2024-04-24 Nr. AB-8900-3-61-3-09326-2023-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1467-1188/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09326-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2.; 9.3.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. (D.) S. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. (D.) S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. (D.) S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas) 2023 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 23S186632 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas nurodė, kad:

2.1. Bijo būti išsiųstas kariauti į (duomenys neskelbtini), kadangi jis turi karinę specialybę. Pareiškėjui kyla grėsmė patirti teisėsaugos institucijų persekiojimą dėl sulauktų grasinimų darbovietėje „(duomenys neskelbtini)“, už tai, kad atsisakė dirbti filmo apie karą (duomenys neskelbtini) kūrime.Pareiškėjas taip pat bijo būti persekiojamas dėl dalyvavimo 2020 m. protestuose (duomenys neskelbtini) ir mitinguose Lietuvoje.

2.2. Pareiškėjo manymu, atsakovas privalėjo išsiaiškinti jo pasakojimo trūkumų priežastis bei neatitikimus, tačiau to nepadarė, taigi kilusius neaiškumus, nepaisant kitų pareiškėjo pasakojimo epizodų patikimumo, nepagrįstai vertino neigiamai. Pareiškėjas, kaip asmuo, kuris neturi specialiųjų žinių apie prieglobsčio prašymo vertinimo procedūrą, nežinojo, kiek plačiai ir detaliai jis turėjo atsakovui papasakoti apie jam (duomenys neskelbtini) kylančias grėsmes. Natūralu, jog skirtingų apklausų metu kai kurias detales galėjo nurodyti netiksliai, kadangi tarp apklausų buvo praėjęs tam tikras laiko tarpas, todėl ši aplinkybė neturėtų būti pareiškėją charakterizuojanti neigiamai. Rašytinių įrodymų neturėjimas nėra neįprasta aplinkybė prieglobsčio prašytojų atveju ir vien tai savaime nesudaro pagrindo pareiškėjo pasakojimą laikyti nepatikimu.

2.3. Remiantis atsakovo Sprendime aptarta kilmės valstybės informacija bei prieglobsčio prašytojo atveju egzistuojančių aplinkybių visuma, labai tikėtina, kad jis, grįžimo į kilmės valstybę atveju, susilauktų neigiamų pasekmių.

2.4. Tikimybė (duomenys neskelbtini) įsitraukti į karinius veiksmus (duomenys neskelbtini) yra sumažėjusi, tačiau tokia tikimybė vis tik išlieka ir neabejotina, kad pareiškėjas, išsiųstas kariauti (duomenys neskelbtini) būtų verčiamas daryti tarptautinės teisinės bendruomenės sunkiausiais pripažintus karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui ir kitokius teisės pažeidimus.

2.5. Pareiškėjas turi priešiškus įsitikinimus (duomenys neskelbtini) valdžios atžvilgiu. Kilmės valstybės informacija patvirtina, jog asmenys, (duomenys neskelbtini) veikiantys prieš (duomenys neskelbtini) režimą, susiduria su bauginimu, psichologine bei fizine prievarta, (duomenys neskelbtini) saugumo pajėgos tyrimų metu netinkamai elgiasi su asmenimis juos reguliariai mušdami ir kankindami, o pareigūnų nebaudžiamumas yra rimta teisėsaugos struktūrų problema, saugumo sistemos yra pilnai subordinuotos šalies prezidentui ir nepavaldžios nepriklausomai priežiūrai.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad 2022 m. balandžio 29 d. savo prašyme suteikti prieglobstį pareiškėjas nurodė, kad prieglobsčio prašo dėl baimės būti išsiųstam į karą, pasodintam į kalėjimą arba nužudytam. Pirminės apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) dirbo mechaniku „(duomenys neskelbtini)“ kino studijoje, kur jo laisvei ir saugumui grasino studijos saugumo tarnybos viršininkas, todėl, kad pareiškėjas atsisako dirbti filmų apie karą kūrime. Pareiškėjo kaimynė taip pat jam pranešė, kad į jo namus, pareiškėjui nesant atėjo milicija. Pareiškėjo motina iš milicijos buvo gavusi šaukimą, tačiau pareiškėjas tiksliai nežino dėl ko. Be to, pareiškėjas nurodė, jog tarnavo kariuomenėje ir turi karinę specialybę, todėl bijo, kad gali būti išsiųstas kariauti prieš (duomenys neskelbtini).

5. Atsakovas nurodė, kad atlikus tyrimą, nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje pareiškėjas susidurtų su veiksmais, kurie prilygtų persekiojimui. Pareiškėjas taip pat neatitiko Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 87 straipsnio nuostatų dėl papildomos apsaugos suteikimo. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai, žiaurus ar nežmoniškas, žeminantis elgesys, mirties bausmė ar egzekucija, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Remiantis surinkta informacija, pareiškėjo kilmės šalyje šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (beatodariškas smurtas tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu), todėl pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

6. Migracijos departamentas nurodė, kad įvertino visas pareiškėjo pateiktas pasakojimo aplinkybes, jų nesutapimus, prieštaravimus. Dviejų apklausų metu pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl to, ar jis bandė legaliai išeiti iš darbo, tiesiogiai prieštarauja viena kitai. Migracijos departamento teigimu, jis atliko detalią pareiškėjo apklausą (apklaustas kelis kartus), suteikė pareiškėjui teisę pasinaudoti savo telefonu ir papildomai pateikti informaciją tyrimą atliekančiam pareigūnui, taigi, sudarė sąlygas pateikti papildomus argumentus ir įrodymus apie, pareiškėjo manymu, reikšmingas aplinkybes, apklausos metu uždavė patikslinančius klausimus, siūlė detalizuoti jo paties nurodytus teiginius. Pareiškėjo pasakojimas buvo prieštaringas, kito jo pasakojimas apie tariamų persekiotojų motyvus.

7. Atsakovas pažymėjo, kad vertinant pareiškėjo individualią situaciją, tyrimo metu nenustatyta jokių persekiojimo riziką didinančių individualių aplinkybių. Pareiškėjas nurodė, jog protestų metu, taip pat ir po jų, neviešino jokios savo dalyvavimą patvirtinančios medžiagos. Remiantis pareiškėjo pasakojimu bei tyrimo metu nustatytais faktais, nuo 2020 m. protestų iki pat išvykimo iš šalies 2022 m. kovo mėn., pareiškėjas asmeniškai ir individualiai taip pat niekada nebuvo susidūrę su jokiu teisėsaugos dėmesiu dėl savo dalyvavimo protestuose. Atsižvelgiant į tai, konstatuota, kad tikimybė pareiškėjui nukentėti dėl dalyvavimo protestuose 2020 m. yra hipotetinė, kadangi tyrimo metu nenustatyta, jog tikėtinam persekiotojui būtų žinoma apie šią pareiškėjo veiklą, taip pat nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad tikėtinas persekiotojas apie šią veiklą galėtų sužinoti ateityje. Kilmės valstybės informacijos kontekste įvertinus visus tyrimo metu nustatytus esminius faktus, konstatuota, kad vienintelė tikėtina žala pareiškėjui jo kilmės valstybėje yra darbo vietos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ praradimas, t. y. diskriminacinis veiksmas, kuris savo pobūdžiu savaime neprilygtų sunkiam pagrindinių žmogaus teisių pažeidimui, taip pat nesudarytų sunkaus pagrindinių žmogaus teisių pažeidimo ir savo dažnumu, kadangi, tikėtinai, įvyktų vieną kartą dėl specifinės situacijos, susiklosčiusios įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, bei pareiškėjo individualių aplinkybių šioje darbo vietoje. Apklausos metu pareiškėjas taip pat nurodė, jog ir pats daugiau nenorėtų dirbti įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ po joje įvykusių ideologinių pokyčių.

8. Atsakovo teigimu, įvertinus kilmės valstybės informaciją bei pareiškėjo prieglobsčio byloje surinktus duomenis taip pat nenustatyta, kad (duomenys neskelbtini) rezervistai siunčiami į karą (duomenys neskelbtini), arba kad šalyje vyksta mobilizacija (slapta ar atvira). Nors (duomenys neskelbtini) teritorija yra naudojama (duomenys neskelbtini) karinių pajėgų dislokavimui, ir (duomenys neskelbtini) perdavė (duomenys neskelbtini) dalį savo ginkluotės, (duomenys neskelbtini) karinės pajėgos nuo pat karo pradžios niekaip tiesiogiai nedalyvauja kare (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) politinės ir ekonominės tendencijos, taip pat kita tyrimo metu gauta informacija apie kilmės šalį neindikuoja galimo (duomenys neskelbtini) pasiruošimo karo veiksmams, taip pat (duomenys neskelbtini) įsitraukimo į karą ateityje tikimybė šiuo metu yra išimtinai hipotetinė ir stipriai sumažėjusi po (duomenys neskelbtini) patirtų karinių nesėkmių pirmaisiais karo mėnesiais. Remiantis pareiškėjo pasakojimu, nuo atleidimo iš kariuomenės 2017 m., neužbaigus tarnybos rezerve, pareiškėjas asmeniškai nėra gavęs iš kariuomenės jokių oficialių šaukimų ar kitokių prievolės vykdymo įsakymų, bei nesusidūrė ir su jokiu papildomu kariuomenės dėmesiu. Atsižvelgiant į tai, konstatuota, kad tikimybė pareiškėjui būti išsiųstam kariauti prieš (duomenys neskelbtini) taip pat yra išskirtinai hipotetinė.

II. 9. Regionų administracinis teismas 2024 m. vasario 26 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

10.1. Pareiškėjas prašyme suteikti prieglobstį nurodė, kad prieglobsčio prašo dėl baimės, jog jį išsius į karą, pasodins į kalėjimą arba nužudys. Pareiškėjo teigimu, po (duomenys neskelbtini) rinkimų jis aktyviai dalyvavo protesto akcijose (duomenys neskelbtini), protesto metu buvo dingęs jo draugas A. J., kurio kartu su draugėmis L. J. ir A. D. ieškojo, kol rado (duomenys neskelbtini) izoliatoriuje. Vėliau pareiškėjas dalyvavo kiemo protestuose iki 2020 m. spalio mėn., kol protestai galutinai nuslūgo. Pareiškėjo teigimu, jis siuntė duomenis apie teisėsaugos pareigūnus į (duomenys neskelbtini), apie kurį vėliau tapo žinoma, kad į grupę buvo infiltravęsis darbuotojas, rinkęs grupės narių asmens duomenis. Pareiškėjui pavyko išvengti sulaikymo savo aktyvaus dalyvavimo protestuose metu ir vėliau, nes jis aktyviai nesifotografavo, nerašė į socialinius tinklus. Pareiškėjas nuo 2018 m. dirbo „(duomenys neskelbtini)“ nacionalinėje kino studijoje, kino įrangos aptarnavimo mechaniku. Studijos poilsio kambaryje pareiškėjas susiginčijo su savo kolegomis, kurių dalis išreiškė palaikymą (duomenys neskelbtini) karui. Jų pokalbį išgirdo kino studijos apsaugos viršininkas A. S., pradėjęs dirbti prieš pat karo pradžią. Išgirdęs prieglobsčio prašytojo ginčą su kolegomis, A. S. įėjo į poilsio kambarį ir pasakė prieglobsčio prašytojui: „tu maldausi, kad tave pasodintų“. Prieglobsčio prašytojo cecho viršininkas taip pat pasakė jam, kad „dabar jie tavęs imsis“, kiti studijos darbuotojai pradėjo vengti kontaktų su pareiškėju. Po savaitės nuo šio įvykio kaimynai pareiškėjui pasakė, kad kol jo nebuvo namie, buvo atėję milicijos darbuotojai, kurie teiravosi pareiškėjo. Pareišjėo tėvai taip pat pranešė jam, kad milicijos pareigūnai ateidavo ir pas juos. Kelis kartus kai pareiškėjas buvo namie, jam skambino į duris, tačiau jis neatidarė durų. Pareiškėjo teigimu, po atvykimo į Lietuvą jis toliau dalyvauja (duomenys neskelbtini) opoziciniuose mitinguose Vilniuje.

11. Teismas, vadovaudamasis Įstatymo 86-87 straipsniais, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Tvarkos aprašas) 97, 97 punktais, vertino, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų jo teiginius apie tai, jog jis ateityje bus persekiojamas (duomenys neskelbtini) valdžios institucijų. Pats pareiškėjas apklausos metu nurodė, jog jis dalyvavo ne viename proteste, tačiau tik deklaratyviai nurodė, kad prie jo durų lankėsi milicijos pareigūnai, kadangi prieglobsčio prašytojui neatidarant durų, o duryse nesant akutės, jis negalėjo to sužinoti, taip pat buvo įteikti šaukimai jo tėvams, kurie skirti būtent pareiškėjui. Teismas pabrėžė, kad nei šių, nei kitų aplinkybių pareiškėjas nepagrindė įrodymais, todėl vertino, kad Migracijos departamento išvada yra pagrįsta. Nors pareiškėjas dalyvavo protestuose, tačiau į bylą nepateikė įrodymų, kad būtent dėl šių dalyvavimų buvo persekiojamas (duomenys neskelbtini) valdžios institucijų, kad jam buvo siųstas kvietimas į apklausas ar pan.

12. Teismo įsitikinimu, Migracijos departamentas įvertino pareiškėjo baimę būti išsiųstam kariauti prieš (duomenys neskelbtini). Teismas sutiko su atsakovu, kad nors (duomenys neskelbtini) teritorija yra naudojama (duomenys neskelbtini) karinių pajėgų dislokavimui, ir (duomenys neskelbtini) perdavė (duomenys neskelbtini) dalį savo ginkluotės, (duomenys neskelbtini) karinės pajėgos nuo pat karo pradžios niekaip tiesiogiai nedalyvauja kare (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) politinės ir ekonominės tendencijos, taip pat kita tyrimo metu gauta informacija apie kilmės šalį neindikuoja galimo (duomenys neskelbtini) pasiruošimo karo veiksmams. Taip pat (duomenys neskelbtini) įsitraukimo į karą ateityje tikimybė šiuo metu yra išimtinai hipotetinė ir stipriai sumažėjusi po (duomenys neskelbtini) patirtų karinių nesėkmių pirmaisiais karo mėnesiais. Nustatyta, nuo pareiškėjo atleidimo iš kariuomenės 2017 m., neužbaigus tarnybos rezerve, jis asmeniškai nėra gavęs iš kariuomenės jokių oficialių šaukimų ar kitokių prievolės vykdymo įsakymų, bei nesusidūrė ir su jokiu papildomu kariuomenės dėmesiu. Posėdžio metu pareiškėjas pažymėjo, kad jis nebaigė savo tarnybos kariuomenėje, nes buvo nubaustas pagal Baudžiamąjį įstatymą už narkotikų laikymą ir turėjo atlikti bausmę, o baudžiamoji atsakomybė jam kilo 2016-2017 m. iki dalyvavimo 2020 m. mitinguose, o tai, teismo nuomone, prieštarauja pareiškėjo skundo teiginiams, kad jis gali būti išsiųstas kariauti prieš (duomenys neskelbtini), nes turi karinę specialybę. Taigi, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo baimė būti išsiųstam kariauti yra paremta išimtinai bendra situacija (duomenys neskelbtini) ir jo kilmės valstybėje bei nėra paremta jokiomis individualiomis aplinkybėmis ar objektyviais įrodymais, nes pareiškėjas net nėra tinkamai atlikęs savo karinės tarnybos.

13. Teismo vertinimu, argumento, kad (duomenys neskelbtini) būtų nubaustas už tuos projektus, kuriuos vykdė Lietuvoje, t. y. „YouTube“ platformoje Lietuvoje, pareiškėjas nepagrindė jokiais įrodymais. Teismas pažymėjo, kad minėta pareiškėjo pateikta informacija, kad jis kūrė „YouTube“ platformą Lietuvoje, viešai nėra skelbiama.

14. Teismas taip pat vertino, kad pareiškėjas nepagrindė įrodymais tariamos persekiojimo grėsmės dėl darbovietėje „(duomenys neskelbtini)“ gautų grasinimų dėl išsakytų savo politinių pažiūrų.

15. Teismas pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog pareiškėjo draugams A. D. ir A. J., su kuriais pareiškėjas dalyvavo protestuose, buvo suteiktas prieglobstis, nereiškia, kad ir pareiškėjui turi būti suteiktas prieglobstis, kadangi kiekvienas atvejis yra vertinamas individualiai.

16. Apibendrindamas teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pasakojimas apie kilmės šalyje vykusius įvykius yra bendro pobūdžio, pateikti faktai abstraktūs, paremti hipotetiniais pareiškėjo vertinimais, pareiškėjas nenurodė ir nepateikė konkrečių įrodymų apie aktyvius (viešai vykdomus) savo veiksmus, kuriais būtų išreiškęs savo priešišką požiūrį į (duomenys neskelbtini) vykdomą politiką Sprendimo priėmimo metu, todėl konstatavo, kad Migracijos departamentas pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.

III. 17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo prijungti prie bylos naujus įrodymus, t. y. duomenis, patvirtinančius, jog pareiškėjas yra įtrauktas į paieškomų asmenų sąrašą. Pareiškėjas nurodo, kad negalėjo pateikti šių įrodymų pirmosios instancijos teismui, kadangi minėtas sąrašas buvo sudarytas jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, o pareiškėjas apie šį sąrašą sužinojo tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

18. Pareiškėjo vertinimu, jo baimė patirti persekiojimo veiksmus dėl gautų grasinimų iš A. S., pagal surinktą kilmės valstybę informaciją paskirto ieškoti nelojalių asmenų ir atlikti valymą, ypač atsižvelgiant į pareiškėjo dalyvavimą protestuose, į tai, kad pareiškėjo kolegė po A. S. atėjimo buvo pripažinta nelojalia, susilaukė kaltimų dėl ekstremistinės veiklos ir arešto (vėliau pabėgo iš (duomenys neskelbtini)), turėjo būti vertinta kaip suderinama su kilmės informacija ir pripažinta kaip tikėtina ir pagrįsta.

19. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovui pripažinus pareiškėjo pasakojimą dėl jo dalyvavimo protestuose kilmės valstybėje ir Lietuvoje patikimu, aiškiai žinant pareiškėjo politines (opozicines) pažiūras, kurios nesuderinamos su (duomenys neskelbtini) režimu, turėjo būti surinkta kilmės valstybės informacija apie asmenų, kurie dalyvavo (duomenys neskelbtini) protestuose ir asmenų, kurie reiškia savo opozicinę nuomonę, baudžiamumą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pateikia viešai prieinamą kilmės valstybės informaciją apie suaktyvėjusius pasienio patikrinimus ir iškeltas baudžiamąsias bylas nuo 2023 m. Pareiškėjo teigimu, atsakovas nepagrįstai nevertino pareiškėjo nurodytos informacijos apie tai, kad jis siuntė duomenis į „(duomenys neskelbtini)“ ir dėl to režimas turi duomenis apie pareiškėją.

20. Pareiškėjas remiasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimu byloje Nr. C-151/22, ir tvirtina, kad sprendžiant prieglobsčio suteikimo klausimą situacijose, kuriose asmuo grindžia savo persekiojimo baimę turimais politiniais įsitikinimais, svarbu nustatyti, ar grįžus į kilmės šalį asmeniui galėtų kilti reali persekiojimo dėl šių politinių pažiūrų arba dėl pažiūrų, kurias galimi persekiojimo vykdytojai šioje šalyje linkę jam priskirti, rizika, atsižvelgiant į asmeninę prašytojo padėtį ir bendrą situaciją toje šalyje. Pareiškėjo įsitikinimu, jo rasta kilmės valstybės informacija patvirtina, kad, jeigu pareiškėjas pareikš tokius savo politinius įsitikinimus ir bandys grįžti į (duomenys neskelbtini), jis patirs (duomenys neskelbtini) teisėsaugos persekiojimą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio draudžiančius veiksmus.

21. Pareiškėjas nurodo, kad jis negali grįžti į kilmės valstybės dėl pagrįstos baimės, kad jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Atsakovas, spręsdamas prieglobsčio suteikimo pareiškėjui klausimą, nepakankamai išnagrinėjo pareiškėjo individualią situaciją, nenustatė visų aplinkybių, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, jog pareiškėjas dėl jo nurodytų aplinkybių nebuvo ir nebus persekiojamas savo kilmės valstybėje bei kad jis neatitinka papildomos apsaugos kriterijų.

22. Atsakovas Migracijos departamentas pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti. Atsakovas taip pat prašo netenkinti pareiškėjo prašymo prijungti prie bylos naujus įrodymus, kadangi nėra galimybės patikrinti pareiškėjo paieškos priežasties, be to šie duomenys apie pareiškėjo paiešką paskelbti po Sprendimo priėmimo.

23. Atsakovo vertinimu, jis atliko išsamų tiek faktinių aplinkybių, galinčių būti prašymą pagrindžiančiais įrodymais, įvertinimą, tiek ir šių įrodymų teisinį įvertinimą, rėmėsi aktualia kilmės valstybės informacija. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų Migracijos departamento tyrimo metu surinktą informaciją, o tik nurodo bendrą situaciją (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad egzistuoja pagrįsta tikimybė, jog kilmės valstybėje pareiškėjui gresia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje nurodyti veiksmai.

24. Atsakovo teigimu, pareiškėjas netinkamai ir atsietai nuo konteksto cituoja Sprendimą ir savo paaiškinimus, teiktus Migracijos departamentui. Atsakovas pažymi, kad I. G. atveju, remiantis pateiktu teismo sprendimu, 15 parų administracinis areštas jai buvo skirtas už pasidalijimą ekstremistiniu (duomenys neskelbtini) pripažintu turiniu savo asmeniniame susirašinėjime, tačiau ši aplinkybė sprendime nėra siejama, nei su nustatytu faktu, kad I. G. dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, nei su jos specifine veikla kino studijoje. Pareiškėjo teiginys, kad į milicijos skyrių ją iškvietė dėl to, kad jame anksčiau dirbo A. S. taip pat prieštarauja atviros prieigos informacijai apie A. S., nurodančiai, kad jis „ilgą laiką tarnavo kariuomenėje, po to dirbo (duomenys neskelbtini). Nuo 2017 m. A. S. dirbo įvairiose pareigose labai skirtingose įmonėse - nuo gamybos iki konsultavimo“. Išskyrus I. G. atvejį, jokių kitų atviros prieigos duomenų apie bet kokius kitus „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų suėmimo, arešto arba teismo atvejus nuo 2022 m. pradžios tyrimo metu aptikta nebuvo.

25. Atsakovas pažymi, kad vertinant pareiškėjo individualią situaciją, tyrimo metu nenustatyta jokių persekiojimo riziką didinančių individualių aplinkybių. Pareiškėjas nurodė, jog protestų metu, taip pat ir po jų, neviešino jokios savo dalyvavimą patvirtinančios medžiagos. Remiantis jo pasakojimu bei tyrimo metu nustatytais faktais, nuo (duomenys neskelbtini) protestų iki pat išvykimo iš šalies 2022 m. kovo mėn., pareiškėjas asmeniškai ir individualiai taip pat niekada nebuvo susidūrę su jokiu teisėsaugos dėmesiu dėl savo dalyvavimo protestuose. Atsižvelgiant į tai, pagrįstai konstatuota, kad tikimybė pareiškėjui nukentėti dėl dalyvavimo protestuose (duomenys neskelbtini) yra hipotetinė.

26. Atsakovo teigimu, pareiškėjas selektyviai, atsietai nuo konteksto cituoja Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendime, priimtame byloje Nr. C151/22 pateiktus išaiškinimus.

27. Atsakovas taip pat pažymi, kad įvertinus kilmės valstybės informaciją, buvo konstatuota, kad beatodairiškas smurtas (duomenys neskelbtini) nevyksta arba jo lygis yra toks žemas, kad dėl buvimo šalies teritorijoje nėra jokios realios rizikos gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, be to, pareiškėjo šalyje ((duomenys neskelbtini)) nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnyje. Šios išvados pareiškėjas nepaneigė.

IV. Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

28. Bylos dalykas – Migracijos departamento 2023 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. 23S186632, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

29. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą ir paliko galioti ginčijamą Migracijos departamento konstatavęs, kad pareiškėjas neįrodė tariamos persekiojimo grėsmės kilmės valstybėje, taip pat nenustatyta, kad pareiškėjui grėstų realus didelės žalos pavojus.

30. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pažymi, kad teismas neįvertino to, kad atsakovas, spręsdamas prieglobsčio suteikimo pareiškėjui klausimą, nepakankamai išnagrinėjo pareiškėjo individualią situaciją, nenustatė visų aplinkybių, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, jog pareiškėjas dėl jo nurodytų aplinkybių nebuvo ir nebus persekiojamas savo kilmės valstybėje bei kad jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

31. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

32. Pareiškėjas prašo prijungti prie bylos naujus įrodymus, patvirtinančius, kad pareiškėjas buvo įtrauktas į ieškomų asmenų sąrašą. Pareiškėjas nurodo negalėjęs šių įrodymų pateikti pirmosios instancijos teismui, kadangi bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu įrodymai dar neegzistavo.

33. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant ginčijamų administracinių sprendimų pagrįstumą, iš esmės yra reikšmingos tos faktinės aplinkybės, kuriomis buvo remtasi priimant šiuos individualius administracinius aktus, t. y. aplinkybės, buvusios ginčijamų administracinių sprendimu priėmimo metu. Pastebėtina, kad administracinis teismas, kaip taisyklė, negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu egzistuojančią situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1606/2012). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, t. y. tai, kad aplinkybės, kurias pareiškia siekia įrodyti naujai pateikiamais įrodymais, neegzistavo nei Migracijos departamentui priimant ginčijamą Sprendimą, nei pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą, atsisako prijungti prie bylos pareiškėjo pateiktus naujus įrodymus (ABTĮ 142 str. 3 d.).

34. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse (86 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.).

35. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.)

36. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07)

37. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

38. Pagal Tvarkos aprašo 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus.

39. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas Aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus

40. Tvarkos aprašo 99.1 punkte nustatyta, kad remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais Tvarkos aprašo 99.1.1–99.1.10 punktuose.

41. Teisėjų kolegija pažymi, kad pats asmuo privalo įrodyti aplinkybes, pagrindžiančias pagrįstą persekiojimo baimę dėl vienos ar kelių tarpusavyje susijusių priežasčių, o institucija, nagrinėjanti prieglobsčio prašytojo prašymą, turi pareigą išanalizuoti atvejį taip, kad iki smulkmenų būtų nustatytos baimės priežastys. Šios nuostatos yra grindžiamos Įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 4 punktu, pagal kurį prieglobsčio prašytojas turi pareigą prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių. Taigi, visų pirma, pareiškėjas turi pareigą pateikti išsamius paaiškinimus ir argumentus, leidžiančius daryti išvadą, kad yra pagrindas suteikti prieglobstį (žr., pvz., LVAT 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1570-502/2023).

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju tiek atsakovas, priimdamas Sprendimą, tiek pirmosios instancijos teismas, bylos nagrinėjimo metu, padarė pagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neįrodė aplinkybių, pagrindžiančių pagrįstą persekiojimo baimę pareiškėjo kilmės valstybėje.

43. Teisėjų kolegija pritaria atsakovo ir pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad nors ir buvo nustatytos aplinkybės apie pareiškėjo dalyvavimą protestuose prieš (duomenys neskelbtini) režimą (duomenys neskelbtini) ir Vilniuje, atsižvelgus į paties pareiškėjo pasakojimą, jog protestų metu, taip pat ir po jų, jis neviešino jokios savo dalyvavimą patvirtinančios medžiagos, vienintelė viešojoje erdvėje esanti pareiškėjo nuotrauka yra užtušuota, o vieninteliame viešame vaizdo įraše YouTube kanale „(duomenys neskelbtini)“, prieglobsčio prašytojas matomas statisto vaidmenyje antrajame plane septynių žmonių grupėje kelias sekundes, vaizdo įrašo sklaida ir viešojo susidomėjimo mastas yra labai maži, todėl mažai tikėtina, jog ši prieglobsčio prašytojo veikla galėtų patraukti valstybinių subjektų dėmesį bei būtų pakankamu motyvu identifikuoti prieglobsčio prašytoją kaip „priešą“ ar „grėsmę“. Todėl pritartina atsakovo pozicijai, kad rizika prieglobsčio prašytojui nukentėti dėl dalyvavimo protestuose (duomenys neskelbtini) yra apibrėžta išskirtinai hipotetine tikimybe, kadangi tyrimo metu nenustatyta, jog tikėtinam persekiotojui būtų žinoma apie šią prieglobsčio prašytojo veiklą, taip pat nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad tikėtinas persekiotojas apie šią veiklą galėtų sužinoti ateityje. Pažymėtina, kad pareiškėjo teiginiai apie duomenų siuntimą į (duomenys neskelbtini) taip pat nėra niekuo pagrįsti.

44. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tyrimo metu Departamento surinktą informaciją apie įmonę „(duomenys neskelbtini)“, į surinktą kilmės valstybės informaciją, laiko pagrįsta atsakovo išvadą, kad prieglobsčio prašytojas dėl darbe savo išreikštos nuomonės apie karą (duomenys neskelbtini) galėtų susilaukti sankcijos – atleidimo iš darbo, tačiau mažai tikėtina, kad už šį veiksmą prieglobsčio prašytojo tiesiogiai lauktų papildomos sankcijos už įmonės ribų. Migracijos departamentas taip pat padarė pagrįstą išvadą, kad apklausos metu prieglobsčio prašytojo pateikti paaiškinimai apie milicijos pareigūnų apsilankymus yra prieštaringi ir neleidžia su pakankama tikimybe nustatyti nei tikėtinų milicijos dėmesio motyvų, nei pačių milicijos pareigūnų apsilankymo faktų.

45. Atsakovo rasta kilmės valstybės informacija patvirtino prieglobsčio prašytojo teiginius apie įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ sugriežtėjusią ideologinę politiką ir saugumo darbuotojo A. S. vykdomą stebėseną, tačiau tyrimo metu nebuvo aptikta jokios informacijos, kad po įvykusių pokyčių „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) būtų vykdomi įmonės darbuotojų areštai arba suėmimai, išskyrus I. G. atvejį, kurio, pagal atsakovui prieinamus duomenis, nebuvo galima susieti su jos darbu įmonėje „(duomenys neskelbtini)“.

46. Atsakovas, įvertinęs kilmės valstybės informaciją bei D. S. prieglobsčio byloje surinktus duomenis, be kita ko, informaciją, gautą iš Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos pagal Migracijos departamento paklausimą, taip pat nenustatė, kad (duomenys neskelbtini) rezervistai siunčiami į karą (duomenys neskelbtini), arba kad šalyje vyksta mobilizacija (slapta ar atvira).

47. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo abejoti Migracijos departamento atlikto pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties jo kilmės valstybėje tyrimo išsamumu ir visapusiškumu, o pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jo baimę kilmės valstybėje tapti persekiojimo auka. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nagrinėjamu atveju „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti į kilmės valstybę vertintina kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikytina visiškai pagrįsta, todėl jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

48. Pareiškėjas argumentus dėl papildomos apsaugos suteikimo grindė iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Migracijos departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Remiantis Migracijos departamento surinkta informacija, (duomenys neskelbtini), vietoje, iš kurios yra kilęs prieglobsčio prašytojas, nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

49. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

n u t a r i a:

P. D. (D.) S.apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis