2026-02-09 Nr. BB-873-1-01-1-10902-2024-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-438/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10902-2024-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nukentėjusiojo L. O. ir jo atstovo advokato Dainiaus Antanaičio kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 25 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio nuteistojo M. B. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nukentėjusysis L. O. ir jo atstovas advokatas D. Antanaitis prašo pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį: padidinti M. B. už nusikalstamos veikos, nurodytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki 6 metų, netaikyti šios bausmės vykdymo atidėjimo ir panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. B. paskirtą įpareigojimą pradėti dirbti arba mokytis, tęsti mokslą ar darbą; panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria taikytos BK 641 straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu; kitą apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą; priteisti nukentėjusiojo L. O. naudai iš M. B. patirtas advokato atstovavimo išlaidas kasacinės instancijos teisme.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad nustatant nuteistajam M. B. laisvės atėmimo bausmės dydį ir atidedant jos vykdymą, buvo pažeistos BK 41 straipsnio 2 dalies 2, 5 punktų ir 54 straipsnio 2 dalies nuostatos. Apeliacinės instancijos teismo argumentai šiais klausimais yra neteisėti ir nepagrįsti.

Kasatorių teigimu, nustatant nuteistajam bausmės dydį, nebuvo atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (sąmoningai pasirinktas ypač šiurkštus Kelių eismo taisyklių pažeidimas – važiuota mieste didesniu nei 100 km/val. greičiu, kur leidžiamas greitis 50 km/val.), kaltės formą (nusikalstamas pasitikėjimas) ir rūšį, nusikalstama veika padarytą žalą (žmogaus žūtį). Todėl nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis ir ypač jos vykdymo atidėjimas yra neproporcinga nusikaltimui ir jo sukeltoms pasekmėms bausmė, ji savo švelnumu yra neadekvati, paneigia kaltininko nubaudimo ir teisingumo principo įgyvendinimo tikslus. Kaltininkas turi patirti padarytam nusikaltimui ir jo padariniams adekvačias (proporcingas) neigiamas pasekmes, tačiau šiuo atveju M. B. dėl padaryto nusikaltimo jokių suvaržymų ir kitų pasekmių nepatyrė ir nepatirs, nes paskirta bausmė visiškai nepakeis jo buvusios padėties, tiesiog tęs darbą, kurį ir taip dirbo. Nukentėjusysis dėl M. B. padaryto nusikaltimo neteko dukters, tai sukėlė ypač didelį dvasinį skausmą ir negrįžtamai visam laikui itin neigiamai paveikė jo tolesnį gyvenimą. Pernelyg švelnios, veikos pavojingumo, jos padarinių neatitinkančios bausmės paskyrimas pažeidžia humaniškumo principą. Teismų praktikoje, kai dėl šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų padaromas BK 281 straipsnio 5 dalyje nurodytas nusikaltimas ir dėl to žūsta žmogus, paprastai skiriamos realios laisvės atėmimo bausmės.

Kasatoriai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, grįsdamas savo sprendimą atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuteistajam, akcentavo jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nuteistasis tikrą važiavimo greitį pripažino tik gavęs pranešimą apie įtarimą. Jei nebūtų atlikta ekspertizė dėl greičio, jis nebūtų jo atskleidęs. Prisipažinimo motyvai labiau susiję ne su nuoširdžiu gailėjimusi, o su siekiu sušvelninti bausmę.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad tai, ar paskirta bausmė teisinga, patikrina apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas gali sugriežtinti arba sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Kasaciniame skunde pateikiant argumentus dėl neteisingai paskirtos bausmės, turi būti aiškiai nurodyta, kuri BK bendrosios dalies norma pritaikyta netinkamai ir tai pagrįsta teisiniais argumentais. Pats savaime bausmės griežtinimas ar švelninimas nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Klausimai dėl savo dydžiu per švelnios laisvės atėmimo bausmės paskyrimo M. B. ir nepagrįsto jos sumažinimo vienu trečdaliu, taikant BK 641 straipsnio nuostatas, nepagrįsto bausmės vykdymo atidėjimo ir BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos aplinkybės pripažinimo M. B. atsakomybę lengvinančia buvo keliami ir apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas pateiktus argumentus išnagrinėjo ir dėl jų pateikė išsamius ir aiškius motyvus, kuriais remiantis sugriežtino pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirtą bausmę. Nesutikimas su šio teismo atliktu bausmei skirti reikšmingų aplinkybių vertinimu bei jų pagrindu priimtu sprendimu ginčijamais klausimais, iš esmės tik pakartojant apeliacinio skundo argumentus, nelaikytina tinkamu kasacinio skundo argumentavimu, pagrindžiančiu BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nukentėjusiojo L. O. ir jo atstovo advokato Dainiaus Antanaičio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiems asmenims.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Tomas Šeškauskas

Daiva Pranytė-Zalieckienė