2025-05-28 Nr. AB-9305-3-61-3-01263-2025-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-535-520/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01263-2025-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gegužės 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos (toliau – ir Kanceliarija) 2025 m. vasario 19 d. rašto Nr. S-764 „Dėl Jūsų prašymo“ dalį dėl pareiškėjo 2025 m. sausio 9 d. prašymo (toliau – ir Prašymas) 3 punkto prašymų (registruoto 2025 m. sausio 9 d. Nr. PSG-68); 2) įpareigoti Kanceliariją per 5 darbo dienas persiųsti (perduoti) pareiškėjo Prašymo 3 punkto prašymus nagrinėti pagal kompetenciją Ministrui Pirmininkui ir apie tai pranešti pareiškėjui.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 24 d. nutartimi pareiškėjo J. K. skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu (skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka).

Teismas nurodė, kad pareiškėjas Prašymo 3 punkte prašė pradėti ir atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą ir už Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutarties piktybinį nevykdymą (šiurkštų tarnybinį nusižengimą) skirti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) direktorei D. Š. tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų ar kitą atitinkamą tarnybinę nuobaudą.

Teismas nustatė, kad šiuo atveju skundo priėmimo stadijoje yra pakankamai akivaizdu, jog pareiškėjas skundu siekia ne apginti savo paties teises ar teisėtus interesus, gauti administracinę paslaugą, bet su jo asmeniu visiškai nesusijusio rezultato, t. y. kad atsakovas skirtų tarnybinę nuobaudą Inspekcijos direktorei D. Š.. Teismas sprendė, kad skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, todėl pareiškėjo skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas J. K. atskirajame skunde prašo: 1) panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 24 d. nutartį ir jo (pareiškėjo) skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 2) priteisti jam iš atsakovo visas jo patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas ir išlaidas, susijusias ir su atskirojo skundo surašymu ir bylos nagrinėjimu, įskaitant ir patirtas apeliacinės instancijos teisme (apeliaciniame procese).

Pareiškėjas nurodo, kad jo kreipimasis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę (toliau – ir Vyriausybė) su Prašymo 3 punkto prašymais pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą (toliau – ir VAĮ) nėra skundas, o yra prašymas suteikti atitinkamą informaciją ir / ar pateikti administracinį sprendimą (VAĮ 2 d. 10 ir 12 p.). Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymu, teigia, kad ginčai dėl teisės gauti informaciją (informacijos laisvės) ir duomenis pažeidimo gali būti nagrinėjami teismų ABTĮ nustatyta tvarka, t. y. administraciniuose teismuose (nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-603-552/2023).

Pareiškėjas pažymi, kad byloje atsakovas yra Kanceliarija (ne Vyriausybė), D. Š. Kanceliarijoje nedirba (nėra jos darbuotoja), yra Vyriausybės įstaigos (Inspekcijos) vadovė, o Vyriausybės kanclerio pavaduotojas A. M., kuris Raštu (skundžiama Rašto dalimi) vienasmeniškai priėmė sprendimą dėl Prašymo 3 punkto prašymų, nėra D. Š. į pareigas priimantis asmuo, ko teismas nevertino ir skundžiamoje nutartyje dėl to nepasisakė. Pareiškėjo vertinimu, dėl to teismas padarė klaidingas išvadas, jog pareiškėjas skundu siekia, kad atsakovas skirtų tarnybinę nuobaudą Inspekcijos direktorei D. Š., nes Kanceliarija neturi jokių įgaliojimų skirti (neskiria) tarnybinių nuobaudų Vyriausybės įstaigos (Inspekcijos) vadovui, todėl skundžiama nutartis naikintina kaip nemotyvuota.

Pareiškėjas nurodo, kad iš Prašymo 3 punkto prašymų ir skundo teismui turinio matyti, jog jis iš esmės kelia klausimus dėl Inspekcijos direktorės D. Š. tarnybinės atsakomybės, o Vyriausybės (ne Kanceliarijos) prašydamas pradėti ir atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą ir už šiurkštų tarnybinį nusižengimą (įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymą) Inspekcijos direktorei D. Š. skirti atitinkamą tarnybinę nuobaudą, pareiškėjas ginčija Rašto dalį dėl Prašymo 3 punkto prašymų iš esmės siekdamas gauti ne bet kokio, o kompetentingo viešojo administravimo subjekto (Ministro Pirmininko bei Vyriausybės) teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą (informaciją) ir / ar administracinį sprendimą.

Pareiškėjas pabrėžia, kad identišku pareiškėjo atveju suformuotoje administracinių teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pirmosios instancijos teismas skundo priėmimo stadijoje priėjo nepagrįstą išvadą, jog skundžiamas raštas pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia ir negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku, todėl skundžiama teismo nutartis panaikinta (nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-640-442/2024).

Pareiškėjas pažymi, kad skundo teismui ginčo dalykas yra ginčijama Rašto dalis ir Kanceliarijos vilkinimas atlikti pareigas ir jos kompetencijai priskirtus veiksmus, tai surinkus informaciją persiųsti (perduoti) pareiškėjo Prašymo 3 punkto prašymus nagrinėti (priimti sprendimus) pagal išimtinę kompetenciją Ministrui Pirmininkui bei Vyriausybei, o pareiškėjo materialusis teisinis suinteresuotumas (siekis) yra gauti ne bet kokį, o teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą (informaciją) ir / ar administracinį sprendimą, nurodant ir konkrečią expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) teisės normą, į Prašymo 3 punkto prašymus. Pareiškėjas pabrėžia, kad vilkinimo atveju Kanceliarijai nepakanka tik reaguoti, o reaguojant privaloma iš esmės būtent teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais jos kompetencijai nepriskirtus klausimus (Prašymo 3 punkto prašymus) persiųsti (perduoti) nagrinėti ir sprendimams priimti dėl Prašymo 3 punkto prašymų pagal išimtinę kompetenciją Ministrui Pirmininkui bei Vyriausybei dėl jų pareiškėjui VAĮ 10 straipsnio 5 ir 6 dalyje nurodytus reikalavimus atitinkančio atsakymo (nurodant faktinius ir teisinius pagrindus) pateikimo.

Pareiškėjas nurodo, kad jo Prašymo 3 punkto prašymus ne formaliai, o pagal jų dalykus ir pagrindus privalėjo išnagrinėti ir į juos atsakyti teisės aktų nustatyta tvarka ne bet koks, o kompetentingas viešojo administravimo subjektas – Ministras Pirmininkas bei Vyriausybė, tik jiems priskirtos kompetencijos ribose. Pareiškėjas, vadovaudamasis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalimi, teigia, kad teismas turi patikrinti, ar atsakovas turi kompetenciją priimti tokio pobūdžio aktą, ar skundžiamas aktas buvo priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, įvertinti ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus, kai pareiškėjas skundą, be kita ko, grindžia argumentais, kad raštas neatitinka VAĮ reikalavimų individualiam administraciniam aktui, yra nemotyvuotas, tai raštas turi būti įvertintas ir šiuo aspektu (nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-5-261/2021). Pareiškėjas pažymi, kad iš jo skundo turinio matyti, jog jis skundžiamą Rašto dalį ginčija ir pagrindais, kad ji neatitinka ir imperatyvių VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, o be to, ir pagrindais, kad tokia Rašto dalis yra neteisėta ir dėl to, kad ją priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas, ir, jog ją priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 1 d. 2 ir 3 p.), vadovaujantis ir pamatiniu teisės principu ex injuria jus non oritur (iš neteisės teisė neatsiranda), ką pareiškėjas ir įrodinėtų administracinėje byloje, bet tai jau būtų bylos nagrinėjimas iš esmės, kas skundo teismui priėmimo stadijoje nėra sprendžiama. Todėl pareiškėjui Rašto dalį skundžiant ir nurodytais pagrindais, tai turi būti įvertinta tik bylą išnagrinėjus iš esmės, bet ne skundo priėmimo stadijoje, todėl teismas skundą nepagrįstai atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Pareiškėjo teigimu, šiuo konkrečiu atveju yra faktinis ir teisinis pagrindai skundžiamą teismo nutartį panaikinti, o skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ką identišku atveju jau yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2025 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-180-556/2025; 2024 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-640-442/2024; kt.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 24 d. nutarties, kuria pareiškėjo J. K. skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti, padaręs išvadą, kad skundo priėmimo stadijoje yra pakankamai akivaizdu, jog pareiškėjas skundu siekia ne apginti savo paties teises ar teisėtus interesus, gauti administracinę paslaugą, bet su jo asmeniu visiškai nesusijusio rezultato, t. y. kad būtų skirta tarnybinė nuobauda Inspekcijos direktorei D. Š., todėl skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, kuriais kritikuojama minėta pirmosios instancijos teismo išvada, nustatė, jog pareiškėjas su Prašymu kreipėsi į Vyriausybę, nurodydamas, kad Inspekcija piktybiškai nevykdo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutarties ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 18, 23 ir 25 straipsniais, Prašymo 3 punktu prašė: pradėti ir atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą ir už nurodytos įsiteisėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutarties piktybinį nevykdymą (šiurkštų tarnybinį nusižengimą) skirti Inspekcijos direktorei D. Š. tarnybinę nuobaudą atleidimą iš pareigų ar kitą atitinkamą tarnybinę nuobaudą. Kanceliarija, atsakydama į pareiškėjo Prašymą, Rašte nurodė, kad Ministro Pirmininko pavedimu išnagrinėjo Prašyme keliamus klausimus ir įvertino Inspekcijos bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pateiktą medžiagą. Rašte nurodyta, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog Inspekcijos direktorius galėjo padaryti šiurkštų tarnybinį nusižengimą, todėl netikslinga atlikti Inspekcijos direktoriaus tarnybinio nusižengimo tyrimą.

Pareiškėjas skunde teismui prašė:

1) panaikinti Rašto dalį dėl Prašymo 3 punkto prašymų; 2) įpareigoti atsakovą Kanceliariją per 5 darbo dienas persiųsti (perduoti) pareiškėjo Prašymo 3 punkto prašymus nagrinėti pagal kompetenciją Ministrui Pirmininkui ir apie tai pranešti pareiškėjui. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jo Prašymo 3 punkto prašymo skirti tarnybinę nuobaudą Inspekcijos direktorei D. Š. atleidimą iš pareigų nagrinėjimas yra priskirtas išimtinai į pareigas priimančio asmens – Vyriausybės, kompetencijai, o prašymo pradėti ir atlikti Inspekcijos direktorės tarnybinio nusižengimo tyrimą nagrinėjimas – išimtinei Ministro Pirmininko kompetencijai, todėl šiuo konkrečiu atveju Kanceliarijai surinkus informaciją, kad Inspekcija nevykdė įsiteisėjusio teismo sprendimo, pareiškėjo Prašymo 3 punkto prašymų nagrinėjimas privalėjo būti perduotas pagal kompetenciją išimtinai Ministrui Pirmininkui bei Vyriausybei, o iš Rašto matyti, kad jį pasirašė Vyriausybės kanclerio pavaduotojas A.

M., kuriam pagal teisės aktus tokia kompetencija nėra suteikta, t. y. sprendimas (Raštas) dėl Prašymo 3 punkte išdėstytų prašymų priimtas minėtam asmeniui viršijus kompetenciją. Pareiškėjo vertinimu, Raštas naikintinas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas subjektas, o priimant jį buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 1 d. 2 ir 3 p.). Pareiškėjas skunde nurodė, kad Ministras Pirmininkas ar Vyriausybė VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto 20 darbo dienų termino pareiškėjo Prašymo 3 punkto prašymams išnagrinėti nėra pratęsę ir apie tai pareiškėjui nepranešė.

Pareiškėjas skunde pažymėjo, kad jis kelia Inspekcijos direktorės tarnybinės atsakomybės klausimus, todėl jis turi teisę, jog jo kreipimasis būtų išnagrinėtas ir į jį būtų atsakyta teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjas skunde nurodė, kad ginčo dalykas yra ginčijama Rašto dalis ir Kanceliarijos vilkinimas atlikti pareigas ir jos kompetencijai priskirtus veiksmus (surinkus informaciją persiųsti (perduoti) pareiškėjo Prašymo 3 punkto prašymus nagrinėti pagal kompetenciją Ministrui Pirmininkui bei Vyriausybei), o pareiškėjo materialusis teisinis suinteresuotumas yra gauti teisės aktus atitinkantį atsakymą (informaciją) ir / ar administracinį sprendimą.

Pareiškėjas skunde teigė, kad Rašte Kanceliarija nustatė neabejotinus įtarimus dėl Inspekcijos direktorės šiurkščių tarnybinių nusižengimų padarymo, tačiau Rašte nenurodyti jokie nei teisiniai, nei faktiniai pagrindai dėl Prašymo 3 punkto prašymo persiuntimo Ministrui Pirmininkui ir Vyriausybei, todėl Raštas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytų reikalavimų. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Kanceliarija nuo Rašto pasirašymo per 5 darbo dienas privalėjo persiųsti Ministrui Pirmininkui nagrinėti pagal kompetenciją Prašymo 3 punkto prašymus, tačiau to nepadarė ir nevykdo iki šiol, todėl tai pripažintina vilkinimu ir Kanceliarija įpareigotina tai atlikti.

Kaip jau minėta, pareiškėjo skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, nustatančiu, jog skundas (prašymas, pareiškimas) nepriimamas nagrinėti, jei nustatoma, kad skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; kt.).

Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, jog skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016; kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog tuo atveju, kai asmuo, paduodamas skundą administraciniam teismui, ginčija šiam asmeniui pateikto atsakymo į jo kreipimąsi apimtį bei teigia, kad jam nebuvo tinkamai atsakyta į keltus klausimus, išvada apie ginčijamo rašto pobūdį paprastai gali būti daroma tik iš esmės išnagrinėjus pareikštą reikalavimą dėl atitinkamo atsakymo panaikinimo (žr., pvz., 2022 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-293-520/2022; 2022 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-510-602/2022; 2022 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-415/2022; kt.).

Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nors piliečiams suteikiama teisė inicijuoti tarnybinių patikrinimų atlikimą, tačiau jie neturi teisės apskųsti tokių patikrinimų išvadų ar vadovų, turinčių teisę skirti nuobaudas, sprendimų (tokia teisė suteikta tikrinamiems pareigūnams). Asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo principus, įgyja tik teisę būti informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2450-662/2019). Viešojo administravimo subjektų raštai, kuriais tarnybinio patikrinimo atlikimą inicijavę asmenys yra informuojami apie tarnybinių patikrinimų rezultatus (atsisakymą atlikti tokius patikrinimus), yra informacinio pobūdžio, jais yra pateikiama bendra informacija apie pranešimo nagrinėjimą institucijoje bei jo metu nustatytas aplinkybes, šiais raštais tarnybinio patikrinimo atlikimą inicijavusiems asmenims nėra formuluojami kokie nors patvarkymai (įpareigojimai), todėl tokie raštai patys savaime nesukelia minėtiems asmenims kokių nors teisinių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-642-822/2018).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundą teismui grindė tuo, kad Raštas priimtas nekompetentingo subjekto, t. y. kad jis Prašymą adresavo Vyriausybei, kaip subjektui (institucijai), skiriančiam į pareigas Inspekcijos direktorių (Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1156, 21 p.) ir turinčiam teisę šiam valstybės tarnautojui skirti tarnybinę nuobaudą (Valstybės tarnybos įstatymo 25 str. 5 d.), tačiau Prašymą išnagrinėjo ir sprendimą dėl Prašymo 3 punkte suformuluotų prašymų priėmė Kanceliarija. Pareiškėjas savo skundą argumentavo tuo, kad jo prašymas netinkamai išnagrinėtas pagal VAĮ reikalavimus, be to, skunde suformulavo ir reikalavimą įpareigoti atsakovą Kanceliariją per 5 darbo dienas persiųsti (perduoti) pareiškėjo Prašymo 3 punkto prašymus nagrinėti pagal kompetenciją Ministrui Pirmininkui ir apie tai pranešti pareiškėjui. Pareiškėjas Prašymu siekė inicijuoti tarnybinio nusižengimo tyrimą, o iš jo skundo turinio matyti, kad savo teisių pažeidimą pareiškėjas grindžia būtent netinkamu jo Prašymo išnagrinėjimu.

Įvertinusi pateiktą teismui medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo Prašymas, adresuotas Vyriausybei, yra prašymas, kurio turinys atskleistas VAĮ 2 straipsnio 10 dalyje (prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus).

VAĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Vadovaujantis Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 857 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (redakcija, galiojanti nuo 2022 m. rugsėjo 3 d., toliau – ir Taisyklės) 45 punktu, į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį. Pagal VAĮ 14 straipsnį asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą ar kitokį viešojo administravimo subjekto atsakymą į asmens prašymą ar skundą arba veiksmą (neveikimą), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus šio įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo administracinio sprendimo ar atsakymo įteikimo (paskelbimo) asmeniui šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka dienos ar veiksmo (neveikimo) arba vilkinimo paaiškėjimo asmeniui dienos tam pačiam viešojo administravimo subjektui arba aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, arba administraciniam teismui.

Kaip minėta, pareiškėjas šioje byloje siekia inicijuoti ginčą dėl viešojo administravimo subjekto (Kanceliarijos) netinkamo pareiškėjo Prašymo nagrinėjimo pagal VAĮ nuostatas.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo priteisti jam iš Kanceliarijos, kurią įvardija atsakovu, visas jo patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas ir išlaidas, susijusias su atskirojo skundo surašymu ir bylos nagrinėjimu, įskaitant ir patirtas apeliacinės instancijos teisme (apeliaciniame procese). Pareiškėjas nurodo, kad identišku atveju pagal naujausią suformuotą administracinių teismų praktiką, tenkinus pareiškėjo atskirąjį skundą, jam priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos, patirtos nagrinėjant bylą pagal šį atskirąjį skundą (nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-367-575/2023).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo atskirojo skundo argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pažymi, kad pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo parengimą šioje bylos stadijoje (kai skundo priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo) negali būti tenkinamas, kadangi pareiškėjo skundas nepriimtas nagrinėti, t. y. šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi byla nėra išnagrinėjama iš esmės ir nėra priimamas galutinis teismo procesinis sprendimas (ABTĮ 40 str. 1 d.) (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-552/2023; 2024 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-275-502/2024; 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-640-442/2024; kt.) (ABTĮ 15 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pareiškėjo atskiruoju skundu apskųsta nutartimi skundas nebuvo nepriimtas, administracinė byla nebuvo iškelta, byloje nėra išspręstas klausimas ir dėl Kanceliarijos dalyvavimo bylos nagrinėjime, bylos medžiagoje nėra duomenų, jog šis asmuo pirmosios instancijos teismo pripažintas dalyvaujančiu byloje bei apeliaciniame procese asmeniu. Šiuo atveju pareiškėjo nurodomas skunde atsakovas (Kanceliarija), iš kurio prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas, nedalyvauja byloje, nagrinėjant atskirąjį skundą nebuvo sprendžiamas ginčas, kurio šalys yra pareiškėjas ir jo nurodomas atsakovas Kanceliarija (ABTĮ 46 str. 1 d.), o bylinėjimosi išlaidos gali būti priteistos tik iš proceso šalies, kai yra nusprendžiama kieno naudai priimtas sprendimas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 24 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo J. K. skundo priėmimo klausimą perduoti Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė