3cc3a062-39cc-4ae6-bf65-2e4c2eac843a · Jonavos rajono apylinkės teismas

                                                                                                                 Civilinė byla Nr. 2-102-559/2013Teisminio proceso Nr. 2-17-3-02651-2012-2                                                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija (S) 21.4.2.6; 34.5; 116.4 JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. kovo 6 d.Jonava              Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Ramanauskienė,sekretoriaujant Astai Zujevienei, dalyvaujant ieškovei D.

Ž., jos atstovei advokatei Juzefai Brinevičienei, atsakovei notarei V. P., nedalyvaujant tretiesiems asmenims antstolei R. M., antstoliui A. Å .,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės D. Ž. ieÅ¡kinį atsakovei Jonavos rajono 4-ojo notaro biuro notarei V. P., tretiesiems asmenims antstoliam R. M. ir A. Å ., dėl pareiÅ¡kimo apie palikimo priėmimÄ pripažinimo negaliojančiu, irn u s t a t ė :IeÅ¡kovė savo reikalavimÄ palaiko, praÅ¡o pripažinti negaliojančiu 2011 m. rugsėjo 20 d. pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ , reg.

Nr. VP-4657, paduotÄ Jonavos rajono 4-ojo notaro biuro notarei V. P., kaip sudarytÄ iÅ¡ esmės suklydus; leisti ieÅ¡kovei priimti palikimÄ po V. G. mirties pagal apyraÅ¡Ä , pripažinti negaliojančiu 2012-04-23 paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , reg. Nr. VP-1986.IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė, kad jos sÅ«nus V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirė 2011-09-07. 2011 m. rugsėjo 20 d. atsakovė notarė V. P. priėmė ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ , kuriuo ieÅ¡kovė priėmė sÅ«naus palikimÄ CK 5.50 straipsnio pagrindu. 2011-11-25 Jonavos rajono apylinkės teismas priėmė nutartį, pagal kuriÄ pakeitė skolininkÄ V.

G. jo teisių ir pareigų perėmėja D. Ž.. 2008-05-30 ieÅ¡kovei yra iÅ¡duotas neįgaliojo pažymėjimas. Ji nuolatos kenčia galvos skausmÄ , svaigulį, juosiančio pobÅ«džio skausmus pilve, plintančius į nugarÄ , pilvo pÅ«timÄ , pykinimÄ , viduriavimÄ , bendrÄ silpnumÄ , prastÄ nuotaikÄ ir verksmingumÄ , dėl to privalo dažnai lankytis gydymo įstaigose. 2011-01-16 ji kreipėsi į LSMUL KK SPS, buvo konsultuota gydytojo psichiatro, kuris įtarė adaptacinį sutrikimÄ , dėl ko ieÅ¡kovei buvo sunkiau suvokti tai, kas vyksta aplink jÄ .

Minėti nusiskundimai buvo itin suintensyvėję laikotarpyje nuo 2011-09-01 iki 2012-03-29. Tuo metu, bÅ«klei negerėjant, ji kreipėsi į Respublikinę Kauno ligoninę, kur jai buvo diagnozuotas F60.3 - emociÅ¡kai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, tai asmenybės sutrikimas, kuriam bÅ«dingas ryÅ¡kus polinkis elgtis impulsyviai, neatsižvelgiant į pasekmes, nuotaika yra neprognozuojama ir nestabili ir F43 - reakcijos į didelį stresÄ ir adaptacijos sutrikimai, dėl kurio sutrinka prisitaikymo mechanizmai ir atsiranda socialinės veiklos problemų, todėl 2011-09-20 sudarant vienaÅ¡alį palikimo priėmimo sandorį, notarė V.

P. privalėjo paisyti ieÅ¡kovės neįgalumo ir psichinių sutrikimų, iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡io sudaromo sandorio turinį ir kylančias pasekmes sudarius šį sandorį taip, kad ieÅ¡kovė suprastų. Notarė privalėjo paaiÅ¡kinti apie įstatymo teikiamas alternatyvas, tokias kaip apyraÅ¡o sudarymÄ CK 5.52 str. 2 d., kad galėtų iÅ¡vengti neigiamų pasekmių po Å¡io vienaÅ¡alio sandorio sudarymo. Notarė V. P., tvirtindama ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ , pažeidė Notariato įstatymo 30 ir 51 straipsniuose notarams privalomas pareigas.

Tam, kad asmuo galėtų tinkamai suformuoti ir iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ dėl vienaÅ¡alio sandorio - palikimo priėmimo - sudarymo, jis turi žinoti įstatymų jam nustatytas teises ir pareigas ir tik tada pasirinkti palikimo priėmimo sandorio sudarymo bÅ«dÄ , teisingai suvokdamas sudaromo sandorio teisinius padarinius. Sandoris turi akivaizdžių turinio bei valios trÅ«kumų, nes ieÅ¡kovė neteisingai suvokė jo turinį, nenurodant jai galimybės pasirinkti kitÄ palikimo priėmimo pagal turto apyraÅ¡Ä bÅ«dÄ , todėl suklydo iÅ¡ esmės dėl palikimo priėmimo bÅ«do.

Dėl Å¡ių Notariato įstatymo pažeidimų atsirado neigiamos pasekmės - liko neapsaugoti ieÅ¡kovės teisėti interesai: ji turi mokėti V. G. skolas, apie kurias nebuvo informuota; neteko teisės pasinaudoti CK 5.52 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teise pareiÅ¡kime dėl palikimo priėmimo nurodyti, kad palikimÄ pageidauja priimti pagal turto apyraÅ¡Ä ; neteko teisės, priėmusi palikimÄ pagal antstolio sudarytÄ turto apyraÅ¡Ä , už palikėjo skolas atsakyti tik paveldėtu turtu (CK 5.53 str. 1 d.); neturi teisės atsisakyti V.

G. palikimo (CK 5.60 str. 4 d.).Teismo posėdyje ieÅ¡kovė papildomai paaiÅ¡kino, kad apie sÅ«naus skolas ji nieko nežinojo, nors gyveno kartu. Kai nuėjo pas notarę, Å¡i nieko jai nepaaiÅ¡kino tik pakiÅ¡o kažkokį popierių, kurį ji pasirašė, kÄ pasirašė, ji neskaitė. Pasitikėjo notare. Antstoliai iÅ¡ jos nieko nereikalavo. Kad sÅ«nus turėjo skolų, ji tik sužinojo, kai nuėjo pas antstolę R. M.. Notarė jai nepaaiÅ¡kino, kad yra kiti palikimo priėmimo bÅ«dai, be to ji tuo metu buvo strese.

Ji nežinojo, kad priimdama palikimÄ , ji priima ir sÅ«naus skolas, apie kurias nieko nežinojo.Atsakovė notarė V. P. su ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad 2011-09-20 ji patvirtino vienaÅ¡alį sandorį - D. Ž. pareiÅ¡kimÄ , kuriuo ji priėmė palikimÄ , 2011-09-20 mirus sÅ«nui V. G.. D. Ž. palikimÄ priėmė vienu iÅ¡ įstatyme numatytų bÅ«dų, t. y. pateikdama pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . Jeigu ieÅ¡kovė bÅ«tų norėjusi priimti palikimÄ pagal apyraÅ¡Ä ir tokiu atveju atsakyti už mirusiojo sÅ«naus skolas tik paveldėtu turtu, ji turėjo kreiptis ne pas notarÄ o į teismÄ dėl apyraÅ¡o sudarymo.

Savo, kaip notaro, pareigÄ pagal Notariato įstatymo 30 str. ir 51 str. atliko tinkamai. D. Ž. priimant palikimÄ , ji D. Ž. iÅ¡aiÅ¡kino vienaÅ¡alio sandorio, t. y. pareiÅ¡kimo apie palikimo priėmimÄ , prasmę ir pasekmes. Taip pat paaiÅ¡kino CK 5.52 str. nuostatÄ - kad priimdama palikimÄ už mirusiojo sÅ«naus skolas įpėdinė atsako visu savo turtu. D. Ž. suvokė notarės iÅ¡aiÅ¡kinimus ir savo atsakomybę už mirusiojo sÅ«naus skolas. Palikimo priėmimo dienÄ apie mirusiojo skolas nei D.

Ž., nei notarė duomenų neturėjo. Mirusiojo duomenis ji patikrino valstybės registrų centriniuose duomenų bankuose. Pagal Centrinės hipotekos įstaigos 2011-09-20 turto areÅ¡to aktų registro iÅ¡raÅ¡Ä mirusysis nebuvo įraÅ¡ytas turto areÅ¡to akte ir hipotekos (įkeitimo) lakÅ¡te skolininku arba savininku. Teismo posėdžio metu papildomai notarė paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės pasakojimų ji suprato, kad ieÅ¡kovė pradžioje buvo Ūkio banke, kur norėjo paimti sÅ«naus pinigus, o bankas jÄ nukreipė pas notarÄ užvesti paveldėjimo bylÄ .

Ji paskyrė laikÄ ieÅ¡kovei, kada atvykti užvesti paveldėjimo bylÄ , tai buvo 2011-09-20 diena, paaiÅ¡kino ieÅ¡kovei, kokius dokumentus, kÄ reikia turėti. Rugsėjo 20 d. paruošė pareiÅ¡kimÄ , kad po sÅ«naus mirties palikimÄ priima. Priimant palikimÄ D. Ž. patvirtino, kad sÅ«nus neturi skolų, ar bent jau ji apie tai nežino. Ji patikrino Gyventojų registro duomenis, AreÅ¡to registrÄ , patikrino D. Ž. veiksnumÄ , tai yra visÄ informacijÄ , kuri reikalinga, užvedant paveldėjimo bylÄ , taip pat patikrino Nekilnojamojo turto registrÄ , ar mirusysis turi nekilnojamojo turto, paaiÅ¡kino ieÅ¡kovei, kad, jei įpėdinis priima turtÄ , tai priima ir mirusio skolas.

Po to, praėjus kažkuriam laikui, D. Ž. iÅ¡ antstolio atėjo, barėsi dėl skolų. Ji ateidavo, pasibardavo ir iÅ¡eidavo. 2012-04 mėnesį ieÅ¡kovė kreipėsi ir paprašė, kad iÅ¡duotų paveldėjimo tesiės liudijimÄ Ä¯ tuos pinigus, kurie yra Ūkio banke. Notarė paskyrė laikÄ ir 04-23 dienÄ iÅ¡davė paveldėjimo teisės liudijimÄ . PrieÅ¡ tai ieÅ¡kovė kreipėsi į Ūkio bankÄ ir bankas iÅ¡davė pažymÄ apie mirusio sÅ«naus turimas lėšas. 2011-09-26 D. Ž. atnešė banko pažymÄ .

Bendravimas su ieÅ¡kove buvo ramus, gražus, be jokių nesusipratimų, kol ji nenuvyko pas antstolius. Iki 2011 m. lapkričio 1 d. pagal galiojusiÄ Ä¯statymo redakcijÄ notaras įpėdiniams aiÅ¡kindavo tik CK 5.52 str., kad įpėdinis tampa atsakingas už mirusiojo skolas visu savo turtu. Po 2011 m. lapkričio 1 d. pasikeitė palikimo priėmimo bÅ«dai, nes galima priimti ir pagal apyraÅ¡Ä . Jie pirmiausiai iÅ¡siaiÅ¡kina apie mirusiojo skolas, kas yra žinoma įpėdiniui. Jei įpėdinis numano, ar spėja apie mirusiojo skolas, tada rekomenduoja susirinkti informacijÄ ir pasiteirauti, ar tikrai turėjo skolų Rekomenduoja kreiptis pas antstolį dėl apyraÅ¡o sudarymo.

Trečiasis asmuo antstolė R. M. į teismo posėdį neatvyko. Gautas antstolės atsiliepimas į ieÅ¡kinį, kuriame ji nurodė, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kad ginčijamas sandoris (pareiÅ¡kimas dėl palikimo priėmimo) turi akivaizdžių ieÅ¡kovės valios trÅ«kumų. IeÅ¡kovė laisva valia pasirinko palikimo priėmimo bÅ«dÄ , jai buvo iÅ¡aiÅ¡kinti palikimo priėmimo padariniai. Be to, Å¡ioje byloje turi bÅ«ti įvertinta tai, jog ieÅ¡kovė pareikÅ¡imÄ apie palikimo priėmimÄ notarei pateikė 2011 m. rugsėjo 20 d., o paveldėjimo teisės liudijimÄ iÅ¡siėmė 2012 m. balandžio 23 d., t. y. praėjus daugiau kaip pusei metų po palikimo priėmimo.

Todėl akivaizdu, kad ji jokių priekaiÅ¡tų dėl pasirinkto paveldėjimo bÅ«do notarei neturėjo, nepareiÅ¡kė suklydusi dėl jos pasirinkto palikimo priėmimo bÅ«do, nesikreipė į teismÄ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tačiau toliau kryptingai ir valingai veikė įgyvendindama savo valiÄ . IeÅ¡kovė į teismÄ kreipėsi tik po to, kai antstoliai, vykdydami jos mirusio sÅ«naus kreditorių pateiktus vykdomuosius raÅ¡tus, pareiÅ¡kėjai turtinius reikalavimus. Toks elgesys vertintinas kaip ieÅ¡kovės noras pakeisti savo pirmiau iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ , nes Å¡i pasikeitė jau po vienaÅ¡alio sandorio sudarymo.

IeÅ¡kovė yra visiÅ¡kai veiksni, protinga, apdairi, turinti pakankamai gyvenimo patirties, todėl ji turėjo visas galimybes suprasti savo veiksmų esmę ir atitinkamai elgtis priimdama palikimÄ . IeÅ¡kovė, teigdama, kad sandorį sudarė suklydusi, privalėjo pateikti Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančius įrodymus, tačiau, be ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų, jokių kitokių jos suklydimÄ patvirtinančių įrodymų byloje nepateikta. PraÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti.Trečiais asmuo antstolis A. Å .

į teismo posėdį neatvyko, gautas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant.IeÅ¡kinys tenkintinas.Å alių paaiÅ¡kinimais, byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad 2011 m. rugsėjo 7 d. mirė ieÅ¡kovės sÅ«nus V. G. (b. l. 69-71). IeÅ¡kovė 2011 m. rugsėjo 20 d. kreipėsi į Jonavos rajono 4-ojo notaro biuro notarę V. P. su pareiÅ¡kimu dėl sÅ«naus palikimo priėmimo (b. l. 68). Notarė patikrino duomenis apie palikėjÄ V. G. Gyventojų registre, Nekilnojamojo turto registre, Turto areÅ¡to ir testamentų registruose (b. l. 72, 75-77).

Notarė tÄ pačiÄ dienÄ (2011-09-20) patvirtino ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (reg. Nr. VP-4657), iÅ¡davė ieÅ¡kovei liudijimÄ apie palikimo priėmimÄ (b. l.

78) bei palikimo priėmimo faktÄ Ä¯registravo Testamentų registre (b. l. 79). Praėjus įstatymo nustatytam terminui, ieÅ¡kovė 2012 m. balandžio 23 d. pateikė notarei praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ piniginėms lėšoms su palÅ«kanomis, esančioms AB Ūkio banke (b. l. 81). Notarė, pakartotinai patikrinusi valstybiniuose registruose duomenis apie palikėjÄ ir įpėdinę (ieÅ¡kovę) bei gavusi iÅ¡ AB Ūkio banko informacijÄ apie palikėjo V. G. turėtas lėšas (b. l. 85), 2012 m. balandžio 23 d. iÅ¡davė ieÅ¡kovei paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ paveldimam turtui – piniginėms lėšoms su palÅ«kanomis, esančioms palikėjo sÄ skaitoje AB Ūkio banke (b.l. 86).IeÅ¡kovė D.

Ž. praÅ¡o pripažinti negaliojančiu jos 2011 m. rugsėjo 20 d. pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ , motyvuodama tuo, kad Å¡is vienaÅ¡alis sandoris buvo sudarytas iÅ¡ esmės suklydus, t. y. pripažinti jį negaliojančiu LR CK 1.90 straipsnyje numatytu pagrindu. IeÅ¡kovė nurodė, kad dėl jos sveikatos bÅ«klės, ji negalėjo tinkamai suvokti įstatymu jai nustatytų teisių ir pareigų ir pasirinkti tinkamÄ palikimo priėmimo sandorio sudarymo bÅ«dÄ , nes negalėjo teisingai suvokti sudaromo sandorio teisinių padarinių, kurių jai notarė tinkamai neiÅ¡aiÅ¡kino.

Be to, notarė privalėjo paaiÅ¡kinti apie įstatymo teikiamas alternatyvas, tokias kaip apyraÅ¡o sudarymÄ (CK 5.52 str. 2 d.), kad ieÅ¡kovė galėtų iÅ¡vengti neigiamų sau pasekmių.Sandoriai – tai sÄ moningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (LR CK 1.63 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovės 2011 m. rugsėjo 20 d. pasiraÅ¡ytas pareiÅ¡kimas dėl palikimo priėmimo po sÅ«naus V.

G. mirties, yra vienaÅ¡alis sandoris, kuris gali bÅ«ti nuginčytas įstatyme numatytais pagrindais.Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį dėl suklydimo sudarytÄ sandorį teismas gali pripažinti negaliojančiu, jeigu nustatomos dvi sÄ lygos: pirma, turi bÅ«ti konstatuotas suklydimo faktas; antra, turi bÅ«ti nustatyta, kad suklydimas buvo esminis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2004). Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, kai neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai iÅ¡reiÅ¡kiama valia sudaryti sandorį.

Suklydimas turi bÅ«ti esminis - toks, kai normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrÄ jÄ reikalų padėtį, panaÅ¡ioje situacijoje sandorio nebÅ«tų sudaręs arba bÅ«tų jį sudaręs iÅ¡ esmės kitokiomis sÄ lygomis. Suklydimo faktÄ galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007).

Jeigu Å¡alis teisingai suvokė sandorio sudarymo metu esančias aplinkybes, bet klydo dėl sandorio perspektyvų, Å¡ios taisyklės netaikomos. Be to, suklydimo sÄ lygos, nors ir nulemtos įvairių sandorio aplinkybių, turi bÅ«ti susijusios su sandorio turiniu. Jeigu suklystama dėl to, kas neįeina į sandorio turinį, tai nėra pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu.Ä®pėdinis turi teisę laisvai nuspręsti dėl palikimo priėmimo bÅ«do ir tuo pačiu dėl atsakomybės už palikėjo skolas ir tai viena iÅ¡ įpėdinio interesų apsaugos garantijų pagal įstatymÄ (CK 5. 50 str.).

IÅ¡Â ieÅ¡kovės nurodytų aplinkybių galima daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė savo suklydimÄ laiko esminiu dėl to, kad notarė tinkamai neiÅ¡aiÅ¡kino jai atliekamų veiksmų prasmės ir pasekmių dėl teisės pasirinkti palikimo priėmimo bÅ«dÄ ir jo pasekmių: padavus pareiÅ¡kimÄ notarui (CK 5.52 str.) arba priimti palikimÄ pagal apyraÅ¡Ä (CK 5.53 str.). CK 5.52 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimÄ turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiÅ¡kimÄ notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, iÅ¡skyrus Å¡iame kodekse numatytus atvejus.

Palikimo priėmimo pagal apyraÅ¡Ä atveju (CK 5.53 straipsnio 1 dalis) įpėdinis už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Taigi teisiniai palikimo priėmimo bÅ«do padariniai įpėdiniui skiriasi iÅ¡ esmės, todėl vieno iÅ¡ teisės normose įtvirtintų palikimo priėmimo bÅ«dų pasirinkimas laikytinas turinčiu esminę reikÅ¡mę įpėdinio valiai priimti palikimÄ susiformuoti. Tam, kad asmuo galėtų tinkamai suformuoti ir iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ dėl vienaÅ¡alio sandorio – palikimo priėmimo – sudarymo, jis turi žinoti įstatymų jam nustatytas teises ir pareigas ir tik tada pasirinkti palikimo priėmimo sandorio sudarymo bÅ«dÄ , teisingai suvokdamas sudaromo sandorio teisinius padarinius.

IÅ¡ ginčijamo 2011 m. rugsėjo 20 d. pareiÅ¡kimo apie palikimo priėmimÄ turinio (b. l. 6, 68) matyti, kad jo tekstas yra suraÅ¡ytas ir patvirtintas notarės V. P., o ieÅ¡kovė pareiÅ¡kimÄ tik pasirašė. PareiÅ¡kime nėra jokių duomenų apie ieÅ¡kovei iÅ¡aiÅ¡kintÄ galimybę priimti palikimÄ kitu bÅ«du – bÅ«tent pagal turto apyraÅ¡Ä (CK 5. 53 str.). PareiÅ¡kimo turinyje yra tik nurodyta, kad ieÅ¡kovei iÅ¡aiÅ¡kintas CK 5.52 straipsnio turinys, kad ieÅ¡kovei yra žinoma, jog ji tampa atsakinga už palikėjo skolas visu savo turtu.

Pati notarė teismo posėdyje patvirtino, kad pareiÅ¡kimo forma yra trafaretinė, kad ieÅ¡kovei buvo iÅ¡aiÅ¡kintas tik CK 5.52 straipsnio turinys dėl palikėjo skolų, o dėl palikimo priėmimo kitu bÅ«du – pagal turto apyraÅ¡Ä , ieÅ¡kovė pagal galiojusiÄ iki 2011-11-01 įstatymo redakcijÄ privalėjo kreiptis ne pas notarÄ , o į teismÄ . Notariato įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad notarai privalo iÅ¡aiÅ¡kinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir padarinius asmenims, kurie nori juos atlikti, o tai reiÅ¡kia, kad notaras privalo iÅ¡aiÅ¡kinti sandorį sudarančiam asmeniui, kokius konkrečius teisinius padarinius sukelia ar gali sukelti jo atliekamas veiksmas, t. y. notaras turi įsitikinti, jog asmuo iÅ¡ tiesų suprato savo atliekamų veiksmų prasmę ir priėmė valingÄ sprendimÄ juos atlikti.

Nagrinėjamos bylos atveju notarė turėjo įsitikinti, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ tikrųjų suvokė, kokius teisinius padarinius sukels pasirinktas palikimo priėmimo bÅ«das, t. y. prievolę atsakyti palikėjo kreditoriams visu savo turtu priėmus palikimÄ paduodant pareiÅ¡kimÄ notarui pagal CK 5.52 straipsnį ar pareigÄ atsakyti už palikėjo skolas tik paveldėtu turtu tuo atveju, kai palikimas priimamas pagal apyraÅ¡Ä CK 5.53 straipsnyje nustatyta tvarka. Vien įstatymo normos pacitavimas pareiÅ¡kime dėl palikimo priėmimo ir asmens, priimančio palikimÄ , pasiraÅ¡ymas nėra nepaneigiamas įrodymas, kad asmuo, atliekantis notarine tvarka tvirtinamÄ veiksmÄ , suprato jo sukeliamus teisinius padarinius, o notarės V.

P., kuri turi teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi, paaiÅ¡kinimų, kurie nėra patvirtinti kitais įrodymais, pagrindu negalima padaryti iÅ¡vados, jog savo pareigas notarė, tvirtindama ginčijamÄ sandorį, atliko tinkamai.Be to teismui pateikti įrodymai apie ieÅ¡kovės sveikatos bÅ«klę patvirtina, kad ieÅ¡kovei D. Ž. nuo 2008-05-30 yra nustatytas neįgalumas (b. l. 14), kad ji nuo 1986-11-03 lankosi Jonavos PSPC Psichikos sveikatos centre ir jai yra diagnozuotas Å izoafektinis sutrikimas (depresijos tipas) bei ji įraÅ¡yta aktyvioje psichiatro priežiÅ«roje nuo 2000-03-27 (b. l. 49), todėl akivaizdu, kad Å¡iuo atveju bendraujant su ieÅ¡kove ne vienÄ kartÄ , o periodiÅ¡kai kelis kartus laikotarpyje nuo 2011-09-20 iki 2012-04-23, notarė turėjo galimybę pastebėti ieÅ¡kovės psichinio sutrikimo ligos požymius ir tokiu atveju turėjo atkreipti ypatingÄ dėmesį į tÄ aplinkybę, ar ieÅ¡kovė iÅ¡ tiesų suprato savo atliekamų veiksmų prasmę pasiraÅ¡ydama pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo, todėl Å¡iuo atveju abejotina ar ieÅ¡kovė tinkamai suprato jos pasiraÅ¡ytame pareiÅ¡kime nurodytos CK 5.52 straipsnio normos turinį ir prasmę.Ginčijamas sandoris turi akivaizdžių turinio bei valios trÅ«kumų, nes ieÅ¡kovė neteisingai suvokė jo turinį tiek dalyje, kurioje iÅ¡aiÅ¡kinama atsakomybė už palikėjo skolas, tiek nenurodant jai galimybės pasirinkti kitÄ palikimo priėmimo pagal turto apyraÅ¡Ä bÅ«dÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė suklydo iÅ¡ esmės dėl palikimo priėmimo bÅ«do ir ginčijamas sandoris yra naikintinas CK 1. 90 str. pagrindu, tenkintinas reikalavimas leisti priimti palikimÄ pagal turto apyraÅ¡Ä , nes šį bÅ«dÄ pasirinko ieÅ¡kovė savo valia, žinodama iÅ¡ to kylančias pasekmes.

Bylos nagrinėjimo metu Å¡alių nurodytos aplinkybes, kad ieÅ¡kovė iki palikimo priėmimo nežinojo apie palikėjo skolas, kad apie jas sužinojo vėliau iÅ¡ antstolių, Å¡iuo atveju nelaikytini esminiais nes sandoris yra naikintinas kitais pagrindais.Notarei netinkamai atlikus notarinius veiksmus, dėl kurių naikinamas ginčijamas sandoris, turi bÅ«ti panaikinamos iÅ¡ jo kylančios pasekmės, todėl iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymÄ taip pat naikintinas (CK 1.80 str.).

IeÅ¡kovei iÅ¡aiÅ¡kintina teisė kreiptis į notarÄ dėl paveldėjimo pagal turto apyraÅ¡Ä procedÅ«rų atlikimo remiantis LR CK 5.453 straipsnio nuostatomis (red. Žin., 2011, Nr. 85-4130). IeÅ¡kovei D. Ž. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-12-T-544-720 (b. l.

4) buvo suteikta antrinė teisinė pagalba (terminas pratęstas 2013-02-04 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-13-P-544-605; b. l. 65). Paskutiniame teismo posėdyje buvo pateikta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. vasario 19 d. pažyma Nr. TP-7-(2.10)-341 (b. l. 91), kurioje nurodyta, kad valstybės patirtos iÅ¡laidos už ieÅ¡kovei suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ iki 2013-02-19 yra iÅ¡ viso 960,00 Lt, iÅ¡ jų: 540,00 Lt už procesinių dokumentų rengimÄ ir 420,00 Lt už advokatės atstovavimÄ pirmosios instancijos teisme.

Advokatams, kurie teikia antrinę teisinę pagalbÄ , užmokestis yra mokamas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-22 nutarimu Nr. 69 (red. Žin., 2012, Nr. 88-4577) patvirtintose Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ ir koordinavimÄ mokamo užmokesčio dydžius ir mokėjimo taisyklėse nustatytus dydžius (toliau – Taisyklės). Å ių Taisyklių 24.3.6.1 ir 24.3.6.2 punktai nustato, kad advokatui, teikiančiam antrinę teisinę pagalbÄ , už dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų pirmosios instancijos teismui parengimÄ mokama – 240 litų (6 valandos), o už atstovavimÄ pirmosios instancijos teisme – 160 litų (4 valandos).

Taisyklių 6 p. nustato, kad vienos advokato profesinio darbo valandos užmokesčio dydis prilyginamas 40 litų, o 10.1 p. nustato, kad advokatui mokama už faktiÅ¡kai sugaiÅ¡tÄ laikÄ , nevirÅ¡ijant Taisyklėse nustatytų dydžių, kai advokato antrinei teisinei pagalbai teikti faktiÅ¡kai sugaiÅ¡tas laikas mažesnis nei pusė Taisyklėse bylos stadijai (procesiniam veiksmui) nustatyto laiko. Å iuo atveju nustatyta, kad ieÅ¡kovei antrinę teisinę pagalbÄ teikianti advokatė byloje parengė vienÄ procesinį dokumentÄ â€“ ieÅ¡kinį, už kurį negali bÅ«ti nustatytas didesnis negu Taisyklių 24.3.6.1 p. nurodytas užmokestis – 240,00 Lt.

Atsižvelgiant į tai, kad advokatės faktiÅ¡kai sugaiÅ¡tas laikas teismo posėdžiuose yra trumpesnis negu dvi valandos, remiantis Taisyklių 6 p. ir 10.1 p. nuostatomis, už faktiÅ¡kai sugaiÅ¡tÄ laikÄ Å¡iuo atveju yra pagrindas sumokėti ne daugiau kaip 80,00 Lt. Teismui nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad advokatės faktiÅ¡kai sugaiÅ¡tas laikas virÅ¡ijo Taisyklėse nustatytÄ bylos stadijai laikÄ , todėl atsižvelgiant į minėtų Taisyklių nuostatas bei vadovaujantis CPK 99 str. ir 96 str. nuostatomis, iÅ¡ atsakovės notarės V.

P. priteistina valstybei 320,00 Lt (240,00 Lt už ieÅ¡kinio parengimÄ ir 80,00 Lt už atstovavimÄ teisme) turėtų valstybės iÅ¡laidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu ieÅ¡kovei D. Ž.. Remiantis LR CPK 96 str. 1 d. iÅ¡ atsakovės V. P. priteistina valstybei 144,00 Lt nesumokėto žyminio mokesčio (nuo kurio mokėjimo ieÅ¡kovė buvo atleista) .            Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 263-270 str., teismasn u s p r e n d ž i a :             IeÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai.Pripažinti negaliojančiu, ieÅ¡kovės D.

Ž. a.k. (duomenys neskelbtini) sudarytÄ vienaÅ¡alį sandorį - 2011 m. rugsėjo 20 d. pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ pagal įstatymÄ po V. G. (mirusio 2011-09-07), mirties, paduotÄ Jonavos rajono 4-ojo notaro biuro notarei V. P., kaip sudarytÄ iÅ¡ esmės suklydus.Leisti ieÅ¡kovei D. Ž. priimti palikimÄ po V. G. (mirusio 2011-09-07) mirties pagal turto apyraÅ¡Ä ir iÅ¡aiÅ¡kinti ieÅ¡kovei, kad dėl paveldėjimo pagal turto apyraÅ¡Ä procedÅ«rų atlikimo ji turi teisę kreiptis į notarÄ .Panaikinti D.

Ž. a.k. (duomenys neskelbtini) 2012 m. balandžio 23 d. iÅ¡duotÄ Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ (reg. Nr. VP-1986) po V. G. mirties.Priteisti iÅ¡ atsakovės notarės V. P., valstybei 320,00 Lt (tris Å¡imtus dvideÅ¡imt litus) iÅ¡laidų, susijusių antrinės teisinės pagalbos teikimu ieÅ¡kovei D. Ž. pagal Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. vasario 22 d. sprendimÄ Nr. TP-2-(2.2)-12-T-544-720 (VMI prie LR finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5630).Priteisti iÅ¡ atsakovės notarės V.

P., valstybei 144,00 Lt (vienÄ Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt keturis litus) nesumokėto žyminio mokesčio (VMI prie LR finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).Sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka per 30 dienų Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismÄ apeliaciniu skundu.               Teisėja                                                    JÅ«ratė Ramanauskienė