3cc3bc56-00a4-4058-adb7-20d3384f711a · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2A-828-603/2014Teisminio proceso Nr. 2-02-3-11065-2012-5Procesinio sprendimo kategorijos: 121.14.; 121.18.; 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. liepos 22 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų Andrutės Kalinauskienės ir Andžej Maciejevski, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal apeliantų uždarosios akcinės bendrovės „Grinda“, Compensa Towarstwo Ubezpieczen S.A.

Vienna Insurance Group apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Compensa Towarstwo Ubezpieczen S.A. Vienna Insurance Group ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Grinda“, Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, n u s t a t ė : ieÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovų UAB „Grinda“, Vilniaus miesto savivaldybės solidariai 5 921,41 Lt žalos atlyginimÄ , 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2011-07-02 ieÅ¡kovo draustas V. J. Č. priklausantis lengvasis automobilis Audi A4, vairuojamas V. L. Č., važiuodamas Vilniuje Mechanikų g. įvažiavo į važiuojamoje kelio dalyje nepažymėtÄ Ä¯spėjamaisiais kelio ženklais duobę, kurioje buvo plyta. Dėl netvarkingos kelio dangos apgadintas automobilis. IeÅ¡kovas įvykį pripažino draudiminiu ir iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ , įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovus. Kadangi Vilniaus miesto savivaldybė nėra pateikusi sutarties su kitu atsakovu UAB „Grinda“ dėl gatvės, kurio įvyko eismo įvykis, dangos remonto ir priežiÅ«ros, prašė priteisti žalÄ solidariai.atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Nurodė, savivaldybė su UAB „Grinda“ 2011-06-09 sudarė darbų atlikimo sutartį dėl miesto pietinės ir rytinės dalių gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiÅ«ros (toliau - Sutartis). Ä® Å¡ių gatvių sÄ raÅ¡Ä patenka ir gatvė, kurioje įvyko eismo įvykis. Todėl už žalÄ atsakingas kitas atsakovas - Vilniaus miesto pietinių ir rytinių gatvių valdytojas. Transporto priemonę eismo įvykio metu vairavo kitas asmuo, kuriam galimai negaliojo savanoriÅ¡kojo kasko draudimo sutartis.

Eismo įvykyje automobilis galėjo bÅ«ti apgadintas ne dėl duobės, o dėl viduryje gatvės gulinčių plytų. Plytos negali bÅ«ti pripažintos kelio trÅ«kumu. Atsakovai negali kontroliuoti trečiųjų asmenų veiksmų, Å¡iuo atveju neteisėtus veiksmus atliko asmenys, palikę plytas važiuojamoje kelio dalyje.Atsakovas UAB „Grinda“ su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovas neįrodė, kad dėl atsakovo veiksmų atsirado žala. Pagal Sutartį įsipareigojo pagal miesto savivaldybės nurodymus atlikti miesto gatvių ir kiemų dangos remontÄ ir priežiÅ«rÄ .

Be to, nesutampa ieÅ¡kovo ir policijos nurodomos autoįvykio aplinkybės, todėl darė iÅ¡vadÄ , kad žala padaryta dėl vairuotojo didelio neatsargumo, nes jis sukėlė eismo įvykį esant įprastoms eismo sÄ lygoms tamsiu paros metu.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 16 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo UAB „Grinda“ 5 921,41 Lt žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 5 921,41 Lt sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2012-11-19) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įsiteisėjimo dienos ir 178 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų; kitoje dalyje (dėl žalos priteisimo iÅ¡ atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės ir teisinės pagalbos iÅ¡laidų atlyginimo) ieÅ¡kinį atmetė, atitinkamai paskirstė tarp Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2011-06-09 atsakovai sudarė Sutartį, kuria atsakovas UAB „Grinda“ įsipareigojo pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės nurodymus atlikti Vilniaus miesto pietinės ir rytinės dalių gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiÅ«ros darbus. Sutarties 16.4 punktu UAB „Grinda“ įsipareigojo nuolat vesti gatvių ir kiemų dangos stebėsenÄ . Atsakovas UAB „Grinda“ pagal Sutartį laikomas Å¡ių gatvių bei kiemų valdytoju ir įsipareigojo atlyginti visus nuostolius tretiesiems asmenims, jeigu tretieji asmenys juos patyrė valdomoje teritorijoje. 2011-07-02 įvyko eismo įvykis Mechanikų g., Vilniuje, lengvajam automobiliui įvažiavus į važiuojamoje dalyje esančiÄ duobę, kurioje buvo plyta.

IeÅ¡kovas atlygino transporto priemonės valdytojui patirtÄ Å¾alÄ (pagal sudarytÄ draudimo sutartį). Teismas sprendė, jog Vilniaus miesto savivaldybė įrodė, kad ji atleistina nuo atsakomybės atlyginti žalÄ , todėl solidarioji atsakovų atsakomybė netaikytina. Teismas atsakovo UAB „Grinda“ argumentus, kad jiems atsakomybė neturi kilti, nes įvykis įvyko greičiau nei po mėnesio po sutarties sudarymo, atmetė, kadangi Å¡alys (atsakovai) tarpusavio sudarytoje sutartyje nenumatė iÅ¡lygų atsakovo UAB „Grinda“ atsakomybei apriboti laiko požiÅ«riu (pavyzdžiui, kad atsakomybė už priežiÅ«rÄ taikytina nuo tam tikro mėnesio ar dienos).

Teismas konstatavo, jog Vilniaus apskr. VPK Kelių policijos valdybos 2011 m. liepos 5 d. nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo, automobilio vairuotojo veiksmuose KET pažeidimo nenustatyta, o ieÅ¡kovo nurodomos aplinkybės sutampa su pareigÅ«nų nurodytomis aplinkybėmis. Taigi byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtino eismo įvykio faktÄ . Teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, jog pats vairuotojas nesilaikė KET reikalavimų, ar kad atliko veiksmus, kurie bent iÅ¡ dalies įtakojo žalos atsiradimÄ (tai be Å¡alių pateiktų įrodymų patvirtina ir teismo reikalavimu pateikta su eismo įvykiu susijusi medžiaga).

Å iuo atveju teismui pateikti atsakovų argumentai, kad automobilis neapvažiavo kliÅ«ties (plytų) ir dėl to įvyko eismo įvykis yra neparemti jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais, prieÅ¡tarauja byloje surinktiems įrodymams, todėl atmestini kaip nepagrįsti. Žalos dydžiui pagrįsti ieÅ¡kovas pateikė transporto priemonės techninės apžiÅ«ros protokolÄ (b. l. 12), remonto sÄ matÄ (b. l. 13-18), kvitÄ (b. l. 19), žalos skaičiavimo iÅ¡vadÄ (b. l.

20) bei iÅ¡mokos aktÄ (b. l. 21); iÅ¡ Å¡ių dokumentų matyti, kad apgadintam automobiliui buvo atliekami remonto darbai. Atsakovai teismui nepateikė įrodymų, kad remonto darbai galimai nesusiję su eismo įvykiu, todėl iÅ¡ atsakovo UAB „Grinda“, kaip atsakingo asmens, žala priteistina visa apimtimi. Apeliaciniame skunde atsakovas UAB „Grinda“ prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 16 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmesti; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliantas nurodė, jog dėl jo civilinės atsakomybės teorinio pagrindimo ginčo nėra, tačiau nebuvo įrodytas jo veiksmų neteisėtumas, teismas neatsižvelgė į jo argumentus dėl vairuotojo neatsargumo ir trečiųjų asmenų klatės. Apeliantas teigia, kad su ieÅ¡kiniu nebuvo pateiktas nei vienas raÅ¡ytinis įrodymas, patvirtinantis UAB „Grinda“ neteisėtus veiksmus. Policijos pareigÅ«nų protokole užfiksuotos aplinkybės nėra tinkamas įrodymas žalos padarymo ir neteisėtų veiksmų aplinkybei konstatuoti bei vairuotojo neatsargumui paneigti, kadangi tai yra tik žalÄ padariusio asmens jau po eismo įvykio užfiksuoti subjektyvÅ«s parodymai.

Teismas nepagrįstai konstatavo, jog įrodytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos. Nebuvo įrodyta mažiausiai viena civilinės atsakomybės sÄ lyga - neteisėti veiksmai (o kartu ir priežastinis ryÅ¡ys). Teismas neatsižvelgė į atsakovo pastebėjimus dėl dviprasmiÅ¡kų žalos atsiradimo aplinkybių – nors ieÅ¡kinyje nurodoma, kad vairuotojas įvažiavo į gatvėje buvusiÄ duobę, tačiau iÅ¡ pateiktų įrodymų galima spręsti, jog eismo įvykis įvyko užvažiavus ant kliÅ«ties – gatvėje gulėjusių plytų, juo labaiu, kad kliÅ«tis kelyje apskritai buvo prieÅ¡ingos krypties eismo juostoje, taigi atsakovas nėra atsakingas dėl trečiųjų asmenų neteisėtais veiksmais sukurtos kliÅ«ties atsiradimo.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, teismas neagrįstai atmetė atsakovo argumentus dėl atsakovo atleidimo nuo civilinės atsakomybės taikymo (ar bent pagrindo Å¡iÄ atsakomybę Å¡iÄ atsakomybę sumažinti). Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus dėl vairuotojo neatsargumo, tik dėl to, jog atsakovas nepagrindė Å¡io teiginio raÅ¡ytiniais įrodymais. Tačiau kaip minėta ieÅ¡kovo dokumentai gana dviprasmiÅ¡ki, o atsakovas ir negalėjo pateikti raÅ¡ytinių įrodymų, kadangi atsakovas į eismo įvykio vietÄ nebuvo iÅ¡kviestas.

Be to ieÅ¡kovas niekaip nepagrindė, jog vairuotojas elgėsi apdairiai ir pakankamai atsargiai, kad žalos bÅ«tų iÅ¡vengta, t.y. neaiÅ¡ku, kodėl kelyje buvusios kliÅ«ties vairuotojas negalėjo iÅ¡vengti sulėtindamas greitį ar jÄ apvažiuodamas, juo labiau, kad tariama duobė buvo gana plataus kelio viduryje, eismo įvykis įvykos tamsiu paros metu. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, teismų parktikÄ (LVAT 2012-12-12 nutartis a. b. Nr. A-438-2757-12) ir teisės normų keliamus reikalavimus, atsakovo vertinimu, žala atsirado dėl didelio vairuotojo neatsargumo.

Netgi tuo atveju, jeigu teismas bÅ«tų pagrįstai konstatavęs, jog nėra pagrindo atleisti atsakovÄ nuo civilinės atsakomybės taikymo, atsižvelgiant į vairuotojo neatsargumÄ , ieÅ¡kovui atlygintina žala turėjo bÅ«ti mažinama CK 6.259 pagrindu mažiausiai 50 proc.Atsiliepime į atsakovo UAB „Grinda“ apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodė, kad atsakovui atsakomybė kyla tiek Sutarties, tiek delikto pagrindu. Nurodo, jog LR CK 6.266 str. įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybes atveju nustatytinos civilinės deliktinės atsakomybės salygos:

įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trÅ«kumų, valdymo faktas; žalos asmeniui padarymas; įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trÅ«kumų ir padarytos žalos priežastinis ryÅ¡ys. Taigi, veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rÅ«pestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trÅ«kumais valdymo fakto. Atsakovas klaidina teismÄ teigdamas, jog automobilis buvo apgadintas užvažiavus ant plytų, kadangi Vilniaus apskr.

VPK nutarime nurodyta, jog automobilis įvažiavo į važiuojamojo dalyje buvusiÄ duobę, kurioje buvo plyta. Be to, pagal teismų praktikÄ plytų, akmenų ar kitų paÅ¡alinių daiktų buvimas ant kelio taip pat laikytinas kelio tÅ«kumu. Atsakovo nurodyta praktika dėl vairuotojo atsargumo savo faktinėmis aplinkybėmis skiriasi iÅ¡ esmės, kadangi atsakovo nurodytoje LVAT nutartyje eismo įvykis įvyko Å¡viesiu paros metu, tuo trapu Å¡ioje byloje – tamsiu paros metu neapÅ¡viestame kelio ruože, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad vairuotojas atliko veiksmus, kurie bent iÅ¡ dalies įtakojo žalos atsiradimÄ .Atsiliepime į atsakovo UAB „Grinda“apeliacinį skundÄ Vilniaus miesto savivaldybė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.

Nurodė, jog byloje esančiai įrodymais užfiksuota, jog automobilio sugadinimai atsirado užvažiavus ant iÅ¡kilusios kliÅ«ties – plytų, o ne į duobę, todėl atsakovas nėra atsakingas už atsiradusiÄ Å¾alÄ . Be to, teismas visiÅ¡kai nevertino vairuotojo veiksmų, t.y. jog vairuotas, neapdairiai, nerÅ«pestingai, neatsargiai vairuodamas automobilį, prisiėmė rizikÄ , dėl ko ieÅ¡kinio reikalavimas turėjo bÅ«ti atmestas arba priteistina žala mažintina.Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 16 d. sprendimÄ dalyje, kuria teismas atsisakė tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo pakeisti ir priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Grinda“ 900,00 Lt advokato padėjėjo pagalbos iÅ¡laidų; priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsakovo UAB „Grinda“ ir Vilniaus miesto savivaldybė su ieÅ¡kovo apeliacinius ksundu nesutiko.

Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylÄ anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylÄ neperžengdama apeliacinio skundo ribų.Byloje esančia medžiaga nustatyta, kad žala draudėjo V.

J. Č. automobiliui, kuris buvo draustas Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group kasko draudimu, atsirado 2011-07-02 eismo įvykio metu. Vilniaus apskr. VPK Kelių policijos valdybos 2011 m. liepos 5 d. neapskųstame ir galiojančiame nutarime dėl administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo Nr. AV2-3343, nustatyta, jog V.L. Č. 2011-07-02 apie 23.10 val. Vilniaus mieste Mechanikų g. prie sankryžos su Salininkų gatve įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje buvusiÄ duobę, kurioje buvo plyta ir dėl to buvo sugadintas automobilis.

Konstatuota, jog V. L. Č. savo veiksmais KET nepažeidė, jis negalėjo numatyti, kad važiuojamoje dalyje bus paÅ¡aliniai daiktai, todėl dėl eismo įvykio kilimo nėra jo kaltės.Atsakovas neginčija, o teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, jog Å¡iuo atveju kelio, kuriame įvyko eismo įvykis, valdytojas buvo UAB „Grinda“, todėl Å¡iuo klausimu teisėjų kolegija plačiau nepasisako. Ginčas taip pat nekyla dėl fakto, kad kelio, kuriame įvyko eismo įvykis, dangoje buvo duobė, t.y. statybinių konstrukcijų trÅ«kumas, bei dėl automobiliui padarytos žalos ir jos dydžio.CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Å¡io kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas).

Å ioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės. Tai reiÅ¡kia, kad Å¡iai normai taikyti bÅ«tina nustatyti įstatyme nustatyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trÅ«kumų, valdymo faktÄ , žalos asmeniui padarymÄ ir objekto sugriuvimo ar kitokių trÅ«kumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė. Toks reglamentavimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti rizikÄ ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trÅ«kumų padarytÄ Å¾alÄ net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rÅ«pestingi ir atidÅ«s, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado, be to, skatinami tiek statinių statybos proceso, tiek jų naudojimo bei priežiÅ«ros metu, ypač atidžiai laikytis statybÄ reglamentuojančių ir kitų teisės aktų reikalavimų.Teisėjų kolegija negali sutikti su atsakovo iÅ¡vadomis, jog eismo įvykis įvyko užvažiavus ant kliÅ«ties – gatvėje gulėjusių plytų, kadangi tokiÄ iÅ¡vadÄ atsakovas grindžia tik vienpusiÅ¡kai pateiktomis aplinkybėmis, pamÄ stymais ir prielaidomis, tačiau visiÅ¡kai ignoruoja kitus byloje esančius faktus.Civilinei bylai reikÅ¡mingas aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) teismas nustato, remdamasis įrodymais.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v.

E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. UAB „Pabradė“, bylos Nr. 3K-3-269/2012; kt.). Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

L. v. Lietuvos Respublikos Prezidentė ir kt., bylos Nr. 3K-3-85/2014; kt.).Vertinant byloje esančius įrodymus, darytina iÅ¡vada, jog automobiliui žala buvo padaryta dėl visų aplinkybių visumos, t.y. kelio viduryje buvo didžiulė duobė, joje ar aplink jÄ mėtėsi plytos dalys ir viena plyta, o automobiliui pataikius į duobę ne tik pati duobė bet ir plyta apgadino automobilį. Å iuo atveju net neįmanoma atskirti, kuri kliÅ«tis – duobė ar plyta, padarė didesnę ar mažesnę žalÄ , todėl, analizuojant bylose esančius duomenis, turėtų bÅ«ti tiriama Å¡ių kliūčių sÄ veika ir įtaka automobilio apgadinimui.

Tiek policijos pareigÅ«no nubraižytoje eismo įvykio schemoje, tiek kituose dokumentuose užfiksuota, jog kelyje buvo viena plyta, o ne plytos, kaip nuolat akcentuoja atsakovas, ir jos nuolaužos. Teisėjų kolegijos nuomone, labiau tikėtina jog plyta, viena pati savaime negalėtų padaryti tokios žalos, kuri buvo nustatyta, kadangi plyta nėra tokio dydžio, aukščio ir formos, jog tiesiog gulėdama ant kelio galėtų apgadinti daug aukščiau esantį automobilio bamperį ir tuo pačius pažeisti pavarų dėžės karterį, dugnÄ ir pan., juo labiau, kad tokio dydžio objektÄ galima pervažiuoti nepadarant automobiliui reikÅ¡mingo poveikio, taip pat nesudėtinga apvažiuoti darant minimalų manevrÄ , ar jokio manevro nedarant visai, turint omeny, jog, kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, plyta gulėjo pačiame kelio viduryje.

Vadovaujantis elementaria logika, darytina iÅ¡vada, jog, jeigu kelio dangoje nebÅ«tų buvę duobės, nustatyto pobÅ«džio ir masto apgadinimų automobilis nebÅ«tų patyręs. Be to, bylos dokumentuose iÅ¡vardinta nustatyta žala automobiliui, pvz. žala dugnui ir kitoms automobilio apatinėms dalims, negalėjo bÅ«ti padaryta su viena plyta. Akivaizdu, jog tokie apgadinimai atsirado automobiliui įvažiavus į duobę. Teisėjų kolegija sprendžia, jog bylos duomenimis įrodyta, jog automobiliui žala buvo padaryta pirmiausia automobiliui įvažiavus į duobę, o atsakovo teiginiai, jog žala atsirado dėl plytų, atmestini kaip nepagrįsti.Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas kelio valdymo fakto neginčija, taip pat neginčija padarytos žalos ir jos dydžio, o iÅ¡analizavus bylos medžiagÄ kelio dangoje esančios duobės bei padarytos žalos priežastinis ryÅ¡ys įrodytas – atsakovui taikoma civilinė atsakomybė pagal CK 6.266 str. ir teisėjų kolegija nepasisako ir nevertina atsakovo argumentų dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir kaltės.Teisėjų kolegija sprendžia, jog nors atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, susijusias su transporto priemonės valdytojo elgesiu eismo įvykio metu ir jo, kaip rÅ«pestingo ir atidaus transporto priemonės valdytojo, galimybės iÅ¡vengti žalos, Å¡ie teiginiai nėra pagrįsti, kadangi grindžiami tik prielaidomis apie eismo įvykio aplinkybes.

Priešingai nei spėlioja atsakovas, byloje esančiais duomenimis įrodyta, kad transporto priemonės valdytojas laikėsi visų KET reikalavimų, o būtent Vilniaus apskr. VPK Kelių policijos valdybos 2011 m. liepos 5 d. nutarime dėl administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo Nr. AV2-3343, konstatuota, jog transporto priemonės valdytojas savo veiksmais KET nepažeidė, jis negalėjo numatyti, kad važiuojamoje dalyje bus pašaliniai daiktai, todėl dėl eismo įvykio kilimo nėra jo kaltės. Be to 2011-07-03 tarnybiniame pranešime vyr. patrulis, aprašęs visas įvykio aplinkybes, pateikė nuomonę, jog transporto priemonės valdytojas galėjo nepastebėti plytos dėl įdubos.Taigi, iš to, kas išdėstyta, matyti, jog transporto priemonės valdytojo didelis neatsargumas ar tyčia dėl kilusio įvykio nėra įrodyta.

Atsižvelgiant į tai, bei į tai, jog byloje įrodytos visos bÅ«tinosios sÄ lygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kovo reikalavimÄ tenkino ir iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai priteisė žalos atlyginimÄ . IeÅ¡kovo apeliacinis skundas tenkintinas.CPK 93 str. 1 d. nurodo, jog Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.Patenkinus ieÅ¡kinį, pirmos instancijos teismas padarė fakto klaidÄ , teigdamas, jog ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų apie teisinės pagalbos iÅ¡laidų dydį bei apmokėjimÄ pagrindžiančių dokumentų, ir ieÅ¡kovui nepagrįstai nepriteisė bylinėjimosi iÅ¡laidų už teisinę pagalbÄ .CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovo iÅ¡laidos, susijusios su teisine pagalba, yra pagrįstos įrodymais, o bÅ«tent: advokato padėjėjo A.

Dobrovolskio 2012-08-30 praÅ¡ymu Nr. 1, sÄ skaita už teisines paslaugas Nr. 386 iÅ¡raÅ¡yta pagal 2012-08-30 praÅ¡ymÄ Nr. 1 bei banko operacijų iÅ¡raÅ¡u, taip pat proporcingos suteiktai teisinei pagalbai ir atitinka teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatytus kriterijus – ieÅ¡kovui priteistinos 900 Lt teisinės pagalbos iÅ¡laidos.Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus iÅ¡samiai iÅ¡tirti Å¡alių pateiktus paaiÅ¡kinimus, argumentus ir įrodymus be iÅ¡ankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbÅ«s sprendimo priėmimui.

Sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no 4968/99, judgerment of 27 september 2001, par 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Van de Huk v. Neatherlands judgement of 19 April 1994, Series An. 288, p 20 par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-296/2009; 3K-3-107/2010; 3K-3-52/2011 ir kt.).

Atmesdamas apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Apibendrindama iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų ir galutinio rezultato. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal atsakovo apeliacinio skundo argumentus byloje nėra pagrindo konstatuoti teismo sprendimo neteisėtumo; tokio materialinės ar procesinės teisės normų netinkamo aiÅ¡kinimo bei taikymo, kuris turėtų įtakos skundžiamo teismo sprendimo pakeitimui ar jo panaikinimui.

Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir nesudaro pagrindo kitokiai teisėjų kolegijos iÅ¡vadai dėl ginčo susiformuoti nesudaro.Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas iÅ¡ esmės nepakeistas, patikslinant teismo rezoliucinę dalį apimtyje dėl Å¡alims priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžių (CPK 328, 330 straipsniai). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme priteisimoAtsižvelgiant į tai, jog atsakovo apeliacinis skundas atmestas, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos: 72 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ ir 750 Lt už teisines paslaugas (apeliacinio skundo ir atsiliepimo į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ paruoÅ¡imÄ ) (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1, 2 d.)Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 16 d. sprendimÄ palikti iÅ¡ esmės nepakeistÄ , patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį ir jÄ iÅ¡dėstant taip: „IeÅ¡kovo Compensa TU S.A.Vienna Insurance Group, veikiančio per Lietuvos filialÄ , į. k. 302495752, ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti jam iÅ¡ atsakovo UAB „Grinda“, į. k. 120153047, 5921,41 Lt (penki tÅ«kstančiai devyni Å¡imtai dvideÅ¡imt vienas litas 41 ct) žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 5921,41 Lt sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2012-11-19) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įsiteisėjimo dienos ir 1078 Lt (vienas tÅ«kstantis septyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuoni litai) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Kitoje dalyje (dėl žalos priteisimo iÅ¡ atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės) ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti.“Priteisti Compensa TU S.A.Vienna Insurance Group, veikiančio per Lietuvos filialÄ , iÅ¡ UAB „Grinda“ 822 Lt (aÅ¡tuoni Å¡imtai dvideÅ¡imt du litai) apeliacinėje instancijoje turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų .

Kolegijos pirmininkė                                                                             Loreta Lipnickienė Kolegijos teisėjaiAndrutė Kalinauskienė Andžei Maciejevski