2022-06-08 Nr. AB-15252-3-61-3-03404-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-116-463/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03404-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 29.1.4; 29.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo viešosios įstaigos Būsto energijos taupymo agentūros (teisių perėmėja – Aplinkos projektų valdymo agentūra) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui viešajai įstaigai Būsto energijos taupymo agentūrai (teisių perėmėja – Aplinkos projektų valdymo agentūra), trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Pasvalio būtų ūkis“ dėl įsakymų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas daugiabučio namo savininkų bendrija (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrija) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti viešosios įstaigos Būsto energijos taupymo agentūros (toliau – ir Agentūra) 2020 m. rugsėjo 24 d. įsakymą Nr. B3.1-2280 „Dėl 2016 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. B3-1.1-5282 „Dėl valstybės paramos energetinį efektyvumą didinančioms priemonėms ir papildomoms valstybės paramos energetinį efektyvumą didinančioms priemonėms iš klimato kaitos specialiosios programos projektui Nr. PAJS0140 suteikimo ir 2020 m. rugpjūčio 13 d. įsakymo Nr. B3.1-1854 bei 2020 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. B3.1-867 „Dėl dalies valstybės paramos lėšų grąžinimo“ panaikinimo“ (toliau – ir Įsakymas) ir 2020 m. spalio 29 d. įsakymą Nr. B3.1-2573 „Dėl 2020 m. rugsėjo 24 d. įsakymo Nr. B3.1-2280 pakeitimo“. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Įsakymas pažeidžia Bendrijos butų savininkų teises ir teisėtus lūkesčius. Nors atsakovas nurodo, kad Bendrija turėtų iš naujo kreiptis valstybės paramos, tačiau, pareiškėjo teigimu, Bendrija neturi jokių garantijų, kad parama bus skirta ar bus skirta tokio pat dydžio, kuris buvo skirtas panaikintu sprendimu. Pareiškėjas pažymėjo, kad projekto įgyvendinimo terminui pasibaigus buvo priimtas Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 21 d. sprendimas dėl 2016 m. statybos užbaigimo akto panaikinimo. Pats projektas buvo įgyvendintas ir pasiekti Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnyje numatyti reikalavimai. Atsakovas Įsakymą priėmė po to, kai statybos trūkumai buvo ištaisyti ir 2020 m. sausio 13 d. surašytas naujas Statybos užbaigimo aktas Nr. ACCA-20-200113-00011 (toliau – ir 2020 m. Aktas). Statybos užbaigimo aktas yra vienas iš dokumentų, būtinų sprendimui skirti paramą priimti. Apie naują Statybos užbaigimo aktą atsakovui priimant Įsakymą buvo žinoma, todėl neliko jokių kliūčių valstybės paramos teikimui.

3. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas netinkamai aiškina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1725 patvirtintų Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 85 punktą, nes Agentūra priimti sprendimą grąžinti permokėtas lėšas gali tik išimtinai Taisyklių 85 punkte nustatytais atvejais. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Įsakyme nėra konkrečiai nurodyta, koks Taisyklių 85 punkto atvejis taikytas jį priimant. Pareiškėjo teigimu, Taisyklių 85 punktas nenustato Agentūrai teisės priimti sprendimą panaikinti anksčiau savo priimtą sprendimą (įsakymą), kuriuo buvo suteikta parama, todėl Agentūra negalėjo priimti sprendimo, kuriuo buvo panaikintas 2016 m. gruodžio 15 d. įsakymas. Be to, Įsakymas yra nemotyvuotas, neaišku kas (pareiškėjas, buvęs projekto administratorius trečiasis suinteresuotas asmuo ir / ar butų ir kitų patalpų savininkai) turi grąžinti 55 232,35 Eur. Įsakymas yra nekonkretus, nes nenurodyta, kokiu konkrečiu pagrindu yra panaikintas ankstesnis 2016 m. gruodžio 15 d. įsakymas. Pareiškėjas darė išvadą, kad Įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad neteisinga, jog dėl Įsakymo Bendrijai kils neigiamos pasekmės – reikės grąžinti visą suteiktą paramą, nors pasiekti paramos skyrimo tikslai, dėl kurių buvo skirta parama. Pareiškėjas nurodė, kad, nutraukus administravimo sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Pasvalio butų ūkis“, Bendrija neperėmė buvusio administratoriaus UAB „Pasvalio butų ūkis“ teisių ir pareigų. Nesutikdamas su Įsakymu, pareiškėjas vadovavosi Taisyklių 6 punktu.

5. Atsakovas Agentūra atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad turėjo teisę Įsakymu panaikinti 2016 m. gruodžio 15 d. įsakymą Nr. B3-1.1-5282, kuriuo buvo skirta parama, kadangi Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3541-583/2019 panaikino 2016 m. rugpjūčio 26 d. statybos užbaigimo aktą Nr. ACCA-50-160826-00104 (toliau – ir 2016 m. Aktas). Panaikinus 2016 m. Aktą, išnyko teisinis pagrindas, kuriuo remiantis priimtas atsakovo 2016 m. gruodžio 15 d. įsakymas Nr. B3-1.1-5282 dėl paramos skyrimo. Cituodamas Taisyklių 74–78 punktus, atsakovas nurodė, kad, norint gauti paramą, turi būti pateiktas projekto administratoriaus prašymas su atitinkamais dokumentais, tarp kurių turi būti ir statybos užbaigimo aktas.

7. Atsakovas pažymėjo, kad 2016 m. Aktu buvo patvirtinta, jog pastato atnaujinimas (modernizavimas) užbaigtas. Todėl buvo pateiktas prašymas, reikalingi dokumentai (taip pat ir 2016 m. Aktas), o atsakovas, remdamasis pateiktais dokumentais, priėmė įsakymą, kuriuo buvo skirta parama. Agentūra suteikė daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Pasvalys, atnaujinimui (modernizavimui) 15 proc. valstybės paramą energinį efektyvumą didinančioms priemonėms (20 712,13 Eur) ir papildomą valstybės paramą energinį efektyvumą didinančioms priemonėms iš Klimato kaitos specialiosios programos (25 proc.) (34 520,22 Eur), viso 55 232,35 Eur.

8. Atsakovas nurodė, kad Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3541-583/2019 panaikino 2016 m. Aktą, kurio pagrindu atsakovas skyrė pareiškėjui valstybės paramą. Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Kadangi 2016 m. Aktas yra panaikintas, pastato atnaujinimo (modernizavimo) projektas nebuvo pabaigtas 2016 m. rugpjūčio 26 d., nes statyba užbaigiama surašant statybos užbaigimo aktą. Kadangi valstybės parama suteikta neteisėtai, nes atnaujinimo (modernizavimo) projektas nebuvo užbaigtas, buvo priimtas Įsakymas (išnyko faktinis ir juridinis paramos skyrimo pagrindas).

9. Dėl 2020 m. Akto atsakovas nurodė, kad turi būti pradėta nauja paramos skyrimo administracinė procedūra, nes senoji paramos skyrimo procedūra (kai buvo skirta parama pagal 2016 m. Aktą) buvo negalima ir valstybės parama suteikta neteisėtai, nes pastato atnaujinimas (modernizavimas) nebuvo užbaigtas (panaikinus 2016 m. Aktą). Atsakovo teigimu, turi būti nuosekliai laikomasi ir išpildomos paramos skyrimo procedūros, nurodytos Taisyklių 74 ir 75 punktuose. Pareiškėjas, norėdamas gauti paramą, turi iš naujo pateikti prašymą ir pateikti 2020 m. Aktą. Atsakovas nurodė, kad neturi teisės ir jokių įgaliojimų teikti garantijas ar pažadus dėl valstybės paramos skyrimo. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog atsakovas gali skirti mažesnę paramą, kadangi paramos dydis priklauso ne nuo Agentūros, o nuo to, kada projektas buvo įgyvendintas. Atsakovo teigimu, pareiškėjas elgiasi nesąžiningai, keldamas abejones dėl atsakovo netinkamo Taisyklių 85 punkto taikymo. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad priėmė 2020 m. spalio 29 d. įsakymą Nr. B3.1-2573, kuriuo pakeitė Įsakymo 3 punktą, nurodydamas, kas turi grąžinti paramą.

10. Atsakovas nurodė, kad tiek pati Bendrija susitarime su UAB „Pasvalio butų ūkis“ pripažino, tiek akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“ bei Bendrijos visuotinis susirinkimas pripažino, jog pareiškėjas, nutraukęs sutartį, prisiėmė visas buvusio administratoriaus UAB „Pasvalio butų ūkis“ prievoles, susijusias su projekto įgyvendinimu, kredito grąžinimu ir palūkanų apmokėjimo administravimu. Todėl būtent Bendrija yra atsakinga už prašymo skirti valstybės paramą pateikimą ir tolesnį projekto administravimą. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas nesikreipė ir neprašė pratęsti projekto įgyvendinimo termino, taip pat nurodė, kad projekto įgyvendinimo terminas pratęsiamas projekto įgyvendinimo stadijoje.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Pasvalio butų ūkis“ atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjas, nuo 2020 m. liepos 1 d. nutraukęs su 2014 m. balandžio 30 d. pavedimo sutartį Nr. PV05, prisiėmė visas įgaliotiniui sutartimi deleguotas prievoles, susijusias su projekto įgyvendinimu, kredito grąžinimu ir palūkanų apmokėjimo administravimu, todėl kredito grąžinimas, jeigu toks turi būti, yra Bendrijos pareiga. Kol projektą administravo UAB „Pasvalio butų ūkis“, visi veiksmai (darbų užbaigimas, kreipimasis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją dėl užbaigimo akto) buvo įvykdyti laiku ir be pažeidimų.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 20 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą, panaikino skundžiamus Agentūros įsakymus ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 430 Eur bylinėjimosi išlaidų.

14. Teismas nurodė, kad, nors skundžiamuose įsakymuose atsakovas remiasi Taisyklių redakcija, galiojusia nuo 2013 m. gruodžio 13 d. iki 2014 m. balandžio 2 d., tačiau svarstant paramos sugrąžinimo klausimą vertintinas tiek teisinis reguliavimas, galiojęs materialinių teisinių santykių atsiradimo metu, tiek ir paramos sugrąžinimo procedūros taikymo metu, parenkant pareiškėjui palankiausią teisinį reguliavimą.

15. Teismas vadovavosi Įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d.) 3 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad valstybės parama buvo teikiama daugiabučių namų, pastatytų pagal statybos leidimus, išduotus iki 1993 metų, butų ir kitų patalpų savininkams, parengusiems ir įgyvendinantiems daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, jeigu įgyvendinus šį projektą pasiekiama ne mažesnė kaip D pastato energinio naudingumo klasė ir skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos sumažinamos ne mažiau kaip 20 procentų, palyginti su skaičiuojamosiomis šiluminės energijos sąnaudomis iki daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) priemonių įgyvendinimo. Teismas nurodė, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą valstybės parama skiriama jeigu pagal atnaujinimo projekte numatytas priemones pasiekiama ne mažesnė kaip C pastato energinio naudingumo klasė, nustatoma pagal Statybos įstatymą įgyvendinančius statybos techninius reglamentus, ir skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos įgyvendinus atnaujinimo projektą sumažinamos ne mažiau kaip 40 procentų, palyginti su skaičiuojamosiomis šiluminės energijos sąnaudomis iki atnaujinimo projekto įgyvendinimo. Jeigu atnaujinamas daugiabutis, kuriam pagal Statybos įstatymą minimalūs privalomi pastatų energinio naudingumo reikalavimai nenustatomi, valstybės parama pagal šį įstatymą teikiama, jeigu skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos sumažinamos ne mažiau kaip 25 procentais, palyginti su skaičiuojamosiomis šiluminės energijos sąnaudomis iki atnaujinimo projekto įgyvendinimo. Teismas darė išvadą, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą nustatyti kokybiškai aukštesni valstybės paramos gavimo ir įsisavinimo (stebėsenos) reikalavimai.

16. Teismas vadovavosi galiojančios redakcijos Taisyklių 3 punktu ir pažymėjo, kad paramos gavimo metu šios rūšies valstybės parama buvo teikiama įvykdžius šias privalomas sąlygas: pasiekiama ne mažesnė kaip D pastato energinio naudingumo klasė ir skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos sumažinamos ne mažiau kaip 20 procentų, t. y. valstybės parama daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) yra tikslinė ir neatsiejamai susieta su projekto įgyvendinimu, tinkamo jo rezultato pasiekimu.

17. Teismas nurodė, kad skundžiami atsakovo sprendimai nėra paremti faktinėmis aplinkybėmis, kad daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Pasvalyje, butų ir kitų patalpų atnaujinimo ir modernizavimo investicinis projektas nebuvo įgyvendintas, kad nepasiekti pastato energinio naudingumo klasė ir skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos sumažinimo rodikliai ir / ar stebėsenos metu šie rodikliai nebuvo išlaikyti. Teismas nurodė, kad pagal 2016 m. galiojusios redakcijos Taisyklių 6 punktą projektas galėjo būti įgyvendinamas etapais, o šiuo metu galiojančios redakcijos Taisyklių 12 punktas nustato, kad projekto įgyvendinimo terminas – 24 mėnesiai nuo Valstybės paramos sutarties pasirašymo dienos iki statybos užbaigimo akto surašymo dienos Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Šis terminas, esant objektyvioms aplinkybėms (teisminiai ginčai, statybos rangovų bankrotas ar kitos nuo atnaujinamo (modernizuojamo) daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų ar Projekto administratoriaus nepriklausančios aplinkybės) gali būti pratęstas Projekto administratoriaus ir Agentūros sutarimu. Pratęsus projekto įgyvendinimo terminą keičiama Valstybės paramos sutartis.

18. Teismas sutiko su atsakovu tuo aspektu, kad termino pratęsimo klausimas šioje byloje nėra reikšmingas, nes aptariamo daugiabučio namo investicinis projektas turėjo būti įgyvendintas 2016 metais, prašymas pratęsti įgyvendinimo terminą nebuvo pateiktas ir šis klausimas viešojo administravimo institucijos nebuvo sprendžiamas skundžiamais įsakymais, ir atitinkamai nesudaro teisminio nagrinėjimo dalyko. Prašymas pratęsti terminą teisiškai reikšmingas iki prašomo pratęsti termino pasibaigimo, nes pasibaigę terminai negali būti pratęsti.

19. Teismas vadovavosi iki 2017 m. gegužės 20 d. galiojusios redakcijos Taisyklių 85 punktu, galiojančios redakcijos Taisyklių 97 punktu ir pažymėjo, kad galiojančios redakcijos Taisyklės numato, jog sprendžiant dėl paramos lėšų sugrąžinimo bet kuriuo atveju turi būti įvertinama, ar įvykdytos Taisyklių 3 punkte (ankstesnės redakcijos Taisyklių 2 punktas) nustatytos paramos skyrimo sąlygos. Teismas vadovavosi galiojančios redakcijos Taisyklių bendrųjų nuostatų 9 punktu ir pažymėjo, kad valstybės parama gali būti teikiama tik įgyvendinantiems projektą ir įgyvendinus projektą, t. y. parama yra tikslinė ir neatsiejamai susieta su projekto įgyvendinimu. Dėl to atitinkamai ir paramos sugrąžinimas turi būti susietas su tikslų ir sąlygų, kuriems esant skirta ši parama, nepasiekimu.

20. Teismas nustatė, kad atsakovas neneigia, jog namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas buvo de facto (faktiškai) įgyvendintas, t. y. namo atnaujinimo (modernizavimo) projektu įvykdytos materialinių teisinių santykių susiformavimo metu galiojusios redakcijos Taisyklių 2 punkte nustatytos sąlygos: pasiekta ne mažesnė kaip D pastato energinio naudingumo klasė ir skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos sumažintos ne mažiau kaip 20 procentų. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsiliepime atsakovas nurodė, jog, priimdamas Įsakymą, vadovavosi ankstesnės redakcijos Taisyklių 85 punkte numatytu alternatyviu valstybės paramos susigrąžinimo pagrindu – „valstybės parama negalėjo būti suteikta“ remiantis tuo, kad projektas nebuvo įgyvendintas laiku, nes išnyko teisinis pagrindas, t. y. buvo panaikintas statybos užbaigimo aktas, dėl kurio buvo skirta parama. Teismas nurodė, kad kiekviena iš Taisyklių 85 punkte (galiojančios redakcijos Taisyklių 97 punktas) numatytų valstybės paramos su(si)grąžinimo alternatyvų turi būti taikoma kartu su Taisyklių 2 punkte (galiojančios redakcijos Taisyklių 3 p.) nustatytų sąlygų (ne)įvykdymu (atitinkamų rodiklių pasiekimu), tačiau Įsakyme apie tai nėra pasisakyta.

21. Teismas pažymėjo, kad Regionų apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-3541-583/2019 įsiteisėjusiu sprendimu konstatavo, jog 2016 m. Aktas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nėra pakankamai motyvuotas, todėl teismas padarė išvadą, kad yra apsunkintos galimybės patikrinti jo teisėtumą ir pagrįstumą. Teismas konstatavo, kad akte nenurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, kuriais viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Teismo sprendime taip pat pažymėta, kad iš Statybos užbaigimo komisijai pateiktų privalomųjų dokumentų sąrašo turinio nėra aišku, koks projekto variantas komisijai pateiktas, dokumentų sąraše nėra individualizuojančių duomenų apie parengtas projekto laidas. Teismas pažymėjo, kad nurodytoje administracinėje byloje dalyvavo ir ginčo šalys šiame administraciniame ginče. 2016 m. Aktas galiojo iki nurodyto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. iki 2019 m. birželio 21 d. Teismo sprendime nėra nurodyta, kad 2016 m. Aktas panaikinamas nuo jo priėmimo momento, todėl teismas taikė bendrą viešosios teisės nuostatą, kad panaikinamas teisės taikymo aktas negalioja nuo jį panaikinančio akto įsiteisėjimo dienos (VAĮ 16 str. 2 d.). Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad 2016 metais nepagrįstai suteikta pareiškėjui valstybės parama daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti) vien dėl to, kad 2019 m. teismas panaikino 2016 m. Aktą. Teismas atkreipė dėmesį, kad, vykdydama įsiteisėjusį teismo sprendimą, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos išdavė naują 2020 m. Aktą, o ginčijami įsakymai priimti po naujo statybos užbaigimo akto surašymo ir pateikimo atsakovui.

22. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra ginčo, jog projekto įgyvendinimo metu buvo įvykdytos ankstesnės redakcijos Taisyklių 2 punkte nustatytos sąlygos, kad Regionų apygardos administracinis teismas, 2019 m. gegužės 21 d. sprendimu panaikinęs 2016 m. Aktą, nekonstatavo, jog modernizavimo darbai buvo neatlikti ar atlikti netinkamai, ir tai, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos išdavė naują 2020 m. Aktą iš esmės remdamasi dar 2016 metais atsiradusiomis faktinėmis projekto darbų įgyvendinimo aplinkybėmis, darė išvadą, kad Agentūra Įsakymu ir jo pakeitimu, vadovaudamasi ankstesnės redakcijos Taisyklių 85 punktu, neturėjo teisinio pagrindo sugrąžinti visą namo atnaujinimui (modernizavimui) skirtą paramą. Teismas pažymėjo, kad statybos užbaigimo aktas yra privalomas dokumentas pagal Taisyklių 6 punktą kreipiantis dėl paramos gavimo. Šiuo atveju statybos užbaigimo aktas Agentūrai 2016 m. buvo pateiktas taip, kaip tai numatė Taisyklių 6 punktas, todėl be papildomo tyrimo nebuvo teisinio pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjui parama negalėjo būti suteikta ar kad investicinis projektas neįgyvendintas per nustatytą terminą.

23. Teismas nereikšmingais laikė atsakovo argumentus, kad pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 27 d. ir 2016 m. rugsėjo 30 d. raštais yra teigęs, jog darbai atlikti netinkamai, kadangi Regionų apygardos administracinis teismas nepatvirtino šių faktinių aplinkybių ir nekonstatavo, kad statybos užbaigimo akte yra surašyti neatlikti ar netinkamai atlikti statybos darbai. Tokių aplinkybių nenustatė ir Agentūra skundžiamu Įsakymu, kadangi nevertino valstybės suteiktos paramos panaudojimo tikslingumo ir tinkamumo. Teismas pažymėjo, kad susigrąžinant paramą svarbus investicinio projekto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti) pastato energinio naudingumo atitinkamos klasės ir skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudų sumažinimo atitinkamo procento rodiklių pasiekimas (Taisyklių 2 punkto sąlygų laikymasis). Teismas laikė nemotyvuotais argumentus, kaip kai kurių darbų buvę trūkumai yra susiję su reikšmingų aptariamos paramos tinkamo įsisavinimo rodiklių pasiekimu. Teismas pažymėjo, kad ne kiekvienas statybos darbų trūkumus savaime veikia pastato energetinio efektyvumo klasės nustatymą ir šiluminės energijos sąnaudų sumažinimą.

24. Teismas nesutiko su atsakovo pozicija, kad pareiškėjas privalo teikti naują paraišką paramai gauti, t. y. inicijuoti naują administracinę procedūrą, nes iš bylos medžiagos matyti, kad, nepaisant to, jog statybos užbaigimo aktas pareiškėjai naujai išduotas 2020 m. sausio 13 d., tačiau daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas de facto buvo įgyvendintas ir būtini valstybės paramos įsisavinimo rodikliai pasiekti 2016 m., o pagal dabartinį reguliavimą tokia kreipimosi dėl paramos skyrimo pagal 2014 m. parengtą investicinį projektą administracinė procedūra nebūtų sėkminga dėl pasikeitusių (padidintų) projektų vertinimo kokybinių rodiklių, t. y. iš esmės pareiškėjo teisinė padėtis bloginama dėl viešojo administravimo institucijos netinkamo veikimo padarytų klaidų panaikinus 2016 m. Aktą. Tai, kad buvo panaikintas 2016 m. Aktas, teismo vertinimu, savaime (be tyrimo) neduoda pagrindo išvadai, kad nebuvo pasiekti investicinio projekto rodikliai ir įgyvendintos šios rūšies paramos gavimo sąlygos. Teismas pažymėjo, kad viešajame administravime galioja proporcingumo ir draudimo keisti sprendimą į blogąją pusę principai, kas reiškia, jog administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus, o viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinės procedūros sprendimą, negali pabloginti asmens, dėl kurio kreipimosi pradėta administracinė procedūra, padėties (VAĮ 3 str.).

25. Teismas atkreipė dėmesį, kad Agentūra Įsakyme nepateikė jokių motyvų, teisinio reglamentavimo, dėl kokios priežasties buvo panaikintas 2020 m. gegužės 12 d. įsakymas Nr. B3.1-867 „Dėl dalies valstybės paramos lėšų grąžinimo“. Agentūra 2020 m. gegužės 12 d. ir 2020 m. rugpjūčio 13 d. įsakymais, vadovaudamasi tų pačių Taisyklių 85 punktu, nutarė susigrąžinti dalį daugiabučio namo atnaujinimui (modernizavimui) skirtos paramos, t. y. 13 808,09 Eur. Šiuos įsakymus buvo priėmusi taip pat atsižvelgdama į 2020 m. Aktą.

26. Teismas sutiko su pareiškėjo skundo argumentais, kad skundžiamuose įsakymuose nėra nurodytas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis Agentūra (Agentūros direktorius) panaikino (pripažino netekusiu galios) savo pačios priimtus ankstesnius įsakymus. Teismas nurodė, kad ankstesnės redakcijos Taisyklių 85 punkte (galiojančios redakcijos Taisyklių 97 punktas) nurodoma, jog Agentūra priima sprendimus dėl paramos sugrąžinimo, tačiau nenumatyta, jog Agentūra naikina (pripažįsta netekusiais galios) savo pačios priimtus sprendimus. Teismas pažymėjo, kad paramą daugiabučių namų atnaujinimui (modernizavimui) reglamentuojantys teisės aktai (Įstatymo 3 str. 4 d., Taisyklės ar viešai skelbiami atsakovo nuostatai) taip pat nenumato tokios Agentūros direktoriaus kompetencijos. Agentūra yra viešasis juridinis asmuo, kuris turi specialųjį teisinį veiksnumą. Teismas vadovavosi VAĮ 16 straipsniu ir pažymėjo, kad 2016 m. priimto sprendimo skirti pareiškėjui paramą neteisėtumas skundžiamame Įsakyme nebuvo atskleistas. Tai, kad teismas 2019 m. panaikino 2016 m. Aktą, neduoda pagrindo išvadai, kad 2016 m. Agentūros direktoriaus įsakymas dėl paramos skyrimo buvo neteisėtas jo priėmimo metu. Teismas nurodė, kad Agentūra, priimdama sprendimus dėl poveikio priemonių taikymo (ypač dėl griežčiausios poveikio priemonės – dėl visos skirtos paramos sugrąžinimo), privalo išsamiai įvertinti ir spręsti dėl pagrindų taikyti konkrečią poveikio priemonę buvimo, dėl taikomos priemonės proporcingumo ir, pasikeitus teisiniam reguliavimui, taikyti palankiausią asmeniui, kurio atžvilgiu taikomos poveikio priemonės, reguliavimą, visapusiškai, objektyviai ir išsamiai įvertindama reikšmingas paramos su(si)grąžinimui faktines aplinkybes. Teismas nurodė, kad Agentūros 2020 m. spalio 29 d. įsakymas Nr. B3.1-2573 naikintinas, kadangi juo keičiama naikinamo skundžiamo Įsakymo dalis, susijusi su jo įgyvendinimu.

27. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1, 5 dalimis, 41 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1, 2 dalimis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – ir Rekomendacijos) 2, 7, 8.2 punktais, pažymėjo, kad pareiškėjo prašoma bylinėjimosi išlaidų suma neviršija net pusės minimalios priteistinos sumos už skundo parengimą, todėl pareiškėjui iš atsakovo priteisė prašomus 430 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. 28. Atsakovas Agentūra apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

29. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovas pažymi, kad teismas nenurodė, koks teisinis reguliavimas numato atsakovui galimybę pareiškėjui taikyti palankiausią teisinį reguliavimą. Atsakovas paaiškina, kad paramos dydis priklauso ne nuo Agentūros, o nuo to, kada projektas buvo įgyvendintas (nuo Taisyklėse įtvirtinto reguliavimo) bei vadovaujamasi galiojančiais teisės aktais. Todėl atsakovas privalo laikytis Taisyklėse įtvirtinto reguliavimo. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Taisyklės nenumato, jog pareiškėjui gali būti taikomas palankiausias teisinis reguliavimas, todėl Agentūra negali savavališkai ir nesilaikant teisės aktų priimti sprendimus.

30. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pareiškėjui negali būti taikomos teisinis reguliavimas, galiojęs iki 2017 m. lapkričio 1 d., nes 2016 m. Aktas buvo panaikintas, o tai reiškia, jog pastato atnaujinimo (modernizavimo) projektas nebuvo užbaigtas. Kadangi projektas nebuvo užbaigtas, todėl norint gauti valstybės paramą, turi būti pradėta nauja valstybės paramos gavimo procedūra (Taisyklių 74–78 p.). Atsakovas pažymi, kad 2020 m. Aktas buvo išduotas tik 2020 m. sausio 13 d., todėl laikytina, jog daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas įgyvendintas 2020 m. sausio 13 d. ir turi būti vadovaujamasi Taisyklių redakcija, galiojusia nuo 2019 m. birželio 22 d. iki 2020 m. sausio 24 d., ir taikomas Taisyklių 2.71.2. punktas. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad valstybės paramos dydis bei jos suteikimo tvarka yra aiškiai reglamentuotas ir tai niekaip nepažeidžia pareiškėjo administruojamo projekto patalpų savininkų teisių ir neblogina jų padėties.

31. Atsakovas laikosi pozicijos, kad Regionų apygardos administraciniam teismui 2019 m. gegužės 21 d. sprendimu panaikinus 2016 m. Aktą, išnyko teisinis pagrindas, kuriuo remiantis buvo priimtas Agentūros direktoriaus 2016 m. gruodžio 15 d. įsakymas Nr. B3-1.1-5282 dėl valstybės paramos skyrimo. Kadangi išnyko teisinis pagrindas skirti valstybės paramą, atsakovo teigimu, projektas nebuvo įgyvendintas ir nepasiektos Taisyklių 2 punkte (galiojančios redakcijos 3 p.) nustatytos paramos skyrimo sąlygos. Kadangi išnyko teisinis pagrindas skirti valstybės paramą, todėl atsakovas turėjo teisę Įsakymu panaikinti 2016 m. gruodžio 15 d. įsakymą Nr. B3-1.1-5282, kuriuo buvo skirta valstybės parama remiantis panaikintu 2016 m. Aktu. Atsakovas vadovaujasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828 patvirtinto statybos techniniame reglamento 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 8.2 punktu ir pažymi, kad 2016 m. Aktu buvo patvirtinta, jog pastato atnaujinimas (modernizavimas) užbaigtas, todėl buvo pateiktas prašymas, reikalingi dokumentai, o atsakovas, remdamasis pateiktais dokumentais, priėmė įsakymą, kuriuo buvo skirta parama. Atsakovas akcentuoja, kad teismui panaikinus 2016 m. Aktą, akivaizdu, jog pastato atnaujinimo (modernizavimo) projektas nebuvo pabaigtas 2016 m. rugpjūčio 26 d., nes statyba užbaigiama surašant statybos užbaigimo aktą. Todėl, panaikinus 2016 m. Aktą, pastatas nelaikomas atnaujintu (modernizuotu), todėl negali būti skiriama valstybės parama, o jau paskirta parama turi būti grąžinta (nes išnyko teisinis pagrindas gauti valstybės paramą). Kadangi atnaujinimo (modernizavimo) projektas nebuvo užbaigtas, buvo priimtas Įsakymas, nes išnyko faktinis ir juridinis paramos skyrimo pagrindas.

32. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad teismas pripažino, jog pagal naująjį reguliavimą yra taikomi kitokie (aukštesni) kokybės reikalavimai, todėl, atsakovo teigimu, turi būti pradėta nauja procedūra, t. y. pareiškėjui gavus naują 2020 m. Aktą, jis turi iš naujo pateikti visus dokumentus (kaip tą numato Taisyklių 74, 75 p.), kad atitiktų naujus reikalavimus. Atsakovas pažymi, kad valstybės parama, suteikta pagal panaikintą 2016 m. Aktą, turi būti grąžinta, nes projektas nebuvo pabaigtas ir nebuvo įgyvendintos Taisyklių 2 punkto (naujos redakcijos 3 p.) nustatytos sąlygos.

33. Atsakovo teigimu, norint gauti valstybės paramą, turi būti pateiktas projekto administratoriaus prašymas su atitinkamais dokumentais, tarp kurių turi būti ir statybos užbaigimo aktas, todėl kiekvienu atveju, norint gauti valstybės paramą, privalo būti pradėta nauja procedūra. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad iš Taisyklių 74, 75 punktų matyti, jog norint gauti valstybės paramą, turi būti pradėta nauja procedūra, kurios metu turi būti pateikti šiuose punktuose nurodyti dokumentai. Vien tai, jog išduotas naujas 2020 m. Aktas, atsakovo teigimu, dar nereiškia, jog automatiškai yra skiriama parama. Nauja paramos skyrimo procedūra prasidės tik tada, kai atsakovas gaus naują prašymą ir naują statybos užbaigimo aktą, remiantis Taisyklių 76–78 punktais.

34. Atsakovas nurodo, kad Agentūra, remiantis Taisyklių 85 punktu (galiojančios redakcijos 97 p.), pagrįstai priėmė sprendimą dėl lėšų sugrąžinimo, kadangi 2016 m. Aktas buvo panaikintas, o tai reiškia, jog pastato atnaujinimas (modernizavimas) nebuvo įvykdytas ir nebuvo įgyvendintos Taisyklių 2 punkte (naujos redakcijos 3 p.) nustatytos sąlygos. Atsakovas pažymi, kad tai, jog pastato atnaujinimas (modernizavimas) nebuvo įvykdytas, buvo daugybė trūkumų, patvirtina Bendrijos gyventojai, kurie kreipėsi į teismą, jog būtų panaikintas 2016 m. Aktas. Kadangi patys Bendrijos gyventojai pripažįsta, jog nebuvo pabaigtas pastato atnaujinimo (modernizavimo) projektas ir nepasiektas Taisyklių 2 punkto (naujos redakcijos 3 p.) nustatytų sąlygų įgyvendinimas, atsakovas daro išvadą, kad Agentūra galėjo priimti įsakymą dėl suteiktos valstybės paramos grąžinimo. Atsakovas akcentuoja, kad valstybės parama yra susieta su tuo, ar yra įgyvendintas projektas.

35. Atsakovas pažymi, kad Taisyklių 85 punkte nėra nustatytas terminas, per kurį turi paaiškėti aplinkybės, dėl kurių gali būti priimtas sprendimas dėl valstybės paramos sugrąžinimo. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad teismas turėjo pateikti tik viešojo administravimo subjekto veiksmų teisinį vertinimą ir jų atitiktį teisiniam reguliavimui, tačiau, peržengdamas skundo ribas, konstatavo, ar pareiškėjo pastatas atitinka kokybinius rodiklius. Atsakovas pažymi, kad teismo sprendimas yra prieštaringas, kadangi konstatuota, jog pareiškėjas pasiekė Taisyklių 2 punkte (galiojančios redakcijos 3 p.) numatytas sąlygas, tačiau vėliau teigiama, jog turi būti atliktas tyrimas dėl atitikties sąlygoms. Atsakovas pažymi, kad Agentūra neblogina pareiškėjo padėties, o priima sprendimus laikantis galiojančių teisės aktų.

36. Atsakovas vadovaujasi Viešojo administravimo įstatymo 16 straipsniu ir pažymi, kad Agentūros direktorius turėjo kompetenciją panaikinti Agentūros įsakymus. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas praleido 24 mėnesių terminą, per kurį galėjo įgyvendinti projektą ir pateikti statybos užbaigimo aktą, todėl Agentūra turėjo teisę priimti sprendimus dėl valstybės paramos susigrąžinimo iš pareiškėjo.

37. Pareiškėjas Bendrija atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

38. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo apeliaciniu skundu, pažymi, kad Įsakymu atsakovas pablogino pareiškėjo padėtį, nes, kaip nurodo ir pats atsakovas, ateityje pareiškėjas galės gauti tik mažesnę paramą negu buvo skirta. Pareiškėjas vadovaujasi Įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, Taisyklių 85, 91, 92, 97 punktais ir pažymi, kad teisinis reglamentavimas nesuteikia teisės Agentūrai panaikinti savo priimtų įsakymų (sprendimų) dėl valstybės paramos skyrimo. Be to, Įsakymo priėmimo metu galiojo 2020 m. Aktas. Pareiškėjas pažymi, kad Įsakymu pažeisti Bendrijos butų savininkų teisės ir teisėti lūkesčiai, turėti priimant sprendimus ir įgyvendinant gyvenamojo namo energetinį efektyvumą didinančias priemones, tikintis gauti valstybės paramą. Pareiškėjas neturi jokių garantijų, kad parama bus skirta ar bus skirta tokio pat dydžio, kuri skirta panaikinamu sprendimu.

39. Pareiškėjo teigimu, atsakovas, priimdamas Įsakymą, žinodamas, kad 2020 m. sausio 13 d. surašytas naujas 2020 m. Aktas, turėjo galimybę spręsti, kokio dydžio parama priklauso pareiškėjui ir ar galima mažinti paramą, o jeigu galima, tai kokiu dydžiu, tuo atveju, kai statybos priėmimo aktas panaikintas teismo sprendimu ir vėliau surašytas naujas statybos priėmimo aktas. Pareiškėjas nurodo, kad Įsakymas yra perteklinis, juo nesiekiama konkretaus aiškaus teisinio rezultato, o siekiama neapibrėžtumo, vilkinimo, žadama iš naujo svarstyti jau išspręstą klausimą dėl finansavimo, valstybės paramos skyrimo, užbaigus projektą, kai statybos darbai yra akivaizdžiai atlikti ir priimti, neliko jokių kliūčių valstybės paramos suteikimui. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Įsakyme nėra konkrečiai nurodyta, koks Taisyklių 85 punkte įtvirtintas atvejis taikytas priimant Įsakymą, be to, atsakovo sprendime nenurodyta, koks asmuo – pareiškėjas, buvęs projekto administratorius ar / ir butų ir kitų patalpų savininkai, privalo grąžinti paramą, kuri teikta butų ir kitų patalpų savininkams.

40. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Pasvalio butų ūkis“ atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį, kad Bendrija skundė 2016 m. Aktą, o ne darbų kokybę. Visi darbai, numatyti Investicijų plane, buvo tinkamai užbaigti iki 2016 m. rugpjūčio 26 d., buvo pasiekti numatyti rodikliai ir eksperto pateiktas Energinio naudingumo sertifikatas Nr. KG- 0439-0056, todėl buvo skirta parama. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį į Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. 21R-549(AG-492/06-2020), 2020 m. spalio 14 d. sprendimą Nr. 21R-821 (AG- 744/05-2020), Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 13-4032-1047/2020, pažymi, kad šie sprendimai nebuvo skundžiami, ir daro išvadą, kad nėra pagrindo naikinti Įsakymo 2 punktą, kadangi jis galioja, yra įvykdytas ir šiuo klausimu ne kartą pasisakyta ir galioja jau priimti Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimai, kurie įsiteisėję ir turi vykdomąją galią.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 41. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Agentūros direktoriaus 2020 m. rugsėjo 24 d. ir 2020 m. spalio 29 d. įsakymų, kuriais Agentūra nusprendė pasinaikinti ankstesnius savo priimtus sprendimus ir susigrąžinti į valstybės biudžetą 55 232,35 Eur paramą, suteiktą 2016 m. gruodžio 15 d. Agentūros įsakymu Nr. B3-1.1-5282, iš pareiškėjo Daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) Pasvalyje, teisėtumo ir pagrįstumo.

42. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 54 straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais, kai viena iš proceso šalių pasitraukia iš bylos (asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga, institucijos ar organizacijos reorganizavimas arba likvidavimas, reikalavimo perleidimas), teismas tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju; teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje (ABTĮ 54 str. 1 d.); teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo dalyvavimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, vietoj kurio dalyvauja teisių perėmėjas (ABTĮ 54 str. 2 d.).

43. Byloje nustatyta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. D1-631 „Dėl viešosios įstaigos Būsto energijos taupymo agentūros likvidavimo“, nuo 2021 m. lapkričio 1 d. Agentūra likviduojama, o Aplinkos projektų valdymo agentūra, nekeičiant sutarčių, sudarytų tarp Agentūros ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų administratorių, perima visas iš šių sutarčių kylančias teises, pareigas ir įpareigojimus (3.1 p.). Keisti šalį prašė ir pats atsakovas.

44. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovas VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“ byloje keičiamas jo teisių perėmėju – Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau – ir Agentūra).

45. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 20 d. sprendimu pareiškėjo Daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) skundą ir patikslintą skundą patenkino ir panaikino ginčijamus Agentūros sprendimus kaip neteisėtus ir nepagrįstus.

46. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai ar papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta jog tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendime (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, to paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

47. Teisėjų kolegijos vertinimu, tenkindamas skundą, pirmosios instancijos teismas pagrindinį dėmesį skyrė teisės aktų, reguliuojančių ginčo teisinius santykius – Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo ir ypač Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo ir priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1725, normų aiškinimui ir taikymui, jų galiojimui laike, taip pat Viešojo administravimo įstatymo normų taikymui ir aiškinimui.

48. Neneigiant, kad teisės normų aiškinimas yra svarbus ginčui išspręsti, visgi teisėjų kolegija pažymi, kad teisingas teisės normų aiškinimas ir taikymas galimas tik įvykdžius Administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnio 1 dalies reikalavimus – teismas turi būti aktyvus tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištiriant.

49. Pareiškėjo skundžiamą 2021 m. rugsėjo 24 d. įsakymą Nr. B3.1-2280 bei 2020 m. spalio 29 d. įsakymą Nr. B3.1-2573 dėl anksčiau paminėto įsakymo pakeitimo, atsakovas priėmė vadovaudamasis Taisyklių (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2013 m. gruodžio 13 d. iki 2014 m. balandžio 2 d.) 52, 53, 55 ir 85 punktais. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad svarstant paramos sugrąžinimo klausimą, vertintinas tiek teisinis reguliavimas, galiojęs materialinių teisinių santykių atsiradimo momentu, tiek reikalavimo, siekiant sugrąžinti paramą procedūrų taikymo metu, parenkant pareiškėjui palankiausią teisinį reguliavimą (Sprendimo 6 lapas), tokia teismo išvada prieštarauja Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio nuostatoms.

50. Taisyklėse numatytas paramos suteikimo, jos dydžio, kriterijų, nustatančių paramos dydį, teisinis reglamentavimas nuo 2014 m. kovo 21 d., t. y. nuo to momento, kai Daugiabučio namo butų ar patalpų savininkai patvirtino daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbų atlikimo, statybos užbaigimo aktų ir kt., kelis kartus kito. Taigi teisės normų taikymui, sprendžiant ginčą, yra svarbu nustatyti faktines aplinkybes, kurių esminė – ar pastato energetinį efektyvumą didinančios priemonės buvo pasiektos, jeigu taip, tai kokia pastato energetinė naudingumo klasė (D ar C) buvo pasiekta ir kada, ar buvo šalinami ir kokiu laikotarpiu trūkumai po 2016 m. rugpjūčio 26 d. statybos užbaigimo akto Nr. ACCA-50-160826-00104 panaikinimo iki priimant naują 2020 m. sausio 13 d. statybos užbaigimo aktą Nr. ACCA-20-200113-00011, bei kitas reikšmingas aplinkybes, kodėl atsakovas Agentūra reikalauja grąžinti visą paramos sumą – 55 232,35 Eur, nors pats pripažįsta, jog darbai atlikti, tik neatitinka naujai keliamų energetinio efektyvumo reikalavimų, tokio pobūdžio atnaujinimui (modernizavimui).

51. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar Agentūra vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje 1 ir 3 punktuose numatytais atsakingumo ir efektyvumo reikalavimais bei ieškojo kitų Taisyklėse numatytų priemonių (nustatyti naują terminą projekto įgyvendinimui, atsižvelgiant į užsitęsusį ganėtinai ilgą laiką ginčijamo projekto įgyvendinimą, ar ieškojo galimybės išsiieškoti dalį valstybės skirtos paramos, siekdama šalių teisėtos ir teisingos interesų pusiausvyros).

52. Be administraciniams aktams taikomų pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimų, ne mažiau svarbu, kad administracinis aktas, kuris sukelia atitinkamas teisines pasekmes, apskritai būtų aiškus ir suprantamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-650-556/2015). Viešojo administravimo subjekto priimtas individualus administracinis aktas turi būti suformuluotas taip, jog asmenys, kuriems yra skirtas aktas, suprastų santykių esmę ir turinį bei galėtų įgyvendinti reikalavimus, kuriuos nustato aktas. Dėl to viešojo administravimo subjektas privalo tiksliai ir aiškiai suformuluoti reikalavimus, nurodyti teisės normas ir aplinkybes, kuriomis rėmėsi, priimdamas individualų administracinį aktą.

53. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, sprendime pasisakė, kad skundžiami atsakovo priimti įsakymai nėra paremti faktinėmis aplinkybėmis, t. y. kad daugiabutis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), Pasvalyje, nebuvo atnaujintas (modernizuotas), nepateikta projekto energetinio naudingumo klasė ir kt.), bet vertinime padarė priešingą išvadą – investicinis projektas de facto buvo įgyvendintas ir būtini valstybės paramos įgyvendinimo rodikliai pasiekti 2016 metais.

54. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, teismas tokią išvadą padarė neteisingai įvertindamas Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 21 d. sprendimą dėl 2016 m. rugpjūčio 26 d. statybos užbaigimo akto Nr. ACCCA-50-160826-00104 įrodomąją reikšmę šioje byloje.

55. Regionų apygardos administracinio teismo sprendime nėra konstatuota, kad atnaujinimo (modernizavimo) darbai buvo neatlikti ar atlikti netinkamai, aktą teismas panaikino dėl formos trūkumų – Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio pagrindu. Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėjant šią bylą nebuvo pagrindo šią aplinkybę vertinti kaip nustatytą įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir jos netirti. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas turėjo šioje apimtyje prieš priimant sprendimą tirti aplinkybes, susijusias su paramos tinkamu įsisavinimu, o būtent aiškintis atliktų darbų kokybę, kodėl neskirtas ekspertinis vertinimas, ar jis reikalingas, vertinant pastato energetinį naudingumą, kokie statybos darbų trūkumai buvo realiai nustatyti, kada jie pašalinti, teismas galimai išsiaiškintų, ar šalys ginčą galėtų baigti taikos sutartimi, jeigu tam būtų prielaidos.

56. Taigi bylos išnagrinėjimui būtina šalims pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius paramos grąžinimo teisėtumą, įvertinus, kokie darbai šiuo metu atlikti, Agentūra turėtų atsižvelgti į 2020 m. sausio 13 d. statybos darbų užbaigimo aktą Nr. ACCA-20-200113-00011 ir tokiu būdu svarstyti paramos grąžinimo klausimą, nes ginčijamus įsakymus ji priėmė po 2020 m. sausio 13 d. statybos užbaigimo akto Nr. ACCA-20-200113-00011 pasirašymo, atitinkamai 2020 m. rugsėjo 24 d. ir 2020 m. spalio 29 d.

57. Byloje nustatyta, kad atsakovas dėl paramos grąžinimo priėmė ne vieną administracinį aktą. Neabejotinai, kad tai sukėlė teisinių problemų, vertinant šių aktų teisėtumą bei juose nurodytas faktines aplinkybes. Dalis įsakymų buvo skundžiami ikiteismine tvarka, tačiau pirmosios instancijos teismas netyrė šių aplinkybių ir dėl jų nepasisakė.

58. Pareiškėjas patikslintame skunde prašo panaikinti atsakovo 2020 m. rugsėjo 24 d. įsakymą Nr. B3.1-2280, kuriuo, be kita ko, panaikintas 2020 m. gegužės 12 d. įsakymas Nr. B3.1-867 „Dėl dalies valstybės paramos lėšų grąžinimo“. Tačiau byloje yra duomenys (b. l. 112), kad Lietuvos administracinių ginčų komisija 2020 m. liepos 14 d. savo sprendimu panaikino šį įsakymą ir jis yra įsiteisėjęs. Todėl būtina išsiaiškinti šią aplinkybę, išreikalaujant papildomus dokumentus.

59. Apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012, 2021 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2376-442/2021).

60. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju, kai pirmosios instancijos teismas nėra išnagrinėjęs ginčo iš esmės, neturi procesinių galimybių šioje byloje priimti sprendimą dėl ginčo esmės, užtikrindamas administracinės bylos proceso dalyvių teisę į apeliaciją. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).

61. Bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, proceso šalių prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šioje stadijoje nesprendžiami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo viešosios įstaigos Būsto energijos taupymo agentūros (teisių perėmėja – Aplinkos projektų valdymo agentūra) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 20 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė