta teisė atsakyti ar paneigti kaltinimus jo atžvilgiu, todėl laikytina, kad Inspektorius pagrįstai nenustatė vieÅ¡osios informacijos rengėjų procedÅ«rinių pažeidimų.

Nagrinėjamu atveju taip pat nenustatyta, kad Publikacijose pateiktos žinios bÅ«tų neobjektyvios, kad jomis bÅ«tų siekiama pažeminti, įžeisti pareiÅ¡kėjÄ ir pan. Publikacijose pateikta savo istorijomis pasidalijusių asmenų nuomonė dėl bendradarbiavimo su pareiÅ¡kėju ir jo įmone. Be to, kaip jau minėta, pareiÅ¡kėjas neneigė fakto, kad Å¡iuos asmenis pažįsta, todėl tai laikytina tik jo veiklos kritika, tačiau nėra pagrindo konstatuoti, jog Å¡i nuomonė formuojama be pagrindo.

Pažymėtina, kad Publikacijos susijusios iÅ¡imtinai tik su Australijoje studijavusių ar studijuojančių lietuvių patirtimi, bendradarbiaujant su pareiÅ¡kėjui ir jam teikiant tarpininkavimo paslaugas. Istorijomis nebuvo siekiama pažeminti ar sumenkinti pareiÅ¡kėjÄ , taip pat nebuvo raÅ¡oma apie kitas jo gyvenimo aplinkybes, nesusijusias su teikiamomis tarpininkavimo paslaugomis Australijoje, todėl teisėjų kolegija nenustatė, kad Publikacijose 1 ir 2 nurodytais teiginiais bÅ«tų pažeista pareiÅ¡kėjo garbė ir orumas.

Pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ , vieÅ¡osios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimÄ , jeigu jie nurodė informacijos Å¡altinį ir ji buvo pateikta kaip nuomonė, komentaras ar vertinimas. Å iuo atveju iÅ¡ Sprendimo matyti, kad Å¡i teisės norma buvo pritaikyta ne visų, o tik dėl aiÅ¡kiai įvardinto informacijos Å¡altinio – G. P. iÅ¡sakytų vertinamųjų teiginių.

Inspektorius laikė, jog pareiÅ¡kėjo atsakymo teisė buvo tinkamai įgyvendinta, o ginčo teiginiai buvo pateikti bÅ«tent kaip G. P. nuomonė, todėl jo iÅ¡sakytų teiginių atžvilgiu pritaikė VIÄ® 54 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytÄ iÅ¡imtį. Nors pareiÅ¡kėjas skunde teigia, jog Inspektorius nepagrįstai Sprendime taikė VIÄ® 54 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ , tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad bylos aplinkybės leidžia pripažinti, jog Publikacijose pasisakę asmenys kalbėjo apie savo patirtį, iÅ¡reiÅ¡kė nuomonę ir nusivylimÄ pareiÅ¡kėju bei jo vykdoma veikla, t. y. iÅ¡reiÅ¡kė savo subjektyvų vertinimÄ .

Tad pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti. Teismas, įvertinęs skundžiamo Sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad Tarnyba jame iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo visas skundui iÅ¡tirti reikÅ¡mingas aplinkybes ir priėmė SprendimÄ , atitinkantį Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, todėl jo naikinti nėra pagrindo. ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas už teisines paslaugas, tačiau atmetus skundÄ bylinėjimosi iÅ¡laidos jam nepriteistinos. Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „15min“ ir UAB „Delfi“ praÅ¡o priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo jų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nuostatos dėl iÅ¡laidų atlyginimo įtvirtintos ABTÄ® 40 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnyje bei Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimÄ , 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19  d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos). Pagal ABTÄ® 40 straipsnio 5 dalį, kai sprendimas priimtas vienos iÅ¡ proceso Å¡alių naudai, Å¡ie turi teisę reikalauti atlyginti iÅ¡laidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Vertinant UAB „15min“ praÅ¡ymÄ nustatyta, jog iÅ¡laidos už teisinę pagalbÄ buvo apmokamos pagal advokatų profesinės bendrijos „ADLEX“ iÅ¡raÅ¡ytÄ 2021 m. kovo 31 d. ir 2021 m. birželio 30 d.

PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, į kurias įėjo ir kitiems klientams suteiktų paslaugų suteikimas. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad konkreti Å¡ioje byloje patirtų iÅ¡laidų suma nurodyta suteiktų paslaugų ataskaitoje ir praÅ¡yme. Pagal advokatų profesinės bendrijos „ADLEX“ pateiktas ataskaitas, advokatė Asta Jakė UAB „15min“ parengė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus dėl pareiÅ¡kėjo skundo, taip pat ruošėsi ir dalyvavo teismo posėdyje. RaÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus rengė 180 minučių (3 val.), valandinis įkainis – 99 Eur; pasirengimas teismo posėdžiui taip pat užtruko 180 min. (3 val.), valandinis įkainis – 99 Eur.

Trečiasis suinteresuotas asmuo patirtas bylinėjimosi išlaidas grindžia pateiktomis ataskaitomis ir mokėjimo pavedimais, nurodant, kad bendra bylinėjimosi išlaidų suma yra 718,74 Eur, įskaitant PVM. Remiantis Rekomendacijų 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Teisinių paslaugų teikimo metu užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje buvo atitinkamai 1 454,8 Eur (2020 m. III ketvirtis). Pagal Rekomendacijų 8.16 punktÄ , už kitÄ dokumentÄ , kuriame pareikÅ¡tas praÅ¡ymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiÅ¡kinimai, taikomas 0,4 koeficientas. Pažymėtina, kad 2021 m. kovo 29 d. teismui pateiktuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose UAB „15min“ nurodė, kad nepateikė atsiliepimo į skundÄ , todėl teikia paaiÅ¡kinimus.

Taip pat Rekomendacijų 8.19 punkte nurodoma, kad už vienÄ atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandÄ taikomas 0,1 koeficientas. Å iuo atveju vertinant iÅ¡laidas dėl atstovavimo teismo posėdyje taikomas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje buvo atitinkamai 1 524,2 Eur (2020 m. IV ketvirtis). UAB „15min“ praÅ¡oma priteisti suma 718,74 Eur nevirÅ¡ija maksimalaus Rekomendacijų nustatyto užmokesčio dydžio, todėl Å¡i suma iÅ¡ pareiÅ¡kėjo priteistina trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „15min“.

Vertinant UAB „Delfi“ praÅ¡ymÄ nustatyta, jog iÅ¡laidos už teisinę pagalbÄ buvo apmokamos pagal 2020 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. birželio 30 d. sÄ skaitas už teisines paslaugas. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad konkreti Å¡ioje byloje patirtų iÅ¡laidų suma sudaro 1 106,29 Eur, t. y. 870 Eur už atsiliepimo į skundÄ parengimÄ ir 236,29 Eur už atstovavimÄ 2021 m. birželio 2 d. teismo posėdyje. Nustatyta, kad atsiliepimas buvo ruoÅ¡iamas 10 valandų, valandinis įkainis – 87 Eur; atstovavimas teismo posėdyje užtruko 2,8 val., valandinis įkainis – 87 Eur.

Teisinių paslaugų (atsiliepimo rengimo) teikimo metu užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje buvo atitinkamai 1 398,5 Eur (2020 m. II ketvirtis). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktÄ už ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinį, atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ar prieÅ¡ieÅ¡kinį taikomas 2,5 koeficientas. Vertinant atstovavimo teismo posėdyje metu patirtas iÅ¡laidas taikomas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje buvo atitinkamai 1 524,2 Eur (2020 m.

IV ketvirtis). UAB „Delfi“ prašoma priteisti suma 1 106,29 Eur neviršija maksimalaus Rekomendacijų nustatyto užmokesčio dydžio, todėl ši suma iš pareiškėjo priteistina trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Delfi“. Apibendrinant, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas nusprendžia:

PareiÅ¡kėjo A. M. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo A. M. trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „15min“ 718,74 Eur (septynis Å¡imtus aÅ¡tuoniolika eurų ir septyniasdeÅ¡imt keturis centus) bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti. Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo A. M. trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Delfi“ 1 106,29 Eur (vienÄ tÅ«kstantį vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡is eurus ir dvideÅ¡imt devynis centus) bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti.

Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjos Gitana Butrimaitė Jolanta Malijauskienė RÅ«ta Miliuvienė