2016-04-12 Nr. AB-8024-3-61-3-04106-2014-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1128-756/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04106-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 11.2, 11.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Z. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. Z. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–6), kuriuo prašė: 1) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) priimti sprendimą dėl žemės sklypo padidinimo iki 100 procentų, pagal pareiškėjo 2006 m. vasario 14 d. ir 2014 m. liepos 2 d. pareiškimus, gautus NŽT ir NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje; 2) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, priteisti 16 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas paaiškino, kad jis turi teisę atkurti nuosavybės teises į 43,2821 ha žemės, iš kurios 15,15 ha yra užimta asmeninio ūkio žeme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 4 straipsnio 8 dalies nuostatomis, pareiškėjas, kaip asmuo, turintis tremtinio statusą, turi teisę į tai, kad jam būtų 100 proc. padidintas nurodytos 15,15 ha ploto valstybės išperkamos žemės dydis ir priimtas sprendimas dėl papildomo 15,15 ha žemės sklypo suteikimo.

Prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kartu su išvada, taip pat prašymu gauti neatlygintinai Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje numatytą 100 proc. padidintą žemės sklypą ir tai patvirtinančius dokumentus pareiškėjas 2006 m. vasario 14 d. pateikė NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui, tačiau toks prašymas nebuvo patenkintas. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo metu vyksta procesas dėl žemės sklypų, esančių Vilniaus rajone, Riešės seniūnijoje, Pikeliškių kadastro vietovėje, perdavimo neatlygintinai pareiškėjo nuosavybėn, tačiau dėl laisvos valstybinės žemės trūkumo minėtoje kadastro vietovėje pareiškėjo atžvilgiu nėra įgyvendinama Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje jam suteikta teisė gauti papildomą 100 proc. padidintą žemės sklypą, taip pat į tai, kad minėta įstatymo nuostata numato galimybę esant laisvos žemės trūkumui žemės sklypą suformuoti kitos pageidaujamos apskrities teritorijoje, 2014 m. liepos 2 d. pakartotinai kreipėsi į NŽT.

NŽT 2014 m. rugpjūčio 20 d. raštu atsisakė patenkinti šį prašymą. Pareiškėjo teigimu, minėtas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, prieštarauja Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 daliai bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ 2.1 punkto nuostatoms. Tiek 2006 m. vasario 14 d. prašymo pateikimo metu, tiek ir šiuo metu galiojančios Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies redakcijos nuostatos nustato imperatyvią pareigą viešojo administravimo subjektui, nustačiusiam, kad pretendentas atkurti nuosavybės teises atitinka šio straipsnio sąlygas, pateikti siūlymą dėl padidinto iki 100 proc. sklypo suteikimo apskrities teritorijoje.

NŽT nesuteikta diskrecijos teisė spręsti didinti atkuriamos žemės plotą, ar ne. NŽT turi tik priimti sprendimą, ar asmuo atitinka nustatytas sąlygas, o jeigu visos sąlygos yra įvykdytos, privalo pateikti siūlymą dėl žemės, kuri galėtų būti suteikta iš apskrities teritorijoje esančio laisvos žemės fondo. Atskiro prašymo pateikimo, kaip reikalauja NŽT, kad padidintas žemės sklypas būtų suteiktas tos pačios apskrities teritorijoje, tačiau kitoje kadastrinėje vietovėje, nei buvo pateiktas prašymas, nei Vyriausybės nutarimas Nr. 385, nei įstatymai nenumato.

Pagal Atkūrimo įstatymą, asmens pageidavimas turi būti išreiškiamas tik tuo atveju, jei pageidaujama kitos apskrities teritorijoje gauti padidintą žemės sklypą, o dėl toje pačioje apskrities teritorijoje esančio žemės sklypo padidinimo teikti siūlymus privalo NŽT. NŽT, atsisakydama spręsti šį klausimą, motyvuodama galimai esančiu laisvos valstybinės žemės atskirose kadastro vietovėse trūkumu ir teigdama, kad pareiškėjas pateikė sutikimus atkurti nuosavybės teises Pikeliškių kadastro vietovėje, nors minėti sutikimai buvo reiškiami dėl žemės plotų, kurie suteikiami Pikeliškių kadastro vietovėje, o ne dėl Atkūrimo įstatymo nustatyto 100 proc. padidinimo, tokiais savo veiksmais pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte numatytą įstatymo viršenybės principą.

Be to, NŽT, 2014 m. rugpjūčio 20 d. rašte pripažindama, kad Vilniaus apskrityje yra apie 12,89 ha laisvos žemės ir nespręsdama klausimo pagal pareiškėjo prašymus padidinti iki 100 proc. grąžintinos žemės sklypą, pateikė neteisingą informaciją apie nebuvimą galimybės įgyvendinti pareiškėjo teises ir vilkina žemės padidinimo klausimo sprendimą. Turėdama duomenų apie tai, kokia dalimi gali būti įgyvendinama išvada dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjo atžvilgiu ir žinodama, kad Pikeliškių kadastro vietovėje nebus iki 100 proc. didinamas žemės plotas, NŽT, pažeisdama teisės aktų reikalavimus, nepateikė pareiškėjui siūlymo dėl galimų laisvų žemės plotų, kuriuose gali būti suteiktas padidintas žemės plotas.

Aukščiau paminėtais veiksmais NŽT pažeidė teisinės valstybės ir asmenų lygybės principą, pareiškėjo teises. Paminėti NŽT veiksmai sukelia pareiškėjui nuolatinę įtampą dėl nežinios, kelia emocinę depresiją, dvasinius išgyvenimus, kad nebus įgyvendinta Atkūrimo įstatyme pareiškėjui, kaip asmeniui, nukentėjusiam nuo 1939–1990 metų okupacijų, suteikta teisė ir atstatytas istorinis teisingumas. Dėl minėtų NŽT ir jos struktūrinio padalinio veiksmų pareiškėjas patyrė 16 000 Lt neturtinę žalą (po 2 000 Lt už kiekvienus metus, kurių metu NŽT nevykdė teisės aktų reikalavimų).

Atsakovas NŽT ir Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, atsiliepime (b. l. 28–35) prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Paaiškino, kad pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybės teises į 43,2821 ha žemės, iš kurios 42,2821 ha priskirta valstybės išperkamai žemei, iš jos 15,15 ha užimta asmeninio ūkio žeme. V. Z. 2006 m. vasario 14 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą suteikti nuosavybėn neatlygintinai įstatymo numatytą padidintą žemės sklypą Riešės seniūnijoje, Vilniaus rajone ir kartu su šiuo prašymu pateikė dokumentą, patvirtinantį jo teisę gauti padidintą žemės sklypą.

Rengiant Vilniaus rajono Pikeliškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, pareiškėjas buvo įtrauktas į sąrašus piliečių, pageidaujančių susigrąžinti žemę natūra, gauti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus bei pirkti arba nuomoti asmeninio ūkio žemę laisvos valstybinės žemės teritorijoje Pikeliškių kadastro vietovėje, Riešės seniūnijoje, Vilniaus rajone, sugrupuotų pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą ir jis šiame sąraše priskirtas 3 ir 9 eilei.

Minėto žemėtvarkos projekto rengimo metu nebuvo numatyta 3 eilės pretendentams suteikti neatlygintinai iki 100 proc. padidintus žemės sklypus, kadangi nepakako laisvos žemės fondo žemės. Rengiant Vilniaus rajono Pikeliškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą buvo organizuoti 3 ir 9 eilės pretendentų susirinkimai, kurių metu pareiškėjas laisvos žemės fondo žemės sklypuose Pikeliškės, Nemenčinėlės, Verbiškės, Baltalaukio ir kituose kaimuose, Vilniaus rajone, pasirinko pageidaujamus gauti nuosavybėn lygiaverčius turėtajam žemės sklypus, kurių ribas ir plotus suderino rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su pretendentais gauti žemės žiniaraštyje, kaip tai numatyta Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 5 priede.

Pareiškėjas, žinodamas aplinkybę jog nebus galimybės Vilniaus rajono Pikeliškių kadastro vietovėje žemės reformos žemėtvarkos projekto metu vykdant žemės sklypų projektavimo darbus suformuoti iki 100 proc. padidintus žemės sklypus dėl laisvos žemės fondo žemės trūkumo, neišreiškė pageidavimo iki 100 proc. padidintus žemės sklypus suformuoti kitoje Vilniaus apskrities teritorijoje. Priešingai, pareiškėjas savo veiksmais patvirtino sutikimą su projektuojamų žemės sklypų plotais ir ribomis, t. y. išreiškė valią, kad nuosavybės teisės jam būtų atkurtos perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam žemės sklypus, kurių plotas nėra padidintas.

NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 48V-(14.48.2.)-5035 patvirtintas Vilniaus rajono Pikeliškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame pareiškėjui suprojektuoti perduotini neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai turėtajam žemės sklypai, kurių vertė atitinka nurodytą turėtos žemės vertę. Minėto įsakymo pareiškėjas neginčijo, t. y. sutiko su suprojektuotų žemės sklypų dydžiais ir ribomis. Parengus suprojektuotų žemės sklypų kadastro duomenų bylas bus priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo V.

Z. ir tuo būdu pareiškėjo teisė į nuosavybės teisių atkūrimą bus visiškai realizuota. Priėmus sprendimus atkurti nuosavybės teises į visą turėtą žemės plotą, laikoma, jog žemės savininko teisė į nuosavybės teisių atkūrimą yra visiškai realizuota ir papildomas žemės sklypas negali būti suteikiamas, kadangi žemės sklypas iki 100 procentų gali būti padidinamas tik iki sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo. Priėmus sprendimą skirti padidintą žemės sklypą, kartu padidinamas ir žemės sklypas, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, o ne suteikiamas naujas, atskiras žemės sklypas (žemės sklypai), į kuriuos atkuriamos nuosavybės teisės. Nagrinėjamu atveju žemės sklypai, į kuriuos pareiškėjui bus atkuriamos nuosavybės teisės, jau yra suprojektuoti ir patvirtinti, todėl pagrindo juos didinti nėra.

Be kita ko, pareiškėjas iki Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytos datos nebuvo pateikęs prašymo atkurti nuosavybės teises suteikiant jam neatlygintinai padidintą žemės sklypą ir nebuvo pateikęs šią teisę patvirtinančio dokumento, todėl jis neįgijo teisės atkurti nuosavybės teises į padidintą žemės sklypą. Atsakovų teigimu, nagrinėjamu atveju nėra nustatyta nei viena iš visų privalomų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6. 271 straipsnyje nustatytų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 29 d. sprendimu (b. l. 126–138) pareiškėjo V. Z. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas iš byloje surinktų duomenų nustatė, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2004 m. gegužės 19 d. priėmė išvadą „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ Nr. (89)-2.12-503 (toliau – ir Išvada), kuri buvo pakeista Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 2.3-6233-89, Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 2.3-12595-(89) ir Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 2.3-4738-(89) (b. l. 36, 37, 38, 39). Išvadoje nurodyta, kad V. Z. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 42,1121 ha žemės (vertė 70 921 Lt), kuri priskirta valstybės išperkamai žemei, iš jos užimta asmeninio ūkio žeme – 15,15 ha (vertė 25 515 Lt).

Pareiškėjas 2006 m. vasario 14 d. pateikė Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui Išvadą ir prašymą suteikti nuosavybėn neatlygintinai įstatymo numatytą padidintą žemės sklypą Riešės seniūnijoje Vilniaus rajone, ir kartu su šiuo prašymu pateikė Nukentėjusio asmens (tremtinio) pažymėjimo kopiją, t. y. dokumentą, patvirtinantį pareiškėjo teisę gauti padidintą žemės sklypą (b. l. 40–41).

Nustatyta, kad Vilniaus rajono Pikeliškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo metu Vilniaus apskrities viršininkas 2007 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 2.3-42-41 (su vėlesniais pakeitimais: 2008 m. kovo 5 d. įsakymas Nr. 2.3-2342-41, 2009 m. liepos 29 d. įsakymas Nr. 2.3-12714(41) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. 2.3-2342-41 patikslinimo Vilniaus rajone“) patvirtino sąrašus piliečių, pageidaujančių susigrąžinti žemę natūra, gauti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus bei pirkti arba nuomoti asmeninio ūkio žemę laisvos valstybinės žemės teritorijoje Pikeliškių kadastro vietovėje, Riešės seniūnijoje, Vilniaus rajone, kuriame asmenys buvo sugrupuoti pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą, ir V. Z. minėtame sąraše priskirtas 3-oje eiliškumo grupėje, kaip pageidaujantis atkurti nuosavybės teises į žemę, perduodant nuosavybėn neatlygintinai 15,15 ha žemės sklypą ir 9–o eiliškumo grupėje, kaip pageidaujantis atkurti nuosavybės teises į žemę, perduodant nuosavybėn neatlygintinai 11,83 ha žemės sklypą (b. l. 1–6, 28–35, administracinės bylos Nr. 1-4056-484/2008 medžiaga).

Rengiant Vilniaus rajono Pikeliškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą 2011 m. birželio 15 d. buvo organizuotas 3 ir 5 eilės pretendentų, kuriems Vilniaus rajono Pikeliškių kadastro vietovėje projektuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai, susirinkimas, kurio metu V. Z., kaip 3 eilės pretendentas, laisvos žemės fondo žemės sklypuose Pikeliškės, Nemenčinėlės, Verbiškės, Baltalaukio kaimuose, Vilniaus rajone pasirinko šiuos pageidaujamus gauti nuosavybėn lygiaverčius turėtajam žemės sklypus:

Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 0,11 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 0,25 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 0,92 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 0,2 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 0,35 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 0,48 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 0,37 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 0,89 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 2,26 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 2,42 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 6,58 ha), kurių ribas ir plotus suderino rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su 3 eilės pretendentais gauti žemės žiniaraštyje (b. l. 42–43).

Taip pat buvo organizuotas 9 eilės pretendentų, kuriems Vilniaus rajono Pikeliškių kadastro vietovėje projektuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai, susirinkimas, kurio metu V. Z., kaip 9 eilės pretendentas, laisvos žemės fondo žemės sklypuose Pikeliškės, Mikulionių, Verbiškės, Miškinių, Vabališkių, Varniškių, Liubavo, Pagirių, Karveliškių, Kunos, Ažulaukės, Čekiškės, Medziūniškių, Saltoniškių, Baltalaukio kaimuose, Vilniaus rajone pasirinko šiuos pageidaujamus gauti nuosavybėn lygiaverčius turėtajam žemės sklypus:

Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 0,64 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 0,25 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 3,9 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 1,23 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 1,36 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 2,57 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 4,06 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 0,40 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 4,36 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 1,1 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 0,25 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 3,53 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 0,44 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 0,79 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 1,57 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas – 2,96 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 0,56 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 0,6 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 1,24 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 3,51 ha) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 2,93 ha), kurių ribas ir plotus 2011 m. rugsėjo 14 d. suderino rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su 9 eilės pretendentais gauti žemės žiniaraštyje (b. l. 44–56). 2013 m. balandžio 18 d. buvo organizuotas Vilniaus rajono Pikeliškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto viešo svarstymo rezultatų aptarimas, kurio metu pareiškėjas skundų ar prašymų dėl parengtame Vilniaus rajono Pikeliškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte jam suprojektuotų žemės sklypų nepareiškė (viešo svarstymo rezultatų aptarimo protokolas Nr. 48NS (14.48.65)-34) (b. l. 57–58).

NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2013 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-5035 patvirtino Vilniaus raj. Pikeliškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, kuriame pareiškėjui V. Z. suprojektuoti perduotini neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai turėtajam žemės sklypai: Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 0,11 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 0,25 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 0,92 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 0,2 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 0,35 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 0,48 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 0,37 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 0,89 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 2,26 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 2,42 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 6,58 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 0,64 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 0,25 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 3,9 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 1,23 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 1,36 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 2,57 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 4,06 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 0,40 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 4,36 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 1,1 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 0,25 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 3,53 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 0,44 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 0,79 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 1,57 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 2,96 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 0,56 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 0,6 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 1,24 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 3,51 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 2,93 ha) (b. l. 59–89).

Pareiškėjas NŽT 2014 m. liepos 2 d. pateikė skundą, kuriuo prašė priimti sprendimą dėl papildomo 15,15 ha žemės sklypo ploto suteikimo Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje numatytu pagrindu kitoje Vilniaus apskrities (Avižienių, Buivydiškių, Riešės, Raudondvario ar kt. kadastro teritorijoje) arba kitos apskrities kadastro vietovėje ir atlikti tarnybinį patikrinimą dėl NŽT specialistų veiksmų ir neveikimo bei galimo piktnaudžiavimo tarnyba (b. l. 7–8). Minėtame prašyme pareiškėjas pažymėjo, kad NŽT tinklalapyje skelbiama informacija patvirtina, jog laisvos valstybinės žemės yra Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Avižienių seniūnijos Avižienių kadastro vietovėje (36,2018 ha), Riešės kadastro vietovėje – 6,4 ha, Buivydžių seniūnijos Buivydžių kadastro vietovėje – 438,01 ha, Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovėje – 477,296 ha, Didžiosios Riešės kadastro vietovėje – 87,07 ha, Raudondvario – 102,45 ha, taip pat kitose kadastro vietovėse Vilniaus apskrityje, o Pikeliškių kadastro vietovėje laisvos žemės yra 280,44 ha. Taip pat nurodė, kad nuo 2007 m. jam yra klaidingai teigiama, jog trūksta laisvos žemės ir tuo pagrindu nemotyvuotai atmetami jo prašymai bei skundai.

Išnagrinėjusi pareiškėjo skundą NŽT į jį atsakė 2014 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. lSS-(7.5)-2156, kuriuo atsisakė jį patenkinti (b. l. 9–15). Atsisakymą atlikti pareiškėjo 2014 m. liepos 2 d. skunde nurodytus veiksmus NŽT motyvavo tuo, kad pareiškėjo skunde keliami klausimai dėl galimybės suteikti iki 100 proc. padidintą žemės sklypą Vilniaus rajono Pikeliškių kadastro vietovėje ir Vilniaus rajono skyriaus specialistės V. U. galimai neteisėtų veiksmų (neveikimo) jau buvo nagrinėti NŽT ir į juos atsakyta 2014 m. birželio 9 d. raštu Nr. lSS-(7.5)-1438.

Kadangi pareiškėjas 2014 m. liepos 2 d. skunde nenurodė naujų aplinkybių, sudarančių skundo nagrinėjimo pagrindą, pareiškėjo 2014 m. liepos 2 d. skundas šioje dalyje pakartotinai nebus nagrinėjamas. Dėl pareiškėjo teiginio, kad Vilniaus rajono kadastro vietovėse pakanka laisvos žemės fondo žemės plotų, kad jam būtų galima suteikti iki 100 proc. padidintą žemės sklypą Vilniaus rajone, NŽT pasisakė, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatas asmenims, kurie atitinka 1 dalies 3 punkte nurodytus kriterijus ir kurių norima susigrąžinti žemė patenka į asmeniniam ūkiui ar valstiečių ūkiui skirtą teritoriją, gali būti suteikiami padidinti iki 100 proc. tik žemės ūkio paskirties žemės sklypai, bet ne miškų ūkio paskirties žemės sklypai ar vandens telkiniai.

O pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalį, kad valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose žemė, miškas ar vandens telkiniai perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiu žemės, miško ar vandens telkinio plotu neskaidant sklypo į dalis, išskyrus asmeninio ūkio žemę, tik už tame pačiame valstybiniame parke ar valstybiniame draustinyje turėtą žemę, mišką ar vandens telkinį ir tik tiems piliečiams, kurie tame valstybiniame parke ar valstybiniame draustinyje iki 2001 m. rugpjūčio 17 d. gyveno ir tebegyvena (arba mirties dieną gyveno, jeigu pilietis, kuriam atkuriamos nuosavybės teisės, yra miręs).

Kadangi pareiškėjas pageidauja atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko P. Z. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Širvintų rajone valdytą žemę, todėl perduoti pareiškėjo nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės sklypą, taip pat suteikti padidintą iki 100 proc. žemės ūkio paskirties žemės sklypą valstybės saugomose teritorijose Vilniaus rajone, teisinio pagrindo nėra. Pabrėžė, kad šiuo metu Vilniaus rajono Buivydiškių, Riešės, Avižienių kadastro vietovėse laisvos žemės fondo žemės ūkio paskirties žemės neliko, Raudondvario kadastro vietovėje liko tik 5,29 ha žemės ūkio naudmenų, o Buivydžių, Didžiosios Riešės ir Pikeliškių kadastro vietovėse parengus žemės reformos žemėtvarkos projektus taip pat neliks laisvos žemės fondo žemės ūkio paskirties žemės. Todėl pareiškėjui, kaip asmeniui, atitinkančiam Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus kriterijus ir kurio norima susigrąžinti žemė patenka į asmeniniam ūkiui ar valstiečio ūkiui skirtą teritoriją, suteikti iki 100 proc.

žemės ūkio paskirties žemės sklypus pareiškėjo nurodytose Vilniaus rajono kadastro vietovėse nėra galimybės, nes jose nepakanka laisvos žemės fondo žemės ūkio paskirties žemės.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas V. Z., kaip asmuo, kurio pageidaujamos susigrąžinti žemės dalis yra užimta asmeninio ūkio žeme ir turintis tremtinio statusą, siekia gauti neatlygintinai nuosavybėn iki 100 procentų padidintą žemės sklypą Vilniaus ar kito rajono kadastro vietovėje Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje numatytu pagrindu. Ginčas šioje byloje kilo dėl NŽT veiksmų atsisakant suteikti pareiškėjui padidintą žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui teisėtumo ir pagrįstumo, pareiškėjo teisės gauti neturtinės žalos atlyginimą.

Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ginčo esmės, pažymėjo, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje (įstatymo redakcija, aktuali nuo 2014 m. gegužės 1 d.) buvo nustatyta, kad prie vienkiemių ir 1940–1990 metų ginkluoto pasipriešinimo dalyvių–karių savanorių tėviškių sunaikintų sodybų, esančių gyventojų asmeniniam ūkiui, tarnybinių dalų ir valstiečių ūkiui skirtoje teritorijoje, šių vienkiemių ir sunaikintų sodybų savininkams pageidaujant, grąžinama natūra ne mažiau kaip 3 ha žemės ūkio naudmenų, o likusi žemės sklypo dalis yra valstybės išperkama ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį.

Kai įstatymo nustatyta tvarka žemės sklypas, kurį savininkas nori atgauti natūra, išskyrus šioje dalyje pirmiau išvardytus atvejus, yra skirtas ir naudojamas gyventojų asmeniniam ūkiui arba valstiečių ūkiui, už jį savininkui, norinčiam, kad būtų atkurta nuosavybės teisė natūra, ar asmeniui, šiuo metu naudojančiam ar įgijusiam nuosavybėn iš valstybės šį žemės sklypą, skiriamas iki 30 procentų didesnio žemės sklypo plotas iš laisvos žemės fondo žemės, esančios teritorijoje, kurią apima vietinis žemės reformos žemėtvarkos projektas.

Jeigu piliečiai, kuriems nuosavybės teisės atkuriamos į tose teritorijose esančią žemę, yra 1918–1920 m. nepriklausomybės kovų kariai savanoriai, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai, politiniai kaliniai, tremtiniai ar Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanoti asmenys, jų sutuoktiniai, tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), NŽT vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu jiems siūlomas žemės sklypo plotas iš apskrities teritorijoje esančio laisvos žemės fondo padidinamas iki 100 procentų. Jeigu apskrities teritorijoje laisvos žemės fonde nėra pakankamo žemės ploto, šių asmenų pageidavimu toks žemės sklypas suformuojamas kitos pageidaujamos apskrities teritorijoje.

Šiems asmenims gali būti taikomos ir kitos įstatymų nustatytos lengvatos. Minėtos Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies nuostatos nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos (1997 m. liepos 9 d.) iki skundo teismui padavimo dienos, t. y. 2014 m. rugsėjo 8 d., iš esmės išliko nepakitusios, išskyrus formuluotę, numatančią, kad tuo atveju, jeigu apskrities teritorijoje laisvos žemės fonde nėra pakankamo ploto žemės sklypo, apskrities viršininkas tarpininkauja dėl tokio sklypo suformavimo kitos pageidaujamos apskrities teritorijoje (Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies redakcija, galiojusi nuo 1997 m. liepos 9 d. iki 2010 m. birželio 30 d.).

Minėta nuostata nuo 2010 m. liepos 1 d. buvo pakeista numatant, kad jeigu apskrities teritorijoje laisvos žemės fonde nėra pakankamo žemės ploto, šių asmenų pageidavimu toks žemės sklypas suformuojamas kitos pageidaujamos apskrities teritorijoje.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra tremtinys ir jo žemė skirta asmeniniam ūkiui, todėl jis turi teisę į padidintą žemės sklypą ir ši aplinkybė byloje neginčijama.

Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Minėto straipsnio 4 dalis nustato, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Pareiškėjo 2006 m. vasario 14 d. prašymo suteikti nuosavybėn neatlygintinai 100 proc. padidintą žemės sklypą pateikimo metu galiojusios 1991 m. liepos 25 d. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 redakcijos (įstatymo redakcija, aktuali nuo 2004 m. liepos 15 d. iki 2006 m. kovo 29 d.) 4 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus teritorijų planavimo dokumentus, vadovaujantis šiuo ir kitais žemės santykius reglamentuojančiais įstatymais ir atsižvelgiant į suformuotas privačias ir valstybines žemėnaudas.

Iš esmės analogiškos nuostatos numatytos ir šiuo metu galiojančioje Žemės reformos įstatymo 4 straipsnio redakcijoje (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2014 m. liepos 31 d.). Vykdant žemės reformą, kaimo vietovėje esantys žemė, miškas ir vandens telkiniai sugrąžinami natūra ar perduodami arba suteikiami nuosavybėn neatlygintinai pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, žemės reformos žemėtvarkos projektuose nustatytas ribas Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatyta eilės tvarka (Žemės reformos įstatymo 6, 7, 10 str.).

Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad vykdant žemės reformą, kaimo gyvenamojoje vietovėje žemės sklypai asmenims formuojami žemės reformos žemėtvarkos projektuose, kituose žemės valdos projektuose ar teritorijų planavimo dokumentuose šia eilės tvarka: (…) 3) perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems (padidinti iki 100 procentų) žemės sklypai tos apskrities teritorijoje piliečiams, kurie yra 1918–1920 m. nepriklausomybės kovų kariai savanoriai, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai, politiniai kaliniai, tremtiniai, Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanoti asmenys, taip pat jų sutuoktiniams, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jeigu jų norima susigrąžinti žemė patenka į asmeniniam ūkiui ar valstiečio ūkiui skirtą teritoriją ir yra toje apskrityje, kurioje buvo nuosavybės teise turėta žemė.

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (įstatymo redakcija, aktuali nuo 2004 m. liepos 15 d. iki 2006 m. kovo 29 d.) 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės reformai reikalingi žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami ir tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka pagal Žemėtvarkos ir teisės departamento prie Žemės ūkio ministerijos patvirtintą metodiką. Šio straipsnio 4 dalis numato, kad žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimui parinktų teritorijų ribas ir šių projektų parengimo terminus tvirtina apskričių viršininkai.

Žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuojami grąžinamos, perduodamos arba suteikiamos nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypai, tarp jų ir fizinių ar juridinių asmenų naudojami nuosavybės teise ir reikalingi turimiems pastatams bei statiniams eksploatuoti, taip pat leistos pirkti ir nuomoti iš valstybės žemės sklypai, nustatomi jų plotai ir ribos, suprojektuojamas bendrojo naudojimo kelių tinklas, žemės sklypams nustatoma pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, žemės servitutai ir žemės naudojimo sąlygos (5 d.).

Pareiškėjo 2006 m. vasario 14 d. prašymo pateikimo metu galiojusios 1998 m. birželio 16 d. Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo Nr. VIII-792 (nauja 2003 m. spalio 14 d. įstatymo Nr. IX-1760 redakcija) redakcijos (įstatymo redakcija, aktuali nuo 2005 m. gruodžio 31 d. iki 2010 m. liepos 1 d.) 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nurodytiems piliečiams siūlomo lygiaverčio turėtajam žemės sklypo plotas gali būti iki 30 arba iki 100 procentų padidintas apskrities viršininko sprendimu ir Vyriausybės nustatyta tvarka. Nuo 2010 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja, šiuo metu galiojanti minėto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies redakcija, numatanti, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nurodytiems piliečiams siūlomo lygiaverčio turėtajam žemės sklypo plotas gali būti iki 30 arba iki 100 procentų padidintas Vyriausybės nustatyta tvarka NŽT vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu.

2005 m. gegužės 23 d. Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ pakeitimo Nr. 564 2.1 punkte nustatyta, kad piliečiams, kurių norimas susigrąžinti natūra žemės sklypas nustatytąja tvarka yra skirtas ir naudojamas gyventojų asmeniniam ūkiui, pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 65-1558) 4 straipsnio 8 dalies nuostatas suteikiamas didesnis žemės sklypas iš laisvos valstybinės žemės fondo. Piliečiai prašymus skirti padidintą žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai pateikia apskričių viršininkų administracijų žemės tvarkymo departamentų teritoriniams žemėtvarkos skyriams (toliau vadinama – žemėtvarkos skyriai) arba jų darbuotojams seniūnijose, kurių teritorijoje pageidauja gauti žemės sklypą.

Minėto nutarimo 2.2 punkte numatyta, kad žemė, dėl kurios pateikti piliečių prašymai grąžinti ją natūra, tačiau šie piliečiai iki 2003 m. gruodžio 31 d. nepateikė nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų ir iki 2003 m. gruodžio 31 d. nesikreipė į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, priskiriama laisvos valstybinės žemės fondo žemei. Kitiems piliečiams nuosavybės teisės atkuriamos perduodant neatlygintinai šioje žemėje suprojektuotus žemės, miško sklypus ar vandens telkinius tik tuo atveju, jeigu pilietis pateikė prašymą grąžinti žemę natūra ir kreipėsi į teismą dėl praleisto termino pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus atnaujinimo arba iki 2003 m. gruodžio 31 d. kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tačiau teismas savo sprendimu praleisto termino pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus neatnaujina arba nenustato juridinę reikšmę turinčio fakto ir pilietis šio sprendimo įstatymų nustatyta tvarka neginčija.

Nuo 2011 m. rugpjūčio 24 d. įsigaliojo nauja Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ pakeitimo redakcija (2011 m. rugpjūčio 17 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 915), kurios 2.3 punkte numatyta, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 65-1558) 4 straipsnio 8 dalyje nustatytais atvejais piliečiams gali būti skiriamas didesnis žemės sklypo plotas iš laisvos žemės fondo. Piliečiai prašymus skirti didesnį žemės sklypo plotą iš laisvos žemės fondo NŽT teritoriniams padaliniams pagal žemės sklypų buvimo vietą pateikia kartu su prašymu suteikti lygiavertį žemės sklypą.

Sprendimą dėl prašymo skirti didesnį žemės sklypo plotą iš laisvos žemės fondo NŽT vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas priima iki įsakymo, kuriuo nustatyta žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžios data, priėmimo.

Žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 (Vyriausybės 2005 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 564 redakcija), 5 punkte numatyta, kad grąžinami natūra žemės, miško sklypas ar vandens telkinys suformuojami žemės reformos žemėtvarkos projekte ir paženklinami vietoje, o 6 punkte – kad apskrities viršininkas patvirtina piliečių, pateikusių prašymus suprojektuoti žemės reformos žemėtvarkos projekte grąžinamus, perduodamus ar suteikiamus nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus ar vandens telkinius, taip pat asmenų, pateikusių prašymus suprojektuoti žemės reformos žemėtvarkos projekte norimus pirkti valstybinės žemės sklypus ir sugrupuotų pagal Žemės reformos įstatymo (Žin., 1991, Nr. 24-635; 1997, Nr. 69-1735) 10 straipsnyje nustatytą eilę, sąrašą. Pagrindas tokių sąrašų sudarymui ir tvirtinimui yra piliečių prašymai suprojektuoti žemės reformos žemėtvarkos projekte perduodamą ar suteikiamą nuosavybėn neatlygintai žemės, miško sklypo ar vandens telkinį, pateikti apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento teritoriniam žemėtvarkos skyriui (Žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje tvarkos aprašo 2 punktas).

Žemės reformos žemėtvarkos projektų turinį, sudėtį, rengimo, svarstymo, derinimo, tvirtinimo ir įgyvendinimo tvarką, taip pat planavimo proceso dalyvių tarpusavio santykius šio proceso metu reglamentuoja Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 (Vyriausybės 2005 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 564 redakcija). Minėto aprašo 7 punkte numatyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektuose formuojamų žemės sklypų ribos ir vieta suderinamos su piliečiu, pageidaujančiu atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką, vandens telkinius, kuris, vadovaujantis minėto aprašo 14 punktu, apie savo nesutikimą ir pretenzijas dėl suprojektuotų žemės sklypų vietos bei ribų per 15 darbo dienų nuo projekto derinimo su jais raštu pateikia žemėtvarkos skyriams, kurie privalo per 15 darbo dienų nuo pretenzijų pateikimo jas išnagrinėti. Jeigu nustatoma, kad asmenų pretenzijos pagrįstos, žemėtvarkos skyrius įpareigoja žemės reformos žemėtvarkos projekto autorių jį patikslinti.

Sisteminė aukščiau paminėtų teisės aktų nuostatų analizė leidžia teismui daryti tokias išvadas: 1) Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nustatytais atvejais piliečiams skiriamas didesnis žemės sklypo plotas iš laisvos žemės fondo; 2) prašymai Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje numatytu pagrindu skirti didesnį žemės sklypo plotą iš laisvos žemės fondo paduodami Tarnybos teritoriniams padaliniams pagal minėtu teisiniu pagrindu prašomų skirti žemės sklypų buvimo vietą; 3) dokumentai, patvirtinantys asmens teisę atkurti nuosavybės teises į 100 proc. padidintą žemės sklypo plotą, turėjo būti pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d.; 4) sprendimas dėl prašymo skirti didesnį žemės sklypo plotą iš laisvos žemės fondo konkrečioje kadastro vietovėje priimamas iki įsakymo, kuriuo nustatyta žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžios data, priėmimo; 5) Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje numatyta piliečio teisė gauti iš laisvos valstybinės žemės fondo padidintą žemės sklypą įgyvendinama atkuriant nuosavybės teises, t. y. žemės sklypas didinamas iki sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. 1-4056-484/2008 pagal pareiškėjo V. Z. skundą dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2008 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. SR-1989(1.2), Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2008 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. 20-404 panaikinimo ir įpareigojimo Vilniaus apskrities viršininko administraciją suteikti jam nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypą Vilniaus rajone, Riešės seniūnijoje, Pikeliškių kadastro vietovėje, lygiavertį 62,9 ha (31,45 ha natūra negrąžintos žemės, užimtos asmeniniu ūkiu x 2) ploto žemės sklypui (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Širvintų rajone, Vilniaus apskrityje, 2008 m. spalio 3 d. priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. sausio 10 d. įsakymas Nr. 2.3-42-41, kuriuo patvirtinti piliečių, kuriems rengiant Riešės seniūnijos Pikeliškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą numatomi projektuoti žemės sklypai, sąrašai, ir į kuriuos V. Z. įrašytas 3-čioje eiliškumo grupėje, kaip pageidaujantis atkurti nuosavybės teises į žemę, perduodant nuosavybėn neatlygintinai 31,45 ha žemės sklypą, ir 9–o eiliškumo grupėje, kaip pageidaujantis atkurti nuosavybės teises į žemę, perduodant nuosavybėn neatlygintinai 11,83 ha žemės sklypą, yra individualus administracinis aktas, suteikiantis įsakyme nurodytai asmenų grupei tam tikras teises ir pareigas, o šio administracinio akto teisėtumas ir pagrįstumas nėra paneigtas.

Teismas pažymėjo, kad būtent šiame įsakyme ir yra nurodyti V. Z. projektuotinų žemės sklypų dydžiai, pagal Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 2.3-10198-41 paskelbtą Riešės seniūnijos Pikeliškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą. Vilniaus apskrities viršininkas kito įsakymo dėl Riešės seniūnijos Pikeliškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo, nėra priėmęs. Byloje duomenų, patvirtinančių laisvos žemės fondo Pikeliškių kadastro vietovėje, Riešės seniūnijoje, Vilniaus rajone, pakankamumą suteikti V.

Z. 100 procentų padidintą žemės sklypą, pagal Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 2.3-10198-41 ir 2007 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 2.3-42-41 nustatytą žemės reformos projekto papildymui reikalingą rengti teritorijos plotą, nėra. Nustatyta, kad gyventojų asmeninio ūkio žemės sklypai užima mažesnį plotą (apie 15,15 ha), negu nurodyta Išvadoje, todėl tik pašalinus Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2008 m. rugpjūčio 13 d. rašte Nr. SR-3994 (1.12) nurodytus Išvados Nr. (89)-2.12-503, parengtos V.

Z. vardu, netikslumus, galimas klausimo dėl padidinto nuosavybėn neatlyginai suteikimo V. Z. atitinkamoje Vilniaus apskrities kadastrinėje vietoje, sprendimas. LVAT, išnagrinėjęs minėtą administracinę bylą apeliacine tvarka, 2009 m. rugsėjo 21 d. priėmė nutartį, kuria Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 3 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Pažymėtina, kad įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. 1-4056-484/2008 nustatytos šios nagrinėjamai bylai reikšmingos faktinės aplinkybės:

1) V. Z. pretenduoja atkurti nuosavybės teises į P. Z. nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Širvintų rajone, valdytą 86,66 ha žemės sklypą;

2) V. Z. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 89-9561 atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią P. Z. nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamojo turto dalį – 43,2922 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Širvintų rajone, Vilniaus apskrityje; minėto sprendimo 4 punkte nurodyta, jog nuosavybės teisės į pareiškėjui tenkančią likusią žemę – 43,3678 ha bus atkurtos vėliau;

3) pareiškėjas 2006 m. vasario 14 d. pateikė Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui Vilniaus apskrities 2004 m. gegužės 19 d. išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. (89)-2.12-503 ir prašymą suteikti nuosavybėn neatlygintinai įstatymo numatytą padidintą žemės sklypą Riešės seniūnijoje Vilniaus rajone;

4) Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 2.3-10198-41 paskelbtas Riešės seniūnijos Pikeliškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas ir patvirtintas šios kadastrinės vietovės projekto papildymui rengti parinktos teritorijos plotas – 1072,48 ha laisvos valstybinės žemės fondo žemė; Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 2.3-13874-(41) patikslintas Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. spalio 20 d. įsakymo Nr. 2.3-10198-41 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinto Vilniaus rajone Skirgiškių kaime Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000 m. kovo 10 d.

įsakymu Nr. 711-41 ir dėl Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3261-41 patvirtinto Vilniaus rajono Pikeliškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo, Vilniaus rajone“ 2.1 punkte įrašytas Pikeliškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymui parinktos teritorijos plotas vietoje „1072,78 ha“ įrašant „1160,5 ha“;

5) pareiškėjas 2008 m. balandžio 7 d. kreipėsi į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių su prašymu suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypą, padidintą iki 100 procentų, tačiau Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2008 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. SR-1989(1.2) atsisakė suteikti padidintą žemės sklypą ir tokį sprendimą motyvavo laisvos valstybinės žemės trūkumu.

Minėta, kad pareiškėjas prašymą suteikti padidintą žemės sklypą ir šią teisę patvirtinantį dokumentą Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui pateikė tik 2006 m. vasario 14 d., t. y. praleidęs Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje numatytus terminus tokiems dokumentams pateikti (b. l. 40–41). Byloje nėra duomenų, jog minėtas terminas pateikti dokumentus pareiškėjui būtų atnaujintas teismo sprendimu. Taigi, pareiškėjas V. Z. iki Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytos datos nebuvo pateikęs prašymo atkurti nuosavybės teises suteikiant neatlygintinai padidintą žemės sklypą ir nebuvo pateikęs šią teisę patvirtinančio dokumento, todėl jis negalėjo įgyti ir neįgijo teisės atkurti nuosavybės teises į padidintą žemės sklypą.

Bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2007 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 2.3-42-41 (su vėlesniais pakeitimais) nustatė, kad pareiškėjas pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi nustatytą eiliškumą turi teisę, būdamas pirmas trečios grupės eilėje, įsigyti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui 15,15 ha dydžio, pareiškėjo nurodytoje Pikeliškių kadastro vietovėje Riešės seniūnijoje ir būtent šiuo įsakymu buvo nustatyta pareiškėjo teisė į nuosavybės atkūrimą, taip pat nustatytas nepadidintas atkurtinos žemės sklypo plotas, tačiau pareiškėjas, nesutikdamas su nustatyto žemės sklypo plotu, šio įsakymo neginčijo.

NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-5035 patvirtintame Vilniaus rajono Pikeliškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte pareiškėjui V. Z. yra suprojektuoti perduotini neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai turėtajam žemės sklypai. Taigi, būtent į šiuos sklypus V. Z. yra numatoma atkurti nuosavybės teises. Pareiškėjas V. Z. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-5035 teisėtumo ir pagrįstumo teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo, t. y. sutiko su suprojektuotų žemės sklypų dydžiais ir ribomis.

LVAT 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-2254/2012 pažymėjo, kad pareiškėjui atkurti nuosavybės teises į 100 proc. padidintą žemės sklypo plotą iš laisvos žemės fondo nėra pagrindo, nes nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesas pareiškėjo atžvilgiu pasibaigė pareiškėjui atkūrus nuosavybės teises į jam tenkančią buvusio savininko nuosavybės teise valdytos žemės dalį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam sklypą. Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesas nėra nesibaigiantis. Jo trukmę lemia įvairūs veiksniai, tokie kaip turimos laisvos valstybinės žemės kiekis, kitų piliečių bei pačios valstybės teisės ir interesai.

Taigi, nagrinėjamu atveju žemės sklypų, į kuriuos V. Z. bus atkuriamos nuosavybės teisės, formavimo (dydžio ir ribų nustatymo) procedūros yra užbaigtos, o pareiškėjo reikalavimas suteikti nuosavybėn neatlygintinai padidintą žemės sklypą Vilniaus rajone, Pikeliškių kadastro vietovėje, atmestas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4056-484/2008. Minėtame sprendime, be kita ko, konstatuota, kad duomenų, patvirtinančių laisvos žemės fondo Pikeliškių kadastro vietovėje, Riešės seniūnijoje, Vilniaus rajone, pakankamumą suteikti pareiškėjui 100 procentų padidintą žemės sklypą, pagal Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. spalio 20 d.

įsakymu Nr. 2.3-10198-41 ir 2007 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 2.3-42-41 nustatytą žemės reformos projekto papildymui reikalingą rengti teritorijos plotą, nėra. Pažymėtina, kad pareiškėjas, žinodamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-4056-484/2008 nustatytą faktinę aplinkybę, jog dėl laisvos žemės fondo žemės trūkumo nebus galimybės Vilniaus rajono Pikeliškių kadastro vietovėje žemės reformos žemėtvarkos projekto metu vykdant žemės sklypų projektavimo darbus suformuoti iki 100 proc. padidintus žemės sklypus, teisės aktuose nustatyta tvarka neišreiškė pageidavimo iki 100 proc. padidintus žemės sklypus suformuoti kitoje Vilniaus apskrities teritorijoje ir neginčijo nei NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 31 d.

įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-5035, nei žemės sklypų formavimo veiksmų teisėtumo bei pagrįstumo. Priešingai, pareiškėjas dalyvavo pretendentų susirinkimuose, kurių metu buvo suformuoti nepadidinti perduotini neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai turėtajam žemės sklypai ir pasirašydamas rengiamo Vilniaus rajono žemės Pikeliškių kadastro vietovės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su 3 ir 9 eilės pretendentais gauti žemės žiniaraščiuose išreiškė sutikimą su projektuojamų žemės sklypų plotais bei ribomis.

Be to, teisės aktai nenumato NŽT pareigos ir nesuteikia teisės priimti abstraktaus pobūdžio sprendimą skirti padidintą žemės sklypą nenurodant konkrečios kadastro vietovės. Nurodytos byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad pareiškėjas savo veiksmais patvirtino, jog sutinka, kad nuosavybės teisės jam būtų atkurtos perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam žemės sklypus, kurių plotas nėra padidintas. Pastebėtina, kad priėmus sprendimą dėl nuosavybės teisių pareiškėjui atkūrimo, V.

Z. bus perduoti neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai žemės sklypai, atitinkantys 2004 m. gegužės 19 d. išvadoje „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ Nr. (89)-2.12-503 nurodytą turėtos žemės vertę ir tokiu būdu pareiškėjo teisė į nuosavybės teisių atkūrimą bus pilnai įgyvendinta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad teisinio pagrindo įpareigoti NŽT pareiškėjo 2006 m. vasario 14 d. ir 2014 m. liepos 2 d. pareiškimų pagrindu priimti sprendimą dėl žemės sklypo padidinimo iki 100 procentų, nėra.

Pareiškėjo teigimu, dėl neteisėtų NŽT ir jos struktūrinio padalinio veiksmų, t. y. vilkinimo priimti sprendimą dėl žemės sklypo padidinimo iki 100 procentų, jis patyrė 16 000 Lt neturtinę žalą (po 2 000 Lt už kiekvienus metus, kurių metu nevykdomi teisės aktų reikalavimai). Neturtinė žala, pareiškėjo teigimu, pasireiškė įtampa dėl nežinios, emocine depresija ir dvasiniais išgyvenimais, kad bus neįgyvendintos Atkūrimo įstatyme pareiškėjui suteiktos teisės ir neatkurtas istorinis teisingumas. Pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas rėmėsi CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249, 6.271 straipsnių nuostatomis, taip pat jas aiškinančia LVAT praktika (adm. bylos Nr. A858-105/2013, Nr. A442-546/2014), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime pateiktais išaiškinimais. Pirmosios instancijos teismo teisėjų vertinimu, nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių NŽT ir jos teritorinio skyriaus neteisėtų veiksmų, kurie, pareiškėjo teigimu, pasireiškė vilkinimu priimti sprendimą dėl žemės sklypo padidinimo iki 100 procentų. Remdamasis CK 6.250 straipsnio nuostatomis, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie, jo teigimu, patirtos neturtinės žalos faktą, jos pobūdį bei patirtų išgyvenimų intensyvumą. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta visų būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, t. y. atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, neteisėtų veiksmų, taip pat žalos fakto ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, todėl šiuo atveju valstybei civilinė atsakomybė nekyla. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad teisinio pagrindo priteisti pareiškėjui atlyginti iš Lietuvos valstybės neturtinę žalą, nėra.

III. Pareiškėjas V. Z. apeliaciniu skundu (b. l. 141–148, 151–158) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 29 d. sprendimą ir priimti naują – jo skundą tenkinti. Apeliacinį skundą pareiškėjas grindžia iš esmės tokiais pat argumentais, kuriuos nurodė pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde. Papildomai nurodo, kad:

1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 58 straipsnio 2 ir 3 dalies, 86 straipsnio nuostatas, t. y. vertino aplinkybes, kurios buvo visiems žinomos ir kurios buvo nustatytos kitoje administracinėje byloje, netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, netaikė normų, kurias turėjo taikyti, neteisingai įvertino aplinkybes, dėl ko priėmė neteisėtą ir naikintiną sprendimą.

2. Pasak pareiškėjo, šios nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – NŽT atsisakymas tenkinti pareiškėjo 2014 m. liepos 2 d. skundą, kuriuo prašė priimti sprendimą dėl papildomo 15,15 ha žemės sklypo suteikimo pagal Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalį. Teismas netinkamai išaiškino ir taikė Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies nuostatas, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad 2006 m. vasario 14 d. pareiškėjas, pateikdamas dokumentus Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir padidinto žemės sklypo suteikimo, praleido terminą pateikti prašymą dėl padidinto žemės sklypo suteikimo, bei kad nėra duomenų, kad toks praleistas terminas būtų buvęs atnaujintas.

Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis nustato, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai; piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms; piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Ši nuostata reguliuoja teisinius santykius, susijusius su asmens teisės į nuosavybės atkūrimą nustatymu, bet ne dėl teisės į padidintą žemės sklypą suteikimo nustatymą pagal Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalį. Pareiškėjo teisė atkurti nuosavybės teises buvo patvirtinta ir tik iš dalies įgyvendinta Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 89-9561, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės į dalį pareiškėjui tenkančio buvusio savininko P. Z. nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamojo turto, konkrečiai – į 43,2922 ha žemės, grąžinant ją natūra (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Širvintų rajone, Vilniaus apskrityje. Minėto sprendimo 4 punkte nurodyta, jog nuosavybės teisės į pareiškėjui tenkančią likusią žemę, t. y. į 43,3678 ha, bus atkurtos vėliau. Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. gegužės 19 d. išvada Nr. (89)-2.12-503 (su vėlesniais pakeitimais) buvo konstatuota, jog V. Z. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 43,3678 ha žemės, iš kurios 15,15 ha yra užimta asmeninio ūkio žeme. Minėtas sprendimas buvo priimtas pagal pareiškėjo dar iki 2003 m. pateiktus dokumentus (prašymus, įrodymus dėl teisės į padidintą žemės sklypą ir t.t.), reikalaujamus pateikti pagal Atkūrimo įstatymo nuostatas dokumentus. Juos pareiškėjas prašė Vilniaus apygardos teismo išreikalauti iš NŽT kaip įrodymus (2015 m. birželio 8 d. prašymas Nr. DOK-1584). Tačiau pirmosios instancijos teismas šių dokumentų neišreikalavo. Vadinasi, pareiškėjo 2006 m. vasario 14 d. dokumentų pateikimu Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir padidinto žemės sklypo suteikimo yra tęsiamas nuosavybės teisių atkūrimo procesas tik kitoje kadastro vietovėje, o ne pradedamas naujas procesas, todėl Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai nustatė, kad 2006 m. vasario 14 d. pateikdamas dokumentus Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir padidinto žemės sklypo suteikimo pareiškėjas praleido terminą pateikti prašymą dėl padidinto žemės sklypo suteikimo.

3. LVAT 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-1023/2009, kurioje pareiškėjas buvo apeliantu, o Vilniaus apskrities viršininko administracija, kurios teisių ir pareigų, susijusių su nuosavybės atkūrimu, perėmėja yra NŽT – atsakovu, yra konstatavęs, kad pareiškėjas, kaip tremtinys, turi teisę į padidintą žemės sklypą ir ši aplinkybė nėra nuginčyta. Pagal ABTĮ 58 straipsnio 2 dalį, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar pareiškėjas turi teisę į padidintą žemės sklypą, pažeidė minėtą ABTĮ nuostatą.

4. Teismo argumentai, kad pareiškėjas neskundė Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. sausio 10 d. įsakymo Nr. 2.3-42-41 (kuriuo nustatytas nepadidintas atkurtinos žemės sklypo plotas Pikeliškių kadastro vietovėje), kad pareiškėjas, žinodamas apie tai, jog Pikeliškių kadastro vietovėje nebus galimybės padidinti iki 100 proc. žemės sklypus, neišreiškė pageidavimo tai padaryti kitoje kadastro vietovėje, neginčijo Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2)-5035 ar žemės sklypų formavimo teisėtumo bei pagrįstumo, prieštarauja Atkūrimo įstatymo nuostatoms. Pažymėtina, kad būtent dėl laisvos valstybinės žemės stokos Vilniaus rajone, Riešės seniūnijoje, Pikeliškių kadastro vietovėje, pareiškėjo atžvilgiu nebuvo ir šiuo metu neįgyvendinama Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nustatyta teisė gauti papildomą 100 proc. padidintą žemės sklypą (tai konstatuota Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 3 d. sprendime adm. byloje Nr. I-4056-484/2008, ši informacija, kaip Vilniaus rajono žemėtvarkos darbuotojų, atsakingų už nuosavybės atkūrimą, pozicija nurodyta ir LVAT 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartyje adm. byloje Nr. A261-1023/2009, taip pat pateikiant ir informaciją ginče administracinėje byloje Nr. I-4770-281/2015).

Pagal Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies nuostatas, dėl nepakankamo žemės ploto, žemė sklypas gali būti formuojamas kitoje teritorijoje. Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 29 punktas taip pat nustato, kad kai pagal rengiamą žemės reformos žemėtvarkos projektą susumavus laisvos žemės fondo žemę paaiškėja, kad piliečiui, pateikusiam prašymą jo pageidaujamoje kadastro vietovėje gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą, lygiavertį turėtajam, pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme nustatytą žemės įsigijimo eilę laisvos žemės fondo žemės nepakanka arba likusi laisvos žemės fondo žemė pažeista, užimta medžių, krūmų želdinių ar pelkių, žemėtvarkos skyriaus vedėjas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo išvados (-ų) dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn įvertinimo privalo piliečiui raštu apie tai pranešti registruotu laišku ir pasiūlyti rinktis žemės sklypą šios ar kitos savivaldybės seniūnijos kitos kadastro vietovės teritorijoje. Šių teisės aktų analizė rodo, kad teisės aktai imperatyviai nustato pareigą atitinkamam viešojo administravimo subjektui pateikti siūlymą dėl padidinto iki 100 proc. sklypo suteikimo apskrities teritorijoje, nustačius, kad pretendentas atkurti nuosavybės teises atitinka Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies sąlygas.

5. Pareiškėjas pažymi, kad jo 2014 m. liepos 2 d. skunde NŽT buvo pateiktas prašymas spręsti klausimą dėl padidinto žemės sklypo suteikimo kitoje kadastro vietovėje, atsižvelgiant į tai, kokia dalimi grąžinama žemė Pikeliškių kadastro vietovėje, nors toks prašymas iš esmės laikytinas pertekliniu, kadangi teisės aktai imperatyviai nustato pareigą atitinkamam viešojo administravimo subjektui pateikti siūlymą dėl padidinto iki 100 proc. sklypo suteikimo apskrities teritorijoje, nustačius, kad pretendentas atkurti nuosavybės teises atitinka Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies sąlygas. Taigi Vilniaus apygardos administracinio teismo teiginys, kad pareiškėjas neišreiškė valios dėl padidinto žemės sklypo suprojektavimo kitoje kadastro vietovėje neatitinka faktinės situacijos ir prieštarauja teisės aktų reikalavimams.

6. Teismas sprendime daro niekuo nepagrįstą išvadą, kad Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 2.3-42-41 buvo nustatytos pareiškėjo teisės į nuosavybės atkūrimą nepadidinant ploto Pikeliškių kadastro vietovėje; nepagrįstai teismas sprendžia, kad tokiu būdu išspręstas klausimas ir dėl teisės į padidintą žemės sklypą. Minėtu 2007 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 2.3-42-41 nepasisakyta, kad teisės įgyvendinimas negali būti vykdomas kitoje tos pačios apskrities ar kitos apskrities kadastro vietovėje arba atmetamas pareiškėjo prašymas dėl padidinto žemės sklypo suteikimo Pikeliškių, ar kitoje kadastro vietovėje.

Be to, pagal Vyriausybės nutarimo Nr. 385 2.3 punktą, NŽT vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas turėjo priimti sprendimą dėl prašymo skirti didesnį žemės sklypo plotą iš laisvos žemės fondo. Toks sprendimas pagal Viešojo administravimo įstatymo nuostatas laikytinas individualiu administraciniu aktu, kadangi jame fiziniam asmeniui, turinčiam teisę į padidintą žemės sklypą, nustatomos ar suteikiamos teisės ir pareigos dėl didesnio žemės sklypo ploto iš laisvos žemės fondo skyrimo. Tokio sprendimo NŽT (Vilniaus apskrities viršininko administracija) arba jo įgaliotas asmuo pagal pareiškėjo 2006 m. vasario 14 d. prašymą nepriėmė. Taigi, teismas nesilaikė ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies ir 81 straipsnio reikalavimų.

7. Teismas skundžiamame sprendime nurodo, kad nenustatyta duomenų apie laisvos žemės, į kurią pareiškėjas galėtų įgyvendinti teisę į padidintą žemės sklypą buvimą. Tačiau ši išvada neatitinka teismui pateiktuose dokumentuose nurodytos informacijos.

8. Teismas nepagrįstai vadovavosi LVAT 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartyje suformuota praktika, kad pasibaigus nekilnojamojo turto atkūrimo procesui nėra teisinio pagrindo spręsti klausimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į padidintą žemės sklypą, nes pirmosios instancijos teismas pats nurodo, kad pareiškėjui dar tik numatoma atkurti nuosavybės teises, t. y. sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nėra priimtas, kas reiškia, kad procesas dar nėra baigtas.

9. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinę bylą Nr. I-4770-281/2015 ir atmesdamas pareiškėjo skundą suformavo naują teismo precedentą, konkuruojantį su esamais, kas kelia abejonių dėl šio sprendimo subjektyvumo. Kiti administraciniai teismai iš esmės analogiškose administracinėse bylose (pvz., Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-665-414/2010) yra pripažinęs subjektų, atsakingų už nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo nuostatų įgyvendinimą, veiksmus nesprendžiant klausimo padidinto žemės sklypo suteikimo, neteisėtais.

10. Atsakovo veiksmai – vilkinimas priimti sprendimą dėl 100 proc. padidinto žemės sklypo suteikimo, žemina pareiškėją kaip politinį kalinį, neišreiškia pagarbos dėl pareiškėjo patirtų kančių tremtyje. Tokiu būdu NŽT daro pareiškėjui dvasinę skriaudą ir moralinę žalą.

Atsakovas NŽT su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepimu (b. l. 160–162) prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas iki Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytos datos nebuvo pateikęs prašymo atkurti nuosavybės teises suteikiant neatlygintinai nuosavybėn padidintą žemės sklypą ir nebuvo pateikęs šią teisę patvirtinančio dokumento, todėl jis negalėjo įgyti ir neįgijo teisės atkurti nuosavybės teises į padidintą žemės sklypą. Tokią teismo išvadą patvirtina ir LVAT formuojama teismų praktika, pvz., 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-2254/2012. Todėl apelianto teiginiai, kad Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies nuostata reguliuoja teisinius santykius, susijusius su asmens teisės į nuosavybės teisių atkūrimą nustatymu, bet ne su teisės į padidintą žemės sklypą suteikimu pagal Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalį, kad 2006 m. vasario 14 d. yra tęsiamas nuosavybės teisių atkūrimo procesas kitoje kadastro vietovėje, o ne pradedamas naujas procesas, yra visiškai nepagrįsti ir neatitinka LVAT teisės aiškinimo. Apeliantas nurodo, kad LVAT 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-1023/2006 konstatavo, kad jis turi teisę į padidintą žemės sklypą ir ši aplinkybė nėra nuginčyta. Pažymėtina, kad V. Z. tokią teisę įgytų tik tuo atveju jei Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytas terminas dokumentams pateikti būtų atnaujintas teismo sprendimu, tačiau tokių duomenų į bylą pareiškėjas nepateikė.

Remiantis Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 2.3 punktu, piliečiai prašymus skirti didesnį žemės sklypo plotą iš laisvos žemės fondo NŽT teritoriniam padaliniui (pagal žemės sklypų buvimo vietą) pateikia kartu su prašymu suteikti lygiavertį žemės sklypą. Sprendimą dėl prašymo skirti didesnį žemės sklypo plotą iš laisvos žemės fondo NŽT vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas priima iki įsakymo, kuriuo nustatyta žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžios data, priėmimo. Skundžiamame teismo sprendime teismas pagrįstai nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2007 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 2.3-42-41 buvo nustatyta pareiškėjo teisė į nuosavybės teisių atkūrimą, taip pat nustatytas nepadindintas žemės sklypų, į kuriuos atkuriamos nuosavybės teisės, plotas, tačiau pareiškėjas, nesutikdamas su nustatyto žemės sklypo plotu, šio įsakymo neginčijo.

Pažymėtina, kad nei Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarime Nr. 385, nei jokiame kitame teisės akte nėra numatyta NŽT pareiga priimti abstraktaus pobūdžio sprendimą skirti padidintą žemės sklypą nenurodant kadastro vietovės ar žemės reformos žemėtvarkos projekto, kurio rengimo metu formuojamas padidintas žemės sklypas. Be to, priėmus sprendimą skirti padidintą žemės sklypą, padidinamas žemės sklypas, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, o ne suteikiamas naujas, atskiras žemės sklypas. Kadangi žemės sklypai, į kuriuos V. Z. atkuriamos nuosavybės teisės, jau yra suprojektuoti ir patvirtinti, todėl pagrindo juos didinti nėra.

Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad teisės aktuose „nenumatyta, kad prašymas dėl padidinto žemės sklypo suteikimo turi būti įgyvendintas iki nuosavybės teisių atkūrimo ir kad toks prašymas gali būti išspręstas tik sprendimu, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės“, kadangi priešingai – minėtame Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 2.3 punkte nurodyta, kad NŽT vadovas arba jo įgaliotas teritorinio skyriaus vedėjas priima sprendimą skirti didesnį žemės sklypo plotą rengiant kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, o kaip jau minėta, žemės sklypų, į kuriuos V. Z. atkuriamos nuosavybės teisės, formavimo (dydžio ir ribų nustatymo) procedūros yra užbaigtos, o taip pat toks apelianto teisės aiškinimas prieštarauja LVAT formuojami teismų praktikai (2012 m. rugsėjo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-2254/2012).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas V. Z. kėlė reikalavimą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka atkurti jam nuosavybės teises į 100 procentų padidintą žemės sklypą iš laisvos žemės fondo ir dėl šio neatkūrimo priteisti jam padarytą neturtinę žalą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, konstatavęs, jog pareiškėjas neįgijo teisės atkurti nuosavybės teises į padidintą žemės sklypą, kadangi prašymą suteikti padidintą žemės sklypą ir šią teisę patvirtinantį dokumentą Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui pateikė praleidęs Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje numatytus terminus tokiems dokumentams pateikti, o byloje nėra duomenų, jog minėtas terminas pateikti dokumentus pareiškėjui būtų atnaujintas teismo sprendimu.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Vadovaudamasi šia praktika, teisėjų kolegija sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais argumentais, iš naujo jų nekartoja.

Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, teisėjų kolegija papildomai pažymi tik tai, kad nagrinėjamai situacijai aktualios teisės normos – Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalis bei šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalis, išaiškintos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-2254/2012, taip pat 2014 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-1103/2014 (minėtos įstatymo nuostatos iš esmės nepakito ir nagrinėjamam ginčui aktualiu metu). Nurodytoje apeliacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta asmens teisė gauti iš laisvos valstybinės žemės fondo padidintą žemės sklypą įgyvendinama atkuriant nuosavybės teises. Todėl šiuo aspektu aktuali ir Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis, kuri įtvirtina, jog dokumentus, patvirtinančius asmens teisę atkurti nuosavybės teises į 100 procentų padidintą žemės sklypo plotą, pretendentas turi pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d.

Šiuo gi atveju, kaip teisingai nustatė Vilniaus apygardos administracinis teismas, pareiškėjas V. Z. prašymą gauti neatlygintinai Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje numatytą 100 proc. padidintą žemės sklypą ir tokią teisę pagrindžiančius dokumentus (tremtinio pažymėjimą) atitinkamai institucijai pirmą kartą pateikė tik 2006 m. vasario 14 d. Vadinasi, pareiškėjas praleido įstatyme nustatytą terminą ir, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, teisės atkurti nuosavybės teises į padidintą žemės sklypą neįgijo. Nenustačius neteisėtų atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos veiksmų sprendžiant pareiškėjo prašymą priimti sprendimą dėl žemės sklypo padidinimo iki 100 procentų, visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teismas atmetė ir pareiškėjo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, taigi apelianto argumentas, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-665-414/2010 panašus ginčas buvo išspręstas kitaip, nagrinėjamai bylai jokios reikšmės neturi.

Dėl išdėstyto, teisėjų kolegija dėl kitų V. Z. apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nepasisako.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas. Naikinti šį sprendimą nėra pagrindo. Pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo V. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė